Kartuvės
Maskva, liepos 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą Ilja Jašinui, vienam iš paskutinių šalyje likusių opozicijos veikėjų. Ji iškelta dėl įtariamo melagingos informacijos apie Rusijos armiją platinimo, antradienį pranešė jo advokatas.
„Man paskambino tyrėjas – jie pradeda kratą jo namuose“, – feisbuke pranešė advokatas Vadimas Prochorovas.
Birželio mėnesį I. Jašinas buvo nuteistas kalėti 15 dienų. Jis turėjo būti paleistas anksti trečiadienį.
I. Jašinas yra Rusijoje žymus opozicijos veikėjas nuo 2011–2012 m. masinių protestų prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Jis pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje. Jis yra įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkas ir buvo artimas opozicijos politikui Borisui Nemcovui, nužudytam prie Kremliaus 2015 metais. Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
V. Putinui vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusija priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už informacijos apie kariuomenę, kurią Rusijos valdžia laiko melaginga, skleidimą.
Anksčiau antradienį I. Jašinas, kuriam kalėjime sukako 39-eri, socialinėje žiniasklaidoje sakė, kad turėtų būti paleistas trečiadienį 1.20 valandą. „Galbūt jie mane išleis. Galbūt ne, – sakė jis. – Ką manote?” Kalėjimo tvoros. Slaptai.lt nuotr.
Apie baudžiamąjį tyrimą prieš opozicijos politiką paskelbta Rusijoje imantis precedento neturinčių susidorojimų su turinčiaisiais kitokią nuomonę, dauguma opozicijos aktyvistų arba kalėjime, arba išvyko iš šalies. V. Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino pastangas sutriuškinti nepritariančiuosius.
Birželį kalbėdamas teisme I. Jašinas sakė, kad jo sulaikymas tikriausiai yra įžanga į baudžiamąją bylą. Jis paminėjo savo draugo ir kolegos opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos bylą – iš pradžių jis buvo sulaikytas, o vėliau apkaltintas kriminaliniais kaltinimais už tariamą melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimą. 40 metų V. Kara-Murza dabar yra sulaikytas ir laukia teismo. Balandžio mėnesį jis buvo nuteistas 15 parų arešto už policijos nurodymų nevykdymą.
Nuo tada, kai Maskva pradėjo intervenciją į Ukrainą, uždarytos arba sustabdytos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, dešimtys tūkstančių rusų paliko šalį. Prieš karinę kampaniją Ukrainoje Rusijos teismas taip pat uždraudė žymiausią šalies teisių grupę „Memorial“, A. Navalno politinės organizacijos taip pat uždraustos.
Šiandien šių eilučių autorius linkęs optimistiškiau žvelgti į ateitį. G7 ir NATO vadovų susitikimai byloja, jog Vakarai tarsi nusprendė daugiau nebeflirtuoti su Kremliaus išsigimėliu. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis, tiek Londonas keičia taktiką – daugiau nei tris mėnesius abejoję, tūpčioję Vakarai dabar nusprendė siekti absoliučios Ukrainos pergalės. Rems ją finasiškai, siųs daug galingos, modernios ginkluotės. Siųs tiek, kiek reikės.
Ukrainos fronte – rimtas proveržis
Ukrainos prezidento administracijos patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Aleksejus Arestovičius birželio mėnesio įvykius tarptautinėje arenoje vadina „esminiu lūžiu“. Jo manymu, į gerąją pusę pakrypo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Jų – nebeatpažinti. O ką jau bekalbėti apie Didžiosios Britanijos premjerą Borisą Džonsoną, kuris atvirai pasityčiojo iš V. Putino pomėgio demonstruoti neva raumeningą krūtinę kalnų fone sėdint ant arklio. Vakarai jau užsiima tikromis, o ne išgalvotomis, ne dirbtinai sukurtomis problemomis. Jau vis mažiau vakariečių politikų Kijevą prievartauja konfliktą su Kremliumi reguliuoti „išimtinai taikiomis priemonėmis, suteikiant agresoriui teritorinių nuolaidų“.
Dabar ne tiek svarbu, kodėl Vakarai atsikvošėjo. Akivaizdu, jog Vakarus žavi ukrainiečių drąsa bei pasiaukojimas karo frontuose bei šiurpina Rusijos vadovybės žiaurumai bombarduojant civilius objektus, įskaitant prekybos centrus. Nūnai svarbiausia – Berlynas, Paryžius ir Vašingtonas su Londonu išsiblaivė po kelis dešimtmečius trukusio apdujimo, girdi, su Kremliumi įmanoma susišnekėti, esą be Kremliaus neįsivaizduojama Vakarų civilizacija. Žinoma, kai Vakarų politikai skelbia padėsiantys Ukrainai visur ir visada, linkiu neprarasti budrumo. Tokiais atvejais praverčia JAV gyvenančio atsargos karininko Gario Tabaxo atsargumas: „kol vakarietiškų ginklų dėka Ukrainos kariškiai nepereis į puolimą, tol tvirtinsiu, jog Vašingtonas ir Briuselis tepadeda Kijevui žodžiais, maitina niekuo neparemtais pažadais“.
Griuvėsiai po Rusijos kariuomenės apšaudymų Ukrainoje. EPA – ELTA foto
Taigi galime brėžti atsargią išvadą, jog Vladimiro Putino šiandien niekas nebebijo. Net Kazachstano prezidentas, viename svarbiame forume atvirai paskelbęs, jog nepripažins prorusiškų separatistinių darinių Luhansko ir Donecko regionuose esant valstybėmis. Nebijo net Vilnius, subtiliai priminęs Maskvai, jog tranzitas į Kaliningradą driekiasi būtent per jos teritoriją, ir Lietuva turinti teisę jį apriboti ar net blokuoti.
