Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, rugsėjo 2 d. (dpa-ELTA). Baigėsi kelias savaites trukęs balsavimas dėl britų premjero Boriso Johnsono įpėdinio – penktadienį popiet baigėsi terminas, per kurį Konservatorių partijos nariai galėjo atiduoti savo balsą. Jie galėjo rinktis tarp užsienio reikalų sekretorės Liz Truss ir buvusio iždo kanclerio Rishio Sunako.
Rinkimų rezultatus toriai ketina skelbti pirmadienio popietę. Tada antradienį karalienė Elžbieta II nugalėtoją priims Balmoralo pilyje Škotijoje ir oficialiai paskirs eiti pareigas. Apklausos pergalę prognozuoja 47-erių L. Truss.
B. Johnsonas liepos pradžioje po didelio savo partijos spaudimo paskelbė apie atsistatydinimą. Prieš tai dešimtys partijos narių protestuodami prieš jo vadovavimą pasitraukė iš postų. Tuomet virtinė žinomų parlamentarų ryžosi dalyvauti partijos pirmininko, o kartu ir naujojo premjero rinkimuose. Per kelis rinkimų ratus parlamento torių frakcijoje liko du daugiausiai balsų gavę kandidatai – L. Truss ir R. Sunakas. Tada lemiamą žodį tarė partijos nariai, kurių yra iki 200 000. Partija tikslaus skaičiaus neskelbia.
Nicola Sturgeon. EPA – ELTA nuotr.
Edinburgas, lapkričio 8 d. (dpa-ELTA). Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon apkaltino britų premjerą Borisą Johnsoną ir jo Konservatorių partiją korupcija. „Yra vis daugiau sistemingos korupcijos B. Johnsono vyriausybėje įrodymų, – sakė N. Sturgeon pirmadienį per pokalbį su žurnalistais. – Jei tokį elgesį matytume Rusijoje ar kitose šalyse, Borisas Johnsonas tai vadintų korupcija“.
Šiuo metu B. Johnsono toriai yra įsipainioję į virtinę skandalų. Valdančioji dauguma, pavyzdžiui, neleido suspenduoti vieno torių deputato dėl neleistino lobistinio darbo. Be to, paaiškėjo, kad konservatoriai keliems didiesiems rėmėjams sudarė sąlygas gauti vietą aukštuosiuose parlamento rūmuose. Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.
„Jo vyriausybėje visiškai nepaisoma taisyklių ir nesilaikoma standartų“, – kalbėjo N. Sturgeon. B. Johnsonui esą atrodo, kad taisyklės ir įstatymai galioja visiems, išskyrus jį ir jo partiją. B. Johnsono elgesys vis daugiau žmonių Škotijoje įtikina, kad būtina ateitį perimti į savo rankas, sakė N. Sturgeon, turėdama omenyje savo partijos siekį, kad Škotija atsiskirtų nuo Didžiosios Britanijos. Premjeras esą yra nenuoseklus ir atrodo neturintis principų.
N. Sturgeon nori atvesti Škotiją į nepriklausomybę ir grąžinti ją atgal į ES. Tikslas yra iki 2023 metų inicijuoti referendumą dėl atsiskyrimo nuo JK.
Princas Williamas ir jo žmona Kate. EPA-ELTA nuotr.
Princas Williamas ir jo žmona Kate, anot žiniasklaidos, ateityje gali daug daugiau laiko praleisti Škotijoje.
Patarėjai rekomendavo porai persikelti į Škotijos Balmoralo pilį, kuri iki šiol buvo karališkosios šeimos atostogų rezidencija, rašo laikraštis „The Times“, remdamasis karališkiesiems rūmams artimu šaltiniu. Esą norima, kad Williamas ir Kate „atrodytų kaip gyventojai, o ne kaip lankytojai“.
