Aktorius Billas Cosby`is ir režisierius Romanas Polanskis pašalinti iš JAV kino meno ir mokslo akademijos, skiriančios svarbiausius kino apdovanojimus – „Oskarus“, praneša BBC.
Sprendimas pašalinti šiuos Akademijos narius buvo priimtas antradienį, o oficialiai apie jį paskelbta ketvirtadienį. Toks sprendimas aiškinamas neatitikimu elgesio standartams. Televizijos komedijų žvaigždė B. Cosby`is balandį buvo nuteistas už seksualinį priekabiavimą ir išžaginimą. R. Polanskis oficialiai pripažintas kaltu dėl 13 metų mergaitės išžaginimo 1977 metais.
Nei B. Cosby`is, nei R. Polanskis kol kas viešai nekomentuoja savo pašalinimo iš JAV kino meno ir mokslo akademijos. Anksčiau B. Cosby`io žmona Camille Cosby pavadino kaltinamąjį nuosprendį „minios teisingumu, o ne tikru teisingumu“.
Seksualinio priekabiavimo skandalai pastaraisiais metais supurtė Lietuvos viešąją erdvę. Žinomi šalies menininkai ir politikai vyrai atsidūrė vadinamojo „#MeToo“ judėjimo epicentre, kai apie jų ankstesnį netinkamą seksualinį elgesį prakalbo galimai nukentėjusios moterys. Tai žinomiems visuomenėje veidams kainavo ne tik reputaciją, bet kai kuriems – ir iki skandalo eitas pareigas.
Tačiau visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad šalies gyventojai dažniau yra linkę nepalaikyti moterų, kuriomis, pasitelkę savo statusą ir einamas pareigas, galėjo pasinaudoti žinomi Lietuvos vyrai. Pasak Lygių galimybių plėtros centro (LGBC) ekspertės Margaritos Jankauskaitės, tai rodo, kad Lietuvos visuomenė yra smurtautojų pusėje.
Didesnė dalis šalies gyventojų sako nepalaiką ir neigiamai vertiną moterų sprendimą viešai kalbėti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį. Tarp nepritariančiųjų tokiam viešam moterų kalbėjimui dažniausiai buvo vyrai, vadovai bei vyresnio amžiaus žmonės. M. Jankauskaitė, komentuodama apklausų rezultatus, nesistebėjo, kad Lietuvos gyventojai labiau palaiko smurtautojų pusę. Pasak jos, ankstesnių apklausų duomenys rodo, kad net trečdalis respondentų mano, kad seksualinis smurtas moterims patinka. Todėl, samprotavo LGBC ekspertė, nieko keisto, kad šalyje dažniausiai pačios moterys, prie kurių buvo priekabiauta, ir yra apkaltinamos.
„Yra pas mus ta bėda, kad mes, kaip visuomenė, esame smurtautojų pusėje. Tai labai apsunkina seksualinį smurtą patyrusiems asmenims siekti teisingumo. Nes tu turi pirmiausia kažkam pasisakyti, tik tada atsiveria pagalbos sistema“, – kalbėjo M. Jankauskaitė ir pabrėžė, kad viešumas yra vienas pagrindinių ginklų kovojant su tokiomis blogybėmis, nes teisiškai seksualinį priekabiavimą įrodyti yra be galo sudėtinga.
Ekspertė pažymėjo, kad vyresnioji karta yra ypač netolerantiška apie seksualinį priekabiavimą prabilti nusprendusioms merginoms. Anot jos, tai daugiausiai susiję su tuo, kad vyresnioji Lietuvos gyventojų karta užaugo su vertybėmis, kurios patį priekabiavimą laikė tiesiog norma. M. Jankauskaitė atkreipė dėmesį, kad tik 1998 metais Lietuvoje atsirado įstatymas, kuris uždraudė seksualiai priekabiauti.
„Didesnė dalis vyresnės kartos moterų patyrė vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą, bet jos gyveno visuomenėje, kurioje nebuvo kam pasiskųsti. Jei tu pasiskųsi – tave apkaltins, kad kažką provokuoji“, – aiškino M. Jankauskaitė.
LGBC ekspertė pasakojo, kad požiūris į seksualinį priekabiavimą natūraliai kinta keičiantis kartoms, keičiantis visuomenės vertybėms.
„Jaunoji karta, kuri jau yra gimusi ir užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje prie visiškai kitokių sąlygų, yra orientuota daugiau į saviraiškos laisvę bei į orumą orientuotas vertybės. Todėl ne tik merginos drąsiau kalba apie seksualinį priekabiavimą, suprasdamos, kad toks elgesys su jomis yra visiškai nepriimtinas ir netoleruotinas, tačiau kartu ir jaunų vyrų karta seksualinio priekabiavimo nebelaiko normaliu dalyku. Jie pradeda suprasti, kad tai yra žmogaus orumo pažeidimas“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė taip pat pažymėjo, kad kaltinti moterų, jog jos apie priekabiavimą prabilo tik po kurio laiko, nereikėtų. M. Jankauskaitė taip pat tvirtino, kad vargu ar kuri nors iš viešai prakalbusiųjų sakė netiesą.
„Jau pats tyrimas rodo, kad moteris, Lietuvoje prabildama apie seksualinį priekabiavimą, labiau rizikuoja būti pasmerkta negu palaikyta. Tad jei žmogus drįsta tai padaryti – tam turi būti labai stipri priežastis“, – sakė ekspertė.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 d. atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė (46 proc.) apklaustų šalies gyventojų (18 metų ir vyresnių) neigiamai vertina kai kurių moterų sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą (14 proc. tai vertina labai neigiamai ir 32 proc. greičiau neigiamai).
Keturi iš dešimties (38 proc.) šalies gyventojų moterų sprendimą viešai pasisakyti apie jų atžvilgiu buvusius seksualinio priekabiavimo atvejus įvertino teigiamai (11 proc. labai teigiamai ir 27 proc. greičiau teigiamai).
Šeštadalis (16 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu ar neatsakė į jį.
Tyrimas parodė, kad moterys palankiau nei vyrai vertina sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą. 47 proc. moterų viešą kalbėjimą apie patirtą nederamą seksualinį elgesį įvertino teigiamai.
Tuo tarpu tik trečdalis (27 proc.) apklaustų vyrų sakė palaiką apie seksualinį priekabiavimą prakalbusias moteris. 53 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų tokį moterų elgesį įvertino neigiamai.
Tyrimas atskleidė, kad skirtingo amžiaus grupių moterys yra linkusios skirtingai vertinti viešinamus vyrų seksualinio priekabiavimo atvejus.
18-29 metų moterys (65 proc. iš jų tai vertina teigiamai ir 19 proc. neigiamai) bei 30-49 metų respondentės (53 proc. vertina teigiamai ir 36 proc. neigiamai).
Tuo tarpu vyresnės nei 50 metų moterys tokį elgesį daugiau vertina neigiamai (48 proc.) nei teigiamai (38 proc.).
Dažniau neigiamai nei teigiamai moterų sprendimą prabilti apie nederamą seksualinį vyrų elgesį vertino įmonių ar įstaigų vadovai (55 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (52 proc.), kaimo (48 proc.) bei mažesnių miestų (49 proc.) gyventojai, pensininkai (55 proc.).
Priešingai situaciją vertino specialistai ir tarnautojai (50 proc.), ir besimokantis jaunimas (55 proc.). Šiuo klausimu neturėjo nuomonės (ar nenorėjo į jį atsakyti) kiek dažniau vyrai (ypač vyrai iki 30 metų) bei respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.
Atlikta apklausa taip pat parodė, kad nukentėjusių moterų viešą kalbėjimą palaikančių piliečių svarbiausias tokio vertinimo motyvas buvo tai, kad tik viešai kalbant apie seksualinio priekabiavimo atvejus galima siekti, kad tai nesikartotų. 47 proc. respondentų šį argumentą nurodė kaip svarbiausią priežastį.
Trečdalis „#MeToo“ judėjimą palaikančių respondentų mano, kad Lietuvoje nepakankamai yra ginamos moterų teisės, todėl viešas kalbėjimas yra vienas iš būdų jas užtikrinti.
„#MeToo“ judėjimą neigiamai įvertinę šalies gyventojai dažniausiai akcentavo, kad moterims reikėjo iš karto apie tai sakyti, o ne po tiek metų (31 proc.), bei laikėsi nuostatos, kad moterys pačios provokuoja vyrus (taip manė 30 proc.). Su tokiu motyvu („moterys pačios kaltos“) vienodai sutinka tiek vyrai, tiek moterys, neigiamai įvertinę apie patirtą priekabiavimą prabilusias nukentėjusias moteris.
Žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi moteris, prabilusias apie priekabiavimą. EPA-ELTA nuotr.
Neigiamai asmens psichologinę ir fizinę sveikatą veikianti problema, apie kurią pastaraisiais mėnesiais prabyla vis daugiau su seksualiniu priekabiavimu susidūrusių Lietuvos moterų, turi turėti sprendimą. Ir jį lengviau rasti, anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos klinikos darbuotojos, Psichologijos katedros mokslininkės dr. Kristinos Žardeckaitės – Matulaitienės bei studentės Monikos Čeponytės, remiantis užsienio šalių akademinių bendruomenių patirtimi.
