Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atmeta vienos žurnalistės kaltinimus, esą jis prieš dvidešimt metų prie jos seksualiai priekabiavo.
 
Atsakydamas į klausimą, ar 1999-aisiais per vakarienę nederamai lietė Charlottę Edwardes, kaip ji teigia, B. Johnsonas pirmadienį interviu televizijai sakė: „Ne“, informuoja agentūra „Reuters“.
 
B. Johnsonas taip pat paneigė, kad šis kaltinimas temdo nuo sekmadienio Mančesteryje vykstantį kasmetinį jo konservatorių partijos suvažiavimą.
 
Visuomenė nori girdėti, kas yra daroma dėl jos ir dėl šalies, ir kas daroma, kad šalis būtų suvienyta, kalbėjo vyriausybės vadovas.
 
Ch. Edwardes laikraštyje „The Sunday Times“ rašė, kad B. Johnsonas ją nederamai lietė – tuo metu jis buvo žurnalo „The Spectator“ leidėjas. „Po stalu aš pajuntu B. Johnsono ranką ant savo šlaunies. Jis ją spaudžia“, – rašė žurnalistė. Dabartinio premjero ranka esą lietė aukštai jos koją, jis palietė jos šlaunies vidinę pusę. Po vakarienės Ch. Edwardes teigė apie tai papasakojusi kitai moteriai, kuri sėdėjo B. Johnsonui iš kitos pusės. Ši moteris pareiškusi, kad B. Johnsonas grabinėjo ir ją.
 
Pradžioje žurnalistės kaltinimus paneigė ministro pirmininko atstovas. Ch. Edwardes tada tviteryje rašė: „Jei premjeras neprisimena incidento, tai mano atmintis vienareikšmiškai geresnė nei jo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 07:30

Šventojo Sosto sprendimu Vatikano apaštališkasis nuncijus Prancūzijoje 74 metų Luigis Ventura laikinai neteko diplomatinio imuniteto. Tai pirmadienį pranešė AFP, remdamasi Prancūzijos URM.
 
„Europos reikalų ir užsienio reikalų ministerija, nusiuntusi Šventajam Sostui prokuroro prašymą panaikinti popiežiaus nuncijaus Prancūzijoje diplomatinį imunitetą, gavo Šventojo Sosto patvirtinimą, kad imunitetas panaikintas, kol atliekama atitinkama procedūra“, – cituoja agentūra žinybos atstovą.
 
Anksčiau buvo pranešta, kad dėl L. Venturos, kuris yra Vatikano atstovas Prancūzijoje nuo 2009 metų, buvo paduoti keturi skundai. Trys pareiškėjai jau davė savo parodymus tyrėjams.
 
Vasario viduryje Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad L. Ventura seksualiai priekabiavo prie Paryžiaus merijos darbuotojo per iškilmingą priėmimą, Prancūzijos sostinės valdžios surengtą sausio 17-ąją.
 
Sausio 23-iąją Paryžiaus miesto taryba nusiuntė valstybės prokurorui atitinkamą pareiškimą, kurio pagrindu Paryžiaus prokuroras Remy Heitzas ir davė nurodymą pradėti tyrimą.
 
Anksčiau L. Ventura ėjo apaštališkojo nuncijaus pareigas Dramblio Kaulo Krante, Burkina Fase, Nigeryje, Čilėje, Kanadoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:11

Švedijos prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson. EPA – ELTA nuotr.
Švedijos prokuratūra nusprendė atnaujinti tyrimą prieš portalo „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange`ą 2010 metų byloje dėl išžaginimo ir seksualinio priekabiavimo. Kaip pranešė televizijos kanalas SVT, tai pirmadienį per spaudos konferenciją Stokholme pareiškė prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson.

„Naujos aplinkybės skatina mus peržiūrėti ankstesnį sprendimą, – sakė pareigūnė. – Dėl šios priežasties, taip pat dėl to fakto, kad J. Assange`as Jungtinėje Karalystėje yra suimtas, nukentėjusiosios advokatas paprašė atnaujinti išžaginimo tyrimą“. E. M. Persson pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos, jos žiniomis, ketina oficialiai pareikalauti išduoti australą iki šių metų birželio 14 d., bet nepanoro spekuliuoti J. Assange`o išdavimo Švedijai tema.

J. Assange`as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstija iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.
Balandžio mėnesį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange`ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange`ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. 

Sekmadienį buvo sužinota, kad Ekvadoro prokuratūra sutiko atlikti kratą kambaryje, kuriame J. Assange`as gyveno pastaruosius septynerius metus. Manoma, kad visi jo dokumentai, mobilieji telefonai, kompiuteriai ir kita įranga bus perduota Jungtinėms Valstijoms. Kratą numatoma atlikti gegužės 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 15:23

Vilniaus apygardos teismas penktadienį išteisino dėl seksualinio priekabiavimo kaltintą buvusį Seimo narį Kęstutį Pūką. 

,,K. Pūkas buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo vulgariais ir panašiais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis, priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų keturių moterų. Nepaisant to, kad kaltinamasis nepripažino atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, teismas padarė išvadą, jog neabejotinai įrodyta, kad K. Pūkas visų nekentėjusiųjų atžvilgiu yra išsakęs vulgarius žodžius, nepriimtinas seksualinio pobūdžio ir nukentėjusiąsias įžeidžiančias, menkinančias užuominas, kalbėjęs nukentėjusioms nepriimtinomis intymaus pobūdžio, su darbu niekaip nesusijusiomis, temomis“, – teigiama Vilniaus apygardos teismo pranešime spaudai. 

Nukentėjusiųjų parodymai leido teismui spręsti, kad K. Pūkas siekė susirasti tokią darbuotoją, kuri už Seimo nario atlyginimą rūpintųsi ir privačiu kaltinamojo gyvenimu, pirktų jam reikalingus daiktus, maistą, tvarkytų jo būstą. Neatmestina, kad ateityje jų santykiai būtų galėję peraugti į konkretaus seksualinio bendravimo siekį, tačiau tai yra tik prielaida. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo įstatymo nuostatomis, nepripažino, kad K. Pūkas savo veiksmais būtų siekęs seksualinio bendravimo su nukentėjusiomis. 

Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis K. Pūkas jam kaltinamajame akte nurodytais veiksmais pažemino nukentėjusiųjų garbę ir orumą, tačiau nukentėjusiųjų seksualinio apsisprendimo laisvė nebuvo pažeista.

Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo K. Pūko veiksmuose nėra nustatyti būtini nusikalstamos veikos požymiai – seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimas ir nukentėjusiųjų kitoks priklausomumas. Teismas sprendė, kad, nesant bent vienam nusikaltimo sudėties elementui, nėra ir nusikaltimo sudėties, todėl K. Pūkas pagal jam pareikštus kaltinimus dėl seksualinio priekabiavimo išteisintinas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 04:00

Naktį į ketvirtadienį buvo suimtas buvęs Škotijos vyriausybės vadovas Alexas Salmondas. Kaip praneša laikraštis „The Telegraph“, jam buvo pateikti kaltinimai.

Pasak leidinio, Škotijos policija patvirtino, kad suimtas 64 metų amžiaus vyras, bet išsamesnių detalių nepateikė.

A.Salmondas vadovavo Škotijos vyriausybei nuo 2007 iki 2014 metų, jis buvo Škotijos nacionalinės partijos lyderis.

Jis taip pat veda politinį šou televizijos kanale „Russia Today“. Šio kanalo vyriausioji redaktorė Margarita Simonian patvirtino, kad A. Salmondas suimtas.

Pasak „The Telegraph“, buvęs Škotijos vyriausybės vadovas neseniai atsidūrė seksualinio skandalo centre. 2018 metų vasarą dvi moterys politiką apkaltino priekabiavimu – esą jis nederamai elgėsi, kai ėjo Škotijos pirmojo ministro pareigas.

A.Salmondas kategoriškai neigia kaltinimus ir vadina juos juokingais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.25; 00:01

Dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu vienam Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų nariui gresia trejų metų suspendavimas. Lordų Rūmų komitetas pirmadienį rekomendavo 82-ejų liberaldemokratą Anthony’į Lesterį iki 2022 metų nušalinti nuo pareigų, nes jis seksualiai priekabiavo prie vienos aktyvistės ir spaudė ją už pažadus pasimylėti.

