Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.
Antradienį Seimo narys Matas Maldeikis paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti prezidento Gitano Nausėdos sprendimą rinkimų metu nepateikti šeimos turto deklaracijos. Visgi, komisijai adresuotame rašte, su kuriuo susipažino ir ELTA, parlamentaras nurodo, kad prezidentas jau pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatas. Pasak M. Maldeikio, kitaip nei reikalauja įstatymas, G. Nausėda nedeklaravo turimų ryšių su įmonėmis, kurioms po 2019 m. rinkimų liko skolingas per 40 tūkst. eurų. Todėl M. Maldeikis paragino VTEK konstatuoti pastarąjį pažeidimą.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, antradienį šalies vadovo patarėjui Frederikui Jansonui užsiminus apie ketinimus kreiptis į VTEK dėl ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio, M. Maldeikis savo ruožtu parašė pranešimą komisijai. Kaip nurodoma rašte, Seimo nariui abejonių sukėlė tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos sprendimas, pasinaudojant teisine spraga, nedeklaruoti šeimos turto. Todėl, akcentavo jis, klausimai, kokiomis lėšomis G. Nausėda padengė savo kampanijos išlaidas ir ar grąžino visas skolas, lieka neatsakyti.
Tačiau laiške VTEK prašoma ne tik įvertinti situaciją, bet ir pripažinti, kad prezidentas pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, mat, pasak M. Maldeikio, Daukanto aikštės lyderis nedeklaravo turimų sąsajų su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kuriems po rinkimų liko įsiskolinęs.
Konservatorius, remdamasis viešojoje erdvėje skelbta informacija, aiškina, kad G. Nausėda po pergalingų 2019 m. rinkimų liko įsiskolinęs apie 40 tūkst. eurų įvairiems reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų tiekėjams. Tuomet pranešta, kad šalies vadovas šias skolas apmokės iš asmeninių lėšų.
M. Maldeikis pastebi, kad Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas įpareigoja deklaruojantįjį nurodyti privačius savo ar sutuoktinio ryšius su kitais fiziniais asmenimis ar verslais, jeigu su jais yra sudaromas didesnės nei 3 tūkst. eurų vertės sandoris. Todėl, pasak Seimo nario, prezidentas turėjo atnaujinti savo deklaraciją, nurodant ryšius su įmonėmis, kurioms įsipareigojo iki 2019 m. pabaigos, laikantis mokėjimo grafiko, grąžinti skolas.
„Tai reiškia, kad Prezidentas Gitanas Nausėda privalėjo deklaruoti savo privačius interesus arba atnaujinti deklaraciją, nurodant turimus ryšius su juridiniais ir fiziniais asmenimis, sudarius sandorius, susijusius su rinkimų kampanijos įsiskolinimais, tačiau to nepadarė“, – rašoma kreipimesi į VTEK ir nurodoma, kad G. Nausėda 2021 m. gegužės 18 d. pateiktoje deklaracijoje nenurodo tokių ryšių.
G. Nausėda: nežinau, ką jie tikisi rasti
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas G. Nausėda teigė nesuprantąs, kokiu tikslu M. Maldeikis kreipėsi į VTEK. Šalies vadovas tikino paviešinęs visas reikiamas turto deklaracijas. Todėl, Daukanto aikštės lyderio supratimu, konservatoriaus iniciatyva yra reakcija į jo patarėjo prašymą VTEK ištirti į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusius ministrus.
„Tiesą sakant, nelabai žinau, dėl ko jie ten kreipėsi ir ką jie ten tikisi rasti. Mano deklaracijos yra pateiktos jau daugybę metų. Jeigu jose būtų kažkas netvarkoje, turbūt ir Valstybinė mokesčių inspekcija būtų atkreipusi dėmesį“, – trečiadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Manau, čia tiesiog norėta mane pripliusuoti prie kompanijos, kad būtų drąsiau“, – pajuokavo šalies vadovas.
Klausimai dėl kampanijos finansų keliami nebe pirmą kartą
Seimo valdantieji nebe pirmą kartą kelia klausimus dėl G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumo. Apie tai užsiminta diskutuojant dėl parlamentinio Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo. Į šalies vadovo sąžiningumą apeliavo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, praėjusią savaitę iš Seimo tribūnos kalbėjęs apie visos politinės sistemos perkrovos poreikį. Politikas pažymėjo, kad nei Seimas, nei visuomenė iki šiol nesulaukė jokio paaiškinimo iš Daukanto aikštės dėl 2019 m. prezidentinės kampanijos išlaidų.
