Karabache vėl neramu
Baku, sausio 11 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad vienas jo karių buvo Armėnijos pajėgų nužudytas per naujausią susirėmimą nestabiliame pasienio regione, kilusį po 2020 metų.
Kaukazo šalys 2020 metų pabaigoje susirėmė dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, vos per kelias savaites žuvo daugiau nei 6 tūkst. žmonių.
Azerbaidžano gynybos ministerija nurodė, kad karys žuvo dėl Armėnijos karių „provokacijos“ ir kad „visa atsakomybė už įtampą tenka Armėnijos karinei ir politinei vadovybei“. Ministerija pareiškė, kad jos pajėgos „numalšino“ priešą po incidento pasienyje esančioje Kalbadžaro srityje. Rajonas yra vienas iš kelių, Armėnijos perduotų Azerbaidžanui pagal paskutinįjį paliaubų susitarimą.
Apie šią žūtį pranešta po Armėnijos remiamų separatistų Kalnų Karabache anksčiau šią savaitę pasigirdusių pareiškimų, kad Azerbaidžano pajėgos atidengė ugnį viename regiono kaime ir apgadino prie mokyklos stovėjusį automobilį. Kalnų Karabacho gynybos pareigūnai sakė, kad ginčijamame kalnuotame regione dislokuoti Rusijos taikdariai buvo įspėti apie apšaudymą, bet Azerbaidžano gynybos ministerija neigia, kad tokio apšaudymo būta.
Kalnų Karabacho armėnai atsiskyrė nuo Azerbaidžano, kai 1991 m. žlugo Sovietų Sąjunga, o kilęs karas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių. Konfliktas iš esmės buvo įšaldytas iki 2020 m. karo.
JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) dar sykį išdavė Ukrainą. Išdavė Kijevą visais jam gyvybiškai svarbiais klausimais. Akivaizdžiau nebūna: JAV prezidentas klusniai vykdo visus Vladimiro Putino pageidavimus. Taip sakau ne aš, Antanas Rašimas. Taip rašo savo asmeninėje Live Journal paskyroje Андрей Илларионов / LiveJournal (2021.12.31) Ekonominės analizės instituto prezidentas Andrėjus Ilarionovas (JAV).
Kokie A.Ilarionovo argumentai, neva patvirtinantys tezę, kad JAV prezidentas Dž. Baidenas šoka agal Kremliaus dūdelę? Beje, pasak A.Ilarionovo, nei naujiena, nei paslaptis, kad Dž.Baidenas ir anksčiau, ir dabar atiduoda Ukrainą į Kremliaus geležinį glėbį.
A.Ilarionovas pastebi, kad blogai jau vien tai, jog Dž. Baidenas vėl mielai sutiko pasišnekėti su V. Putinu, vos tik šis pareiškė tokį norą. A. Ilarionovas įsitikinęs, kad Ukraina bus išduota ir sausio 9-10 dienomis Ženevoje, ir sausio 12-ąją Briuselyje, ir sausio 13-ąją Vienoje. Tai buvo aišku jau tada, kai slaptoms deryboms į Maskvą praėjusių metų lapkričio 2 dieną buvo atvykęs CŽV vadovas Viljamas Biornsas (Williamas Burnsas). Prieš tai ilgokai Maskvoje dirbęs JAV ambasadoriumi V.Biornsas su Kremliaus vadais aptarė JAV garantijas, kaip amerikiečiai legimitizuos ne tik jau Rusijos užgrobtas teritorijas Gruzijoje ir Ukainoje, bet leis V.Putinui reikšti naujas teritorines pretenzijas Vakarams.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
O tai, kad V. Putinas labai skubėjo, prašydamas dar vieno pokalbio su Dž. Bidenu Naujųjų metų išvakarėse, byloja, kad V. Putinas nusprendė iš Dž. Baideno išpešti dar kažin kokių nuolaidų, kol neprasidėjo jų susitikimai Europos sostinėse sausio 9 – 13 dienomis.
Iškalbinga ir tai, kad Dž. Bidenas atsisakė, prieš pasišnekėdamas su V. Putinu, išklausyti Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio pastabų. Vietoj Dž. Baideno su V. Zelenskiu šnekėjosi JAV valstybės sekretorius Antonis Blinkenas (Antony Blinken). Bet apie A. Blinkeno ir V. Zelenskio pokalbio detales nėra informacijos oficialiuose JAV informaciniuose šaltiniuose. Tėra asmeninis V. Zelenskio pareiškimas socialiniuose tinkluose, esą išties „kalbėtasi su Blinkenu ir ir sutarta tęsti konsultacijas, kaip bus siekiama taikos; mane užtikrino, kad sulauksime paramos, prasidėjus Rusijos agresijai“).
