Šiaurės Korėja

Aktualijos

Augant įtampai tarp JAV ir Šiaurės Korėjos, Pchenjanas vengs atakuoti pirmas, tuo labiau, suduoti branduolinį smūgį, kuriam vargu ar jau turi pajėgumų, teigia politologas Konstantinas Andrijauskas.

Vis dėlto totalitarinis režimas, jeigu nestabdomas, toliau plėtos branduolinę programą ir vykdys įvairias provokacijas.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas (Kim Jong-un). EPA – ELTA nuotr.

„Su didesniu įsitikinimu galima pasakyti, kad Šiaurės Korėja tikrai nesmogs pirmoji. Kam jai sukelti karą? Jai reikia sukelti įtampą. Jeigu sukels karą, Pchenjanas iš karto duoda „carte blanche“, įjungia žalią šviesą JAV ir jų sąjungininkams, kad šie darytų tai, apie ką jie ilgai svajoja – t.y. apie Šiaurės Korėjos režimo griūtį“, – naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas K. Andrijauskas.

Eksperto teigimu, Šiaurės Korėjos Kim Čen Uno režimas suinteresuotas savo išlikimu ir karas jam nenaudingas. Šiauriečiai gali toliau provokuoti, apšaudyti Pietų Korėjos pozicijas, vykdyti agresyvius veiksmus abiejų šalių demilitarizuotoje zonoje, bet konvencinės atakos prieš Pietų Korėją ar amerikiečių objektus už Pietų Korėjos arba Japonijos ribų nebus.

Dar viena priežastis, kodėl šiaurės korėjiečių branduolinis smūgis JAV atžvilgiu mažai tikėtinas, yra dabartiniai duomenys apie tos Azijos valstybės masinio naikinimo ginklo kūrimo pažangą. Kita vertus, laikas veikia ne taikos naudai.

„Šiaurės Korėja, jeigu jai nesutrukdysime, per artimiausius keletą metų turės tikrą branduolinę atgrasą, bus visapusiška de facto branduolinio ginklo valstybė. Procesas, atrodytų, jau yra negrįžtamas, jeigu nebus sutrukdyta. Bet ar dabar, šią minutę, Pchenjanas gali smogti branduolinį smūgį, yra daugiau negu abejotina. Juo labiau, ar tas smūgis pavyktų – čia dar kitas klausimas“, – teigia K. Andrijauskas, pridurdamas, kad strategiškai mąstant, prasminga omenyje turėti blogiausią įmanomą, nors iš tikrųjų abejotiną scenarijų, jog Pchenjanas jau užsitikrino jam reikalingus pajėgumus.

Politologo teigimu, dabartinėmis žiniomis, Pchenjanas palyginti sėkmingai plėtoja balistines raketas ir atskirai – branduolinį užtaisą. Pagrindinis klausimas, kada šiuodu „kertinius elementus“ režimui pavyks sujungti ir sukurti tikrą branduolinio atgrasymo priemonę. Beje, kai kurios pastarojo meto analizės nuvertino Pchenjano progresą.

Šiaurės Korėja planuoja paleisti keturias balistines raketas Guamo salos link. EPA-ELTA nuotr.

„Problematikos suaktyvėjimas susijęs būtent su tuo, kad pirmasis raketos nešėjos elementas buvo žymiai greičiau išplėtotas, negu dauguma apžvalgininkų ir užsienio politikos formuotojų Vakarų pasaulyje bei JAV manė. Ir jeigu Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos iš tikrųjų galėtų nenukrypti nuo kurso, ką jos vis dar daro, tai tikėtina, kad galėtų pasiekti vakarinę JAV pakrantę, jau nekalbant apie Guamą, Havajus. Taip, pirmą kartą istorijoje Šiaurės Korėja galėtų pasiekti pačią JAV teritoriją ir, aišku, amerikiečių tai jokiu būdu netenkina“, – aiškino TSPMI dėstytojas.

K. Andrijausko teigimu, JAV susirūpinimas yra neabejotinai pagrįstas, bet kyla klausimas, ar teisingas yra prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimas kalbėtis su Šiaurės Korėja jos pačios retorika.

„Prezidentas D. Trampas nori parodyti, kad jo pirmtako Barako Obamos (Barack Obama) laikysena ir politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu neatnešė vaisių, ir čia jis yra teisus. Klausimas, ar tai prasminga daryti pasitelkiant tokią retoriką. Kita vertus, tai galima, matyt, interpretuoti kaip bandymą kalbėti su Kimu jo kalba“, – svarsto K. Andrijauskas, atkreipdamas dėmesį, kad nors žiniasklaidoje akcentuojamas dvišalis konflikto pobūdis, problema yra žymiai sudėtingesnė: Vašingtono ir Pchenjano įtampai pasiekus kritinį tašką pirmiausia nukentės pietų korėjiečiai.

Pasak K. Andrijausko, galima prognozuoti JAV bandymą tiksliniais smūgiais pakirsti Šiaurės Korėjos masinio naikinimo ginklo programą, bent jau prisiminus patirtį valstybių, kurios buvo atsidūrusios panašioje padėtyje, tarkime, Izraelis – Sirijos ir Irano atžvilgiu. Bet tuomet sunku numatyti, ko imtųsi Pchenjanas. Veikiausiai totalitarinis režimas atsakytų atakomis prieš Pietų Korėją. Tai būtų logiškas žingsnis bandant sukiršinti sąjungininkus ir paverčiant Pietų Korėją įkaite. Tik kraštutiniu atveju Pchenjanas imtųsi veiksmų prieš JAV Guamo teritoriją.

Politologas Konstantinas Andrijauskas. ELTA nuotr.

Paklaustas, kaip vertina tarptautinės bendruomenės galimybę paveikti Šiaurės Korėją, politologas pažymėjo, kad sankcijos Pchenjanui galėtų būti prasmingos, bet visuomet reikia turėti omenyje šio režimo specifiką – jam nerūpi šalies gyventojai – ir badas, masinės mirtys Šiaurės Korėjoje, kaip rodo istorija, iš esmės nesukrėstų politinės struktūros.