Williamas ir Kate neseniai per kelias dienas trukusią kelionę po Škotiją aplankė savo universitetą Sent Endriuse ir kelias kitas vietas. Iki šiol pagrindinė jų gyvenamoji vieta buvo Kensingtono rūmai Londone. Tiesa, per pandemiją penkių asmenų šeima daug laiko praleido ir dvare Rytų Anglijos Norfolko grafystėje.
Minėti planai gali būti susiję su stipriu daugelio škotų noru, kad jų regionas atsiskirtų nuo Jungtinės Karalystės. Vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon siekia, kad gyventojai pasibaigus pandemijai dėl to balsuotų naujame referendume. „Brexitas“ smarkiai sustiprino nepriklausomybės judėjimą. Jei referendumo rezultatas bus teigiamas, N. Sturgeon nori Škotiją, kaip savarankišką šalį, grąžinti atgal į ES.
Karališkieji rūmai, anot „The Times“, nori išnaudoti savo vaidmenį, kad sustiprintų karalystės vienybę. Princas Williamas Škotijoje yra mylimas.
Bakingemo rūmai oficialiai šių planų kol kas nepatvirtino.
Škotijoje reikalaujama nepriklausomybės. EPA-ELTA nuotr.
Škotijos nacionalinė partija (SNP), kuri pasisako už Škotijos nepriklausomybę, laimėjo regiono parlamento rinkimus, todėl tikimybė, kad bus surengtas antrasis referendumas dėl jos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės (JK), smarkiai didėja.
SNP iškovojo 64 vietas parlamente, šeštadienio vakarą paskelbė Rinkimų komisija Edinburge. Partijai pritrūko vos vienos vietos iki absoliučiai daugumai reikalingų 65 vietų parlamente.
Tačiau kadangi žalieji, kurie taip pat pasisako už Škotijos nepriklausomybę, iškovojo aštuonias vietas, nepriklausomybę palaikančios partijos turi akivaizdžią daugumą.
SNP vadovaujanti Nicola Sturgeon sakė, kad sieks surengti antrąjį referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės nuo likusios JK, jei jos partija laimės daugumą parlamente ir kai tam bus tinkamas laikas. Tūkstančiai žmonių Škotijoje dalyvavo demonstracijoje už nepriklausomybę. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį politikė pasižadėjo didžiausią pirmenybę teikti kovai su koronaviruso pandemija, bet teigė, kad Škotijos žmonėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti dėl šio konstitucinio klausimo.
SNP laimėjo ketvirtus rinkimus iš eilės. Partija iškovojo viena vieta daugiau nei 2016 metais. N. Sturgeon šiuos rezultatus pavadino istoriniais.
Vis dėlto situacija didina įtampą su Londonu, nes JK premjeras Borisas Johnsonas nepritaria antram referendumui.
Bendru teisiniu požiūriu, vyriausybė Londone turi pritarti referendumui dėl Škotijos atsiskyrimo nuo JK. Pirmasis referendumas vyko 2014 metais, tada 55 proc. žmonių pasisakė už tai, kad Škotija liktų JK dalimi, tačiau N. Sturgeon pabrėžia, kad „Brexitas“, kuriam škotai nepritarė, pakeitė situaciją.
Nicola Sturgeon. EPA – ELTA nuotr.
Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon trečiadienį teigė reikalausianti surengti referendumą dėl nepriklausomybės, jei jos partija būtų perrinkta per ateinančius rinkimus.
„Dar vienas nepriklausomybės referendumas bus, jei Škotijos gyventojai balsuos už dar vieną nepriklausomybės referendumą“, – regioniniame parlamente teigė ji.
Po šią savaitę vykusio balsavimo dėl nepasitikėjimo N. Sturgeon vis dėlto nepasitikėjimas nebuvo pareikštas. Balsavimas surengtas po sunkaus laikotarpio, per kurį Škotijos pirmoji ministrė buvo spaudžiama dėl jos sprendimų, kai jos pirmtakui buvo pareikšti kaltinimai priekabiavimu.