Tiesa, Europos Komisija nei iš šio, nei iš to pakėlė triukšmą, esą Lietuva, skirtingai nei likusi Europos Sąjunga, taikanti Rusijai griežtas ekonomines sankcijas, privalo Rusijai daryti kažin kokių išimčių. Tikiuosi, EK išsipagirios – ims blaiviau žiūrėti į „tranzito klausimą“. O Lietuvos vadovai pasiųs išimtis sugalvojusius EK biurokratus „po velnių“. Pasiųs taip toli, kad daugiau niekam iš EK „gudruolių“ nekils mintis mokyti Lietuvos, kaip jai pravartu reguliuoti „žemyninius kelius į Karaliaučių“. Tikroji diplomatija – ne visuomet atsargūs, neutralūs, malonybiniai aikčiojimai. Tikroji diplomatija – tai ir aštrūs epitetai. Kitaip apkiautę biurokratai tebeskraidžios padebesiais, pliurps nesąmones, kurps nesusipratimus.
Ukraina. Masinė kapavietė Bučoje. EPA-ELTA nuotr.
Beje, ar mūsų ambasadorius Europos Sąjungoje ponas Arnoldas Pranckevičius visiems EK nariams išsamiai išguldė, jog Rusija dabartinę Kaliningrado sritį administruoja neteisėtai, jog Kaliningrado sritis – tai ne vokiškos, ne lenkiškos žemės, o visų pirma – Mažoji Lietuva? Ar EK pirmininkė Ursula von der Leyen išsamiai supažindinta su Prūsijos, Mažosios Lietuvos istorija? Jei ne, tai leiskite paklausti, ką gi Europoje veikia mūsų ambasadorius? O gal manote, jog atvirai pateikiami klausimai ambasadoriams – nekorektiški? Mano įsitikinimu, klausiama turi būti įvairiausiais tonais – ir griežtai, ir piktai, ne vien nusižeminus, ne vien įsitikinus, jog ambasadorius tam ir paskirtas, kad nieko konkretaus nepasakytų. Jei vadovausimės taisykle, jog „tyla – gera byla“, tuomet ir ateityje turėsime tokią Europą, kuri pajėgi svarstyti vien gėjų, pabėgėlių, abortų klausimus, o štai karo prevencija, agresoriaus pažabojimas, karo nusikaltėlių gaudymas – ne jų nosiai.
Po Rusijos atakų Kyjive. EPA-ELTA nuotr.
Todėl negalėjo nepatikti Seimo Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno ištarti žodžiai, esą žmogaus teisių gynėjai, kaltinantys lietuvius barbariškai besielgiant su nelegaliais migrantais, – lyg iškritę iš Mėnulio. Labai taiklus apibūdinimas.
Žodžiu, laukiu nesulaukiu, kada Ukraina pereis į kontrpuolimą. Tuo pačiu perspėju saugotis netikrų pranašų, šūkaujančių, esą Ukrainos – Rusijos konfliktą būtina kuo greičiau užbaigti „taikos derybomis“. Žodis „taika“ – gražus, viliojantis, siektinas. Taika – geriau nei karas. Tačiau drįstu manyti, jog konfliktą svarbiausia užbaigti ne taikiai, ne derybomis, o teisingai, sąžiningai, principingai. Auka turi atgauti tai, ką buvo praradusi, agresorius – sulaukti griežčiausių bausmių. Kaip byloja Pasaulio istorija, taikiomis derybomis konfliktai neužbaigiami. Taikiomis derybomis dažniausiai konfliktai tik užšaldomi – iki naujo kraujo praliejimo. Agresorius labai retai sutinka gera valia atiduoti tai, ką neteisėtai pagriebė.
Štai kodėl pabrėžiu: taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos įmanomos tik tuomet, kai ukrainiečių kariai išvys rusų kariškius iš visų savo žemių. Visi kiti pasiūlymai kuo greičiau Ukrainai sėstis prie derybų stalo – pasalūniški, išdavikiški, Kremliaus įtakos agentų arba „naudingų idiotų“ pakuždėti.
Džiaugiuosi, jog Lietuva laikosi aiškios, konkrečios pozicijos – jokių nuolaidų Kremliui dėl Ukrainos. V. Putinas privalo triuškinančiai pralaimėti, kad ne tik jis pats, bet ir visi kiti jį kada nors pakeisiantys prezidentai bijotų kreivai pažvelgti Ukrainos pusėn. Štai tada 2022-ųjų vasario mėnesį Rusijos pradėta invazija bus teisingai atmušta.
Apie lietuvišką akibrokštą 2012-aisiais metais
Tačiau naudodamasis šia proga noriu prisiminti vieną atvejį, kuomet kvailiojo … Lietuva. Kada ir kodėl elgėmės neteisingai? Tai nutiko lygiai prieš dešimt metų – 2012 metų gegužės 10 dieną. Tąsyk Lietuvos Seime balsavimui buvo pateikta rezoliucija „Dėl taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo“. Šioje diskusijoje aktyviai kalbėjo net vienuolika Lietuvos parlamentarų (dauguma jų šiandien – nebe parlamentarai).
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ginčytasi iki užkimimo, kuo šis pareiškimas naudingas arba nenaudingas. Mano supratimu, nesvarbu, ar toji rezoliucija anuomet buvo palaiminta balsų dauguma. Bet kuriuo atveju – bereikšmis popiergalis. Vis tiek Azerbaidžanas 2020-ųjų pabaigoje buvo priverstas per 44 dienų trukusį karą jėga susigrąžinti jam priklausančias teritorijas. Nes veik tris dešimtmečius trukusios derybos tarp Baku, Jerevano ir Vakarų akivaizdžiausiai bylojo, jog iš ilgai trunkančių svaičiojimų apie taiką ir ramybę – maža naudos.
Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.