Be to, sankcijų veiksmingumui reikia užtikrinti bent dvi sąlygas: jos turi būti tikslinės ir orientuotos į pažeidžiamiausius šiauriečių ekonomikos taškus, kartu sankcijos turi būti remiamos be išlygų, o čia ypač svarbus didžiųjų valstybių vaidmuo.

„Reikia, kad visos valstybės, ypač galingosios – Kinija ir Rusija – prisijungtų prie sankcijų režimo ir jis smogtų būtent per Šiaurės Korėjos politinio elito bandymus sąveikauti su tarptautine ekonomika – per finansinius srautus, kurie yra pusiau nelegalūs ir kurie eina per Kiniją. Ir, jeigu svarstytume sankcijas visuotiniu požiūriu, kad kirstų per energetinių išteklių – naftos – tiekimą į Šiaurės Korėją. Šitie dalykai būtų smūgis Kim Čen Uno režimui“, – teigė K. Andrijauskas, vis dėlto atkreipęs dėmesį, kad esama nemažai valstybių, kurios deklaruoja prisijungimą prie sankcijų, bet leidžia veikti savo ekonomikos ir politikos veikėjams „pilkojoje zonoje“, kurios nereglamentuoja jokie sutarti suvaržymai.

Tarp tokių valstybių pirmiausia paminėtina Kinija. Tačiau, eksperto teigimu, ir Pekino netenkina situacija Korėjos pusiasalyje. Kita vertus, Kinijai atrodo, kad blogesnė alternatyva už branduolinį ginklą turintį Kim Čen Uną yra karas pusiasalyje, atitinkamai – neišvengiama Šiaurės Korėjos režimo griūtis ir tolesnis politinis nestabilumas.

Pasak K. Andrijausko, iš esmės jokia iš vadinamųjų branduolinių valstybių nėra suinteresuota, kad jų „klubas“ padidėtų, ypač tokiu dalyviu, koks, atrodytų, yra Šiaurės Korėja. Vis dėlto politologas pastebi, kad valstybių interesai neapsiriboja tik šiuo, todėl sunku tiksliai prognozuoti, kaip toliau bus deeskaluojama situacija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.12; 07:57

Aktualijos

Guamo sala. EPA – ELTA nuotr.

Jei Šiaurės Korėja pultų JAV priklausančią Guamo salą Ramiajame vandenyne, NATO šalys neprivalėtų amerikiečiams suteikti karinės paramos. NATO atstovas patvirtino, kad Guamas nepriklauso teritorijai, kuriai galioja Šiaurės Atlanto sutartyje įtvirtinta pareiga suteikti pagalbą užpuolimo atveju.

Esą tai būtų tik politinis sprendimas, jei sąjungininkai Guamo užpuolimo atveju aktyvuotų 5-ąjį NATO sutarties straipsnį, praneša agentūra dpa.

Šis straipsnis numato, kad vienos ar kelių NATO šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Tačiau 6-ajame straipsnyje nurodoma, kad 5 straipsnyje vartojama sąvoka „vienos ar kelių šalių ginkluotas užpuolimas“ reiškia ginkluotą užpuolimą: bet kurios šalies teritorijos Europoje ar Šiaurės Amerikoje, Prancūzijos Alžyro Departamentų, Turkijos teritorijos arba salų, esančių bet kurios iš šalių jurisdikcijoje Šiaurės Atlanto regione į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos.

Kadangi Guamo sala yra į pietus nuo Vėžio atogrąžos, ji į šį apibrėžimą nepatenka.

Vis dėlto NATO šaltiniai pabrėžia, jog mažai tikėtina, kad Aljanso partnerės, paisydamos šios formuluotės, atsisakytų padėti JAV.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.12; 00:30

Trumposios naujienos

Šiaurės Korėjos armijos vadovybė iki rugpjūčio vidurio baigs rengti prevencinio smūgio Ramiajame vandenyne esančios Guamo salos, kur yra JAV karinių bazių, rajonui planą. Jame numatoma paleisti keturias balistines vidutinio nuotolio raketas „Hvasong-12“, praneša KLDR naujienų agentūra KCNA.

Pasak agentūros, jos turi nuskristi virš Japonijos Simanės, Hirošimos ir Kočio prefektūrų apie 3,4 tūkstančio kilometrų, o paskui nukristi į vandenį už 30-40 kilometrų nuo Guamo. Anot Pchenjano, tokiais veiksmais siekiama stabdyti Amerikos pajėgas Azijos ir Ramiojo vandenyno rajone. Taip pat pažymima, jog parengtas planas bus pateiktas Šiaurės Korėjos vadovui Kim Čen Unui (Kim Jong-un), kuris, jei reikės, duos įsakymą jį realizuoti.

Šiaurės Korėjos armijos vadovybė taip pat kritikavo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žodžius, kad Vašingtonas atsakys į Pchenjano grasinimus „tokia ugnimi ir įniršiu, kokių pasaulis dar nėra matęs“. „Išsamus dialogas (su D. Trampu), kuris neturi proto, yra neįmanomas, jį galima paveikti tik jėga“, – pažymima KCNA paskelbtame pareiškime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 06:30

Žvalgyba

JAV gynybos departamentas parengė prevencinio smūgio Šiaurės Korėjos kariniams objektams planą tam atvejui, jeigu prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) duotų atitinkamą įsakymą, praneša televizijos kanalas NBC, remdamasis šaltiniais Amerikos ginkluotosiose pajėgose.

Pasak šaltinių, atakai būtų panaudoti strateginiai bombonešiai „B-1B Lancer“, dislokuoti Anderseno aviacijos bazėje Guamo saloje Ramiajame vandenyne. Jos taikiniai būtų apie dvi dešimtis Šiaurės Korėjos raketų paleidimo aikštelių, bandomųjų kompleksų ir pagalbinių pastatų. JAV žvalgyba įsitikinusi, kad turi tikslios informacijos, kur yra šie objektai.

