Išvažiuojamajame posėdyje Pasieniečių mokykloje Medininkuose Vyriausybė aptarė Valstybės sienos apsaugos  tarnybos (VSAT) veiklos prioritetus. Po posėdžio Ministrų kabinetas lankėsi prie sienos su Baltarusija linijos.

Be posėdžio darbotvarkėje esančių įvairių klausimų, Vyriausybės nariai Pasieniečių mokykloje buvo supažindinti ir su situacija prie valstybės sienos bei pasieniečių veiklos aktualijomis.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad iki 2020 metų turime būti pasirengę šiuolaikinių techninių priemonių pagalba kontroliuoti visą mūsų išorės sieną. Pasak premjero, Vyriausybė suras tam reikiamų lėšų, nes stipri sienų apsauga užkerta kelius kontrabandai, kuria pridėtinę vertę, į biudžetą patenka daugiau mokesčių.

Lietuvos valstybinę sieną sudaro 1763, 05 km. Numatoma, kad modernių sistemų pagalba artimiausiu metu bus stebima 48,4 proc. valstybės sienos.

Pasitarimo metu aptartos priemonės, kurios stiprintų kovą su neteisėta migracija, korupcija ir šešėline ekonomika. Taip pat kalbėta apie galimybes didinti pasieniečių atlyginimus, gerinti darbo sąlygas.

Netoliese Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusios VSAT Pasieniečių mokyklos veikia ir VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkarda. Vyriausybės nariai po posėdžio vyko į jos saugomą ruožą su Baltarusija ir lankėsi prie pačios sienos linijos.

Šioje vietoje veikia techninių sienos kontrolės priemonių sistema, padedanti efektyviai užkardyti sienos pažeidimus, kontrabandos ir nelegalios migracijos atvejus.

Vėliau svečiai nuvyko į pačią Padvarionių užkardą, kur Ministrų kabineto nariams pasieniečiai pademonstravo, koks yra stacionarių sienos stebėjimo sistemų funkcionalumas.

VSAT nuotr. ir inf. 

2017.02.08; 18:25

Įgyvendindama pernai birželį Seimo priimto Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimų nuostatas, Finansų ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo reglamentuojama, kokia tvarka ir kokiais terminais prižiūrimi finansų rinkos dalyviai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės teikti įstatyme išvardytą informaciją.

Pabrėžtina, kad nutarimu jokių naujų informavimo prievolių nenustatoma, tik detalizuojamos įstatymo nuostatos.

Continue reading „Sąskaitų analizė padės kovoti su „šešėliu“ tarptautiniu mastu, nepažeidžiant asmens privatumo“

Kai premjeras Algirdas Butkevičius suformavo Vyriausybę ir pradėjo darbą, iš kai kurių pasisakymų atrodė, kad jis supranta didžiąsias Lietuvos problemas, nepaskęs rutinoje ir imsis esminių reformų.

Taip neatsitiko. Per tuos valdymo metus Premjeras pasirodė kaip eilinis pilkas sovietinis aparatčikas, o šalies bėdos ne tik nesumažėjo, bet ir smarkiai pagilėjo.

Continue reading „Penkios didžiosios problemos, prieš kurias kapituliavo A. Butkevičius“

corupcion

Keičiantis Seimo daugumai, vėl iškyla klausimas apie ekonominės ir kitokios politikos tęstinumą.

Tačiau galime kalbėti tik apie korupcinės sistemos, kuri Lietuvoje tvirtai įleido nė kiek per 20 metų nepajudintas šaknis, tęstinumą.

Esu tikras, kad korupcijos šaknų nepuls laužyti ir naujoji vyriausybė, kokia ji bebūtų. Nėra ko ir galvoti apie šalies iškopimą iš duobės, kol yra kibios korupcijos šaknys.

Continue reading „Tęstinumas tęsiasi“

doleriai

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas (LLRI) pri­sta­ty­ta­me nau­ja­me lei­di­ny­je „Lie­tu­vos še­šė­li­nė eko­no­mi­ka“ pa­tei­kia duo­me­nis apie še­šė­lį Lie­tu­vos al­ko­ho­lio, ci­ga­re­čių ir ku­ro rin­ko­se.

LLRI at­lik­tas ty­ri­mas ir skai­čia­vi­mai ro­do, kad spi­ri­tuo­tų, stip­rių­jų gė­ri­mų rin­ko­je ne­le­ga­lios pre­kės šiais me­tais su­da­ro 36 proc. rin­kos. Ci­ga­re­čių rin­ko­je še­šė­lis sie­kia 29 proc. Ne­le­ga­li ku­ro rin­ka sie­kia apie 18 proc. LLRI ver­ti­ni­mai grįs­ti Lie­tu­vos se­niū­nų, rin­kos spe­cia­lis­tų ap­klau­so­mis, anks­čiau at­lik­tais ty­ri­mais bei ak­ci­zi­nių rin­kų da­ly­vių su­teik­tais duo­me­ni­mis.