Žodžiu, oficialusis Vašingtonas išduoda Ukrainą visais klausimais. A.Iliarionovas išvardina juos: jau prabėgo 12 mėnesių, kai JAV neatsiunčia į Ukrainą savo ambasadoriaus; JAV mėtosi dėl sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“; JAV pareiškė, kad Ukaina nebus priimta į NATO; Vašingtonas nubraukė Ukrainai 200 milijonų JAV dolerių paramą po Dž. Baideno pokalbio su V. Putinu 2021 metų gruodžio 7 dieną; Rusijai vis dar netaikomos pačios griežčiausios sankcijos, galinčios ją atbaidyti nuo karinės invazijos; Kijevas prievartaujamas laikytis vadinamųjų Minsko susitarimų taip, kaip juos supranta Kremlius; Ukraina verčiama Rytų Ukrainoje įsitvirtinusiems prorusiškiems separatistams suteikti plačią politinę ir ekonominę autonomiją sprendžiant visus svarbiausius Ukrainos klausimus.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Bet V.Putinui net šito maža. Jis iš Dž. Baideno gruodžio 30-ąją sulaukia dar trijų dovanų. Dž. Bidenas dievagojasi niekad su Kremliumi nesišnekėti apie Ukrainą be Ukrainos prezidento, tačiau šį viešą savo pažadą sulaužo net šešetą kartų. JAV yra pareiškusi, kad derybos su V. Putinu neįmanomos, kol šis neatitrauks savo karinės armados nuo sienos su Ukraina. Bet šis pažadas sulaužytas. Rusija kariuomenės neatitraukė, o Vašingtonas vis tiek derasi su V. Putinu. V. Putinas net privertė Dž. Baideną pažadėti, kad Amerika neduos Ukrainai jokios rimtos ginkluotės. Šiuo gėdingu Vašingtono pažadu viešai džiaugėsi Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Pasak A. Ilarionovo, labai baisu, kad išduodama Ukraina. Bet baisiausia tai, kad Vašingtonas linkęs išduoti ir kitas savo sąjugininkes Rytų Europoje.
Kodėl pacitavau šį į Vakarus pasitraukusio buvusio V. Putino patarėjo A. Ilarionovo komentarą? Juk galbūt A. Ilarionovas blefuoja, klaidina skaitytojus, pats nuoširdžiai klysta. Ir vis tik. Man būtų labai įdomu sužinoti, kaip šias pastabas vertina Lietuvos užsienio politikos formuotojai: Prezidentas Gitanas Nausėda, Užsienio reikalų ministars Gabrielius Landsbergis bei buvęs Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis. Nejaugi šiuose A. Ilarionovo žodžiuose nėra nė trupinėlio karčios tiesos?
Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pareigūnai pirmadienį buvusį prezidentą Petro Porošenką įvardijo įtariamuoju tyrime dėl išdavystės, kaltindami jį pagalba prorusiškiems separatistams parduodant Kijevui anglis.
Pareigūnai pranešė, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, su kuriais, jų nuomone, galėjo būti susijęs 56 metų politikas.
Valstybinis tyrimų biuras nurodė įtariantis P. Porošenką „išdavyste“ ir „teroristinių organizacijų“ veiklos rėmimu, turėdamas omenyje separatistus.
Būdamas prezidentu, 2014–2015 metais, P. Porošenka padėjo vadinamosioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms parduoti Kijevui anglių už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (54 mln. JAV dolerių), sakoma biuro pranešime. P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Jei P. Porošenka būtų pripažinta kaltu, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.
Anksčiau šiais metais įtariamaisiais šioje byloje taip pat buvo paskelbti Ukrainos prokremliškas parlamento narys ir buvęs energetikos ministras.
2019 metų balandį P. Porošenką per prezidento rinkimus sutriuškino humoristas Volodymyras Zelenskis, neturintis politinės patirties.
V. Zelenskis pažadėjo išnaikinti korupciją ir ištirti ankstesnės administracijos pareigūnus.
Nors būdamas prezidentu P. Porošenka priartino buvusią sovietinę šalį prie Vakarų, kritikai jį kaltina negebėjimu kovoti su korupcija ir skurdu.
Petro Porošenko ir Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Dabar, būdamas aukšto rango įstatymų leidėjas parlamente, kuriame dominuoja V. Zelenskio valdančioji partija, jis šios žinios iš karto nekomentavo.
Jo artimas sąjungininkas, buvęs parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas neigė bet kokius P. Porošenkos nusižengimus. Pasak jo, tai „dar viena byla, sukurpta tiesioginiu dabartinio prezidento nurodymu“.
P. Porošenka šiuo metu yra užsienyje, bet neketina „bėgti“ nuo Ukrainos teisėsaugos, pridūrė jis.
Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk” liekanos. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, gruodžio 20 d. (dpa-ELTA). Asmenys, 2014 metais numušę „Malaysian Airlines“ lėktuvą, skridusį reisu MH17 virš Ukrainos, tikriausiai tikėjosi pataikyti į Ukrainos karinį lėktuvą. Tai pirmadienį išgirdo Nyderlandų teismas per posėdį, kuriame prokurorai pradėjo skaityti kaltinimus teisiamiesiems.
Trys rusai ir ukrainietis kaltinami 2014 metų liepą numušę Malaizijos oro linijų „Boeing“ Rusijoje pagaminta priešlėktuvine raketa „Buk“. Per ataką žuvo visi 298 jame buvę žmonės.
Kaltinamieji teisiami už akių, nes Rusija atsisakė juos išduoti. Prokurorai savo įrodymų teikimą ketina baigti trečiadienį. Nuosprendžio laukiama ne anksčiau kaip kitąmet.
Prokuroras Thijsas Bergeris sakė, kad šis teismo procesas skirtas išaiškinti tiesą. „Juk pasaulis, kuris nesistengia išsiaiškinti tiesos ir nubausti kaltųjų, žuvus šimtams nekaltų piliečių, paverčia savo piliečius lengvu grobiu“, – sakė prokuroras Nyderlandų televizijos stočiai NOS. Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk” liekanos. EPA – ELTA nuotr.
Prokuratūra pateikė tokius įrodymus kaip nuotraukos, telefoninių pokalbių įrašai, vaizdo įrašai ir liudytojų parodymai. Pasak prokurorų, įrodymai aiškiai rodo, kad kaltinamieji gavo raketą „Buk“ ir ją paleido. Tačiau jie pridūrė, kad tai tikriausiai buvo klaida ir iš tikrųjų buvo ketinta pataikyti į Ukrainos karinį lėktuvą.
