JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) per viršūnių susitikimą Briuselyje paspaudė valstybes dėl gynybos finansavimo ir, be terorizmo grėsmės, atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus Aljanso pasienyje.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Turime būti stiprūs ir budrūs. Ateities NATO turės sutelkti dėmesį į terorizmą, imigraciją, taip pat į Rusijos grėsmę NATO rytų ir pietiniame pasienyje“, – sakė jis savo kalboje atidengiant memorialą Rugsėjo 11-osios aukoms prie naujojo Aljanso būstinės pastato, kuriame susitinka Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
JAV prezidentas teigė NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jens Stoltenberg) atvirai išsakęs savo nuogąstavimus dėl Aljanso narių gynybos finansavimo.
„23 iš 28 narių nemoka tiek, kiek turėtų, už savo gynybą, tai neteisinga prieš JAV mokesčių mokėtojus. Daugelis iš šių šalių yra skolingos dideles pinigų sumas dar nuo praėjusių metų ir nemoka. Per pastaruosius aštuonerius metus JAV išleido gynybai daugiau nei visos šalys kartu. Jeigu visi būtume skyrę bent po 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pernai, mes būtume turėję papildomą 119 mlrd. JAV dolerių rezervą kolektyvinei gynybai ir kitoms bendroms reikmėms“, – sakė D. Trampas.
JAV prezidento teigimu, net 2 proc. gynybai nebėra pakankama dalis biudžeto, turint mintyje augančias grėsmes ir anksčiau neišmokėtas pinigų sumas, tam, kad būtų užkamšyti trūkumai, modernizuotas pasirengimas ir užtikrintas pakankamas pajėgų kiekis.
„Turime atsigriebti už prarastus metus, 2 proc. yra absoliutus minimumas atremiant šiandienines realias ir bjaurias grėsmes“, – pažymėjo D. Trampas.
ELTA primena, kad Lietuva 2 proc. BVP planuoja skirti jau kitąmet. Reikalavimą dėl 20 proc. nuo viso gynybos finansavimo skyrimo modernizacijai ir įsigijimams mūsų šalis jau vykdo.
Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuvos tempai didinti finansavimą gynybai buvo nulemti išorinių grėsmių.
„Labai džiaugiuosi, kad sugebėjome ir sustiprinti savo kariuomenę, atnaujinti, modernizuoti ginkluotę, ir tuo pačiu atkurti rezervą per šauktinių sistemą. Taigi Lietuva tikrai pirmiausiai stiprina savo pajėgas gynybai, kad galėtų tuomet kreiptis ir į kitas šalis, esant reikalui, kad ir jos galėtų padėti“, – sakė D. Grybauskaitė.
Lietuva 2 proc. finansavimą gynybai ketina pasiekti kitąmet. Šiuo metu gynybai tiek skiria JAV, Graikija, Estija, JK ir Lenkija. Reikalavimą dėl 20 proc. modernizavimui jau vykdo Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Norvegija, JAV, Prancūzija, JK, Turkija, Rumunija ir Italija.
Ketvirtadienis, gegužės 25 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur dalyvaus NATO vadovų susitikime.
Šis susitikimas, į kurį atvyksta visų 28 Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai, yra pirmasis, kuriame dalyvaus JAV Prezidentas Donaldas Trumpas ir naujasis Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas. Jame taip pat pirmą kartą dalyvaus Juodkalnija, kuri visateise NATO nare taps birželio 7 dieną.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybių vadovai aptars NATO narių indėlio ir atsakomybės pasidalijimą, užtikrinant kolektyvinę gynybą, kovos su terorizmu stiprinimą, pernai Varšuvoje sutartų atgrasymo priemonių įgyvendinimą ir priešakinių batalionų Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokavimą, tolesnį Aljanso stiprinimą.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų batalionai, vadovaujami Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV, jau yra dislokuoti Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Birželį Kanados vadovaujamas batalionas bus dislokuotas Latvijoje. Stiprinant NATO atgrasymą į Rusijos keliamą grėsmę dvišalių pagrindu regione taip pat nuolatos rotuojasi papildoma JAV karių brigada ir sunkioji technika.
Susitikimo Briuselyje metu, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe’ui, bus atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas. Tai vienas moderniausių statinių pasaulyje, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas ekologijai ir tvariam energijos naudojimui.