Lordų Rūmai dėl komiteto, tiriančio nederamą narių elgesį, rekomendacijos spręs ketvirtadienį. Jei rekomendacijai bus pritarta, tai būtų ilgiausias parlamento nario suspendavimas nuo Antrojo pasaulinio karo, pareiškė komitetas.

Laikraštis „The Sun“ paskelbė, kad A. Lesteris aktyvistei pasiūlė paramą, jei ji su juo permiegos. „Times“ informacija, incidentas įvyko jau prieš kelerius metus. Žmogaus teisių advokatas kaltinimus neigia.

Lordų Rūmų narius paprastai, rekomendavus ministrui pirmininkui, iki gyvos galvos skiria karalienė. Kai kurie titulą paveldi.

Britų parlamento darbą jau daug mėnesių temdo debatai dėl seksualinių nusikaltimų. Remiantis žemųjų rūmų užsakyta ataskaita, tarp deputatų vyrauja tikra „patyčių ir netinkamo seksualinio elgesio kultūra“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 06:37

Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai desperatiška iniciatyva mane užtildyti, sako konservatorius Mykolas Majauskas, komentuodamas „valstiečio“ Stasio Jakeliūno iniciatyvą kreiptis į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų įvertinti į skandalą dėl galimai nederamų santykių su moksleivėmis įsivėlusio M. Majausko veiksmai.

„Absurdiški kaltinimai. Elementari pono Jakeliūno keršto akcija už mano veiklą Biudžeto ir finansų komitete ir, sakyčiau, desperatiška iniciatyva užtildyti. Tokie metodai tikrai neišgąsdins ir kritikos „valstiečiams“ nesustabdys“, – Eltai siųstame komentare teigia M. Majauskas.

Pasak kreipimosi iniciatoriaus S. Jakeliūno, abejonės dėl nederamo Seimo nario elgesio nėra išsklaidytos. Politikas tvirtina, kad šiuo metu turima informacija leidžia pagrįstai manyti, kad M. Majauskas ne tik savo autoritetą ir įtaką naudojo siekdamas savanaudiškų ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų, bet ir savo elgesiu darė spaudimą bei netiesiogiai grasino merginoms, liudijusioms apie vakarėlius jo bute. TS-LKD partijos lyderių pozicija leidžia manyti, kad situacija buvo žinoma ir partijos vadovybei.

„Šmeižto bylose yra aiškus įrodinėjimo naštos paskirstymas, todėl nesuprantama – kodėl teisėsaugai sustabdžius tyrimus dėl galimo priekabiavimo M. Majauskas visomis išgalėmis negina savo reputacijos? Nesuprantama, kaip tokius įtarimų šešėlius nešantis politikas gali toliau dirbti Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje“, – antradienį kėlė klausimus S. Jakeliūnas.

Vadinamasis „#meToo“ skandalas kilo, kai šių metų kovo mėnesį viešoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą Seimo nario M. Majausko seksualinį priekabiavimą prie moksleivių.

M. Majauskas po kilusio viešo skandalo kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto. Tačiau, žiniasklaidai nesutikus atskleisti merginos, kalbėjusios apie konservatoriaus elgesį, tapatybės, tyrimas buvo nutrauktas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 08:33

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Išnagrinėję ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, įvertinę liudytojų apklausas, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai priėmė sprendimą nutraukti vasario pradžioje pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo vienoje iš šalies aukštųjų mokyklų.

Toks sprendimas priimtas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau konstatuota, kad kai kurių aukštosios mokyklos buvusių dėstytojų elgesys buvo neetiškas ir nesuderinamas su dėstytojo pareigomis.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas siekiant baudžiamosios teisės prasme įvertinti viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad vienos aukštosios mokyklos kai kurie dėstytojai galimai seksualiai priekabiavo prie studentų, o įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių.

Įtarimai dėl galimo seksualinio priekabiavimo metų pradžioje buvo pasirodę ne kartą. Juose minimi ir garsūs Lietuvos menininkai. Tarp jų – trys Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai. Iš pareigų pasitraukė profesorius Jonas Gasiūnas, docentas Arvydas Liepuonius. Seksualiniu priekabiavimu buvo kaltinamas ir fotografas, VDA dėstytojas Gintautas Trimakas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 20 liudytojų, trys asmenys buvo apklausti liudytojais apie savo pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką. Du asmenys ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

Vertinant duomenis, susijusius su viena iš nukentėjusiųjų, nustatyta, kad galbūt vieno iš dėstytojų priešingi teisei seksualinio pobūdžio veiksmai buvo atlikti 2000-2001 metais. Pagal baudžiamosios teisės nuostatas, baudžiamoji atsakomybė nustatoma pagal galimai nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančius baudžiamuosius įstatymus. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė už seksualinį priekabiavimą nebuvo numatyta tuo metu galiojusiame Baudžiamajame kodekse, todėl, neįžiūrint požymių kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, šioje dalyje ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nesant nusikalstamos veikos požymių.

Baudžiamosios teisės prasme vertinant kitos nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, galimi seksualinio priekabiavimo atvejai nenustatyti, tačiau tam tikri vieno iš dėstytojų vieši pasisakymai 2017 metais gali būti vertinami kaip įžeidimas. Pažymėtina, kad įžeidimas nuo 2015 m. liepos mėn. baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Įžeidimu padaryta žala asmens garbei ir orumui gali būti atlyginta asmeniui kreipiantis su ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir siekiant išsiaiškinti, ar įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautą medžiagą, nustatyta, kad aukštojoje mokykloje nuo 2009 metų yra sukurta metodika gauti iš studentų nuomonę apie studijas įvairiais aspektais. 2015 ir 2017 metais metodika buvo modernizuota, į anonimines studijų vertinimo anketas buvo įtraukti klausimai, susiję su dėstytojų bendravimu su studentais, informacijos pateikimu apie galimus seksualinio priekabiavimo atvejus. 2018 metais buvo atlikta atsakymų į šiuos klausimus kiekybinė analizė, identifikuoti dėstytojai, kurių atžvilgiu studentai išsakė nusiskundimų. Minėti dėstytojai buvo kviečiami individualiam pokalbiui bei įspėti ir pakartotinai supažindinti su akademinės etikos klausimus reglamentuojančiais vidiniais teisės aktais.

Įvertinus visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktinas nesant požymių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d., o nustatyti darbo drausmės ir akademinės etikos pažeidimai turi būti sprendžiami aukštosios mokyklos vidaus ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą per 20 dienų gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.04; 06:42

G. Depardieu kaltinamas jaunos aktorės išprievartavimu. EPA-ELTA nuotr.

Aktorius „kategoriškai neigia bet kokius kaltinimus seksualiniu priekabiavimu ir išprievartavimu“, pareiškė jo advokatas Erve Temimas, apgailestaudamas, kad „tyrimo veiksmai buvo paviešinti“. Apie tai praneša Prancūzijos laikraščio Le Monde korespondentas.

69-rių aktoriaus Žeraro Depardje atžvilgiu Paryžiaus prokuratūra pradėjo išankstinį tyrimą, gavusi skundą dėl „išprievartavimo ir seksualinio priekabiavimo“, kurį rugpjūčio 27 dieną padavė jauna aktorė. Rugpjūčio 30 šią informaciją jau plačiai paskleidė žiniasklaida, sakoma straipsnyje.

Skundo pateikėja tvirtina, kad rugpjūčio 7 ir 13 ji susitiko su aktoriumi jo viloje Paryžiaus 6-oje apygardoje. Leidinio Le Parisien duomenimis, tai „dvidešimtmetė aktorė ir šokėja“. Per „neoficialią pjesės repeticiją prieš ją buvo įvykdyta prievarta (ji buvo išprievartauta?)“.

Depardje, savo ruožtu, neigia visus kaltinimus prieš jį. „Jis neturi ko sau priekaištauti, ir aš tikiuosi, kad žiniasklaida paisys kiekvieno teisių ir orumo“, – sakė jo advokatas Erve Temimas, apgailestaudamas, kad informaciją apie skundą buvo paviešinta, ir žurnalistai ją žinojo jau „nuo rugpjūčio 28“.

„Aš raginu visus būti labai atsargiems ir santūriems“, – primygtinai reikalauja advokatas, pabrėždamas, kad jis „įsitikinęs, jog tas skundas nekeliaus toliau juridine prasme“.

