Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, vasario 6 d. (ELTA). Tbilisio miesto teismas nepatenkino kalinamo buvusio Sakartvelo prezidento ir Ukrainos piliečio Michailo Saakašvilio advokatų prašymo paleisti jį į laisvę pirma laiko dėl sveikatos būklės.
Tai pirmadienį pranešė portalas „Interpressnews“.
Vasario 6 d. vykusiame posėdyje šalys tarė baigiamąjį žodį, po to teisėjas paskelbė sprendimą.
Bausmių vykdymo tarnybos atstovas tvirtino, kad pateiktoje medžiagoje apie M. Saakašvilio sveikatą nėra įtikinamų faktų apie jos būklės sunkumą, todėl ši medžiaga negali būti pagrindas atidėti bausmę.
Savo ruožtu advokatai teigė, kad nuo teismo sprendimo priklauso M. Saakašvilio gyvybė. Pats eksprezidentas dėl blogos savijautos posėdyje nedalyvavo nei asmeniškai, nei nuotoliniu būdu.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Advokatų prašymas dėl paleidimo pirma laiko arba bausmės atidėjimo buvo svarstomas apie du mėnesius. Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacinei instancijai.
Vasario 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją parodė M. Saakašvilio nuotraukų ir apkaltino Sakartvelo valdžią viešu jo kankinimu ir žudymu.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos. Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tbilisis, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kalinamam buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui gresia mirtis, nes jis pastaruoju metu numetė pavojingai daug svorio, penktadienį pareiškė jo gydytoja ir advokatas.
Pasak politiką ginančio teisininko Dito Sadzaglišvilio, nuo 2021 m. spalio, kai M. Saakašvilis buvo įkalintas, jo svoris sumenko nuo 115 iki 68 kilogramų. „Tai yra gyvybei pavojingas svorio netekimas“, – tikino advokatas.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tuo metu M. Saakašvilį apžiūrėjusi gydytoja Mariam Džiškariani savo ruožtu nurodė mananti, kad jis serga kacheksija – tai yra organizmo išsekimas, pasireiškiantis raumenų masės mažėjimu. „Be tinkamos diagnostikos ir medicininės priežiūros jam gresia mirtis“, – pabrėžė M. Džiškariani.
Nepaisant to, Sakartvelo teisingumo ministras Ratis Bregadzė tvirtina, kad M. Saakašvilis esą gauna visą reikiamą priežiūrą, o jo teisės yra saugomos.
Žmogaus teisių grupių teigimu, 55-erių provakarietiškų pažiūrų M. Saakašvilio įkalinimas yra politiškai motyvuotas. 2018 m. jis buvo nuteistas už akių ir pasiųstas už grotų šešeriems metams.
M. Saakašvilis Sakartvelui vadovavo nuo 2004 m. iki 2013 m.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
Tbilisis, gruodžio 16 d. (ELTA). Po skandalo, susijusio su humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimu, Sakartvelo vyriausybė vis dėlto nusprendė nupirkti ukrainiečiams generatorių.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis naujienų agentūra „Novosti-Gruzija“.
Sakartvelo ekonomikos ministerija informavo, kad, vyriausybės sprendimu, skirta 1,5 mln. larių (apie 529 tūkst. eurų) pirkti generatoriams, kurie bus perduoti Ukrainai. Dabar ieškoma kompanijų-tiekėjų, tvarkomi atitinkami dokumentai.
„rbc.ua“ pažymi, kad Sakartvelo gyventojai greičiau sureagavo į Ukrainos pagalbos prašymą negu šalies valdžia. Per dvi savaites keli tūkstančiai žmonių surinko pinigų mažų generatorių partijai, kuri jau išsiųsta į Kyjivą.
Anksčiau Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Sakartvele Andrijus Kasjanovas žurnalistams pareiškė, jog Sakartvelo valdžia visą mėnesį neatsiliepė į Ukrainos prašymą atsiųsti generatorių. Savo ruožtu Sakartvelo pareigūnai teigia „pirmą kartą išgirdę“ apie tokį prašymą.
„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Sakartvelas pareiškė, kad negali ir neteiks karinės pagalbos Rusijos užpultai Ukrainai.
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tbilisis, lapkričio 28 d. (ELTA). Sakartvele kalinamo buvusio šios šalies prezidento Michailo Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis televizijos kanalu „Mtavari“.
Pasak politiko advokato Šalvos Chačapuridzės, kalėjime laikomas buvęs valstybės vadovas yra labai blogos būklės ir negali savarankiškai judėti, todėl į teismo salę jis veikiausiai bus atvežtas specialiu neįgaliojo vežimėliu. Pamatyti, kaip atrodo sunkiai sergantis eksprezidentas, bus galima pirmą kartą per kelis mėnesius.
Šiuo metu laukiama galutinės JAV specialistų toksikologinės ataskaitos.
„Analizės dar negavome, ji turėtų mus pasiekti šiandien, bet po pokalbio telefonu paaiškėjo, kad M. Saakašvilio organizme rasta naujos medžiagos – arseno“, – sakė žurnalistams teisininkas.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Anksčiau eksprezidento organizme buvo aptikta sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, bismuto ir bario. Apie tai praėjusią savaitę papasakojo „Empatijos“ centro vadovė Mariam Džiškariani. Jų pėdsakų rasta M. Saakašvilio plaukuose.
„rbc.ua“ primena, kad 2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Naktį į antradienį RF saugumo tarybos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo „VKontakte“ paskyroje pasirodė įrašas, kurio autorius samprotauja apie Rusijos sienų atkūrimą ir dėsto savo požiūrį į kaimynines šalis, praneša portalas „meduza.io“.
Po 10 minučių įrašas buvo pašalintas. Nežinoma, ar šį tekstą parašė pats D. Medvedevas, ar į jo paskyrą buvo įsilaužta. Jis šio įvykio kol kas nekomentuoja.
