Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Kiek valstybių, tiek požiūrių. Kiek tautų, tiek žvilgsnių. Vieniems rūpi grožio, naudos temos. Kiti gilinasi į istorijos, kultūros klausimus. Tretiems įdomiausi teisiniai aspektai.

Man dingojasi, kad pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus,  – teisinga ar neteisinga. Taip, mums turėtų labiausiai rūpėti, teisingai ar klaidingai elgiasi žmogus, tauta, valstybė, įstaiga. Visos kitos temos – apsižioplino ar veikė sąmoningai, turėjo kitų išeičių ar neturėjo, – šalutinės, ne pačios svarbiausios. Pirmiausia atsakykime į klausimų klausimą – teisinga ar klaidinga? Nes jei šį galvosūkį nustumiame šalin, pakeičiame kitais, šalutiniais, pavyzdžiui, naudos – žalos kriterijais, beviltiškai susipainiojame.

Jei išgirdęs pasiteiravimą „teisinga – neteisinga“ pašnekovas puola muistytis, girdi, „neturėjome kitos išeities“, girdi, „rūpinomės išskirtinai savo interesais“, girdi, „buvome suklaidinti“, – turime kelią, vedantį į chaosą, į naujas priešpriešas. Privalome suvokti: priimdami visus pasiteisinimus mes užgožiame svarbiausiąją – teisingumo – temą. O tai reiškia, jog, pasirinkdami vien teisinimų ir pasiteisinimų taktiką, elgiamės neteisingai, nes paminame teisingumo kriterijus. Jeigu norite, skatiname aplinkinius  elgtis negarbingai, nes jie viliasi taip pat rasią, kaip išsisukti, jei bus pagauti už rankos.

Niekad niekur nesakiau, jog draudžiama išklausyti nusidėjelio argumentų. Išklausykime, įsigilinkime. Šiame pasaulyje visaip nutinka: gal nuoširdžiai klydo. Bet vis tik neleiskime, kad mus visur ir visada užliūliuotų neva įtikinamais, neva pagrįstais pasiteisinimais. Žingsniuodami šiuo klystkeliu, žiūrėk, pajėgtume išteisinti net Staliną ir Hitlerį.

Būtent šiuo žvilgsniu vertinkime Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą paremti Ukrainą moderniais Leopard 2 tankais. Akivaizdu, jog Vokietijos politikas elgiasi gėdingai, bjauriai, neteisingai. Šiandieninės vokiškos dvejonės atitolina Kijevo pergalę, o agresoriui suteikia vilčių, jog, organizavus milžiniškas mobilizacijas, iš ukrainiečių pavyks išpešti bent šiokių – tokių nuolaidų. Todėl ir klausiu: Olafai Scholzai, jūs norite, kad kruvina Rusijos agresija prieš Ukrainą užtruktų kuo ilgiau? Jūs nenorite taikos? Jums nusispjauti, kad kiekvieną dieną beveik pačiame Europos centre žūsta šimtai ukrainiečių, nuo žemės paviršiaus nušluojami dideli miestai?

Visus Berlyno pasiteisinimus (bijo Trečiojo pasaulinio karo, vengia atominės tragedijos, neturi užtektinai ginkluotės, baiminasi, jog Rusija subyrės į šipulius, jau ir taip daug padeda ukrainiečių kariams, laukia, kaip pasielgs amerikiečiai, įtaria ukrainiečius korupcija) metu į šiukšlių kibirą. Vokietija neturi nė vieno bent kiek rimtesnio pasiteisinimo. Rusija senų seniausiai demonstravo agresyvumą: 1994-aisiais -pradėdama karą prieš vos milijoną gyventojų turinčią Čečėniją, 2008-aisiais – atakuodama Gruziją (Sakartvelas), 2014-aisiais – iš Ukrainos atplėšdama Krymą. Tik kvailiai, idiotai ir Kremliaus agentai šito nematė. O kaip tuomet elgėsi Vokietijos politikė Angela Merkel? Ji išsijuosusi griovė Vokietijos ginkluotąsias pajėgas: jos valdymo metais iš, regis, 26 stambių karinių junginių liko vos 6 ar 8 junginiai. Ponia Merkel savo kariuomenę sumažino beveik keturis sykius.

Tankas Leopard 2. Youtube.com

Beje, tuometiniai Berlyno gudročiai, atsisakydami kariuomenės, nė nesiteikė pasiteirauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ar Baltijos šalys sutinka, kad Vokietija susilpnintų Bundesverą keturis kartus. O juk privalėjo sulaukti mūsų pritarimo: mes esame lygiaverčiai, vieni kitiems įsipareigoję partneriai NATO ir Europos Sąjungoje (tai neutralioji Šveicarija gali elgtis kaip tinkama).

Dabar į viešąją erdvę prasprūdo net argumentų, esą Vokietija atlieka reviziją savo ginkluotosiose pajėgose – vis dar skaičiuoja, kiek garažuose turi tankų, šarvuočių, naikintuvų. Vaizdžiai tariant, kai suskaičiuos, tuomet žinos, kiek galima Ukrainai padovanoti šarvuotosios technikos. Mano supratimu, – niekingas pasiteisinimas. Vladimiras Putinas rimtą karą prieš Ukrainą pradėjo beveik prieš metus, o vokiečių politikai per vienuolika mėnesių vis dar nesugeba suskaičiuoti, kiek angaruose turi tankų?

Šiuo kampu analizuojant JAV paramos ukrainiečiams temą akivaizdu, jog ir Amerika neduoda ukrainiečių kariams tiek ginklų, kiek prašo Kijevas. Vėl – bjauriai neteisinga. Nes JAV, skirtingai nei Vokietija, angaruose saugo užtektinai daug modernių tankų, modernių šarvuočių, kad galėtų ištiesti tvirtą pagalbos ranką.

Tiesa, visiems puikiai žinomas karo apžvalgininkas Aleksėjus Arestovičius, duodamas kanale youtube.com video komentarus Markui Feiginui, dažniausiai linkęs Vakarus teisinti dėl vėlavimų. Esą Vakarų demokratija taip surėdyta: ilgai svarsto, skaičiuoja, vertina, po to – juda į priekį; jei žengtas į priekį žingsnis pasiteisina, žengia antrą, trečią…

Apibendrinus paskutiniuosius A. Arestovičiaus ir M. Feigino debatus viešojoje erdvėje, susidariau įspūdį, jog Vakarai gelbėja Ukrainą užtektinai rimtai, todėl ukrainiečiai privalo būti labai dėkingi. Taip, jei ne šiandieninė Vakarų pagalba, Ukrainai dabar būtų kur kas sunkiau. Paskutinysis susitikimas JAV karinėje bazėje Ramšteine byloja, jog karinės technikos paketas Ukrainai – įspūdingas.

Tačiau ten vis dar nesurašyta tiek daug puolamosios ginkluotės, kiek jos prašo Ukrainos prezidentas, Ukrainos užsienio reikalų ministras, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas. Ko dar laukiama? JAV prezidento Joe Bideno neskubėjimas duoti tiek, kiek reikia, – toks pat įtartinas kaip ir Olafo Scholzo baimės (laukiama, kuomet nusilps Rusija, pamirštant, kad jėgų netenka ir Ukraina?). Tiksliau tariant – ir įtartinas, ir neteisingas.