Ty­ri­me daug dė­me­sio ski­ria­ma še­šė­li­nės eko­no­mi­kos prie­žas­tims. Pa­grin­di­ne še­šė­li­nės eko­no­mi­kos prie­žas­ti­mi lai­ko­mas re­gu­lia­vi­mų ir mo­kes­čių ly­gis. Vy­tau­tas Žu­kaus­kas, LLRI vy­res­ny­sis eks­per­tas, pri­sta­ty­da­mas lei­di­nį, aiš­ki­no: „Mo­kes­čiai ir re­gu­lia­vi­mas yra le­ga­lios veik­los są­nau­dos. To­dėl kuo di­des­ni yra mo­kes­čiai ir kuo dau­giau pri­va­lo­mų re­gu­lia­vi­mų pa­ti­ria vei­kian­tie­ji le­ga­liai, tuo di­des­nė pa­ska­ta rin­kos da­ly­viams veng­ti jų vei­kiant še­šė­ly­je“.

Continue reading „Lietuva – ketvirtoji pagal šešėlinės ekonomikos mastus“

simonyte_ingrida_finansu

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te pri­sta­ty­da­ma pus­me­čio biu­dže­to pa­ja­mas, fi­nan­sų mi­nist­rė In­gri­da Ši­mo­ny­tė tei­gė, kad ben­dras mo­kes­čių pla­nas vyk­do­mas, prasčiausiai se­ka­si su­rink­ti pel­no mo­kes­tį ir da­lį ak­ci­zų.

Po po­sė­džio I. Ši­mo­ny­tė žurna­lis­tams sa­kė: „Ben­dras mo­kes­čių pla­nas įvyk­dy­tas, pa­gal at­ski­rus mo­kes­čius situ­a­ci­ja ne­vie­no­da, pel­no mo­kes­čio pla­nas ne­bu­vo įvyk­dy­tas iš es­mės dėl to, kad įmo­nės pa­kei­tė avan­si­nio pel­no mo­kes­čio mo­kė­ji­mo bū­dą.

Kalbant apie Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį ir Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį, abie­jų šių mokes­čių įplau­kos yra vir­ši­ja­mos ir ten­den­ci­jos iš­lie­ka to­liau“.

Continue reading „Ingrida Ši­mo­ny­tė ne­gir­dė­jo apie „mi­li­jar­dą iš še­šė­lio““

rimas_armaitis

Kiekvieną kartą, kai susiduriame su svarbiais istorijai įvykiais, iš tikrųjų susiduriame su žmonių veiksmais ir likimais, todėl istorija yra ne vien įvykių, bet ir žmonių gyvenimo atspindys.

Kaip teigiama SUN TZU knygoje “Karo menas“, kuri parašyta 500 metų anksčiau nei Biblija, karas yra apgaulės kelias, nuolatinių klaidinančių išpuolių organizavimas, dezinformacijos skleidimas, triukų ir gudrybių naudojimo kelias.

O dabar pasvarstykime, ar ne šiuos metodus mūsų valdytojai naudoja kasdieniniame gyvenime, tai su kuo gi jie kariauja, jei ne su mumis? Vadinasi, mūsų tarnai, t.y. tie, kuriuos mes išrenkame, kad tarnautų mums, paskelbė mums karą ir kariauja prieš mus. Ar tai normalu?

Continue reading „Rimas Armaitis: ar mus valdo ufonautai?“

saakasvislis 9

Lietuvoje jau svarstomi planai pensijinio amžiaus ribą didinti iki 65 metų, o po to – ir iki 67 metų. Ši nuostata sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Ir kai kuriose kitose Europoje šalyse kuriami planai dėl pensijinio amžiaus didinimo. Štai Graikijos vyriausybės šio amžiaus ribą nori didinti nuo 60 iki 63 metų, o Ispanijos valdžia nuo 65 iki 67 metų. Bet tokiems planams pasipriešino šių šalių profsąjungos – Graikijoje ir Ispanijoje jau prasidėjo masiniai streikai.

Kai kurie politikai ir ekspertai teigia, kad neva pensijinio amžiaus didinimas neišvengiamas, reikia siekti europinių standartų. Tačiau išsamiau pasidomėjus, aiškėja, kad tokie teiginiai klaidingi. Taip, kai kuriose Europos valstybėse pensijinio amžius riba didesnė nei Lietuvoje – Danijoje siekia 65-erius metus, o Švedijoje – 66-erius metus. Bet daugelyje šalių padėtis kitokia – pensijinio amžiaus riba Prancūzijoje yra 60 metų, Maltoje – 61 metai, Čekijoje – 61,5, Slovėnijoje – 62 metai. Tad nereikėtų klaidinti piliečių, nes tiesa vis vien anksčiau ar vėliau išaiškėja.

Continue reading „Kovodami su mafija imkime pavyzdį iš Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio“