Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Lisabona, spalio 13 d. (AFP-ELTA). Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad „visiškai nesigaili“ dėl savo sprendimo didžia dalimi rinktis rusiškas dujas kaip energijos šaltinį Vokietijai. Buvo „labai racionalu ir tinkama“ pirkti rusiškas dujas, nes jos buvo pigesnės už suskystintas dujas iš JAV, Saudo Arabijos ar Kataro, pareiškė A. Merkel ketvirtadienį spaudos konferencijoje Lisabonoje.
Be to, Rusija „net Šaltojo karo metais buvo patikima energijos tiekėja“, kalbėjo A. Merkel. Todėl ji šio sprendimo „visiškai nesigaili“, jis tuo metu buvęs teisingas.
„Brutalus“ Rusijos įvykdytas Ukrainos užpuolimas pakeitė situaciją. „Tai lūžio taškas, – pažymėjo A. Merkel. – Žinoma, naujoji vyriausybė turi su tuo tvarkytis. Ir tai ji daro“.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vokietija ir kitos Europos šalys mėgina nutraukti savo priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų.
Pernai 55 proc. Vokietijos dujų importo sudarė rusiškos dujos – iš dalies ir dėl to, kad A. Merkel net po Krymo aneksijos 2014-aisiais toliau plėtojo prekybinius santykius su Rusija ir rėmė ginčytiną „Nord Stream 2“ dujotiekį.
Kanados vėliava
Otava, rugpjūčio 5 d. (dpa-ELTA). Kanados vyriausybė gina savo sprendimą grąžinti Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ turbiną, kuri buvo atsiųsta į šalį remontui ir čia įstrigusi dėl Vakarų sankcijų Maskvai.
Šalies užsienio reikalų ministrė Melanie Joly ir gamtos išteklių ministras Jonathanas Wilkinsonas sakė parlamento komitetui, kad Otava atitinkamą sprendimą priėmė siekdama nepažeisti savo santykių su Vokietija ir kitais Europos sąjungininkais. „Noriu atkreipti dėmesį į pačių vokiečių išreikštus būgštavimus, kad jie iš esmės nebeturės prieigos prie gamtinių dujų“, – teigė J. Wilkinsonas ir pridūrė, kad Kanada negalėjo atsisakyti grąžinti turbiną, nes Vokietija yra priklausoma nuo rusiškų dujų.
Pastarosiomis savaitėmis minėta turbina tapo aršių diskusijų Europoje objektu. Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom“ prieš kurį laiką pareiškė, kad sugedo viena dujotiekio „Nord Stream 1“ turbinų ir dėl to būtina drastiškai sumažinti dujų tiekimą šiuo vamzdynu. Tačiau Vokietijos pareigūnai tokius „Gazprom“ aiškinimus atmetė ir savo ruožtu teigė, kad taip Maskva keršija Berlynui už jo poziciją karo Ukrainoje klausimu ir sankcijas Rusijai.
Dabar turbina jau yra Vokietijoje. Čia ji laikinai saugoma ir vėliau bus išgabenta į Rusiją. Už turbinos remontą atsakinga bendrovė „Siemens Energy“ pranešė, kad turbina jau paruošta eksportui į Rusiją, tačiau „Gazprom“ pareiškė, jog „Siemens Energy“ vis dar neatsiuntė reikiamų dokumentų, kad būtų galima pradėti turbinos įmontavimo darbus. „Siemens Energy“ šiuos „Gazprom“ kaltinimus neigia.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Miunchenas, liepos 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras dėl šalies energetikos krizės apkaltino ankstesnę Angelos Merkel vadovaujamą valdančiąją koaliciją.
Sankcijos Rusijai, užpuolusiai Ukrainą, paskatino Vokietijoje dideles diskusijas dėl jos priklausomybės nuo rusiškų dujų. Pagrindinis dujotiekis yra uždarytas techninei priežiūrai ir dabar baiminamasi, kad Maskva laikys jį uždarytą kaip kerštą už Vokietijos paramą Ukrainai.
„Mes paveldėjome katastrofišką padėtį, katastrofą, – sekmadienį Miuncheno prekybos mugėje vykusioje diskusijoje sakė C. Özdemiras. – Nemanau, kad tai buvo gera mintis – gauti 60 proc. dujų iš nusikaltėlio, vardu Vladimiras Putinas“.
Žaliųjų politikas, priklausantis koalicinei vyriausybei kartu su verslą remiančiais laisvaisiais demokratais ir kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratais, ragino diskutuoti apie ankstesnės vyriausybės, kurios vicekancleris buvo O. Scholzas, padarytas klaidas.
„Nenoriu, kad Putinas spręstų, ar turime pakankamai energijos, ar ne“, – pridūrė C. Özdemiras.
Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto
Maskva, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Rusijos politikai aršiai sureagavo į tai, kad Moldovoje buvo uždrausta demonstruoti Maskvos invazijos į Ukrainą simboliu tapusią „Z“ raidę. Moldovos vėliava
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pagrasino šios šalies prezidentei Maiai Sandu, kad jos šalis gali atsidurti „istorijos šiukšliadėžėje“. „Ji turėtų būti atsargesnė dėl Rusijos ir jos simbolių, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kišiniovas negali susimokėti už rusiškas dujas“, – „Telegram“ tinkle parašė A. Puškovas.
Anksčiau šią savaitę Moldova šalyje uždraudė „Z“ ir „V“ simbolių bei Georgijaus juostos demonstravimą. M. Sandu pagrindė šį sprendimą tuo, kad šie simboliai skaldo visuomenę. Pasak jos, jų vieta yra „istorijos šiukšliadėžėje“. A. Puškovas vėliau panaudojo šiuos jos žodžius.
Moldova yra priklausoma nuo rusiškų dujų, o nuo šalies atskilusį Padniestrės regioną kontroliuoja prorusiškas režimas. Tvyro būgštavimai, kad po Ukrainos Kremlius gali įžygiuoti ir į šią šalį.
Marine Le Pen. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 12 d. (dpa-ELTA). Kandidatė į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen pareiškė esanti prieš sankcijas Rusijai, kurios išaugintų energijos kainas Prancūzijoje.
„Aš nenoriu, kad prancūzai visa jėga pajustų sprendimų, kuriais siekiama nutraukti dujų ar naftos importą, padarinius“, – antradienį stočiai „France Inter“ sakė dešinioji politikė.
M. Le Pen teigė žinanti, ką dujų ar naftos embargas reikštų energijos kainoms Prancūzijoje. „Esu čia, kad ginčiau prancūzus“, – pažymėjo ji.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje ES kontraversiškai diskutuojama apie galimą rusiškų dujų ir naftos importo draudimą. M. Le Pen pabrėžė esanti tik prieš sankcijas, kurios nutaikytos į energetikos sektorių. Visas kitas baudžiamąsias priemones Rusijai ji esą remia.
53-ejų politikė prieš pirmąjį prezidento rinkimų ratą buvo kaltinama per dideliu artumu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Balandžio pradžioje ji pareiškė, kad pasibaigus karui Rusija vėl galėtų tapti Vakarų partnerė.
Balandžio 24 dieną prancūzai antrajame rinkimų rate spręs, ar Eliziejaus rūmų šeimininke taps M. Le Pen, ar juose šeimininkauti liks Emmenuelis Macronas.
SGD terminalo laivas – saugykla „Independence”. Eimanto Chachlovo („Vakarų ekspresas”) Eltos nuotr.
Siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo.
Anot Energetikos ministerijos pranešimo, tai patvirtina Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid” duomenys, kurie rodo, kad balandžio 2 d. rusiškų dujų importas Lietuvos poreikiams per Lietuvos-Baltarusijos jungtį buvo lygus 0 MWh.
Visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Oficialiai skelbiami suskystintųjų gamtinių dujų terminalo operatorės „Klaipėdos naftos” suplanuoti grafikai nurodo, kad kas mėnesį terminalą pasieks po tris didelius suskystintų gamtinių dujų krovinius, kurių, planuojama, užteks visiems klientams. Ateinančiam laikotarpiui klientai yra pateikę užsakymus dujų transportavimui tik iš terminalo. Esant poreikiui, dujos taip pat gali būti pristatomos į Lietuvą per dujų jungtį su Latvija, o nuo gegužės 1 d. – ir per dujų jungtį su Lenkija.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad tai lūžio taškas Lietuvos energetinės nepriklausomybės istorijoje: „Esame pirmoji ES valstybė tarp „Gazprom” tiekimo šalių, užsitikrinusi nepriklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo, ir tai – daugiametės nuoseklios energetikos politikos bei laiku atliktų infrastruktūrinių sprendimų rezultatas”.
Šiomis aplinkybėmis Rusijos reikalavimas atsiskaityti už dujas rubliais netenka prasmės, kadangi Lietuva rusiškų dujų nebeužsakinėja ir atsiskaitymų už jas nebeplanuoja. Reaguodama į tai, Rusijos dujų tiekimo įmonė „Gazprom” informavo „Amber Grid”, jog nebenumato importuoti dujų iš Rusijos per Lietuvos-Baltarusijos jungtį.
Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Ekonominės sankcijos Rusijai, kurias skelbtų Vakarai, šiai inicijavus karinius veiksmus Ukrainoje, gali paskatinti Kremlių kuriam laikui itin apriboti dujų tiekimą į Europos Sąjungą (ES), mano SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jo teigimu, ES yra pernelyg priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl trumpuoju laikotarpiu, juolab Bendrijos šalims šildymo sezoną pasitikus pustuštėmis saugyklomis, dujų tiekimas Europai gali sutrikti.