Briuselyje taip pat bus atidengti 2 memorialai. Vienas jų, skirtas Berlyno sienai, simbolizuoja laisvės pergalę prieš priespaudą.
Antrasis memorialas primena 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke. Būtent tuo metu buvo pirmą kartą aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuriame įtvirtinti esminiai NATO kolektyvinės gynybos principai. Per teroristines atakas Niujorke žuvo tūkstančiai žmonių ir buvo sugriauti Pasaulio prekybo centro dangoraižiai dvyniai.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Beveik pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia grėsmę iš Rusijos. Užpuolimo atveju ar kilus realiai užpuolimo grėsmei, 4 iš 10 gyventojų liktų Lietuvoje, bet pirmiausia ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti savo šeimą, penktadalis – ginklu ar kitais būdais prisidėtų prie šalies gynybos, tiek pat – išvyktų iš Lietuvos, šiek tiek mažiau – liktų Lietuvoje ir nieko nedarytų.
Šalį ginti dažniau rinktųsi lietuviai, vyrai, jaunesni, labiau pasiturintys, patriotiškai nusiteikę, pritariantys demokratinėms vertybėms ir labiau patenkinti savo gyvenimu žmonės.
Tai rodo Seime pristatyto mokslinio tyrimo „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos“ duomenys.
Pirmadienį vykusiame jo pristatyme ir diskusijoje buvo aptariamas Lietuvos gyventojų požiūris į galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Daugiausia dėmesio skiriama grėsmės iš Rusijos suvokimui ir požiūrio į pabėgėlius analizei, asmenų pasirinkimams realiose grėsmės situacijose, žiniasklaidos įtakai grėsmių suvokimui ir kitiems klausimams.
Tyrimas atskleidė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pabėgėliams jaučia užuojautą, tačiau dominuoja neigiamas požiūris į pabėgėlius. Paklausti, kaip būtų linkę elgtis, jei Lietuvoje smarkiai padaugėtų pabėgėlių, trečdalis žmonių stengtųsi juos tiesiog ignoruoti, ketvirtadalis – jų šalintųsi, tiek pat – stengtųsi susipažinti arba padėti, o mažesnė dalis būtų pasirengusi prieš juos protestuoti arba kitaip reaguotų neigiamai.
Pasak tyrimo pristatymą inicijavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, tokie moksliniai darbai yra reikalingi ir reikšmingi. „Į problemas ir grėsmes mes turime žvelgti kiek įmanoma plačiau, privalome žinoti šalies gyventojų pozicijas jautriomis saugumo temomis, turime būti susipažinę su gyventojų požiūriais“, – teigė V. Bakas.
NSGK vadovas pabrėžė, kad šiuo metu situacija regione itin įtempta, todėl į tai reikia žvelgti kiek įmanoma plačiau. „Turime tikrai ne kasdienę situaciją, o prieš Lietuvą vykdomos informacinės atakos yra tik ledkalnio viršūnė. Būtent todėl reikia ne tik kalbėti, bet ir tyrinėti vykstančius procesus, vertinti grėsmes, vyraujančias nuotaikas, kad priimami sprendimai būtų grindžiami objektyviais mokslinių tyrimų duomenimis“, – sakė politikas.
Projektą 2015-2017 m. vykdo Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos institutas. Projekto partneris – Socialinių inovacijų institutas. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projekto vadovė – LSTC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė, vykdytojos: dr. Eglė Vileikienė, dr. Laima Nevinskaitė ir Ingrida Gečienė.
Estiją įtikino JAV viceprezidento Maiko Penso užtikrinimai, kad Amerika yra NATO šalininkė, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo skepticizmo aljanso atžvilgiu. Tai pareiškė šalies prezidentė Kersti Kaljulaid interviu laikraščiui The Washington Post.
Kaip pažymi žurnalistė Leili Veimut, neseniai į Estiją atvyko NATO batalionas, kurio dėka „ta maža ir pažeidžiama Baltijos valstybė turi pasijusti saugesnė nuo Rusijos – savo galingos kaimynės, kuri istoriškai dvejopai žvelgia“ į estų nepriklausomybę.