VDU atstovių teigimu, asmenys, patiriantys seksualinį priekabiavimą, neretai išgyvena nerimą ir depresiją, patiria galvos skausmus, o studentų patiriamas seksualinis priekabiavimas yra susijęs ne tik su žemesniais akademiniais pasiekimais, bet ir su žalingu alkoholio vartojimu, išgyvenamu pykčio jausmu. Darbe ir akademinėje aplinkoje patiriamas seksualinis priekabiavimas turi ne tik demoralizuojantį efektą, tačiau dėl žemesnio darbuotojų darbo produktyvumo ir didesnės darbuotojų kaitos siejamas su finansiniais nuostoliais organizacijoms.
M. Čeponytės teigimu, tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos šalyse bent kartą per savo gyvenimą su seksualiniu priekabiavimu yra susidūrę 55 proc. moterų, vyresnių kaip 15 metų amžiaus. Vis dėlto taip pat dažnai su tuo susiduria ir studentai. Vyrai seksualinį priekabiavimą patiria ne tik iš dėstytojų, bet ir iš kitų studentų. Remiantis Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, 37 proc. studenčių ir 12 proc. studentų yra patyrę seksualinį priekabiavimą universiteto teritorijoje. Tačiau per 60 proc. apklausoje dalyvavusių studentų nurodė nežinantys, kur reikėtų kreiptis pagalbos, arba mano, kad jų skundas jį gavusiems neatrodys rimtas.
Seksualinio priekabiavimo atvejai nėra išimtis ir geriausiuose pasaulio universitetuose. Penkiuose į geriausių pasaulio universitetų dvidešimtuką patenkančių Didžiosios Britanijos universitetų (Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo universitetai, Londono universiteto koledžas (UCL) ir Imperatoriškasis Londono koledžas) 2011/2012-2017 metų laikotarpiu buvo pateikti 29 pareiškimai dėl universiteto darbuotojų seksualinio priekabiavimo prie studentų ir 27 pareiškimai dėl seksualinio priekabiavimo tarp darbuotojų. Tyrimai atlikti dėl 33 atvejų. Po to 8 universitetų darbuotojai buvo atleisti ar pakeitė darbą. Aukštojo mokslo įstaigos ėmėsi priemonių, kad užkirstų kelią seksualiniam priekabiavimui.
Vykdant nuoseklią universitetų vidaus politiką šios atžvilgiu ir kuriant socialiai atsakingą bei jautrią šiai temai akademinę bendruomenę, rekomenduojama imtis keleto pagrindinių priemonių.
Dr. K. Žardeckaitės-Matulaitienės nuomone, būtina sukurti Elgesio kodeksą, nes įstatymai, draudžiantys diskriminaciją lyties pagrindu, taip pat ir seksualinį priekabiavimą, ne visada gali užtikrinti veiksmingą problemos sprendimą. Tyrimai rodo, kad saugi bei socialiai atsakinga aplinka aukštojo mokslo įstaigose neatsiejama nuo institucijos elgesio kodekso, nustatančio profesines ribas ir apibrėžiančio tinkamus darbuotojų ir studentų santykius (taip pat santykius tarp pačių įstaigos darbuotojų ir studentų atskirai). Aiškiai įvardintos ribos tarp priimtino ir nepriimtino elgesio sukuria saugumo jausmą ir leidžia jaustis užtikrintai, kad, susidūrus su seksualiniu priekabiavimu, skundas bus priimtas rimtai.
Turėtų būti aiški tokio pobūdžio skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka. Viešai pateikiama tokio pobūdžio informacija ne tik rodo, kad įstaiga turi tvirtą ir nuoseklią vidaus politiką seksualinio priekabiavimo atžvilgiu, tačiau suteikia reikiamos informacijos nukentėjusiam asmeniui. Seksualinis priekabiavimas turi būti suprantamas ir priimamas ne tik kaip teisės aktuose egzistuojantis reiškinys, tačiau kaip rimta socialinė problema. Dėl rimtų psichologinių seksualinio priekabiavimo pasekmių aukai svarbu užtikrinti ne tik sklandų skundų nagrinėjimą ir numatyti aiškias pasekmes priekabiautojui, tačiau užtikrinti ir reikiamą psichologinę bei emocinę paramą nukentėjusiam asmeniui. Tik empatiškas požiūris į aukos patirtį gali paskatinti kurti saugią studijų ir mokslo aplinką.
Anot VDU atstovės Inos Žurkuvienės, vis dažniau viešumoje pasakojamos seksualinio priekabiavimo aukų istorijos apie Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose patirtą seksualinį priekabiavimą suteikia pagrindą tikėti, kad pagaliau šalyje kažkas keičiasi. Ir pradedama garsiai kalbėti apie tai, kas ilgą laiką neegzistavo jokioje statistikoje, o tik neoficialiai keliavo iš lūpų į lūpas.
„Vis dėlto kartu su šiomis istorijomis kyla klausimas, kodėl taip ilgai delsėme imtis keleto paprastų žingsnių, kurie galėtų padėti išspręsti seksualinio priekabiavimo problemą švietimo sistemoje?“ – sako VDU studentė M. Čeponytė.
Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo. Sprendimas prokuroro reikalavimu pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas atlikus viešoje erdvėje skelbiamų pranešimų dėl galimai patirto seksualinio priekabiavimo aplinkybių patikrinimą.
„Įvertinus skelbiamų galimo seksualinio priekabiavimo atvejų aplinkybes, jų mastą bei kitus proceso sprendimui priimti reikšmingus duomenis konstatuota, kad jų visuma yra pagrįstas pagrindas taikyti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatą dėl visuomeninės reikšmės ir prokuroro reikalavimu galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ištirti bei įvertinti atliekant ikiteisminį tyrimą“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specializuoto skyriaus tyrėjai, jį kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūra.
Įtarimai dėl galimo seksualinio priekabiavimo pastaruoju metu pasirodė ne kartą. Juose minimi ir garsūs Lietuvos menininkai.
Tarp jų – trys Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai. Profesorius Jonas Gasiūnas jau pasitraukė iš pareigų. Taip pat iš darbo VDA pasitraukė docentas Arvydas Liepuonius. Seksualiniu priekabiavimu kaltinamas ir fotografas, VDA dėstytojas Gintautas Trimakas.
Scenografė Simona Biekšaitė prakalbo apie tai, kad prieš 10 metų prie jos priekabiavo režisierius, Lietuvos rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus.
Kiek anksčiau dvi merginos seksualiniu priekabiavimu apkaltino režisierių Šarūną Bartą.
Jonas Vaitkus: pasilieku teisę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus, viešai apkaltintas seksualiniu priekabiavimu, laiko tai tendencingos šmeižto kampanijos prieš jį ir jo vadovaujamą Rusų dramos teatrą dalimi. Režisierius pabrėžia su jos turiniu nei jis, nei teatras neturį nieko bendra ir pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. J.Vaitkus taip pat užtikrina dalyvausiąs Kultūros ministerijos konkurse į Lietuvos rusų dramos teatro vadovo pareigas.
Antradienį paskelbtame viešame laiške J.Vaitkus pabrėžia, kad visuomenė privalo būti informuota apie pastaruoju metu kryptingai vykdomą ir šiuo metu ypač suaktyvėjusią šmeižto kampaniją prieš Lietuvos rusų dramos teatro veiklą ir jį kaip teatro vadovą. Šią kampaniją sistemingai vykdo nedraugiškų Lietuvai jėgų kontroliuojami propagandiniai portalai per savo viešojo informavimo priemones – internetinius portalus „sputnik.lt“, „baltnews.lt“, televiziją „Pervyj Baltijskij kanal“. Akivaizdūs faktai rodo, kad ši kampanija yra tiesiogiai susijusi su teatro vykdoma kūrybine veikla bei artėjančiu Kultūros ministerijos rengiamu konkursu.
„Charakteringa, kad ši vykdoma šmeižto kampanija daugiausia nukreipta prieš mano asmenį. Noriu priminti, kad man dar tik pradėjus vadovauti teatrui 2008 m., per savo pirmąją kadenciją, teatro vadovybei sėkmingai pavyko užkirsti kelią užsienio šalies atstovams daryti politinę ir ideologinę įtaką teatro veiklai. Taip pat 2014 m. pavasarį savo vadovaujamo teatro vardu pareiškiau griežtą nepritarimą Krymo aneksijai, kurią įvykdė Rusijos valdžia.
Šiuos klausimus mano iniciatyva nuodugniai aptarėme su Lietuvos saugumo departamento darbuotojais.
Per dvi teatrui vadovavimo kadencijas nuveiktus darbus nuodugniai išdėsčiau ir tolimesnę teatro perspektyvą kruopščiai nubrėžiau savo programoje, kurią jau pateikiau Kultūros ministerijai. Šioje ambicingoje programoje yra išvardinti svarūs teatro veiklos per pastaruosius 10 metų rezultatai ir suformuluota nauja, ambicinga teatro perspektyva, bei esminiai pokyčiai“, – rašoma viešame laiške.