Įraše teigiama, kad „išvadavus Kyjivą ir visas Mažosios Rusijos teritorijas nuo nacionalistų gaujų, Rusia vėl taps vieninga“. „Mes leisimės į kitą žygį, kad atkurtume mūsų Tėvynės sienas, kurios, kaip žinoma, niekur nesibaigia“, – rašo jo autorius.
Publikacijoje tvirtinama, kad iki 1801 metų tokios šalies kaip Gruzija (Sakartvelas) nebuvo, ji atsirado tik Rusijos imperijos ribose. „Šiaurės ir Pietų Osetija, Abchazija ir kitos Gruzijos teritorijos gali būti suvienytos tik bendroje valstybėje su Rusija“, – sakoma įraše.
Jame užsimenama ir apie Kazachstaną: tai „dirbtinė valstybė“ ir „buvusios Rusijos teritorijos“, o jo valdžia persekioja įvairias etnines grupes, ką „galima kvalifikuoti kaip rusų genocidą“. „Mes neketiname nekreipti į tai dėmesio. Kol ten neateis rusai, tvarkos nebus“, – konstatuojama pranešime.
Birželio mėnesį laikraščio „Izvestija“ tinklalapyje RF prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo Sergejaus Kirijenkos vardu buvo paskelbtas straipsnis, kuriame, be kita ko, buvo rašoma, kad „visa Rusija turės atstatyti fašistų sugriautą Donbasą“, ir tam prireiks trilijonų rublių. Leidinio atstovai pareiškė, kad į jo tinklalapį buvo įsilaužta.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
Tbilisis, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Penktadienį kartvelai ketina surengti naują mitingą už narystę Europos Sąjungoje (ES), blokui nesuteikus Sakartvelui kandidatės statuso ir pareikalavus plataus masto reformų.
Sakartvelas pateikė narystės ES prašymą kartu su Ukraina ir Moldova netrukus, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.
Ketvirtadienį ES lyderiai suteikė Kyjivui ir Kišiniovui oficialų kandidačių statusą, tačiau pareiškė, kad Tbilisis gali tapti oficialiu kandidatu tik tada, kai bus pašalintos neišspręstos problemos. Vis dėlto jie „pripažino Sakartvelui Europos perspektyvą“ – šį žingsnį prezidentė Salome Zurabišvili gyrė kaip „istorinį“. „Esame pasiryžę ateinančius mėnesius dirbti, kad gautume kandidatės statusą“, – ketvirtadienį sakė S. Zurabišvili.
Svarbiausios Sakartvelo demokratinės grupės ir opozicinės jėgos paskelbė apie masinį mitingą penktadienio vakarą, didindamos spaudimą valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“, kuri kaltinama dėl papablogėjusių santykių su Briuseliu.
„Kad ir kokius pažadus duotų Sakartvelo vyriausybė, netikime, kad ji gerbs savo pačios žodžius“, – feisbuke pareiškė mitingo organizatoriai. „Mes, Sakartvelo žmonės, privalome prisiimti atsakomybę už reikalaujamų reformų įgyvendinimą. Sakartvelo žmonės turi apginti savo europietišką pasirinkimą“.
Penktadienį paskelbtame pareiškime „Sakartvelo svajonė“ gynė savo demokratinius laimėjimus ir kaltino opoziciją „planais nuversti valdžią organizuojant antivyriausybinius mitingus“.
Per didžiausią pastarųjų dešimtmečių demonstraciją pirmadienį mažiausiai 120 tūkst. kartvelų išėjo į gatves palaikyti šalies narystės ES siekį. Mitingo organizatoriai tuo metu paskelbė apie „naują tautos judėjimą“, kuris apims opozicines partijas, bet jame dominuos pilietiniai aktyvistai.
Sakartvelo kandidatūros atidėjimas buvo savaime suprantamas sprendimas, praėjusią savaitę Europos Komisijai pareiškus, kad iki 2022 m. pabaigos Tbilisis turi įgyvendinti plataus masto politines reformas, kad galėtų oficialiai pradėti kelią į narystę. ES sąlygos suteikti Sakartvelui kandidatės statusą apima politinės poliarizacijos nutraukimą, pažangą žiniasklaidos laisvės srityje, teismų ir rinkimų reformas bei „deoligarchizaciją“. Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Anksčiau šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią ES paskelbti sankcijas turtingiausiam Sakartvelo žmogui Bidzinai Ivanišviliui dėl jo „destruktyvaus vaidmens“ Sakartvelo politikoje ir ekonomikoje. B. Ivanišvilis tikina pasitraukęs iš politikos.
„Sakartvelo svajonės“ vyriausybė sulaukia vis didesnės tarptautinės kritikos dėl menkstančios demokratijos, tai rimtai kenkia Tbilisio ir Briuselio ryšiams.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisis, birželio 3 d. (ELTA). Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis pareiškė, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nebuvo pakviestas kalbėti šalies parlamente tik todėl, kad jis neišsakė tokio pageidavimo.
Kaip pranešė penktadienį portalas „newsgeorgia.ge“, Š. Papuašvilis taip sureagavo į Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabišvili žodžius, kad parlamentas turi pakviesti V. Zelenskį pasakyti kalbą.
„Gal visi pamiršo, bet prezidentas V. Zelenskis niekada nereiškė noro kalbėti mūsų parlamentui“, – sakė Š. Papuašvilis. Jis pridūrė, kad tai (V. Zelenskio kreipimasis į Sakartvelo parlamentą) buvo didžiausios opozicinės „Vieningojo nacionalinio judėjimo“ partijos idėja. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
S. Zurabišvili šiomis dienomis pareiškė, jog Sakartvelas yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kur V. Zelenskiui nebuvo suteikta galimybė pasakyti kalbą parlamente, ir tai vertėtų padaryti.
