Raketų paleidimo sistemos bandymas Šiaurės Korėjoje. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pirmadienį pareiškė, kad Pchenjano turimi branduoliniai ginklai užtikrina jo saugumą, ir dar kartą leido suprasti, kad jis niekada neatsisakys savo arsenalo.
Kim Jong Unas kalbėjo veteranų konferencijoje, abiem Korėjoms minint 67-ąsias paliaubų metines.
Per trejus metus trukusį Korėjos karą žuvo iki 3 mln. korėjiečių. Nors karas baigėsi paliaubomis, taikos sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, todėl Šiaurės ir Pietų Korėjos techniškai tebekariauja.
Kim Jong Unas teigė, kad „dėl mūsų patikimų ir veiksmingų branduolinio atgrasymo priemonių daugiau šioje žemėje nebus tokio žodžio kaip karas.“
„Mūsų nacionalinis saugumas ir ateitis bus tvirtai užtikrinti amžiams“, – teigė Kim Jong Unas.
Pchenjanas tvirtina, kad branduolinis arsenalas jam reikalingas, siekiant atgrasyti JAV nuo galimos invazijos.
Šiaurės Korėja ištisus dešimtmečius kūrė ginklus ir dėl šios priežasties šalis yra izoliuota tarptautiniu mastu, šaliai dėl uždraustos jos ginklų programos taikoma daugybė sankcijų.
Pietų Korėjos prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kim Jong Uno sesers. EPA-ELTA nuotr.
Seulo prokurorai pradėjo precedento neturintį tyrimą dėl Šiaurės Korėjos lyderio sesers Kim Yo Jong, kai praėjusį mėnesį Pchenjano nurodymu buvo susprogdintas ryšių biuras, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai.
Šis žingsnis greičiausiai įsiutins branduoliniu ginklu apsiginklavusią Šiaurės Korėją, kuri pastaraisiais mėnesiais daugybę kartų pasmerkė Pietų Korėją ir pateikė asmeninių įžeidimų prezidentui Moon Jae-inui.
Seulo centrinės apygardos teismo prokurorai gavo baudžiamąjį skundą dėl Kim Yo Jong, kurį pateikė vienas Seulo advokatas, ir pradėjo tyrimą, naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovė.
Praėjusį mėnesį Pchenjanas susprogdino abiejų Korėjų ryšių biurą, stovėjusį Šiaurės Korėjos pasienio mieste Kesonge, praėjus kelioms dienoms po to, kai viena artimiausių savo brolio patarėjų Kim Yo Jong pareiškė, kad „bevertis“ pastatas netrukus „visiškai sugrius“.
Prieš įvykdydama susprogdinimą, šalis Pietų Korėją pasmerkė dėl prieš Šiaurę nukreiptų skrajučių, kurias pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos reguliariai siuntinėja per sieną – skrajutės įprastai prisegamos prie balionų ar įdedamos į butelius.
Šiaurės Korėja dar labiau padidino dvišalę įtampą, kai pagrasino prieš Seulą imtis karinių veiksmų, tačiau vėliau staiga įtampą ėmėsi mažinti ir pareiškė šių planų atsisakiusi.
Savo pateiktame skunde advokatas Lee Kyungas-jae teigė, kad, nepaisant to, jog susprogdintas ryšių biuras stovėjo Šiaurės Korėjos teritorijoje, jis buvo Pietų Korėjos nuosavybė, kadangi su šalies lėšomis buvo vykdoma šio pastato renovacija.
Kim Yo Jong „naudojo sprogmenis, kad sunaikintų“ Pietų Korėjos „pseudo-diplomatinės misijos pastatą, tarnavusį viešiesiems interesams“, skunde teigė jis.
Lee Kyungas-jae taip pat pateikė skundą dėl Šiaurės Korėjos kariuomenės generalinio štabo viršininko Pak Jong Chono.
Jis pabrėžė, kad pagal Pietų Korėjos baudžiamąjį kodeksą turto gadinimas ar taikos sutrikdymas naudojant sprogmenis yra baudžiamas mirtimi ar mažiausiai septynerių metų laisvės atėmimo bausme.
Pietų Korėjoje vis dar galioja mirties bausmė, nors ja šalyje niekas nėra nubaustas nuo 1997 metų.
Seulo pareigūnams yra praktiškai neįmanoma kaip nors nubausti Kim Yo Jong ar Pak Jong Choną, tačiau skundą pateikęs advokatas Pietų Korėjos naujienų agentūrai „Yonhap“ teigė, kad jis nori „informuoti Šiaurės Korėjos žmones apie jų lyderio veidmainystę“.
Žinių apie šį žingsnį sulaukta praėjus savaitei po to, kai Seulas nurodė Pchenjano lyderiui išmokėti kompensacijas Šiaurės Korėjoje dešimtmečius praleidusiems karo belaisviams. Toks žingsnis gali sukurti teisinį precedentą susiskaldžiusiame pusiasalyje.
Abiejų Korėjų santykiai yra įtempti nuo tada, kai praėjusių metų pradžioje Hanojuje įvyko nesėkmingas Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas, kurio metu buvo aptariama, ko branduoliniu ginklu apsiginklavusi Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų palengvinimą.
Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.
Donaldas Trumpas neturi jokių principų, kuriais remtųsi, ir yra netinkamas būti prezidentu, ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė jo buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
„Nemanau, kad jis tinkamas tarnybai. Nemanau, kad jis turi kompetencijos dirbti savo darbą“, – „ABC News“ sakė J. Boltonas.
D. Trumpo administracija mėgino užkirsti kelią memuarų leidimui, nes teigė, kad knygoje yra atskleidžiama įslaptintos informacijos.