2014 metų liepą tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų įsiliepsnojo arši kova dėl Rytų Ukrainos kontrolės. „Malaysian Airlines“ lėktuvas skrido iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą. Kadangi dauguma žuvusiųjų buvo olandai, teismas vyksta Nyderlanduose.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, lapkričio 12 d. (ELTA). Rusijos vyriausybė atmetė būgštavimus, kad Rusija gali pulti Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.
„Rusija niekam nekelia grėsmės, – penktadienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Ne kartą sakėme, kad mūsų ginkluotųjų pajėgų judėjimas mūsų teritorijoje neturėtų būti priežastis nerimauti“. Priešingi žiniasklaidos pranešimai esą bereikalingai pakurstė įtampą tarp Rytų ir Vakarų.
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pareiškė, kad jai kelia nerimą Rusijos karinis aktyvumas netoli Ukrainos sienos. Anksčiau savo susirūpinimą dėl to išsakė ir Vašingtonas.
Anot D. Peskovo, priešingai, tai Rusija stebi provokacinį kitos pusės elgesį. Didėja NATO aktyvumas Juodojoje jūroje ir daugėja Vakarų žvalgybinių lėktuvų skrydžių – tam Rusija esą negali likti abejinga. „Jei reikės, imsimės priemonių savo saugumui garantuoti, jei mūsų priešininkai imsis veiksmų palei mūsų sieną“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.
Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir remia prorusiškus separatistus, kurie kontroliuoja Rytų Ukrainą. Paliaubos Rytų Ukrainoje vis sulaužomos.
Vokietija ir Prancūzija neseniai pareiškė, kad Rusija nesutinka dalyvauti naujuose pokalbiuose dėl konflikto ministrų lygiu. ES diplomatai nerimauja, kad politinių pokalbių nebuvimas vėl gali lemti karinę eskalaciją.
C. Puigdemont. EPA-ELTA nuotr.
Italijoje sulaikytas buvęs Katalonijos premjeras Carlesas Puigdemont’as penktadienį buvo paleistas į laisvę, pranešė vienas naujienų agentūros AFP reporteris.
Europarlamentarą C. Puigdemont’ą, kuris išvyko iš Ispanijos po Madrido uždrausto 2017 m. Katalonijos nepriklausomybės referendumo, prie kalėjimo Sardinijos Sasario mieste pasitiko šūkaujantys rėmėjai.
58-erių separatistų lyderiui, kuris po sulaikymo ketvirtadienio vakarą praleido naktį už grotų, buvo leista palikti Italijai priklausančią salą, tačiau nurodyta spalį sugrįžti.
Sasario miesto teismas spalio 4 d. svarstys C. Puigdemont’o ekstradicijos prašymą, nurodė advokatas Agostinangelo Marrasas.
Anot A. Marraso, nebuvo pagrindo suimti ar išduoti C. Puigdemont’ą, kuris pastaruosius kelerius metus gyveno Briuselyje.
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas penktadienį teigė gerbsiąs Italijos teismų sistemą, tačiau pridūrė: „Akivaizdu, kad Carlesas Puigdemont’as turi būti patrauktas atsakomybėn ir stoti prieš teismą.“
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį lankosi Barselonoje, norėdamas atnaujinti dialogą su Katalonijos separatistų vadovybe, sprendžiant politinę krizę, kurią 2017 m. sukėlė nepavykęs bandymas paskelbti nepriklausomybę.
Anksčiau šią savaitę P. Sanchezas patvirtino, kad rugsėjo 15 d. susitiks su Katalonijos lyderiu Pere‘u Aragonesu derybų, kurios turėjo prasidėti apie 13.00 val.
2017 m. spalį Katalonijos regioninė vyriausybė surengė Madrido uždraustą referendumą, tada paskelbė trumpai gyvavusią nepriklausomybės deklaraciją, ji sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Ispanijoje. 2019-aisiais po smurtinių protestų Ispanija įkalino devynis separatistų lyderius. Nuo tada Katalonija yra svarbiausia problema Ispanijos politikoje, ją P. Sanchezo vyriausybė pažadėjo spręsti derybomis, net jei įtampa ir yra nuslūgusi.
„Padėtis Katalonijoje labai pasikeitusi, daug stabilesnė nei 2017 ar 2019 metais“, – pirmadienį sakė premjeras.
2020 m. sausį P. Sanchezas sutiko pradėti derybas, kai ERC – seniausia ir didžiausia Katalonijos separatistų partija – pasiūlė lemiamą reikšmę turinčią parlamentinę paramą jo mažumos vyriausybei. Pirmosios derybos prasidėjo po mėnesio, tačiau netrukus buvo sustabdytos, kilus koronaviruso pandemijai. Šį kartą sėkmės tikimybė yra maža, nes abi pusės puoselėja radikaliai skirtingus lūkesčius.
Separatistai turi du pagrindinius tikslus: amnestija visiems, dalyvavusiems nepavykusiame nepriklausomybės siekyje, ir naujas referendumas dėl apsisprendimo, šį kartą pritarus Madridui.
Ispanijos vyriausybė nepalenkiamai prieštarauja abiem.
„Jei laikysimės maksimalistinių reikalavimų sąrašo, pokalbis truks neilgai“, – sakė P. Sanchezas, nors pripažino esąs atviras galimam balsavimui dėl Katalonijos vietos Ispanijoje, bet neviršijant ribų. „Pagal Konstituciją, demokratijoje nėra problemos surengti balsavimą, tačiau tai turi būti padaryta pagal susitarimą, o ne vienašališkai“, – sakė jis.
Geležinių vartų spyna. Slaptai.lt nuotr.
Du Čekijos piliečiai buvo nuteisti kalėti po 20 metų už kovą prorusiškų separatistų gretose Ukrainos rytuose.