JAV prezidentas D. Trampas antradienį žurnalistams pareiškė, kad „Šiaurės Korėja neturėtų grasinti Jungtinėms Valstijoms, kitaip jai bus atsakyta tokia ugnimi ir įniršiu, kokių pasaulis dar nematė“.

Po to Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA paskelbė, kad šalies ginkluotosios pajėgos pasirengusios raketomis smogti JAV kariniams objektams Guamo saloje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 06:27

Trumposios naujienos

Šiaurės Korėja kuria vandenilinę bombą, kuri gali būti daug kartų galingesnė už atomines bombas, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje numestas ant Japonijos Hirošimos ir Nagasakio miestų, praneša televizijos kanalas „Fox News“, remdamasis JAV gynybos departamento atstovu, prašiusiu neskelbti jo pavardės.

Pasak neįvardyto Pentagono atstovo, vandenilinės bombos kūrimo darbai Šiaurės Korėjoje gali būti baigti per pusę-pusantrų metų.

Kaip primena televizijos kanalas, praėjusių metų pradžioje Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong-um) jau pareiškė, kad jo šalis išbandė vandenilinę bombą, bet daugelis ekspertų paneigė šią informaciją.

Šiaurės Korėja šių metų liepos 28 d. sėkmingai išbandė tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-14“. Ji nuskriejo 998 kilometrus ir buvo pakilusi į beveik 3725 kilometrų aukštį. Raketa nukrito Japonijos jūroje, Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, už 150 kilometrų į vakarus nuo nedidelės Okuširio salos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.07; 00:01

Žvalgyba

Paskutinį balistinės raketos bandymą Šiaurės Korėjos režimas atliko liepos 28-osios rytą. Japonijos valdžia dėl šios priežasties skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Po priešpaskutinio, liepos 27 dieną, Pchenjano atlikto bandymo Amerikos žvalgyba pareiškė turinti informacijos apie tarpkontinentinių raketų paleidimo įrenginio transportavimą į poligoną netoli Kusŏng-si miesto Pchenjan Pukto provincijoje šalies šiaurės vakaruose.

JAV specialiųjų tarnybų vertinimu, šiaurės korėjiečiai gali paleidimo įrenginius sumontuoti ant mobilių platformų, tada juos susekti bus sudėtinga. JAV žvalgyba anksčiau prognozavo, kad Šiaurės Korėja baigs kurti žemyninę Amerikos dalį galinčią pasiekti balistinę raketą ne mažiau kaip po ketverių metų, dabar žvalgybininkai šį terminą sutrumpino iki metų (esama duomenų, jog Aliaska ir Havajai Pchenjano raketoms jau pasiekiami). Primintina, kad pirmą tarpkontinentinę balistinę raketą šiaurės korėjiečiai sėkmingai išbandė liepos 4 dieną.

Liepos 23-ąją saugumo konferencijoje Aspeno mieste Kolorado valstijoje JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas Šiaurės Korėją įvardijo „karščiausia“ grėsme Amerikai, prieš kurią dera imtis neatidėliotinų veiksmų. Generolas pasakė apie tai informavęs ir sąjungininkus, ir priešininkus. Ir rūškanai pridūrė, jog potencialaus karo Korėjos pusiasalyje atveju aukų gali būti net daugiau, negu Antrajame pasauliniame kare. Prieš tai JAV atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley perspėjo, jog Vašingtonas išnaudos visas galimybes, įskaitant karines, kad priverstų pakeisti Šiaurės Korėjos elgesį.

Praėjusių metų rugsėjo 9-ąją Pchenjanas informavo atlikęs penktą sėkmingą branduolinį bandymą, tada sprogimas sukėlė 5 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimą, o Pietų Korėja nurodė, jog tai galingiausias užtaisas, kokį kada nors susprogdino Pchenjanas, ir kad Seulas yra pasirengęs prasčiausiems santykių su šiaurės kaimyne scenarijams.

Bandymą griežtai pasmerkė JAV bei Japonija, JT generalinis sekretorius priminė, jog branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Nepritarimą išreiškė ir kone vienintelis Pchenjano užtarėjas bei prekybos partneris Pekinas (Kinijai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos), tradiciškai paraginęs visus išlaikyti santūrumą bei ramybę. Viena vertus, Kinija prisibijo dėl išorės spaudimo galinčios kilti sumaišties pietinėje kaimynėje ir pabėgėlių srauto iš jos, kita vertus, laiko Šiaurės Korėją natūralia buferine zona, pridengiančia Kinijos pietryčius. Pekinas nenori Amerikos karių prie savo sienų, kaip kad 1950-aisiais.

Padažnėjusius Pchenjano balistinių raketų ir branduolinius bandymus Stenfordo universiteto profesorius Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Snideris aiškina tuo, kad po paliaubų Korėjos pusiasalyje paskelbimo 1953 metais Šiaurės Korėjos režimo kūrėjo Kim Ir Seno aplinka padarė išvadą, kad karą jie būtų laimėję ir po savo vėliava suvieniję pusiasalį, jei ne JAV karinės aviacijos įsikišimas. Jungtinių Valstijų užnugario bazės, kur dislokuota aviacija, buvo ir yra Japonijoje, taigi, pagal Pchenjano logiką, jei amerikiečiai žinos, kad bazės pasiekiamos raketomis, į kitą karą nesikiš. Tada ir priimtas strateginis sprendimas užsiimti balistinių raketų kūrimu, kurį jau diktatoriaus Kim Ir Seno anūkas KimJong Unas nuosekliai stumia į priekį.

Praėjusio amžiaus priešpaskutinio dešimtmečio viduryje amerikiečių sociologas bei politologas Samuelis P. Huntingtonas padarė išvadą, jog Vakarų varžymosi su likusiu pasauliu balansas kinta likusio pasaulio naudai taip pat masinio ginklo neplatinimo srityje – pirmais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarai galėjo realiai pasipriešinti jo plitimui, iki 20 amžiaus pabaigos tos galimybės traukėsi iki branduolinio ginklo platinimo sulėtinimo geriausiu atveju, bet tikrai nestabdė tendencijos.