Knygoje, kurios ištraukos trečiadienį buvo paskelbtos trijuose laikraščiuose, J. Boltonas kaltina D. Trumpą, kad šis prašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti laimėti dar vienus rinkimus. D. Trumpas taip pat esą išsakė paramą Pekinui vykdant masinį musulmonų uigūrų ir kitų mažumų kalinimą. J. Boltonas prezidentą kritikuoja ir dėl įvairių pasaulio problemų nepaisymo.
„Iš tikrųjų man nepavyko išgryninti jokių principų, kuriais D. Trumpas remtųsi, vienintelis principas, kuriuo jis remiasi, yra klausimas, kaip būti perrinktam“, – J. Boltonas sakė „ABC News“ žurnalistams interviu, kuris visas bus transliuojamas sekmadienį.
„Man atrodo, kad jis buvo taip susitelkęs į perrinkimą, kad nebuvo jokių kitų ilgalaikių principų“, – teigė jis.
J. Boltonas taip pat kalbėjo apie D. Trumpo bandomus palaikyti ryšius su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu – prezidentas esą koncentravosi į galimybę nusifotografuoti ir spaudos reakciją į jo veiksmus, o ne į ilgalaikius JAV interesus.
Nepaisant Pietų Korėjos perspėjimų ir mėginimų švelninti situaciją, Šiaurės Korėja tęsia savo konfrontacinį kursą kaimynės atžvilgiu. Praėjus dienai po to, kai susprogdino abiejų šalių ryšių biurą, Šiaurės Korėjos karinė vadovybė trečiadienį paskelbė, kad planuoja pasienyje vykdyti karines pratybas ir į anksčiau bendrai naudotas pramonines ir turistines teritorijas permesti karius.
Be to, vėl bus įrengti jau likviduoti kontrolės postai karinėje buferinėje zonoje tarp abiejų valstybių ir pradėtos skrajučių akcijos prieš Pietų Korėją, valstybinė žiniasklaida citavo Generalinį štabą. Dėl savo branduolinės programos izoliuota šalis jau prieš tai grasino tokiais žingsniais.
Pietų Korėjos prezidento Moon Jae Ino pasiūlymą nusiųsti specialiuosius pasiuntinius situacijai švelninti komunistinė vadovybė, jos pačios duomenimis, kategoriškai atmetė. Šiaurės Korėjos lyderio Kim jong-uno įtakinga sesuo Kim Yo Jong apkaltino Pietų Korėją pateikus „netaktišką ir miglotą pasiūlymą“. Pietų Korėja pirmiausiai turi „kontroliuoti žodžius ir elgesį tokių kvailių, kurie toliau mus provokuoja“, sakė Kim Yo Jong, turėdama omenyje Pietų Korėjos aktyvistų ir Šiaurės Korėjos pabėgėlių propagandinių skrajučių akcijas pasienyje.
Po pastarosios akcijos, kai gegužės pabaigoje Šiaurės Korėjos kryptimi buvo nusiųsti balionai su maždaug 500 000 skrajučių su kritika autokratinei vadovybei Pekine, įtampa tarp šalių aštrėja. Pchenjanas kaltina Seulą toleruojant tokias akcijas. Šiaurės Korėja prieš kurį laiką nutraukė ryšių linijas su Pietų Korėja. Antradienį susprogdinus ryšių biurą pasienio mieste Kaesonge, Seulas įspėjo kaimynę dėl tolesnių žingsnių, kurie gali dar labiau paaštrinti situaciją.
Šiaurės Korėjos karinė vadovybė dabar paskelbė, kad daliniai bus nusiųsti į Kaesongo pramonės parką ir turistinį regioną Kumgango kalnuose prie rytinės pakrantės. Pramonės kompleksas neeksploatuojamas nuo 2016 metų. Pietų korėjiečių turistinės kelionės į kalnus negalimos nuo 2008-ųjų, kai Seulas įšaldė bendrą kelionių programą. To priežastis buvo mirtini Šiaurės Korėjos kario šūviai į Pietų Korėjos turistę uždaroje teritorijoje regione.
Jei įgyvendins savo karinius žingsnius, kuriais grasina, Šiaurės Korėja pažeis 2018 metų susitarimus dėl pasitikėjimą skatinančių priemonių.
Šiaurės Korėja atmetė Vašingtono kritiką dėl Pchenjano sprendimo nutraukti ryšių linijas su Seulu ir perspėjo, kad JAV turėtų nesikišti į dvišalius Korėjų reikalus, jei nori užtikrinti sklandžius prezidento rinkimus.
Pranešime, kurį paskelbė KCNA naujienų agentūra, aukšto rango Šiaurės Korėjos užsienio reikalų pareigūnas pasmerkė JAV neva taikomus „dvigubus standartus“, Vašingtono požiūrį pavadinęs „keliančiu šleikštulį“.
Vašingtonas turėtų „prilaikyti liežuvį ir pirmiausia imtis savo vidaus reikalų“, jei nori išvengti „šiurpių potyrių“ ir užtikrinti sklandžius lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus, teigė Kwon Jong Gunas, JAV reikalų departamento generalinis direktorius.
Netiesioginis grasinimas išsakytas likus vienai dienai iki antrųjų viršūnių susitikimo Singapūre, per kurį Kim Jong Unas ir Donaldas Trumpas paspaudė vienas kitam ranką, metinių.
Derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos sustojo po pernai vykusio antrojo D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo Hanojuje, kurio metu siekta susitarti, ką Pchenjanas galėtų pasiūlyti mainais už Šiaurės Korėjai įvestų sankcijų atšaukimą.
Analitikai sako, kad Šiaurės Korėja nesiėmė jokių svarbių veiksmų dėl branduolinio nusiginklavimo. Tačiau deryboms atsidūrus aklavietėje, Pchenjanas yra susierzinęs dėl to, kad jam netaikoma daugiau nuolaidų.