Sekmadienį feisbuke #metoo scenografė Simona Biekšaitė tvirtino, kad prieš 10 metų prie jos seksualiai priekabiavo J. Vaitkus. „Apie šią personą ir jo seksualinį priekabiavimą prie LMTA studenčių bei savo trupės aktorių jau dešimtmečiais sklandė legendos“, – be kita ko, rašo S. Biekšaitė.
Reaguodama į viešumon kylančius seksualinio priekabiavimo skandalus ir sukrečiančias studentų savižudybes, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija trečiadienį vyksiančiame posėdyje svarstys, kaip aukštosios mokyklos turėtų užtikrinti saugią emocinę aplinką ir prieinamą visapusišką pagalbą.
Komisijos pirmininko Mykolo Majausko teigimu, akademinėje aplinkoje neturi būti kliūčių empatiškai, lengvai prieinamai psichologinei pagalbai studentams ir universiteto darbuotojams.
Komisijos pirmininkas dar iki klausimo svarstymo posėdyje pradžios raštu kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, prašydamas imtis visų reikiamų priemonių, kad seksualinio priekabiavimo atvejai nepasikartotų. Taip pat užtikrinti studentų poreikiams pritaikytos visapusiškos pagalbos prieinamumą.
Komisijos posėdyje ketina dalyvauti švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.
Į komisijos posėdį taip pat kviečiami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas, Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. Audrius Klimas, Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, Kauno technologijos universiteto doc. dr. Jurgita Šiugždinienė, laikinai einanti rektoriaus pareigas, Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas, Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, Šiaulių universiteto rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
Du vienuoliai ėjo į savo vienuolyną. Pamatė kelią užtvindžiusią upę. Prie jos stovėjo jauna mergaitė, ji nežinojo, kaip ją perbristi. Vienas vienuolis paėmė ją ant rankų ir perkėlė.
Vienuoliai traukė toliau, kelias į vienuolyną buvo tolimas. Kai pagaliau priėjo, anas vienuolis ir klausia to, kuris perkėlė: „Kaip tu galėjai ant rankų nešti tą mergaitę, juk vienuoliui negalima“.
Tas atsako: „Kol ėjome, aš jau ir užmiršau, o tau vis dar galvą skauda“.
Regis, reikėtų ir kiek kitokiu kampu pažvelgti į istoriją, kuri, jau kiek prisimiršus socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio apsilankymo kapinėse istorijai, drebina Lietuvos padangę.
Taigi purto šalį sekso skandalai. Režisierius Š. Bartas jau sudorotas, prapuolė kaip į vandenį, apie jį nei girdėti, nei matyti.
Atėjo eilė nulinčiuoti kitus grandus. Išviešinti Vilniaus Dailės akademijos priekabiautojai: du – Nacionalinės premijos lauretai, trečiasis iš ten pat – psichologas.
Drąsios mergaitės: nepabūgo nei keršto, nei galimų teismo procesų.
„Taip, tą pirmąjį kartą buvo smalsu, buvau tokia girta, kad, matyt, būčiau sutikusi su daug kuo. Deja, vėliau reikėjo tai daryti ir blaiviai, buvo šlykštu. J.G. (prof., tapytojas Jonas Gasiūnas – aut. past.) rašydavo sms: „Ateik“. Kodėl eidavau? Bijodavau, be galo bijojau prarasti įsivaizduojamą viršenybę prieš kitus studentus, juk gaudavau gerus pažymius, mane „išgelbėdavo“, pasakęs, ką ir kaip tapyti…“
Taip apie pirmąjį priekabiautoją socialiniame tinkle rašė anoniminė auka.
Kartu gėrė, kartu miegojo… Laisva abipuse valia. Atleiskite, panelės (vėliau atsirado dar kelios tokios smalsios), ar profesorius, jeigu taip ir buvo, turi muštis į krūtinę: meaculpa, meamaxsima culpa?
Kada tai vyko? Ogi seniai, gal prieš aštuonetą metų. Kiek tai aukai mergaitei metų buvo? Ogi net aštuoniolika.
Kai kuriuose Rytų kultūrose tokio amžiaus mergaitės jau seniai būna tapusios moterimis. Protingomis moterimis.
Vėliau atsirado dar vienas „monstras“ – fotomenininkas Gintautas Trimakas.
Dar vėliau – socialinių mokslų daktaras Arvydas Liepuonius.
VDA Senato etikos komiteto pirmininkas architektas Marius Šaliamoras praėjusią savaitę žiniasklaidai pakomentavo, kaip jo elgesys gali būti vertinamas. „Kol kas tie kaltinimai neįgavo materialios formos ar bent jau neatėjo iki mūsų komiteto, kad galėtume tai svarstyti. Jeigu bus tie kaltinimai suformuluoti kokiu nors būdu, tai tada svarstysime“.
Taip, jis teisus: reikia svarstyti. Bet tam turi būti pagrindas.
Nejaugi mes vėl grįžtame į sovietmečio laikus, kuomet užtekdavo anoniminio niekšelio skundo, ir žmogus keliaudavo į visas pasaulio puses. Dažniausiai – į šiaurę. Tokia tada buvo populiariausia kryptis.
Dabartinė, ko gero, – gerokai baisesnė.
Netinkamu elgesiu su studentais apkaltinto ir iš akademijos jau pasitraukusio tapytojo Jono Gasiūno elgesį komitetas pasmerkė.
Jį pasmerkė ir buvęs jo studentas, dabar režisierius E. Vėlyvis, kurio filmai įdomūs tuo, kad juose riebiai keikiamasi. Tik tuo!
Taigi jis lygiai taip pat, kaip ir jo filmų herojai, viešojoje erdvėje profesorių išdėjo matais. Nė vieno rišlaus sakinio, vien pypt.
Dabar apie priekabiautojų parinktis (kokia tvarka, juk tokių, tikriausiai, yra kur kas daugiau šioje ištvirkėlių žemėje…).
Visi jie Lietuvoje gerai žinomi, Lietuvai nusipelnę žmonės. Vienam jų vasario 16-ąją Prezidentūroje turėtų būti įteikta Nacionalinė premija. Galite įsivaizduoti šio žmogaus dvasinę būseną šiandien? Tie, kurie jau nuteisėte, – negalite.
Sakysite, prieš įstatymą visi lygūs – ir traktorininkai, ir tapytojai. Tik traktorininkų kažkodėl čia nematyti.
Dabar – apie pasirinktą metą. Taip, artėjant valstybės šimtmečiui. Atsitiktinumas, sutapimas? Nemėgstu sąmokslo teorijų, bet šįkart panašu, kad kažkieno nematoma ranka pasirinko patį primityviausią būdą parodyti, kokie supuvę mes esame. Ir kaip negerbiame įstatymų, nes tol, kol žmogus teismo nenuteistas, jis yra nekaltas.
Kilkite, mergaitės, į kovą su bjauriu priešu, aš irgi remiu jus, bet pirmiausia sutvarkykite savo rūtų darželius, iškuopkite visas savo namų kerteles. Ir tada – pirmyn!
P. S. Kol užrašinėjau šias neempatiškas, gana padrikas savo mintis, Lietuvos šimtmečio priekabiavimo horizonte pasirodė garsus režisierius Jonas Vaitkus.
Taip, prieš šimtmetį net ir patys kultūringiausi miestiečiai savo naktipuodžius išpildavo tiesiai pro langus ant miestiečių galvų, mat dar nebuvo pakankamai išvystyta kanalizacija.
Dabar ji, ačiū Dievui, beveik tobula ir kiekvienam prieinama.
Žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi moteris, prabilusias apie priekabiavimą. EPA-ELTA nuotr.
JAV žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi „The Silence Breakers“ – „Nutraukusias tylą“ moteris, kurio pirmos prabilo apie seksualinį priekabiavimą.
Tarp jų – aktorė Ešli Džad (Ashley Judd), dainininkė Teilor Svift (Taylor Swift), buvusi kompanijos „Uber“ inžinierė Siuzana Fauler (Susan Fowler).
Šįmet susikūrė judėjimas „#Me too“, kurio dalyviai pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą.
Metų žmogaus rinkimuose antrąją vietą užėmė pernykštis laureatas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), trečiąją – Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping).
Žurnalo „Time“ paskelbtame pretendentų į Metų žmogaus titulą sąraše šįmet dar buvo Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong-un), turtingiausias pasaulio žmogus, Amerikos verslininkas Džefas Bezosas (Jeff Bezos), specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller), tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohamedas bin Salmanas (Mohammed bin Salman), pradėjęs karalystėje kovos su korupcija kampaniją, amerikietiškojo futbolo žaidėjas Kolinas Kepernikas (Colin Kaepernick), suorganizavęs kovos su rasizmu kampaniją, ir režisierė Peti Dženkins (Patty Jenkins), sukūrusi mokslinės fantastikos filmą „Nuostabioji moteris“. Į nominantų sąrašą taip pat buvo įtraukti „The Dreamers“ – jauni nelegalūs imigrantai, kurie dar vaikai pateko į JAV teritoriją ir kuriems, valdant D. Trampo administracijai, gresia deportavimas.
