Daugelis šalių Kinijai prasiskolinusios labiau nei iki šiol žinoma. Tai rodo tyrimas, kurį atliko Harvardo profesorė Carmen Reinhart bei Pasaulio ekonomikos instituto Kylyje ekonomistai Christophas Trebeschas bei Sebastianas Hornas. Remiantis tyrimo duomenimis, užsienis Kinijai skolingas 50 proc. daugiau nei rodo oficiali statistika, skelbia „spiegel.online“.
 
Tyrime kalbama apie „užslėptus kreditus“, kurie didina riziką, kad Trečiojo pasaulio šalys gali susidurti su mokėjimo sunkumais ir sukelti naują finansų krizę. Daugelio šalių skolos esą šiuo metu yra panašiai didelės, kaip devintajame dešimtmetyje. Situacija yra „stulbinančiai panaši“, pabrėžia tyrimo autoriai. Iš viso likęs pasaulis Kinijai skolingas 6 trilijonus dolerių.
 
Kinija, anot tyrimo, kreditus dalija neįprastai. Vakarų šalių vyriausybės dažniausiai paskolas trečiojo pasaulio šalims suteikia ilgam laikui ir už mažas palūkanas. Kinija tuo tarpu paprastai reikalauja trumpų terminų ir rizikos priemokų.
 
Kad Kinija apsisaugotų nuo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo, atitinkamos sutartys suteikia šaliai plačias teises, pavyzdžiui, prieigą prie tų šalių gamtinių išteklių ar valstybinių įmonių pelnų. Taip Kinija sukūrė naują paramos vystymuisi formą, kai „valstybės kreditoriai suteikia kreditus komercinėmis sąlygomis“, – sakoma tyrimo išvadose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 08:40

Kiekvienas antstolis per metus vidutiniškai gauna po 100 tūkst. eurų pelno. Tokius duomenis pateikia socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Seimo narės pateiktų Civilinio kodekso pataisų, kuriomis skolų išieškojimo sistema Lietuvoje būtų nukreipta ne galutinai sužlugdyti skolininką, o padėtų tas skolas susimokėti, Seimas ėmėsi ketvirtadienį.

Pasak D. Šakalienės, skolas sumokėti privalu, bet dabartinė drakoniška tvarka kaip tik mažina šansus tai padaryti, užtat labai efektyviai stumia žmones į socialinę atskirtį ir užribį.

„Kas penktas žmogus Lietuvoje patiria skurdą, o dažniausios įsiskolinimų priežastys yra greitieji kreditai ir komunaliniai mokesčiai. Žmonės tiesiog neišgyvena, bet pagal dabartinę tvarką vis tiek atimama 50 proc. minimalios algos, skolą reikia apmokėti per pusmetį – kitaip praranda būstą, o pragyvenimui kartais lieka 59 eurai per mėnesį“, – komentavo D. Šakalienė.

Parlamentarė siūlymus parengė drauge su Nacionaliniu skurdo mažinimo tinklu, kuris vienija 24 nevyriausybines organizacijas. Kaip pabrėžia D. Šakalienė, pataisos sudarytų realias galimybes žmogui išlipti iš skolų ir išgyventi.

„Skola neturi tapti mirties nuosprendžiu“, – pabrėžia Seimo narė.

Kaip ne kartą rašė ELTA, Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas, kas dešimtas turi įsiskolinimų. Dažniausiai pasitaikantys įsiskolinimai – už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms.

„Daugeliui Lietuvos gyventojų tai tampa nuosprendžiu, kurio kaina – kritimas į socialinį užribį. Esu įsitikinusi, kad skolas privaloma grąžinti, bet turime žmonėms sudaryti realias sąlygas susimokėti skolas. Dabar veikianti išieškojimo tvarka nepadeda skolininkui tapti mokiam, o dar giliau jį murkdo į skurdo liūną“, – teigia siūlymus Seimui pateikusi socialdemokratė.

Drauge su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu, palaikoma socialdemokratų ir kitų frakcijų parlamentarų, D. Šakalienė parengė ir užregistravo Civilinio kodekso pataisas, kurios padės skurstantiems žmonėms išlipti iš skolų.

Visų pirma siūloma vieno skolininko bylas priskirti vienam antstoliui. Kai kiekvieną skolą administruoja skirtingas antstolis, neproporcingai didelė lėšų dalis skiriama sumokėti už antstolių paslaugas, o ne grąžinti skolas. Tai didina darbo praradimo riziką, buhalterinės apskaitos naštą, ypač mažose įmonėse.

Taip pat siūloma leisti skoloms atskaičiuoti ne daugiau kaip 20 proc. lėšų iš darbo užmokesčio ar išmokų, neviršijančių minimalios algos.