Dabar savo pyktį Šiaurės Korėja greičiau kreipia ne į Vašingtoną, bet į Seulą, per pastaruosius mėnesius šalis įvykdė ne vieną ginkluotės bandymą.
Nuo praėjusios savaitės Pchenjanas ne kartą aršiai smerkė Pietų Korėjos veiksmus, o antradienį pranešė nutraukiąs visas ryšių linijas su kaimyne.
JAV valstybės departamentas pareiškė esąs „nusivylęs“ šiuo Pchenjano sprendimu.
Jungtinė Karalystė (JK) uždarė ambasadą Šiaurės Korėjoje, šalį paliko visi britų diplomatai, ketvirtadienį pranešė ambasadorius. Šis sprendimas priimtas Pchenjanui dėl koronaviruso grėsmės griežtai ribojant įvažiavimą į šalį ir išvažiavimą iš šalies.
Šiaurės Korėja uždarė visas savo sienas ir tvirtina neužfiksavusi nė vieno COVID-19 atvejo nuo to laiko, kai virusas praėjusių metų pabaigoje ėmė plisti kaimyninėje Kinijoje.
Ambasada uždaroma laikinai. Tokio žingsnio reikėjo imtis draudimui įvažiuoti į Šiaurės Korėją „sutrikdžius darbuotojų rotaciją“. Dėl šio trikdžio buvo neįmanoma toliau sklandžiai vykdyti ambasados darbo, pranešė užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Ambasadorius Colinas Crooksas tviterio paskyroje parašė: „Didžiosios Britanijos ambasada Pchenjane 2020 m. gegužės 27 d. laikinai uždaroma, visi ambasadoje dirbę diplomatai Šiaurės Korėją paliko neapibrėžtam laikui.“
Šiaurės Korėjos naujienų portale „NK News“ teigiama, kad JK diplomatai trečiadienį kirto sausumos sieną su Kinija.
JK ketina ir toliau palaikyti diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja. Valstybė žada „atnaujinti ambasados veiklą Pchenjane, kai tik tai bus įmanoma“, pranešė užsienio reikalų ministerija.
Šiaurės Korėjos diktatorius. EPA – ELTA nuotr.
Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnų nuomone, Šiaurės Korėjos karines jūrų pajėgas netrukus gali papildyti naujas raketomis ginkluotas povandeninis laivas. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Pietų Korėjos specialiųjų tarnybų atstovais.
„Mūsų duomenimis, povandeninis laivas parengtas perduoti Šiaurės Korėjos karinėms jūrų pajėgoms. Mes atidžiai stebime situaciją“, – cituoja šaltinius agentūra.
Pasak Pietų Korėjos žvalgybos, naujas neatominis povandeninis laivas pastatytas karinėje laivų statykloje Sinpho mieste rytinėje šalies pakrantėje. Jo vandentalpa gali siekti 3 tūkstančius tonų, jis apginkluotas trimis naujomis vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis „Pukguksong-3“.
Praėjusių metų spalio mėnesį įvyko pirmasis bandomasis šio tipo raketos paleidimas. Ji nuskriejo 450 kilometrų maksimaliame maždaug 910 kilometrų aukštyje.
Naujas Šiaurės Korėjos povandeninis laivas gali papildyti šalies strategines pajėgas, kurių arsenalą dabar sudaro bombonešiai ir raketos su branduolinėmis galvutėmis, pažymi „Yonhap“.
Agentūra sieja naujo povandeninio laivo priėmimą į Šiaurės Korėjos karinių jūrų pajėgų ginkluotę su praėjusių metų pabaigoje nuskambėjusiu Pchenjano pareiškimu, kad „Šiaurė artimiausiu metu gali pademonstruoti naują strateginį ginklą“.
Šiaurės Korėja šiuo metu turi 70 pasenusių tipų povandeninių laivų. Pietų Korėjos žvalgybos vertinimu, jie negali veikti už KLDR teritorinių vandenų ribų.
Gandai apie Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno sveikatos būklę buvo nepagrįsti ir nėra jokių požymių, kad jam buvo atlikta širdies operacija, pareiškė Pietų Korėjos žvalgybos agentūra, skelbia BBC.
Pietų Korėjos žvalgybos agentūros vadovas Suh Hoonas trečiadienį kalbėjosi su parlamento komiteto nariais. Kaip skelbia Pietų Korėjos agentūra „Yonhap“, vadovas teigė jiems, kad nėra jokių požymių, jog ganduose apie Kim Jong-uno sveikatą yra tiesos.
Pasak komiteto, šiemet Kim Jong-unas tik 17 kartų pasirodė viešumoje, nors įprastai iki šio metų laiko jis vidutiniškai pasirodydavo 50 kartų. Tačiau vienas komiteto narys sakė, kad tai gali būti susiję su Covid-19 protrūkiu, nors oficialiai Šiaurės Korėjoje nėra patvirtintas nė vienas koronaviruso infekcijos atvejis.
„Negalima atmesti galimybės, kad Šiaurės Korėjoje yra protrūkis“, – sakė komiteto narys Kim Byung-kee.
Gandai apie Kim Jong-uno sveikatą pasklido po to, kai jis nepasirodė savo senelio gimimo metinių minėjime, kuris laikomas vienu iš svarbiausių metų įvykių. Šiaurės Korėjos lyderis 20 dienų nesirodė viešumoje. Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodė pranešimai, kad Kim Jong-uno būklė yra kritinė po jam atliktos operacijos. Gegužės 1 d. jis galiausiai pasirodė gamyklos atidarymo ceremonijoje ir atrodė geros sveikatos.
Tuo metu Pietų Korėjos vyriausybė ir Kinijos žvalgybos šaltiniai teigė, kad pranešimai apie Kim Jong-uno būklę nėra pagrįsti.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. EPA – ELTA nuotr.