Pchenjano laikysena 21 amžiaus pradžioje šią tezę patvirtina, Amerikos demokratijos gynimo fondo analitiko Johno Hannah vertinimu, Šiaurės Korėjos priešininkai neįstengia ne tik atgrasyti Pchenjano nuo branduolinių bei balistinių raketų bandymų, bet ir mažesnių provokacijų, tokių kaip kompiuterinė ataka prieš „Sony“, kai ši nutarė paleisti komediją apie Kim Jong Uną, ar Pietų Korėjos teritorijos artilerinio apšaudymo.

1994-aisiais Vašingtonui ir Pchenjanui pavyko pasirašyti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų įšaldymo mainais už diplomatines bei ekonomines nuolaidas, įskaitant dviejų kariniu požiūriu nepavojingų atominių reaktorių bei didelio kiekio mazuto perdavimo jos energetinkos įmonėms. Pasak J.Hannah, prieš tai Vakarai stojo prieš dilemą, kaip reaguoti į Amerikos žvalgybos informaciją, jog Šiaurės Korėjos atomininkai rengiasi sodrinti panaudotą plutonio reaktoriaus kurą iki branduoliniam ginklui reikalingos kondicijos.

Tuometinis JAV gynybos sekretorius Williamas Perry siūlė smogti konvencinį smūgį režimo branduoliniams objektams, kurio labiausiai tikėtina kaina būtų buvęs dar vienas visavertis karas Korėjos pusiasialyje su tūkstančiais aukų iš visų dalyvausiančių pusių, įskaitant Ameriką, kuri Pietų Korėjoje yra dislokavusi 30 tūkstančių karių. Gi Pchenjanas prie sienos su Pietų Korėja laiko milijoninę armiją bei milžinišką kiekį artilerijos, kuri gali lengvai „mušti“ už keliasdešimt kilometrų nuo sienos esančiai Pietų Korėjos sostinei Seului.

Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas ilgai dvejojo ir buvo linkęs apsistoti ties kariniu variantu, bet tuometinis diktatorius Kim Jong-ilas, dabartinio diktatoriaus tėvas, pats pasiūlė „taikos scenarijų“ ir Amerikos prezidentas jį tikriausiai su palengvėjimu priėmė. Galų gale paaiškėjo, jog tai blefas – dar iki B.Clintonui paliekant Baltuosius Rūmus Pchenjanas vykdė balistinių raketų bandymus, kurie prasmingi tik vienu atveju – jei tuo pat metu atliekami branduoliniai bandymai. Tai pasitvirtino jau prezidentaujant Georgui W.Bushui-jaunesniajam: nors Jonbenio plutonio reaktorius buvo užkonservuotas, JAV žvalgyba išaiškino kitus objektus, kur Pchenjanas „tylomis“ sodrino uraną.

1994-ųjų sutartis buvo palaidota, paminklu ant jos „kapo“ galima laikyti Šiaurės Korėjoje 2006-aisiais atliktą pirmą branduolinį bandymą. 1994 metais Pchenjanas neturėjo nė vieno branduolinio užtaiso, šiandien šis arsenalas vertinamas nuo 10 iki 20, kurį, JAV žvalgybos manymu, Šiaurės Korėja siekia padidinti iki 100 užtaisų.

Jokie ekonominiai palengvinimai kaip ir sankcijos (išskyrus nebent absoliutų produktų bei energijos išteklių tiekimo embargą Šiaurės Korėjai) negali atgrasyti diktatoriško režimo nuo svarbiausio politinio uždavinio – bet kuria kaina įsigyti branduolinį arsenalą su technine  galimybe pristatyti jį iki pagrindinės oponentės Amerikos. Toks yra savitas politinis revanšas už nesėkmes praktiškai visose kitose gyvenimo srityse.

Pchenjanas parazituoja Vakarų neryžtingumo akivaizdoje ir tikrina kaimynių psichologinį tvirtumą, neumaldomu įžūlumu siekdamas pasėti abejones dėl Jungtinių Valstijų garantijų. J.Hannah teigimu, branduolinio saugumo garantijas iš JAV gavusios Pietų Korėja ir Japonija nesiėmė kurti nuosavo branduolinio ginklo, nors abiejų ekonominis potencialas šioje srityje leido toli palikti Šiaurės Korėją. Na, ir pagaliau dėl apgailėtino gyvenimo lygio šalies viduje išorės grėsmės eskalavimas yra bene vieintelis būdas režimui išlikti.

Vakarai ir jų sąjungininkai pietryčių Azijoje (pirmiausia Pietų Korėja) atsisakė jėgos scenarijaus, tikėdamiesi laimėti laiko – kad Pchenjano režimas žlugs dėl vidaus problemų arba galų gale taikiai įsilies į pasaulio bendruomenę. Nenutiko nei vieno, nei kito – Šiaurės Korėjos režimas nepaisydamas nieko baigia apsirūpinti branduolinio saugumo „skėčiu“ ir galimybe šantažuoti ką tik nori.

EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio

Artėjant Šiaurės Korėjos režimo įsteigėjo 105-ųjų gimimo metinių minėjimui balandžio 15-ąją, Pchenjanas eilinį kartą pagrasino karu, kuris palies visą pasaulį, ir eilinį kartą buvo galima tikėtis bet ko – šioje šalyje esama tradicijos Kim Ir Seno jubiliejus pažymėti branduolinio ginklo bandymais (būtų buvęs šeštasis).

Pasak Japonijos žiniasklaidos, JAV valstybės departamentas balandžio pradžioje informavo Japonijos vyriausybę apie beveik neišvengiamą preventyvų smūgį Šiaurės Korėjai. Tąkart įtampa (eilinį kartą) atslūgo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsiribojo tradiciniu įrašu „Twitteryje“: „Šiaurės Korėja ieško problemų. Jei Kinija pasirengusi mums padėti, būtų puiku. Jei ne – išspręsime problemą be jos!“.