Kaip skelbė agentūra CTK, trečiadienį Plzeno miesto apygardos teismas pripažino 27-erių metų vyrą kaltu dėl kaltinimų dalyvavimu teroro atakose ir parama nusikalstamai organizacijai. Jo advokatas nurodė apskųsiąs teismo nuosprendį.
Antrasis vyras, kuris šiuo metu slapstosi, trečiadienį Prahos teisme jam nedalyvaujant taip pat buvo nuteistas kalėti 20 metų.
Abu vyrai, kaip įtariama, 2015 m. dalyvavo karo veiksmuose Rytų Ukrainoje ir tuomet gyrėsi apie tai savo draugams ir socialiniuose tinkluose.
Ukrainos kariuomenė jau daugiau kaip septynerius metus Donecko ir Luhansko regionuose kovoja su prorusiškais separatistais.
Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) kaltina Maskvą remiant separatistus. Anot Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimų, šis karinis konfliktas nuo jo pradžios 2014 m. jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
Dešimtys tūkstančių katalonų reikalavo paleisti kalinamus politikus. EPA-ELTA nuotr.
Ispanija antradienį suteikė malonę devyniems Katalonijos separatistams, įkalintiems po nepavykusio mėginimo 2017 metais skelbti nepriklausomybę, taip siekdama išspręsti nesibaigiančią politinę krizę šiame turtingame šiaurės rytų regione.
„Malonės nuteistiesiems buvo patvirtintos“ per rytinį kabineto posėdį, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras, patvirtindamas sprendimą suteikti malonę devyniems separatistų lyderiams, kurie buvo nuteisti ilgiems metams kalėjimo.
Nors jų paleidimo data tebėra nežinoma, teisminės institucijos greitai stengsis atlikti administracinius veiksmus, o tai reiškia, kad tai gali įvykti labai greitai, sakoma pranešime spaudai. Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
Separatistai buvo nuteisti dėl uždrausto referendumo 2017 metų spalį. Jo metu policija pasižymėjo smurtu, o po to buvo paskelbta trumpai gyvavusi nepriklausomybės deklaracija, sukėlusi didžiausią politinę krizę Ispanijoje per pastaruosius dešimtmečius.
Keletas nepriklausomybės šalininkų pabėgo į užsienį, bet 12 kitų buvo teisiami ir 9 iš jų gavo laisvės atėmimo bausmes nuo 9 iki 13 metų.
P. Sanchezas sakė, kad jo vyriausybė tikisi, jog malonės atvers kelią į „susitaikymą“, tačiau Ispanijos dešinioji opozicija ir separatistai kritikuoja sprendimą suteikti malonę.
Daugelis nepriklausomybės šalininkų atmeta malonę, vadindami ją politiniu triuku, ir reikalauja visiškos amnestijos, kuri leistų grįžti namo pabėgusiems į užsienį.
Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk” liekanos. EPA – ELTA nuotr.
Nyderlandų teismas pirmadienį pradeda klausytis įrodymų, surinktų prieš tris Rusijos piliečius ir vieną Ukrainos pilietį, įtariamus 2014 metais, prasidėjus karui Ukrainos rytuose, numušus „Malaysia Airlines“ lėktuvą, skridusį reisu MH17.
Teismo procesas oficialiai prasidėjo 2020 metų kovą, tačiau iki šiol daugiausiai buvo nagrinėjami teisiniai argumentai dėl įrodymų, surinktų po katastrofos, kurioje žuvo 298 keleiviai ir įgula, iš jų – 196 Nyderlandų piliečiai, priimtinumo.
Keturi įtariamieji – Rusijos piliečiai Olegas Pulatovas, Igoris Girkinas, Sergejus Dubinskis, taip pat Ukrainos pilietis Leonidas Charčenka – teisiami už akių. Tik O. Pulatovui teisme atstovauja advokatai.
„Teismas pradės MH17 baudžiamąjį procesą iš esmės ir, išnagrinėjęs bei aptaręs prokurorų pateiktus duomenis, nušvies pagrindinius klausimus, kuriuos jis jau pradėjo spręsti“, – sakoma teismo pranešime.
„Ar (lėktuvą skridusį reisu) MH17 numušė „BUK“ raketa? Ar „BUK“ raketa buvo paleista iš žemės ūkio lauko netoli Pervomaiskojės? Ar kaltinamieji ten dalyvavo?“, – vardijami klausimai pranešime.
Lėktuvas „Boeing 777“ skrido iš Amsterdamo Šipolio oro uosto į Kvala Lumpūrą ir buvo numuštas virš Rytų Ukrainos dalies, kurią kontroliavo prorusiški sukilėliai.
Tarptautinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad katastrofą sukėlė „BUK“ raketa iš Rusijos armijos 53-iosios priešlėktuvinių raketų brigados, įsikūrusios Kursko mieste.
Visi keturi įtariamieji yra kaltinami vadovavimu separatistų sukilėliams, kovojantiems su teisėta Kijevo valdžia.
Krymo pusiasalis – tai Ukraina
Didžioji dauguma rusų pritaria Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijai ir nemano, kad Rusija pažeidė tarptautinius susitarimus, kai ėmėsi veiksmų 2014 metais, rodo nepriklausomos apklausos rezultatai, kuriuos paskelbė „The Moscow Times“.
Agentūros „Levada Center“ apklausos duomenimis, 86 proc. respondentų pritaria aneksijai, 71 proc. respondentų nemano, kad veiksmai buvo neteisėti, ir tik 9 proc. atsakė, kad tai neteisėta.
Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, o netrukus Rytų Ukrainoje prasidėjo karas tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų.