„Iki šiol nesulaukėm ir Prezidento deklaracijų, kaip jis padengė rinkimų skolas, nes suprask, to daryti teisiškai neprivaloma“, – aiškino konservatorių pirmininkas.
Pats šalies vadovas tuomet stebėjosi dėmesio centre atsidūrusiu jo kampanijos finansų klausimu. Šalies vadovas teigė nesuprantąs, kodėl jam reikia pasiaiškinti – G. Nausėda pažymėjo, kad jis rinkiminės kampanijos metu išleido perpus mažiau lėšų nei jo oponentai.
„Tai, kad prezidentas išleido rinkimų kampanijai dvigubai mažiau pinigų, rinkdamas privačias lėšas – jam reikia aiškintis. Tačiau kad partiniai kandidatai, išleisdami biudžetines lėšas, gerokai didesnes, taškė pinigus į dešinę ir į kairę – jiems tai nekelia klausimų ir tada aiškintis turiu aš, kadangi išleidau mažai pinigų, o jie, kadangi leido pinigus dosniai ir laisvai, aiškintis neturi“, – komentavo G. Nausėda.
Tuo metu į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės postą kandidatuojanti Lina Petronienė, klausiama, ar tapusi komisijos vadove pradėtų tyrimą dėl 2019 m. G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumo, nurodė, kad tai būtų kolegialus VRK sprendimas.
Į VTEK kreipėsi ir prezidento patarėjas
Antradienį VTEK gavo ir prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono kreipimąsi dėl į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsipainiojusių ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio.
„Prezidentas, kalbėdamas praeitą savaitę, labai aiškiai įvardino VTEK kaip vieną iš aiškiausių sprendimų. Pasižiūrėjau į jų nuostatas, jie iš tiesų galėtų reaguoti ir be jokio atskiro kreipimosi, vien reaguodami į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją – jos yra daugiau negu reikia“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
Tyrimų gali ir nebūti: galioja 3 metų senaties terminas
Visgi, vertindamas tiek F. Jansono, tiek M. Maldeikio raštus, komisijos Gediminas Sakalauskas teigė, kad komisija gali nutarti ir netirti šių skundų. Pasak jo, įstatymas numato, kad VTEK netiria atvejų, kurie įvyko anksčiau nei prieš 3 metus. Piniginiai ženklai. Slaptai.lt nuotr.
„Vertintume (G. Skaistę ir S. Kairį – ELTA) kaip buvusius tarybos narius. (…) Mus riboja įstatymo senaties terminas – trys metai“, – pažymėjo jis.
„Jei praėjo trijų metų senaties terminas, tyrimai dažniausiai nepradedami“, – patvirtino jis.
Analogiškai būtų vertinamas ir M. Maldeikio skundas.
„Logiška, kad tos aplinkybės viršija trejų metų senaties laikotarpį“, – situacijos aplinkybes komentavo G. Sakalauskas.
Amerikos doleriai
Vašingtonas, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kurį stebi šios šalies centrinis bankas, balandį išaugo. Tai penktadienį pranešė Prekybos departamentas.
Kaip teigiama, kainų indeksas PCE praėjusį mėnesį, palyginti su analogišku ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo iki 4,4 proc. Kovą PCE vertė sudarė 4,2 proc., o vasarį siekė 5,1 proc. Tai buvo pirmas kartas nuo sausio, kai PCE vertė padidėjo.
Manoma, kad tai gali paskatinti Federalinį rezervų banką (FED) kitame savo posėdyje birželį dar kartą pakelti palūkanų normas. Analitikai atidžiai stebi FED pinigų politikos formuotojų sakomas kalbas, ieškodami užuominų apie tai, kaip banko pareigūnai interpretuoja naujausius ekonominius duomenis. Kai kurie FED pinigų politiką formuojančio Federalinio atvirosios rinkos komiteto (FOMC) nariai, įskaitant J. Powellą, yra pareiškę, kad ligšiolinių sprendimų dėl palūkanų kėlimo galimai jau pakanka, kad būtų galima pažaboti infliaciją, tačiau kiti pareigūnai yra leidę suprasti, kad pritartų galimybei pakelti normas dar kartą.
