Daugelis šalių Kinijai prasiskolinusios labiau nei iki šiol žinoma. Tai rodo tyrimas, kurį atliko Harvardo profesorė Carmen Reinhart bei Pasaulio ekonomikos instituto Kylyje ekonomistai Christophas Trebeschas bei Sebastianas Hornas. Remiantis tyrimo duomenimis, užsienis Kinijai skolingas 50 proc. daugiau nei rodo oficiali statistika, skelbia „spiegel.online“.
 
Tyrime kalbama apie „užslėptus kreditus“, kurie didina riziką, kad Trečiojo pasaulio šalys gali susidurti su mokėjimo sunkumais ir sukelti naują finansų krizę. Daugelio šalių skolos esą šiuo metu yra panašiai didelės, kaip devintajame dešimtmetyje. Situacija yra „stulbinančiai panaši“, pabrėžia tyrimo autoriai. Iš viso likęs pasaulis Kinijai skolingas 6 trilijonus dolerių.
 
Kinija, anot tyrimo, kreditus dalija neįprastai. Vakarų šalių vyriausybės dažniausiai paskolas trečiojo pasaulio šalims suteikia ilgam laikui ir už mažas palūkanas. Kinija tuo tarpu paprastai reikalauja trumpų terminų ir rizikos priemokų.
 
Kad Kinija apsisaugotų nuo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo, atitinkamos sutartys suteikia šaliai plačias teises, pavyzdžiui, prieigą prie tų šalių gamtinių išteklių ar valstybinių įmonių pelnų. Taip Kinija sukūrė naują paramos vystymuisi formą, kai „valstybės kreditoriai suteikia kreditus komercinėmis sąlygomis“, – sakoma tyrimo išvadose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 08:40

Didžioji Britanija pritarė dar vienam „Brexito“ atidėjimui iki spalio 31 dienos. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas naktį į ketvirtadienį Briuselyje patvirtino, kad britų premjerė Theresa May sutiko su ES pasiūlymu dėl pakartotinio skyrybų nukėlimo.

Anot D. Tusko, dabar veiksmų imtis turi Didžioji Britanija. „Per tą laiką įvykių eiga bus visiškai Jungtinės Karalystės rankose“, – sakė jis po specialaus ES viršūnių susitikimo.

Didžioji Britanija gali pritarti esamam „Brexito“ susitarimui, permąstyti savo strategiją ar atsisakyti planuojamo išstojimo iš ES, pabrėžė D. Tuskas. Tačiau suteikti šeši mėnesiai laiko esą negali būtų paleisti vėjais.

Prieš tai likusios ES šalys susitarė dėl vėliausios „Brexito“ datos – spalio 31-osios. Tokiam ilgam termino atidėjimui pirmiausiai priešinosi Prancūzija. Jei parlamentas Londone pritars vyriausybės su ES išsiderėtai išstojimo sutarčiai, Didžioji Britanija iš ES galės išstoti ir anksčiau.

Birželį ES šalių lyderiai susitikime ketina kalbėti apie Didžiosios Britanijos pažangą „Brexito“ klausimu, tviteryje rašė Maltos premjeras Josephas Muscatas. Pradžioje „Brexitas“ buvo planuotas jau kovo 29-ąją, tačiau ES šį terminą pratęsė iki ateinančio penktadienio. Jei dabar nebūtų priimtas sprendimas dėl skyrybų nukėlimo, penktadienį greičiausiai būtų įvykęs chaotiškas „Brexitas“ su dramatiškais padariniais ekonomikai ir daugeliui gyvenimo sričių.

Datos atidėjimas, remiantis viršūnių susitikimo pareiškimo projektu, susietas su aiškiomis sąlygomis. Britai gegužę turės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Tai turi užtikrinti, kad nebus teisinių sunkumų, jei Didžioji Britanija vasarą dar bus ES narė, tačiau nebus rinkusi parlamentarų.

Vis dėlto britų premjerė Th. May mano, kad jos šalies pasitraukimas iš ES galimas ir iki Europos Parlamento rinkimų. Jei pavyktų iki gegužės 22-osios ratifikuoti išstojimo sutartį, šaliai nereikėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, po viršūnių susitikimo ketvirtadienio rytą Briuselyje sakė premjerė.