Dabar turime porą branduolinį ginklą galinčių nešti tarpkontinentinių raketų bandymų per porą dienų. Ir dilginančiai atvirą JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininko pasisakymą Šiaurės Korėjos grėsmės Amerikai tema.

Ir šįkart grėsmė visus aplenks? Bet ar taip bus visada? Pasaulyje iš viso berods 15 700 branduolinių galvučių, bet gali užtekti nedidelės dalies šimto šiaurės korėjietiškų, kad planeta išlėktų į orą.

2017.07.29; 11:42

Trumposios naujienos

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad jos priešraketinės gynybos sistema THAAD sėkmingai numušė jos link skriejusios vidutinio nuotolio balistinės raketos imitaciją, kuri buvo sukurta pagal Šiaurės Korėjos vystomų raketų pavyzdį, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Šis JAV priešraketinės gynybos sistemos bandymas virš Ramiojo vandenyno, kuris buvo numatytas jau prieš kelis mėnesius, įgijo naują reikšmę po to, kai liepos 4 dieną Šiaurės Korėjai paleidus tarpžemyninę balistinę raketą, dar labiau išaugo nerimas dėl Pchenjano keliamos grėsmės.

Tai buvo pirmasis THAAD bandymas, atliktas su atskriejančia vidutinio nuotolio balistine raketa. Ekspertų teigimu, šio tipo raketos yra greitesnės ir sunkiau numušamos nei trumpesnio nuotolio raketos.

„Sėkmingas THAAD bandymas su vidutinio nuotolio balistine raketa sustiprina šalies gynybos pajėgumus, skirtus apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos ir kitų šalių raketų“, – rašoma Priešraketinės gynybos agentūros pranešime.

Be kita ko, sėkmingas THAAD testas JAV priešraketinės gynybos programai suteikia patikimumo. Į šią sistemą pastaraisiais metais buvo nukreiptas atidus tiriamas žvilgsnis, nes jos bandymai ne kartą yra baigęsi nesėkmėmis ir neretai būdavo atidedami.

JAV vyriausybės atskaitomybės biuras gegužę paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad Priešraketinės gynybos agentūra iki šiol nebuvo išbandžiusi THAAD su vidutinio nuotolio balistine raketa, nepaisant to, kad sistemą Guame, JAV teritorijoje Ramiajame vandenyne, dislokavo dar 2013-aisiais. Tai padaryta nerimaujant dėl Šiaurės Korėjos raketų programos.

Tai reiškia, kad iki šiol THAAD sistemos pajėgumas numušti vidutinio nuotolio raketas, galinčias nuskrieti nuo 3 tūkst. iki 5,5 tūkst. kilometrų, buvo nepatvirtintas. Guamas yra apytiksliai už 3,4 tūkst. kilometrų nuo Šiaurės Korėjos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.12; 11:00

Trumposios naujienos

Latvijos vėliava

Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKRK) paskyrė trims Latvijos bankams baudas, kurių bendra suma siekia beveik 650 tūkst. eurų, už tai, kad jie nesilaikė įstatymų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai įgytų lėšų legalizavimui ir terorizmo finansavimui.

Kaip pranešė FKRK atstovai, šios kredito įstaigos pervesdavo pinigus, apeidamos Šiaurės Korėjai taikomas tarptautines sankcijas.

FKRK, bendradarbiaudama su JAV Federaliniu tyrimų biuru, nustatė, jog kai kurie „Regionala investiciju banka“, „Baltikums Bank“ ir „Privatbank“ klientai vykdė pervedimus į Šiaurės Korėją per lengvatinio apmokestinimo zonose įregistruotas įmones, naudodamiesi sudėtingomis finansinių sandorių schemomis. Pažeidimai buvo užfiksuoti nuo 2009 iki 2015 metų.

Didžiausia bauda skirta „Regionala investiciju banka“ – ji sudaro 570 tūkst. 364 eurus, „Baltikums Bank“ ir „Privatbank“ nubausti 35 tūkst. 575 eurų baudomis.

FKRK vadovas Peteris Putninis pavadino baudas prevencijos priemone, kuria siekiama, kad bankai išanalizuotų savo klaidas ir patobulintų vidaus kontrolės sistemas. Pasak jo, visos trys nubaustos kredito įstaigos pripažino savo kaltę ir sudarė su FKRK sutartis dėl priemonių trūkumams šalinti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.02; 16:02

Trumposios naujienos

Po amerikiečių studento Oto Varmbyro (Otto Warmbier) mirties jam Pchenjane viešnagę organizavusi agentūra išbraukia iš programos JAV turistų keliones. Rizika tapo „pernelyg didelė“, – savo „Facebook“ svetainėje pareiškė Kinijoje įsikūrusi įmonė „Young Pioneer Tours“. „Mes daugiau neorganizuosime JAV piliečiams kelionių į Šiaurės Korėją“ – teigiama pareiškime, kuriuo remiasi agentūra AFP. 

EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio

Kelionių agentūrą, kurios būstinė įsikūrusi Kinijos Siano mieste, įkūrė britų emigrantas. Tai buvo viena iš nedaugelio įmonių, organizavusių nardymo ir dviračių išvykas Šiaurės Korėjoje. „Young Pioneer Tours“ siūlėsi nuotykių ištroškusius turistus nuvežti ten, „kur neleistų tavo motina“, be kita ko – į Šiaurės Korėją ir Iraną.

Izoliuotą komunistinę Šiaurės Korėją agentūra vadino „viena saugiausių vietų pasaulyje“. Dėl 22 metų studento atvejo „Young Pioneer Tours“ sulaukė kritikos. O. Varmbyras 2016 metų kovą dėl propagandinio plakato vagystės ir „nusikaltimo prieš valstybę“ Šiaurės Korėjoje buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų. Praėjusią savaitę studentas buvo paleistas dėl „humanitarinių priežasčių“ ir išskraidintas į JAV. Pirmadienį jis mirė. Medikų duomenimis, 22 metų vyras Šiaurės Korėjoje patyrė rimtų smegenų sužalojimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.21; 09:05

Trumposios naujienos

Šiaurės Korėja paleidžia įkalintą JAV studentą Otą Varmbyrą (Otto Warmbier), remiantis JAV valstybės sekretoriaus Rekso Tilersono (Rex Tillerson) praneršimu rašė JAV žiniasklaida, skelbia BBC.