Remiantis „CME Group“ duomenimis, prekybininkai mano, kad kitame posėdyje FED palūkanas veikiausiai pakels.
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
Augantys valstybės skolos administravimo kaštai signalizuoja, kad galimybių pasiskolinti neribotas pinigų sumas nėra, pabrėžia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, skolinimosi kainos brangimą pirmiausia lemia rinkos dalyvių įskaičiuojamos geopolitinės rizikos.
„Aplinkui kalbant kolegoms, tenka išgirsti, kad viskam galime pasiskolinti, kiek tik kam į galvą kvėšteli. Tai faktas, kad taip nėra“, – šeštadienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė I. Šimonytė.
Vis tik premjerė pažymi, kad už skolą Lietuva šiuo metu moka kur kas mažiau nei 2009 m., kuomet už skolą buvo mokamos ir 9 proc. siekiančios palūkanos.
„Labai ilgai užtruko, kol Lietuvos obligacijų pajamingumas sumažėjo. Aišku, pirmiausia dėl to, kad įstojome į euro zoną. Tai tuomet, kai žmonės klausia, ko mums ten stoti ir kokia iš to nauda, tai dabar tą naudą galime labai paprastai įsivertinti. Nes devalvacijos rizika dabar tikrai būtų įkainota ne 3 proc., o gerokai daugiau“, – tikino ji.
I. Šimonytė kartu atkreipia dėmesį, kad dabar, kai skolos kaina yra didesnė nei 0 proc., jos augimas reškia, kad vis didesnė valstybės išlaidų dalis būtų skiriama palūkanų mokėjimui, o ne kitų valstybės poreikių tenkinimui.
„Iki šiol tendencija buvo palanki, kai ankstesnės ženklios išlaidos skolai aptarnauti mažėjo ir tai atverdavo erdvės kitoms išlaidoms finansuoti. Dabar tendencija gali tapti priešinga, kai reikės atidėti daugiau pinigų skolos aptarnavimui. Tai reiškia, kad galimybės didinti finansavimą kitoms sritims bus atitinkamai mažesnės. Tai yra problema ir ją reikia matyti“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Tačiau premjerė kartu patikino, kad kitų metų biudžeto deficitas dar bus „palankus, kadangi dalis jo dar galės būti padengiama nulinėmis palūkanomis, lėšas pasiskolinant iš ES Ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility). Vis dėlto ministrė pirmininkė įspėja, kad iš skolintų lėšų nereikėtų įprasti finansuoti nuolatinių ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų.
„Nereikėtų vėl įprasti finansuoti nuolatines išlaidas iš skolos. Vienkartinės išlaidos, kurios susijusios su kažkokiais šokais, karo pabėgėlių poreikiais ar energetikos šoku, kuris anksčiau ar vėliau baigsis, tai yra vienas dalykas. Bet jeigu pradėsime savo einamąsias išlaidas finansuoti iš skolintų lėšų – labai rekomenduočiau to nedaryti“, – akcentavo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Rugpjūčio pabaigoje SEB banko pateiktais duomenimis, pirmasis 2022 metų pusmetis buvo ypač sėkmingas valstybės finansams – per jį valstybės biudžete fiksuotas 818 mln. eurų perteklius, o dėl to mažiau, nei tikėtasi pavasarį, šiemet augs ir valstybės skola.
2,26 mlrd. eurų vertės infliacijos poveikio švelninimo paketą Vyriausybė parengė, o Seimas priėmė dar pavasarį. Juo nuo birželio padidintos senatvės pensijos ir socialinės išmokos, o nuo liepos visiems buitiniams vartotojams kompensuojama dalis elektros ir dujų kainų.
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė sako, kad dabartinis biudžetas yra pats neskaidriausias istorijoje.
„Vyriausybė nusprendė, kad jeigu Seimas jai leido skolintis, kas yra savaime suprantama, kadangi biudžeto pajamos nėra surenkamos, išlaidos nėra mažinamos, vadinasi, reikia skolintis toms išlaidoms kompensuoti. Tai Vyriausybė šalia to susikūrė sau tokį užbiudžetinį biudžetą, kur savo sprendimais, pasitarimų protokolais ir panašiais dokumentais skiria pinigus keliams, išmokoms ar kažkokioms kitoms priemonėms, netikslindama atitinkamų biudžeto straipsnių.