Pietų Korėjos vyriausybė, anot žiniasklaidos, nemano, kad Šiaurės Korėjos vadovui Kim jong-unui buvo atlikta chirurginė operacija. Jis veikiausiai nebuvo operuotas, sekmadienį agentūrai „Yonhap“ sakė aukštas prezidentūros Seule atstovas.
Pietų Korėja, anot jo, mano, kad pranešimai apie sunkią Kim jong-uno ligą ir operaciją yra nepagrįstos spekuliacijos.
Šiaurės Korėjos televizija šeštadienį parodė reportažą apie šalies lyderio Kim Jong-uno dalyvavimą gegužės 1 d. įvykusioje Sunčono trąšų gamyklos atidarymo ceremonijoje. Tai buvo pirmieji kadrai nuo balandžio 11 d., kai Kim Jong-unas liovėsi rodytis viešumoje. Tada pasklido gandų, kad jis sunkiai serga. Oficialiose nuotraukose Kim jong-unas šypsojosi ir atrodė sveikas.
Gandai apie prastą Kim Jong-uno sveikatą ėmė sklisti po to, kai jis balandžio 15 d. nedalyvavo Šiaurės Korėjos įkūrėjo, savo senelio Kim Il-sungo gimimo metinių iškilmėse.
Portalas „Daily NK“ skelbė, kad Šiaurės Korėjos vadovui atlikta skubi širdies ir kraujagyslių sistemos operacija. JAV stotis CNN, remdamasi JAV vyriausybės pareigūnu, taip pat pranešė, kad Kim jong-uno būklė po operacijos yra labai bloga. Tačiau Pietų Korėja šią informaciją paneigė.
Kim Jong-unas – trąšų gamykloje. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėjos televizija šeštadienį parodė reportažą apie šalies lyderio Kim Jong-uno dalyvavimą gegužės 1 d. įvykusioje Sunčono trąšų gamyklos atidarymo ceremonijoje. Tai buvo pirmieji kadrai nuo balandžio 11 d., kai Kim Jong-unas liovėsi rodytis viešumoje.
Reportaže demonstruojami pagrindiniai iškilmingos ceremonijos momentai. Be kita ko, Kim Jong-unas perkerpa raudoną juostą, kas simbolizuoja įmonės statybos pabaigą ir jos darbo pradžią. Visuose kadruose jis atrodo žvalus, dažnai šypsosi, aktyviai gestikuliuoja ir dalija nurodymus jį lydintiems aukščiausios šalies vadovybės nariams.
Po reportažo apie gamyklos atidarymą Šiaurės Korėjos televizija rodė laidas, pasakojančias apie Kim Jong-uno veiklą ankstesniais laikotarpiais. Siužetus lydėjo patriotinės dainos, šlovinančios socializmo laimėjimus.
Anksčiau apie Kim Jong-uno apsilankymą trąšų gamykloje pranešė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.
Gandai apie prastą Kim Jong-uno sveikatą ėmė sklisti po to, kai jis balandžio 15 d. nedalyvavo Šiaurės Korėjos įkūrėjo, savo senelio Kim Il-sungo gimimo metinių iškilmėse.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. EPA – ELTA nuotr.
JAV spėlioja apie Šiaurės Korėjos lyderio Kim jong-uno buvimo vietą, praneša agentūra „Reuters“.
„Mes jo nematėme. Mes šiandien neturime jokios informacijos, mes tai įdėmiai stebime“, – trečiadienį stočiai „Fox News“ sakė JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo. Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėjoje egzistuoja realus badmečio pavojus. JAV esą atidžiai seka šiuos dalykus, nes jie turi įtakos tikslui denuklearizuoti Šiaurės Korėją.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 ir 2019 metais iš viso tris kartus susitiko su Kim jong-unu, kad įtikintų jį atsisakyti branduolinės programos.
Šiaurės Korėja nekomentuoja spėlionių apie Kim jong-uno sveikatos būklę. Šis balandžio 15 dieną netikėtai nedalyvavo tradiciniame renginyje, skirtame 1994 metais mirusio jo senelio, Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Il Sungo gimtadieniui. Šiaurės Korėjos žiniasklaida nuo balandžio 11 dienos, kai Kim jong-unas vadovavo vienam susitikimui, neskelbia apie jo buvimo vietą.
Keli šaltiniai neseniai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Kinija į kaimyninę šalį nusiuntė vyriausybės atstovų ir medikų delegaciją. Kinija taip pat nekomentuoja Šiaurės Korėjos lyderio sveikatos būklės ar jo buvimo vietos.
Kim Jong Unas. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, patvirtino, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas yra gyvas ir palinkėjo jam geros kloties, viešojoje erdvėje kilus gandams apie diktatoriaus sveikatą.
Paklaustas, ar turi naujos informacijos apie Kim Jong Uno sveikatą, D. Trumpas atsakė teigiamai: „Taip, labai gerai žinau, bet dabar apie tai negaliu kalbėti. Tiesiog linkiu jam geros kloties.“
„Tikiuosi, kad jam viskas gerai. Žinau, kaip jam sekasi, sąlyginai kalbant“, – spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Pasak jo, žiniasklaida „tikriausiai netolimoje ateityje išgirs“ apie Kim Jong Uną.
Gandai apie prastą Kim Jong Uno sveikatą kilo po to, kai balandžio 15 d. jis nedalyvavo Šiaurės Korėjos įkūrėjo, savo senelio Kim Il Sungo gimimo metinių iškilmėse. Kim Jong Unas viešumoje nesirodė nuo balandžio 11 d., kai pirmininkavo Darbininkų partijos politbiuro posėdyje. Balandžio 12 d. Šiaurės Korėjos žiniasklaida skelbė, kad lyderis apžiūrėjo kariuomenės naikintuvus.