Šiuo konkrečiu atveju skandalingiausia – visai kas kita. Skandalingiausia, kad nė vienas tame plenariniame posėdyje dalyvavęs lietuvis seimūnas nepareiškė, jog konfliktą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos būtina sureguliuoti teisingai. Visi tarsi apkerėti šaukė „taikiai, taikiai, taikiai“. Tačiau niekas iš jų viešai nepaklausė, ar Lietuvoje esama politikų, žurnalistų, istorikų, kurie būtų studijavę azerbaidžanietiškus, turkiškus archyvus apie Karabacho praeitį? Niekas iš posėdyje kalbėjusiųjų nepasidomėjo, ar kas nors iš Lietuvos atstovų buvo pravėręs armėniškų archyvų duris? Juk ši aplinkybė – svarbi. Prieš pakeliant ar nepakeliant balsuoti ranką būtina išmanyti Pietų Kaukazo praeitį (šį regioną mes kur kas blogiau pažįstame nei Rusiją, kad galėtume brėžti griežtas išvadas).
Liūdna, kad niekas iš kalbėjusių neištarė ir dar vienos svarbios pastabos: remiantis tarptautine teise Karabachas priklauso Azerbaidžanui, ir visos armėniškos jėgos, administruojančios šį regioną, – neteisėtos, privalo kuo greičiau nešdintis lauk. Niekas iš lietuvių parlamentarų nesušuko: o juk Armėnija – neteisi, todėl oficialusis Vilnius teturi vieną pareigą – reikalauti armėnų pajėgų pasitraukimo iš Hankendžio, Šušos, kitų Karabacho miestų, gyvenviečių. Jei Lietuvai rūpi tiesa ir teisingumas, Lietuvos politikams turi rūpėti ir maždaug milijono iš gimtųjų žemių išvytų azerbaidžaniečių pabėgėlių likimas.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
Bet 2012-ųjų gegužės mėnesį lietuviai parlamentarai elgėsi maždaug taip, kaip visai neseniai tarė amerikiečių politikas Henris Kisendžeris, reikalavęs, jog Ukraina padovanotų Rusijai naujų savo teritorijų – klusniai sėstųsi su V. Putinu prie apskritojo stalo. 2012-ųjų gegužės 10-ąją lietuviškieji henriai kisindžeriai prievartavo Azerbaidžaną nusileisti Armėnijos teritorinėms pretenzijoms, nors tarptautinė teisė dar ir šiandien skelbia, jog Karabachas – tai Azerbaidžanas.
Kodėl lietuviai politikai kvailiojo 2012-ųjų gegužės mėnesį, – nežinau. Tikiuosi, jog daugiau panašių akibrokštų mes neiškrėsime niekad niekada ir niekas negalės mūsų kaltinti taikant „dvigubus standartus“ – vienokius Rusijai ir kitokius – Armėnijai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų.
Nuo Rusijos invazijos vasarį į Ukrainos miestus pataikė daugiau kaip 2 600 priešo raketų, sakė jis savo kasdieniniame kreipimesi. „Tai gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti. Tragedijos, kurioms buvo galima užkirsti kelią – jei Ukraina būtų buvusi išgirsta“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Anot jo, šalis dar prieš karą prašė modernių oro gynybos sistemų, kurios galėjo būti pristatytos jau prieš kelerius metus.
Rytų Ukrainoje rusų pajėgos toliau mėgina prasiveržti Bachmuto, Sloviansko ir Lysyčansko kryptimi, sakė V. Zelenskis.
Strategiškai svarbiame Severodonecko mieste, „tikrąja žodžio prasme kovojama dėl kiekvieno metro“.
Sekmadienio duomenimis, Ukrainos daliniai kontroliuoja apie trečdalį miesto.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos politinę vadovybę suerzino JAV prezidento Joe Bideno penktadienį išsakyti komentarai, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę.
Penktadienio vakarą J. Bidenas pareiškė, kad jo šalis gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nė V. Zelenskis, nė kiti žmonės“.
Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas šeštadienį teigė, kad šiems komentarams „neabejotinai reikia paaiškinimo“.
Atstovo teigimu, V. Zelenskis ragino skelbti sankcijas Rusijai dar tada, kai ji prie Ukrainos sienos telkė savo pajėgas.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Kyjivas, birželio 10 d. (ELTA). Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketų atsargos, bet dabartiniais tempais ji gali dar metus kariauti prieš Ukrainą.
Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
„Mes pastebėjome, kad Rusija gerokai sumažino apšaudymų raketomis skaičių ir dabar naudoja raketas „X-22“. Tai senos sovietinės raketos, pagamintos praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Šis faktas byloja, kad Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketos“, – sakė žurnalistams Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis.
„Kremlius galbūt mėgins įšaldyti karą tam tikram laikotarpiui, kad įtikintų Vakarus atšaukti sankcijas, bet vėliau jis vėl tęs agresiją. Rusijos tikslas – užimti visą Ukrainą, ir ne tik ją“, – pabrėžė V. Skibickis.
Amerikos žvalgyba
Vašingtonas, birželio 7 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas davė nurodymą išslaptinti žvalgybos duomenis prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, kadangi partneriai ir sąjungininkai skeptiškai žiūrėjo į oficialių Amerikos asmenų pareiškimus apie Kremliaus rengiamą puolimą.
Tai pareiškė Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, praneša televizijos kanalas CNN.
„Kai mes paaiškinome (situaciją) savo politikams, o mūsų politikai kreipėsi į savo pašnekovus, jie pastebėjo, kad partnerių požiūris yra gana skeptiškas“, – pirmadienį kibernetinio saugumo konferencijoje sakė A. Haines. Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
„Todėl prezidentas grįžo pas mus ir pasakė: „Jūs turite kuo plačiau dalytis informacija ir įsitikinti, kad žmonės mato tai, ką matote jūs, kad mes vėl galėtume bendradarbiauti ir galbūt turėti produktyvesnių pokalbių apie tai, kaip rengtis Rusijos įsiveržimui“, – teigė pareigūnė.