Dabar, kai Azerbaidžanas susigrąžino daugumą 1990-1994-aisiais prarastų teritorijų, ima aiškėti ypač bjauri Armėnijos taktika – okupuotas teritorijas paversti mirtį nešančiais minų laukais. Būtent tokia Jerevanas vadovavosi visus praėjusius tris dešimtmečius – neteisėtai iš Azerbaidžano atimtą Kalnų Karabachą ir okupuotus gretimus septynetą rajonų (Džabrailas, Agdamas, Fizuli, Kubadly, Zangilanas, Kialbedžaras ir Lačynas) nusėti įvairiausio galingumo minomis. Kad nebūtų kur saugiai žengti kojos.
Pavyzdžiui, šiandien akivaizdu, kad pusė praėjusių metų karinio Jerevano biudžeto (už 2020-uosius metus) buvo skirta tik minavimo darbams.
Apie tai, kad Azerbaidžano teritorijas okupavusi Armėnija visąlaik intensyviai minavo užgrobtas teritorijas, – į viešumą prasprūsta vis daugiau išsamios informacijos.
Apie tai leidinyje „Svobodnaja pressa“ rašo ir rusų žurnalistas Dmitrijus Vinogradovas. Manoma, kad ypač intensyvūs minavimo darbai buvo atliekami 2020-aisiais. Minavimo darbams Armėnija praėjusiais išleido net 50 proc. savo karinio biudžeto. Be abejo, intensyviai Kalnų Karabachas minuotas ir 2016-aisiais, ir 2018-aisiais, kai kilo rimtesni kariniai susirėmimai tarp Azerbaidžano ir Armėnijos karinių pajėgų.
Kodėl Armėnija taip intensyviai minomis nusėjo iš Azerbaidžano atimtas žemes, nesuku perprasti. Armėnija nujautė, kad karas – neišvengiamas, mat Azerbaidžanas niekad neatsisakys savo teisių į Kalnų Karabachą ir septynetą gretimų rajonų. Taip pat Armėnija, nepaisant visų oficialių pareiškimų, žinanti, suprantanti, jog Kalnų Karabachas – tai azerbaidžaniečių žemės, todėl iš jų anksčiau ar vėliau jiems teks trauktis. Armėnų teritorinės pretenzijos Azerbaidžanui nuo pat pirųjų konfliktų buvo nepagrįstos.
Minų pavyzdžiai. Slaptai.lt nuotr.
2020-ųjų pabaigoje pasibaigus mūšiams (mūšiai tęsėsi nuo rugsėjo 27 iki lapkričio 9-osios) ir Armėnijai su Azerbaidžanu 2020-ųjų lapkričio 10-ąją pasirašius taikos sutartis, Azerbaidžanas ėmė kontroliuoti didžiąją per 1992-1994-ųjų karą prarastų teritorijų. Nuo 2020-ųjų lapkričio pabaigos Azerbaidžano išminuotojai susigrąžintose teritorijose jau išvalė apie 27 kvadratinius kilometrus teritorijų. Vien ten surasta apie 40 tūkst. minų. Jos, preliminariais duomenimis, kaštuoja apie 3 milijonus JAV dolerių. Azerbaidžano ekspertai mano, kad iš viso Armėnija okupuotose žemėse palikusi apie 5 milijonus įvairiausio galingumo minų. Apytikrė jų kaina – 340 milijonų JAV dolerių. Tai – maždaug 10 proc. viso Armėnijos valstybės biudžeto.
Tad Azerbaidžano kariškių laukia sunkus darbas – išrankioti visus tuos penkis milijonus paslėptų minų, kad civiliai galėtų saugiai grįžti į savo gimtuosus namus nesibaimindami sprogimų.
Deja, šiandien statistika tokia: nuo 2020-ųjų lapkričio 10-osios dėl sprogusių minų jau žuvo 50 azerbaidžaniečių civilių.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Karo krečiamuose Ukrainos rytuose per karinių pajėgų susirėmimus su Rusijos remiamais separatistais žuvo du žmonės, dar du sužeisti, trečiadienį paskelbė Kijevas.
Apie aukas paskelbta po to, kai Kijevas apkaltino Maskvą ir separatistus rengiant daugiau išpuolių ir naudojant sunkiąją ginkluotę. Tai, Kijevo teigimu, pažeidžia pernai liepą pasirašytą paliaubų susitarimą.
Antradienį netoli Zaicevės kaimo į šiaurę nuo Donecko per apšaudymą minosvaidžiais žuvo vienas kariškis ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
Per dar vieną tą dieną įvykusį incidentą Donecko regione buvo sužeistas vienas karys.
Per trečią incidentą antradienį kaimyniniame Luhansko regione žuvo civilis, jo namo kieme susprogus minai, pranešė kariuomenė.
Buvęs baskų teroristinės grupuotės ETA vadovas Josė Antonio Urrutikoetxea. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos kasacinis teismas patvirtino sprendimą perduoti Ispanijai baskų teroristinės grupuotės ETA narį Josė Antonio Urrutikoetxea, kalinamą nuo jo suėmimo Prancūzijoje pernai. Tai pranešė laikraštis „Le Figaro“.
Pasak leidinio, trečiadienį Prancūzijos kasacinis teismas atmetė Urrutikoetxea gynybos apeliaciją dėl rugsėjo pabaigoje Paryžiaus teismo priimto sprendimo išduoti jį Ispanijai.
Iki ekstradicijos jis Prancūzijoje bus teisiamas dviejose terorizmo bylose. Pirmasis procesas įvyks ateinančių metų vasarį Paryžiaus apeliaciniame teisme, antrasis planuojamas birželio mėnesį Prancūzijos sostinės baudžiamajame teisme.