Žurnalas „Time“ renka Metų žmogų nuo 1927 metų, kai šį titulą pelnė amerikiečių lakūnas Čarlzas Lindbergas (Charles Lindbergh), kuris pirmasis vienas perskrido Atlanto vandenyną.
Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimas ketina spręsti, ar patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.
Už tai, kad šis Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė pasisakė laikinoji Seimo tyrimo komisija.
Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.
Lapkričio pabaigoje komisijos posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nepadaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.
„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.
Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.
Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikrais momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.
Generalinis prokuroras E. Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.
Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.
Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laikinoji Seimo tyrimo komisija penktadienį pasiūlė naikinti parlamentaro Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.
Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.
„Komisija siūlo Seimui, kad Seimo narys K. Pūkas būtų atiduotas į teisingumo rankas. Komisija priėmė sprendimą tenkinti generalinio prokuroro prašymą“, – sakė komisijos pirmininkas Antanas Baura.
Artimiausiu metu jis ketina įregistruoti komisijos išvadas. A. Baura tikisi, kad jos atsiras lapkričio 28 d. rengiamo nenumatyto Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.
Posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nesąs padaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.
„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.
„Sukeltas skandalas, Seimas dreba, bijo žiniasklaidos“, – apgailestavo K. Pūkas.
Politikas teigė pasijutęs kaip eksperimentinė žiurkė. „Aš nesu eksperimentinė žiurkė, kad su manimi eksperimentus darytų“, – piktinosi K. Pūkas.
Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.
„Iš generalinio prokuroro prašymo matyti, kad nėra nei vieno argumento, jog Seimo narys siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. (…) Akivaizdu, kad nėra baudžiamojo nusižengimo sudėties“, – komisijos posėdyje teigė A. Ručienė.
Advokatė kritikavo ir merginų tam tikrus veiksmus. „Vertinu tą situaciją, kad merginos pačios padarė tam tikras veikas, kurios yra neteisėtos, tai yra ir fotografavimas, dokumentų viešinimas iš Seimo nario kabineto, perdavimas kitiems asmenims tų dokumentų“, – aiškino A. Ručienė.
Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikras momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.
Susilaikęs per balsavimą Seimo narys „tvarkietis“ Juozas Imbrasas sakė, kad jam gaila laiko tokiems dalykams. „Ar yra įrodymų? Nėra jokių įrodymų. Tegul kompetentingos institucijos išsiaiškina, ir nereikia gaišti laiko tokiems dalykams Lietuvoje. Lietuva baigia išnykti, o mes gaištame laiką tokiems dalykams“, – piktinosi J. Imbrasas.
Seimo laikinoji tyrimo komisija yra įpareigota iki gruodžio 15 d. pateikti savo išvadas dėl Seimo nario K. Pūko teisinės neliečiamybės.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.
Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.
Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario K. Pūko konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, išvada dėl K. Pūko veiksmų turėtų būti paskelbta per mėnesį.
Ramybė. Apie tokią ramybę mes kol kas galime tik svajoti. Slaptai.lt nuotr.
Negerkite, vaikai! Nutinka po to taip, kad išgėrus litrą alkoholio, ryte apima panika, nes sunkiai prisimenama, kas vyko prieš tai ir tik po 5 metų, paaugę staiga suvokiate, kad galite paklausti facebook draugų – gal jie prisimena?
Politikai priekabiauja prie vienas kito ir visi drauge – prie ne politikų Lietuvos piliečių, tačiau prabėga laikas ir pasimiršta, lieka tik pasekmės, kurias pamatome vieną rytą prablaivėję, prabudę 27-aisiais Nepriklausomybės metais. Vaizdai, įspūdžiai, padėtis, pasaulis aplink ne koks ir visai ne toks, kokį palikome užmigdami, naiviai tikėdamiesi, kad lyg per sapną nubėgę kiekvienam skirtą intervalą, finale matysime šiek tiek šviesesnius reiškinius nei regėjome starte.
Elito ir minios estafetė
Politinis elitas startinėse pozicijose užsiėmęs patogesnes, pelnytas ir nepelnytas, ar atsitiktinai pakliuvusias geresnes vietas, visą laiką bėgo priekyje užsiėmęs savo reikalais ir reikaliukais, kas 4 metus, rečiau ar dažniau, patikindamas iš paskos skuodžiančią piliečių minią, kad „jau netrukus!“ Tik įstosime į Europos Sąjungą, į NATO, įsivesime eurą, gal dar 5 ar 10 metelių teks pasistengti, dar pakils Bendrasis vidaus produktas (BVP), dar nusipirksime modernesnės medicininės įrangos ir pagerės jūsų, mieli piliečiai, sveikata, renovuosime mokyklas ir jūsų vaikai įgis geresnį išsilavinimą, surengsime dar keliems tūkstančiams valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo kursų ir dar padidės jų darbo našumas – visi būsime, o ypač jūs mieli rinkėjai, labiau pilietiški, darbštesni ir, galiausiai, turtingesni.
Politinė vilties aksioma
Pagrindinė žinia, kurią politinis elitas turėjo ir turi perduoti miniai – nepraraskite vilties, juk nusipelnėte gyventi geriau, gražiau, darbiau, saugiau, turtingiau ir ilgiau. Šiuo atžvilgiu, visų Vakarų politinių jėgų ideologijos gali būti gretinamos su religija, tikėjimu, kad anapus, kai šis beprotiškas, o kartais ir beprasmiškas intervalas žemėje baigsis, ten pagaliau būsite laimingi. Skirtumas tik toks, kad religija laimės būseną perkelia ten, iš kur, bent jau tradicinių pažiūrų čiabuviai, skambučių nesulaukia – nėra kaip patvirtinti, bet nėra kaip ir paneigti, tad žmonės dažniausiai renkasi geriau viltį, nei neviltį.
Politikų pažadai apie gerovę dažniausiai būna konkretesni. Naivesnės arba į atvirą populizmą linkusios politinės jėgos geresnes permainas žada jau po 4 metų, o labiau patyrę ir blaiviau į pasaulį žiūrintys politikos vilkai kalba apie ilgesnius – dešimtmečius siekiančius periodus, žinodami, kad vilties reikia ir riekės ilgam. Žmonėms – tai tinka. Svarbiausia – juk yra vilties. Vieni patiki tais, kurie žada netrukus, kiti – tais, kure žada vėliau, tačiau iš esmės toks modelis galioja.
Atimti viltį rizikinga
Jei politikas šią schemą pažeidžia, net ir labai galingas, stiprus, pats oligarchų oligarchas bebūtų – baigia karjerą blogai. Pavyzdžių apstu. Geriausias jų, mūsų pamiltos šalies Ukrainos atvejis. Viktoras Janukovičiaus pasižadėjimai savo šalies piliečiams, kad stosime į ES ir pagaliau gyvensime geriau, buvo ta viltis, kuri leido nuskurdusiai, nualintai, žemiausius visų parametrų gyvenimo kokybės rodiklius susirinkusiai bendruomenei kentėti ir, su atkakliu tikėjimu ateitimi, vegetuoti. Kai viltis buvo atimta – sprogimas tapo neišvengiamu. Kai iš žmonių viltis atimama, jų nebesulaikysi nei kulkomis, nei greit įtikinsi naujais pažadais – pakyla, eina ir šluoja, ką ir matėme Kijeve. Visos revoliucijos taip prasidėdavo ir baigdavosi, kai atsirasdavo naujas pranašas, pasiūlydamas miniai naują, arba tą pačią, kuri iš jų buvo atimta, viltį.
Šiuo atžvilgiu politiką vėl galima gretinti su religija ir tikėjimu. Labai maža dalis piliečių, dėl visiškai objektyvių priežasčių, gali realiai įvertinti vilties apie gerovę šioje žemėje nešėjų galimybes, kompetenciją ir sugebėjimus, o didžiąją dalį žmonių tereikia tik įtikinti. Nesvarbu ar pažadai realūs, pagrįsti, įgyvendintini ir, apskritai, – nesvarbu ar darbai apie kuriuos kalbama iš viso reikalingi ir duos naudos. Svarbiausia, kad minia jais patikėtų bent jau tiek, kad rinkimų dieną nueitų prie balsadėžių ir už savo tikėjimą, į kurį viltis sudėjusi, balsuotų.
Nėra ko, o pasiūlyti reikia
Dabartinį Lietuvos valdantįjį elitą ištiko tokia bėda, kad nėra ateityje jokių objektyvių šviesulių, kuriuos galėtume išvysti, vilties, kuria galėtume tikėti, organizacijos, į kurią galėtume įstoti. Į ES jau įstojome, tad galima tik išstoti, bet dėl to vargu ar taps geriau, juolab išstojus iš NATO – saugumo nepadaugės. Kaip apie galimą „šviesulio – vilties“ instituciją buvo pasamprotauta stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kuri diktavo tam tikras stojimo sąlygas. Tačiau, kad siekiamybė priklausyti dar vienai globaliai struktūrai sudomintų piliečius tiek, kad jie su EBPO susietų savo viltis, buvo naivu tikėtis.