Dar viena „Brexito“ atidėjimo sąlyga yra ta, kad britų vyriausybė įsipareigoja nesikišti į ES sprendimų priėmimą ir jų neblokuoti. Tai, pavyzdžiui, gali būti svarbu skiriant kitą Europos Komisijos pirmininką ar derantis dėl 2021-2027 metų ES finansų.

Th. May prieš tai agitavo atidėti „Brexitą“ iki birželio 30 dienos. Tačiau D. Tuskas įspėjo, jog trumpas atidėjimas kelia vis naujų neeilinių viršūnių susitikimų ir terminų riziką. Tai esą ateinančiais mėnesiais gali aptemdyti ir paralyžiuoti likusį ES dabą.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.11; 09:00

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, vertindamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie „Revolut“, sako, kad jam tokia situacija yra keista, o visa informacija jau buvo žinoma.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Man keista tokia situacija. Licencijavimo procesas buvo tikrai ilgas. Jo metu mes dirbome su visomis institucijomis, kurios numatytos tame procese tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Revolut“ grupė yra tarptautinė grupė, todėl atitinkamai dirbome su visa eile užsienio priežiūros institucijų. Mes tikrinome tą informaciją, kuri dabar yra aptarinėjama viešai, visoje eilėje užsienio institucijų. Nieko naujo, ko mes nežinojome, viešojoje erdvėje nebuvo aptarta. Mes tikrai įvertinome visus aspektus ir tuo remiantis priėmėme teigiamą išvadą, po kurios Europos centrinis bankas išdavė „Revolutui“ bankinę licenciją“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, Lietuva turėtų būti bendros ES finansų rinkos dalimi. 

„Turime vieną kartą atverti akis ir suprasti, kad reikia pasinaudoti visomis bendros laisvos rinkos galimybėmis, nes finansų rinka šiai dienai Europoje nėra vieninga“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad, „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybės saugumo departamentą (VSD). 

S. Jakeliūnas tarnybų prašė pateikti turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, „Revolut“ planuoja plėtra – pernelyg agresyvi, be to, viešai minint šio banko investuotojus, paminėtas ir su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gavęs FNTT ir VSD atsakymus, S. Jakeliūnas sakė, kad jie susirūpinimą tik patvirtina. Jis taip pat teigė, kad artimiausiu metu bus planuojamas susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovu, Lietuvos banko, FNTT ir VSD vadovais.

Antradienį LRT.lt paskelbė savo atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui, Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad ši informacija jau buvo žinoma. Tačiau potencialius finansų rinkos dalyvius vertina 14 institucijų, o „Revolut“ planai, rizikos faktoriai, investuotojai, pinigų kilmė, sąsajos iki priimant sprendimą, kad investuotojas tinkamas, vertinti 13 mėnesių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.27; 07:14

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Čekijos žvalgybos agentūra pirmadienį pranešė, kad, jos duomenimis, Rusijos ir Kinijos diplomatai 2017-aisiais Čekijoje suaktyvino šnipinėjimo veiklą. Tam sąlygas sudarė didelė Rusijos ambasados Prahoje ir bemaž neriboti Kinijos finansiniai ištekliai.

„Kinijos šnipų po diplomatine priedanga žvalgybinės veiklos Čekijoje ir iš Kinijos vadovaujamos žvalgybinės veiklos prieš taikinius Čekijoje intensyvumas pastebimai išaugo“, – konstatuojama pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos paskelbtoje ataskaitoje apie 2017 metus.

Ataskaitoje priduriama, kad Kinijos šnipai per Čekijoje veikiančias organizacijas siekia suskaldyti Europos Sąjungą. Ypač didelį dėmesį jie esą skiria Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei ekonominiam ir moksliniam šnipinėjimui.

„Kinija turi beveik neribotą kapitalą, kurį gali pasiūlyti užsienio įmonėms mainais į prieigą prie intelektinės nuosavybės“, – sakoma dokumente.