Šių metų sausį Prancūzijos teismas pritarė vienam iš dviejų prašymų išduoti Urrutikoetxea Ispanijai. Teismo Tyrimų rūmai nagrinėjo du ekstradicijos prašymus ir du Europos arešto orderius. Teisėjas tada patenkino prašymą, susijusį su galimu Urrutikoetxea dalyvavimu rengiant išpuolį prieš civilinės gvardijos skyrių Saragosoje 1987 metais, per kurį žuvo 11 žmonių, tarp jų – šeši nepilnamečiai. Antrasis ekstradicijos prašymas susijęs su aukšto „Michelin“ kompanijos darbuotojo nužudymu Ispanijoje 1980 metais. Liepos 1 d. Apeliacinis teismas pareikalavo papildomos informacijos šiuo klausimu.
69 metų J. A. Urrutikoetxea, labiau žinomas kaip Josu Ternera, slapstėsi 17 metų. Ispanijoje jis vadinamas „buvusiu politiniu grupuotės lyderiu”. Jis buvo sulaikytas Prancūzijoje 2019 metų gegužės 16 d.
Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna – Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Jos įvykdytų teroro aktų aukomis tapo daugiau kaip 820 žmonių. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.
2018 metu gegužės pradžioje grupuotė paskelbė visiškai nutraukianti savo veiklą.
Armėnijos premjero žmona mokosi šaudyti. Socialinių tinklų nuotr.
Slaptai.lt skaitytojams priminsime: praėjusių metų lapkričio mėnesį stebėjomės Vilniuje surengtu Lietuvos Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimu. Omenyje turime susitikimą su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian (Ana Akopian”).
Mūsų portalas kėlė klausimą: ar tokie tarsi nekalti pasišnekėjimai dera Lietuvai, nuoširdžiai gerbiančiai užsienio valstybių teritorinio vientisumo principus? Juk Armėnijos karinės pajėgos vis dar neteisėtai įsitvirtinusios azerbaidžanietiškame Kalnų Karabache! Oficiali tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių nuostata kategoriška: Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui, karinės armėnų pajėgos šiame regione – neteisėtos! Iš Kalnų Karabacho brutaliai išvyti visi alei vieno azerbaidžaniečiai! Armėnija vis dar grubiai pažeidžia azerbaidžaniečių teisę sugrįžti į gimtuosius namus!
Į ką nusitaikiusi Armėnijos premjero žmona. Socalinių tinklų foto
Jau vien šių aplinkybių užtenka, kad Lietuvos Prezidentūra būtų atsargesnė, rodydama prielankumą oficialiojo Jerevano politikams. Juolab mums pasirodė keisti karts nuo karto pasigirstantys lietuviški pareiškimai dėl Rytų partnerystės programos svarbos – esą Armėnija, kaip ir kai kurios kitos šio regiono valstybės, sakykim, Azerbaidžanas, Sakartvelas (Gruzija), nuoširdžiai raginami judėti Vakarų pusėn. Tik kaip įmanoma Armėnijai pritaikyti Rytų partnersystės taisykles, jei ši valstybė vis dar priklauso kolektyvinio saugumo sutarties (KSSO) organizacijai, kurioje – Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgistanas ir Tadžikistanas? Gal Lietuvos užsienio reikalų ministerija linkusi temti į Vakarus Armėniją drauge su Giumri mieste dislokuota karine Rusijos baze? Gal vis tik protingiau palaukti, kol Armėnija išstos iš KSSO, išprašys rusų kariškius iš Giumri, ir tik tada ją kviesti į Vakarus?
Ypač mus nustebino oficialiame Lietuvos Respublikos Prezidento internetiniame puslapyje 2019-ųjų lapkričio mėnesį paskelbtas sakinys, neva paaiškinantis, kodėl buvo būtinas Lietuvos Pirmosios Ponios ir Armėnijos premjero žmonos draugiškas pokalbis Vilniuje: „Ji, t.y. Nikolos Pašiniano sutuoktinė, taip pat pradėjo kampaniją „Moterys už taiką“, kuri skirta skatinti taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą.“
Slaptai.lt tuomet perspėjo: nederėtų aklai pasitikėti kiekvienu oficialiojo Jerevano žodžiu. Šitaip prieš metus nerimaudami mes buvome teisūs. Neprabėgo nė vieneri metai, o vienoje socialinių tinklų paskyroje šiandien išdidžiai pasakojama, kaip „Nikolos Pašiniano žmona Ana Akopian kartu su 15-a kitų moterų praėjo savaitę trukusio karinio parengimo kursą“. Pasirodo, moterys gyveno kariniame dalinyje, susipažino su kario buitimi, treniravosi, sportavo, sprendžiant iš paskelbtų nuotraukų – mokėsi šaudyti iš pačių įvairiausių ginklų.
Tikrasis Anos Akopian veidas. Socialiniai tinklai
Bet svarbiausia, kad šios pratybos buvo surengtos ne Armėnijoje, o Kalnų Karabache, dėl kurio iki šiol nesureguliuotas karinis Armėnijos – Azerbaidžano konfliktas. Man regis, tarptautinė teisė draudžia svetimą regioną okupavusiai jėgai šeimininkauti užimtose žemėse kaip savo nuosavoje teritorijoje.
Tad ko verti 2019-ųjų lapkričio mėnesį Lietuvos Prezidentūros skelbti tvirtinimai, supask, susitikimas buvo būtinas, mat Nikolos Pašiniano sutuoktinė pradėjusi kampaniją „Moterys už taiką“, neva skirtą skatinti taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą?“ Nejaugi taika pasiekiama mokantis šaudyti iš sunkiųjų kulkosvaidžių?