21 metų amžiaus O. Varmbyras 2016-ųjų metų kovą buvo nuteistas 15 metų bausme dirbti sunkiuosius darbus. Studentas buvo suimtas dėl to, kad lankydamasis Šiaurės Korėjoje bandė iš viešbučio pavogti propagandos iškabą.

Pranešimai apie jo paleidimą pasirodė Šiaurės Korėjoje lankantis JAV krepšinio žvaigždei Denisui Rodmanui (Dennis Rodman).

D. Rodmanas yra Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno (Kim Jong-un) draugas ir šalyje lankėsi 2013, 2014 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 04:00

 

Trumposios naujienos

Šiaurės Korėja, Seulo duomenimis, galimai naudoja dronus, kad šnipinėtų Pietų Korėjoje dislokuotą JAV priešraketinės gynybos sistemą, praneša agentūra „Reuters“.

Veikiausiai Šiaurės Korėjos dronas padarė dešimt gynybinės sistemos THAAD nuotraukų, antradienį pareiškė Pietų Korėjos kariškiai. Anot jų, skraidantis objektas su kamera praėjusią savaitę rastas miške netoli sienos. Karinis atstovas paskelbė, kad bus imtasi priemonių prieš dronų naudojimą. Ankstesniais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, Pchenjanas turi apie 300 nepilotuojamų skraidymo prietaisų. Tarp jų yra ir kovinių, ir žvalgybinių dronų.

Didėjant Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei, Pietų Korėja ir JAV pernai susitarė maždaug už 250 km nuo sienos su Šiaurės Korėja dislokuoti amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą THAAD. Sistema turėtų pradėti veikti iki metų pabaigos. Ji galės atremti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas bei sunaikinti jas ir už Žemės atmosferos ribų.

Nepaisydama JT sankcijų, Šiaurės Korėja vis atlieka raketų bandymus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 00:01

 

Trumposios naujienos

Šeštadienį Šiaurės Korėjoje sulaikytas dar vienas JAV pilietis, neva įtariamas „veikęs prieš valstybės interesus“, šalies valstybinę naujienų agentūrą cituoja BBC.

JAV pilietybę turintis Kim Hak-songas (Kim Hal-song) dirbo Pchenjano mokslų ir technologijų universitete ir buvo sulaikytas gegužės 6 d., paskelbė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra.

Šiaurės Korėja šiuo metu yra sulaikiusi dar tris amerikiečius, tarp kurių – Kim Sang-dakas (Kim Sang-duck), taip pat dirbęs tame pačiame universitete. Amerikietis buvo sulaikytas Pchenjano oro uoste. Kaip sakoma oficialiame pranešime, jo sulaikymo priežastis – mėginimas imtis „priešiškų nusikalstamų veiksmų“ ir mėginimas „nuversti valdžią“. Šiaurės Korėjos pareigūnai atlieka tyrimą JAV piliečio atžvilgiu.

JAV yra pareiškusios, kad Šiaurės Korėja amerikiečius dažnai sulaiko, norėdama juos laikyti kaip diplomatinius įkaitus.

Informacijos šaltinis – ELTA.

Jon Woo/Reuters nuotr. 

2017.05.07; 19:49

Trumposios naujienos

JAV ir Pietų Korėjos agentai rezga planus nužudyti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Čen Uną (Kim Jong-un), pranešė valstybinė šios šalies žiniasklaida, ja remiasi BBC.

Šiaurės Korėjos valstybės saugumo ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad į šalies teritoriją pateko JAV Centrinės žvalgybos valdybos ir Pietų Korėjos žvalgybos agentūros remiama teroristinė grupuotė, kuri planuoja pulti pasitelkdama biochemines medžiagas.

Pranešime rašoma, esą nuo šios akimirkos prasidės „antiteroristinė ataka“. Šiaurės Korėja teroristus suras ir „be gailesčio sunaikins“.

Pranešime, kurį paskelbė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, teigiama, kad per įtariamą ataką turėjo būti panaudotos „biocheminės medžiagos, tarp jų ir radioaktyvi medžiaga bei nuodinga nanomedžiaga“.

Vakarų ir Pchenjano žodžių karas pastarosiomis savaitėmis itin suintensyvėjo, Šiaurės Korėja grasina atlikti šeštą branduolinį bandymą.

Informacijos šaltinis – ELTA agentūra.

2017.05.06; 09:45

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kinijos Parlamento pirmininku Zhang Dejiang. Susitikime aptartas dvišalis bendradarbiavimas, Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai, tarptautinė saugumo situacija. 

Viena pagrindinių susitikimo temų – saugumo užtikrinimas globalioje erdvėje. Šiaurės Korėjos vykdomi branduolinių ginklų ir balistinių raketų bandymai, besikartojančios cheminio ginklo atakos Sirijoje kelią didelę tarptautinę įtampą ir grėsmę taikai pasaulyje. Lietuva ir Kinija remia JT Saugumo tarybos rezoliuciją, kuri griežtai smerkia Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus ir taiko sankcijas šiai valstybei. 

Prezidentės su Parlamento vadovu Zhang Dejiang kalbėjo ir apie ES ir Kinijos bendradarbiavimo stiprinimą. Glaudus ES dialogas su antra didžiausio pasaulio ekonomika ir antraja pagal dydį Europos prekybos partnere yra Lietuvos interesas. Susitikime aptarta derybų eiga dėl ES ir Kinijos investicijų sutarties, perspektyvos sudaryti ES ir Kinijos laisvosios prekybos sutartį. 

Aptariant dvišalius santykius, šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvos ir Kinijos ekonominio bendradarbiavimas stiprėja. Per šešerius metus 4 kartus išaugo mūsų valstybės eksportas į Kiniją. 