Vis dėlto atlikus tyrimą paskelbtas nutarimas, kad N. Sturgeon nepažeidė ministrų statuto, taigi ji ves savąją „Škotijos nacionalinę partiją“ (SNP) į gegužės 6 d. vyksiančius Škotijos parlamento rinkimus.
Prognozuojama, kad SNP laimės daugumą parlamente, o valdžioje nuo 2014 m. esanti N. Sturgeon teigė, kad tai bus proga leisti klausimą spręsti rinkėjams ir sustiprinti partijos siekį surengti dar vieną referendumą dėl nepriklausomybės.
Škotija. EPA – ELTA nuotr.
Škotų nepriklausomybės siekis gresia žlugti. „YouGov“ apklausa, atlikta laikraščio „The Times“ užsakymu, rodo, kad šiuo metu už nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos pasisako 49 proc. gyventojų, o 51 proc. yra prieš. Lapkritį santykis dar buvo priešingas. Kelis mėnesius dauguma škotų pasisakė už atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės.
Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon reikalauja antro referendumo dėl nepriklausomybės. 2014 metais dauguma gyventojų nepriklausomybės siekį atmetė. Tačiau tada Didžioji Britanija dar buvo ES narė.
N. Sturgeon dabar argumentuoja, kad britų išstojimas iš ES pakeitė sąlygas. „Brexito“ referendume 2016-aisiais Škotija aiškia balsų persvara pasisakė už pasilikimą ES.
Londonas atmeta naują referendumą. Škotijos regiono rinkimuose absoliuti dauguma prognozuojama Škotijos nacionalinei partijai (SNP).
Donald Trump. EPA-ELTA foto
Škotijos vyriausybė pareiškė neįsileisianti kadenciją baigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris Škotijoje turi golfo aikštyną. Taip ji reagavo į žiniasklaidos pranešimus, anot kurių, D. Trumpas svarsto sausio 19-ąją skristi į Škotiją, kad išvengtų dalyvavimo savo įpėdinio Joe Bideno inauguracijos ceremonijoje sausio 20 dieną.
Dėl koronaviruso ribojimų neteisėta yra atvykti į Škotiją be būtinos priežasties, antradienį sakė ministrė pirmininkė Nicola Sturgeon. „Atvykti čia, kad pažaistum golfą – tai nėra tai, ką aš pavadinčiau būtina priežastimi, – kalbėjo ji. – Mes šiuo metu niekam neleidžiame be būtinos priežasties atvykti į Škotiją – ir tai liečia ir jį, kaip ir visus kitus“.
Pasak Škotijos žiniasklaidos, „Glasgow-Prestwick“ oro uostui jau pranešta, kad sausio 19-ąją čia leisis „Boeing 757“ tipo JAV karinis lėktuvas. Tokiu orlaiviu praeityje jau naudojosi D. Trumpas.
N. Sturgeon pabrėžė, kad ji nežino D. Trumpo kelionės planų. „Aš tikiuosi ir viliuosi – kaip visi viliasi, tačiau nebūtinai tikisi, kad dabartinis jo kelionės planas yra palikti Baltuosius rūmus“, – sakė premjerė.
Škotija. EPA – ELTA nuotr.
Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon šeštadienį pareiškė Europos Sąjungai, esą „tikimės greitai vėl prisijungti prie jūsų“ kaip nepriklausoma valstybė po Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES.
„Kaip nepriklausoma Europos Sąjungos narė, Škotija būtų partnerė ir tiltų statytoja“, – savo partijos tinklalapyje rašė N. Sturgeon.
Dauguma škotų 2016 m. „Brexito“ referendume balsavo už pasilikimą ES, o tai suteikė proveržio Škotijos judėjimui dėl pasitraukimo iš JK.
Pralaimėjusi 2014 m. vykusį referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės, Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderė N. Sturgeon reikalauja dar vieno referendumo ir tikisi iš naujo prisijungti prie ES, jei škotai nubalsuotų už nepriklausomybę.
„Vis daugiau ir daugiau žmonių Škotijoje tiki, kad mūsų siekius galima geriausiai įgyvendinti ir toliau prisidedant prie bendrų pastangų ir solidarumo, kuriems atstovauja ES“, – rašė ji.