Ji pridūrė, kad JAV „plačiai dalijosi (informacija) su partneriais ir sąjungininkais“ ir galiausiai parengė „dalijimosi mechanizmus“, kuriuos bus galima panaudoti ateityje.
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Talinas, gegužės 31 d. (ELTA). Estijos saugumo policija (KaPo) šeštadienį sulaikė žmogų, įtariamą Rusijos agresijos rėmimu. Tai antradienį pranešė portalas ERR.
Gautomis žiniomis, vidutinio amžiaus vyras, turintis dvigubą – Estijos ir Rusijos – pilietybę, buvo sulaikytas, kai mėgino kirsti sieną Pietų Estijoje.
Pirmadienį Harju apskrities teismas patenkino prokuratūros prašymą ir leido jį suimti.
KaPo savo tviteryje patikslino, kad įtariamasis mėgino išvežti į Rusiją dronų.
„Bandydami perduoti komercinių dronų Rusijos armijai, pateksite į kalėjimą. Dėl tokio plano buvo sulaikytas Estijos ir Rusijos pilietis. Už bet kokį Rusijos agresijos Ukrainoje palaikymą baudžiama pagal Estijos įstatymus, ir mes tai įgyvendinsime“, – rašoma „Twitter“ paskyroje.
Pasak prokurorės Melindos Ülend, už užsienio valstybės agresijos rėmimą Estijoje baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Nors viešojoje erdvėje buvo baiminamasi, kad gegužės 9-ąją, kai Rusijoje įprasta minėti Antrojo pasaulinio karo pergalę, gali kilti įvairių provokacijų, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad diena praėjo be rimtų neramumų. Vis tik, R. Matonio teigimu, už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą sostinėje buvo sulaikyti du asmenys.
„Iš esmės diena praėjo sklandžiai, rimtesnių incidentų pavyko išvengti. Tai turbūt nulėmė tai, kad buvo pakankamai rimtas ir ilgas pasirengimas. Buvo tam tikrų prevencinių veiksmaių atlikta iki to laiko ir tikrai, kur buvo galimi konfliktai, provokacijos, pareigūnai visur dalyvavo, įsikišo, užkardė juos ir jokių rimtų neramumų nebuvo“, – pirmadienį Eltai teigė R. Matonis.
Policijos departamento atstovas pažymi, kad Vilniuje buvo sulaikyti du asmenys, vienas jų – provokacijomis pagarsėjęs Laurynas Ragelskis.
„Yra Vilniuje sulaikyti du asmenys, vienas neblaivus asmuo ir Laurynas Ragelskis. Už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą surašyti protokolai“, – pridūrė R. Matonis.
R. Matonio teigimu, už draudžiamų naudoti Rusijos agresiją Ukrainoje pateisinančių simbolių naudojimą protokolų surašyta nebuvo.
Policijos duomenimis, šalyje gegužės 9-ąją budi apie 400 policijos pareigūnų. Gegužės 9-osios minėjimo metu asmenys, turintys draudžiamų simbolių, fiksuojami vaizdo kameromis ir vėliau bus identifikuojami.
ELTA primena, kad, artėjant gegužės 9-ajai, politikai bei valstybės institucijų atstovai pradėjo nuogąstauti dėl galimų provokacijų šiai dienai paminėti skirtuose minėjimuose. Viešoje erdvėje baiminamasi, kad gegužės 9-ąjai skirtų minėjimų pagrindinis tikslas galimai būtų ne siekis paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o švęsti karą Ukrainoje.
Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 4 d. (AFP-ELTA). Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, blokuojančios Rusijos naftos importo embargą, finansuodamos Maskvos karinę galią prisidės prie nusikaltimų, kuriuos Rusijos kariuomenė įvykdė Ukrainos teritorijoje.
„Jeigu Europoje yra kokia nors valstybė, kuri ir toliau priešinsis Rusijos naftos embargui, bus rimta priežastis sakyti, kad ši šalis prisideda prie Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainos teritorijoje“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniuose tinkluose.
Europos Komisija pasiūlė laipsniškai uždrausti Rusijos naftos importą, kad nubaustų Maskvą už jos invaziją į Ukrainą, per šešis mėnesius nutraukiant žalios naftos tiekimą iš Rusijos. Tačiau Vengrija anksčiau trečiadienį perspėjo negalinti pritarti siūlomam draudimui dabartine forma, nes tai „visiškai sunaikintų“ jos energijos tiekimo saugumą.
D. Kuleba teigė, kad Rusija naudoja pajamas iš naftos ir dujų, kad „toliau finansuotų savo karo mašiną“. Jis pridūrė, kad jei kuri nors bloko narė priešinasi embargui, „tai reiškia vieną dalyką: jie žaidžia Rusijos pusėje ir dalijasi atsakomybe už viską, ką Rusija daro Ukrainoje“.
Baltijos Ministrų tarybos premjerų susitikimas Rygoje. Vyriausybės nuotr.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovai Kaja Kallas, Krišjanis Karinšas ir Ingrida Šimonytė, penktadienį susitikę Rygoje, be kitų aptartų klausimų pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai, susitikome Rusijai vykdant neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti agresiją, išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos ir laikytis visų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, taip pat ir pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir užtikrinti žmogaus teises. Smerkiame barbariškus Rusijos veiksmus, dėl kurių žūsta nekalti žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. Kiekviena prarasta gyvybė yra tragedija. Pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti. Remsime tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.”
Baltijos valstybių ministrai pirmininkai dar kartą pareiškė, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą valstybės ribose, pripažintose tarptautiniu mastu.
„Ukraina yra priešakinėse linijose, kovodama už visą Europą ir mūsų bendras vertybes. Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje. Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje. Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą. Rusijos karinė agresija – iššūkis visam euroatlantiniam saugumui. Vienybė, solidarumas ir susitelkimas, kuriuos stiprina ypatingi transatlantiniai ryšiai, išlieka saugumo ir stabilumo kertiniu akmeniu žemyne. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje dar labiau vertiname nepakeičiamus ir vienas kitą papildančius NATO ir ES veiksmus siekiant stiprinti Europos saugumo architektūrą. NATO išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu ir esminiu konsultacijų bei sprendimų saugumo klausimais forumu. NATO – gynybinis Aljansas, kuris ir toliau sieks taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride sieksime patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją ir sustiprinti NATO atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje” – sakoma trijų Vyriausybių vadovų pareiškime.
Jame sakoma, kad siekiant užkirsti kelią bet kokioms agresijos formoms, Baltijos valstybėse būtina užtikrinti šiuolaikišką priešakinės gynybos poziciją. Tam reikės didesnių čia dislokuotų sausumos, oro ir jūrų pajėgų. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas – po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas.
Kiekviena divizija turėtų turėti dislokuotą priešakinę kovinės parengties Sąjungininkų brigadą, paremtą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, su visais reikalingais pajėgumais. Esame įsipareigoję nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 % BVP. Papildomas finansavimas palengvins spartesnį pajėgumų stiprinimą daugumoje svarbiausių sričių, taip pat ir bendruose Baltijos valstybių projektuose.
Rusijos generolai. Jų visų rankos suteptos ukrainiečių krauju. Centre – Sergejus Šoigu
Kyjivas, balandžio 19 d. (ELTA). Byloje dėl Rusijos karo nusikaltimų, Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, jau nustatyti 585 įtariamieji.
„Pagrindinė byla dėl Rusijos agresijos: 585 įtariamieji, tarp kurių – Rusijos karinės ir politinės vadovybės atstovai, įskaitant ministrus, deputatus, kariuomenės vadus, pareigūnus, teisėsaugos institucijų vadovus, karo kurstytojus ir Kremliaus propagandistus“, – generalinę prokuratūrą cituoja „Ukrinform“.
Pranešama, kad iki antradienio ryto Ukrainos teisėsauga iš viso inicijavo 7 280 baudžiamųjų bylų dėl Rusijos Federacijos agresijos ir karo nusikaltimų. Be kita ko, užfiksuoti jau 3 326 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui, įskaitant 2 180 nusikaltimų, susijusių su pasikėsinimu į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą ir 569 su valstybės išdavyste bei dar 58 su sabotažu susiję nusikaltimai.
Rusija karą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.
Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tbilisis, balandžio 1 d. (ELTA). Sakartvelas prisijungia prie visų tarptautinių sankcijų, įvestų Rusijai dėl plataus masto agresijos prieš Ukrainą. Jis taip pat pritaria visoms tarptautinėms rezoliucijoms, remiančioms Ukrainą.
Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
„Mes prisidėsime prie visų tarptautinių finansinių sankcijų prieš Rusiją“, – pabrėžė valstybės vadovė.
Vasario 25 d. Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie Vakarų sankcijų Rusijai – nei finansinių, nei ekonominių.
Šiomis dienomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atšaukti šalies ambasadorių Sakartvele Ihorą Dolhovą, motyvuodamas tuo, kad diplomatui nepavyksta pasiekti rezultatų ginant Ukrainos interesus.
Vladimiro Putino fizionomija
Niujorkas, kovo 30 d. (ELTA). Nuo vasario 24 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 1 200 balistinių, sparnuotųjų ir viršgarsinių raketų, iš jų 467 – į gyvenamuosius rajonus.
Kaip praneša UNIAN, tai antradienį JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica.
„Žlugus pirminiam žaibo karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano „B“. Šiame plane numatoma sukelti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mano šalies žemės ūkio potencialą siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę ir tautą ir priversti jas kapituliuoti“, – sakė diplomatas.
Anot S. Kislicos, Kremliaus „įrankių rinkinys platus ir nepaprastai žiaurus, jis apima tyčinį gyvenamųjų rajonų ir kritinės infrastruktūros griovimą, visos šalies apšaudymą raketomis, miestų apgultį, terorą prieš taikius gyventojus, jų grobimą ir žudymą“.
„Mariupolis yra kraujuojanti žaizda Europos širdyje. Vietos valdžios duomenimis, ten žuvo mažiausiai 5 tūkst. gyventojų. Beveik 150 tūkst. žmonių tebėra apsiausti, neturi jokių sąlygų gyventi. Juos reikia evakuoti, bet ne į agresorės teritoriją. Apie 40 tūkst. ukrainiečių prievarta išvežta į Rusiją ir Baltarusiją“, – pažymėjo Ukrainos atstovas.
S. Kislica pabrėžė, kad susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai gali būti pasirašytas tik po to, kai Rusijos kariuomenė grįš į pozicijas, kuriose ji buvo šių metų vasario 23 d.
Lenkijos karinės pajėgos
Kyjivas, kovo 21 d. (ELTA). Lenkijos vyriausybė jau ruošiasi galimai Rusijos agresijai. Tai interviu televizijos kanalui „24 kanal“ pareiškė Ukrainos ambasadorius Varšuvoje Andrijus Deščicia.
„Būgštaujama, kad Rusija gali užpulti Lenkiją. Lenkijos vyriausybė tam ruošiasi“, – sakė Ukrainos diplomatas.
Jis priminė, kad šalyje buvo priimtas Gynybos įstatymas, kuris sustiprins Lenkijos ginkluotąsias pajėgas. Lenkijos kariuomenė
„Bet Lenkijos vyriausybė supranta, jog verčiau padėti Ukrainai ir neleisti, kad Rusijos kariuomenė priartėtų prie Lenkijos sienos“, – pridūrė A. Deščicia.