Sekmadienį Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino aukščiausio rango patarėjas patvirtino, kad Kim Jong Unas yra „gyvas ir sveikas“.
Donaldas Trumpas ir Kim Jong-unas. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia negalįs patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, kad Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno sveikatos būklė yra kritinė po jam atliktos medicininės procedūros. Tačiau prezidentas pridūrė, kad bet kokiu atveju linki jam geros sveikatos.
Per antradienį Baltuosiuose rūmuose vykusią spaudos konferenciją JAV vadovas sulaukė klausimo apie neva pablogėjusią Šiaurės Korėjos diktatoriaus sveikatą.
„Galiu pasakyti tik tai: linkiu jam gero“, – reporteriams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas ir pabrėžė, kad jį ir Šiaurės Korėjos lyderį sieja geri santykiai.
„Tikiuosi, kad jis laikosi gerai. Jei jis yra tokios būklės, kaip skelbiama pranešimuose, naujienose, tada tai labai sunki būklė“, – teigė JAV vadovas, pridurdamas, kad gali pabandyti susitiekti su Kim Jong-unu.
JAV vadovas atsisakė atskleisti, ar jis turi tiesioginės informacijos apie Kim Jong-uno sveikatą, ir teigė, kad remiasi naujienų pranešimais.
„Nežinau, ar pranešimai yra teisingi“, – sakė D. Trumpas.
Pasak D. Trumpo, pirmąjį pranešimą apie Šiaurės Korėjos vadovo sveikatos būklę paskelbė CNN, o ši žiniasklaidos priemonė jam nekelia didelio pasitikėjimo.
Šiaurės Korėja savo ruožtu nepateikė jokio oficialaus komentaro šiuo klausimu, o Pietų Korėjos prezidento kanceliarija teigė negalinti patvirtinti pranešimų. Pasak kanceliarijos, nebuvo jokių požymių, kad Kim Jong-unas turi rimtų sveikatos problemų.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim jong-unas. EPA – ELTA nuotr.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim jon-unas po jam atliktos operacijos, anot pranešimų, yra kritinės būklės. Yra žvalgybinių duomenų, kad Kim jong-unas „po operacijos yra rimtame pavojuje“, pranešė amerikiečių žinių stotis CNN, remdamasi vyriausybės pareigūnu.
Pietų Korėjos interneto laikraštis „Daily NK“, kurio specializacija yra Šiaurės Korėja, antradienį rašo, kad Kim jong-unas toliau gydomas po širdies ir kraujagyslių sistemos operacijos. „Daily NK“ citavo izoliuotos šalies „šaltinį“, kad Kim jong-unas sveiksta viloje Kumgango kalnų kurorte. Jam esą operacija atlikta ligoninėje balandžio 12 dieną.
Gynybos ministerija Seule pareiškė, kad šios informacijos kol kas nekomentuos.
Tai, kad Kim jon-unas balandžio 15-ąją nedalyvavo renginyje, skirtame buvusio vadovo Kim Il Sungo atminimui, sukėlė spėliones dėl jo sveikatos būklės.
Km jong-uno sveikata pastaraisiais mėnesiais dėl intensyvaus rūkymo, antsvorio ir didelės įtampos pablogėjo, rašo „Daily NK“, kurį daugiausiai ruošia perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos.
Antonio Guterresas, JT Generalinis sekretorius. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas dėl pasaulį teriojančios pandemijos pareikalavo stabdyti visus karinius veiksmus visuose žemynuose. Toks JT generalinio sekretoriaus reikalavimas – suprantamas, logiškas. Civilizacijai bent jau šiandien turėtų rūpėti ne okupacijos, ne intervencijos, ne galimybė išsilaikyti užgrobtose teritorijose, bet būtent mirtį nešančio viruso sutramdymas.
Popiežiaus Pranciškaus raginimas
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus iškart parėmė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą „nedelsiant pasaulyje skelbti visuotines paliaubas“, kad pasaulis galėtų sutelkti dėmesį į kovą su naujojo koronaviruso pandemija.
„Ši liga nepaiso valstybių sienų“, – teigė popiežius ir paprašė „visų konfliktuojančių tautų atsiliepti į JT generalinio sekretoriaus raginimą, nutraukiant visus priešiškus veiksmus, skatinant humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą, būti atvirais diplomatijai ir atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamus“ (ELTA).
NATO atšaukia karines pratybas
Kaip į šiandieninius iššūkius reaguoja NATO? Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija atšaukia daug svarbių karinių pratybų. Pavyzdžiui, nukeliamos didžiulės karinės pratybos „Defender – Europa 20“, kuriose dalyvauti turėjo apie 40 tūkst. karių, daugiausia – amerikiečių. Jie būtų treniravęsi išsilaipinti Europoje ir čia surengti gelbėjimo operacijas.
Karinių pratybų atsisako ir Norvegija su devyniomis sąjungininkėmis, įskaitant britus ir amerikiečius. „Cold Response 2020“ užsiėmimų, kurių metu būtų mokomasi apginti Europą, – šiemet nebus. Bent jau jos atidėtos, kol nurims pasaulyje kilusi koronaviruso pandemija.
NATO būstinė Briuselyje
Nebebus ir daugelio kitų svarbių pratybų: „Dynamic Front“, „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“, „Swift Response“.
Daugelis iš jų ypač aktualios Baltijos kraštams. Mat jų metu kariai būtų mokęsi apginti rytinį Europos flangą nuo galimo puolimo iš Rytų. Tokio pobūdžio pratybų nebūta ketvirtį amžiaus. Ir vis dėlto Briuselis šias pratybas atideda. Šią informaciją teikia „Foreign Policy“.
Siekia ekonominių sankcijų panaikinimo
Taip pat nuskambėjo raginimai atšaukti visoms šalims taikomas visas finansines sankcijas. Šis klausimas ypač skausmingas Rusijai, Kinijai, Sirijai, Iranui, Šiaurės Korėjai. Šios šalys nusiuntė net specialų laišką – prašymą JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui. Tai, kad Maskva, Pekinas ir Phenjanas trokšta visų ekonominių draudimų atšaukimo, patvirtino naujienų agentūra „Interfax“.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Dilema dėl ekonominių suvaržymų paaikinimo – sudėtingesnė nei svarstymai, ar reikalingos visuotinės paliaubos. Mat tas pats „Foreign Policy“ pastebi, jog Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja planuoja bei rengia įvairaus pobūdžio kibernetines atakas prieš svarbias Vakarų insitucijas net dabar, siautėjant COVID-19. Be to, dar visiškai nežinia, ar Rusija nūnai nesuaktyvins karinių veikslų Donbaso ir Luhansko regionuose.
Užtat žinoma, kad tiek Rusija, tiek Kinija šiuo metu labai aktyvios platinant dezinformaciją. Pavyzdžiui, rusiškasis „Sputnik“ kovo 15-ąją įrodinėjo, esą dėl COVID-19 atsiradimo ir išplitimo kalta Latvija. O kita rusiška informacinė priemonė geopolitica.ru bandė įtikinti savo skaitytojus, jog koronavirusą sukūrė ir specialiai išplatino amerikiečiai. Šiai versijai noriai antrina Kinijos diplomatai.
Humanitarinė pagalba tėra Trojos arklys
O į Vakarus siunčiamos rusiškos medicininės pagalbos siuntos – akivaizdžiai nenuoširdžios. Vieną tokį atvejį aprašė leidiniai „Bild“ ir „La Stampa“. Straipsnio autoriai pasakoja, kaip Rusijos kariškiai italams atsiuntė medicininės pagalbos siuntų, kuriose – vos 20 procentų to, kas galėtų padėt grumiantis su koronavirusu. Sakykim, atsiuntė priemonių, saugančių nuo masinio naikinimo ginklų. Italams joms nė kiek nepadės apsisaugoti nuo siautėjančio koronaviruso. Italų žvalgybos specialistai mano, kad tų daiktų, kurie gyvybiškai reikalingi italams, Rusija negalėjo atsiųsti, mat jai pačiai jų labai trūksta.
Tad kodėl Rusija siuntė savo kariškius su „humanitarinės pagalbos“ kroviniais? Italijos žvalgyba mano, kad tai – tiesiog „geopolitinis ir diplomatinis aktas“, kurio svarbiausias tikslas – Italijoje pamojuoti Rusijos vėliava. Be kita ko, Italijos kariniai ekspertai buvo priversti rusų lėktuvus, krovinius ir karinių sunkvežimių koloną atidžiai stebėti specialiomis priemonėmis, ar tik kur nors nebuvo įtaisyta šnipinėjimo aparatūra.
Švedijos ir Lietuvos žvalgybų išvados
Kad Rusija ir Kinija šiandien elgiasi ne taip, kaip derėtų, pastebi ir Švedijos saugumo tarnyba SAPO. Valstybės inicijuojamos kibernetinės atakos, šnipinėjimas, dezinformacijos kampanijos ir galimi teroristiniai išpuoliai – tokias grėsmes parengtoje ataskaitoje išskiria minėta Švedijos saugumo tarnyba.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Pastaruoju metu sustiprėjo veiksmai, nukreipti prieš Švediją, kasmetinės grėsmių ataskaitos pristatyme kalbėjo SAPO direktorius Klasas Fribergas. Tarnybos teigimu, apie 15 šalių turi žvalgybininkų Švedijoje, bet didžiausią grėsmę šaliai kelia Kinija ir Rusija. Vienas iš tokių veiksmų pavyzdžių esą išryškėjo koronaviruso pandemijos metu, kuomet užsienio valstybės aktyviau bando paveikti visuomenės nuotaikas, teigia SAPO.
Panašios nuomonės buvo ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda po kovo 25-ąją surengto susitikimo su Lietuvos slaptosios tarnybos VSD vadovu Dariumi Jauniškiu.
„Kita vertus, negalime būti naivūs ir galvoti, kad geopolitiniai interesai ar domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ar tiesiog viskas bus sustabdyta. Be jokios abejonės, kad ne. (…) Šiuo metu mes labiausiai stebime Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimą. Dėl koronaviruso protrūkio gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai dėl fizinio kontaktų apribojimo, bet viskas keliasi elektroninę erdvę, ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas ir pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukuria dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervenciją į šiuos tinklus“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kinijos nenuoširdumas
Daug įtarimų – ir dėl Kinijos. Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti.
„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
Šiaurės Korėjos agresyvumas
Taigi yra šalių, kurios atsižvelgė ir į JT generalinio sekretoriaus, ir į Popiežiaus Pranciškaus raginimus. Bet yra valstybių, kurios akivaizdžiai spjauna į prašymus „laikytis rimties“. Viena iš agresyvumą demonstruojančių šalių – Šiaurės Korėja.
Šiaurės Korėja paleido į jūrą dvi raketas. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėja, kaip manoma, sekmadienį į Japonijos jūrą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Manoma, kad raketos paleistos iš Vonsano miesto, esančio Šiaurės Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos nuskriejo apie 230 km. net 30 km aukštyje. Tuo metu Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ skelbė, kad prieš nukrisdamos į jūrą raketos nuskriejo maždaug 250 km.
Ne tik Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos institucijos pasmerkė Pchenjano elgesį visuotinio koronaviruso protrūkio metu: „Tokioje situacijoje, kai visas pasaulis patiria sunkumus dėl Covid-19, toks karinis Šiaurės Korėjos veiksmas yra visiškai netinkamas ir raginame nedelsiant sustoti“.