Kalbant apie Rusiją, jos strategijos tikslas – pakirsti NATO ir ES, silpninant jos nares po vieną.

„Rusijos diplomatinės misijos dydis ir didelė žmonių, turinčių sąsajų su Rusijos žvalgybos tarnybomis, infiltracija padidina rizikas, susijusias su Čekijos piliečių, konkrečiai – politikų ir valstybės tarnautojų, neapdairumu“, – sakoma ataskaitoje.

Kaip neretai Kremliaus pasitelkiami šnipinėjimo instrumentai dokumente išskiriami dezinformaciją skleidžiančios interneto svetainės ir Rusijos investuotojų vykdomas Čekijos įmonių supirkimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.04; 01:30

Kinijos ambasada Vašingtone įspėja dėl kelionių į JAV, praneša agentūra „Reuters“.

„Viešasis saugumas Jungtinėse Valstijose nėra geras. Čia dažnos šaudynės, užpuolimai ir vagystės , – sakoma ambasados interneto puslapyje paskelbtame pranešime. – Į JAV vykstantys asmenys turi budriai stebėti savo aplinką ir įtartinus asmenis“. Turistai, be to, turi būti pasiruošę didelėms gydymo sąskaitoms, apgaulėms telefonu, kratoms ir daiktų konfiskavimui muitinėje, taip pat gamtos katastrofoms.

Atsakydamas į klausimą, ar šio perspėjimo laikas yra politiškai motyvuotas, Užsienio reikalų ministerijos Pekine atstovas antradienį pabrėžė, kad vasara yra pagrindinis kinų turistų lankymosi JAV laikas. Ambasados, anot jo, privalo įspėti dėl potencialių rizikų užsienyje.

Šis perspėjimas beveik visiškai atitinka jau sausį paskelbtą ambasados perspėjimą. Santykiai tarp Kinijos ir JAV šiuo metu yra labai įtempti, visų pirma – dėl prekybos ginčo tarp abiejų šalių.

Kinija neretai skelbia perspėjimus dėl kelionių, pirmiausiai – į tas šalis, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai. Tačiau kai kurios vyriausybės kaltino Pekiną, kad jis tokiomis priemonėmis, kaip užsienio turizmo ribojimas, mėgina daryti įtaką politiniams ar ekonominiams ginčams. Kinija tai paprastai paneigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:30

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas teikia pasiūlymus svarstomam Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektui, kuriais siekiama labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus.

Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad investuotojui investuojant į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, strategiškai svarbius ūkio sektorius ar planuojant vykdyti veiklą šalia strateginės reikšmės objektų būtų vertinami to investuotojo turimi ar turėti ryšiai ne tik su užsienio valstybių institucijomis, bet ir su tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

Pasak L. Kasčiūno, svarstomame įstatymo projekte nustatytas vienas iš atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų, pagal kurį investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis „turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis“. O šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje nustatytas savo esme panašus kriterijus, pagal kurį investuotojas pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis „neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“.

Vadinasi, yra vertinami ne tik investuotojo ryšiai su trečiųjų šalių institucijomis, bet ir tų šalių asmenimis – tiek fiziniais, tiek juridiniais. O naujajame įstatymo projekte numatyta, kad būtų vertinami turimi ar turėti ryšiai tik su užsienio šalių institucijomis.

„Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai investuotojas neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis, bet gali turėti tokių ryšių su tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie, beje, gali būti susiję su tų pačių valstybių institucijomis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tiekėjai, investuotojai, tiekiantys kokią nors užsienio valstybėje pagamintą produkciją, pavyzdžiui, programinę įrangą, kurios naudojimas šalies strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose gali didinti riziką nacionaliniam saugumui dėl galimo kibernetinio šnipinėjimo ar pan.“, – sakė L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, tai yra tam tikra teisinė spraga, kurią siekiama pašalinti. Į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius gali investuoti tik visiškai skaidrūs, atsakingi ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantys investuotojai.

Ar saugios šios spynos? Youtube.com nuotr.