Pasak ambasadoriaus, Rusija skleidžia dezinformaciją, kad esą Lenkija nori užimti Vakarų Ukrainą, bet tai neturi nieko bendra su tikrove.
„Tikrovė tokia – lenkai padeda Ukrainai, tiems, kurie atvyko į Lenkiją. Tai beprecedentė pagalba pastaraisiais metais. Karas parodė, kad Rusijos naratyvas apie ukrainiečių ir lenkų tautų nesantaiką neatitinka realybės“, – pabrėžė diplomatas.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo narys Petras Gražulis ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą pritarimą Rusijos Federacijos nusikaltimams Ukrainos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
„Siūlau, kad tie, kurie viešai socialiniuose tinkluose, televizijos, radijo eteryje, portaluose ir kitais viešai skleidžiamais būdais neigia arba pateisina Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, arba palaiko Rusijos pradėtą karą, būtų baudžiami kaip ir už 1991 m. sausio 13-osios žudynių, 1991 m. liepos 31 d. žudynių Medininkuose neigimą, palaikymą arba pateisinimą“, – sako parlamentaras P. Gražulis.
Už viešą pritarimą Rusijos Federacijos įvykdytai agresijai prieš Ukrainos Respubliką siūloma bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Siūloma, kad kodekso pataisa įsigaliotų 2022 m. balandžio 1 d.
Šiuo metu Baudžiamajame kodekse atsakomybė už Rusijos agresijos – karo prieš Ukrainą pateisinimą nėra numatyta.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
Pirmadienį rengiama jau penktoji pamoka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuoto atvirų pamokų ciklo, skirto Lietuvos mokinius supažindinti su Ukrainos istorija, bendrais Lietuvos ir Ukrainos ryšiais, didvyriškai su Rusijos agresija kovojančios šalies situacija ir karo iškeltais iššūkiais, tokiais kaip dezinformacija, krašto apsauga, psichologinė sveikata ir kt.
Kuo mus nori įtikinti Rusija ir ką daryti, kad neprisidėtume prie karo? Kokie pagrindiniai informaciniai taikiniai ir žinutės?
Į šiuos klausimus pirmadienio atviroje pamokoje „Rusijos dezinformacija apie karą. Kaip apsaugoti protus ir širdis?“ atsakys Lietuvos kariuomenės majoras Gintautas Ciunis.
Pamoka bus tiesiogiai transliuojama pirmadienį, kovo 14 d., nuo 11 val. Ji skirta 7–12 klasių mokiniams (amžius – nuo 13 iki 18 metų), skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
G. Ciunis yra Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus vedėjas. Jis – vienas iš vadinamojo „Kabulo vienuoliktuko“, padėjusio į Lietuvą atskraidinti misijos Afganistane metu lietuviams talkinusius vertėjus.
Atvirų pamokų ciklą rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su partneriais – Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos nacionaline UNESCO komisija.
Ministerija primena, kad mokykloms nebūtina koreguoti pamokų tvarkaraščių ir jungtis prie pamokos jos transliacijos metu. Visų pamokų įrašai skelbiami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos „Youtube“ kanale. Įrašytas pamokas galima su moksleiviais peržiūrėti per artimiausias istorijos, dorinio ugdymo ar kitų dalykų pamokas, klasės valandėles.
Vladimiro Putino fizionomijaPutinas senatvėje. Foto montažas
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai vasario 1–28 dienomis užfiksavo 365 unikalius atvejus, turėjusius priešiškos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su sausio mėnesiu, dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje aplinkoje vasarį sumažėjo (sausio 1–31 d. buvo nustatyti 583 atvejai).
Tai, kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, sietina su vasario 24 d. prasidėjusiu Rusijos karu prieš Ukrainą, kai propagandos ir dezinformacijos kanalai bei pajėgumai buvo nukreipti į Ukrainą, paruošti informacinę aplinką karinei agresijai prieš suverenią valstybę ir organizuoti bei vykdyti tolesnį Rusijos, Ukrainos ir Vakarų visuomenių klaidinimą.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniai taikiniai buvo NATO, Lietuvos narystė Aljanse ir mūsų valstybės vykdoma užsienio politika. Šių temų eskalavimu buvo siekiama paveikti Lietuvai strategiškai svarbius saugumo ramsčius: valstybės gynimą, valstybės ir visuomenės atsparumą ir Lietuvos Respublikos interesus, atitinkančius tarptautinę saugumo sistemą.
Vasario mėnesį žymiai išaugo gynybos temų eskalacija. Lietuvos kariuomenės duomenimis, tai sudarė daugiau nei 65 proc. viso priešiškos informacinės veiklos srauto. Iki karo pradžios vasario 24 d. Rusijos aukščiausioji vadovybė sąmoningai kurstė įtampą tarp Rusijos ir Vakarų.
Vyraujantis melagingas naratyvas – NATO kursto ir ginkluoja Ukrainą karui su Rusija. Priešiškoje informacinėje aplinkoje buvo spekuliuojama Aljanso saugumo garantijomis, siekiama įbauginti Lietuvos visuomenę neva Maskvos ir Vašingtono „susitaikymas bus katastrofa Baltijos šalims“. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Vasario 1–18 d. taip pat aktyviai skleistas priešiškas naratyvas dėl spartaus NATO pajėgumų didinimo Baltijos šalių regione. Rusijos šaltiniuose buvo teigiama, kad prisidengiant nestabilia padėtimi Ukrainoje Aljansas militarizuoja Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją. Akcentuota, kad Lietuvos politinis elitas, neva kariaudamas diplomatinį karą su Rusija, bando įteisinti JAV kontingento buvimą šalies teritorijoje ir taip apeiti Konstituciją, draudžiančią užsienio karinių bazių buvimą Lietuvoje.