Bemaž apie religinę viltį žinią yra ištransliavęs valdančiųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, pareiškęs tam tikras savo preferencijos lietuviškosios pagonybės tradicijų atžvilgiu. Tačiau paaiškėjo, kad jo pasaulėžiūra apsiribojo tautiniais kostiumais vaikams ir pėsčiųjų žygiais Lietuvos gamtoje suaugusiems, tad potenciali viltis tapti unikaliais savo tikra ar rekonstruota religija, neišsipildė.
Tėvynės meilės dilemos
Kai visuomenei nepasiūlomas įtikinamas vilties ateityje variantas, prasideda nemalonūs dalykai, kurie daugiau ar mažiau sietini su nevilties apraiškomis. Tarkim, kad ir gerokai išaugęs emigravusiųjų iš Lietuvos skaičius reiškia tai, kad žmonės savo šalyje perspektyvos arba vilties nebemato ir išvyksta ten, kur, jų nuomone, vilties dar yra. Visaip nutinka. Kartais viltį suranda, kartais neranda, bet atgal ketina grįžti dažniausiai tik numirti. Nors irgi ilgainiui integruojasi į bendruomenes, suranda naujus draugus, tad ir tas paskutinis noras lieka neišpildytas. Galų gale mirusiųjų niekas ir neklausia, jie patys irgi, prieš iškeliaudami, nebenori apsunkinti artimųjų sakralinių reikšmių rūpesčiais.
Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O kas gi lieka daryti pasilikusiems, gyviems, neprisidėjusiems prie Lietuvos rekordo pagal savižudybių skaičių, neemigravusiems, kurių, nepaisant kryptingų naujosios vyriausybės pastangų – išguiti kuo daugiau rimtos socialinės atspirties po kojomis neturinčių žmonių iš Lietuvos – vis dar yra bemaž 3 milijonai (2016 m. dar buvo 2 888 558, bemaž tiek pat, kiek 1962–1963 m.).
Galbūt, „Misija Sibiras“ pavyzdžiu jau laikas planuoti naujus pilietinius judėjimus – „Misija Europa“ ir „Misija Amerika“, kurių tikslas būtų mirusiųjų emigracijoje lietuvių palaikų parsigabenimas ar bent jau jų kapų aplankymas? Ar tokios misijos būtų šventvagystė? O gal kaip tik atvirkščiai – tautos dalis pabėgo juk ne nuo Lietuvos, tik išvyko ieškoti Eldorado, kuriame jie būtų reikalingi. Labai dažnai išvyko kaip tik dėl Lietuvos – ne abstrakčios, bet konkrečios, kad jų gimtinėje pasilikę artimieji turėtų kuo maitintis, už ką mokytis ir gydytis.
Jei vilties nėra – pasiūlykime neviltį!
Be abejo, dabartinė vyriausybė yra suskaičiavusi, kiek dar iš šalies žmonių turi iki 2020 m. išvykti, kad ateityje, svarstant biudžetą, nebūtų padarytą lemtingų klaidų. Įvertinus tendencijas, šalyje po 3 metų dar turėtų likti virš 2,7 mln. piliečių. Kadangi, pagal biudžeto planus, ko gero, – daugoka, o premjeras mėgsta visada pridurti, kad „darėme ir darysime“, tad sieks dar daugiau ir jau imasi konkrečių veiksmų procesams paspartinti. Tenka pripažinti, kad jam sekasi. Bent jau šiais metais, vidutiniškai 50 tūkst. emigravusiųjų per metus vidurkis bus viršytas.
Ko gero, S. Skverneliui į galvą yra atėjusi išganinga mintis, kad jei nėra pozityvių dalykų, kurie piliečiams galėtų suteikti vilties, juos galima pakeisti negatyviais. Svarbu suformuluoti, kad jų sieksime ir kryptingai tai daryti.
Vytį – į miškus pas urėdus
Niekaip negalima paneigti, kad šiuo atžvilgiu S. Skvernelio vyriausybės nariai lenktyniauja išradingumu. Vienas iš tokių kūrybiškumo pareikalavusių būdų – jei vyriausybės ir Seimo nariams nėra kuo užsiimti, nesuprantama ką ir dėl ko daryti – reikia prie ko nors priekabiauti. Gražiai su šia intencija startavo Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, nusprendęs kibti urėdams į atlapus. Miško žmonės labai ir nesipriešino – iš pradžių nustebo, po to padūsavo, pabandė pasikalbėti, bet nebuvo su kuo, tad pasigalando kirvius ir išėjo į miškus malkomis pardavimui ir bilietais į anapus rūpintis.
Plakatas skelbia, kad Kultūros ministrei dar derėtų pasimokyti vidurinėje mokykloje. Slaptai.lt nuotr.
Įdomų priekabiavimo prie kultūros precedentą pateikė Liana Ruokytė–Jonsson. Kultūros ministrė nusprendė, kad keistai ji atrodys plačiai besišypsanti monumentalaus raitelio ant žirgo papėdėje Lukiškių aikštėje. Galbūt įžvelgė tam tikrų pavojingų aliuzijų su tais laikais, kai raiteliai buvo tikri ir užsiėmė, anot istorikų, plėšikavimu ir prievartavimu kaimyniniuose kraštuose. Netgi, anot legendos, dabartinės valdančiosios tautos Europoje riterį ant laužo dievų garbei yra ne vieną suspirginę. Jei būtų ant nedidelio žemaituko pasodinę kokį mikimauzą, pakemoną ar teletabį, niekam tas monumentas nebūtų užkliuvęs. O dabar buvo ir neramu, ir negerai, nes Vyties vizija, apie kurią visuomenė kalba, akivaizdžiai susijusi su priekabiavimo atvejais prie svetimų, tuo metu silpnesnių aplinkinių tautelių.
Lietuva nori didingo Laisvės paminklo. Slaptai.lt nuotr.
Kad nebūtų visuomeninis projektas realizuotas – sumegzta sumani intriga. Monumentalus paminklo projektas atmestas, paskelbtas naujas konkursas, laimės jį, ko gero, tas pat raitelis ant žirgo, tik jis nebebus panašus ir tautos sąmonėje įsitvirtinusį Vyties įvaizdį. Jei istoriniais šaltiniais nesiremiama, kur valdovų anspauduose išlikęs Vyties simbolis visada išreiškia veržlumą, – tai galima kurti kokius tik norima naujus įvaizdžius. Ilgainiui piliečiai priprastų, tačiau šiuo metu, ko gero, – tai ir svarbiausia intrigos idėja – siekiama tik supriešinti visuomenę.
„Kam to reikia?“ – retorinis klausimas. Ko gero, reikia tam, kad žmonės būtų piktesni, galbūt pradės pykti nebe ant kultūros ministrės, bet ant skulptorių, architektų, vienas ant kito, kaimynų, tolimų ir artimų draugų bei priešų, bus užsiėmę pykčiais ir kultūros ministrei nebekvaršins galvos.
Pyktis ir sveikata medicinoje
Priekabiavimo prie įvairų piliečių grupių rekordininku šioje vyriausybėje visgi yra Aurelijus Veryga. Paskutinis jo sumanymas pribloškė ligotus žmones, kurie nuo šiol bus priversti dėl elementarių vaistų nuo slogos ar galvos skausmo laiką leisti eilėse prie gydytojų kabinetų. Šio sumanymo tikslas toks pat, kaip ir minėtųjų, – žmonės turi būti pikti. Pykti ant vaistininkų, ant savęs, kodėl susirgo, ant kaimynų eilėje prie gydytojo kabineto. Gydytojai taip pat turi labiau pykti ant pacientų, kurie be reikalo juos trukdo su savo bėdomis. Problemų pas juos žymiai daugiau, nei kažkas galėtų jas vienu mostu išspręsti pakeldamas atlygį už sąžiningą darbą.
Iš tiesų bėdos medicinos srityje brendo jau nuo pat euro įvedimo. Pirmiausia, pabrango padėka už gydytojų parodytą dėmesį. Nors skaičius ant banknoto ir tas pats, tačiau jo nešėjui pensija 3,45 karto nepadidėjo – štai ir turėjo žmonės apsispręsti, ar nusipirkti vaistų, ar padėkoti gydytojui. Pasikeitė ir jaunesnės kartos požiūris, kuris pilietiniais ar kokiais kitais sumetimais, vis dažniau linkęs medicinos darbuotojams padėkoti tik žodžiu ir šypsena, o ne konkrečiu nominalu, už kurį gavėjas galėtų sumokėti viduriniajai visuomenės klasei derančius mokesčius prekybininkams.
Naujo chaoso įnešimas į medikų ir pacientų terpę – sumanus ministro žingsnis. Piliečiai pajus, kad gydytojai jiems reikalingi, gydytojai pradės dar labiau skųstis, kad pacientų pas juos per daug ir t.t. Jeigu tikslas buvo, kad būtų ne geriau, o blogiau – jis pasiektas.