„Rusija kelia grėsmę. Kalbame ne apie fizinį pavojų kokiai nors NATO šaliai, o apie (grėsmę) tarptautinio saugumo architektūrai“, – sakė Estijos prezidentė. Kaljulaid priminė: kai 2008 metais Rusija „žengė į Gruziją“, „tai buvo pirmas ženklas“. Pasak prezidentės, tada „viskas greitai nurimo, Europos šalys grįžo prie savo reikalų, ir gyvenimas tęsėsi“. „Tai, žinoma, buvo maloni pamoka Vladimirui Putinui – jis suprato, kad gali žengti šiek tiek toliau“.
„Dabar aš nuogąstauju, – tęsė politikė, – kad Vakarų šalių ryžtas gali neatlaikyti tvirtumo patikrinimo Ukrainoje. Mes turime labai rimtai tam priešintis, kad vėl Putinui neduotume žinios, jog viskas nurims“. Kaljulaid įsitikinusi, jog ant „išklibusių pamatų“ neįmanoma sukurti naujos saugumo architektūros, kurios siekia kai kurie politikai.
Estijos prezidentės nuomone, absoliučiai būtina išsaugoti Europos sankcijas Rusijai sąryšyje su Ukraina, perduoda leidinys.
„Mes turime pripažinti, kad yra noras ir ryžtas sugriauti vakarietišką saugumo modelį, – pažymėjo prezidentė, turėdama galvoje Maskvą. – Rusija pademonstravo, kad ji nesiskaito su pasauliu, kur nenaudojama jėga prieš mažesnes šalis vien todėl, kad yra tokia galimybė. Tai dingstis nerimui“, – sakė ji.
Tačiau Kaljulaid pareiškė, kad NATO saugoma nebijo Rusijos veiksmų Estijoje. Dislokavus Šiaurės Atlanto aljanso jėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje „mes jaučiamės saugiai“, „mes jaučiame, jeigu Rusijoje bus naujų įvykių, NATO tramdymo sistema – atitinkamo lygio“.
Estijos prezidentė pažymėjo, kad NATO kariuomenė jos šalies teritorijoje – tai tik „riboto kontingento“. Ar ponia prezidentė norėtų, kad šalyje būtų dislokuota daugiau kariškių ir ginkluotės? Kaljulaid atsakė, kad „pirmiausia mums reikia įsitikinti, kad NATO komandinė struktūra žino, kaip ji reaguos“ į hipotetinius Rusijos veiksmus. „Jie turi susitarti, kaip atgabenti čia pastiprinimą. Kaip tik todėl mūsų tramdymo sistema yra įtikinanti“, – paaiškino politikė.
Kaljulaid pabrėžė, kad, jos nuomone, „nėra fizinio pavojaus kokiai nors NATO šaliai“. Pavojus gali greičiau materializuotis kaip ataka prieš ryšio priemones, gali būti atkirsta dalis energetikos sistemos“. Estija sujungta su Rusijos elektros tinklais, ir, prezidentės nuomone, papildomam saugumui būtų geriau prisijungti prie Europos tinklų.
Atsakydama į klausimą apie „prokremliškų radikalų“ pavojų tarp rusakalbės mažumos Estijoje, leidinio pašnekovė sakė: „Kai kurie proputiniški radikalai labai gerai kalba estiškai. Mes neturime vertinti jų mąstysenos vadovaujantis kieno nors kalba“. Kaljulaid sako, kad Rusijos dezinformacinės kampanijos rengiamos visur. „Jeigu mes matome melagingas naujienas, pavyzdžiui, apie kareivius, užpuolusius merginą Lietuvoje, o tai paskui pasirodo yra prasimanymas, tai kas suinteresuotas skleisti tokią istoriją? Yra tik vienas potencialus naudos gavėjas: tai Rusija“.
Estijos prezidentė taip pat pažymėjo, kad Rusija suinteresuota rinkimais Europoje, nes „ES – tai jos nekenčiamų liberalių vertybių prieglobstis“. Kaljulaid mano, kad Maskva labai džiaugtųsi, jeigu Europa „subyrėtų“.
Ketvirtadienis, vasario 9 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Baltijos valstybių viršūnių susitikime.
Tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas rengiamas kasmet vis kitoje Baltijos šalyje. Šiemet toks susitikimas surengtas Rygoje Latvijos vadovo kvietimu.
Susitikime taip pat dalyvavo kadenciją baigiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas. Tai paskutinis šios šalies vadovo užsienio vizitas, kuriuo siekiama parodyti išskirtinį dėmesį Baltijos valstybėms.