Neteisinga ir tai, kad viešojoje erdvėje pradėtas žodinis puolimas prieš visuomet skeptiškai nusiteikusį JAV Center for Security Policy vyriausiąjį mokslinį bendradarbį Andrėjų Ilarionovą. Kodėl jį pradėjo puldinėti, net atvirai teiraujasi, ar jis nėra užsislaptinęs Kremliaus agentas? Keliuose savo komentaruose A. Arestovičius užsiminė, girdi, A. Ilarionovas kursto paniką, prognozuodamas naujas skaitlingas Rusijos atakas, bei sąmoningai klaidina Kijevą, jog Kremlius galbūt atakuos kelius, kuriais iš Vakarų gabenama karinė amunicija. Pasak A. Arestovičiaus užuominų, tai panašu į kapituliantiškų nuotaikų platinimą bei bandymus Ukrainą sukiršinti su sąjungininkais. Užsiminta net apie sąmoningą Ukrainos karinės vadovybės klaidinimą dėl įmanomo vakarinių šalies teritorijų puolimo siekiant Ukrainą atkirsti nuo Vakarų (tektų kai kuriuos dalinius atitraukti iš rytų; Kremlius pasinaudotų šiuo atitraukimu ir vėl smogtų pietryčių kryptimis?).

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

O man atrodo, kad A.Ilarionovas nuoširdžiai siekia padėt Ukrainai, įvairiausiais kampais lygindamas, kokia vis tik nedidelė Vakarų parama ukrainiečiams (gal vis tik Vakarai susigės ir ims duoti daugiau?), bei perspėdamas, jog, puldamas į neviltį, V. Putinas galbūt atakuos vakarines teritorijas, kuriomis į Ukrainą keliauja ginklai (informuotas, vadinasi, – apginkluotas). Tiesa, kokia skaudi bebūtų, visuomet geriau nei „rožiniai akiniai”.

Šį komentarą baigiu lietuviškuoju apgailestavimu. Lietuvai labai nepasisekė, kad mums priskirtas būtent vokiškas karinis dalinys. Vokiečių kariai, žinoma, niekuo dėti. Tikiu, kad jie drąsūs, profesionaliai parengti, niekur, nelaimės atveju, neišsibėgiotų. Dėl mano skeptiškumo kalčiausi olafai scholzai. Jei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paniškai bijo Ukrainai padovanoti keliolika Leopard 2 tankų, tai kaip išdrįs duoti įsakymą vokiečių brigadai ginti Lietuvą? Nors užmuškite, niekaip neįsivaizduoju Olafo Scholzo, skelbiančio lemtingąjį įsakymą vokiečių kariams saugoti Lietuvą. O štai jį, įsakantį vokiečių kariams skubiai palikti Lietuvą, nesiveliant į susidūrimus su Rusijos kariuomene, – oi kaip įsivaizduoju.

2023.01.23; 07:34

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, sausio 21 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą verčia Moldovą susimąstyti, ar jai reikėtų atsisakyti konstitucijoje įtvirtinto neutraliteto ir jungtis prie „didesnio aljanso“, informuoja „Politico“.
 
Duodama interviu „Politico“, prezidentė sakė, kad Moldova vis dar svarsto, kokių žingsnių imtis ateityje ir ar tam reikėtų keisti šalies konstituciją.
 
„Šiuo metu vyksta rimta diskusija apie mūsų galimybę apsiginti: ar galime tai padaryti patys, ar turėtume būti didesnio aljanso dalimi. Jeigu galiausiai nuspręsime, kad mūsų valstybei reikia atsisakyti neutraliteto, tai turėtų įvykti demokratinio proceso būdu“, – sakė M. Sandu.
 
Atsakydama į klausimus ji stengėsi neminėti NATO nes Rusija ir taip bando destabilizuoti Moldovos pro-europietišką vyriausybę. Anksčiau Kremlius perspėjo šią valstybę nebetęsti karinio bendradarbiavimo su Vakarais.
 
Nepaisant to, kad Moldova nėra NATO narė, ji bendradarbiauja su Aljansu ir prisideda prie NATO vadovaujamos taikos palaikymo misijos Kosove.
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2023.01.22; 05:15

Azerbaidžaniečiai protestuoja Lačino kelyje

Azerbaidžano spaudoje paskelbti dar keli Lietuvos užsienio politiką Pietų Kaukaze kritikuojantys straipsniai. Turiu omenyje leidinyje Caliber.az publikuotą rašinį „Lietuva: „Baltijos“ susirūpinimas dėl Karabacho separatistų“ bei Caliber.az ženklu pažymėtą video reportažą “Akcija Lačino kelyje: kam skambina varpai“ (apie pirmąją kritišką azerbaidžaniečių tekstą rašiau straipsnyje „Lietuva dėl Azerbaidžano vėl susimovė“).

Sakote, ši tema mums, lietuviams, – neaktuali? Maža kas kur kritikuoja Lietuvą? Taip, visų tarptautinėje arenoje pasirodančių publikacijų apie Lietuvą nesužiūrėsi. Tačiau šiuo konkrečiu atveju – kiek kitaip. Kad ir kaip nemalonu pripažinti, bet Azerbaidžanas – teisus! Tūkstantį kartų teisus! Oficialusis Baku pagrįstai piktinasi neseniai paskelbtu Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimu, esą Lietuvos diplomatai ir politikai „susirūpinę dėl Lačino koridoriaus Karabache blokados”, dėl galimos “humanitarinės katastrofos Kalnų Karabache” ir dėl neva „griaunamo viso taikos proceso Pietų Kaukaze”.

Pirma, mūsų URM nežino, jog pavadinimo “Kalnų Karabachas“ jau nėra. Šį regioną Azerbaidžanas vadina Karabachu. Tokio niuanso nežinoti – tai tas pats, kaip nežinoti, jog Gruzija nūnai turi kitą pavadinimą – Sakartvelas. Nebent šitaip Lietuvos URM subtiliai pataikauja armėnų separatistams, mėgstantiems naudoti Kalnų Karabacho pavadinimą.

Azerbaidžaniečiai. Lačino kelyje

Antra. Reikšti susirūpinimą solidžiai įstaigai derėtų tik tuo atveju, jei jis – pagrįstas, be melo, be dvigubų standartų, be tendencingumų. Lietuva gi Pietų Kaukaze keliauja į lankas. Žvelgiant atidžiau, azerbaidžaniečiai nedaro nieko bjauraus ir nusikalstamo. Tiesiog kelyje Lačinas – Šuša – Hankendis jie nuo gruodžio 12-osios rengia mitingus. Visuomeninės, ekologinės pakraipos organizacijos, kuriose daug – šalies likimui neabejingo jaunimo, reikalauja, jog vadinamieji „rusų taikdariai“ leistų jiems pasižiūrėti, kas dedasi Gyzylbulag ir Demirli rajonuose. Azerbaidžaniečiai įtaria, kad armėnų separatistai, suprasdami, jog vis tiek jiems teks palikti šias teritorijas, barbariškai plėšia aukso, vario ir molibdeno kasyklas, specialiai, vedini keršto, teršia unikalią Karabacho gamtą. Esama įtarimų, kad ten net kaišioja minas, kad azerbaidžaniečiams būtų kuo sunkiau atkurti kraštą.

Azerbaidžanietiškas straipsnis, kuriame kritikuojama Lietuvos diplomatiją

Kur čia, sakykite, esama nusikaltimo požymių? Remiantis tarptautine teise, visas Karabachas – tai neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Tai – visiems žinoma. Taip pat žinoma ir Lietuvos URM vadovui Gabrieliui Landsbergiui. Vadinasi, Lačino kelias į Šušą ir Hankendį – Azerbaidžano teritorijoje. Šį kelią už savo pinigus, be kita ko, tiesia ir remontuoja Azerbaidžanas. Bet azerbaidžaniečiai, tik pamanyk, neturi teisės patekti į ten esančias kasyklas?! Neturi teisės net piktintis, rengti mitingų? Kodėl Lietuvos URM vadovybė nereiškia, pavyzdžiui, susirūpinimo dėl „rusų taikdarių“ šališkumo, kodėl Lietuvos diplomatai nesipiktina armėnų separatistais, nesitraukiančiais iš Karabacho? 

Lietuvos susirūpinimai, girdi, azerbaidžaniečių mitinguotojai trukdo į Hankendį patekti humanitariams kroviniams, o tai neva reiškia, jog Hankendyje gyvenantys žmonės būtinai liks be vandens, maisto, vaistų, – iš piršto laužti. Azerbaidžaniečiai tokius krovinius praleidžia. Azerbaidžaniečiai baiminasi, jog į Hankendį nepatektų minos, ginklai, neatvažiuotų diversinės grupės, sakykim, iš Irano. Azerbaidžaniečiai rūpinasi, kad iš jų žemių nebūtų išvežtas varis, auksas, molibdenas, daugiau nebūtų teršiami vandenys. Tik tiek. Ar tai – daug? Jei vis tiek priekaištausime azerbaidžaniečiams, prisiminkime Lietuvos teisę tikrinti ir sulaikyti iš Rusijos į Kaliningradą keliaujančius krovinius. Mums – galima, azerbaidžaniečiams – ne?

Lietuvos susirūpinimas Hankendyje likusiais armėnais ciniškas dar ir dėl to, kad azerbaidžanietiška Nachičevanė beveik tris dešimtmečius buvo beveik aklinai atskirta nuo Azerbaidžano (neturi tiesioginių sąlyčio taškų su Azerbaidžanu). Bet nė vienam Lietuvos užsienio reikalų ministerijos klerkui kažkodėl nekilo mintis pasidomėti, ar dėl Armėnijos blokados Nachičevanėje gyvenantiems azerbaidžaniečiams netrūksta geriamo vandens, vaistų, maisto?

Azerbaidžaniečiai turi teisę kreivai žiūrėti ir į Freedom House. Ši tarptautinė organizacija visur sveikina pilietinę visuomenę, gerbia žmogaus teises, tačiau kai azerbaidžaniečių jaunimas susiburia į visuomeninę organizaciją ir puola ginti savo, pagal tarptautinę Azerbaidžanui priklausančią, žemę, – blogai.

Azerbaidžaniečiai teikia ekologinius reikalavimus

Sąrašas, kuomet Lietuva elgėsi nei šiaip, nei taip – ilgas. Azerbaidžanietiškoje spaudoje vis dažniau ir garsiau prisimenama, kaip Lietuva gerbia „armėnų genocido aukas 1915-aisiais“ ir kaip atsainiai žvelgia į „azerbaidžaniečių aukas Hodžaly mieste 1992 metais“, kaip nė sykio rimtai nesusidomėjo, kokiais rūpesčiais gyvena milijonas azerbaidžaniečių pabėgėlių, 1988-1994-aisiais išvytų iš Armėnijos teritorijos ir azerbaidžanietiškojo Karabacho, nesipiktino, kad armėnų sepataristai Karabache griauna azerbaidžanietiškus istorijos, kultūros, religijos paminklus, nepastebėjo azerbaidžaniečių skausmo, kai 2020-aisiais armėnų kariškiai apšaudė Giandžą, Bardą ir Terterą iš stambiųjų pabūklų.

Lietuva net piktinosi, kodėl Azerbaidžanas išdrįso po beveik tris dešimtmečius trukusių bevaisių derybų jėga susigrąžinti beveik visą Karabacho teritoriją. Nors, vadovaujantis sveiku protu, Azerbaidžanas 2020-ųjų rudenį per 44 dienų karą elgėsi lygiai taip pat, kaip šiandien elgiasi Ukraina, vaduodama savas žemes iš rusų okupantų.

Jei atvirai, diplomatinės Lietuvos nesąmonės dėl Pietų Kaukazo nei suprantamos, nei pateisinamos. Armėnija – tokia pat agresorė kaip ir Rusija. Kvaila, primityvu šito nematyti.

2022.12.20; 10:00

Nobelio taikos premijos laureatai pasmerkė „beprotišką“ V. Putino karą. EPA-ELTA nuotr.

Oslas, gruodžio 10 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Osle apdovanoti Nobelio taikos premijos laureatai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Jie ragino tęsti kovą prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą „beprotišką ir nusikalstamą įsiveržimą į Ukrainą“, praneša AFP.
 
Nobelio komitetas už žmogaus teisių, demokratijos ir taikaus sugyvenimo palaikymą autoritarizmo akivaizdoje pagerbė įkalintą Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį, Ukrainos žmogaus teisių organizaciją „Pilietinių laisvių centras“ ir Rusijos žmogaus teisių gynimo organizaciją „Memorial“.
 
Prestižiškiausias apdovanojimas pasaulyje nei kiek nenusilpnino šių trijų laureatų ryžto kovoti prieš žmogaus teisių pažeidimus.
„Ukrainos žmonės nori taikos labiau nei kas nors kitas pasaulyje. Tačiau šalis, kuri yra puolama, negali pasiekti taikos sudėdama ginklus“, – sakė „Pilietinių laisvių centro“ vadovė Oleksandra Matvijčiuk.
 
Įkurtas 2007 m. šis centras rinko informaciją apie karo nusikaltimus, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusijos kariai, įskaitant gyvenamųjų pastatų, bažnyčių, mokyklų ir ligoninių bombardavimą, evakuacijos koridorių apšaudymą, žmonių prievartinę deportaciją ir kankinimus.
O. Matvijčiuk AFP žurnalistams prieš renginį sakė, kad savo kalbą, kurią planavo sakyti per apdovanojimų ceremoniją, jai teko rašyti žvakių šviesoje nes Rusija bombarduoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
 
Per devynis Rusijos įsiveržimo į Ukrainą mėnesius „Pilietinių laisvių centras“ užfiksavo daugiau nei 27 000 Rusijos karo nusikaltimų, kurie, pasak moters, tėra tik ledkalnio viršūnė.
 
„Karas žmones paverčia skaičiais. Mes turime žinoti visų karo nusikaltimų aukų vardus“, – atsiimdama apdovanojimą emocingai kalbėjo O. Matvijčiuk.
 
Oslo rotušėje ji dar kartą pakartojo, kad reikia įkurti tarptautinį tribunolą, kuris teistų V. Putiną, jo bendrininką, Baltarusijai vadovaujantį Aliaksandrą Lukašenką ir kitus karo nusikaltėlius.
 
Tuo metu kitas Nobelio taikos premijos laureatas Janas Račinskis, organizacijos „Memorial“ vadovas, pasmerkė Rusijoje tebegyvuojančias imperines ambicijas, kurias ši perėmė iš Tarybų Sąjungos.
 
Nobelio taikos premijos laureatai pasmerkė „beprotišką“ V. Putino karą. EPA-ELTA nuotrauka

Jis pareiškė, kad V. Putinas ir jo „ideologiniai tarnai“ pasinaudojo „kova prieš fašizmą“ savo pačių politiniais interesais ir tai naudoja pateisindami savo beprotišką ir nusikalstamą karą prieš Ukrainą.
 
Įkurta 1989 m. organizacija „Memorial“ daug metų skleidė informaciją apie Josifo Stalino totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus, siekė išsaugoti aukų atminimą ir rinko informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje.
 
Tačiau Rusijos režimui siekiant užgniaužti opoziciją ir žiniasklaidą, Rusijos aukščiausiasis teismas 2021 m. pabaigoje nurodė uždaryti organizaciją, o spalio 7 d., tą pačią dieną kai buvo paskelbti Nobelio taikos premijos nugalėtojai, „Memorial“ biure buvo įvykdytas reidas.
 
„Šiandien politinių kalinių skaičius Rusijoje yra didesnis nei jų iš viso buvo Tarybų Sąjungoje „perestroikos“ pradžioje XX a. 9-ajame dešimtmetyje“, – sakė J. Račinskis.
 
Trečiasis Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Beliackis, žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ įkūrėjas, yra sulaikytas nuo 2021 m. liepos ir laukia teismo po to, kai Minsko režimas pradėjo susidorojimą su protestuotojais.
 
Jam nebuvo leista perduoti savo kalbos, kuri būtų perskaityta ceremonijos metu. Tačiau apdovanojimą vyro vardu atsiėmė jo žmona Natalija Pinčiuk, pasidalinusi anksčiau A. Beliackio išsakytomis mintimis.  
 
N. Pinčiuk citavo savo vyrą, kuris ragino kovoti prieš tarptautines diktatūras ir sakė, kad Rusija bando Ukrainoje įvesti diktatūrą. O tokioje diktatūroje, kaip ir Baltarusijoje, nebūtų klausoma pavergtų žmonių balso, būtų įkurtos Rusijos karinės bazės, įvesta ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ir vykdoma kultūrinė bei lingvistinė rusifikacija.
 
„Gėris ir teisybė privalo būti apginti“, – sakė N. Pinčiuk.
 
Šeštadienį kita apdovanojimų ceremonija vyks ir Stokholme, kur bus pagerbti Nobelio premijos laureatai medicinos, fizikos, chemijos literatūros ir ekonomikos srityse.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.12.11; 08:00

Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto

Varšuva, lapkričio 24 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį iškėlė klausimą dėl tolesnės Rusijos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), turėdamas omenyje Maskvos invaziją į jo šalį.
 
Apie tai jis kalbėjo vaizdo kreipimesi į regioninės saugumo institucijos Parlamentinę asamblėją, šiuo metu susirinkusią Lenkijos sostinėje Varšuvoje, devynis mėnesius tebesitęsiant karui Ukrainoje.
 
V. Zelenskis kalbėjo kitą dieną po to, kai Europos Parlamentas pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“, o EP nariai paragino 27 ES valstybių narių vyriausybes pasekti šiuo pavyzdžiu.
 
„Matome, kad įvairios tarptautinės platformos randa būtinus sprendimus, kurių reikia siekiant sustabdyti Rusijos terorą, kiek įmanoma labiau izoliuoti teroristinę valstybę ir rasti išeitį iš žiaurios pasaulinės krizės, kurią sukėlė Rusija“, – sakė V. Zelenskis.
 
„Tačiau kodėl tarp šių platformų vis dar nėra ESBO? – klausė jis. – Visų pirma, kodėl teroristinė valstybė, net ir po devynis mėnesius nuolat daromų nusikaltimų, vis dar yra jūsų parlamentinės asamblėjos narė?“
 
V. Zelenskis, kurio šalis taip pat yra viena iš 57 ESBO narių, pridūrė: „Rusijos karas prieš Ukrainą yra išbandymas bet kuriai tarptautinei organizacijai“.
 
Lenkija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja organizacijai ir gruodžio 1-2 dienomis Lodzės mieste surengs kasmetinę ministrų konferenciją.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
 
Praėjusią savaitę Maskva piktai sureagavo, kai Varšuva atsisakė į kitą mėnesį Lenkijoje vyksiantį susitikimą įsileisti Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuriam taikomos Europos sankcijos.
 
Rusija šį atsisakymą pavadino „beprecedenčiu ir provokuojančiu“ ir pareiškė, kad jos delegacijai vadovaus nuolatinis Rusijos atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.11.25; 06:28

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International” pateikta ataskaita, kurioje teigiama, jog Ukrainos karių buvimas gyvenamuosiuose rajonuose padidino pavojų civiliams Rusijos invazijos metu, yra gėdinga. Ministras mano, kad organizacija turėtų atsiriboti nuo savo išvadų.
 
„Gėdinga. Tikrai gėdinga. Tai tokia skepetaitė pridengti Rusijos karui. Jeigu yra padorumo šioje organizacijoje ar tarp ten dirbančių žmonių, tai jie turėtų atsiriboti nuo šitų išvadų, nes tai paliks dėmę ir ateičiai“, – Eltai duotame interviu teigė G. Landsbergis.
 
„Labai apmaudu, ši organizacija, kuria daug kas pasaulyje kliovėsi, jai ši reputacinė dėmė išliks ilgam“, – pridūrė ministras.
Amnesty international. Slaptai.lt fotografija
 
ELTA primena, kad „Amnesty International” pastarąją savaitę paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukrainos karių buvimas gyvenamuosiuose rajonuose padidino pavojų civiliams Rusijos invazijos metu. Nors organizacija kilus pasipiktinimo bangai vėliau atsiprašė už ataskaitos sukeltą „nerimą ir pyktį“, tačiau savo išvados neišsižadėjo.
 
Visgi, pasak ataskaitą išanalizavusių specialistų, „Amnesty International“ rėmėsi parodymais, kuriuos davė žmonės, buvę filtravimo stovyklose ir kalėjimuose laikinai okupuotose teritorijose. Daug medžiagos buvo surinkta apklausiant žmones, evakuotus iš Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų ar Krymo. Jų manymu, ši informacija neturėjo būti įtraukta į ataskaitą, kadangi ji buvo gauta Rusijos jėgos struktūrų spaudimu.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.08.11; 00:30

Amnesty international

Kyjivas, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). „Amnesty International“ Ukrainos biuro vadovė atsistatydino, apkaltinusi teisių gynimo organizaciją kartojant Kremliaus propagandą savo prieštaringai vertinamame pranešime, kritikuojančiame karo draskomos šalies karinį atsaką į Rusijos invaziją.
 
„Amnesty International“ sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbusi ataskaitą, kurioje Ukrainos kariuomenė kaltinama kelianti pavojų civiliams gyventojams, nes steigia bazes mokyklose ir ligoninėse bei vykdo kontratakas iš tankiai apgyvendintų vietovių.
 
„Jei negyvenate šalyje, kurią užpuolė okupantai ir drasko ją į gabalus, tikriausiai nesuprantate, ką reiškia pasmerkti gynėjų armiją“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė „Amnesty International“ biuro Ukrainoje vadovė Oksana Pokalčiuk, vėlų penktadienį ji paskelbė atsistatydinanti. „Jokia kalba neturi žodžių, kurie galėtų tai perteikti kam nors, kuris nepatyrė šio skausmo“, – sakė ji.
 
O. Pokalčiuk teigė mėginusi perspėti „Amnesty International“ vyriausiąją vadovybę, kad ši ataskaita yra vienašališka ir neatsižvelgianti į Ukrainos gynybos ministerijos poziciją, tačiau tai buvo ignoruota. „Dėl to organizacija netyčia paskelbė pareiškimą, kuris skamba kaip Rusijos naratyvai. Tyrimas siekiant apsaugoti civilius tapo Rusijos propagandos įrankiu“.
 