Milijardinę  šios valstybės rinką vis labiau atranda ir Lietuvos maisto gamintojai. Atsakingos Kinijos institucijos 17 Lietuvos pieno perdirbimo įmonių suteikė teisę įvežti savo gaminius į Kiniją. Pirmieji lietuviški pieno produktai šiais metais jau pasiekė Kiniją. Gegužę 16 lietuviškų įmonių ir asociacijų dalyvaus Šanchajaus maisto prekių parodoje „SIAL China 2017“. 

Savo produkciją į Kiniją taip pat eksportuoja Lietuvos lazerių gamintojai. Kompanijos „Šviesos konversija“ ir „Eksma“ yra įsteigusios savo atstovybes šios šalies miestuose Šendžene ir Šanchajuje. Smarkiai didėja į Lietuvą atvykstančių Kinijos turistų srautai. Pernai kinų turistų skaičius pasiekė 12000 ir per trejus metus išaugo dvigubai. Taip pat svarstoma tiesioginio skrydžio iš Lietuvos į Kiniją galimybė. 

Dar viena perspektyvi bendradarbiavimo sritis – logistika ir krovinių pervežimas. Lietuva domisi galimybėmis dalyvauti Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ strategijoje, kuri sujungtų Kiniją su  Šiaurės Europos ir Baltijos jūros regionu. 

Šiuo metu pagal dvišalės prekybos apimtis Kinija yra 18-a Lietuvos prekybos partnerė. Tiesioginės šios šalies investicijos Lietuvoje 2016 m. viršijo 21 milijoną eurų.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.04.14; 17:41

Gordijo mazgas

David E. Sanger, Wiiliam J. Broad / The New York Times

Barakas Obama mąstė apie atsisakymą pirmas panaudoti branduolinį ginklą konflikto rėmuose, rašo The New York Times.

“Bet jis tikriausiai atmes tą idėją po to, kai jo aukščiausi patarėjai nacionalinio saugumo reikalams pareiškė, kad toks įsipareigojimas gali pakirsti sąjungininkų pozicijas ir priversti Rusiją bei Kiniją įsidrąsinti“, – tvirtina žurnalistai Deividas E. Sendžeris ir Viljamas Dž. Brodas, remdamiesi „keliais aukšto rango JAV administracijos darbuotojais“.

Ginklų kontrolės gynėjai jau keletą mėnesių reikalauja, kad Obama imtųsi rimtų žingsnių vykdydamas savo pažadus pasiekti visišką branduolinį nusiginklavimą. „Nedviprasmiška priesaika pirmam nenaudoti branduolinio ginklo būtų drąsiausias iš tų žingsnių. Tie žmonės tikina, kad praktiškai nė vienas Amerikos prezidentas nenaudos branduolinio ginklo pirmas, kai yra tiek kitokių veikimo variantų“, – sakoma straipsnyje.  

Bet, atrodo, Obama galų gale sutiko su savo dabartiniais patarėjais.

Laikraštis praneša, kad apklausė daugiau kaip pusę tuzino JAV administracijos bendradarbių, jie visi davė interviu su anonimiškumo sąlyga.

Jie patvirtino, kad šią vasarą ne kartą buvo keliamas klausimas dėl „branduolinio ginklo panaudojimo pirmiesiems“ politikos pakeitimo. Tokiu būdu Obama galėtų pademonstruoti, kad jo siekis sumažinti branduolinio ginklo vaidmenį Amerikos strategijoje (o taip pat „branduolinio susišaudymo“ riziką) – ne šiaip sau žodžiai.

„Bet, pasak valdininkų, ginčai dalyvaujant pačiam prezidentui buvo palyginti neilgi – matyt, todėl, kad daugelis aukšto rango administracijos bendradarbių pasisakė prieš“, – rašo leidinys. JAV gynybos ministras Karteris tikino, kad prezidentas Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Ynas gali pažadą pirmam nenaudoti branduolinio ginklo išsiaiškinti kaip Amerikos silpnumo požymį.

Valstybės sekretorius Keris ir energetikos ministras Monizas perspėjo, kad toks pareiškimas gali sukelti nerimą JAV sąjungininkams, kurie po Trampo pareiškimų ir taip jau bijo, kad negalės tikėtis amerikiečių „branduolinio skėčio“.

„Anot vieno aukšto rango administracijos bendradarbio, Keris sakė Obamai, kad priesaika pirmam nenaudoti branduolinio ginklo taip pat susilpnins branduolinio atgrasymo jėgas, tuo metu kai Rusija rengia bombonešių mokomuosius skrydžius virš Europos, o Kinija plečia savo pasiekimo spindulį Pietų Kinijos jūroje“, – sakoma straipsnyje.

„Obama ir jo komanda nacionalinio saugumo reikalams atmetė ir antrą variantą – išvesti iš „kovinės parengties“ režimo branduolines raketas, kurios gali būti paruoštos paleidimui per trumpiausią laiko tarpsnį. Nuogąstaujama, kad krizės sąlygomis ginkluotės „kovinės parengties“ režimo atstatymas gali stiprinti konfliktą“, – sakoma straipsnyje.

Anksčiau Obama ir jo padėjėjai atmetė idėją demontuoti raketas, kurios bazuojasi šachtose JAV vakaruose. „Laikoma, kad tos raketos paseno ir pažeidžiamos pirmajam smūgiui. Bet Pentagonas energingai prieštaravo, kad antžeminio bazavimo raketos – tai tas sistemos elementas, su kuriuo jo ryšys patikimiausias, ir jų atsisakyti pernelyg rizikinga“, – sakoma straipsnyje.

Šiaip ar taip, šiemet gegužę Obama apsilankė Hirošimoje ir vėl pareiškė siekiąs, kad pasaulyje nebūtų branduolinio ginklo.