Portalas „eurointegration.com.ua“ primena, jog, prasidėjus karui, Sakartvelo valdžia atsisakė imtis sankcijų prieš Rusiją, teigdama, kad tai prieštarauja šalies nacionaliniams interesams ir padarys daugiau žalos Sakartvelo gyventojams negu Maskvai.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gegužės 12 d. (ELTA). Buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis buvo perkeltas iš kalėjimo Rustavyje į kliniką Tbilisyje, kur ketinama patikrinti jo sveikatos būklę ir prireikus gydyti.
Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas „Rustavi 2“.
M. Saakašvilis į ligoninę buvo atgabentas ketvirtadienio rytą. Policija atitvėrė klinikos teritoriją, prie pastato budi penitenciarinės tarnybos automobiliai.
Kaip pranešama, Vieningojo nacionalinio judėjimo nariai vėl pareikalavo išleisti M. Saakašvilį gydytis į užsienį.
Anksčiau Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pareiškė neketinanti suteikti malonės M. Saakašviliui, kad dar labiau nesupriešintų visuomenės.
Sakartvelo eksprezidentas ir Ukrainos pilietis M. Saakašvilis laikomas kalėjime nuo to laiko, kai 2021 metų spalį slapta grįžo į tėvynę vietos valdžios rinkimų išvakarėse.
M. Saakašvilis buvo paskelbęs 50 dienų trukusį bado streiką, teigdamas, kad jis kalinamas dėl politinių priežasčių.
Eksprezidento advokatai tvirtina, kad dėl badavimo ir netinkamos priežiūros M. Saakašvilis sunkiai susirgo ir jį būtina gydyti užsienyje.
„Amnesty International“ Sakartvelo vyriausybės elgesį su M. Saakašviliu pavadino „ne tik atrankiniu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
Tbilisis, balandžio 29 d. (AFP-ELTA). Sakartvelo mineralinio vandens „Borjomi“ grupė, iš dalies priklausanti Kremliui palankiam Rusijos milijardieriui, penktadienį pranešė, kad stabdo gamybą dėl „finansinių problemų“, susijusių su karu Ukrainoje.
Šio į butelius pilstomo vandens prekės ženklo, kuris yra vienas didžiausių Sakartvelo eksporto produktų, gamintoja yra bendrovė „IDS Borjomi Georgia“.
Kontrolinis įmonės akcijų paketas priklauso „Alfa Group“, kurią valdo Kremliui palankus Rusijos milijardierius Michailas Fridmanas.
Vasario pabaigoje Europos Sąjunga pritaikė sankcijas M. Fridmanui dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, Londone įsikūrusį verslininką apibūdinusi kaip „svarbiausią Rusijos finansininką“.
Taip pat teigiama, kad jis yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino „vidinio rato“ koordinatorius.
Jungtinė Karalystė taip pat įvedė sankcijas, tačiau JAV to nepadarė.
Sankcijos turėjo įtakos „Borjomi“ vandens gamybai Sakartvele. „IDS Borjomi Georgia“ penktadienį savo pareiškime nurodė, kad „laikinai“ stabdo gamybą abiejose savo gamyklose Sakartvele „dėl finansinių problemų, kurias sukėlė padėtis Ukrainoje“.
Bendrovė teigė, kad atsidūrė „sudėtingoje padėtyje“ savo pagrindinėse rinkose nuo pat karo veiksmų Ukrainoje pradžios. Ji teigė turinti ribotą prieigą prie banko sąskaitų ir dėl to „negalinti gauti pajamų (užsienio) valiuta ir atsiskaityti su kreditoriais“.
M. Fridmanas paragino nutraukti karą Ukrainoje, tačiau susilaikė nuo aiškaus invazijos pasmerkimo.
„IDS Borjomi“ eksportuoja į daugiau kaip 40 šalių ir yra pirmaujanti mineralinio vandens gamintoja buvusioje Sovietų Sąjungoje. Natūraliai mineralizuotas vulkaninės kilmės vanduo išpilstomas į butelius nuo 1890 metų.
Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tbilisis, balandžio 1 d. (ELTA). Sakartvelas prisijungia prie visų tarptautinių sankcijų, įvestų Rusijai dėl plataus masto agresijos prieš Ukrainą. Jis taip pat pritaria visoms tarptautinėms rezoliucijoms, remiančioms Ukrainą.
Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
„Mes prisidėsime prie visų tarptautinių finansinių sankcijų prieš Rusiją“, – pabrėžė valstybės vadovė.
Vasario 25 d. Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie Vakarų sankcijų Rusijai – nei finansinių, nei ekonominių.
Šiomis dienomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atšaukti šalies ambasadorių Sakartvele Ihorą Dolhovą, motyvuodamas tuo, kad diplomatui nepavyksta pasiekti rezultatų ginant Ukrainos interesus.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gruodžio 30 d. (AFP-ELTA). Sakartvelo opozicijos lyderis ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis ketvirtadienį iš karo ligoninės sugrąžintas į kalėjimą po bado streiko sukeltų sutrikimų gydymo.
M. Saakašvilis, protestuodamas dėl įkalinimo, atsisakė maisto 50 dienų, iki praėjusio mėnesio pabaigos, po to, kai buvo įkalintas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, t. y. dėl kaltinimo, kurį jis pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.
54 metų provakarietiškas reformatorius nutraukė bado streiką po to, kai buvo kritinės būklės paguldytas į karo ligoninę rytiniame Sakartvelo Gorio mieste.
„Nuteistasis Michailas Saakašvilis yra 12-oje įkalinimo įstaigoje“, – ketvirtadienį pranešė kalėjimų tarnyba, turėdama omenyje kalėjimą Rustavio mieste, esančiame maždaug už 30 kilometrų nuo sostinės Tbilisio.
Valdančiosios partijos „Kartvelų svajonė“ parlamentaras Davidas Sergejenka žurnalistams sakė, kad, pasak karo ligoninės gydytojų, M. Saakašvilio sveikata „stabilizavosi“.
