S.Šedbaras

Medelis1
Politinės intrigos

Gyvūnai dažnai elgiasi kaip žmonės. Ir šuo taip pat būna kai kuo panašus į mus. Kelis kartus sudraustas jis, atrodo, supranta, kaip nedera elgtis, bijo bausmės ar kitokios šeimininko nepasitenkinimo išraiškos.

Maniškis, pamatęs kieme vaikštančią vištelę užsimerkia. Jeigu, gulinčiam ant tako,  palei snukį krypuoja kokia pasipūtusi kvaiša, jis ne tik užsimerkia, jis letena prisidengia akis – tokia didelė pagunda suleisti iltis į spurdančio paukščio kaklą. Užsimerkus vištos nėra. Beje, kartais taip elgiasi ir žmonės: nepastebi, nenori matyti, ignoruoja akivaizdžius faktus, kurie yra nemalonūs, kenksmingi, pavojingi. 

Continue reading „Visi vampyrai bijo šviesos” →

policija_2
Aktualijos

Korupcijos apraiškos – irgi ne vieno operatyvinio policijos darbuotojų pasitarimo tema. Vien 2008-aisiais už kyšio ėmimą policijos pareigūnams pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai, vienuolikai pareigūnų pareikšti įtarimai.

Ką galima pasakyti apie policininką, kuris ne itin varžosi paimti kyšį, su kuriuo galima derėtis dėl baudos dydžio? Nieko. Jis – šlubis. Tai tuščia vieta, nors ir pavojinga, ypač savo ambicijomis būti vietos, kurioje stovi, karaliuku.

Continue reading „Apie užuojautas ir policininkus, kurie leidžiasi mulkinami ( 2 )” →

temide__________
Aktualijos

Svetimvardžių rašymas yra labai svarbi ir visuomenei aktuali kalbos kultūros dalis. Prieš ketverius metus  150 kultūros ir mokslo žmonių viešu laišku kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašydami patikslinti 1997 m. birželio 19 d. priimto 60-ojo nutarimo 5-tą punktą, kuris sukėlė didelę nelietuviškos kilmės tikrinių vardų rašymo sumaištį (Dienovidis, 2000 02 25). Laiško autoriai siūlė paprastą išeitį  – visuose lietuviškuose tekstuose visus svetimvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis pagal lietuvišką tarimą, o ten, kur reikalinga išsamesnė  informacija, skliausteliuose nurodyti ir jų originalią grafinę formą atitinkamos kalbos rašmenimis. Kalbos ir informatikos mokslų duomenimis įrodyta, kad tai vienintelis būdas lietuviškame tekste išsaugoti nepažeistą lietuvių kalbos sistemą ir tikrąją svetimvardžio grafinės formos autentiką, pašalinti beprasmes kliūtis visuomenės savišvietai.

Continue reading „Svetimvardžių “autentiškoji” rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams” →

juska_vadimas
Aktualijos

Užteko vieno Teismo sprendimo, ir visa įtampa, kuri pamažu brendo į seniai jau pranašaujamą socialinę revoliuciją, – dingo. Panevėžio Apygardos Teismas nusprendė, kad galimai seksualiai išnaudotos mergaitės gyvenamoji vieta yra pas jos globėjus. Nors Teismo nuosprendį priėmęs teisėjas pripažino, kad nebuvo susipažinęs su visais šios bylos 12 tomų, tačiau „Violetinei Revoliucijai“ šia nutartimi kelias buvo užkirstas. Nežiūrint į tai, kad visuomenėje augo įtampa ir nereikalingos aistros, emigravę Lietuvos piliečiai rengė protesto piketus prie Lietuvos ambasadų, socialinio tinklo facebook.com grupės „Stop pedofilijai Lietuvoje!“ nariai Prezidentei rašė pagalbos prašančius laiškus. 

Continue reading „Nebe avinėlių netylėjimas” →

rita_miliute_1
Aktualijos

Prieš keletą dienų atidžiai klausiausi LRT žurnalistės Ritos Miliūtės laidos ,,Teisė žinoti”, kurioje buvo analizuojama kebli padėtis dėl įvykių Garliavoje. Padėtis – išties kebli. Teisinėje valstybėje piliečiai privalo paklusti teismų, anstolių, policijos bei prokurorų reikalavimams. Bet kaip rasti teisingą išeitį, jei didelė grupė piliečių nepasitiki nei teismų, nei anstolių, nei prokurorų veiksmais?

Atsakymo į šį opų klausimą R.Miliūtės laidoje neišgirdau. Žymiosios žurnalistės laida buvo akivaizdžiai tendencinga. Laidoje dalyvavo išskirtinai tik vienos pusės atstovai: psichologas Dainius Pūras, teisininkai Stasys Šedbaras, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris… Anos, Garliavoje protestuojančios grupės, minėtoje R.Miliūtės laidoje niekas negynė, niekas neatstovavo.

Continue reading „Paskutinioji Ritos Miliūtės laida ,,Teisė žinoti” buvo labiau panaši į ,,Teisę nežinoti”” →

silingas 085
Aktualijos

Vasario 11 dieną Mykolo Romerio universitete įvyko iškilmingas renginys, kurio metu  universiteto I-311 auditorijai buvo suteiktas valstybės ir visuomenės veikėjo Stasio Šilingo (1885–1962) vardas. Stasys Šilingas skaitė Valstybės teisės paskaitas VDU 1935 metais. Dėstytojas, Valstybės tarybos pirmininkas, 1938 metų Lietuvos konstitucijos rengėjas, Teisingumo ministras po 75-erių metų grįžo pas jaunuosius teisininkus visiems laikams, tik šį kartą į istorinę Lietuvos sostinę Vilnių, kuriame Stasys Šilingas kartu su kitais mūsų tautos didžiavyriais kūrė Lietuvos valstybingumo pamatus.

Stasio Šilingo nuopelnus valstybei įvairiais aspektais priminė renginio organizatoriai ir svečiai. Renginį vedęs universiteto kancleris dr. Saulius Spurga kalbėjo apie tai, kad prie Lietuvos valstybės ištakų stovėjo iškilios asmenybės, idealistai. O tragiškai susiklostęs Stasio Šilingo, kaip vieno tokių idealistų, likimas simbolizuoja ir lietuvių tautos kelią.

Continue reading „Šilingas kaip tautos „bruzdelninkas”” →