Diana Nausėdienė su Armėnijos premjero sutuoktine Ana Hakobian. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvai nederėtų pamiršti ir dar vienos aplinkybės. Šių metų rugpjūčio pabaigoje niekur pasaulyje nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos (armėnai ją vadina Arcachu) delegacija, vadovaujama Arturo Tovmasiano, viešėjo tokioje pat niekur pasaulyje nepripažintoje Padniestrės respublikoje, švenčiančioje 30-ies metų atsiskyrimo nuo Moldovos jubiliejų (kaip ir Kalnų Karabacho atplėšimą nuo Azerbaidžano, taip ir Padniestrės atskyrimą nuo Moldovos Lietuva laiko neteisėtomis agresijomis). Armėnų ir moldavų separatistai vieni kitiems dovanojo Draugystės ordinus, džiaugėsi savo „nepriklausomybėmis“, žadėjo atidaryti prekybos centrus…
Tad kai Lietuva svarsto, ką priimti oficialių, iškilmingų pietų, nederėtų užmiršti patarlės: „Pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu pats esi“…
Sakartvele (Gruzija) nerimsta aistros dėl jaunos merginos mirties. Kol kas težinoma, kad 23 metų amžiaus tiksliųjų technologijų (IT) specialistė Tamara Bačaliašvili liepos 18 dieną išvažiavo savo nuosavu automobiliu iš namų Tbilisyje ir prapuolė.
Jos kūnas be gyvybės ženklų aptiktas maždaug už 65 kilometrų nuo Sakartvelo sostinės. Kūną surado tik po penkių parų. Mergina gulėjo ant užpakalinės automobilio sėdynės. Oficiali mirties priežastis – savižudybė.
Tačiau merginos tėvai mano, kad jų duktė buvo nužudyta. Mirusios merginos artimieji įsitikinę, jog Tamara, būdama profesionali programuotoja, atsitiktinai aptiko slaptus failus, įrodančius, kaip trys aukšto rango gruzinų pareigūnai įsipainioję į nelegalią prekybą ginklais. Esą mergina internete aptiko schemas, bylojančias, kaip oficialūs Sakartvelo pareigūnai slapta permeta ginklus armėnų separatistams į Kalnų Karabachą (tarptautinė bendruomenė Kalnų Karabachą priskiria Azerbaidžanui, tačiau šis kraštas iki šiol okupuotas armėnų separatistų). Prekyba sureguliuota taip, kad nei NATO, nei Europos Sąjunga, nei Azerbaidžanas, nei Turkija, nei kitos šalys nesusigaudytų. Net įtarimas nekristų, jog taip elgtis – įmanoma.
Todėl Tamaros artimieji prie Sakartvelo Generalinės prokuratūros rengia protesto mitingus. Jie reikalauja, kad būtų tiriama ne tik versija „pastūmėjo savižudybėn“, bet ir „žmogžudystė politiniais sumetimais“.
Kad Armėnija įvairiausiais būdais, vengdama tarptautinio dėmesio, bando apginkluoti Kalnų Karabachą okupavusią valdžią, jau rašėme remdamiesi armėniškais šaltiniais, pavyzdžiui, armenianreport.com. Pavyzdžiui, perpasakojome, kaip buvęs Armėnijos ambasadorius Vatikane, buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano uošvis Mikaelas Minasianas savo asmeninėje paskyroje Facebooke skelbė daug triukšmo sukėlusį videopranešimą apie skandalus, į kuriuos, jo tvirtinimu, įsipainiojo Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas.
Tas videokomentaras buvo paskelbtas gegužės 30-ąją rubrikoje „Melo pabaiga“. Pranešimo pavadinimas – „Nelegali prekyba ginklais, „priešistorinių“ ginklų įsigijimo sandoris, korupcija ir ignoruojamos mirtys“. Buvęs Armėnijos ambasadorius prie Šventojo Sosto ponas Mikaelas Minasianas įrodinėjo, jog esama faktų, skelbiančių, kad premjeras Nikolas Pašinianas įtraukė šalį į juodąjį prekybos nelegaliais ginklais tinklą.
Kad nelegalus, slaptas ginklų tiekimas separatistams į Kalnų Karabachą įmanomas, byloja ir Maskvai adresuoti Azerbaidžano klausimai, ką reiškia tie dažni pastarojo meto rusų transporto lėktuvų skrydžiai į Armėniją ir į nuo Azerbaidžao atplėštą Kalnų Karabachą. Oficiali Rusijos valdžia dievagojosi, suprask, transporto lėktuvais Armėnijos ir Kalnų Karabacho pusėn gabenamos tik statybinės medžiagos. Jokių ginklų. Oficialusis Baku pareiškė, kad azerbaidžaniečiai tokiu Kremliaus paaiškinimu netiki. Išties, cementą ar plytas patogiau gabenti automobiliais ir traukiniais.
Beje, Romela Mnacakanian portale ArmenianReport.com, analizuodama T.Bačaliašvili mirties aplinkybes, leido sau nepagarbiai pareikšti, jog gyvybės liepos 18-ąją netekusi gruzinė greičiausiai buvo „nervų kamuolys“. Kad „mergina buvo isteriška”, neva užtenka pasižiūrėti į jos portretą.
Toks ArmenianReport.com kategoriškumas dėl T.Bačaliašvili mirties aplinkybių leidžia manyti, jog ši istorija – kur kas painesnė ir sudėtingesnė, nei bando nuduoti oficialusis Jerevanas.
Parengta remiantis armenianreport.com ir haqqin.az pranešimais
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos kariuomenė apkaltino prorusiškus separatistus pažeidus naują paliaubų susitarimą, nepraėjus nė valandai nuo jo įsigaliojimo pirmadienio vidurnaktį.
„Deja, iš priešų pusės 00.20 val. ir 00.45 val. buvo iššauti šūviai“, – spaudos konferencijoje teigė Ukrainos generolas Volodymyras Kravčenko.