Tai mes turime turbūt patį neskaidriausią biudžetą istorijoje. Aš dabar sunkiai galiu sugalvoti, nuo kokių skaičių finansų ministras projektuoja: ar nuo šių metų plano, kuris nieko bendro su realybe neturi, ar nuo šių metų fakto, kurio mes dabar net nematom“, – interviu LRT Radijuj sakė TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė.
Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį sakė, kad kitų metų biudžetas „privalo būti saugus“, nes reikia turėti aiškią kryptį, kaip mažinti skolą.
Ministro teigimu, kalbėti apie išlaidų didinimą, kuris keliautų vartojimui, būtų nesaugu.
Tuo metu naujų mokesčių įvedimą jis vertino atsargiai.
Daugelis šalių Kinijai prasiskolinusios labiau nei iki šiol žinoma. Tai rodo tyrimas, kurį atliko Harvardo profesorė Carmen Reinhart bei Pasaulio ekonomikos instituto Kylyje ekonomistai Christophas Trebeschas bei Sebastianas Hornas. Remiantis tyrimo duomenimis, užsienis Kinijai skolingas 50 proc. daugiau nei rodo oficiali statistika, skelbia „spiegel.online“.
Tyrime kalbama apie „užslėptus kreditus“, kurie didina riziką, kad Trečiojo pasaulio šalys gali susidurti su mokėjimo sunkumais ir sukelti naują finansų krizę. Daugelio šalių skolos esą šiuo metu yra panašiai didelės, kaip devintajame dešimtmetyje. Situacija yra „stulbinančiai panaši“, pabrėžia tyrimo autoriai. Iš viso likęs pasaulis Kinijai skolingas 6 trilijonus dolerių.
Kinija, anot tyrimo, kreditus dalija neįprastai. Vakarų šalių vyriausybės dažniausiai paskolas trečiojo pasaulio šalims suteikia ilgam laikui ir už mažas palūkanas. Kinija tuo tarpu paprastai reikalauja trumpų terminų ir rizikos priemokų.
Kad Kinija apsisaugotų nuo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo, atitinkamos sutartys suteikia šaliai plačias teises, pavyzdžiui, prieigą prie tų šalių gamtinių išteklių ar valstybinių įmonių pelnų. Taip Kinija sukūrė naują paramos vystymuisi formą, kai „valstybės kreditoriai suteikia kreditus komercinėmis sąlygomis“, – sakoma tyrimo išvadose.
Kiekvienas antstolis per metus vidutiniškai gauna po 100 tūkst. eurų pelno. Tokius duomenis pateikia socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Seimo narės pateiktų Civilinio kodekso pataisų, kuriomis skolų išieškojimo sistema Lietuvoje būtų nukreipta ne galutinai sužlugdyti skolininką, o padėtų tas skolas susimokėti, Seimas ėmėsi ketvirtadienį.
Pasak D. Šakalienės, skolas sumokėti privalu, bet dabartinė drakoniška tvarka kaip tik mažina šansus tai padaryti, užtat labai efektyviai stumia žmones į socialinę atskirtį ir užribį.
„Kas penktas žmogus Lietuvoje patiria skurdą, o dažniausios įsiskolinimų priežastys yra greitieji kreditai ir komunaliniai mokesčiai. Žmonės tiesiog neišgyvena, bet pagal dabartinę tvarką vis tiek atimama 50 proc. minimalios algos, skolą reikia apmokėti per pusmetį – kitaip praranda būstą, o pragyvenimui kartais lieka 59 eurai per mėnesį“, – komentavo D. Šakalienė.
Parlamentarė siūlymus parengė drauge su Nacionaliniu skurdo mažinimo tinklu, kuris vienija 24 nevyriausybines organizacijas. Kaip pabrėžia D. Šakalienė, pataisos sudarytų realias galimybes žmogui išlipti iš skolų ir išgyventi.
„Skola neturi tapti mirties nuosprendžiu“, – pabrėžia Seimo narė.
Kaip ne kartą rašė ELTA, Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas, kas dešimtas turi įsiskolinimų. Dažniausiai pasitaikantys įsiskolinimai – už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms.