„Kalbu apie tam tikrus nesklandumus savaitę, mėnesį. Iš esmės vis tiek ES per mėnesį niekaip nediversifikuos, nes tiesiog neturi tiek infrastruktūros, kad atsivežtų iš kitur. Čia yra tokie trumpalaikiai žaidimai, kuriems alternatyvų nėra“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
„Europa negali trumpuoju laikotarpiu pakeisti rusiškų dujų, tiesiog nėra kaip, nėra suskystintų gamtinių dujų terminalų pajėgumų“, – paaiškina jis. „Swedbank“ banko duomenimis, ES iš Rusijos importuoja 44 proc. visų suvartojamų dujų.
Pasak T. Povilausko, Rusija gali imtis gąsdinimo taktikos ir įspėti ES, kad kuriam laikui gali nutraukti dujų eksportą.
„Kalbant apie trumpalaikį konfliktą, tokioje vietoje gali būti visokių scenarijų – ir pagąsdinimas kelioms dienoms, savaitėms, visiškai išjungti dujų perdavimą Europai“, – tokio varianto neatmeta ekonomistas, kartu pažymintis, kad Kremliaus atsakas priklausys nuo Vakarų ekonominių sankcijų masto.
„Viskas priklausys nuo to, ką padarys ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir kokias sankcijas įvestų Rusija. Manau, kad trumpuoju laikotarpiu tai gali būti tam tikras pagąsdinimas“, – teigia T. Povilauskas.
Vis tik ilgiau netiekti dujų Europai, kaip pastebi ekspertas, Rusijai būtų pernelyg skaudus ekonominis smūgis.
„Akivaizdu, kad pati Rusija turbūt nebūtų finansiškai pajėgi pusę metų neparduoti dujų ES, nes tai vis tiek yra nemaži pinigai“, – tikina jis.
A. Izgorodinas: tiekimo trikdžiai iš Rusijos skatintų ES spartinti energetinį atsinaujinimą
Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekspertas Aleksandras Izgorodinas sako, kad per griežtų dujų tiekimo suvaržymų gali vengti ir pati Rusija, kadangi tai skatintų ES sparčiau siekti nepriklausomybės nuo rusiškų dujų importo.
„Rusija puikiai supranta, kad, kuo didesnė dujų kaina, tuo greičiau ir tuo didesnis Europos polinkis bus pereiti prie alternatyvų“, – Eltai teigė A. Izgorodinas. Vladimiras Putinas rodo kumštį
Jo manymu, ES galėtų atspausdinti daug pinigų ir per keletą metų juos masiškai investuoti į atsinaujinančią arba atominę energetiką. Tam ekonomistas šiuo metu mato idealias sąlygas – Bendrijoje šiemet dar galioja laisvesnės fiskalinės drausmės taisyklės, o Europos centrinis bankas bent iki 2023 metų žada nekelti euro zonoje galiojančių nulinių palūkanų normų. Tai esą galėtų trukti nuo trejų iki septynerių metų.
„Aišku, kad tai nebus pasiekta kitą pavasarį, bet per kokius 3–7 metus tikrai bus pasiekta. Viskas priklauso nuo pinigų, o pinigų Europa šiuo metu turi „kaip šieno“ ir tie pinigai yra praktiškai nemokami“, – pastebi A. Izgorodinas. Jis neatmeta, kad gamtinių dujų kainos pernelyg drastiškai gali ir nekilti, kadangi pačiai Rusijai nebūtų naudinga jas kelti per daug.
„Politiškai ir ekonomiškai žiūrint, Rusija šiuo metu yra suinteresuota tik palaikyti aukštą dujų kainų lygį, bet ne pernelyg aukštą, kad Europa nepasakytų: „Viskas, atsibodot, viso gero, eisime kitu energetikos keliu“. Jis yra visiškai įmanomas, tik tiek, kad tai truputį užtruks“, – mano A. Izgorodinas.
ELTA primena, kad sausio pradžioje Kremlių apie „niekada nematytas ekonomines pasekmes“ įspėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.
Pabrėžusi, kad Rusijai ekonominiai santykiai su Europos Sąjunga yra „daug svarbesni“ nei atvirkščiai, reaguoti didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis ketvirtadienį pažadėjo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį žurnalistams Briuselyje sakė, kad, norint iš tikrųjų atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų, būtinos „nepakeliamos“ sankcijos.
Karinės intervencijos grėsmė Ukrainos ir Rusijos pasienyje kilo dar praėjusių metų viduryje, Kremliui pradėjus telkti daugiatūkstantinę kariuomenę pasienyje su Vakarų kaimyne. Tuo Ukraina Rusiją apkaltino dar vasarą.
Sausio 10 d. aukščiausi JAV ir Rusijos pareigūnai Ženevoje pradėjo savaitę trukusias įtemptas derybas. Po dviejų dienų per NATO ir Rusijos tarybos posėdį išryškėjo dideli NATO ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos.
Po praėjusią savaitę vykusio JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimo A. Blinkenas pažadėjo šią savaitę raštu atsakyti į Kremliaus keliamus reikalavimus. Pagrindiniai jų – NATO nebepriimti naujų narių ir išvesti pajėgas iš Rumunijos, Bulgarijos bei kitų po 1997 metų prie Aljanso prisijungusių valstybių.
Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Viena, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas pareiškė, kad dėl Ukrainos krizės Europos Sąjunga neturėtų taikyti sankcijų Rusijos gamtinių dujų tiekimui, informuoja naujienų agentūra dpa.
Konservatorių politikas sekmadienį laikraštyje „Die Presse“ publikuotame interviu sakė, kad sankcijos neturėtų būti taikomos ir dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuris Baltijos jūros dugnu jungia Rusiją ir Vokietiją. Ministras priminė, kad dujotiekis dar neveikia, todėl negali kelti grėsmės.
„Mes Europoje esame tam tikru mastu priklausomi nuo Rusijos energijos. Mes to negalime pakeisti per naktį, jei norime šilumos ir elektros“, – kalbėjo A. Schallenbergas.
Tačiau Austrijos diplomatijos vadovas užtikrino, kad intensyviai ruošiamos ES ekonominės ir finansinės sankcijos tam atvejui, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą.
„Eskalacijos atveju bus labai aiškus, vienareikšmiškas ir greitas atsakas“, – sakė ministras.
Jis neatmeta, kad Rusija galėtų būti pašalinta iš SWIFT tarpbankinių mokėjimų sistemos.
Austrija įprastai siekia palaikyti gerus santykius su Rusija. Čia energetika taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį, nes Austrijos naftos ir dujų bendrovė OMV yra viena iš investuotojų į „Nord Stream 2“ projektą. Be to, netoli Vienos yra svarbus gamtinių dujų paskirstymo centras, per kurį rusiškos dujos tiekiamos Europos valstybėms.
„Nord Stream 2“ tiesimo laivas atnaujino darbus Danijos ekonominėje zonoje. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos laivas, tiesiantis prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream 2“ pradėjo darbus netoli Danijos teritorinių vandenų, pranešė vamzdyno operatorė „Nord Stream 2 AG“.
Vamzdžių klojimo laivas „Fortuna“, priklausantis Rusijos bendrovei KVT-RUS, anksčiau buvo pastebėtas apie 28 km į pietus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos.
Netoli šio laivo buvo dar keli Rusijos laivai, rodo „Vesselfinder“ ir „MarineTraffic“.
„Vamzdžių klojimo laivas „Fortuna“ pradėjo parengiamuosius „Nord Stream 2“ tiesimo darbus Danijos išskirtinės ekonominės zonos koridoriuje“, – sakoma „Nord Stream 2 AG“ pranešime.
„Visi darbai yra atliekami laikantis atitinkamų leidimų“, – pridūrė bendrovė.
Būtent šioje teritorijoje, pagal „Nord Stream 2“ tiesimo planus, bus nutiestas daug aistrų sukėlęs dujotiekis, priklausantis Rusijos dujų milžinei „Gazprom“.
10 mlrd. eurų vertės dujotiekis „Nord Stream 2“ leis Rusijai Baltijos jūra tiekti dvigubai daugiau gamtinių dujų Vokietijai.
Ilgą laiką dujotiekiui griežtai nepritarė Jungtinės Valstijos, ypač – Donaldo Trumpo administracija, kuri skatino pirkti JAV gamtines dujas ir atvirai kritikavo Europos šalis dėl jų energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys taip pat griežtai prieštaravo dujotiekiui, nes jis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, o tuo Maskva galėtų pasinaudoti politiniam spaudimui didinti.
Europos Parlamentas penktadienį priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kuria ES raginama blokuoti 1 200 km ilgio dujotiekio užbaigimą.
„Nord Stream 2“ tiesimo darbai gruodį, po beveik metus trukusio sustabdymo dėl JAV sankcijų, buvo atnaujinti Vokietijos teritoriniuose vandenyse.
Danijos tarnybos leido atnaujinti tiesimo darbus nuo sausio 15 d.
Vis dėlto, „Nord Stream 2 AG“ kalbėjo tik apie „parengiamuosius“ tiesimo darbus dėl nežinomos JAV politikos pereinamuoju laikotarpiu tarp D. Trumpo ir Joe Bideno kadencijų.
Praeitą savaitę Vokietijos pareigūnai tikino, kad JAV įves sankcijas laivui „Fortuna“.
D. Trumpo 2019 m. pabaigoje pasirašytos sankcijų priemonės leistų įšaldyti prie dujotiekio tiesimo prisidėjusių bendrovių turtą ir apriboti vizų suteikimą su tiesimu susijusiems žmonėms.
Tiesa, dujotiekis yra beveik baigtas, o dauguma darbų likę Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Iš tiesų, „Nord Stream 2“ sudaro du lygiagretūs vamzdžiai. Danijos energetikos agentūros teigimu, šiuo metu likę nutiesti 69,2 km vieno ir 49,6 km kito vamzdžio.