„Amnesty International“ išvardijo incidentus, per kuriuos Ukrainos pajėgos įtariamos sukėlusios pavojų civiliams gyventojams 19-oje miestų ir kaimų Charkivo, Donbaso ir Mykolajivo regionuose. „Mes užfiksavome modelį, kai veikdamos apgyvendintose vietovėse Ukrainos pajėgos kelia pavojų civiliams ir pažeidžia karo įstatymus“, – sakė organizacijos generalinė sekretorė Agnes Callamard. „Gynyba neatleidžia Ukrainos kariuomenės nuo pareigos gerbti tarptautinę humanitarinę teisę“.
 
Ukrainos vyriausybė reagavo griežtai: užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pavadino teiginius „nesąžiningais“, o gynybos ministras Oleksyjus Reznikovas apibūdino pranešimą kaip „iškraipantį”. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad teisių grupė mėgina „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai“. Jo žodžiais, netoleruotina, kad, analizuojant duomenis apie auką, ji ir agresorius „kažkaip sulyginami, o agresoriaus veiksmai ignoruojami“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.08.07; 07:49

Kartuvės

Maskva, liepos 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą Ilja Jašinui, vienam iš paskutinių šalyje likusių opozicijos veikėjų. Ji iškelta dėl įtariamo melagingos informacijos apie Rusijos armiją platinimo, antradienį pranešė jo advokatas.
 
„Man paskambino tyrėjas – jie pradeda kratą jo namuose“, – feisbuke pranešė advokatas Vadimas Prochorovas.
 
Birželio mėnesį I. Jašinas buvo nuteistas kalėti 15 dienų. Jis turėjo būti paleistas anksti trečiadienį.
 
I. Jašinas yra Rusijoje žymus opozicijos veikėjas nuo 2011–2012 m. masinių protestų prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Jis pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje. Jis yra įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkas ir buvo artimas opozicijos politikui Borisui Nemcovui, nužudytam prie Kremliaus 2015 metais.
Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
 
V. Putinui vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusija priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už informacijos apie kariuomenę, kurią Rusijos valdžia laiko melaginga, skleidimą.
 
Anksčiau antradienį I. Jašinas, kuriam kalėjime sukako 39-eri, socialinėje žiniasklaidoje sakė, kad turėtų būti paleistas trečiadienį 1.20 valandą. „Galbūt jie mane išleis. Galbūt ne, – sakė jis. – Ką manote?”
Kalėjimo tvoros. Slaptai.lt nuotr.
 
Apie baudžiamąjį tyrimą prieš opozicijos politiką paskelbta Rusijoje imantis precedento neturinčių susidorojimų su turinčiaisiais kitokią nuomonę, dauguma opozicijos aktyvistų arba kalėjime, arba išvyko iš šalies. V. Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino pastangas sutriuškinti nepritariančiuosius.
 
Birželį kalbėdamas teisme I. Jašinas sakė, kad jo sulaikymas tikriausiai yra įžanga į baudžiamąją bylą. Jis paminėjo savo draugo ir kolegos opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos bylą – iš pradžių jis buvo sulaikytas, o vėliau apkaltintas kriminaliniais kaltinimais už tariamą melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimą. 40 metų V. Kara-Murza dabar yra sulaikytas ir laukia teismo. Balandžio mėnesį jis buvo nuteistas 15 parų arešto už policijos nurodymų nevykdymą.
 
Nuo tada, kai Maskva pradėjo intervenciją į Ukrainą, uždarytos arba sustabdytos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, dešimtys tūkstančių rusų paliko šalį. Prieš karinę kampaniją Ukrainoje Rusijos teismas taip pat uždraudė žymiausią šalies teisių grupę „Memorial“, A. Navalno politinės organizacijos taip pat uždraustos.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.07.13; 08:01

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Šiandien šių eilučių autorius linkęs optimistiškiau žvelgti į ateitį. G7 ir NATO vadovų susitikimai byloja, jog Vakarai tarsi nusprendė daugiau nebeflirtuoti su Kremliaus išsigimėliu. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis, tiek Londonas keičia taktiką – daugiau nei tris mėnesius abejoję, tūpčioję Vakarai dabar nusprendė siekti absoliučios Ukrainos pergalės. Rems ją finasiškai, siųs daug galingos, modernios ginkluotės. Siųs tiek, kiek reikės.

Ukrainos fronte – rimtas proveržis

Ukrainos prezidento administracijos patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Aleksejus Arestovičius birželio mėnesio įvykius tarptautinėje arenoje vadina „esminiu lūžiu“. Jo manymu, į gerąją pusę pakrypo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Jų – nebeatpažinti. O ką jau bekalbėti apie Didžiosios Britanijos premjerą Borisą Džonsoną, kuris atvirai pasityčiojo iš V. Putino pomėgio demonstruoti neva raumeningą krūtinę kalnų fone sėdint ant arklio. Vakarai jau užsiima tikromis, o ne išgalvotomis, ne dirbtinai sukurtomis problemomis. Jau vis mažiau vakariečių politikų Kijevą prievartauja konfliktą su Kremliumi reguliuoti „išimtinai taikiomis priemonėmis, suteikiant agresoriui teritorinių nuolaidų“.

Dabar ne tiek svarbu, kodėl Vakarai atsikvošėjo. Akivaizdu, jog Vakarus žavi ukrainiečių drąsa bei pasiaukojimas karo frontuose bei šiurpina Rusijos vadovybės žiaurumai bombarduojant civilius objektus, įskaitant prekybos centrus. Nūnai svarbiausia – Berlynas, Paryžius ir Vašingtonas su Londonu išsiblaivė po kelis dešimtmečius trukusio apdujimo, girdi, su Kremliumi įmanoma susišnekėti, esą be Kremliaus neįsivaizduojama Vakarų civilizacija. Žinoma, kai Vakarų politikai skelbia padėsiantys Ukrainai visur ir visada, linkiu neprarasti budrumo. Tokiais atvejais praverčia JAV gyvenančio atsargos karininko Gario Tabaxo atsargumas: „kol vakarietiškų ginklų dėka Ukrainos kariškiai nepereis į puolimą, tol tvirtinsiu, jog Vašingtonas ir Briuselis tepadeda Kijevui žodžiais, maitina niekuo neparemtais pažadais“.

Griuvėsiai po Rusijos kariuomenės apšaudymų Ukrainoje. EPA – ELTA foto

Taigi galime brėžti atsargią išvadą, jog Vladimiro Putino šiandien niekas nebebijo. Net Kazachstano prezidentas, viename svarbiame forume atvirai paskelbęs, jog nepripažins prorusiškų separatistinių darinių Luhansko ir Donecko regionuose esant valstybėmis. Nebijo net Vilnius, subtiliai priminęs Maskvai, jog tranzitas į Kaliningradą driekiasi būtent per jos teritoriją, ir Lietuva turinti teisę jį apriboti ar net blokuoti.

Tiesa, Europos Komisija nei iš šio, nei iš to pakėlė triukšmą, esą Lietuva, skirtingai nei likusi Europos Sąjunga, taikanti Rusijai griežtas ekonomines sankcijas, privalo Rusijai daryti kažin kokių išimčių. Tikiuosi, EK išsipagirios – ims blaiviau žiūrėti į „tranzito klausimą“. O Lietuvos vadovai pasiųs išimtis sugalvojusius EK biurokratus „po velnių“. Pasiųs taip toli, kad daugiau niekam iš EK „gudruolių“ nekils mintis mokyti Lietuvos, kaip jai pravartu reguliuoti „žemyninius kelius į Karaliaučių“. Tikroji diplomatija – ne visuomet atsargūs, neutralūs, malonybiniai aikčiojimai. Tikroji diplomatija – tai ir aštrūs epitetai. Kitaip apkiautę biurokratai tebeskraidžios padebesiais, pliurps nesąmones, kurps nesusipratimus.