Parlamentaras taip pat siūlo nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių sąjungų pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Pirmai kategorijai priskiriamos įmonės, kuriose valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklauso 100 proc. įmonės akcijų, antrai – ne mažiau kaip du trečdaliai.

Tiek šiuo metu galiojančiame įstatyme, tiek svarstomoje naujojoje jo redakcijoje numatyta, kad asmenys, pretenduojantys į svarbias pareigas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse, šalies specialiųjų tarnybų yra tikrinami, ar atitinka įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Naujajame įstatymo projekte numatytas patikrinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 dienų. Jei tikrinamas užsienietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvoje, patikrinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms.

Tačiau, L. Kasčiūno teigimu, į tokiose įmonėse veikiančias profesines sąjungas gali jungtis ir darbuotojai, kurie tikrinami šalies specialiųjų tarnybų, ir tie, kurie pagal einamas pareigas netikrinami. Iš jų profesinės sąjungos išsirenka pirmininką. Šiuo metu yra žinoma, kad kai kurių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jie nebūtinai gali būti patikrinti.

„Atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalies pilietybė gali būti susijusi su didesniu lojalumu tai šaliai ir kad tokie darbuotojai gali būti netikrinami, dinamiškos geopolitinės situacijos kontekste tai gali būti riziką nacionaliniam saugumui didinantys veiksnys. Pavyzdžiui, tokie profesinių sąjungų pirmininkai gali daryti neigiamą įtaką strateginių įmonių darbuotojams“, – sakė L. Kasčiūnas.

Todėl, anot jo, tikslinga nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti nustatytus kriterijus, t. y. tuos pačius, kurie taikomi asmenims, pretenduojantiems į svarbias pareigas tose įmonėse. Jie būtų tikrinami šalies specialiųjų tarnybų ta pačia tvarka.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.17; 03:30

Arkadijus Ostrovskij / The New York Times

Vladimiras Putinas „daug pasiekė, naudodamas žiniasklaidą valdžiai Rusijoje konsoliduoti, o taip pat – dar daugiau – informaciniame kare prieš Vakarus“, – tvirtina savo straipsnyje laikraštyje The New York Times žurnalo The Economist  Rusijos ir Rytų Europos skyriaus redaktorius Arkadijus Ostrovskis. Rizika

Spėjamas Rusijos specialiųjų tarnybų įsilaužimas į Demokratų partijos Nacionalinio komiteto elektroninį paštą – tai „tik šviežiausias pavyzdys to, kaip Putinas naudoja informaciją kaip ginklą. O ryšius su WikiLeaks Kremlius plėtoja daugelį metų“, sakoma straipsnyje.

„Per šaltąjį karą Kremlius ištisus dešimtmečius kišosi į Amerikos politinį gyvenimą“, – priduria autorius.

Amerikiečiai klausia: „Kodėl Rusija, kuri atmetė komunistinį mokymą, šiandien stengiasi susilpninti Vakarus?“

Autorius aiškina: jeigu dauguma amerikiečių įvertino šaltojo karo pabaigą kaip pergalę prieš SSSR, tai, daugumos Rusijos piliečių nuomone, buvo jų sveiko proto pergalė prieš išprotėjusį ir nekompetentingą režimą.

Paskui Amerika padarė klaidą: pradėjo triumfuoti, užuot sveikinusi rusų tautą su pergale ir suteikusi finansinę pagalbą, kurios pakaktų ekonominio kolapso pasekmėms sušvelninti. Tokia JAV pozicija vėliau Putinui padėjo SSSR suirimą vaizduoti kaip Amerikos intrigų rezultatą.

Logika tokia: jeigu Amerika laimėjo šaltąjį karą, tai SSSR subyrėjimas ir rusų nuskurdimas – Vašingtono kaltė. O jeigu Rusija pralaimėjo, tai vieną kartą ji pabandys atkeršyti.

„Antiamerikanizmas rusams – įprastas būdas išlieti nusivylimą ir bejėgiškumo jausmą žvelgiant į savo korumpuotą ir slegiantį režimą“, – sakoma straipsnyje. Valstybinė žiniasklaida atkūrė Rusijos kaip apgultos tvirtovės vaizdą.