Baltijos šalių ir Vokietijos vadovai aptarė susiklosčiusią geopolitinę situaciją, saugumo iššūkius ir regiono gynybos stiprinimo klausimus.
Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos keliama konvencinė ir nekonvencinė grėsmė verčia ne tik stiprinti NATO gynybą ir atgrasymą, bet ir pačią Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Būtina nuosekliai didinti gynybos finansavimą, tiek modernizuoti karines pajėgas, tiek stiprinti atsaką į hibridines grėsmes.
Kaip tvirtos ir atsakingos lyderystės pavyzdį Lietuvos vadovė įvardijo Vokietijos sprendimą imtis vadovaujančio vaidmens formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje. Pasak Prezidentės, geopolitinei įtampai neslopstant tai labai rimtas signalas, jog didžiausia Europos politinė ir ekonominė galia imasi atsakomybės stiprinant rytinį NATO flangą.
Šalies vadovė padėkojo Prezidentui Joachimui Gauckui už jo asmeninį indėlį priimant sprendimą dislokuoti Vokietijos Bundesvero karius ir ginkluotę Lietuvoje.
Valstybių vadovai pabrėžė ir tvirto transatlantinio ryšio svarbą tarptautinei taikai bei stabilumui. Pasak Prezidentės, JAV visados buvo Baltijos šalių saugumo garantas, todėl bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesas toliau stiprinti ryšius tiek su naująja JAV Prezidento administracija, tiek karinio bendradarbiavimo srityje. Kitą savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje planuojamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Mike‘u Pencu.
JAV taip pat aktyviai prisideda prie saugumo užtikrinimo regione. Kovą Lenkijoje, netoli „Suvalkų koridoriaus“, bus dislokuotas JAV vadovaujamas NATO batalionas. Dvišalių susitarimų pagrindu ši šalis Lenkijoje taip pat dislokavo brigadą karių ir tankų. Lietuvoje jau dabar budi JAV karių kuopa.
Susitikime Lietuvos vadovė, kuri vienintelė iš Baltijos šalių prezidentų atstovauja savo šaliai Europos Vadovų Taryboje, pristatė Maltoje įvykusio neformalaus ES viršūnių susitikimo rezultatus. Aptartas pasirengimas Romos sutarties 60-ųjų metinių minėjimui, kurio metu turi būti sutarta dėl naujos ES vizijos, kalbėta apie priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime taip pat aptarti regionui aktualūs klausimai – elektros tinklų sinchronizacija, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, branduolinės saugos užtikrinimas ES kaimynystėje, Rytų partnerystės perspektyvos.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai.
Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.
Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.
Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.
Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.
Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kartu su bendražygiais, prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasados organizavo prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir NATO palaikymo akciją. Šiuo renginiu siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad transatlantiniai santykiai ir partnerystė su JAV yra gyvybiškai svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui, o ideologiniai nesutarimai neturi užgožti vieningos strateginės vizijos.
„Tikime, kad konservatyvi Amerika puikiai supranta Baltijos šalių egzistencinius saugumo iššūkius, stiprios NATO svarbą pačios JAV interesų užtikrinimui ir Vladimiro Putino Rusijos keliamas grėsmes tiek mums, tiek JAV lyderystei pasaulyje“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Kartu su naujuoju prezidentu D. Trampu Amerika žengia į naują vidaus ir užsienio politikos erą. Nevaldomai kintančiame pasaulyje Lietuvai ir visai Europai ypatingai svarbi Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystė su prezidentu D. Trampu priešakyje.
„Mums visiems reikia susitaikyti su tuo, kad D. Trampas yra demokratiškai išrinktas JAV Prezidentas ir agresijos iš Rytų akivaizdoje mes skambintume jam ar jo komandai, o ne Madonai ar kitiems protestuotojams Amerikos gatvėse. Nereikėtų to pamiršti. Kairiųjų jėgų nevaldomi protestai kartu su antiamerikietiška isterija gali atitolinti Ameriką nuo Europos“, – teigė L. Kasčiūnas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. Posėdyje aptartas įstrigęs ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties ratifikavimo procesas, padėtis Sirijoje ir Minsko susitarimų įgyvendinimas, naujos priemonės ES saugumui ir gynybai stiprinti, migracijos klausimai.