Nepraėjus nė metams, kai 2017 metų spaly pirmą kartą buvo demaskuotas daugelio moterų apkaltintas seksualiniu priekabiavimu amerikiečių prodiuseris Haris Vainšteinas, dėl kai kurių prancūzų kino veikėjų irgi buvo paduoti panašūs skundai. Tai dėl aktoriaus ir režisieriaus Filipo Kobero ir kino režisieriaus Liuko Besono, kurie neigia visus kaltinimus, nurodo straipsnio autorius,

Panašios bylos, po to, kai informaciją apie jas išplatino socialiniuose tinkluose #metoo, o Prancūzijoje judėjimas #balancetonporc, peržengė kino pasaulio ribas. 2017 metų spaly, iškart po skandalo dėl Vainšteino, Prancūzijoje trys moterys apkaltino išprievartavimu musulmonų intelektualą Tariką Ramadaną. Prasidėjo tyrimas, ir nuo vasario 2 dienos jis buvo įkalintas, sakoma straipsnyje.

Žeraras Depardje, keturių vaikų tėvas (iš kurių vienas – Gijomas Depardje, mirė 2008 metais), per savo artistinės karjeros metus susilaukė milžiniško tarptautinio pripažinimo, nepaisant visų savo ekscesų ir normų nepaisymo, kurie kartais būdavo aptarinėjami, pažymi korespondentas. Pastaruoju metu Depardje tapo vyndariu ir verslininku gastronomijos sferoje, o taip pat dainininku. 2013 metais prezidentas Vladimiras Putinas suteikė jam Rusijos pilietybę.

Informacijos šaltinis: Le Monde

2018.09.03; 06:00

Dr. Daiva Tamošaitytė. Slaptai.lt nuotr.

Lietuviui šie metai ir pasiruošimas jiems – kažkas šventa. Visos svarbiausios datos – Vėlinės, Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Trijų Karalių šventė – tai dvasinis pasiruošimas Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Kovo-11-ajai, Liepos 6-ajai… Aiman, šventinis laukas buvo smagiai užminuotas, ir žmonės nespėjo atsigauti nuo vieno sprogimo, kai pasigirsdavo kitas. Na, jei šventė – tai su fejerverkais…

Apžvelkime bendrą foną, kuriame tauta gyveno visą šį laiką, tikėdamasi kuo gražiausių išgyvenimų ir džiaugsmo.

Rugsėjis-spalis. Suprantama, didžiausias įvykis turėjo nutikti Lukiškių aikštėje, kada visi tikėjosi išvysti pagaliau suręstą paminklą laisvės kovotojams atminti. Tačiau pinigų aukotojai savo pastangų vaisių neišvydo. Du planuoti paminklai – „Vytis“ Vilniuje ir „Žvalgas“ Kryžkalnyje liko svajone. Keletą mėnesių vyko užkulisiniai mūšiai. Spalio mėnesį pinigai, surinkti Gintauto Lukošaičio „Žvalgui“, buvo perduoti kitam projektui, o visuomenei dar nežinant Kariuomenės dienos proga transliuotame koncerte per LRT, per pertraukos reklaminį intarpą staiga visi netikėtai pamatė keistą „koplyčią“, „Žvalgų“ – nė ženklo. Naujas, prastos kokybės darbelis buvo skubiai palaimintas Seime. Lygiai taip pat spalio 3 d. ŠMC su Kultūros ministerija paskelbė skubų alternatyvų konkursą „Vyčiui“, kuriam jau buvo suaukotos lėšos. Viskas įstrigo, „Vytis“ stovės Kaune, o Lukiškes kol kas sergsti LLKS inicijuotas relikvijų įamžinimas po žeme. Vis dar –

Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.

apkasuose? Ant žemės – smagus fontanėlis nuo vasaros karščių vaikučiams pasičiurkšti.

Lapkritis. Per Vėlines (Visų Šventųjų dieną) tautą sukrėtė Rūtos Vanagaitės „impičmentas“ A. Ramanauskui-Vanagui. „Vanagaitės skandalas“ baigėsi tuo, kad „Alma littera“ visas knygas atidavė į makulatūrą, nors tie, kurie garbstė „Mūsiškius“ (2016), spruko į krūmus, pasirodžius „Vištai strimėlės galva“ (2017). Visuomenės „veikėja“ ir „rašytoja“, nukentėjusi nuo tikro Vanago, Vytauto Landsbergio vykusiai įvardinta „Dušanskiene“, skyrybų su Zuroffu ir kitas žaizdas gydosi tarptautiniame PEN centre ir galimai rengiasi rašyti naują knygą, kurioje partizanai vėl patys „nusikapos sėklides ir išsidurs akis“ iš meilės KGB.

Tiesa, antisemitizmo eskalavimo temai buvo pasiruošta dar anksčiau – 2016 lapkričio 18 dieną, Vilniaus Rotušėje surengus diskusiją „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“ Kaip ir dar anksčiau, vykdant parodomuosius „viešuosius pilietinius teismus“ su visokiais parašų rinkimais ir pasmerkimais Juozui Brazaičiui, generolui Vėtrai, taip pat fabrikuojant „nuvainikavimą“ Sigitui Gedai, Justinui Marcinkevičiui, Romualdui Ozolui ir kitoms iškilioms asmenybėms, mėginama remtis kryptingai falsifikuojamais istorijos faktais ir iškreiptai interpretuojamomis pseudo mokslinėmis studijomis. 

Legendinis pulkininkas Kazys Škirpa

Nuo lapkričio 11 dienos prasideda #metoo skandalas, kai dėl seksualinio priekabiavimo „maudomi“ išskirtinai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai ir garsenybės: Šarūnas Bartas, Jonas Gasiūnas, Gintautas Trimakas ir Jonas Vaitkus, taip pat soc. mokslų dr. Arvydas Lieponius. Visi be jokių teismų, vien paskelbus nuomones, neteko reputacijos, patalpų ir darbo vietų.

Gruodis. Spaudoje nuo 11 d. skelbiami nauji Nacionalinės premijos laureatai. Premijos negauna garbų jubiliejų švenčiantis žymus rašytojas ir dramaturgas Kazys Saja, visuomenei žinomas kaip nepalenkiamas antikomunistas, „Varpo“ autorius. Rašytojų sąjungoje vyksta renginys, skirtas rašytojų organizacijos leidinio „Metai“ (buvusios „Pergalės“) sukakčiai. Renginio metu pagrindinis pranešimas skiriamas komunistų rašytojo Juozo Baltušio, kurio dienoraščiai buvo spausdinami leidinyje visus metus, reabilitacijai. Pritariama jo minčiai (cituojamos ištraukos), kad klaidinga manyti, jog Lietuva gali būti savarankiška.

Gruodžio 5-6 d.d.  vyksta jungtinė Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų konferencija (dalyvauja 24 institutai) Juzefo Pilsudskio garbei – gimimo 150-mečiui. Lietuvių tautos budelis Pilsudskis vaizduojamas kaip Lietuvos didvyris ar bent jau didžiai nusipelnęs veikėjas.

Naujieji metai pasitinkami Moscow City Ballet atvežtu baletu „Spragtukas“ Žalgirio arenoje Kaune ir 30 d. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. Visi garsiai ploja ir geria šampaną.

Sausis, 6 d., „Trys karaliai“. Visuomenę, kuri švenčia katalikišką šventę, sukrečia KGB sąrašų skandalas: B. Burauskaitei  atostogaujant išviešinamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre saugomas KGB paliktas sąrašas, kuriame be bylų ir įrodymų, be analizės teigiama, kad Lietuvoje ir pasaulyje žinomos garsenybės Donatas Banionis, Saulius Sondeckis ir kardinolas Vincentas Sladkevičius buvo KGB agentai. Vis dar tęsiasi seksualinio priekabiavimo viešinimai spaudoje.

Aktorius D. Banionis ir dirigentas S. Sondeckis. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.

Sausio 18 d. įsilaužta į naujienų portalą TV 3 ir paskelbta tikrovės neatitinkanti žeminanti informacija apie Krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir Žinių radijo“ laidų vedėją Ridą Jasiulionį. Maždaug tuo pačiu metu užsienio interneto portaluose paskelbta, esą Lietuva įvedė Mongolijai ekonomines sankcijas dėl prezidento žodžių apie sovietų okupaciją.