Šiuo metu atskaitymai gali sudaryti iki 50 proc. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, siūloma nuskaityti ne daugiau nei 50 proc., nors šiuo metu leidžiama iki 70 proc. Dideli atskaitymai žlugdo skolininkus, skatina imtis nelegalaus darbo, slėpti pajamas.

Taip pat siūloma neleisti išieškoti skolos iškraustant iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skola gali būti išmokėta per 24 mėnesius.

Dabar terminas yra 6 mėnesiai, bet jis pernelyg trumpas. Būsto netekimas išstumia žmogų į užribį, dalis skolininkų dėl tokio reguliavimo tampa benamiais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.30; 03:00

Buvęs Vokietijos Demokratinės Respublikos parlamentinis valstybės sekretorius Guentheris Krause`ė, 1990 metų rugpjūčio 31 d. VDR vardu pasirašęs dviejų vokiečių valstybių susivienijimo sutartį, turi išsikraustyti iš savo namų, kadangi nesumokėjo būsto kainos. Tai trečiadienį pranešė DPA.

Agentūros duomenimis, mokėjimo terminas baigėsi naktį į trečiadienį. Teismo sprendimu, eksministras ir jo žmona turi palikti savo namus netoli Vareno miesto Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos federalinėje žemėje iki balandžio 10 d.

„Krause`ių šeima pradelsė mokėjimo terminą“, – sakė žurnalistams G. Krause`ės advokatas Peteris Michaelis Diestelis.

Medinio namo, į kurį Krause`ės įsikraustė 2017 metų balandį, kaina – 459 tūkstančiai eurų.

1990 metų rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos susivienijimo sutartis, kurią pasirašė VFR vidaus reikalų ministras Wolfgangas Schauble`ė ir G. Krause`ė. Vokietija susivienijo 1990 metų spalio 3 d. Nuo to laiko ši diena yra Vokiečių vienybės diena. Nuo 1991 iki 1993 metų G. Krause`ė buvo susivienijusios Vokietijos transporto ministras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.29; 00:30

Maniau, kad Česlovas Iškauskas rimtesnis žurnalistas. Kai kurie jo straipsniai teisingai atspindi tikrovę. Tik ne šis, paskelbtas delfi.lt rugsėjo 26 d.: „Pabėgėliai iš Lietuvos: kada atiduosime skolą?“

Valdžia žurnalistų, politologų, psichologų, net kunigų pastangomis visokiais būdais bando įtikinti visuomenę, kad reikia priimti tuos, Iškausko žodžiais tariant, „tegul kitos kultūros, papročių ir ne tokio tviskančio intelekto“ žmones, nes Vokietijoje jie niekaip negali sutilpti, o Europos Sąjungos sienos visiškai nesaugomos. Daug niekų prirašyta, televizijų laidose prikalbėta apie būtiną pareigą, atjautą, žmogiškumą, apie lietuvių tautos tamsumą, nejautrumą kito žmogaus skausmui, kitų kultūrų ir rasių nepažinimą…

Continue reading „Replika dėl lietuviškosios skolos“

corupcion

Keičiantis Seimo daugumai, vėl iškyla klausimas apie ekonominės ir kitokios politikos tęstinumą.

Tačiau galime kalbėti tik apie korupcinės sistemos, kuri Lietuvoje tvirtai įleido nė kiek per 20 metų nepajudintas šaknis, tęstinumą.

Esu tikras, kad korupcijos šaknų nepuls laužyti ir naujoji vyriausybė, kokia ji bebūtų. Nėra ko ir galvoti apie šalies iškopimą iš duobės, kol yra kibios korupcijos šaknys.

Continue reading „Tęstinumas tęsiasi“

parex_bank_0

Latvijos Respublika gali įvesti sankcijas grupei Rusijos valdininkų ir verslininkų. Kol kas šis klausimas svarstomas konfidencialiame lygmenyje, pranešė šaltinis, artimas Latvijos vyriausybei.

Pagal šaltinio versiją, nurodytu laikotarpiu kai kurios Latvijos finansinės institucijos teikė Rusijos paskolininkams didelius „politiškai motyvuotus“ kreditus. Pirmiausia kalbama apie žinomą Parex Banka, kuris išdavė rusams blogai padengtų kreditų už 300 mln. dolerių. Per 2008 metų tarptautinę krizę Parex banka bankrutavo ir buvo nacionalizuotas. Šiuo metu jo aktyvus valdo valstybinė investicinė kompanija Reverta.