EVT pasiektas susitarimas dėl ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties ratifikavimo. EVT patvirtino teisiškai privalomą sprendimą, kuris leis Nyderlandų parlamentui ratifikuoti sutartį. ES šalių vadovai taip pat pasveikino politinį Tarybos pritarimą suteikti bevizį režimą Gruzijai ir Ukrainai. Tikimasi, kad jis bus pradėtas taikyti 2017 m. pavasarį. Lietuvos Prezidentė Ukrainos europietiškus siekius palaiko visuose tarptautiniuose formatuose.
„Bendromis jėgomis artėjame prie Ukrainos žmonėms svarbaus sprendimo. EVT pasiektas susitarimas neužkerta Ukrainai europinės integracijos kelio. Europos durys Ukrainai yra ir liks atviros. Ukrainiečių pastangos, su Lietuvos ir kitų šalių pagalba vykdomos reformos jau duoda rezultatų, svarbu nesustoti“, – pabrėžia Prezidentė.
Dėl ES ekonominių sankcijų Rusijai, nevykdančiai Minsko susitarimų, EVT jau nediskutuojama – pradedama rašytinė jų pratęsimo procedūra.
Tuo tarpu visas žmogiškumo ribas peržengę Rusijos veiksmai Sirijoje susilaukė dar griežtesnio įvertinimo ir visuotinio pasmerkimo. EVT susitikime dalyvavo ir Alepo meras Brita Hagi Hassanas, kuris Europos vadovus informavo apie šį Sirijos miestą ištikusią humanitarinę katastrofą.
Pasak Prezidentės, Rusijos keliama įtampa yra globali grėsmė, todėl ES taip pat būtinas naujas požiūris į savo saugumą.
Europos vadovai kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė, kaip stiprinti ES gynybą nedubliuojant NATO, ir įvertino bendros ES ir NATO deklaracijos įgyvendinimo priemones. EVT taip pat aptarė Komisijos pasiūlymą įsteigti iki 5 mlrd. eurų vertės Europos Gynybos fondą, kuris skirs lėšų ES karinės pramonės modernizavimui, moksliniams tyrimams ir pažangių gynybinių technologijų vystymui.
Investicijų gynybai didinimas, aktyvi kova su kibernetinėmis atakomis, hibridinėmis grėsmėmis, veiksminga išorinių sienų apsauga tampa ne tik atskirų ES šalių ar regionų, o visos Bendrijos prioritetiniu uždaviniu. Prezidentės teigimu, Europa pradėjo adekvačiai vertinti Rusijos keliamas grėsmes ir imasi atsakomybės už savo saugumą.
Kitas iššūkis ES saugumui – nelegali migracija. EVT aptartas ES ir Turkijos susitarimas ir naujos priemonės pabėgėlių srautams valdyti. Įsigaliojus šiam susitarimui pabėgėlių į Europą sumažėjo nuo 1700 iki 80 asmenų per dieną. Tačiau tam, kad srautai neatsinaujintų, būtina ne tik išlaikyti dialogą su Turkija, bet ir ieškoti naujų. Taip pat vyksta derybos dėl nelegaliai migracijai stabdyti skirtų susitarimų su 5 šalimis Afrikoje. Sutartys numatys priemones, kurios padės stabdyti migracijos srautus į ES, grąžinti nelegalius migrantus, prisidės gerinant ekonominę, socialinę ir teisinę padėtį šiose valstybėse.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Visi žinome posakį, jog, vadovaujantis protu, Rusijos neįmanoma suvokti. Taip, diktatorių, sukčių, saugumiečių ir karo nusikaltėlių valdomos šalies elgesį perprasti keblu.
Bet juk ši nieko gero nežadanti sentencija tinka ir demokratinėms šalims. Pavyzdžiui, kaip suprasti JAV, kuri išleido milijonus dolerių, kol išsirinko prezidentą, bet iki šiol nežino, kokių priešrinkiminės kampanijos metu duotų pažadų jis laikysis, o kokius atmes kaip nereikalingus?
O kaip, sakykit, perprasti Prancūziją, kuri taip pat apimta rinkimų karštinės – ieško geriausio kandidato į Prezidento postą? Pagirtina, kad prancūzai ieško geriausiojo. Bet prancūziškas rinkimines batalijas komentuojantys politikos apžvalgininkai apgailestauja: „Ir vis dėlto mes nežinome, ar išrinktasis asmuo laikysis priešrinkiminės kampanijos metu duotų įsipareigojimų“. Kaip galima nežinoti pačio svarbiausio dalyko? Jei tikrai prancūzų rinkėjai neturi garantijų, kad, tapęs šalies vadovu, žmogus kardinaliai nepakeis nuostatų, tai Pranūzijai tikriausiai dar anksti vadintis demokratine, civilizuota šalimi.