Sausio 26 d. Vilnius reklamos agentų paskelbiamas „G-tašku“. Turistų malonumui su vaizdine medžiaga: važiuokite, čia sekso rojus. Naujiena išgarsinama per portalus.

Vasaris. Vasario 12 d. BNS praneša, kad vietoj Lietuvos himno nuskambėjo LTSR himnas per apdovanojimų ceremoniją dziudo Europos jaunių taurėje, kai buvo sveikinama aukso medalį iškovojusi Lietuvos sportininkė Justina Kmieliauskaitė Italijoje, Folonikoje.

Vasario 16-oji. Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės kalba iškilmingame Seimo posėdyje pabaigoje nutraukiama (išjungiamas mikrofonas kalbantis su prezidente), niekur didžiosios žiniasklaidos nepublikuojama, į jos klausimus oficialiai neatsakyta, jos pasisakymas traktuotas kaip nesusipratimas.

Vakaras: Vilniaus Gedimino prospektas skendi troškiuose dūmuose nuo tankiai sustatytų ir uždegtų „nepriklausomybės laužų“ (gal supainiojo su sausiu?). Tiesą sakant, tenka apsisukti ir dingti kuo toliau, kad nebūtum išrūkytas ir neuždustum. Puiki savivaldybės dūmų uždanga.

Vasario 23-kovo 2 d.d. Nr. 8 „Respublikoje“ Vitas Tomkus pradeda skelbti savo „įtariamųjų KGB sąrašą“. Sąrašas visuomenės pasitinkamas su skauduliu ir rimtai, svarstomas, nors redaktorius su jam būdinga ironija mėgina įrodyti tokių „sąrašų“ nepatikimumą. Painiava didėja.

Vasario knygų mugėje Krašto apsaugos stende nėra nė vienos aktualios knygos, skirtos visuomenei, pavyzdžiui, nuo pavojaus apsiginti (trys knygos išleistos, tik neaišku, kur jų įsigyti). Leidinių labai maža.

Kovas. Kovo 8 d. per naktį Lukiškių aikštėje išdygsta įtartinas objektas, primenantis paminklą. Pasirodė, kad jį pastatė Lietuvos fantastų konventas „Lituanicon XXIX“, klubas „TL Draugija“.

Balandis. 25 d. išniekintos relikvijos Lukiškių aikštėje – pavogta kapsulė su relikvijų sąrašu.

Birželis. Birželio 29 d. pranešama, kad išniekintos relikvijos Lukiškių aikštėje – pavogta kapsulė su relikvijų sąrašu. Vėliau sugauti neva besimušantys du chuliganai, vienas jų laikė tą kapsulę. Birželį pranešta, kad Sondeckis su Banoniu nedirbo KGB (jei kas išgirdo).

Jubiliejinė dainų šventė. Duonos garbinimas. 2014-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jau reikėtų dėti daugtaškį, nes kažin, kas dar valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančių lietuvių laukia per Pasaulinę dainų šventę liepos pradžioje ir Mindaugo karūnavimo dieną? Gal virš šokančių porų prabirbs sraigtasparnis ir išmėtys proklamacijas? O gal oro balione virš Vingio parko estrados kybos naujam politikos sezonui besirengiantis jogas Viktoras Uspaskich, ir kaip Kašpirovskis iš aukštybių mėgins numaldyti liaudies nerimą?

Aptariau tik rezonansinius atvejus, kurie visuomenę panardino į kažkieno planuotą (tuos planus paslaugiai išplatinus gandosklaidai) sąmyšį ir neviltį, užgožusį šventinę nuotaiką, vilties spindulius ir net ramybės valandėles šeimose. Apie vidines politines ir socialines rietenas ir scenarijus neverta net kalbėti. Kur raudona linija eina, matyti iš šios improvizuotos „stenogramos“. Aisbergo viršūnė pagal logiką didesnė už normalios lyties pagrindą. Šimto apverstų aisbergų karalystė.

Apie prasmingomis, įsimintinomis tautai dienomis tvyrantį chaosą bylojo „paminklas“ Lukiškių aikštėje, skirtas Kthulhu kultui. Net gaila, kad policija suprato jaunimo pokštą ir saugiai jį pašalino – būtų puiki instaliacija, iliustruojanti Leitavijos debiloidų[i] vertybes. Tiems, kas nesupranta, paaiškintina, jog šis linksmas statinys apeliuoja į siaubo ir fantastikos literatūros klasiko, amerikiečių rašytojo Howardo Phillipso Lovecrafto (1890-1937) apysaką „Kthulhu šauksmas“ apie iš žvaigždžių kilusio baisūno kultą, laukiantį savo atgimimo valandos: košmarišką požeminį mąstančių lavonų miestą, mišrūnų garbinamą titanišką Padarą Kthulhu, kuris pasakojimo pabaigoje išnyra iš gelmių ir persekioja jūreivius, kol yra įveikiamas, bet neilgam: „Matyt, ir toliau gyvuoja ir Kthulhu, uždarytas toje akmens properšoje, kuri jį saugo nuo tada, kai saulė buvo jauna. Jo prakeiktas miestas dar kartą nuskendo, mat po balandžio audros „Akylasis“ praplaukė pro tą vietą, tačiau jo dvasininkai Žemėje ir toliau bliauna, šokčioja ir žudo, susibūrę apleistose vietose aplink stabais vainikuotus monolitus. Skęstantis miestas jį turbūt įtraukė, kol jis buvo savo juodojoje bedugnėje, antraip pasaulis jau klyktų iš baimės ir klaiko. Kas žino, kuo viskas baigsis? Kas iškilo, gali nuskęsti, o kas nuskendo, gali iškilti“. (Ha-ha-ha)

Per visus kultinio rašytojo apsakymus vingiuoja jo sukurtų personažų ir miestų siužetinės linijos, juose vyrauja blogio simbolis – penkiakampė žvaigždė. Ji figūruoja daug kur, bet ypač – apsakyme „Beprotybės viršukalnės“: iš kosmoso prieš milijonus metų į Antarktidą atkakusių žvaigždžiagalvių kapus puošia penkiakampes žvaigždes primenantys ledo kauburiai su taškelių raštais, tiksliai atkartojantys ant žalsvų mezozojaus sluoksniuose atkastų muilo akmenų, buvusių piniginiu vienetu, esančius raštus; ekspedicijos dalyviai lėktuvu nukanka į fantastinį praeities miestą, kuriame randa „begalinio įmantrumo, antgamtiško masyvumo ir nežemiškos egzotikos pavyzdžių“. „Kai kurioms geometrinėms formoms pavadinimų tikriausiai nebūtų sugalvojęs net pats Euklidas – netaisyklingi, įvairiausiais kampais nukirsti kūgiai, įmantrių proporcijų terasos, keistai išgaubti stulpai, savotiškos aplūžusių kolonų grupės, įvairios penkiabriaunės ir penkiakampės beprotiško keistumo architektūrinės kompozicijos“ (…) Mus supančios architektūros formose ir keliuose gana neblogai išlikusiuose sienų ornamentuose nuolat atsikartojantys penki žvaigždės spinduliai taip pat kėlė miglotų, bet grėsmingų asociacijų“.

Remonto darbai Lukiškių aikštė. Vyčio čia nebus, todėl aikštė taip ir liks nyki, atgrasi, svetima. Slaptai.lt nuotr.

Žinant Lukiškių aikštės istorinį kontekstą ir simbolius, kurie joje ilgai gyvavo bei vis nori atsikurti naujais pavidalais, matyti kovo 8 dienos proga pastatyto objekto daugiaprasmė, taikliausia ir šmaikščiausia aliuzija bei situacijos įvertinimas. Bet kažin, ar Lovecrafto kūrybos rinktinę „Tykantis tamsoje“, išverstą į lietuvių kalbą ir išleistą šiais metais (Kitos Knygos, 2018), skaitys naujieji Leitavijosdebiloidai, kurie spokso per specialiai jiems skirto Rusijos TV kanalo „REN Lietuva“ siužetus apie ufonautus, atgal vykstančią evoliuciją (žmogus virsta beždžione) ir atvirą karo propagavimą.