Rusija ir Ukraina pasirašė dujų tranzito sutartį. Rusijos valstybinis koncernas „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ susitarimą pasirašė pirmadienio vakarą. Tai feisbuke pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Sutarties pasirašymą patvirtino ir „Gazprom“ vadovas Alekesejus Milleris, pranešė rusų naujienų agentūros.
Tai pirmasis Kijevo ir Maskvos susitarimas po daugiau kaip penkerių metų visiškos konfrontacijos Ukrainos konflikte. Tranzito sutartis dėl saugaus Europos aprūpinimo dujomis galios penkerius metus. Ji pasirašyta praktiškai paskutiniu momentu, nes dabartinė dešimties metų sutartis baigia galioti šį antradienį.
Rusija ir Ukraina apie tarpininkaujant ES pasiektą susitarimą paskelbė jau gruodžio 19-ąją. Dujų tranzito kiekiai ateityje bus gerokai mažesni nei anksčiau.
Ukraina siekė kiek įmanoma didesnių tranzito kiekių, nes tai finansiškai silpnai šaliai reikštų didesnes pajamas. Vietoj 90 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, kaip iki šiol, 2020-aisiais per Ukrainą Europą pasieks tik 65 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų. Nuo 2021 iki 2024 metų kasmet planuojama po 40 mlrd. kubinių metrų tranzitu tiekiamų dujų. Rusija ateityje tiesioginiam dujų tiekimui į Vokietiją nori naudoti „Nord Stream 2“ dujotiekį, kurio tiesimą šiuo metu paralyžiavo JAV sankcijos.
Rusijos žiniasklaida pastaruoju metu kritikavo, kad Rusija naujoje sutartyje Ukrainai padarė per daug nuolaidų.
Lenkija mano, kad šalis neturi būti priklausoma nuo rusiškų dujų dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, o kitas dujotiekis „Baltic Pipe“, jungiantis Daniją ir Lenkiją, yra esminis užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę, Lenkijos Seime pristatydamas užsienio politikos gaires, kalbėjo šalies užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius.
„Mes nuolat prieštaraujame „Nord Stream 2“ projekto realizacijai ir palaikome kritišką Europos Komisijos poziciją šiuo klausimu“, – sakė J. Czaputowiczius. Pasak jo, svarbiausias projektas šioje situacijoje yra dujotiekio „Baltic Pipe“ tiesimas.
„Baltic Pipe“ dujotiekis, planuojama, bus 900 kilometrų ilgio, o juo norvegiškos dujos per Daniją, Švedijos pakrantę ir Baltijos jūrą pasieks Lenkiją.
„Po dujotiekio tiesimo darbų pabaigos 2022-ųjų spalį „Baltic Pipe“ kartu su Lecho Kaczynskio vardo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu užtikrins Lenkijai tikrą energetinę nepriklausomybę, taip pat leis paremti mūsų regiono šalis“, – tikino Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
J. Czaputowiczius taip pat patvirtino, kad ES dujų direktyvos peržiūros tikslas įvykdytas – dujotiekiams iš trečiųjų šalių nuo šiol galios ES įstatymai.
„2018-aisiais mes sukūrėme kelių valstybių koaliciją, kuri kėlė šiuos klausimus ir lėmė tai, kad buvo patvirtintos ES dujų direktyvos pataisos, kurios apsunkins „Gazprom“ dujotiekio eksploataciją. Tačiau tai nekeičia mūsų neigiamos pozicijos „Nord Stream 2“ atžvilgiu“, – kalbėjo J. Czaputowiczius.
Rusijos energetikos ministro Aleksandro Novako pareiškimas, esą dujų tranzitas per Ukrainą gali būti nutrauktas, kai dujotiekis „Nord Stream 2“ bus užbaigtas tiesti, suerzino Vokietijos politikus, rašo šalies laikraštis „Handelsblatt“.
A. Novakas rusų žiniasklaidai pareiškė, kad dujų tranzitas per Ukrainą greičiausiai būtų pats brangiausias dujų tiekimo į Vakarų Europą variantas, todėl, tikėtina, teks jį nutraukti.
„Jei pono A. Novako pareiškimas iš tikrųjų atspindi galutinę Rusijos poziciją, tai būtų neįtikėtina Vokietijos pasitikėjimo išdavystė ir sukeltų abejonių dėl Rusijos patikinimų dėl „Nord Stream 2“, – „Handelsblatt“ sakė kanclerės Angelos Merkel konservatorių aljanso (CDU ir CSU) parlamento frakcijos vicepirmininkas Johannas Wadepuhlas.
Tuo tarpu Žaliųjų partijos atstovė, Europos Parlamento (EP) narė Rebecca Harms laikraščiui teigė, kad Rusijos sprendimas apeiti Ukrainą nėra stebinantis, tačiau, pasak jos, sprendimas buvo atskleistas anksčiau, nei ji to tikėjosi.
„Tikiuosi, kad Rusijos pozicija yra aiški visiems, manau, jog šis Vokietijos ir Rusijos vamzdyno projektas ir Europos energetinės politikos interesai bus aptarti iš naujo“, – apie dujotiekį „Nord Stream 2“ kalbėjo R. Harms.