Fantasmagorijos, tačiau jos realios
LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sveikatos ministras, po vaistinėse ir prie šeimos gydytojų kabinetų kilusio chaoso, pripažino, jog nesitikėjo, kad padėtis tokia bloga. Anot jo, vaistus, kurie nuo šiol tapo receptiniais, galima pakeisti kitais vaistais su ta pačia veikliąja medžiaga. „Nė vienas medicinos studentas nesimoko nei vieno firminio pavadinimo. Visi vaistai yra išrašomi veikliąja medžiaga. Sutinku, kad yra psichologiniai (pacientų – aut.) nusiteikimai, reakcijos į tablečių spalvą ar pakuočių grožį“, – tikino ministras.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors, anot A. Verygos, reformų tikslas buvo, kad pacientai mokėtų už vaistus mažiau bei paaiškino, kad problemų šaknys yra pacientų neapsisprendimas, ko jie nori: „Lietuva yra labiausiai (už vaistus – aut.) primokanti šalis, o pacientai labiausiai skundžiasi. Man labai įdomu, kai pacientai vienoje apklausoje skundžiasi, kad tenka daug primokėti, o kitąkart skundžiasi, kad neturi teisės rinktis. EBPO yra įvardijusi Lietuvą kaip šalį, kur priemokos yra vienos didžiausių. Mūsų pareiga šitą problemą spręsti.“
Tad ministras ir išsprendė problemą priversdamas susirgusius piliečius paįvairinti savo gyvenimą vaistų pakuočių nauju dizainu, kitokios formos ir spalvų tablečių įvairove, laukiant eilėse prie šeimos gydytojų kabinetų.
Sunku spręsti, ar ministras pats taip sumanė, ar jam liepė premjeras, ar patarė, tarkim, buvęs Vaistų gamintojų asociacijai vadovas ir amžinasis gydytojų profsąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Jei bus sugriauta, bus ką statyti
Iš esmės, šios „profesionalų vyriausybės“ ir valdančiosios partijos išskirtinis bruožas tas, kad jie linkę inicijuoti chaosą netgi ten, kur kokių nors įtampų visuomenėję iki tol nebuvo galima net įtarti esant.
Vykdomų reformų tikslas, ko gero, ir yra tik sugriauti, dažnai motyvuojant poreikiu sunaikinti prieš 27 metus išnykusios sovietinės sistemos reliktus ir visiškai neimant į galvą, kaip ir kas bus sukurta. Panašūs precedentai matomi bemaž visose veiklos srityse, eilinį kartą reformuojamose švietimo, socialinės apsaugos, mokesčių sistemose. Galbūt į valdžią netikėtai pakliuvusiems avantiūristams kas nors patarė, kad pirmųjų kadencijos metų sugriovimus bus galima pavadinti „nepopuliariais sprendimais“, kurie visada priimami kadencijų pradžioje, ir paskutiniais kadencijos metais, kai taps aišku, kas iš šių avantiūrų išėjo, bus galima leisti žmonėms apsiraminti ir nieko nebedaryti, šiek tiek pataisant tai, kas iš chaoso bus užgimę.
Galbūt nevilties, kaip alternatyvios siekiamybės piliečiams pasiūlymas tėra laikinas reiškinys? Premjeras apie žmonėms būdingą vilties poreikį tikrai nepamiršo, nes kiekviena proga patikina piliečius, kad tos problemos, kuriomis jie nepatenkinti šiais metais, bus išspręstos kitais. Taigi, apie gerąją naujieną, žmogus, pagalvoja ir viltį piliečiams bando suteikti ir pozityvią, ne tik negatyvią.
Reformos, kaip valstybės pažinimo būdas
Vis dėlto į priešingas puses tempiamo valdžios garvežio veiksmai neturėtų artimiausiu metu keistis. Dar vienas šią valdžią iš kitų išskiriantis bruožas – kompetencijos ir mokslo vertės ignoravimas. Elgsena gana natūrali, kadangi į Seimą susirinko, tegu ir aukštojo, tačiau gana siauro agronominio – agrarinio išsilavinimo žmonės, todėl visi kiti mokslai, kurių jie nesupranta, kelia baimę ir natūralų atmetimą. Galima žmogiškai suprasti tuos politinius lyderius, kurių pasaulėžiūra formavosi svajojant apie derybas dėl baudos dydžio su greitį viršijusiais vairuotojais ar salietra užpiltų runkelių matmenų padidėjimo stebuklą. Pakliuvus į politinių intrigų, kompromisų ir galimybių terpę, šalia to, patiriant atsakomybės už šalies dabartį ir ateitį naštą, – galva ir susisuka. Tokiu atveju, jei įtampa smegenų pusrutuliuose nebepagimdo konstruktyvių sprendimų, ji pradeda gimdyti destruktyvius, kurie galiausiai (nes kitokių nėra) ir tampa siekiamybe.
Valstybės valdymo mechanizmai sudėtingesni nei laikrodžio sraitelių veikimo principai
Kiekvieno smalsaus žmogaus vaikystės prisiminimuose rasime panašių pavyzdžių, kai, tarkim, apimdavo įgeidis sutaisyti laikrodį. Žinoma, iš pradžių jį tekdavo išardyti, kad taptų suprantama, kaip laikrodis veikia. Neretai būdavo išardomas veikiantis laikrodis, nes tik pagal jį galima pataisyti neveikiantįjį.
Panašiai ir su valstybės reikalais dabar klostosi. Nors dauguma reformų keistos ir bereikalingos, jų tikslai mirtingiesiems nesuvokiami, tačiau pačios reformos yra geras būdas pažinti ir suprasti, kaip viena ar kita valstybės struktūra veikia. Kai bus suprasta, galbūt kažkas ir bus sukurta ar „sutaisyta“, o jei sutaisyti nepavyks, beliks išmesti.
Visuomenės baiminamasi, nes ji turi iniciatyvų
Dar vienas svarbus momentas vykdant dabartines reformas – detalės. Kuo jų mažiau, tuo geriau, nes tuomet surinkti mechanizmą paprasčiau. Bene visais atvejais kalbant apie šios vyriausybės veiklos metodus – nereikalingiausia detalė yra bendruomenės ir jų iniciatyvos. Kaip ir svetimo, nepažinaus mokslo atveju, visuomeninės iniciatyvos valdantiesiems kelia pasidygėjimą. Nepasitikima visuomene ne atsitiktinai, o fundamentaliai. Tai pasakytina ir apie nepasitikėjimą regioninėmis miškininkų organizacijomis, jas sunaikinant ir kuriant vieną valstybinį monstrą, nepasitikėjimas patriotiškai nusiteikusiais piliečiais, inicijavusiais nacionalinio simbolio atsiradimą Lukiškių aikštėje, nepasitikėjimas žmonėmis, kurie be gydytojų pagalbos sugeba nuspręsti, ar vaistai nuo slogos jiems padeda ar nepadeda, reikalingi ar nereikalingi.
Kai optimistinių scenarijų nėra, vilties, kad bus geriau taip pat nėra iš kur paimti ir ką žmonėms pasiūlyti, tuomet tiesiog sėjamas chaosas tikintis, kad nuo jo pavargę žmonės patikės savo likimą buvusiam statutiniam pareigūnui, generolui, ir tas įgyvendins policinės valstybės modelį. Jeigu ir be didelio noro – tai bent jau todėl, kad kitokios visuomeninių, socialių ir pareiginių santykių konstrukcijos sukurti jis ir nemoka.
Tiesa, kiekvienos ES šalies premjeras žino, kad vargiai tai bus įmanoma. Europos centre mažiausia bėda, be vis dėlto bėda – kilęs kitų europiečių nepasitenkinimas. Tačiau žino ir tai, kad įgyvendinti nieko ir nereikės. Svarbu, kad piliečiai tikėtų, kad jis įgyvendinti gali ir įtikėtų, kad policinė valstybė jiems reikalinga, o kas gi kitas gali ją sukurti geriau, jei ne policininkas. Panašu, kad pagoniškos Lietuvos vizija R. Karbauskio galvoje jau patyrė pralaimėjimą ir išsisklaidė, užleidusi vietą viską reguliuojančios, tvarkančios ir sprendžiančios „tvirtos rankos“ idėjai.
Valdžia be alternatyvos
Tad piliečiams belieka tik priekabiauti: moterims prie vyrų, vyrams prie moterų, viršininkams prie pavaldinių, o tiems, kurie neturi prie ko, tenkintis svetimais priekabiavimais socialiniuose tinkluose ir kt. media kanaluose.
Kadangi šią valdžią ištiko dar vienas išbandymas – Seime nėra net ko nors panašaus į opoziciją, valdžia iš neturėjimo ką veikti priekabiauja prie visų iš eilės. Beveik nėra abejonių, kad nereikės nei 5 metų, užteks ir 3, kai šio priekabiavimo aukos pradės skųstis, bandydamos viena kitą ir tuos, kurie priekabiavimo nepatyrė, įtikinti, kad buvo iki sąmonės netekimo apgirtę ir tik dabar išblaivėjo, subrendo ir nusprendė, kad gali pasakyti „tiesą į akis“ viešai, bet kaip jau tapo įprasta – tik savo socialinių tinklų paskyroje.