M. Saakašvilio gydytojai, apžiūrėję jį areštinėje, šį mėnesį sakė, kad jis susirgo daugybe neurologinių ligų „dėl kankinimų, netinkamo elgesio, prastos medicininės priežiūros ir užsitęsusio bado streiko“.
Jie sakė, kad, be kitų ligų, jam buvo diagnozuota potencialiai gyvybei pavojinga smegenų liga Wernicke encefalopatija ir potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
2004–2013 metais buvęs Sakartvelo prezidentu M. Saakašvilis buvo suimtas spalį, netrukus po to, kai slapta grįžo į šalį iš tremties Ukrainoje.
Jo pasirodymas dar paaštrino politinę krizę, kilusią po praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip nesąžiningus ir paskatino didžiausius per dešimtmetį antivyriausybinius protestus.
Teisių gynimo organizacijos apkaltino Sakartvelo vyriausybę, siekiant susidoroti su politiniais oponentais ir kritiška žiniasklaida Baudžiamojo kodekso priemonėmis.
Teisiamas buvęs gruzijos lyderis M. Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.Protestuoja M. Saakašvilio šalininkai. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Įkalintas Sakartvelo opozicijos lyderis ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis pirmadienį, prasidėjus jo teismui dėl piktnaudžiavimo tarnyba, pasmerkė savo „politiškai motyvuotą“ baudžiamąjį persekiojimą ir netinkamą elgesį kalėjime.
Tai buvo pirmas jo pasirodymas viešumoje nuo spalio 1 d., kai jis buvo suimtas netrukus po to, kai grįžo iš tremties. M. Saakašvilis, buvęs Sakartvelo prezidentas 2004–2013 m., 50 dienų atsisakė maisto, protestuodamas prieš baudžiamąjį persekiojimą.
„Visi žino, kad neturiu sėdėti kalėjime, nes visi man pateikti kaltinimai yra išgalvoti ir politiškai motyvuoti“, – sakė M. Saakašvilis, kreipdamasis į teisėjus iš stiklinio aptvaro Tbilisio miesto teisme.
Vienu metu teismo salėje sakydamas savo emocingą kalbą jis perėjo į anglų kalbą, kad padarytų pareiškimą „Sakartvelo tarptautiniams partneriams“. „Buvau kankinamas, su manimi buvo elgiamasi nežmoniškai, buvau mušamas ir žeminamas“, – sakė M. Saakašvilis.
Per bado streiką jis neteko apie 20 kilogramų, 53 metų M. Saakašvilis pirmadienį atrodė išblyškęs.
Jis taip pat pripažino, kad per devynerius valdymo metus padarė „daugiau nei pakankamai klaidų“. „Labai apgailestauju dėl daugybės klaidų, visų pirma, dėl to, kad mums nepavyko sukurti nepriklausomos teismų sistemos. Atsiprašau visų, kurie dėl to nukentėjo”, – sakė jis.
Daugiau nei tūkstantis M. Saakašvilio šalininkų susirinko prie teismo sostinėje, jie mojavo Sakartvelo ir Europos Sąjungos vėliavomis bei skandavo jo vardą. Policija suėmė kelias dešimtis demonstrantų, kai jie blokavo eismą gretimoje gatvėje, pranešė opoziciją palaikanti „Mtvari“ televizija.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką, kai lapkričio 20 d. buvo perkeltas į karo ligoninę, gydytojams perspėjus, kad jis netrukus gali mirti. Iš pradžių Sakartvelo valdžia uždraudė jam dalyvauti teismo procese, bet vėliau pakeitė sprendimą, JAV valstybės departamentui pareikalavus gerbti jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
2018 m. M. Saakašvilis už akių buvo nuteistas kalėti šešerius metus dėl dviejų kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba, dėl panašių kaltinimų jam gresia dar du teismai.
Pirmadienio teismo procesas susijęs su tariamu M. Saakašvilio vaidmeniu policijai žiauriai susidorojus su opozicijos protestu 2007 metais.
Buvo pranešama, kad protestą surengė Kremliaus remiamas oligarchas, siekdamas sužlugdyti Sakartvelo siekį įstoti į NATO. Tuo metu M. Saakašvilis pripažino, kad policija prieš protestuotojus panaudojo perteklinę jėgą, atsistatydino ir surengė pirmalaikius prezidento rinkimus, kuriuos vėliau laimėjo.
Pirmadienį teisėjams jis sakė „niekam nedavęs nurodymų“ vykdyti policijos operaciją.
„Politinis kerštas“
Jo advokatas Dito Sadzaglišvilis naujienų agentūrai AFP sakė, kad M. Saakašvilis „neatliko jokio vaidmens duodant įsakymus ir planuojant policijos operaciją“. „Prokurorai nepateikė jokių M. Saakašvilio neteisėtų veiksmų įrodymų“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę M. Saakašvilis feisbuke pareiškė manantis, kad tikimybė jam šiame teisme sulaukti teisingumo lygi „nuliui“. Tarptautinė kankinimų aukų reabilitacijos taryba pasmerkė elgesį su M. Saakašviliu kalėjime, o Sakartvelo teisių grupės teigė, kad „sulaikytas jis patyrė psichologinį kankinimą“. „Amnesty International“ elgesį su M. Saakašviliu pavadino „ne tik atrankiniu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
Kalbėdamas teisme M. Saakašvilis taip pat padėkojo kartvelams už jų „paramą ir solidarumą“ bei paragino „taikiai mobilizuotis“, kad būtų padarytas galas oligarcho Bidzinos Ivanišvilio partijos „Sakartvelo svajonė“ valdymui.