Ginklais žvangina ir Armėnija
Gazacho emblema. Slaptai.lt nuotr.
Panašiai kaip Šiaurės Korėja ginklais žvangina ir Armėnija. Kovo 27 – kovo 29 dienomis jos ginkluotosios pajėgos kasdien maždaug po 20 – 23 kartus apšaudydavo Azerbaidžano karinius objektus. Atakos prieš fronto liniją saugančius azerbaidžaniečių karius ypač intensyvios buvo Gazacho, Tertero, Agdamo ir Geranbojaus rajonuose.
Šaudoma buvo iš stambiųjų kulkosvaidžių ir stambaus kalibro patrankų.
Apie žuvusiuosius ir sužeistuosius pranešimų nėra.
Oficialusis Baku patvirtino, kad paskutiniosiomis kovo dienomis Armėnijos kariškiai jų pozicijas atakuodavo kasdien po keliolika kartų. Kokie tikrieji šių išpuolių motyvai – nežinomi. Tačiau manoma, kad Armėnija tokiomis priemonėmis bado palaikyti įtampą visą kaltę dėl šaudymų suversdama Azerbaidžanui, girdi, pirmieji sviedinius paleido azerbaidžaniečiai, o armėnų kariai buvo priversti gintis.
Žodžiu, pasaulyje – nieko naujo. Ne visos valstybės visuotinio pavojaus metu elgiasi padoriai.
Šiaurės Korėja, kaip manoma, sekmadienį į Japonijos jūrą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Jungtinis štabų vadų komitetas (JCS) nurodė, kad raketos paleistos iš Vonsano miesto, esančio Šiaurės Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos nuskriejo apie 230 km. 30 km aukštyje. Tuo metu Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ skelbė, kad prieš nukrisdamos į jūrą raketos nuskriejo maždaug 250 km.
JCS teigė, kad kitas detales išnagrinės Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos institucijos, bei pasmerkė Pchenjano raketų paleidimą visuotinio koronaviruso protrūkio metu.
„Tokioje situacijoje, kai visas pasaulis patiria sunkumus dėl Covid-19, toks karinis Šiaurės Korėjos veiksmas yra visiškai netinkamas ir raginame nedelsiant sustoti“, – teigė JCS.
Šiaurės Korėja yra viena iš nedaugelio šalių dar nepranešusių apie nei vieną užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejį, tačiau plačiai spėliojama, kad virusas jau pasiekė izoliuotą šalį. Sveikatos ekspertai įspėja, kad koronavirusas galėtų nuniokoti Šiaurės Korėją, atsižvelgiant į silpną jos medicinos infrastruktūrą ir didelį maisto trūkumą šalyje.
Koronaviruso protrūkis virto didžiule tarptautine krize. Pasaulyje patvirtinta daugiau kaip 640 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 30 tūkst. mirčių nuo jo sukeltos ligos Covid-19.
Pasak tyrėjo Kim Dong-yubo, šiuo naujausiu bandymu Šiaurės Korėja galimai norėjo parodyti, kad koronaviruso protrūkio metu šalis gyvena įprastą ir normalų gyvenimą.
Šiaurės Korėja į jūrą paleido dvi balistines raketas. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėja šeštadienį į jūrą paleido, kaip manoma, dvi trumpo nuotolio balistines raketas.
Pietų Korėjos karinės pajėgos pasmerkė raketų paleidimą ir Pchenjano žingsnį pavadino „itin netinkamu, esant dabartinei situacijai dėl COVID-19 viruso… Raginame juos nedelsiant sustabdyti panašius veiksmus“.
Šiaurės Korėja apie užsikrėtimo koronavirusu atvejus nepraneša. Pasaulyje iš viso užregistruota daugiau nei 270 tūkst. susirgimų ir 11 300 mirčių.
Svarstoma, ar virusas iš tiesų nepasiekė šios izoliuotos valstybės. Sveikatos apsaugos ekspertai teigia, kad virusas Šiaurės Korėjai padarytų daug žalos dėl silpnos sveikatos apsaugos infrastruktūros ir nepakankamos daugelio gyventojų mitybos.
Japonijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad Šiaurės Korėja paleido raketas.
Po Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo susitikimų kilusios viltys dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo sumenko, nuo to laiko Pchenjanas ir toliau didina karinį pajėgumą, tvirtina analitikai.
Atlikusi šį raketų testą Šiaurės Korėja ir toliau „vykdo tarptautinę strategiją, kuria siekia normalizuoti raketinius bandymus“, – AFP žurnalistams sakė Ewha universiteto Seule profesorius Leifas Ericas Easley’as.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pagrasino, kad pasaulis netolimoje ateityje išvys „naują strateginį ginklą“. Apie tai trečiadienį paskelbė šalies valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Režimo lyderis teigia, kad Šiaurės Korėja toliau kurs tokius ginklus, jeigu Jungtinės Valstijos nepakeis savo požiūrio į šią valstybę. Daugiau detalių apie kuriamą ginklą Kim Jong Unas nepateikė.
Tačiau šalies vadovas neatmetė ir derybų galimybės, teigdamas, kad jo režimo „branduolinio atgrasymo“ mastas priklausys nuo Vašingtono politikos.
Nerimas dėl Šiaurės Korėjos padidėjo baigiantis 2019-iesiems, kai Pchenjanas nustatė terminą iki metų pabaigos sušvelninti JAV taikomas sankcijas arba priešingu atveju pagrasino JAV nusiųsti „kalėdinę dovanėlę“, kuri, spėjama, galėtų būti naujas ginklų bandymas.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatrodė sunerimęs: Naujųjų metų vakarėlio metu Floridoje įsikūrusiame savo poilsio komplekse kalbėdamas apie Šiaurės Korėjos duotą terminą ir grasinimus, jis pabrėžė, kad Kim Jong Unas yra pasirašęs denuklearizacijos sutartį.