Asmeninio ir valstybinio priekabiavimo panašumai
Kino režisieriaus Šarūno Barto ir aktorės Julijos Steponaitytės istorija, visą savaitę sprogdinusi žiniasklaidos kanalų reitingus, išties atvėrė visuomenės piktžaizdę, kuriai vaistų galima būtų rasti sveikoje, bet vargu ar jų atsiras su A. Verygos receptais ar be jų pasiligojusioje visuomenėje. Viskas aišku tapo tik buvusiam teisingumo ministrui ir dabartiniam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui. Suskaičiavo liberalas sąskrydžiuose išgertus liber-alaus butelius ir konstatavo: „Kaltas! Lydekai paliepus, man panorėjus – dink Bartai iš Vilniaus savivaldybės patalpų, kad ir į Kauną pas Visvaldą Matijošaitį. Tiesa, ten gali būti dar blogiau. V. Matijošaitis irgi buvęs policininkas, tad gali iš Vilniaus nelegaliai emigravusi įtariamąjį menininką sulaikyti 2 mėn. belangėje, kol išgirs „nuoširdų prisipažinimą“.
Kadangi logiškai suvokiamais sprendimais šioje istorijoje net nekvepia, derėtų J. Steponaitytei rašyti pareiškimą policijai dėl patirto pažeminimo, pateikti priekabiavimo įrodymus ir pasitikrinti blaivumą. Absurdas, tačiau, o kaip kitaip?
O į ką kreiptis piliečiams, kurie patiria valdžios žmonių įkyrias priekabias? Rašyti pareiškimus policijai, bet ten, anot R. Karbauskio, buvęs policininkų vadovas, o dabar premjeras, yra išsaugojęs geranoriškų santykių kanalus ir, kaip visi esame pratę, santykiai su viršininku bus policininkams svarbesni už santykius su eiliniu pareiškėju, bent jau todėl, kad viršininkas nepradėtų priekabiauti.
Lieka tik viltis, kuria galime pasikliauti. Tačiau šįkart ir jos vietoje pateikiama beviltiškos ateities prognozė. Visa tai tik tam, kad būtų sukurtas chaosas, pažintos jo sudėtinės dalys, tuomet galbūt kažkas sukurta, o jei nepasiseks, teks viską išmesti – galbūt ir savaime išbyrės tos detalės –„visuomenės atomai“ po platųjį pasaulį.
Konstitucinis Teismas uždarame posėdyje žodinio proceso tvarka pradėjo nagrinėti Seimo gegužės 2-osios nutarime išdėstytą paklausimą, ar Seimo nario Kęstučio Pūko konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Seimo specialiosios tyrimo komisijos manymu, „Seimo nario K. Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių asmenų darbo metu bei pokalbių dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos metu veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba buvo žeminamas kandidačių orumas, jos akivaizdžiai buvo diskriminuojamos dėl jų socialinės padėties, taip pat savo neetišku elgesiu Seimo narys K. Pūkas diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą, todėl K. Pūko veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas bei atitinkamai kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“.
Konstitucinis Teismas posėdžio išvakarėse gavo Seimo nario K. Pūko prašymą atidėti Konstitucinio Teismo posėdį, tačiau jo netenkino. K. Pūko prašyme pateikta lapkričio 14 d. išrašyta medicininė pažyma dėl neatvykimo į Konstitucinį Teismą užpildyta netinkamai, iš jos neaišku, ar posėdžio dieną jis negali dalyvauti Konstitucinio Teismo posėdyje ir kiek laiko negalės būti šaukiamas į teismo posėdžius.
Atsižvelgdamas į tai, į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad byloje turima informacija dėl Seimo nario K. Pūko sveikatos būklės ir jo veiklos nurodytu ligos laikotarpiu yra prieštaringa, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog medicininėse pažymose nurodytos ligos neapriboja Seimo nario K. Pūko fizinių galimybių tiek, kad jis negalėtų išvykti iš namų ir (arba) stacionarios gydymo įstaigos. Be to, Konstitucinio Teismo posėdyje K. Pūkui atstovavo du advokatai, tad jo teisė į gynybą buvo tinkamai užtikrinta.
KT posėdyje ištyrė įrodymus, išklausė liudytojų parodymus ir taip baigė įrodymų tyrimą. Prieš pradedant teisminius ginčus ir baigiamąsias šalių kalbas, Konstitucinis Teismas nusprendė padaryti pertrauką. Advokatams patikinus, kad Seimo narys K. Pūkas posėdyje galėtų dalyvauti pirmadienį, posėdis atidėtas iki pirmadienio, lapkričio 20 d. Posėdis taip pat bus uždaras.
Kai kuriems politikams suabejojus dėl Seimo nario Kęstučio Pūko nedarbingumo pažymėjimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Gydytojų konsultacinė komisija ketvirtadienį turėjo įvertinti jo nedarbingumą. Tačiau, „Sodros“ teigimu, Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio metu K. Pūkas buvo išvežtas į ligoninę, todėl sprendimas dėl jo laikinojo nedarbingumo nebuvo priimtas. Toliau dėl K. Pūko laikinojo nedarbingumo spręs gydymo įstaigos medikai.
„Savo ruožtu „Sodra“ gavo K.Pūko paaiškinimą dėl lapkričio 9 dienos, kai jis buvo užfiksuotas sodybos statybvietėje. Įvertinę pateiktą paaiškinimą spręsime, ar tai buvo elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimas, ir priimsime sprendimą dėl ligos išmokos mokėjimo už tą dieną“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
„Sodra“ turi svarstyti, ar mokėti ligos pašalpą K. Pūkui už tam tikras dienas dėl galimo pažeidimo, kai buvo paskelbta, kad nedarbingas parlamentaras vadovauja statyboms.
„Už tam tikras dienas, kai yra tam tikri pažeidimai, ką mes matome iš žiniasklaidos, „Sodra“ gali nemokėti ligos pašalpos. Ligos pašalpos mes svarstysime nemokėti už tam tikras dienas, bet mes negalime nuspręsti, ar žmogus darbingas, ar ne. Tai sprendžia gydytojas“, – sakė „Sodros“ atstovas Mindaugas Sinkevičius.
Trečiadienį į posėdį susirinkusi laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo Seimo narį K. Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę savo darbo negalėjo užbaigti, nes posėdyje ir vėl nepasirodė nedarbingumo pažymėjimą turintis K. Pūkas.
Komisija taip pat nutarė kreiptis į „Sodrą“, kad ji „paskubintų tyrimą dėl viešoje erdvėje užfiksuotų pažeidimų, kuomet jis, turėdamas nedarbingumą, vadovavo statybos darbams“.
Komisijos narius nustebino tai, kad K. Pūkas nuo lapkričio 9 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, bet nedarbingumo pabaigos terminas nenurodytas.
Kai kuriems Seimo nariams suabejojus, ar pažyma nėra fiktyvi, nutarta kreiptis ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Pažymą išdavusi šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ gydytoja Aistė Stasiulevičienė laikinai nušalinta nuo pareigų. Klinikos teigimu, nedarbingumo pažymėjimą ji išdavė pagrįstai, bet nusižengė vidaus taisyklėse numatytai tvarkai išrašyti pažymą, t.y. nenurodė galiojimo datos.
Didžiosios Britanijos tarptautinio vystymosi ministrei trečiadienį iškilo grėsmė netekti posto dėl be leidimo surengtų susitikimų Izraelyje. Ji tapo naujausia į skandalą įsipainiojusia premjerės Teresos Mei (Theresa May) ministrų kabineto nare. T. Mei ministrę Priti Patel (Priti Patel) iškvietė iš vizito Afrikoje, kad ši pasiaiškintų dėl susitikimų su Izraelio politikais. Skelbiama, kad jų metu P. Patel iškėlė galimybę, jog Didžioji Britanija galėtų skirti paramą Izraelio kariuomenei.
P. Patel pirmadienį atsiprašė dėl 12 susitikimų, kurie įvyko rugpjūtį jai su šeima atostogaujant Izraelyje. Vieno jų metu politikė susitiko su šalies premjeru Benjaminu Netanjahu (Benjamin Netanyahu). Apie susitikimus ji iš anksto nebuvo pranešusi nei Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijai, nei T. Mei kanceliarijai.
Gavusi viešą premjerės papeikimą, P. Patel antradienį su trijų dienų vizitu išvyko į Ugandą. Tačiau šaltinis Didžiosios Britanijos vyriausybėje naujienų agentūrą AFP informavo, kad trečiadienį T. Mei prašymu ji išskrido atgal į Londoną.
Jei P. Patel būtų atleista, ji būtų antroji T. Mei ministrų kabineto narė, per savaitę netekusi posto. Pasigirdus įtarimams dėl seksualinio priekabiavimo, lapkričio 1 dieną iš posto pasitraukė gynybos ministras Maiklas Falonas (Michael Fallon).