Manoma, kad turtingiausias Sakartvelo žmogus B. Ivanišvilis trauko virvutes šalyje, nors oficialiai nevaidina jokio politinio vaidmens. M. Saakašvilio suėmimas paaštrino politinę krizę, kilusią po praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip nesąžiningus. Tai taip pat paskatino didžiausius per dešimtmetį antivyriausybinius protestus. Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis neseniai sukėlė pasipiktinimą, pasakęs, kad vyriausybė buvo priversta suimti M. Saakašvilį, nes jis atsisako trauktis iš politikos.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reiškė paramą M. Saakašviliui. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, lapkričio 7 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai žmonių šeštadienį Sakartvele dalyvavo mitinge, reikšdami paramą buvusiam prezidentui Michailui Saakašviliui. Jie susirinko Rustavyje šalies pietryčiuose prie kalėjimo, kuriame laikomas opozicijos lyderis. Demonstrantai mojo Sakartvelo vėliavomis ir skandavo M. Saakašvilio vardą. Daugelis jų, be to, reiškė būgštavimus dėl buvusio prezidento, kuris prieš daugiau kaip mėnesį paskelbė bado streiką, sveikatos.
M. Saakašvilis po aštuonerių emigracijos metų prieš pat vietos valdžios rinkimus spalį grįžo į Sakartvelą ir buvo iš karto sulaikytas. Per savo prezidentavimą 2004-2013 metais jis vykdė provakarietišką kursą. 2018-aisiais M. Saakašvilis dėl piktnaudžiavimo valdžia už akių buvo nuteistas šešerius metus kalėti.
Ukrainos pilietybę turintis M. Saakašvilis kaltinimus vadina politiškai motyvuotais. Po savo sulaikymo spalio pradžioje jis pradėjo bado streiką. „Reikia išgelbėti M. Saakašvilio gyvybę, – per demonstraciją Rustavyje reikalavo opozicijos atstovas Nika Melia. – Duodame vyriausybei 24 valandas perkelti jį į civilinę ligoninę“. Jei šis reikalavimas nebus įgyvendintas, pirmadienį Tbilisyje esą bus surengtas masinis mitingas.
Vietos valdžios rinkimus, oficialiais duomenimis, laimėjo premjero Iraklio Garibašvilio valdančioji partija. Opozicija rezultatų nepripažįsta.
Kremlius niekada neatleido buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui už 2003 m. „Rožių revoliuciją“, kurios metu iš valdžios buvo pašalintas geras Kremliaus draugas Eduardas Ševardnadzė, už pasipriešinimą Rusijos kariuomenei atplėšiant iš Sakartvelo Pietų Osetiją ir Abchaziją ir jau žygiuojant į Tbilisį.
Niekada nepamiršiu tų įvykių, kaip juos mačiau stebėdamas pasaulio žinias Seime. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Sakartvelą 2008 m. rugpjūčio 10 d. Netrukus pasaulyje kilo protesto mitingai. Profesorius Vytautas Lansbergis pakvietė visus, kas gali, susirinkti į protesto mitingą prie Seimo. Aš kaip tik tuo metu budėjau Seime prie žinių srauto. Ir staiga – puiki žinia: JAV šeštojo laivyno flagmanas kirto Bosforo sąsiaurį ir pasuko Sakartvelo link (kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo ginkluotas sparnuotomis raketomis).
Staigiai atspausdinau žinią, nulėkiau į mitingą ir perdaviau ją V. Landsbergiui. Perskaitęs ją, pagarsino mitingo dalyviams. Ne viskas prarasta, nudžiugino jis visus. Kažkas tą momentą nufotografavo.
Priešrinkiminis kalėjimų skandalas
Šiuo metu M. Saakašvilis, savo noru sugrįžęs į Tėvynę, sėdi kalėjime ir laukia teismo. Neigdamas jam metamus kaltinimus, laikydamas juos sufabrikuotais, jis paskelbė bado streiką. 2012 metų spalio 1 d. Sakartvele įvyko Parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo prorusiška partija, valdanti ir dabar.
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2012 m. rugsėjo 18 dieną Sakartvele buvo paskleista informacija apie kalinių smurtą viename iš įkalinimo įstaigų. Opoziciniai televizijos kanalai transliavo kadrus, kuriuose matyti, kaip nuteistieji mušami ir prievartaujami. Sakartvelo vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad keli žmonės buvo sulaikyti už patyčias iš kalinių. Kilus skandalui, atsistatydino Respublikos bausmių vykdymo ministras.
Tai, kad Sakartvele tuo metu vyko paskutinis rinkimų kampanijos etapas, itin užaštrino įsiplieskusį skandalą. Konfrontacija tarp valdžios, kurią atstovavo M. Saakašvilio partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ)” ir opozicijos, kuriai pirmiausia atstovavo opozicinio milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio vadovaujama koalicija „Sakartvelo svajonė“ įgavo gana atšiaurias formas.
Kalėjimo skandalas iškart tapo rinkimų kampanijos dalimi
Opozicijos šalininkai dalyvavo protestuose prieš kankinimus kalėjimuose. „Sakartvelo svajonė“ paskelbė“, kad dėl šio incidento kaltas prezidentas M. Saakašvilis, „sukūręs represinę sistemą“. Tos pačios dienos, rugsėjo 18-osios, vakarą opoziciniai televizijos kanalai transliavo išplėstinę įrašo versiją. Šie kadrai parodė, kaip kaliniai buvo smarkiai mušami ir prievartaujami lazdomis.
Vaizdo įrašą rodė „Channel 9“ (šį kanalą sukūrė „Sakartvelo svajonės“ lyderis milijardierius Bidzina Ivanišvilis, kanalo bendrasavininkė – verslininko žmona), taip pat opozicinis „Maestro“ televizijos kanalas. Tuo pat metu televizijos kanalai tvirtino, kad įrašą gavo iš buvusio Gldanio kalėjimo darbuotojo Vladimiro Bedukadzės.