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos taip pat nepriskirsi prie valstybių, kurios vadovautųsi sveiku protu. Mūsų statistika sako, kad Lietuvą paliko trečdalis piliečių. Lietuvoje mūsų teliko vos du milijonai. Bet ar mums skauda, kad mes taip sparčiai nykstame? Ar mes visi, įskaitant ir visas valdžias, bent pirštelį pajudinome, kad atitolintume lietuvių tautos išnykimą?
Štai politologas Kęstutis Girnius spaudoje (delfi.lt) visai neseniai pareiškė, kad Rusijos karinė agresija prieš Lietuvą lygi nuliui. Žodžiu, pavojaus – jokio arba jis minimalus. Kaip suprasti, ko siekia politologas, dalindamas tokias prognozes? Jam labai svarbu bet kokia kaina išsiskirti, priešgyniauti? Bet juk mes visi šiandien privalėtume matyti Rusijos keliamus pavojus. Europoje jau ir taip daug idiotų bei niekšų, nematančių Rusijos agresyvumo. Kas nutiks, jei dar patys liausimės matyti Rusijos nusikaltimus?
Šių eilučių autoriui priimtinesnė politinėmis temomis rašančio Arkadijaus Vinokuro (alfa.lt) pastaba: „Reikia būti kvailiu arba išdaviku, kad nematytum Rusijos režimo keliamos grėsmės pasaulio taikai“.
Taip pat įsimintini Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus BBC laidoje „Hard Talk“ išdėstyti nuogastavimai, jog Baltijos šalims ypač pavojingas laikotarpis, kai JAV prezidentas Barakas Obama trauksis iš posto, o naujasis dar nebus ištaręs prezidento priesaikos žodžių. Bet net ir po to Lietuva nėra absoliučiai saugi, nes, ministro L.Linkevičiaus žodžiais tariant, „Rusija sėkmingai plauna Europai smegenis“.
Įsidėmėtinas ir į pensiją išėjusio amerikiečių generolo Džako Keono pareiškimas, kad „Vladimiras Putinas artminiausiu metu gali bandyt įsiveržti į Baltijos šalis“. Keturių žvaigždučių generolo žodžius, esą V.Putinas norėtų mesti iššūkį Donaldui Trampui, tikrindamas Amerikos nusiteikimą laikytis sąjungininkams duotų įsipareigojimų, citavo daugelis lietuviškųjų žiniakslaidos priemonių.
Taip pat svarbi žinomo britų eksperto Edvardo Lukaso išdėstyta nuomonė (BNS), kad dabar „Europos saugumo padėtis – pavojingiausia nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios“. Tas pavojus stiprėja dar ir dėl to, kad Didžiojoje Britanijoje jau pasigirsta abejonių, ar verta Estijoje dislokuoti gausius britų dalinius, nes, matot, toks žingsnis erzins Rusiją. E.Lukasas teisingai pastebi: „mąstymas, esą negalima per daug provokuoti Rusijos, – pragaištingas“. Jis trukdo ruoštis gynybai.
Lietuvai vertėtų smulkiau išmanyti ir Kaliningrado srities realijas. Ar suvokiame, kaip gausiai militarizuotas šis Rusijos anklavas? Rusų kariaunos ten – kaip skruzdėlių milžiniškame skruzdėlyne. Iš viso – apie 225 tūkst. rusų karių. Pridėkime branduolines galvutes galinčias nešti „Iskander“ raketas, naujausias zenitines raketų sistemas S-400 „Triumph“, Baltijos jūroje patruliuojančius rusų karo laivus su moderiais, galingais raketų kompleksais „Bastion“, – ir turėsime tikrąjį vaizdą.
Bet įtartiniausia, kad į šią sritį nuolat permetami desantininkų daliniai, ir tada buvusioje Mažojoje Lietuvoje pradedamos pratybos, kurių tikslas – neleisti NATO pajėgoms ateiti į pagalbą užpultoms Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Per pastaruosius trejetą metų rusai buvusioje Mažojoje Lietuvoje surengė dešimt tokio pobūdžio pratybų.