[i] Pastabėlė: terminas sukurtas autorės; ji mielai įstotų į fantastų draugiją, jei ją pakviestų (kadangi nariai suskridę iš visų galaktikų, matyt amžiaus cenzas neribojamas).

2018.07.04; 08:30

Moterų politikos lyderių forume „Jau laikas: 100 priežasčių veikti“. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Ketvirtadienis, birželio 7 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė pasaulinį Moterų politikos lyderių forumą „Jau laikas: 100 priežasčių veikti“. Tai – didžiausias tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, į kurį susirinko per 300 politikos, verslo, tarptautinių organizacijų lyderių iš daugiau nei 90 šalių.

Renginyje taip pat dalyvauja Maltos Prezidentė Marie Louise Coleiro Preca, buvusi Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir premjerė Laimdota Straujuma, Belgijos princesė Marie Esmeralda, Panamos, Irano viceprezidentės.

Kreipdamasi į pasaulio lyderes Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva, prieš 100 metų suteikusi moterims teisę balsuoti, yra sukūrusi tokį teisinį reguliavimą, kuriuo išspręsti moterų lygybės klausimai. Tai rodo, kad Lietuva gerbia moteris. Tačiau pasaulyje esama dar 150 valstybių, kuriose vis dar taikomi moteris diskriminuojantys įstatymai. Judant tokiu tempu prireiks mažiausiai šimto metų įveikti lyčių atotrūkį pasaulyje.

Šalies vadovė paragino lyderes sutelkti jėgas ir siekti spartesnės pažangos tiek savo šalyse, tiek pasaulio mastu. Būtina atsikovoti prarastą laiką sprendžiant tokias įsisenėjusias problemas kaip darbo užmokesčio atotrūkis, taip pat užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes versle, valstybės valdyme, visuomeniniame gyvenime. Nors Lietuvos įstatymai suteikia moterims galimybę gauti tokį patį įvertinimą už atliktą darbą ir jo kokybę, tačiau darbo užmokesčio atotrūkio vis dar esama, todėl turime jį įveikti. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, moterų ir vyrų lygybė darbo rinkoje pasaulio ekonomiką iki 2025 m. papildytų net 28 trilijonais JAV dolerių.

Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę toliau stabdyti smurtą prieš moteris. Per Lietuvą ir pasaulį nuvilnijusi „MeToo“ banga įpareigoja valstybes, verslą ir visuomenę kurti tokią aplinką, kurioje nebūtų jokios tolerancijos smurtui ir seksualiniam priekabiavimui. Lietuvoje nuo 2011 m. galioja Prezidentės inicijuotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Smurtą patyrusioms moterims atsitiesti padeda ir šalies vadovės pradėta kampanija „Už saugią Lietuvą“ – vykdomi mentorystės, švietimo projektai, padedantys moterims užsitikrinti finansinę nepriklausomybę ir ištrūkti iš smurto rato.

Šalies vadovė taip pat paragino kovoti su „vyriškų“ ir „moteriškų“ profesijų stereotipais ir paskatinti moteris rinktis karjerą mokslo ir inovacijų srityse. Šiuo metu Europos Sąjungoje moterys užima tik 17 proc. darbo vietų informacinių technologijų sektoriuje. Kaip pasitelkti technologinę pažangą lyčių lygybei stiprinti – viena svarbiausių šio forumo temų.

Moterų politikos lyderių forumo atidarymo metu apdovanojimai už nuopelnus skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje įteikti buvusiai Latvijos vadovei Vairai Vykei-Freibergai ir buvusiai šios šalies premjerei Laimdotai Straujumai, buvusioms San Tomė ir Prinsipės premjerėms Mariai das Neves bei Mariai do Carmo Silverai. Praėjusiais metais toks apdovanojimas buvo įteiktas mūsų šalies vadovei.

Forume moterys lyderės taip pat susitiks su 50 mergaičių iš Lietuvos ir užsienio. Tai globali „Girl2leader“ iniciatyva, kuria siekiama padrąsinti jaunus žmones aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą, ateityje siekti politinės karjeros.

Tarptautinį moterų politikos lyderių forumą papildo ir visuomenei atviri renginiai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje: įvairios diskusijos, kūrybinės technologijų dirbtuvės, dokumentinio filmo „Solidarumas pagal moteris“ peržiūra.

Prezidentės globojamas aukšto lygio renginys Lietuvoje vyksta minint atkurto valstybingumo šimtmetį ir 100 metų sukaktį, kai Lietuvos moterys vienos pirmųjų Europoje išsikovojo teisę balsuoti. Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Moterų politikos lyderių globalus forumas, bendradarbiaudami su Moterų pasaulio lyderių taryba. Šiai tarybai, vienijančiai per 60 esamų ir buvusių valstybių bei vyriausybių vadovių, nuo 2014 m. vadovauja Prezidentė.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba. Prezidento kanceliarijos (Robertas dačkus) nuotr.

2018.06.07; 05:55

Aktorius Billas Cosby`is ir režisierius Romanas Polanskis pašalinti iš JAV kino meno ir mokslo akademijos, skiriančios svarbiausius kino apdovanojimus – „Oskarus“, praneša BBC.

Sprendimas pašalinti šiuos Akademijos narius buvo priimtas antradienį, o oficialiai apie jį paskelbta ketvirtadienį. Toks sprendimas aiškinamas neatitikimu elgesio standartams. Televizijos komedijų žvaigždė B. Cosby`is balandį buvo nuteistas už seksualinį priekabiavimą ir išžaginimą. R. Polanskis oficialiai pripažintas kaltu dėl 13 metų mergaitės išžaginimo 1977 metais.

Nei B. Cosby`is, nei R. Polanskis kol kas viešai nekomentuoja savo pašalinimo iš JAV kino meno ir mokslo akademijos. Anksčiau B. Cosby`io žmona Camille Cosby pavadino kaltinamąjį nuosprendį „minios teisingumu, o ne tikru teisingumu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.05; 09:19

Erotinės figūros. Slaptai.lt nuotr.

Seksualinio priekabiavimo skandalai pastaraisiais metais supurtė Lietuvos viešąją erdvę. Žinomi šalies menininkai ir politikai vyrai atsidūrė vadinamojo „#MeToo“ judėjimo epicentre, kai apie jų ankstesnį netinkamą seksualinį elgesį prakalbo galimai nukentėjusios moterys. Tai žinomiems visuomenėje veidams kainavo ne tik reputaciją, bet kai kuriems – ir iki skandalo eitas pareigas.

Tačiau visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad šalies gyventojai dažniau yra linkę nepalaikyti moterų, kuriomis, pasitelkę savo statusą ir einamas pareigas, galėjo pasinaudoti žinomi Lietuvos vyrai. Pasak Lygių galimybių plėtros centro (LGBC) ekspertės Margaritos Jankauskaitės, tai rodo, kad Lietuvos visuomenė yra smurtautojų pusėje.

Didesnė dalis šalies gyventojų sako nepalaiką ir neigiamai vertiną moterų sprendimą viešai kalbėti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį. Tarp nepritariančiųjų tokiam viešam moterų kalbėjimui dažniausiai buvo vyrai, vadovai bei vyresnio amžiaus žmonės. M. Jankauskaitė, komentuodama apklausų rezultatus, nesistebėjo, kad Lietuvos gyventojai labiau palaiko smurtautojų pusę. Pasak jos, ankstesnių apklausų duomenys rodo, kad net trečdalis respondentų mano, kad seksualinis smurtas moterims patinka. Todėl, samprotavo LGBC ekspertė, nieko keisto, kad šalyje dažniausiai pačios moterys, prie kurių buvo priekabiauta, ir yra apkaltinamos.

„Yra pas mus ta bėda, kad mes, kaip visuomenė, esame smurtautojų pusėje. Tai labai apsunkina seksualinį smurtą patyrusiems asmenims siekti teisingumo. Nes tu turi pirmiausia kažkam pasisakyti, tik tada atsiveria pagalbos sistema“, – kalbėjo M. Jankauskaitė ir pabrėžė, kad viešumas yra vienas pagrindinių ginklų kovojant su tokiomis blogybėmis, nes teisiškai seksualinį priekabiavimą įrodyti yra be galo sudėtinga.