Bedukadzė pasirodė 9 kanalo eteryje (susisiekęs su žurnalistais per „Skype“). Jis pareiškė, kad kalinių kankinimai buvo vykdomi Vidaus reikalų ministerijos vadovo nurodymu, o Bausmių vykdymo ministerijos vadovė neva žinojo apie tai, kas vyksta. Buvęs kalėjimo prižiūrėtojas taip pat sakė, kad minėtus kadrus perdavė ES atstovams Briuselyje.
Valdžia savo ruožtu teigė, kad skandalą surengė vienas iš „Sakartvelo svajonės“ šalininkų. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, vienas kalinys papirko sargybinius, kad šie sumuštų kitus kalinius ir tai nufilmuotų (kad opozicija ateityje galėtų panaudoti šiuos įrašus kaip kompromituojančius įrodymus prieš valdžią).
Visgi rugsėjo 18 dieną buvo paskelbtas oficialus pranešimas, kad du pataisos įstaigos darbuotojai yra sulaikyti dėl kaltinimų „nežmonišku elgesiu su kaliniais“. Trečias, buvęs kalėjimo pareigūnas Vladimiras Bedukadzė, kuris buvo atleistas 2012 metų gegužę, įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą, nes tuo metu jau gyveno Belgijoje.
Po devynerių metų išžaginimo su vanta detektyvas, panašu, išnarpliotas
2012-ųjų vasarą buvo išplatinta ir vaizdo medžiaga, kurioje esą buvo vaizduojamas kalinio išžaginimas. Ši medžiaga tada suvaidino lemtingą vaidmenį tuomet valdančiai partijai VNJ ir prezidentui M.Saakašviliui. Nepaisant pakartotinių bandymų įrodyti, kad ši filmuota medžiaga yra išgalvota, Sakartvelo žmonės vis dar tiki, kad visa tai iš tikrųjų įvyko.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Grupė žurnalistų – tyrėjų surado pagrindinį šio spektaklio aktorių – tuometinį kalinį Gia Kazarišvilį. Jis viską papasakojo. Kazarišvilis aprašė, kaip jis atliko išžaginamojo vaidmenį vaizdo įraše, kurį režisavo tuometis pataisos įstaigos pareigūnas V. Bedukadzė. Reikalas liečia tik epizodą su vanta (šluotele), kuris štai jau 9 metai yra pagrindinis valdančios „Sakartvelo svajonės” politinių pareiškimų simbolis.
„Jie nuleido mano sportines kelnes, nenuėmę apatinių, padėjo man tarp kojų vantą (matyt, jos kotą) ir nufotografavo“, – pasakoja kalinys. Pažymėtina, kad filmavimas buvo atliktas kameros Nr.5 fone, nes tuomet valdančiosios VNJ partijos rinkiminis numeris buvo 5.
Gia Kazarišvilis davė interviu „Chronicle Plus“ redaktoriui Eliso Kiladzei. Pasak Kiladzės, iš tikrųjų 5 kamera neegzistuoja, ir kalinys tai patvirtino.
„Visi įtarėme, kad Vladimiro Bedukadzės pasiūlyta išžaginimo su šluota scena, kuri iš tikrųjų 2012 metais pakeitė politinį kraštovaizdį ir atnešė į valdžią „Sakartvelo svajonę“, buvo surežisuota, tačiau neturėjome dokumentinių įrodymų. Jis (Kazarišvilis) pasakė, kad ši scena buvo surežisuota, Vladimiras Bedukadzė nufilmavo kelis dublius, kad scena su vanta būtų pakankamai įspūdinga, po to pasirinko geriausią variantą ir pasiūlė tai kaip kankinimo ir nežmoniško elgesio pavyzdį. 5-tos kameros nėra, jis buvo penkioliktoje kameroje, ir tai taip pat buvo Bedukadzės inscenizacijos ir Rusijos specialiosios operacijos dalis. Iš tiesų išprievartavimo su vanta nebuvo “, – sakė Eliso Kiladze.
Šiuo metu Sakartvele vyksta vietos valdžios rinkimų antrasis ratas, temdomas įtampos dėl opozicijos lyderio eksprezidento M.Saakašvilio kalinimo. Kokį vaidmenį šalies politiniame gyvenime suvaidins detektyvinė kalėjimo istorija naujoje šviesoje, ar prisidės ji prie reikalavimų paleisti M. Saakašvilį į laisvę, tikiuosi, greitai pamatysime. Kažin, ar sakartveliečiams priimtini tokie Kremliaus ir jo agentūros Sakartvele sukurti „kompromatai” prieš nepageidaujamus politikus.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tbilisis, spalio 19 d. (AFP-ELTA). Įkalintą buvusį Sakartvelo prezidentą ir opozicijos lyderį Michailą Saakašvilį, kuris jau beveik tris savaites laikosi bado streiko, antradienį apžiūrės gydytojai, pranešė jo advokatas.
M. Saakašvilis paskelbė bado streiką, kai spalio 1 dieną grįžęs iš tremties Ukrainoje buvo įkalintas. 53-ejų metų vyras tvirtina, kad jo areštas buvo politiškai motyvuotas.
Jo gydytojas išreiškė susirūpinimą dėl galimai jo sveikatai padarytos negrįžtamos žalos.
„Antradienį popiet vyriausybės sudaryta medikų taryba ištirs jo sveikatos būklę ir nuspręs, ar jį reikia hospitalizuoti“, – AFP sakė M. Saakašvilio advokatas Dito Sadzaglišvilis.
Sakartvelo teisingumo ministras Rati Bregadzė sakė žurnalistams: „Mūsų vienintelis interesas – kad būtų gerbiamos jo teisės ir kad jo sveikata būtų stabili“.
M. Saakašvilio asmeninis gydytojas Nikolozas Kipšidzė, kuris lankė jį areštinėje, sakė, kad dėl buvusio lyderio esamo „kraujo sutrikimo bado streikas yra ypač pavojingas“.