Continue reading „Galimi latviškojo „Parex sąrašo“ dalyviai: Viktoras Christenka, Sergejus Prichodka, Aleksandras Vešniakovas, Modestas Kolerovas“

siimonyt

Sei­me pri­sta­ty­da­ma 2013-ųjų me­tų biu­dže­to pro­jek­tą, fi­nan­sų mi­nist­rė In­gri­da Ši­mo­ny­tė at­sklei­dė kai ku­rias vals­ty­bės fi­nan­sų de­ta­les.

Ji sa­kė, kad eko­no­mi­nes pro­ble­mas spręs­ti dau­giau in­ves­tuo­da­mos ga­li vals­ty­bės, ku­rios sko­li­na­si už la­bai ma­žas pa­lū­ka­nas. Lie­tu­va to­kios ga­li­my­bės ne­tu­ri ir to­dėl jos in­ves­ta­vi­mo ga­li­my­bės yra tik to­kios, ko­kias lei­džia iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) gau­na­ma pa­ra­ma. Jei­gu Lie­tu­va pra­dės sko­lin­tis dau­giau ne­gu da­bar, grei­tai ne­tu­rės ga­li­my­bės sko­lin­tis net­gi už tas pa­lū­ka­nų nor­mas, ku­rias „mums pa­vy­ko pa­siek­ti per ket­ve­rius me­tus kru­vi­no dar­bo, ma­ži­nant tas pa­lū­ka­nas, ku­rios bu­vo 2009 me­tais“.

Continue reading „Ingrida Ši­mo­ny­tė – apie sko­li­ni­mą­si ir MMA“

gazprom

Rusijos Federacijos leidinys „Vedomosti“ rašo, kad RF kompanija „Gazprom“ 2011-ųjų metų pabaigoje suskaičiavo ne tik gerokai padidėjusį pelną, bet ir išaugusias kaimyninių šalių skolas, kurios tuo metu siekė 6,4 mlrd. JAV dolerių.

Žiniasklaidos duomenimis, buvusių sovietinių respublikų skola kompanijai „Gazprom“ per praėjusius metus išaugo apie 36 proc.

Continue reading „Kaimyninių šalių skolos „Gazpromui“ pasiekė naujų aukštumų“

Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išaušo gegužės 20-ąją.

Tai simbolinė diena, kai mes galime ištarti: “mokesčius valstybei mokėti baigėme. Nuo šiandien uždirbtus pinigus leisime savo poreikiams”!

Jei grynąsias nacionalines pajamas sąlyginai prilyginsime kalendoriniams metams, o per valstybės viešąjį sektorių perskirstomą jo dalį išreikšime dienų skaičiumi metuose, tai tų dienų skaičius nuo metų pradžios ir parodys Laisvės nuo mokesčių dienos datą.

Įsivaizduokime, kad visas dienas iki Laisvės nuo mokesčių dienos, įskaitant sekmadienius, dirbome tam, kad sumokėtume mokesčius, o nuo šios dienos tapome laisvi nuo mokesčių ir dirbsime tik savo naudai. Laisvės nuo mokesčių diena – tai tam tikras bendros mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią mūsų visų sukuriamų grynųjų nacionalinių pajamų dalį valstybė perskirsto per įvairius valstybinius biudžetus ir fondus. Remiantis šiuo rodikliu lengva palyginti mokesčių naštą skirtingose šalyse arba kaip mokesčių našta kinta laike.

“Apmokestinimas – tai menas taip nupešti žąsį, kad pūkų būtų kuo daugiau, o gagenimo – kuo mažiau” – teigė populiarus XVII a. prancūzų valstybės veikėjas Žanas Batistas Kolberas. Lietuvoje tai daroma meistriškai – mokesčių našta po truputį auga, o gagenimo beveik nėra!

2012 metais Lietuvos valstybės viešasis sektorius išleis virš 35 milijardų litų. Tai yra iš kiekvieno Lietuvos žmogaus, įskaitant senelius ir naujagimius, planuojama per metus vidutiniškai surinkti maždaug po 11,100 litų. Kiekvienais metais valstybė išleidžia daugiau negu surenka mokesčių, tai yra gyvena ne pagal išgales, ateities kartų skolon. Todėl Lietuvos valstybės skola jau viršija 41 milijardą litų. Kiekvienam iš mūsų tenka virš 13,100 litų skolos.

Surinkti mokesčiai dažnai panaudojami neskaidriai ir neefektyviai, todėl Valstybės lėšų sirstymo skaidrumu abejoja du iš trijų Lietuvos gyventojų.

Valstybėje kuriama vis daugiau įvairių apribojimų ir draudimų, kurie varžo asmens laisves ir teises (Iš Liberalų ir centro sąjungos ir jaunųjų liberalcentristų lankstinuko, vakar dalinto velkant mokesčių naštos akmenį).

Vytauto Visocko nuotr.

2012.05.21