Ukraina. Masinė kapavietė Bučoje. EPA-ELTA nuotr.

Beje, ar mūsų ambasadorius Europos Sąjungoje ponas Arnoldas Pranckevičius visiems EK nariams išsamiai išguldė, jog Rusija dabartinę Kaliningrado sritį administruoja neteisėtai, jog Kaliningrado sritis – tai ne vokiškos, ne lenkiškos žemės, o visų pirma – Mažoji Lietuva? Ar EK pirmininkė Ursula von der Leyen išsamiai supažindinta su Prūsijos, Mažosios Lietuvos istorija? Jei ne, tai leiskite paklausti, ką gi Europoje veikia mūsų ambasadorius? O gal manote, jog atvirai pateikiami klausimai ambasadoriams – nekorektiški? Mano įsitikinimu, klausiama turi būti įvairiausiais tonais – ir griežtai, ir piktai, ne vien nusižeminus, ne vien įsitikinus, jog ambasadorius tam ir paskirtas, kad nieko konkretaus nepasakytų. Jei vadovausimės taisykle, jog „tyla – gera byla“, tuomet ir ateityje turėsime tokią Europą, kuri pajėgi svarstyti vien gėjų, pabėgėlių, abortų klausimus, o štai karo prevencija, agresoriaus pažabojimas, karo nusikaltėlių gaudymas – ne jų nosiai.

Po Rusijos atakų Kyjive. EPA-ELTA nuotr.

Todėl negalėjo nepatikti Seimo Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno ištarti žodžiai, esą žmogaus teisių gynėjai, kaltinantys lietuvius barbariškai besielgiant su nelegaliais migrantais, – lyg iškritę iš Mėnulio. Labai taiklus apibūdinimas.

Žodžiu, laukiu nesulaukiu, kada Ukraina pereis į kontrpuolimą. Tuo pačiu perspėju saugotis netikrų pranašų, šūkaujančių, esą Ukrainos – Rusijos konfliktą būtina kuo greičiau užbaigti „taikos derybomis“. Žodis „taika“ – gražus, viliojantis, siektinas. Taika – geriau nei karas. Tačiau drįstu manyti, jog konfliktą svarbiausia užbaigti ne taikiai, ne derybomis, o teisingai, sąžiningai, principingai. Auka turi atgauti tai, ką buvo praradusi, agresorius – sulaukti griežčiausių bausmių. Kaip byloja Pasaulio istorija, taikiomis derybomis konfliktai neužbaigiami. Taikiomis derybomis dažniausiai konfliktai tik užšaldomi – iki naujo kraujo praliejimo. Agresorius labai retai sutinka gera valia atiduoti tai, ką neteisėtai pagriebė.

Štai kodėl pabrėžiu: taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos įmanomos tik tuomet, kai ukrainiečių kariai išvys rusų kariškius iš visų savo žemių. Visi kiti pasiūlymai kuo greičiau Ukrainai sėstis prie derybų stalo – pasalūniški, išdavikiški, Kremliaus įtakos agentų arba „naudingų idiotų“ pakuždėti.   

Džiaugiuosi, jog Lietuva laikosi aiškios, konkrečios pozicijos – jokių nuolaidų Kremliui dėl Ukrainos. V. Putinas privalo triuškinančiai pralaimėti, kad ne tik jis pats, bet ir visi kiti jį kada nors pakeisiantys prezidentai bijotų kreivai pažvelgti Ukrainos pusėn. Štai tada 2022-ųjų vasario mėnesį Rusijos pradėta invazija bus teisingai atmušta.

Apie lietuvišką akibrokštą 2012-aisiais metais

Tačiau naudodamasis šia proga noriu prisiminti vieną atvejį, kuomet kvailiojo … Lietuva. Kada ir kodėl elgėmės neteisingai? Tai nutiko lygiai prieš dešimt metų – 2012 metų gegužės 10 dieną. Tąsyk Lietuvos Seime balsavimui buvo pateikta rezoliucija „Dėl taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo“. Šioje diskusijoje aktyviai kalbėjo net vienuolika Lietuvos parlamentarų (dauguma jų šiandien – nebe parlamentarai).

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ginčytasi iki užkimimo, kuo šis pareiškimas naudingas arba nenaudingas. Mano supratimu, nesvarbu, ar toji rezoliucija anuomet buvo palaiminta balsų dauguma. Bet kuriuo atveju – bereikšmis popiergalis. Vis tiek Azerbaidžanas 2020-ųjų pabaigoje buvo priverstas per 44 dienų trukusį karą jėga susigrąžinti jam priklausančias teritorijas. Nes veik tris dešimtmečius trukusios derybos tarp Baku, Jerevano ir Vakarų akivaizdžiausiai bylojo, jog iš ilgai trunkančių svaičiojimų apie taiką ir ramybę – maža naudos.

Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.

Šiuo konkrečiu atveju skandalingiausia – visai kas kita. Skandalingiausia, kad nė vienas tame plenariniame posėdyje dalyvavęs lietuvis seimūnas nepareiškė, jog konfliktą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos būtina sureguliuoti teisingai. Visi tarsi apkerėti šaukė „taikiai, taikiai, taikiai“. Tačiau niekas iš jų viešai nepaklausė, ar Lietuvoje esama politikų, žurnalistų, istorikų, kurie būtų studijavę azerbaidžanietiškus, turkiškus archyvus apie Karabacho praeitį? Niekas iš posėdyje kalbėjusiųjų nepasidomėjo, ar kas nors iš Lietuvos atstovų buvo pravėręs armėniškų archyvų duris? Juk ši aplinkybė – svarbi. Prieš pakeliant ar nepakeliant balsuoti ranką būtina išmanyti Pietų Kaukazo praeitį (šį regioną mes kur kas blogiau pažįstame nei Rusiją, kad galėtume brėžti griežtas išvadas).

Liūdna, kad niekas iš kalbėjusių neištarė ir dar vienos svarbios pastabos: remiantis tarptautine teise Karabachas priklauso Azerbaidžanui, ir visos armėniškos jėgos, administruojančios šį regioną, – neteisėtos, privalo kuo greičiau nešdintis lauk. Niekas iš lietuvių parlamentarų nesušuko: o juk Armėnija – neteisi, todėl oficialusis Vilnius teturi vieną pareigą – reikalauti armėnų pajėgų pasitraukimo iš Hankendžio, Šušos, kitų Karabacho miestų, gyvenviečių. Jei Lietuvai rūpi tiesa ir teisingumas, Lietuvos politikams turi rūpėti ir maždaug milijono iš gimtųjų žemių išvytų azerbaidžaniečių pabėgėlių likimas.

Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija

Bet 2012-ųjų gegužės mėnesį lietuviai parlamentarai elgėsi maždaug taip, kaip visai neseniai tarė amerikiečių politikas Henris Kisendžeris, reikalavęs, jog Ukraina padovanotų Rusijai naujų savo teritorijų – klusniai sėstųsi su V. Putinu prie apskritojo stalo. 2012-ųjų gegužės 10-ąją lietuviškieji henriai kisindžeriai prievartavo Azerbaidžaną nusileisti Armėnijos teritorinėms pretenzijoms, nors tarptautinė teisė dar ir šiandien skelbia, jog Karabachas – tai Azerbaidžanas.