„Daugeliui Lietuvos gyventojų tai tampa nuosprendžiu, kurio kaina – kritimas į socialinį užribį. Esu įsitikinusi, kad skolas privaloma grąžinti, bet turime žmonėms sudaryti realias sąlygas susimokėti skolas. Dabar veikianti išieškojimo tvarka nepadeda skolininkui tapti mokiam, o dar giliau jį murkdo į skurdo liūną“, – teigia siūlymus Seimui pateikusi socialdemokratė.
Drauge su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu, palaikoma socialdemokratų ir kitų frakcijų parlamentarų, D. Šakalienė parengė ir užregistravo Civilinio kodekso pataisas, kurios padės skurstantiems žmonėms išlipti iš skolų.
Visų pirma siūloma vieno skolininko bylas priskirti vienam antstoliui. Kai kiekvieną skolą administruoja skirtingas antstolis, neproporcingai didelė lėšų dalis skiriama sumokėti už antstolių paslaugas, o ne grąžinti skolas. Tai didina darbo praradimo riziką, buhalterinės apskaitos naštą, ypač mažose įmonėse.
Taip pat siūloma leisti skoloms atskaičiuoti ne daugiau kaip 20 proc. lėšų iš darbo užmokesčio ar išmokų, neviršijančių minimalios algos.
Šiuo metu atskaitymai gali sudaryti iki 50 proc. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, siūloma nuskaityti ne daugiau nei 50 proc., nors šiuo metu leidžiama iki 70 proc. Dideli atskaitymai žlugdo skolininkus, skatina imtis nelegalaus darbo, slėpti pajamas.
Taip pat siūloma neleisti išieškoti skolos iškraustant iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skola gali būti išmokėta per 24 mėnesius.
Dabar terminas yra 6 mėnesiai, bet jis pernelyg trumpas. Būsto netekimas išstumia žmogų į užribį, dalis skolininkų dėl tokio reguliavimo tampa benamiais.
Buvęs Vokietijos Demokratinės Respublikos parlamentinis valstybės sekretorius Guentheris Krause`ė, 1990 metų rugpjūčio 31 d. VDR vardu pasirašęs dviejų vokiečių valstybių susivienijimo sutartį, turi išsikraustyti iš savo namų, kadangi nesumokėjo būsto kainos. Tai trečiadienį pranešė DPA.
Agentūros duomenimis, mokėjimo terminas baigėsi naktį į trečiadienį. Teismo sprendimu, eksministras ir jo žmona turi palikti savo namus netoli Vareno miesto Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos federalinėje žemėje iki balandžio 10 d.
„Krause`ių šeima pradelsė mokėjimo terminą“, – sakė žurnalistams G. Krause`ės advokatas Peteris Michaelis Diestelis.
Medinio namo, į kurį Krause`ės įsikraustė 2017 metų balandį, kaina – 459 tūkstančiai eurų.
1990 metų rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos susivienijimo sutartis, kurią pasirašė VFR vidaus reikalų ministras Wolfgangas Schauble`ė ir G. Krause`ė. Vokietija susivienijo 1990 metų spalio 3 d. Nuo to laiko ši diena yra Vokiečių vienybės diena. Nuo 1991 iki 1993 metų G. Krause`ė buvo susivienijusios Vokietijos transporto ministras.
Maniau, kad Česlovas Iškauskas rimtesnis žurnalistas. Kai kurie jo straipsniai teisingai atspindi tikrovę. Tik ne šis, paskelbtas delfi.lt rugsėjo 26 d.: „Pabėgėliai iš Lietuvos: kada atiduosime skolą?“
Valdžia žurnalistų, politologų, psichologų, net kunigų pastangomis visokiais būdais bando įtikinti visuomenę, kad reikia priimti tuos, Iškausko žodžiais tariant, „tegul kitos kultūros, papročių ir ne tokio tviskančio intelekto“ žmones, nes Vokietijoje jie niekaip negali sutilpti, o Europos Sąjungos sienos visiškai nesaugomos. Daug niekų prirašyta, televizijų laidose prikalbėta apie būtiną pareigą, atjautą, žmogiškumą, apie lietuvių tautos tamsumą, nejautrumą kito žmogaus skausmui, kitų kultūrų ir rasių nepažinimą…
Keičiantis Seimo daugumai, vėl iškyla klausimas apie ekonominės ir kitokios politikos tęstinumą.