Pagal Sakartvelo įstatymus medicininę intervenciją be paciento sutikimo leidžiama atlikti tik tuo atveju, „jei asmuo yra be sąmonės ir kyla tiesioginis pavojus jo gyvybei“, – sakė D. Sadzaglišvilis.
Michailas Saakašvilis. Slaptai.lt nuotr.
Maždaug 3 tūkst. įkalinto buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio šalininkų susirinko prie kalėjimo ir reikalavo jo paleidimo, kai ministras pirmininkas pagrasino naujais kaltinimais, jei jis „nesielgs gerai”.
M. Saakašvilis, pagrindinės Sakartvelo opozicinės jėgos Jungtinio nacionalinio judėjimo įkūrėjas ir šalies prezidentas nuo 2004 iki 2013 m., slapta grįžo iš tremties šeštadienį vykusių vietos rinkimų išvakarėse ir netrukus buvo areštuotas.
Mojuodami raudonos ir baltos spalvos Sakartvelo vėliavomis ir skanduodami M. Saakašvilio vardą šalininkai susirinko priešais kalėjimą Rustavi mieste netoli sostinės Tbilisio ir pažadėjo artimiausiomis dienomis rengti masinius protestus. „Sakartvelą atkūręs M. Saakašvilis sėdi kalėjime, o tie, kurie griauna šalį, yra valdžioje, – naujienų agentūrai AFP sakė 51 metų slaugytoja Natela Svanidze. – Jis turi būti paleistas“.
M. Saakašvilis 2018 m. buvo nuteistas už akių dėl kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba šešeriems metams kalėjimo. Jo sulaikymas pagilino užsitęsusią politinę krizę Sakartvele, kur opozicijos partijos pasmerkė plačiai paplitusį sukčiavimą pernai vykusiuose parlamento rinkimuose, kuriuos laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.
Sekmadienį ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis per televiziją sakė, kad „niekas planetoje neįtikins mūsų paleisti M. Saakašvilio“.
Iš įžūlaus provakarietiško reformatoriaus buvo atimtas Sakartvelo pasas, kai jis įgijo Ukrainos pilietybę ir ėmė vadovauti vyriausybinei reformų agentūrai toje šalyje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sieks M. Saakašvilio paleidimo. I. Garibašvilis sakė, kad „M. Saakašvilis atliks visą bausmę ir tada, žinoma, galės grįžti į Ukrainą“.
Sakartvelo premjeras sakė, kad M. Saakašvilis turėjo pasirinkimą. „M. Saakašvilis turėjo pasitraukti iš politikos arba mes turėjome jį sulaikyti“, – sakė jis ir pridūrė, kad „jis verčiau gerai elgtųsi, antraip pateiksime jam naujų kaltinimų ir prie jo (kalėjime) prisidės kiti“.
„Žmogus nesitraukia iš politikos, neprašo atleidimo, neprašo malonės“, – pridūrė I. Garibašvilis. Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili, ilgametė M. Saakašvilio priešininkė, sakė, kad „niekada jam neatleis“.
53 metų M. Saakašvilis neigė padaręs ką nors neteisėta, pasmerkė nuosprendį kaip politiškai motyvuotą ir po arešto paskelbė bado streiką.
Valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija pirmavo šeštadienio vietos rinkimuose, surinkusi 46,7 proc. balsų, o visos opozicijos jėgos gavo iš viso 53,3 proc. balsų. M. Saakašvilio partija UNM laimėjo daugumą keliuose dideliuose miestuose. Visuose didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę Tbilisį, spalio 30 d. numatomos antrojo rato „Sakarvelo svajonės“ ir UNM kandidatų į merus varžybos.
Opozicija pasmerkė sukčiavimą per šeštadienio balsavimą. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai teigė, kad balsavimą „temdė plačiai paplitęs bauginimas, balsų pirkimas, spaudimas kandidatams ir rinkėjams“. Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį. EPA – ELTA nuotr.
M. Saakašvilis sakė, kad rezultatas parodė, jog opozicija įgauna pagreitį, ir paragino opozicijos partijas „susivienyti, pamiršti visas nuoskaudas ir visam laikui atkurti demokratiją Sakartvele“. „Dabar visuose didžiuosiuose miestuose, kur vyks antrasis ratas, turime pradėti daug stipresnį puolimą“, – sakė jis sekmadienį feisbuke paskelbtame įraše.
Kritikai apkaltino „Sakartvelo svajonę“ pasitelkiant baudžiamąjį persekiojimą prieš politinius oponentus ir žurnalistus.
Tbilisis, spalio 2 d. (AFP-ELTA). Praėjus dienai po buvusio prezidento Michailo Saakašvilio sulaikymo, Sakartvele šeštadienį vyksta svarbūs vietos valdžios rinkimai. Įdėmiai sekama, kaip juose pasirodys valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ ir M. Saakašvilio įkurtas opozicinis Jungtinis nacionalinis judėjimas (UNM). M. Saakašvilis iš kalėjimo tviteryje ragino „visus eiti balsuoti, kad nebūtų prarastas nė vienas balsas“.
„Mano laisvė, tačiau dar svarbiau – Sakartvelo laisvė, visiškai priklausys nuo jūsų veiksmų ir nuo jūsų gebėjimo kovoti“, – sakoma buvusio prezidento žinutėje, skirtoje tautiečiams. Jau prieš tai jis sukvietė žmones sekmadienį į mitingą Tbilisyje.
53-ejų M. Saakašvilis nuo 2004 iki 2013 metų buvo Sakartvelo prezidentas, o tada paliko šalį. Jis, be kita ko, gyveno Ukrainoje, kur taip pat dalyvavo politikoje. Prieš pat vietos valdžios rinkimus M. Saakašvilis netikėtai grįžo į Sakartvelą, kur 2018 metais jam dėl piktnaudžiavimo valdžia už akių skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vyriausybė Tbilisyje įspėjo M. Saakašvilį, kad jis grįžęs iš karto bus suimtas. Po sulaikymo penktadienį jis pradėjo bado streiką, sakė šalies žmogaus teisių komisarė Nina Lomdžarija, aplankiusi jį kalėjime.