Ekspertė pažymėjo, kad vyresnioji karta yra ypač netolerantiška apie seksualinį priekabiavimą prabilti nusprendusioms merginoms. Anot jos, tai daugiausiai susiję su tuo, kad vyresnioji Lietuvos gyventojų karta užaugo su vertybėmis, kurios patį priekabiavimą laikė tiesiog norma. M. Jankauskaitė atkreipė dėmesį, kad tik 1998 metais Lietuvoje atsirado įstatymas, kuris uždraudė seksualiai priekabiauti.

„Didesnė dalis vyresnės kartos moterų patyrė vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą, bet jos gyveno visuomenėje, kurioje nebuvo kam pasiskųsti. Jei tu pasiskųsi – tave apkaltins, kad kažką provokuoji“, – aiškino M. Jankauskaitė.

LGBC ekspertė pasakojo, kad požiūris į seksualinį priekabiavimą natūraliai kinta keičiantis kartoms, keičiantis visuomenės vertybėms.

„Jaunoji karta, kuri jau yra gimusi ir užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje prie visiškai kitokių sąlygų, yra orientuota daugiau į saviraiškos laisvę bei į orumą orientuotas vertybės. Todėl ne tik merginos drąsiau kalba apie seksualinį priekabiavimą, suprasdamos, kad toks elgesys su jomis yra visiškai nepriimtinas ir netoleruotinas, tačiau kartu ir jaunų vyrų karta seksualinio priekabiavimo nebelaiko normaliu dalyku. Jie pradeda suprasti, kad tai yra žmogaus orumo pažeidimas“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė taip pat pažymėjo, kad kaltinti moterų, jog jos apie priekabiavimą prabilo tik po kurio laiko, nereikėtų. M. Jankauskaitė taip pat tvirtino, kad vargu ar kuri nors iš viešai prakalbusiųjų sakė netiesą.

„Jau pats tyrimas rodo, kad moteris, Lietuvoje prabildama apie seksualinį priekabiavimą, labiau rizikuoja būti pasmerkta negu palaikyta. Tad jei žmogus drįsta tai padaryti – tam turi būti labai stipri priežastis“, – sakė ekspertė.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 d. atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė (46 proc.) apklaustų šalies gyventojų (18 metų ir vyresnių) neigiamai vertina kai kurių moterų sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą (14 proc. tai vertina labai neigiamai ir 32 proc. greičiau neigiamai).

Keturi iš dešimties (38 proc.) šalies gyventojų moterų sprendimą viešai pasisakyti apie jų atžvilgiu buvusius seksualinio priekabiavimo atvejus įvertino teigiamai (11 proc. labai teigiamai ir 27 proc. greičiau teigiamai).

Šeštadalis (16 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu ar neatsakė į jį.

Tyrimas parodė, kad moterys palankiau nei vyrai vertina sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą. 47 proc. moterų viešą kalbėjimą apie patirtą nederamą seksualinį elgesį įvertino teigiamai.

Tuo tarpu tik trečdalis (27 proc.) apklaustų vyrų sakė palaiką apie seksualinį priekabiavimą prakalbusias moteris. 53 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų tokį moterų elgesį įvertino neigiamai.

Tyrimas atskleidė, kad skirtingo amžiaus grupių moterys yra linkusios skirtingai vertinti viešinamus vyrų seksualinio priekabiavimo atvejus.

18-29 metų moterys (65 proc. iš jų tai vertina teigiamai ir 19 proc. neigiamai) bei 30-49 metų respondentės (53 proc. vertina teigiamai ir 36 proc. neigiamai).

Tuo tarpu vyresnės nei 50 metų moterys tokį elgesį daugiau vertina neigiamai (48 proc.) nei teigiamai (38 proc.). 

Dažniau neigiamai nei teigiamai moterų sprendimą prabilti apie nederamą seksualinį vyrų elgesį vertino įmonių ar įstaigų vadovai (55 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (52 proc.), kaimo (48 proc.) bei mažesnių miestų (49 proc.) gyventojai, pensininkai (55 proc.).

Priešingai situaciją vertino specialistai ir tarnautojai (50 proc.), ir besimokantis jaunimas (55 proc.). Šiuo klausimu neturėjo nuomonės (ar nenorėjo į jį atsakyti) kiek dažniau vyrai (ypač vyrai iki 30 metų) bei respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.

Atlikta apklausa taip pat parodė, kad nukentėjusių moterų viešą kalbėjimą palaikančių piliečių svarbiausias tokio vertinimo motyvas buvo tai, kad tik viešai kalbant apie seksualinio priekabiavimo atvejus galima siekti, kad tai nesikartotų. 47 proc. respondentų šį argumentą nurodė kaip svarbiausią priežastį.

Trečdalis „#MeToo“ judėjimą palaikančių respondentų mano, kad Lietuvoje nepakankamai yra ginamos moterų teisės, todėl viešas kalbėjimas yra vienas iš būdų jas užtikrinti.

„#MeToo“ judėjimą neigiamai įvertinę šalies gyventojai dažniausiai akcentavo, kad moterims reikėjo iš karto apie tai sakyti, o ne po tiek metų (31 proc.), bei laikėsi nuostatos, kad moterys pačios provokuoja vyrus (taip manė 30 proc.). Su tokiu motyvu („moterys pačios kaltos“) vienodai sutinka tiek vyrai, tiek moterys, neigiamai įvertinę apie patirtą priekabiavimą prabilusias nukentėjusias moteris.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.29; 08:15

Žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi moteris, prabilusias apie priekabiavimą. EPA-ELTA nuotr.

Neigiamai asmens psichologinę ir fizinę sveikatą veikianti problema, apie kurią pastaraisiais mėnesiais prabyla vis daugiau su seksualiniu priekabiavimu susidūrusių Lietuvos moterų, turi turėti sprendimą. Ir jį lengviau rasti, anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos klinikos darbuotojos, Psichologijos katedros mokslininkės dr. Kristinos Žardeckaitės – Matulaitienės bei studentės Monikos Čeponytės, remiantis užsienio šalių akademinių bendruomenių patirtimi.

VDU atstovių teigimu, asmenys, patiriantys seksualinį priekabiavimą, neretai išgyvena nerimą ir depresiją, patiria galvos skausmus, o studentų patiriamas seksualinis priekabiavimas yra susijęs ne tik su žemesniais akademiniais pasiekimais, bet ir su žalingu alkoholio vartojimu, išgyvenamu pykčio jausmu. Darbe ir akademinėje aplinkoje patiriamas seksualinis priekabiavimas turi ne tik demoralizuojantį efektą, tačiau dėl žemesnio darbuotojų darbo produktyvumo ir didesnės darbuotojų kaitos siejamas su finansiniais nuostoliais organizacijoms.

M. Čeponytės teigimu, tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos šalyse bent kartą per savo gyvenimą su seksualiniu priekabiavimu yra susidūrę 55 proc. moterų, vyresnių kaip 15 metų amžiaus. Vis dėlto taip pat dažnai su tuo susiduria ir studentai. Vyrai seksualinį priekabiavimą patiria ne tik iš dėstytojų, bet ir iš kitų studentų. Remiantis Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, 37 proc. studenčių ir 12 proc. studentų yra patyrę seksualinį priekabiavimą universiteto teritorijoje. Tačiau per 60 proc. apklausoje dalyvavusių studentų nurodė nežinantys, kur reikėtų kreiptis pagalbos, arba mano, kad jų skundas jį gavusiems neatrodys rimtas.

Seksualinio priekabiavimo atvejai nėra išimtis ir geriausiuose pasaulio universitetuose. Penkiuose į geriausių pasaulio universitetų dvidešimtuką patenkančių Didžiosios Britanijos universitetų (Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo universitetai, Londono universiteto koledžas (UCL) ir Imperatoriškasis Londono koledžas) 2011/2012-2017 metų laikotarpiu buvo pateikti 29 pareiškimai dėl universiteto darbuotojų seksualinio priekabiavimo prie studentų ir 27 pareiškimai dėl seksualinio priekabiavimo tarp darbuotojų. Tyrimai atlikti dėl 33 atvejų. Po to 8 universitetų darbuotojai buvo atleisti ar pakeitė darbą. Aukštojo mokslo įstaigos ėmėsi priemonių, kad užkirstų kelią seksualiniam priekabiavimui.

Vykdant nuoseklią universitetų vidaus politiką šios atžvilgiu ir kuriant socialiai atsakingą bei jautrią šiai temai akademinę bendruomenę, rekomenduojama imtis keleto pagrindinių priemonių.

Dr. K. Žardeckaitės-Matulaitienės nuomone, būtina sukurti Elgesio kodeksą, nes įstatymai, draudžiantys diskriminaciją lyties pagrindu, taip pat ir seksualinį priekabiavimą, ne visada gali užtikrinti veiksmingą problemos sprendimą. Tyrimai rodo, kad saugi bei socialiai atsakinga aplinka aukštojo mokslo įstaigose neatsiejama nuo institucijos elgesio kodekso, nustatančio profesines ribas ir apibrėžiančio tinkamus darbuotojų ir studentų santykius (taip pat santykius tarp pačių įstaigos darbuotojų ir studentų atskirai). Aiškiai įvardintos ribos tarp priimtino ir nepriimtino elgesio sukuria saugumo jausmą ir leidžia jaustis užtikrintai, kad, susidūrus su seksualiniu priekabiavimu, skundas bus priimtas rimtai.

Turėtų būti aiški tokio pobūdžio skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka. Viešai pateikiama tokio pobūdžio informacija ne tik rodo, kad įstaiga turi tvirtą ir nuoseklią vidaus politiką seksualinio priekabiavimo atžvilgiu, tačiau suteikia reikiamos informacijos nukentėjusiam asmeniui. Seksualinis priekabiavimas turi būti suprantamas ir priimamas ne tik kaip teisės aktuose egzistuojantis reiškinys, tačiau kaip rimta socialinė problema. Dėl rimtų psichologinių seksualinio priekabiavimo pasekmių aukai svarbu užtikrinti ne tik sklandų skundų nagrinėjimą ir numatyti aiškias pasekmes priekabiautojui, tačiau užtikrinti ir reikiamą psichologinę bei emocinę paramą nukentėjusiam asmeniui. Tik empatiškas požiūris į aukos patirtį gali paskatinti kurti saugią studijų ir mokslo aplinką.

Anot VDU atstovės Inos Žurkuvienės, vis dažniau viešumoje pasakojamos seksualinio priekabiavimo aukų istorijos apie Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose patirtą seksualinį priekabiavimą suteikia pagrindą tikėti, kad pagaliau šalyje kažkas keičiasi. Ir pradedama garsiai kalbėti apie tai, kas ilgą laiką neegzistavo jokioje statistikoje, o tik neoficialiai keliavo iš lūpų į lūpas.

„Vis dėlto kartu su šiomis istorijomis kyla klausimas, kodėl taip ilgai delsėme imtis keleto paprastų žingsnių, kurie galėtų padėti išspręsti seksualinio priekabiavimo problemą švietimo sistemoje?“ – sako VDU studentė M. Čeponytė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.13; 02:30

Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo. Sprendimas prokuroro reikalavimu pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas atlikus viešoje erdvėje skelbiamų pranešimų dėl galimai patirto seksualinio priekabiavimo aplinkybių patikrinimą.

„Įvertinus skelbiamų galimo seksualinio priekabiavimo atvejų aplinkybes, jų mastą bei kitus proceso sprendimui priimti reikšmingus duomenis konstatuota, kad jų visuma yra pagrįstas pagrindas taikyti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatą dėl visuomeninės reikšmės ir prokuroro reikalavimu galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ištirti bei įvertinti atliekant ikiteisminį tyrimą“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specializuoto skyriaus tyrėjai, jį kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūra.

Įtarimai dėl galimo seksualinio priekabiavimo pastaruoju metu pasirodė ne kartą. Juose minimi ir garsūs Lietuvos menininkai.

Tarp jų – trys Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai. Profesorius Jonas Gasiūnas jau pasitraukė iš pareigų. Taip pat iš darbo VDA pasitraukė docentas Arvydas Liepuonius. Seksualiniu priekabiavimu kaltinamas ir fotografas, VDA dėstytojas Gintautas Trimakas.

Scenografė Simona Biekšaitė prakalbo apie tai, kad prieš 10 metų prie jos priekabiavo režisierius, Lietuvos rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus.

Kiek anksčiau dvi merginos seksualiniu priekabiavimu apkaltino režisierių Šarūną Bartą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.10; 00:01

Jonas Vaitkus: pasilieku teisę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Lietuvos rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus, viešai apkaltintas seksualiniu priekabiavimu, laiko tai tendencingos šmeižto kampanijos prieš jį ir jo vadovaujamą Rusų dramos teatrą dalimi. Režisierius pabrėžia su jos turiniu nei jis, nei teatras neturį nieko bendra ir pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. J.Vaitkus taip pat užtikrina dalyvausiąs Kultūros ministerijos konkurse į Lietuvos rusų dramos teatro vadovo pareigas.

Antradienį paskelbtame viešame laiške J.Vaitkus pabrėžia, kad visuomenė privalo būti informuota apie pastaruoju metu kryptingai vykdomą ir šiuo metu ypač suaktyvėjusią šmeižto kampaniją prieš Lietuvos rusų dramos teatro veiklą ir jį kaip teatro vadovą. Šią kampaniją sistemingai vykdo nedraugiškų Lietuvai jėgų kontroliuojami propagandiniai portalai per savo viešojo informavimo priemones – internetinius portalus „sputnik.lt“, „baltnews.lt“, televiziją „Pervyj Baltijskij kanal“. Akivaizdūs faktai rodo, kad ši kampanija yra tiesiogiai susijusi su teatro vykdoma kūrybine veikla bei artėjančiu Kultūros ministerijos rengiamu konkursu.

„Charakteringa, kad ši vykdoma šmeižto kampanija daugiausia nukreipta prieš mano asmenį. Noriu priminti, kad man dar tik pradėjus vadovauti teatrui 2008 m., per savo pirmąją kadenciją, teatro vadovybei sėkmingai pavyko užkirsti kelią užsienio šalies atstovams daryti politinę ir ideologinę įtaką teatro veiklai. Taip pat 2014 m. pavasarį savo vadovaujamo teatro vardu pareiškiau griežtą nepritarimą Krymo aneksijai, kurią įvykdė Rusijos valdžia.

Šiuos klausimus mano iniciatyva nuodugniai aptarėme su Lietuvos saugumo departamento darbuotojais.

Per dvi teatrui vadovavimo kadencijas nuveiktus darbus nuodugniai išdėsčiau ir tolimesnę teatro perspektyvą kruopščiai nubrėžiau savo programoje, kurią jau pateikiau Kultūros ministerijai. Šioje ambicingoje programoje yra išvardinti svarūs teatro veiklos per pastaruosius 10 metų rezultatai ir suformuluota nauja, ambicinga teatro perspektyva, bei esminiai pokyčiai“, – rašoma viešame laiške.

Sekmadienį feisbuke #metoo scenografė Simona Biekšaitė tvirtino, kad prieš 10 metų prie jos seksualiai priekabiavo J. Vaitkus. „Apie šią personą ir jo seksualinį priekabiavimą prie LMTA studenčių bei savo trupės aktorių jau dešimtmečiais sklandė legendos“, – be kita ko, rašo S. Biekšaitė.

2018.02.07; 04:00

Reaguodama į viešumon kylančius seksualinio priekabiavimo skandalus ir sukrečiančias studentų savižudybes, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija trečiadienį vyksiančiame posėdyje svarstys, kaip aukštosios mokyklos turėtų užtikrinti saugią emocinę aplinką ir prieinamą visapusišką pagalbą.

Komisijos pirmininko Mykolo Majausko teigimu, akademinėje aplinkoje neturi būti kliūčių empatiškai, lengvai prieinamai psichologinei pagalbai studentams ir universiteto darbuotojams.

Komisijos pirmininkas dar iki klausimo svarstymo posėdyje pradžios raštu kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, prašydamas imtis visų reikiamų priemonių, kad seksualinio priekabiavimo atvejai nepasikartotų. Taip pat užtikrinti studentų poreikiams pritaikytos visapusiškos pagalbos prieinamumą.

Komisijos posėdyje ketina dalyvauti švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

Į komisijos posėdį taip pat kviečiami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas, Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. Audrius Klimas, Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, Kauno technologijos universiteto doc. dr. Jurgita Šiugždinienė, laikinai einanti rektoriaus pareigas, Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas, Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, Šiaulių universiteto rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.07; 01:14

Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.

Du vienuoliai ėjo į savo vienuolyną. Pamatė kelią užtvindžiusią upę. Prie jos stovėjo jauna mergaitė, ji nežinojo, kaip ją perbristi. Vienas vienuolis paėmė ją ant rankų ir perkėlė.

Vienuoliai traukė toliau, kelias į vienuolyną buvo tolimas. Kai pagaliau priėjo, anas vienuolis ir klausia to, kuris perkėlė: „Kaip tu galėjai ant rankų nešti tą mergaitę, juk vienuoliui negalima“.

Tas atsako: „Kol ėjome, aš jau ir užmiršau, o tau vis dar galvą skauda“.

Regis, reikėtų ir kiek kitokiu kampu pažvelgti į istoriją, kuri, jau kiek prisimiršus socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio apsilankymo kapinėse istorijai, drebina Lietuvos padangę.

Taigi purto šalį sekso skandalai. Režisierius Š. Bartas jau sudorotas, prapuolė kaip į vandenį, apie jį nei girdėti, nei matyti.

Atėjo eilė nulinčiuoti kitus grandus. Išviešinti Vilniaus Dailės akademijos priekabiautojai: du – Nacionalinės premijos lauretai, trečiasis iš ten pat – psichologas.

Drąsios mergaitės: nepabūgo nei keršto, nei galimų teismo procesų.

„Taip, tą pirmąjį kartą buvo smalsu, buvau tokia girta, kad, matyt, būčiau sutikusi su daug kuo. Deja, vėliau reikėjo tai daryti ir blaiviai, buvo šlykštu. J.G. (prof., tapytojas Jonas Gasiūnas – aut. past.) rašydavo sms: „Ateik“. Kodėl eidavau? Bijodavau, be galo bijojau prarasti įsivaizduojamą viršenybę prieš kitus studentus, juk gaudavau gerus pažymius, mane „išgelbėdavo“, pasakęs, ką ir kaip tapyti…“

Taip apie pirmąjį priekabiautoją socialiniame tinkle rašė anoniminė auka.

Kartu gėrė, kartu miegojo… Laisva abipuse valia. Atleiskite, panelės (vėliau atsirado dar kelios tokios smalsios), ar profesorius, jeigu taip ir buvo, turi muštis į krūtinę: meaculpa, meamaxsima culpa?

Kada tai vyko? Ogi seniai, gal prieš aštuonetą metų. Kiek tai aukai mergaitei metų buvo? Ogi net aštuoniolika.

Kai kuriuose Rytų kultūrose tokio amžiaus mergaitės jau seniai būna tapusios moterimis. Protingomis moterimis.

Vėliau atsirado dar vienas „monstras“ – fotomenininkas Gintautas Trimakas.

Dar vėliau – socialinių mokslų daktaras Arvydas Liepuonius.

VDA Senato etikos komiteto pirmininkas architektas Marius Šaliamoras praėjusią savaitę žiniasklaidai pakomentavo, kaip jo elgesys gali būti vertinamas. „Kol kas tie kaltinimai neįgavo materialios formos ar bent jau neatėjo iki mūsų komiteto, kad galėtume tai svarstyti. Jeigu bus tie kaltinimai suformuluoti kokiu nors būdu, tai tada svarstysime“.

Taip, jis teisus: reikia svarstyti. Bet tam turi būti pagrindas.

Nejaugi mes vėl grįžtame į sovietmečio laikus, kuomet užtekdavo anoniminio niekšelio skundo, ir žmogus keliaudavo į visas pasaulio puses. Dažniausiai – į šiaurę. Tokia tada buvo populiariausia kryptis.

Dabartinė, ko gero, – gerokai baisesnė.

Netinkamu elgesiu su studentais apkaltinto ir iš akademijos jau pasitraukusio tapytojo Jono Gasiūno elgesį komitetas pasmerkė.

Jį pasmerkė ir buvęs jo studentas, dabar režisierius E. Vėlyvis, kurio filmai įdomūs tuo, kad juose riebiai keikiamasi. Tik tuo!

Taigi jis lygiai taip pat, kaip ir jo filmų herojai, viešojoje erdvėje profesorių išdėjo matais. Nė vieno rišlaus sakinio, vien pypt.

Dabar apie priekabiautojų parinktis (kokia tvarka, juk tokių, tikriausiai, yra kur kas daugiau šioje ištvirkėlių žemėje…).

Visi jie Lietuvoje gerai žinomi, Lietuvai nusipelnę žmonės. Vienam  jų vasario 16-ąją Prezidentūroje turėtų būti įteikta Nacionalinė premija. Galite įsivaizduoti šio žmogaus dvasinę būseną šiandien? Tie, kurie jau nuteisėte, – negalite.

Sakysite, prieš įstatymą visi lygūs –  ir traktorininkai, ir tapytojai. Tik traktorininkų kažkodėl čia nematyti.

Dabar – apie pasirinktą metą. Taip, artėjant valstybės šimtmečiui. Atsitiktinumas, sutapimas? Nemėgstu sąmokslo teorijų, bet šįkart panašu, kad kažkieno nematoma ranka pasirinko patį primityviausią būdą parodyti, kokie supuvę mes esame. Ir kaip negerbiame įstatymų, nes tol, kol žmogus teismo nenuteistas, jis yra nekaltas.

Kilkite, mergaitės, į kovą su bjauriu priešu, aš irgi remiu jus, bet pirmiausia sutvarkykite savo rūtų darželius, iškuopkite visas savo namų kerteles. Ir tada – pirmyn!

P. S. Kol užrašinėjau šias neempatiškas, gana padrikas savo mintis, Lietuvos šimtmečio priekabiavimo horizonte pasirodė garsus režisierius Jonas Vaitkus.

Taip, prieš šimtmetį net ir patys kultūringiausi miestiečiai savo naktipuodžius išpildavo tiesiai pro langus ant miestiečių galvų, mat dar nebuvo pakankamai išvystyta kanalizacija.

Dabar ji, ačiū Dievui, beveik tobula ir kiekvienam prieinama.

2018.02.05; 06:00

Žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi moteris, prabilusias apie priekabiavimą. EPA-ELTA nuotr.

JAV žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi „The Silence Breakers“ – „Nutraukusias tylą“ moteris, kurio pirmos prabilo apie seksualinį priekabiavimą.

Tarp jų – aktorė Ešli Džad (Ashley Judd), dainininkė Teilor Svift (Taylor Swift), buvusi kompanijos „Uber“ inžinierė Siuzana Fauler (Susan Fowler).

Šįmet susikūrė judėjimas „#Me too“, kurio dalyviai pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą.

Metų žmogaus rinkimuose antrąją vietą užėmė pernykštis laureatas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), trečiąją – Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping).

Žurnalo „Time“ paskelbtame pretendentų į Metų žmogaus titulą sąraše šįmet dar buvo Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong-un), turtingiausias pasaulio žmogus, Amerikos verslininkas Džefas Bezosas (Jeff Bezos), specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller), tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohamedas bin Salmanas (Mohammed bin Salman), pradėjęs karalystėje kovos su korupcija kampaniją, amerikietiškojo futbolo žaidėjas Kolinas Kepernikas (Colin Kaepernick), suorganizavęs kovos su rasizmu kampaniją, ir režisierė Peti Dženkins (Patty Jenkins), sukūrusi mokslinės fantastikos filmą „Nuostabioji moteris“. Į nominantų sąrašą taip pat buvo įtraukti „The Dreamers“ – jauni nelegalūs imigrantai, kurie dar vaikai pateko į JAV teritoriją ir kuriems, valdant D. Trampo administracijai, gresia deportavimas.

Žurnalas „Time“ renka Metų žmogų nuo 1927 metų, kai šį titulą pelnė amerikiečių lakūnas Čarlzas Lindbergas (Charles Lindbergh), kuris pirmasis vienas perskrido Atlanto vandenyną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.07; 00:05

Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Seimas ketina spręsti, ar patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.

Už tai, kad šis Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė pasisakė laikinoji Seimo tyrimo komisija.

Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.

Lapkričio pabaigoje komisijos posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nepadaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.

„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.

Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.

Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikrais momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.

Generalinis prokuroras E. Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.05; 00:02