Politologo K.Girniaus šalininkams nepakenktų žinoti ir apie Rusijos karių invaziją Baltarusijon. Kol kas – taikią. Ir vis tik kokiais sumetimais vadovaujasi Kremlius, šioje kaimyninėje šalyje ženkliai didindamas karinių krovinių srautus? Lyginant su 2015-aisiais, tie srautai padidėjo 33 kartus. Lyginant su 2016-aisiais – net 83. Internetinio leidinio Apostrof žurnalistas Andrėjus Sartarovičius retoriškai klausia, kam Vladimirui Putinui prireikė į Baltarusiją siųsti tokią skaitlingą savo armadą? Teisingi atsakymai tik keli: arba ruošiasi iš Baltarusijos pusės pulti Ukrainą, arba Kremliaus planuose numatyta Baltarusijos teritoriją panaudoti puolant Lietuvą. Arba abu variantai – tuo pačiu metu.
Mums mažai žinomo leidinio žurnalistas dar primena, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka jau neturi galimybių rimtai priešintis šioms Kremliaus užmačioms. Baltarusijoje daugumą jau sudaro ne baltarusių, o rusų kariai. 2017-ųjų rugsėjo mėnesį Rusija planuoja Baltarusijos teritorijoje surengti milžiniškas karines pratybas „Vakarai – 2017“. Jei ginkluotė geležinkeliais ir lėktuvais į Baltarusiją gabenama būtent šioms reikmėms, – pusė bėdos. Bet ar turime garantijų, kad puolamojo pobūdžio pratybos netaps tikra invazija?
Juolab kad į viešumą jau prasprūdo užuominų, esą Kremlius zonduoja baltarusių nuotaikas prisijungti Lietuvą. Pastarąjį dešimtmetį baltarusiams buvo į galvas kryptingai kalama, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvusi baltarusiška, kad Vytautas Didysis – baltarusis, o Vilnius – baltarusiškas miestas. Šis ilgokai puoselėtas ir iki šiol tebepuoselėjimas mitas Kremliui gali praversti raginant Minską susigrąžinti „savo istorines žemes“.
Dar nekenktų įsidėmėti buvusio KGB karininko, šiuo metu Amerikoje gyvenančio ir ekonomikos ekspertu dirbančio Jurijaus Šveco ukrainietiškam leidiniui gordonua.com išguldytą įžvalgą, jog Kremlių sutramdyti įmanoma tik jėga. Jokie įtikinėjimai, jokios derybos, jokie dvišaliai susitikimai, jokie skambučiai neprivers atsitraukti V.Putino, kol jam nebus parodytas tvirtas kumštis. Pasak buvusio KGB karininko, Kremlius gerbia tik jėgą. V.Putinas iškart apsiramins supratęs, kad „gaus į dantis vos tik užsimojęs“.
Informacijos šaltinis – JAV lietuvių laikraštis www.draugas.org (Čikaga).
MI5 generalinis direktorius Endrius Parkeris interviu leidiniui The Guardian sakė, kad „Rusijos grėsmė Didžiosios Britanijos stabilumui vis stiprėja, ji naudoja visus savo žinioje turimus ištobulintus instrumentus, kad pasiektų savo tikslus“, perpasakoja jo žodžius žurnalistai Ivenas Makaskilas ir Polas Džonsonas.
Endriu Parkeris, britų slaptosios tarnybos MI5 vadovas.
Leidinys pabrėžia: pirmą kartą per 107 metų MI5 istoriją veikiantis tos žinybos vadovas davė viešą interviu.
„Parkeris sakė, kad tuo laikotarpiu, kai visas dėmesys sutelktas į islamiškąjį ekstremizmą, stiprėja pavojus, kurį kelia ir kitų šalių slapti veiksmai. Labiausiai pastebimą vietą užima Rusija“, – sakoma straipsnyje.
„Rusija naudoja visą spektrą savo valstybinių institucijų bei įgaliojimų, kad vis agresyvesniais būdais (įskaitant propagandą, šnipinėjimą, ardomąją veiklą bei kibernetines atakas) prastumtų savo užsienio politiką užsienyje. Šiandien Rusija veikia visoje Europoje ir Didžiojoje Britanijoje. MI5 pareiga – sutrukdyti tam“, – sakė Parkeris interviu.