Rusijai pripažinus vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę ir Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams pritarus kariuomenės naudojimui už šalies ribų, NATO toliau kaltintas dėl sunkiai besiklostančios tarptautinės saugumo situacijos ir keliamos grėsmės prie Rusijos sienų. Buvo teigiama, kad nors NATO prisistato kaip gynybinis aljansas, tačiau pasinaudodamas buvusiomis „sovietinėmis respublikomis“ bando palaipsniui „pasmaugti“ Rusiją, kuri neva tik ginasi, o ne puola.
Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
Vasario 24 d. Rusijai pradėjus vykdyti plataus masto karinę agresiją prieš suverenią Ukrainos valstybę, kurią V. Putinas ciniškai įvardino „specialiąja operacija“ Ukrainai „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, įvesta žiniasklaidos turinio kontrolė. Rusijos informacinių technologijų ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ pareikalavo, kad šios šalies žiniasklaidos priemonės skelbtų tik Kremliaus režimo „patvirtintą“ informaciją ir būtų blokuojama prieiga prie nepriklausomų informacijos šaltinių. Drausta „operaciją“ vadinti užpuolimu, invazija ar karo paskelbimu. Žiniasklaidai grasinta baudomis, o Kyjivas kaltintas neva prieš civilius vykdomu genocidu.
Vasario 25 d. pirmą kartą aktyvavus NATO greitojo reagavimo pajėgas, Rusijos šaltiniai kaltino Aljansą siekiu padaryti psichologinį poveikį pasaulio bendruomenei. Melagingai teigta, kad NATO siekia pasinaudoti situacija Ukrainoje kaip pretekstu sustiprinti ir plėsti savo pajėgas rytiniame flange.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Vakarams – JAV ir ES – vieningai įvedus sankcijas Rusijai, melagingų naujienų ir dezinformacijos srautas Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje suaktyvėjo, pažymi Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai. Buvo skleidžiama manipuliacinio ir klaidinančio turinio informacija, kad Vakarai Rusijai atvirai paskelbė „ekonominį naikinimo karą“ ir bando „apiplėšti“ jos centrinį banką. Tai neva yra „tiesioginis Rusijos puolimas“.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Taip pat, priešiškomis publikacijomis ir bauginimu siekta palaužti Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių piliečių valią gintis. Teigta, jog NATO skėtis negarantuoja nė vienos Aljanso narės saugumo – neva Vakarų pažadai ir pasirašytos sutartys nėra vertos „nė vieno dolerio“. O Rytų Europos valstybės, manančios, kad jos kitaip nei Kyjivas, yra visateisės NATO narės, „ateinančiais metais sulauks labai didelės ir nemalonios staigmenos“. Sarkastiškai tvirtinta, kad neva NATO bėgs iš Baltijos šalių kaip iš Ukrainos „bėgo“ JAV diplomatai. Rašyta, kad Baltijos šalys sparčiai vedamos Ukrainos keliu, o jų ateitis – šventos aukos likimas vardan JAV pasaulinio dominavimo ir Rusijos sunaikinimo.
Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių išgąstį, baimę dėl galimos karo grėsmės, kurstyti nepasitikėjimą Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe ir klaidinti, pabrėžiama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Z raidė
Maskva, kovo 9 d. (dpa-ELTA). Rusijos valdžia vis dažniau naudoja raidę Z savo karui su Ukraina simbolizuoti.
Raidė Z iš pradžių atsirado tik ant rusų tankų Ukrainoje, paskubomis nupiešta ant šono baltais dažais.
Dabar ji pradėta naudoti plačiau siekiant parodyti paramą Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijai į kaimyninę Ukrainą.
Raidę Z galima pamatyti daug kur – nuo Kremliaus propagandinių vaizdo įrašų „Instagram“ tinkle iki įžymybių profilių ir ant rusų sportininko uniformos Dohoje.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ši raidė reiškia frazę „Už pergalę“. Nors angliškai šis šūkis būtų užrašytas „Za pobedu“, kirilicos abėcėlėje raidės Z nėra.
Raidę Z taip pat galima pamatyti ant daugybės automobilių Rusijoje. Baikonūro kosmodrome ant raketų rampos darbininkai užrašė raidę Z, o daugelis įžymybių socialiniuose tinkluose prie savo vardų prirašė didžiąją Z raidę.
Maskvos propagandiniuose vaizdo įrašuose rodomi jauni žmonės, vilkintys marškinėlius su raide Z, taip parodydami savo paramą V. Putinui ir jo vadinamajai „specialiajai operacijai“, kuri esą nukreipta prieš tuos ukrainiečius, kuriuos jis vadina „neonaciais“.
Kai rusų gimnastas Ivanas Kuliakas pasaulio čempionate Dohoje ant savo marškinėlių užsiklijavo raidę Z, tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. I. Kuliakas, kuris užėmė trečiąją vietą lygiagrečių rungtyje, per pergalės ceremoniją stovėjo greta nugalėtojo ukrainiečio Iljos Kovtuno.
Z – ne vienintelė raidė, kuri buvo panaudota V. Putino kare. Kitos raidės, tarp jų X, O ir A, taip pat buvo išpieštos ant Rusijos karinių transporto priemonių. Dažnai pasirodo ir V, kuri reiškia „Jėga slypi tiesoje“, arba „Sila v pravde“, teigia Rusijos gynybos ministerija. Ši citata yra iš 2000 metais buvusio populiaraus rusiško filmo „Brat 2“ („Brolis 2“).
Kol kas neaišku, ką reiškia kitos raidės, ir daug kas tebeieško paaiškinimų nuo tada, kai beveik prieš dvi savaites prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą. Iš pradžių Ukrainos stebėtojai manė, kad raidės rodo, iš kur atvyko kariai.