A. Merkel, norėdama numalšinti nerimą dėl dujotiekio po Baltijos jūra, ne kartą paragino Rusiją užtikrinti, kad Ukraina nebus palikta be dujų tranzito. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė suprantantis tokius A. Merkel reikalavimus, tačiau juos patenkinti esą galima būtų tik tuo atveju, jei dujų tranzitas per Ukrainą būtų ekonomiškai perspektyvus.
„Nord Stream 2“ projektui aktyviai priešinasi daug ES šalių, kurios baiminasi, kad dujotiekis padidins Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir prieštaraus ES Rusijai įvestoms sankcijoms.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė Vokietijos prekybos ryšius su Rusija ir ragino pasaulio lyderius Miuncheno saugumo konferencijoje bendradarbiauti sprendžiant pasaulio problemas. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antrino A. Merkel ir paragino atsisakyti „geležinių uždangų“, praneša „Reuters“.
Kalbėdama su susirinkusiaisiais, tarp kurių buvo ir Donaldo Trumpo dukra Ivanka, A. Merkel gynė Vokietijos su Rusija tiesiamą dujotiekį „Nord Stream 2“, kurį D. Trumpas aršiai kritikuoja. JAV prezidentas kaltino Vokietiją esant Rusijos įkaite dėl šalies priklausomybės nuo rusiškos energijos, tačiau A. Merkel nesutiko su tokia D. Trumpo pozicija.
„Jei Šaltojo karo metais mes importavome didžiulius kiekius rusiškų dujų, nesuprantu, kodėl dabartiniai laikai yra prastesni. Mes galime pasakyti, kad Rusija išlieka partnere“, – netikėtai pareiškė A. Merkel.
„Ar mes norime padaryti Rusiją priklausomą tik nuo Kinijos? Ar tai yra mūsų europietiškas interesas? Aš irgi taip nemanau“, – kalbėjo ji.
Klausimų ir atsakymų sesijos metu kanclerė pridūrė, kad klaidinga būtų visiškai izoliuoti Rusiją.
„Geostrategiškai Europa negali turėti interesų nutraukti visus ryšius su Rusija“, – sakė A. Merkel.
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Miuncheno saugumo konferencijoje taip pat dalyvaujantis Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pareiškė, esą Rusija, nepaisant daugelio spekuliacijų, yra suinteresuota, kad Europos Sąjunga išliktų stipri ir atvira.
„Rusija, nepaisant spekuliacijų, yra suinteresuota, kad ES būtų stipri, nepriklausoma ir atvira. Kaip sakė (Rusijos) prezidentas Vladimiras Putinas, ES siekis užsitikrinti nepriklausomybę ir suverenitetą gynybos ir saugumo srityse yra akivaizdus ir teigiamas, atsižvelgiant į daugiapoliškumo pasaulyje įtvirtinimą“, – kalbėjo S. Lavrovas.
„Kitas klausimas, kaip tai pavyks pasiekti Europos Sąjungai“, – pridūrė jis.
S. Lavrovas nepamiršo paraginti Europą atsisakyti „geležinių uždangų“. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, XXI a. realijos rodo, kad „reikia atsisakyti kolonialistinio mąstymo liekanų ir geležinių uždangų filosofijos.„
„Europos Sąjungos namui reikalingas kapitalinis remontas. Prieš mus visus iškilo išties didžiulės užduotys, o įveikti jas galime tik kartu“, – pridūrė S. Lavrovas.
„Esame įsitikinę: be Rusijos ir ES santykių normalizavimo strateginė Europos Sąjungos autonomija saugumo srityje vargu ar įmanoma“, – užbaigė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Tuo tarpu tarp JAV ir Vokietijos ne kartą kilo ginčai – D. Trumpas kritikavo didelį Vokietijos prekybos su JAV perteklių ir grasino įvesti muitus vokiškiems automobiliams. A. Merkel į tai atsakė vienareikšmiškai: „Kaip ir turėtų būti, didžiuojamės savo automobiliais.„
„Jei tai Jungtinės Valstijos vertina kaip grėsmę savo saugumui, mes esame šokiruoti“, – sakė A. Merkel, o jos pasisakymą palydėjo klausytojų plojimai.
Vokietijos kanclerė ragino valstybes bendradarbiauti visais klausimais – nuo Irano situacijos iki naujos migrantų krizės prevencijos. A. Merkel abejojo, ar JAV sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinės programos susitarimo ar Sirijos yra geriausias būdas susitvarkyti su Teherano įtaka Artimuosiuose Rytuose.
„Vienintelis klausimas yra tai, kaip mes pasieksime mūsų bendrą tikslą. Ar mes tai darysime nutraukdami susitarimą, ar pasinaudodami branduoliniame susitarime turimais svertais? Tai yra esminis klausimas“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė.