Kodėl lietuviai politikai kvailiojo 2012-ųjų gegužės mėnesį, – nežinau. Tikiuosi, jog daugiau panašių akibrokštų mes neiškrėsime niekad niekada ir niekas negalės mūsų kaltinti taikant „dvigubus standartus“ – vienokius Rusijai ir kitokius – Armėnijai.

2022.06.30; 11:45

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, birželio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų.
 
Nuo Rusijos invazijos vasarį į Ukrainos miestus pataikė daugiau kaip 2 600 priešo raketų, sakė jis savo kasdieniniame kreipimesi. „Tai gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti. Tragedijos, kurioms buvo galima užkirsti kelią – jei Ukraina būtų buvusi išgirsta“, – kalbėjo V. Zelenskis.
 
Anot jo, šalis dar prieš karą prašė modernių oro gynybos sistemų, kurios galėjo būti pristatytos jau prieš kelerius metus.
 
Rytų Ukrainoje rusų pajėgos toliau mėgina prasiveržti Bachmuto, Sloviansko ir Lysyčansko kryptimi, sakė V. Zelenskis.
 
Strategiškai svarbiame Severodonecko mieste, „tikrąja žodžio prasme kovojama dėl kiekvieno metro“.
 
Sekmadienio duomenimis, Ukrainos daliniai kontroliuoja apie trečdalį miesto.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.13; 08:35

Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos politinę vadovybę suerzino JAV prezidento Joe Bideno penktadienį išsakyti komentarai, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę.
 
Penktadienio vakarą J. Bidenas pareiškė, kad jo šalis gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nė V. Zelenskis, nė kiti žmonės“.
 
Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas šeštadienį teigė, kad šiems komentarams „neabejotinai reikia paaiškinimo“.
 
Atstovo teigimu, V. Zelenskis ragino skelbti sankcijas Rusijai dar tada, kai ji prie Ukrainos sienos telkė savo pajėgas.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.06.12; 07:51

Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas

Kyjivas, birželio 10 d. (ELTA). Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketų atsargos, bet dabartiniais tempais ji gali dar metus kariauti prieš Ukrainą.
 
Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
 
„Mes pastebėjome, kad Rusija gerokai sumažino apšaudymų raketomis skaičių ir dabar naudoja raketas „X-22“. Tai senos sovietinės raketos, pagamintos praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Šis faktas byloja, kad Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketos“, – sakė žurnalistams Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis.
 
„Kremlius galbūt mėgins įšaldyti karą tam tikram laikotarpiui, kad įtikintų Vakarus atšaukti sankcijas, bet vėliau jis vėl tęs agresiją. Rusijos tikslas – užimti visą Ukrainą, ir ne tik ją“, – pabrėžė V. Skibickis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.11; 08:00

Amerikos žvalgyba

Vašingtonas, birželio 7 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas davė nurodymą išslaptinti žvalgybos duomenis prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, kadangi partneriai ir sąjungininkai skeptiškai žiūrėjo į oficialių Amerikos asmenų pareiškimus apie Kremliaus rengiamą puolimą.
 
Tai pareiškė Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, praneša televizijos kanalas CNN.
 
„Kai mes paaiškinome (situaciją) savo politikams, o mūsų politikai kreipėsi į savo pašnekovus, jie pastebėjo, kad partnerių požiūris yra gana skeptiškas“, – pirmadienį kibernetinio saugumo konferencijoje sakė A. Haines.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Todėl prezidentas grįžo pas mus ir pasakė: „Jūs turite kuo plačiau dalytis informacija ir įsitikinti, kad žmonės mato tai, ką matote jūs, kad mes vėl galėtume bendradarbiauti ir galbūt turėti produktyvesnių pokalbių apie tai, kaip rengtis Rusijos įsiveržimui“, – teigė pareigūnė.
 
Ji pridūrė, kad JAV „plačiai dalijosi (informacija) su partneriais ir sąjungininkais“ ir galiausiai parengė „dalijimosi mechanizmus“, kuriuos bus galima panaudoti ateityje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.07; 00:30

KaPo – Estijos slaptoji tarnyba

Talinas, gegužės 31 d. (ELTA). Estijos saugumo policija (KaPo) šeštadienį sulaikė žmogų, įtariamą Rusijos agresijos rėmimu. Tai antradienį pranešė portalas ERR.
 
Gautomis žiniomis, vidutinio amžiaus vyras, turintis dvigubą – Estijos ir Rusijos – pilietybę, buvo sulaikytas, kai mėgino kirsti sieną Pietų Estijoje.
 
Pirmadienį Harju apskrities teismas patenkino prokuratūros prašymą ir leido jį suimti.
 
KaPo savo tviteryje patikslino, kad įtariamasis mėgino išvežti į Rusiją dronų.
 
„Bandydami perduoti komercinių dronų Rusijos armijai, pateksite į kalėjimą. Dėl tokio plano buvo sulaikytas Estijos ir Rusijos pilietis. Už bet kokį Rusijos agresijos Ukrainoje palaikymą baudžiama pagal Estijos įstatymus, ir mes tai įgyvendinsime“, – rašoma „Twitter“ paskyroje.
 
Pasak prokurorės Melindos Ülend, už užsienio valstybės agresijos rėmimą Estijoje baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.01; 07:42

Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija

Nors viešojoje erdvėje buvo baiminamasi, kad gegužės 9-ąją, kai Rusijoje įprasta minėti Antrojo pasaulinio karo pergalę, gali kilti įvairių provokacijų, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad diena praėjo be rimtų neramumų. Vis tik, R. Matonio teigimu, už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą sostinėje buvo sulaikyti du asmenys.
 
„Iš esmės diena praėjo sklandžiai, rimtesnių incidentų pavyko išvengti. Tai turbūt nulėmė tai, kad buvo pakankamai rimtas ir ilgas pasirengimas. Buvo tam tikrų prevencinių veiksmaių atlikta iki to laiko ir tikrai, kur buvo galimi konfliktai, provokacijos, pareigūnai visur dalyvavo, įsikišo, užkardė juos ir jokių rimtų neramumų nebuvo“, – pirmadienį Eltai teigė R. Matonis.
 
Policijos departamento atstovas pažymi, kad Vilniuje buvo sulaikyti du asmenys, vienas jų – provokacijomis pagarsėjęs Laurynas Ragelskis.
„Yra Vilniuje sulaikyti du asmenys, vienas neblaivus asmuo ir Laurynas Ragelskis. Už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą surašyti protokolai“, – pridūrė R. Matonis.
 
R. Matonio teigimu, už draudžiamų naudoti Rusijos agresiją Ukrainoje pateisinančių simbolių naudojimą protokolų surašyta nebuvo.
 
Policijos duomenimis, šalyje gegužės 9-ąją budi apie 400 policijos pareigūnų. Gegužės 9-osios minėjimo metu asmenys, turintys draudžiamų simbolių, fiksuojami vaizdo kameromis ir vėliau bus identifikuojami.
 
ELTA primena, kad, artėjant gegužės 9-ajai, politikai bei valstybės institucijų atstovai pradėjo nuogąstauti dėl galimų provokacijų šiai dienai paminėti skirtuose minėjimuose. Viešoje erdvėje baiminamasi, kad gegužės 9-ąjai skirtų minėjimų pagrindinis tikslas galimai būtų ne siekis paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o švęsti karą Ukrainoje.
 
Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.
 
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.05.10; 07:30

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto

Kyjivas, gegužės 4 d. (AFP-ELTA). Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, blokuojančios Rusijos naftos importo embargą, finansuodamos Maskvos karinę galią prisidės prie nusikaltimų, kuriuos Rusijos kariuomenė įvykdė Ukrainos teritorijoje.
 
„Jeigu Europoje yra kokia nors valstybė, kuri ir toliau priešinsis Rusijos naftos embargui, bus rimta priežastis sakyti, kad ši šalis prisideda prie Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainos teritorijoje“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniuose tinkluose.
 
Europos Komisija pasiūlė laipsniškai uždrausti Rusijos naftos importą, kad nubaustų Maskvą už jos invaziją į Ukrainą, per šešis mėnesius nutraukiant žalios naftos tiekimą iš Rusijos. Tačiau Vengrija anksčiau trečiadienį perspėjo negalinti pritarti siūlomam draudimui dabartine forma, nes tai „visiškai sunaikintų“ jos energijos tiekimo saugumą.
 
D. Kuleba teigė, kad Rusija naudoja pajamas iš naftos ir dujų, kad „toliau finansuotų savo karo mašiną“. Jis pridūrė, kad jei kuri nors bloko narė priešinasi embargui, „tai reiškia vieną dalyką: jie žaidžia Rusijos pusėje ir dalijasi atsakomybe už viską, ką Rusija daro Ukrainoje“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.05.05; 07:41

Baltijos Ministrų tarybos premjerų susitikimas Rygoje. Vyriausybės nuotr.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovai Kaja Kallas, Krišjanis Karinšas ir Ingrida Šimonytė, penktadienį susitikę Rygoje, be kitų aptartų klausimų pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
 
„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai, susitikome Rusijai vykdant neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti agresiją, išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos ir laikytis visų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, taip pat ir pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir užtikrinti žmogaus teises. Smerkiame barbariškus Rusijos veiksmus, dėl kurių žūsta nekalti žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. Kiekviena prarasta gyvybė yra tragedija. Pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti. Remsime tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.”
 
Baltijos valstybių ministrai pirmininkai dar kartą pareiškė, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą valstybės ribose, pripažintose tarptautiniu mastu.
 
„Ukraina yra priešakinėse linijose, kovodama už visą Europą ir mūsų bendras vertybes. Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje. Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje. Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą. Rusijos karinė agresija – iššūkis visam euroatlantiniam saugumui. Vienybė, solidarumas ir susitelkimas, kuriuos stiprina ypatingi transatlantiniai ryšiai, išlieka saugumo ir stabilumo kertiniu akmeniu žemyne. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje dar labiau vertiname nepakeičiamus ir vienas kitą papildančius NATO ir ES veiksmus siekiant stiprinti Europos saugumo architektūrą. NATO išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu ir esminiu konsultacijų bei sprendimų saugumo klausimais forumu. NATO – gynybinis Aljansas, kuris ir toliau sieks taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride sieksime patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją ir sustiprinti NATO atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje” – sakoma trijų Vyriausybių vadovų pareiškime.
 
Jame sakoma, kad siekiant užkirsti kelią bet kokioms agresijos formoms, Baltijos valstybėse būtina užtikrinti šiuolaikišką priešakinės gynybos poziciją. Tam reikės didesnių čia dislokuotų sausumos, oro ir jūrų pajėgų. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas – po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas.
 
Kiekviena divizija turėtų turėti dislokuotą priešakinę kovinės parengties Sąjungininkų brigadą, paremtą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, su visais reikalingais pajėgumais. Esame įsipareigoję nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 % BVP. Papildomas finansavimas palengvins spartesnį pajėgumų stiprinimą daugumoje svarbiausių sričių, taip pat ir bendruose Baltijos valstybių projektuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.23; 08:20

Rusijos generolai. Jų visų rankos suteptos ukrainiečių krauju. Centre – Sergejus Šoigu

Kyjivas, balandžio 19 d. (ELTA). Byloje dėl Rusijos karo nusikaltimų, Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, jau nustatyti 585 įtariamieji.
 
„Pagrindinė byla dėl Rusijos agresijos: 585 įtariamieji, tarp kurių – Rusijos karinės ir politinės vadovybės atstovai, įskaitant ministrus, deputatus, kariuomenės vadus, pareigūnus, teisėsaugos institucijų vadovus, karo kurstytojus ir Kremliaus propagandistus“, – generalinę prokuratūrą cituoja „Ukrinform“.
 
Pranešama, kad iki antradienio ryto Ukrainos teisėsauga iš viso inicijavo 7 280 baudžiamųjų bylų dėl Rusijos Federacijos agresijos ir karo nusikaltimų. Be kita ko, užfiksuoti jau 3 326 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui, įskaitant 2 180 nusikaltimų, susijusių su pasikėsinimu į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą ir 569 su valstybės išdavyste bei dar 58 su sabotažu susiję nusikaltimai.
 
Rusija karą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.04.19; 10:30

Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Tbilisis, balandžio 1 d. (ELTA). Sakartvelas prisijungia prie visų tarptautinių sankcijų, įvestų Rusijai dėl plataus masto agresijos prieš Ukrainą. Jis taip pat pritaria visoms tarptautinėms rezoliucijoms, remiančioms Ukrainą.
 
Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.
 
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.

„Mes prisidėsime prie visų tarptautinių finansinių sankcijų prieš Rusiją“, – pabrėžė valstybės vadovė.
 
Vasario 25 d. Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie Vakarų sankcijų Rusijai – nei finansinių, nei ekonominių.
 
Šiomis dienomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atšaukti šalies ambasadorių Sakartvele Ihorą Dolhovą, motyvuodamas tuo, kad diplomatui nepavyksta pasiekti rezultatų ginant Ukrainos interesus.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.01; 08:00

Vladimiro Putino fizionomija

Niujorkas, kovo 30 d. (ELTA). Nuo vasario 24 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 1 200 balistinių, sparnuotųjų ir viršgarsinių raketų, iš jų 467 – į gyvenamuosius rajonus.
 
Kaip praneša UNIAN, tai antradienį JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica.
 
„Žlugus pirminiam žaibo karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano „B“. Šiame plane numatoma sukelti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mano šalies žemės ūkio potencialą siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę ir tautą ir priversti jas kapituliuoti“, – sakė diplomatas.
 
Anot S. Kislicos, Kremliaus „įrankių rinkinys platus ir nepaprastai žiaurus, jis apima tyčinį gyvenamųjų rajonų ir kritinės infrastruktūros griovimą, visos šalies apšaudymą raketomis, miestų apgultį, terorą prieš taikius gyventojus, jų grobimą ir žudymą“.
 
„Mariupolis yra kraujuojanti žaizda Europos širdyje. Vietos valdžios duomenimis, ten žuvo mažiausiai 5 tūkst. gyventojų. Beveik 150 tūkst. žmonių tebėra apsiausti, neturi jokių sąlygų gyventi. Juos reikia evakuoti, bet ne į agresorės teritoriją. Apie 40 tūkst. ukrainiečių prievarta išvežta į Rusiją ir Baltarusiją“, – pažymėjo Ukrainos atstovas.
 
S. Kislica pabrėžė, kad susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai gali būti pasirašytas tik po to, kai Rusijos kariuomenė grįš į pozicijas, kuriose ji buvo šių metų vasario 23 d.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.30; 07:04