Dabar Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat pradėjo piešti aplink Z raidę ant rusų tankų, kuriuos pavyksta perimti. Daug kas ant išvestų iš rikiuotės tankų užrašė itin grubią frazę – „Putinu piz***“.
Ukrainos kariai prieš mūšį Vilnius, kovo 1 d. (ELTA). Pateikiami naujausi Rusijos karo su Ukraina įvykiai:
Kijevo apsuptis
Palydovinėse nuotraukose matyti didžiulė karinė kolona, besitelkianti į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kijevo, kur gyventojai rengiasi Rusijos puolimui. Rusijos kariuomenė jiems sako, kad jie gali „laisvai išvažiuoti“ vienu greitkeliu, vedančiu į pietus, tai – užuomina, kad bus atakuojamos civilinės teritorijos.
Charkovo puolimas
Rusijos pajėgos apšaudo antrąjį Ukrainos miestą Charkovą, gyvenamuosiuose rajonuose žuvo mažiausiai 11 civilių, pranešė meras. Naujienų agentūros AFP žurnalistas mieste matė sunaikintą mokyklą, sudegusius rusų šarvuočius ir rusų karių lavonus po ankstesnių kautynių.
Rusai pasiekė Chersoną
Rusijos pajėgos pasiekė pietinį Chersono miestą netoli Maskvos kontroliuojamo Krymo, jo pakraštyje įrengia kontrolės punktus, pranešė meras. Maskva prieš dvi dienas tvirtino apgulusi miestą.
Žuvo 352 civiliai
Kijevas teigia, kad nuo praėjusio ketvirtadienio, kai prasidėjo invazija, žuvo 352 civiliai, įskaitant 14 vaikų.
Pusė milijono pabėgėlių
Kijevas. 2022.02.25. EPA – ELTA foto
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra teigia, kad per pastarąsias penkias dienas iš Ukrainos pabėgo beveik 520 tūkst. žmonių, dar dešimtys tūkstančių šalyje neteko namų.
Karo nusikaltimai
Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas sako, kad tiria „padėtį Ukrainoje“ ir yra „pagrįstas pagrindas“ manyti, jog „karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui vykdomi“ nuo 2014 metų.
Turkija blokuoja karo laivus
Turkija, vadovaudamasi 1936 m. sutartimi, blokuoja karo laivus Bosforo ir Dardanelų sąsiauryje, tai riboja Rusijos ir kitų karinio jūrų laivyno išteklių judėjimą.
Pokalbiai tęsiasi
Ukrainos ir Rusijos derybininkai pirmąjį derybų ratą baigė be proveržio. Abi pusės susitarė „netrukus“ surengti antrąjį ratą.
V. Putino reikalavimai
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Pokalbyje telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir toliau reikalavo „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą ir kad Vakarai pripažintų jo įvykdytą Krymo aneksiją.
Branduolinė baimė
Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros institucijos TATENA vadovas pareiškė „didelį susirūpinimą“, kad įsiveržę Rusijos kariai veikia netoli Zaporožės – didžiausios Ukrainos atominės elektrinės.
Socialinės žiniasklaidos pažabojimas
„Twitter“ ir „Facebook“ žada šalinti iš interneto su Rusijos valstybe susijusius naujienų leidinius.
Rusija pašalinta iš 2022 metų pasaulio futbolo čempionato, jos komandos nušalinamos nuo visų tarptautinių futbolo varžybų „iki kito pranešimo“, teigia FIFA ir UEFA.
TOK: išmesti Rusiją iš sporto
Protestuodamas prieš invaziją, Tarptautinis olimpinis komitetas ragina sporto federacijas uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti.
Išvaryti rusai
Jungtinės Valstijos nusprendė išsiųsti iš Amerikos 12 Rusijos Jungtinių Tautų misijos narių, nes jie yra „žvalgybos darbuotojai“.
Daugiau sankcijų
JAV ir Kanada uždraudė visus sandorius su Rusijos centriniu banku, taikydamos precedento neturinčias sankcijas. Europos Sąjunga į savo sankcijų juodąjį sąrašą įtraukė daugiau V. Putino sąjungininkų, įskaitant Kremliaus ruporą Dmitrijų Peskovą ir oligarchus Igorį Sečiną, Ališerį Usmanovą, Petrą Aveną ir Michailą Fridmaną.
Rublio krachas
V. Putinas įsakė imtis kapitalo kontrolės ir verčia eksportuotojus pirkti rublius, kad gautų daugiau valiutos, kuri smuko penktadaliu ir pasiekė rekordines žemumas.
Suomija stos į NATO? Suomijos slaptoji tarnyba SUPO
Tradiciškai neprisijungusios Suomijos, turinčios ilgą sieną su Rusija, įstatymų leidėjai diskutuos dėl narystės NATO. Tai vyksta Helsinkiui priėmus „istorinį“ sprendimą tiekti ginklus Ukrainai.
Jokių Holivudo filmų
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „Disney“ ir „Sony Pictures“ sustabdė savo filmų išleidimą Rusijos kino teatruose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kijevas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „palikta viena“ kautis su Rusija, Kremliui pradėjus plataus masto invaziją.
„Mes likome vieni ginti savo valstybę“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Kas pasirengęs kovoti kartu su mumis? Nematau nieko.”
Vaizdo kreipimesi į tautą po vidurnakčio niūriai atrodantis V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad „priešo sabotažo grupės įžengė į Kijevą“, ir paragino gyventojus būti budrius ir laikytis komendanto valandos taisyklių.
Jis taip pat pranešė, kad 137 ukrainiečiai žuvo ketvirtadienį, Rusijai pradėjus plataus masto puolimą. „Šiandien praradome 137 savo didvyrius, piliečius. Karius ir civilius.”, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad dar 136 žmonės buvo sužeisti.