Atsakydama į tarptautinės politikos klausimą, pateiktą konferencijos organizatorių – „Didžioji dėlionė: kas surinks visas dalis?“ – A. Merkel pareiškė: „Tik visi kartu.„
Kanclerė po šio pasisakymo sulaukė plojimų, o tarp plojančiųjų buvo ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde.
Prancūzijos prezidento ir Vokietijos kanclerės bučinys. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzija ir Vokietija susitarė dėl kompromiso dujotiekio „Nord Stream 2“ klausimu, o ketvirtadienį planavusi balsuoti už griežtesnį vamzdyno reguliavimą Prancūzija, regis, atsitraukia ir leidžia Berlynui vadovauti deryboms su Rusija dėl „Nord Stream 2“ statybų, teigiama AFP cituojamame ES Dujų direktyvos pataisų projekte.
Anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija (URM) teigė, kad šalis planuoja palaikyti ES Dujų direktyvos pataisas, kurios sugriežtintų „Nord Stream 2“ reguliavimą, tačiau abi šalys susitarė užtikrinti, kad dujotiekio priežiūra būtų vykdoma iš „teritorijos ir teritorinių vandenų tų šalių, kuriose prasideda dujotiekio atšaka“, teigiama įstatymų projekte, kurį cituoja naujienų agentūra AFP.
„Nord Stream 2“ dujotiekio Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos iki Greifsvaldo Vokietijoje statybų darbai jau prasidėjo.
AFP agentūros cituojamame projekte pakeičiama ES taisyklių formuluotė, kur buvo teigiama, kad ES taisyklės dujų importui taikomos pagal „valstybių narių teritorijas ir teritorinius vandenis.”
Prancūzijos ir Vokietijos kompromiso projektas yra pateiktas nuolatiniams ES valstybių narių atstovams Bendrijoje, kurie svarstys Dujų direktyvos, nustatančios ES dujų rinkos taisykles, pataisas, tikina diplomatai Briuselyje.
Rusijos pozicija ES Dujų direktyvos pataisų klausimu yra itin skeptiška, o Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Europos Sąjungos šalių siekis sugriežtinti „Nord Stream 2“ reguliavimą vyksta ne be Jungtinių Valstijų įsikišimo. D. Peskovo teigimu, Vašingtonas taip bando priversti Europos šalis pirkti brangesnes dujas iš JAV.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
„Šis naudingas Rusijai ir visai Europos Sąjungai tarptautinis projektas visą laiką yra puolamas trečiųjų šalių, konkrečiai – Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių pozicija šiuo atveju nėra suderinama su sąžiningos konkurencijos principais. JAV bando priversti partnerius Europoje pirkti šiuo metu net 30 proc. brangesnes jų dujas“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas.
Tuo tarpu Europos Komisija (EK) nekeičia savo pozicijos ir pasisako už ES Dujų direktyvos pataisas, teigia EK atstovė spaudai Anca Paduraru.
„ES valstybių narių atstovai penktadienį svarsto ES Dujų direktyvos pataisas. Jei pataisoms bus pritarta, ES šalių derybos su Europos Taryba ir Europos Komisija galės prasidėti jau kitą savaitę. EK šiuo klausimu savo pozicijos nekeičia“, – tikino A. Paduraru.
Projekto kritikai teigia, kad „Nord Stream 2“ leis Rusijai apeiti Ukrainos dujų tranzitą. Dujų direktyvos pataisų projekte į nerimą dėl Ukrainos atsakoma: „Šiuo atveju tokios formuluotės Dujų direktyva yra būtina tolesnei diskusijai dėl dujų tranzito per Ukrainą.„
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne kartą tvirtino, kad „Nord Stream 2“ vamzdynas yra „grynai ekonominis projektas“, užtikrinsiantis pigesnį ir stabilesnį dujų tiekimą. Dujotiekio statybos jau prasidėjo, o prie jų prisideda, be Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Nyderlandų bei Jungtinės Karalystės „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.
Respublikonų ir demokratų Jungtinių Valstijų senatoriai atskleidė rezoliuciją, kuria raginama atšaukti Rusijos „Nord Stream 2“ gamtinių dujų vamzdyną, praneša „Reuters“.
Senato užsienio reikalų komiteto vadovai paskelbė siekiantys svarstyti rezoliuciją jau artimiausio posėdžio metu.
„Nord Stream 2“ oponentai nerimauja, kad vamzdynas susilpnins Ukrainą, atimdamas iš Kijevo pajamas iš rusiškų dujų tranzito.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra nusiteikusi kategoriškai prieš „Nord Stream 2“. Jungtinių Valstijų ambasadoriai Vokietijoje, Danijoje ir ES paragino Europos Sąjungos valstybes nares nepritarti dujotiekio statybai.