Po 10 dienų Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais padėjėjas Bendžaminas Rodsas, sakydamas kalbą NKO Arms Control Asosciation (Vašingtonas) nariams, išklojo galimų žingsnių sąrašą. Buvo siūloma griežtinti didelės apimties branduolinių medžiagų apsaugą, patvirtinti globalinį draudimą branduolinio ginklo bandymams ir peržiūrėti branduolinio arsenalo modernizavimo planą.

„Ta programa tikrai patiko jo auditorijai, bet jos vykdymas būtų užkrautas daugiausia naujai JAV administracijai“, – komentuoja laikraštis.

Sąraše figūravo ir pažadas nenaudoti branduolinio ginklo pirmiesiems, rašo autorius.

Kuluaruose Karteris prieštaravo: draudimas nenaudoti branduolinio ginklo pirmiesiems būtų neprotingas. Jis ir kiti Pentagono valdininkai pareiškė: „jeigu Šiaurės Korėja panaudos prieš Pietų Korėją biologinį ginklą, JAV gali prireikti varianto, grasinančio atsakomuoju branduoliniu smūgiu, – sakoma straipsnyje. – Keris nurodė, kad Japonija ims nerimauti dėl sumažėjusio Amerikos branduolinio skėčio ir, galimas dalykas, susivilios apsirūpinti savu branduoliniu ginklu. Tas pats – ir dėl Pietų Korėjos, sakė jis“.

Informacinis šaltinis: The New York Times.

2016.09.12; 04:58

siaures_koreja
Atsargiai

Štai jau 40 dienų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Yno žmona nepasirodo viešai.

Taip rašo Markas del Corona laikraštyje “Corriere della Sera”.

„Jau 40 dienų moteris, kuri kelis mėnesius vykdė KLDR pirmosios ponios vaidmenį, nesirodo viešai.

Li Sol Čžu, buvusi dainininkė, Kim Čen Yno žmona, nebepasirodo nei per oficialias ceremonijas, nei lankant pramogų parkus ar mokyklas, kaip kad būdavo anksčiau“, – rašo leidinys.

Continue reading „Šiaurės Korėja : dingusios pirmosios ponios paslaptis” →

buceris_loidas
Žvalgyba

Loidas M.Bučeris – Amerikos žvalgybinio laivo „Pueblo“ kapitonas. Laivą sučiupo šiaurės korėjiečiai tarptautiniuose teritoriniuose vandenyse ties Šiaurės Korėjos pakrante.

Sučiupo 1968 metų sausio 23 dieną. L.M.Bučeris – karininkas povandenininkas, vadovavęs „Pueblo“ nuo tada, kai laivas buvo priimtas apsiginklavimui būtent kaip žvalgybinis objektas. Tiksliau tariant – 1967 gegužę. Kapitonas buvo laikomas kartu su komanda įkalintas nuo laivo užgrobimo dienos iki pat 1968 metų gruodžio 23-ios dienos.

L.M.Bučeris (Lloyd Bucher, 3 rango kapitonas, 1928 – 2004) gimė Boiz-Taune Nebraskos valstijoje ir užsirašė į KJP (Karines Jūrų Pajėgas) būdamas vos 17 metų – 1945-aisiais. Baigęs terminuotą tarnybą, jis įstojo į atsargos karininkų parengimo kursus ir po jų 1953 metais vėl grįžo į KJP. Iki savo paskyrimo „Pueblo“ vadu L.M.Bučeris tarnavo antvandeniniuose laivuose, povandeniniuose laivuos ir štabuose.

Continue reading „Už ką buvo smerkiamas Amerikos žvalgybinio laivo “Pueblo” kapitonas” →

CIA_3D_Logo
Žvalgyba

JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovybė apgailestaudama pripažino, jog oficialusis CŽV internetinis tinklalapis vasario 10-ąją buvo trumpam blokuotas nežinomų programišių ir tapo neprieinamu.

 

Taigi kompiuterinių programišių tinklas “Anonymous” buvo teisus, tvirtinęs, esą jam pavyko sugadinti svarbiausios Amerikos žvalgybos internetinį leidinį. “CIA (CŽV) Tango down”- „Anonymous“ svetainėje socialiniame tinkle „Twitter“ džiūgavo vienas jos narys, pavartojęs frazę „Tango down“. Šią frazę, beje, labai mėgsta amerikiečių kariškiai. Jie taip sako, kai JAV specialiosios pajėgos informuoja apie įvykdytą karinę užduotį – priešo likvidavimą.

 

Continue reading „Kokių dalykų CŽV vadovybė nežino ir dėl ko apgailestauja” →

koreja_siaures
Žvalgyba

Vieną lapkričio vakarą Japonijoje, pajūrio mieste Niigata, 13 metų mergaitė, vardu Megumi, vėlavo grįžti iš mokyklos. Susirūpinusi mama Sakie Yokota su sūnumis nuėjo ieškoti dukters į mokyklą. Ponia Sakie išsiaiškino, kad jos Megumi išėjo iš mokyklos laiku.

Bet į namus neparėjo. Tada paskambino policijai, ir prasidėjo rimta mergaitės paieška. Tačiau niekas nesurado nė menkiausio pėdsako. Tai atsitiko 1977-aisiais, lapkričio 15-ąją. Nuo tos dienos tėvai naktimis negesino šviesos – gal dukrytė parsiras. Tačiau dukra neparsirado nei po mėnesio, nei po metų, nei po dešimties metų.

Continue reading „Šiaurės Korėjos šnipo išpažintis” →

koreja_siaures
Aktualijos

Sovietų Sąjungos griūtis palietė milijonus žmonių. Kurta iliuzija susprogo, nusinešdama svajones, o kartu ir tikėjimą ateitimi.

Centralizuota planinė ekonominė sistema sustojo veikusi, nes buvo neefektyvi, tačiau žmonės nesustojo, jiems buvo būtinas tolesnis socialinis aprūpinimas darbu. Nesinori gilintis į anuos laikus, tačiau galima užduoti paprastą klausimą: kodėl naujienų portaluose pasitaiko žmonių, prisimenančių senų laikų kainas, kaip tada buvo gerai?

Continue reading „Kodėl neišvažiuojate į Šiaurės Korėją?” →