„Pasak Parkerio, Rusija vis dar turi pakankamai daug žvalgybos darbuotojų „vietose“, net ir Didžiojoje Britanijoje, bet yra vienas skirtumas nuo šaltojo karo laikų – atsiradusios kibernetinės kariavimo priemonės. Rusiją domina ir karinės paslaptys, pramonės projektai, informacija apie ekonomiką, vyriausybė ir užsienio politika“, – rašo laikraštis.
MI5 būstinė Londone.
Parkeris taip pat pranešė, kad per pastaruosius trejus metus Britanijos specialiosios tarnybos sužlugdė 12 teroro aktų, kuriuos planavo džihadistai. Pasak jo, Didžiojoje Britanijoje yra apie 3 tūkst. „islamistų ekstremistų, linkusių į smurtą, dauguma iš jų – britai“.
„Parkeris sakė, kad islamiškojo ekstremizmo pavojus – irgi ištvermingas ištisos kartos fenomenas“, – rašo laikraštis. Pasak jo, šią grėsmę sudaro trys elementai: ekstremistai Didžiojoje Britanijoje; ISIS nariai Sirijoje ir Irake, bandantys kurstyti teroro atakas Didžiojoje Britanijoje; ir ISIS pastangos skleisti savo ideologiją bei propaguoti terorizmą internete.
Birželio 3 d. Mokslų akademijos Didžiojoje salėje įvyko susirinkimas, pretenzingai pavadintas forumu.
Toje pačioje salėje prieš 27-erius metus įvyko Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas, kasmet minimas ir minėsimas, kaip minima Vasario 16-oji, Kovo 11-oji.
Prieš 27-erius metus įvyko susirinkimas, vertas Birželio 3-osios vardo. O lygiai po 27-erių metų birželio 3 d. šioje salėje pirmą kartą iš esmės buvo paneigti Sąjūdžio iniciatyvinės grupės siekiai ir tikslai, todėl 2015-ųjų birželio 3-iosios forumą galima taip pat laikyti istoriniu.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Rumunijos gynybos biudžetai šiais metais auga. Auga gana ženkliai.
Tai – puiki žinia. Taip ir turėtų elgtis valstybės, kurios neprarado sveiko proto, kurios sugeba blaiviai vertinti iškilusias grėsmes.
Pateiksime tik keletą skaičių, kurie byloja, kaip keičiasi Europos supratimas apie saugumo poreikius. Pavyzdžiui, mūsų kaimynė Lenkija iš JAV įsigijo 119 tankų ir 40 sparnuotųjų raketų. Ta pati Lenkija iš Pietų Korėjos nusipirko dar 120 automatiškai nusitaikančių ginklų.
Šių metų Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje ir po jos sekusiame prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pirmą kartą nedviprasmiškai kaip viena didžiausių grėsmių Lietuvos saugumui ir nedraugiška valstybė įvardijama Rusija, ardomasis jos žvalgybos ir saugumo tarnybų darbas.
Dar prieš tai matėme gana griežtą ambasadoriaus Maskvoje Renato Norkaus interviu Rusijos žinių agentūrai „Interfax“ 2013 m. gegužės 30 d.
„Sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimas lieka dvišalėje Lietuvos ir Rusijos darbotvarkėje“ – sakė R. Norkus, nors dar balandį Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė buvo pareiškęs, kad klausimą dėl reikalavimų atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą Maskva laiko uždarytu visiems laikams.
Paklaustas, ar ES pirmininkausiantis Vilnius parems Maskvos siekį pasirašyti bevizio režimo sutartį su ES, tiesiog nurodė sunkumus, kurie kiltų bevizio režimo atveju. Išvertus iš diplomatinės kalbos, pasakė „pošli von“.
Vakarų spaudoje šiandien kaip niekad gausu palankių analitinių publikacijų, kurių autoriai daugiau giria negu peikia Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt jau yra paskelbęs keletą užsienio spaudoje pasirodžiusių tekstų, kurių autoriai domėjosi tiek politine, tiek ir ekonomine Prezidentės D.Grybauskaitės veikla, taip pat – jos požiūriu į ekonomines krizes, Briuselio "achilo kulną" bei Europos Sąjungos ateitį.
Šiandien Slaptai.lt skelbia keletą naujų publikacijų (santraukų), kurių autoriams įdomus Prezidentės D.Grybauskaitės požiūris į "Rusiją, kurią reikia stabdyti", ir jos politinė veikla, "primenanti autoritarizmą".