„Šiandien Putinas vaizduoja Rusijos veiksmus kaip atsakingą, o ne kaip agresyvų elgesį. Kaskart, kai Rusija atakuoja vieną iš buvusių sovietinių respublikų, konfrontacija vaizduojama kaip „karas svetimomis rankomis“, Amerikos pradėtas prieš Rusiją“, – rašo autorius.

Ostrovskio nuomone, „perkrovimas“ irgi buvo klaida. Vašingtonas ir Berlynas „nusprendė sustiprinti Dmitrijų Medvedevą, tikėdamiesi suskaldyti Rusijos elitą“. Bet nepasisekė. Užtat Rusija nepatyrė neigiamų padarinių dėl karo Gruzijoje ir vėliau nusprendė, kad jos išpuolis į Ukrainą baigsis sėkmingai, mano autorius.

Kai dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių protestavo prieš Putino grįžimą į prezidento postą, šis apkaltino Hilari Klinton imantis „aktyvių priemonių“ demonstrantams pakurstyti.

„Dabar Putinas, garsėjantis įpročiu pykti, atrodo, „aktyviomis priemonėmis“ žlugdo pačios Klinton prezidentinę kampaniją. Tai, kad demokratų Nacionalinio komiteto elektroninių laiškų paviešinimas gali pasitarnauti tik Donaldui Trampui, – tikriausiai, tik papildoma premija“, – rašo autorius. Jo nuomone, Trampas mielas Kremliui tuo, kad nelabai domisi Rusijos įtakos sferomis.

Autoriaus nuomone, Rusijos galimybės paveikti Amerikos žiniasklaidą ribotos. Ir vis dėlto „įpykusi ir silpstanti Rusija žymiai pavojingesnė, negu stiprėjanti ekonominė valstybė, tokia kaip Kinija“, perspėja jis.

Ostrovskio nuomone, Putino baimės turi šiokio tokio pagrindo: „Putino autoritarizmas negali rungtyniauti su atvirumu, konkurencija ir įstatymų viršenybe pagrįstos sistemos patrauklumu. Ir tada, ir dabar geriausias būdas, kuriuo Vakarai gali priešintis Rusijai, – tai ginti Vakarų vertybes“.

Šaltinis: The New York Times

2016.08.18; 05:57

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai išanalizavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiklą aptiko korupcijos rizikos veiksnių tiek vidaus kontrolės, tiek administracinio poveikio priemonių taikymo srityse. Rizika

VMVT inspektoriai ne visada laikosi ūkio subjektų patikrinimų periodiškumo reikalavimų, kai kada patikrinimai atliekami nesilaikant nustatytų apimčių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad atskiri ūkio subjektai diskriminuojami, priežiūros veiksmai neproporcingi.

Pastebėta atvejų, kai net ir nustatę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimų inspektoriai ne visada nurodė juos pašalinti bei pateikti atitinkamų trūkumų šalinimo planą, o turint pakankamai duomenų apie pažeidimus padariusius asmenims ne visada buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.

Be to, konstatavę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimus inspektoriai, ne visais atvejais priima vienodus sprendimus dėl šių pažeidimų mažareikšmiškumo.

STT manymu, būtina kuo skubiau stiprinti VMVT vidaus kontrolės procedūras, užtikrinti patikrinimų kokybę ir periodiškumą, teisės aktuose aiškiai apibrėžti atvejus, kuomet patikrinimus gali atlikti tik vienas inspektorius.

Svarbu patikrinimo aktuose aiškiau ir informatyviau įvardinti užfiksuotas aplinkybes, kad būtų aišku, ar veiklos patikrinimas buvo atliktas tinkamai.

Administracinių teisės pažeidimų protokolai, Maisto įstatymo pažeidimų protokolai turi būti surašomi griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, nediskriminuojant atskirų ūkio subjektų.

Išsamią korupcijos rizikos analizę VMVT rasite: http://bit.ly/2aRcU0o

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.08.11; 03:47