Tačiau galime kalbėti tik apie korupcinės sistemos, kuri Lietuvoje tvirtai įleido nė kiek per 20 metų nepajudintas šaknis, tęstinumą.
Esu tikras, kad korupcijos šaknų nepuls laužyti ir naujoji vyriausybė, kokia ji bebūtų. Nėra ko ir galvoti apie šalies iškopimą iš duobės, kol yra kibios korupcijos šaknys.
Latvijos Respublika gali įvesti sankcijas grupei Rusijos valdininkų ir verslininkų. Kol kas šis klausimas svarstomas konfidencialiame lygmenyje, pranešė šaltinis, artimas Latvijos vyriausybei.
Pagal šaltinio versiją, nurodytu laikotarpiu kai kurios Latvijos finansinės institucijos teikė Rusijos paskolininkams didelius „politiškai motyvuotus“ kreditus. Pirmiausia kalbama apie žinomą Parex Banka, kuris išdavė rusams blogai padengtų kreditų už 300 mln. dolerių. Per 2008 metų tarptautinę krizę Parex banka bankrutavo ir buvo nacionalizuotas. Šiuo metu jo aktyvus valdo valstybinė investicinė kompanija Reverta.
Rusijos Federacijos leidinys „Vedomosti“ rašo, kad RF kompanija „Gazprom“ 2011-ųjų metų pabaigoje suskaičiavo ne tik gerokai padidėjusį pelną, bet ir išaugusias kaimyninių šalių skolas, kurios tuo metu siekė 6,4 mlrd. JAV dolerių.
Žiniasklaidos duomenimis, buvusių sovietinių respublikų skola kompanijai „Gazprom“ per praėjusius metus išaugo apie 36 proc.
Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išaušo gegužės 20-ąją.
Tai simbolinė diena, kai mes galime ištarti: “mokesčius valstybei mokėti baigėme. Nuo šiandien uždirbtus pinigus leisime savo poreikiams”!
Jei grynąsias nacionalines pajamas sąlyginai prilyginsime kalendoriniams metams, o per valstybės viešąjį sektorių perskirstomą jo dalį išreikšime dienų skaičiumi metuose, tai tų dienų skaičius nuo metų pradžios ir parodys Laisvės nuo mokesčių dienos datą.
Įsivaizduokime, kad visas dienas iki Laisvės nuo mokesčių dienos, įskaitant sekmadienius, dirbome tam, kad sumokėtume mokesčius, o nuo šios dienos tapome laisvi nuo mokesčių ir dirbsime tik savo naudai. Laisvės nuo mokesčių diena – tai tam tikras bendros mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią mūsų visų sukuriamų grynųjų nacionalinių pajamų dalį valstybė perskirsto per įvairius valstybinius biudžetus ir fondus. Remiantis šiuo rodikliu lengva palyginti mokesčių naštą skirtingose šalyse arba kaip mokesčių našta kinta laike.
“Apmokestinimas – tai menas taip nupešti žąsį, kad pūkų būtų kuo daugiau, o gagenimo – kuo mažiau” – teigė populiarus XVII a. prancūzų valstybės veikėjas Žanas Batistas Kolberas. Lietuvoje tai daroma meistriškai – mokesčių našta po truputį auga, o gagenimo beveik nėra!
2012 metais Lietuvos valstybės viešasis sektorius išleis virš 35 milijardų litų. Tai yra iš kiekvieno Lietuvos žmogaus, įskaitant senelius ir naujagimius, planuojama per metus vidutiniškai surinkti maždaug po 11,100 litų. Kiekvienais metais valstybė išleidžia daugiau negu surenka mokesčių, tai yra gyvena ne pagal išgales, ateities kartų skolon. Todėl Lietuvos valstybės skola jau viršija 41 milijardą litų. Kiekvienam iš mūsų tenka virš 13,100 litų skolos.
Surinkti mokesčiai dažnai panaudojami neskaidriai ir neefektyviai, todėl Valstybės lėšų sirstymo skaidrumu abejoja du iš trijų Lietuvos gyventojų.
Valstybėje kuriama vis daugiau įvairių apribojimų ir draudimų, kurie varžo asmens laisves ir teises (Iš Liberalų ir centro sąjungos ir jaunųjų liberalcentristų lankstinuko, vakar dalinto velkant mokesčių naštos akmenį).