JAV Senato užsienio reikalų komiteto rezoliucijoje raginama atšaukti „Nord Stream 2“ statybą ir palaikyti tarptautinės jūreivystės laisvę Juodojoje jūroje po Rusijos agresijos prieš Ukrainos laivus Kerčės sąsiauryje.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas
Kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 73-iojoje sesijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Europos šalis netapti priklausomomis nuo rusiškų energetikos produktų ir kritikavo naftą eksportuojančias šalis vienijančią organizaciją OPEC.
„Jei Vokietija nedelsdama nepakeis kurso, ji taps visiškai priklausoma nuo rusiškos energijos“, – pareiškė D. Trumpas, tuo pat metu pagirdamas Lenkiją už tiesiamus alternatyvius dujotiekius.
Be kita ko, JAV vadovas kritikavo OPEC, teigdamas, kad naftos kainos privalo būti sumažintos. „Su tokiomis aukštomis kainomis ilgai nesitaikstysime“ – įspėjo D. Trumpas.
„OPEC ir OPEC priklausančios šalys, kaip įprasta, apiplėšinėja likusią pasaulio dalį, – pareiškė JAV prezidentas. – Daugelį šių šalių giname už ačiū, o jos mumis naudojasi nustatydamos aukštas naftos kainas. Negerai.“
Angela Merkel ragina stiprinti ryšius su Azerbaidžanu energetikos srityje. EPA-ELTA nuotr.
Baku susitikusi su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisakė už stipresnius ekonominius ryšius su šia valstybe, ypač energetikos srityje.
A. Merkel leido suprasti, kad Vokietija ir visa Europos Sąjunga (ES) domisi galimybėmis išplėsti savo energetikos rinkas, kad taptų mažiau priklausomos nuo rusiškų dujų. O Azerbaidžanas, kurio dujotiekis per Turkiją driekiasi iki pietinių ES narių, galėtų atlikti svarbų vaidmenį šioje misijoje.
Azerbaidžano prezidentas parodė susidomėjimą dujotekio išplėtimu Europos link, nors buvo santūresnis dėl galimybės Turkmėnistanui taip pat transportuoti dujas į Europą per Azerbaidžaną.
Susitikimo metu kanclerė patikino, kad Vokietija toliau ragins rasti politinį sprendimą dėl Azerbaidžano ir kaimyninės Armėnijos konflikto Kalnų Karabacho klausimu.
Azerbaidžanas buvo paskutinė A. Merkel stotelė trijų dienų ture po regioną. Politikė pirmiausiai atvyko į Gruziją, o po to apsilankė Armėnijoje.
Šimtais milijonų ar net milijardais litų skaičiuojamas turtas, kelios dešimtys įmonių, milžiniška įtaka ir kova dėl turto tarp pačių artimiausių žmonių. To verslininkas Bronislovas Lubys, atguldamas amžino poilsio, tikėtis negalėjo. Nors gali būti, kad būtent to ir tikėjosi.
Pasak mūsų redakcijos šaltinių, žinomas verslininkas buvo prasitaręs apie planus perorganizuoti koncerno „Achemos grupė“ valdymą, kad padidintų artimiausių žmonių įtaką. Jei jis būtų tai padaręs, tikriausiai dabartinės situacijos, kai vieno didžiausių Lietuvos koncernų ateitis sprendžiama teismuose, nebūtų.
Spaudos konferencijoje Vilniuje Estijos prezidentas sakė: „Jei tas pasiūlymas kada nors bus pateiktas, prezidentė apie tai jau kalbėjo, mes laukiame pasiūlymo. Man būtų sunku ką nors pasakyti spekuliuojant, ką mes darytume, jei pasiūlymas bus pateiktas. Bet aš pasakyčiau, jei tai bus geras pasiūlymas, mes to imsimės“.
Japonijos bendrovė „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominės elektrinės projektą buvo pasirinkta 2011 metų vasarą, o įstatymų projektai pateikti 2012 metų rudenį, prieš pat Seimo rinkimus. Pagal ankstesnės Vyriausybės parengtą planą, bendradarbiaujant su „Hitachi“, Latvija ir Estija, Visagine būtų statomas 1380 megavatų galingumo reaktorius.
Anatolijus Gricenko – įtakingas asmuo Ukrainoje. Šiandien jis vadovauja Ukrainos parlamento Saugumo ir gynybos komitetui. Šis tikrai svarbų postą užimantis politikas pareiškė, jog “Ukraina gali išsiversti ir be rusiškų dujų”. Suprask, Rusijos dujos Ukrainai – nebereikalingos. Neva Ukraina galinti pragyventi ir be “Gazpromo” paslaugų. Šis skandalingas pareiškimas nuskambėjo kaip griaustinis saulėtą dieną.
Kol kas sunku suprasti, kokių tikslų siekia ponas A.Gricenko, pateikdamas Kremliui ir “Gazpromui” tokią nemalonią žinią. Galbūt egzistuoja tik dvi versijos. Arba šie žodžiai ištarti vardan populistinių tikslų, arba Ukrainos Aukščiausiosios Rados Saugumo ir gynybos komiteto vadovas nuoširdžiai įsitikinęs, jog tai – realu ir įmanoma.