Didžiosios Britanijos gynybos ministras Maiklas Falonas (Michael Fallon) atsistatydino, pareiškęs, kad praeityje jis „nederamai elgėsi“, praneša BBC.
„Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimų apie parlamento narius, taip pat ir apie mano elgesį praeityje. Daugelis jų melagingi, bet aš pripažįstu, kad praeityje neatitikau aukštų standartų, keliamų ginkluotosioms pajėgoms, kurioms atstovauti turiu garbę“, – sakoma M. Felono atsistatydinimo pareiškime, kurį paskelbė Didžiosios Britanijos premjero kanceliarija.
Anksčiau Didžiosios Britanijos žiniasklaida apkaltino M. Faloną dėl to, kad jis nederamai elgėsi su žurnaliste Džulija Hartli-Brever (Julia Hartley-Brewer) per Konservatorių partijos konferenciją 2002 metais.
Pasak laikraščio „The Guardian“, jis ne kartą palietė žurnalistės kelius per vakarienę konferencijos metu, bet atsiprašė jos dar prieš 15 metų, iškart po incidento.
„Džulija – gera Maiklo bičiulė. Jis peržengė ribą, padėdamas ranką ant jos kelio. Ji jam paaiškino, kad jai tai nemalonu, ir jis jos atsiprašė dar prieš 15 metų“, – cituoja leidinys artimą Jungtinės Karalystės gynybos ministro draugą.
Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) padėkojo M. Falonui už uolią tarnybą.
M. Falonas gynybos ministro poste laikėsi griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu.
Seksualinio smurto būna ne tik kino pramonėje, bet ir „aukščiausiu politiniu lygiu“: Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Valstriom (Margot Wallstrom) savo feisbuko paskyroje rašo, jog eidama pareigas pati yra tapusi seksualinio priekabiavimo auka. Detalių ji nepateikė.
Tačiau 2014 metais M. Valstriom švedų žurnalisto Jano Šermano (Jan Scherman) knygoje pasakojo apie incidentą per vakarienę su Europos šalių lyderiais. Ją esą tada nederamai lietė stalo kaimynas. „Staiga aš ant savo šlaunies pajutau ranką. Mano stalo kaimynas pradėjo mane čiupinėti. Negalėjau tuo patikėti“, – pasakojo M. Valstriom.
Ministrė, be to, pareiškė prisijungusi prie interneto kampanijos #metoo (aš taip pat), kuri buvo pradėta kilus skandalui dėl seksualiniu priekabiavimu ir prievartavimu kaltinamo JAV kino prodiuserio Harvio Veinsteino (Harvey Weinstein).
Estijos parlamento pirmininko pavaduotojas Tavis Roivas (Taavi Roivas) paliks savo postą kilus skandalui dėl jo nederamo elgesio lankantis Malaizijoje. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Postimees“.
„Aš pasirengęs palikti vicespikerio postą. Sau aš jau priėmiau šį sprendimą“, – sakė jis žurnalistams.
„Tikiuosi, jog tai bus pamoka tiek mano bičiuliams, tiek politiniams konkurentams, – pridūrė T. Roivas, kuris anksčiau ėjo ir šalies premjero pareigas. – Aš nebedrįsiu eiti į naktinį klubą“.
Anksčiau ketvirtadienį laikraštis „Eesti Paevaleht“ pranešė apie nederamą T. Roivo vadovaujamos Estijos verslininkų delegacijos elgesį per vizitą į Malaiziją ir Singapūrą rugsėjo mėnesį.
Leidinio duomenimis, rugsėjo 21-osios vakare dalis delegacijos, taip pat ir T. Roivas, patraukė į barą Kvala Lumpūre. Verslininkai pasikvietė su savimi dar kelis šiame mieste dirbančius estus, daugiausia moteris. Kaip teigia laikraštis, prie mažiausiai trijų moterų bare buvo priekabiaujama. Be to, vieną iš vakarėlyje dalyvavusių moterų neblaivus delegacijos narys esą įstūmė į baseiną.
T. Roivas netiesiogiai pripažino savo kaltę dėl incidento. „Vakarėlyje dalyvavusi moteris turėjo pretenzijų ir dėl mano elgesio. Aš susitikau su šia moterimi ir jos atsiprašiau“, – pareiškė ketvirtadienį politikas.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), ketvirtadienį lankydamasis įžymiame Paryžiaus pastatų komplekse, pagyrė Prancūzijos prezidento žmonos išvaizdą, praneša naujienų agentūra AP.
Oficialiame Prancūzijos vyriausybės „Facebook“ puslapyje patalpintame vaizdo įraše užfiksuoti po ekskursijos Invalidų rūmų muziejuose besišnekučiuojantys D. Trampas, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir jų antrosios pusės.
Atsisveikinant D. Trampas pasisuko į Bridžit Makron (Brigitte Macron) ir gestu parodė į jos kūną. „Žinote, jūs tokios puikios formos“, – pasakė D. Trampas ir dar kartą tai pakartojo pasisukęs į E. Makroną. „Gražu“, – pridūrė JAV prezidentas. B. Makron yra buvusi savo vyro mokytoja, ir jų santykiai sulaukia daug dėmesio dėl ryškaus jųdviejų amžiaus skirtumo.
Tačiau feministės ir pats Prancūzijos prezidentas tokią D. Trampo dėmesio išraišką pavadino seksistine, ir pridūrė, kad jei E. Makronas būtų vyresnis už žmoną, niekam nė mintis nekiltų to komentuoti.
Įdomu tai, kad E. ir B. Makronus amžiaus skirtumas toks pat kaip ir D. ir M. Trampų.
D. Trampas jau anksčiau yra sulaukęs kritikos, kad su moterimis elgiasi kaip su objektais ir jas žemina. Ypač daug neigiamų atgarsių sulaukė paviešintas įrašas, kuriame girdėti, kaip D. Trampas giriasi seksualiai priekabiavęs prie moterų ir tvirtina, kad: „Kai esi žvaigždė, jos leidžia tai daryti. Gali daryti bet ką“.
Žodžiu, D. Trampas ir toliau elgiasi taip, kaip nedera elgtis solidžiam solidžios valstybės vadovui.
Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, spręsianti dėl Seimo nario Kęstučio Pūko teisinės neliečiamybės, galės dirbti iki rugsėjo 15-osios dienos.
Atsižvelgdamas į laikinosios tyrimo komisijos siūlymą Parlamentas Seimo nutarimu pratęsė jos darbą. Už tai balsavo 74 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 2 parlamentarai.
Antradienį tyrimo komisija planavo apsispręsti, ar duoti sutikimą Seimo narį K. Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Tačiau jame dėl pateisinamų priežasčių – ligos – K. Pūkas nedalyvavo, todėl komisija nutarė prašyti Seimo komisijos darbą pratęsti iki rugsėjo 15 d.
Komisijos pirmininko Antano Bauros teigimu, K. Pūko nedalyvavimo posėdyje priežastis yra rimta – medikų pateikti tikrai pateisinantys dokumentai, nedarbingumas. Jeigu K. Pūkas pasveiktų anksčiau, tyrimo komisija, pasak A. Bauros, susirinks bet kuriuo laiku ir priims sprendimą.
Antradienį komisija išklausė Generalinės prokuratūros atstovų paaiškinimus.
Praėjusią savaitę Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuri buvo įpareigota sprendimą priimti iki šių metų liepos 4 d. Tyrimo komisijoje dirba 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, jai vadovauja Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys A. Baura, primena ELTA.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu.
Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.
Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.
Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui.
Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario K. Pūko teisinę neliečiamybę. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Kęstutį Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų.
Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų pradžioje Seimo narys K. Pūkas galimai seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų asmenų. Nukentėjusiais dėl seksualinio priekabiavimo šiame ikiteisminiame tyrime pripažinti 4 asmenys.
Taip pat tyrimo metu surinkti duomenys, anot Generalinės prokuratūros pranešimo, leidžia pagrįstai manyti, kad nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų vasario mėnesio pradžios K. Pūkas, laikydamas teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis seife, esančiame jo darbo Seime patalpose, neužtikrino šio ginklo ir šaudmenų saugumo. Tuo galimai buvo pažeistos šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Konstitucijoje, Baudžiamojo proceso kodekse bei Seimo statute nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nustatyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Įvertinus nurodytas Konstitucijos, Seimo statuto ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, prokuratūra konstatuoja, kad tolesnis ikiteisminis tyrimas Seimo nario K. Pūko atžvilgiu negalimas negavus Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Baudžiamajame kodekse už seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais siekimą, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavimą prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.
Šių metų kovą visuomenės informavimo priemonėse buvo viešai pateikta informacija, filmuota medžiaga apie tai, kad Seimo narys K. Pūkas, ieškodamas Seimo nario padėjėjos-sekretorės, kreipė dėmesį į lytį, išvaizdą, amžių, asmeninio gyvenimo aplinkybes.
Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar šio Seimo nario veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.
Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario K. Pūko teisinę neliečiamybę. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