„Manau, kad jis laikosi savo žodžio. Tai dar išsiaiškinsime, bet manau, kad jis yra žodžio žmogus“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė besitikintis, kad „kalėdinė dovanėlė“ iš Šiaurės Korėjos bus tik „graži vaza“.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas surengė susitikimą su aukštais valdančiosios partijos pareigūnais, paskelbė valstybinė šalies žiniasklaida. Susitikimas vyko prieš pat metų pabaigą, iki kurios, pasak Pchenjano, JAV turi pakeisti savo poziciją aklavietėje atsidūrusiose branduolinio nusiginklavimo derybose.
Plenarinė sesija prasidėjo šeštadienį, po pasigirdusių prielaidų, kad Pchenjanas ketina išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą – „Kalėdų dovaną“ Vašingtonui.
Kim Jong Unas pirmininkavo susitikimui, kuriame aptarta nauja „skaidri, antiimperialistinė ir nepriklausoma pozicija“, sakoma Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime.
Valdančioji Korėjos darbininkų partija taip pat „aptars svarbius klausimus valstybės gynybos srityje“, pridūrė KCNA.
Derybos dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo iš esmės yra įstrigusios nuo tada, kai šių metų pradžioje žlugo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo viršūnių susitikimas Hanojuje.
Susitikimas prasidėjo praėjus savaitei po to, kai Kim Jong Unas surengė aukščiausių kariuomenės pareigūnų posėdį, kuriame aptarė karinių pajėgumų stiprinimą. Sausio 1-ąją izoliuotos šalies lyderis sakys svarbią kasmetinę kalbą.
Šį mėnesį Pchenjanas „Sohae“ raketų paleidimo komplekse atliko kelis statinius bandymus, taip pat keliskart buvo panaudota ginkluotė, kurią Japonija ir kitos šalys apibūdino kaip balistines raketas.
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinės programos skirtos griežtos JAV ir Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, tačiau Pchenjanas yra itin supykęs dėl nešvelninamų sankcijų net ir po to, kai buvo paskelbtas moratoriumas branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymams.
Pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija ir Rusija siūlė švelninti sankcijas ir taip deeskaluoti susidariusią padėtį.
„Neišvengiama“ grėsmė
Pietų Korėjos nacionalinio susijungimo instituto mokslininko Hong Mino teigimu, vykstančiame Šiaurės Korėjos pareigūnų posėdyje gali būti paskelbtas „didžiulis politikos lūžis“ santykių su Jungtinėmis Valstijomis atžvilgiu.
Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėjos žiniasklaida paskelbė ant balto žirgo jojančio Kim Jong Uno nuotraukų, o ekspertai tikino, kad tokie atvaizdai gali būti simboliniai ir reikšti politikos pokytį.
Pats D. Trumpas sakė susitvarkysiantis su Kim Jong Uno jam rengiamu siurprizu.
„Sužinosime, kas tai per siurprizas ir sėkmingai su juo susitvarkysime. Visi man turi siurprizų, bet pažiūrėkime, kas bus. Aš su jais tvarkausi tada, kai jie pasirodo“, – sakė JAV prezidentas.
Vis dėlto buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas kritikavo prezidento poziciją šiuo klausimu ir tikino, kad Pchenjanas kelia „neišvengiamą“ grėsmę.
JAV prezidentas į savo bandymus įkalbėti Kim Jong Uną nutraukti Šiaurės Korėjos izoliaciją ir atsisakyti branduolinių ginklų investavo itin daug politinio kapitalo.
Tiesa, po trijų susitikimų ir daugelio laiškų pažangos nėra labai daug.
Branduoliniame konflikte su Šiaurės Korėja buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas griežtai sukritikavo buvusio savo vadovo kursą. „Mes sakome, jog nepriimtina, kad Šiaurės Korėja įsigytų branduolinį ginklą. Tačiau tai daugiau retorika nei tikra politika“, – rašė jis pirmadienį tviteryje. Esą reikalinga efektyvesnė strategija, kol Šiaurės Korėja dar neturi technologijų, kuriomis galėtų grasinti Amerikai.
J. Boltonas, be to, žinių portalui „Axios“ sakė, kas JAV nedaro maksimalaus spaudimo Šiaurės Korėjai. Jei Pchenjanas įgyvendintų savo grasinimus ir, kaip kai kas baiminasi, atliktų naują branduolinį ar raketų bandymą, JAV vyriausybė turėtų pripažinti, jog klydo dėl Šiaurės Korėjos. Per beveik trejus metus Vašingtonas nepasiekė „pastebimos pažangos“ stengdamasis, kad izoliuota šalis toliau nekurtų atominio ginklo, pabrėžė J. Boltonas.
Pasaulyje kyla nerimas, kad Šiaurės Korėja gali netrukus išbandyti dar vieną raketą. Vadovybė Pchenjane pagrasino „kalėdine dovana“, kurios turinys priklausys nuo naujų JAV pasiūlymų deryboms. Pokalbiai po žlugusio viršūnių susitikimo vasarį Vietname nepajudėjo į priekį. Šiaurės Korėja davė JAV laiko iki metų galo nuolaidoms padaryti. Tačiau D. Trumpas atmeta Pchenjano reikalavimus, kaip ir tarptautinių sankcijų atšaukimą.
J. Boltonas užsienio politikoje laikomas griežto kurso šalininku. Rugsėjį jis buvo atleistas dėl nuomonių skirtumų su D. Trumpu. Ypač smarkūs nesutarimai tarp jų, anot JAV žiniasklaidos, tvyrojo Šiaurės Korėjos klausimu.