Ukrainos kariuomenė pranešime tvirtino, kad separatistai šaudė netoli Uživkos miestelio, į pietus nuo jų kontroliuojamo Donecko. V. Kravčenko tikino, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau laikosi paliaubų susitarimo.
Pasak generolo, separatistai taip pat šaudė apie 9 val. ryto netoli Novomichailovkos miestelio, į pietvakarius nuo Donecko. Jo teigimu, šūviai nesukėlė grėsmės ukrainiečių kariams.
Niekieno nepripažinta „Donecko liaudies respublika“ savo ruožtu tvirtino „griežtai besilaikanti įsipareigojimų“.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino taikiai išspręsti konfliktą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
„Jau ne vieną dieną su nerimu stebiu padidėjusią karinę įtampą Kaukazo regione, tarp Armėnijos ir Azerbaidžano“, – kalbėjo Vatikano vadovas. Popiežius pakartojo savo raginimą nutraukti visus šiuo metu pasaulyje vykstančius karus. Pirmą kartą nutraukti ginkluotus susirėmimus jis paragino kilus koronaviruso pandemijai.
Panašius raginimus anksčiau išsakė ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio’ius Guterresas, kuris kalbėjo apie visuotines paliaubas bei „ligos, vadinamos karu“, pabaigą.
Kilus pastariesiems susirėmimas Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, žuvo daugiau nei 10 žmonių. Šios abi buvusios sovietinės respublikos jau ne vieną dešimtmetį vaidosi dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Pasaulio bendruomenė Kalnų Karabachą laiko musulmonų duominuojamo Azerbaidžano dalimi, tačiau regioną kontroliuoja krikščionių armėnų separatistai. Pastarosios kovos kilo šiaurinėje Kalnų Karabacho dalyje.
Abi šalys dėl ginčijamos teritorijos kariavo XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimto dešimtmečio pradžioje, vykstant parėjimui į nepriklausomybę iš žlugusios Sovietų Sąjungos. Karo metu žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
Azerbaidžanas praneša apie mūšius Tovuzo regione. Slaptai.lt foto
Azerbaidžano gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad iš Armėnijos teritorijos buvo paleista minosvaidžių ir haubicų ugnis į du kaimus pasienyje esančiame Tovuzo rajone.
„Armėnijos ginkluotosios pajėgos iš 120 mm minosvaidžių ir haubicų D-30 apšaudė Tovuzo rajono Agdamo ir Dondar Gušču kaimus“, – sakė žurnalistams ministerijos spaudos tarnybos atstovas. Anot jo, kaimų gyventojai nenukentėjo.
Atstovas pabrėžė, kad Azerbaidžanas imasi „griežtų atsakomųjų priemonių“.
Padėtis Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje susikomplikavo liepos 12 d. Sekmadienį Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos mėgina atakuoti šalies armijos pozicijas Tovuzo ruože, naudodamos artileriją. Mūšiai tęsėsi naktį į pirmadienį. Pasak oficialiojo Baku, per susirėmimus žuvo keturi Azerbaidžano kariškiai, dar keturi buvo sužeisti.
Savo ruožtu Armėnijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba informavo, kad per apšaudymą prie sienos su Azerbaidžanu buvo lengvai sužeisti du policininkai armėnai.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
Penktadienį Kamerūno valdžia paskelbė ataskaitą apie žurnalisto Samuelio Wazizi, kuris buvo įtariamas ryšiais su separatistais, mirties kalėjime aplinkybes. Tai penktadienį paskelbė naujienų portalas „Journal du Cameroun“.
„S. Wazizi buvo suimtas 2019 metų rugpjūčio 1 d. ir po 16 dienų mirė nuo sepsio“, – pareiškė oficialus Kamerūno gynybos ministerijos atstovas Cyrille`as Serge`as Atonfackas. Jis paneigė kai kurių žiniasklaidos priemonių pranešimus, kad žurnalistas galėjo mirti dėl kankinimų.
C. S. Atonfackas tvirtino, jog kai tik paaiškėjo, kad S. Wazizi turi sveikatos problemų, jis buvo paguldytas į karo ligoninę Jaundėje. Bet jo būklė pablogėjo, ir rugpjūčio 17 d. žurnalistas mirė. Gynybos ministerijos atstovas pabrėžė, jog S. Wazizi šeima žinojo, kur jis yra, ir palaikė su juo kontaktus, kai žurnalistas buvo hospitalizuotas.
Apie S. Wazizi mirtį tarptautiniai žurnalistų sluoksniai sužinojo šios savaitės pradžioje. Žurnalistų ir žmogaus teisių gynimo organizacijos pareikalavo, kad Kamerūno vyriausybė suteiktų reikiamą informaciją šiuo klausimu.
Valdžia įtarė S. Wazizi ryšiais su anglakalbiu separatistiniu pogrindžiu, veikiančiu pietiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose.
Iš 22 milijonų Kamerūno gyventojų dauguma kalba prancūziškai, bet penktadalis istoriškai vartoja anglų kalbą, nes gyvena šalies vakaruose, kuriuos kolonijiniu laikotarpiu kontroliavo Britanijos imperija. 2016 metų rudenį dviejose anglakalbėse Kamerūno provincijose prasidėjo riaušės. 2017 metų pabaigoje jos virto ginkluota kova, o po kelių mėnesių opozicijos lyderis Julius Ayukas Tabė pasiskelbė vadinamosios Ambazonijos Respublikos prezidentu. Humanitarinių organizacijų duomenimis, nuo 2016 metų Kamerūne per susirėmimus žuvo 3 tūkstančiai žmonių, o dar apie 500 tūkstančių tapo pabėgėliais.