Gruziją jau seniai yra ištikusi politinė krizė. Opozicija kalba apie sukčiavimą per parlamento rinkimus prieš metus, kuriuos nežymia persvara laimėjo valdančioji partija. „Sakartvelo svajonę“ 2012 metais įsteigė turtingiausias šalies žmogus Bidzina Ivanišvilis. Partija kaltinama naudojusis baudžiamosiomis bylomis, kad nutildytų opoziciją ir žurnalistus.
Būdamas prezidentas, M. Saakašvilis įgyvendino svarbias ekonomikos reformas, tačiau pradėjo ir pragaištingą trumpą karą su Rusija ir ėmė įgyti vis labiau autokratiškų bruožų. 2015 metais dėl tariamo piktnaudžiavimo valdžia buvęs prezidentas neteko Sakartvelo pilietybės.
Sakartvelo vietos valdžios rinkimai laikomi svarbiu išbandymu valdančiajai partijai, jie įdėmiai sekami šalyje ir užsienyje.
Michailas Saakašvilis. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisis. (AFP-ELTA). Grįžęs į gimtinę sulaikytas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis. Vyriausybės vadovas Iraklis Garibašvilis penktadienį pranešė, kad M. Saakašvilis sulaikytas ir nuvežtas į kalėjimą.
M. Saakašvilis, kuris kaltinamas piktnaudžiavimu valdžia, prieš šeštadienį vyksiančius vietos valdžios rinkimus grįžo iš Ukrainos į Sakartvelą. Jis ragino balsuoti už jo įkurtą opozicinę partiją ir kvietė žmones į protestus.
M. Saakašvilis po jo vadovaujamos taikios Rožių revoliucijos nuo 2004 iki 2013 metų buvo Sakartvelo prezidentas. Jis įgyvendino esmines ekonomikos reformas, tačiau pradėjo ir pragaištingą trumpą karą su Rusija ir ėmė įgyti vis labiau autokratiškų bruožų.
M. Saakašvilis 2013-aisiais paliko šalį. 2015 metais dėl tariamo piktnaudžiavimo valdžia buvęs prezidentas neteko Sakartvelo pilietybės. Teisėsauga paskelbė jo paiešką.
Sakartvele dėl koronaviruso plitimo stabdomas visuomeninis transportas. EPA-ELTA nuotr.
Sakartvele nuo šeštadienio iki rugsėjo 4 d. nutraukia darbą visuomeninis transportas. Atitinkamą sprendimą priėmė tarpžinybinė koordinacinė kovos su koronavirusu taryba prie šalies ministro pirmininko.
Vyriausybės atstovai pažymėjo, jog teko įvesti apribojimus, kad būtų galima efektyviau kovoti su infekcijos plitimu. Draudimas nebus taikomas taksi ir tarpmiestiniams pervežimams.
Be to, valdžios sprendimu, visą šį laikotarpį šalyje nevyks festivaliai, masiniai renginiai, koncertai, sporto varžybos, išskyrus tarptautines.
Nedirbs ir vaikų pramogų centrai. Privačių įmonių ir valstybinių įstaigų darbuotojams rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.
Sakartvele visuomeninis transportas dėl koronaviruso stabdomas jau ketvirtą kartą.
Pirmasis užsikrėtimo Covid-19 atvejis Sakartvele buvo nustatytas praėjusių metų vasario 26 d. Nuo šių metų liepos sergamumas šalyje didėja. Antradienį buvo užfiksuotas naujų atvejų skaičiaus paros prieaugio antirekordas – 5 697, maksimalus tą dieną buvo ir mirčių skaičius – 54.
Iš viso nuo pandemijos pradžios daugiau kaip 3,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje nustatyti 471 685 koronaviruso atvejai, mirė 6 321 pacientas.
Sakartvele nuo kovo 15 d. vyksta vakcinacijos kampanija. Naudojamos „AstraZeneca“, „Pfizer“, „Sinopharm“ ir „Sinovac Biotech“ vakcinos. Naujausiais duomenimis, iki šiol abi preparato dozes gavo 225 053 žmonės, arba 6,04 proc. šalies gyventojų.
Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
Ketvirtadienio vidurdienį Boriso Nemcovo skvere (Latvių g. priešais Rusijos ambasadą), Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) organizuoja mitingą, siekdama priminti nepelnytai primirštamą faktą, kad 2008 m. prasidėjęs Sakartvelo ir Rusijos karas dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos tebevyksta.
13 metų tebesitęsiantis konfliktas yra vienas geriausių pavyzdžių, ką Rusijos valstybė leidžia sau kaimyninių valstybių atžvilgiu – žemių aneksiją, agresiją prieš civilius, ekonominį embargą ar net logistines blokadas (šią vasarą įtvirtintas draudimas iš Rusijos skristi į Sakartvelą, taip atnešant kaimyninei šaliai dešimčių ar net šimtų milijonų finansinę žalą).
„Sakartvelas yra vienas ir nedalomas. Negali 20 procentų valstybės priklausyti kitai šaliai, taip juk yra pažeidžiama daugybė tarptautinių teisės normų ir susitarimų. Ketvirtadienį buriamės todėl, kad šis 13 metų besitęsiantis košmaras Rytuose yra viešojoje erdvėje mažai beaptariamas – tad siekiame priminti. Tą tradiciškai darome kasmet. Visų neabejingų prie Rusijos ambasados lauksime ir šiemet“, – pažymėjo JKL pirmininkė Kotryna Briedytė.
Renginyje kviečiami dalyvauti politikai, diplomatai, šiai problemai neabejingi piliečiai.