„Dėl „Brexito“ mes galime tai padaryti tik kaip nepriklausoma valstybė narė, – pridūrė N. Sturgeon. – Mes nenorėjome pasitraukti ir tikimės greitai vėl prisijungti prie jūsų kaip lygiavertė partnerė.“
Naujausios apklausos rodo, kad škotai palaiko nepriklausomybės idėją, o koronaviruso pandemija įvarė dar didesnį pleištą tarp regioninės valdžios ir Londono.
Vis dėlto, priėmimas į ES nebūtų vien formalumas, nes Škotijos biudžetas yra smarkiai deficinitis. N. Sturgeon taip pat turėtų sulaukti JK premjero Boriso Johnsono pritarimo referendumui.
Jis atmetė tokio referendumo galimybę, tačiau SNP veikiausiai spaustų B. Johnsoną, jei Škotijos partijai pavyktų gerai pasirodyti artėjančiuose vietos rinkimuose.
Nors N. Sturgeon 2014 m. referendumą vadino vieną kartą pasitaikančiu įvykiu, dabar ji teigia, kad „Brexito“ referendumas ir JK išstojimas iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos pakeitė situaciją iš esmės.
„Dabar, pačiu blogiausiu metu – viduryje pandemijos ir ekonominės recesijos – susiduriame su kietuoju „Brexitu“ prieš savo valią“, – šeštadienį teigė ji.
„Pernelyg ilgai JK vyriausybės vedė Škotiją klaidinga kryptimi, o tai baigėsi „Brexitu“. Nenuostabu, kad daugelis žmonių Škotijoje nebegali daugiau to tverti“, – pridūrė N. Sturgeon.
Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas paragino savo tautiečius per koronakrizę padėti ūkininkams nuimti derlių. „Maistas neatsiranda pabūrus“, – sakė ekologine žemdirbyste užsiimantis princas antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Jis darytas jo darže Škotijos dvare.
Taip Charlesas parėmė vyriausybės ir žemės ūkio iniciatyvą: būgštaujama, kad vaisiai ir daržovės daugelyje Didžiosios Britanijos ūkių gali tiesiog supūti, nes dėl pandemijos nėra darbo jėgos iš užsienio. Dėl to norima ateinančiais mėnesiais pasitelkti studentus.
Situaciją žemės ūkyje aštrina ir „Brexitas“. Daug pagalbininkų, pirmiausiai iš Rytų Europos, dėl „Brexito“ atsuko Jungtinei Karalystei nugarą.
Aberdyno universitete atidarytas Lenkijos-Lietuvos studijų centras užsiims Abiejų Tautų Respublikos istorijos paveldo tyrinėjimu. URM nuotr.
Škotijoje, Aberdyno universitete, atidarytas Lenkijos-Lietuvos studijų centras. Jis užsiims vienos ilgiausiai trukusių politinių sąjungų Europoje – Abiejų Tautų Respublikos – istorijos paveldo tyrinėjimu.
Pagal pranešimą, pirmąjį tokį centrą Jungtinėje Karalystėje atidarė Lietuvos ir Lenkijos ambasadoriai Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus ir Arkady Rzegockis.
Lenkijos-Lietuvos studijų centras įkurtas vieno žymiausių Abiejų Tautų Respublikos tyrinėtojų Jungtinėje Karalystėje, Aberdyno universiteto profesoriaus Roberto I. Frosto iniciatyva.
Studijų centro atidarymo proga surengtas simpoziumas, skirtas Liublino unijos 450-osioms ir Krėvos sutarties 633-iosioms metinėms pažymėti. Mokslininkus ir muziejininkus sutelkusiame simpoziume Lietuvai atstovavo istorikai Artūras Vasiliauskas, Mindaugas Šapoka, Tomas Balkelis ir Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė.
Simpoziumas surengtas Aberdyno universitetui bendradarbiaujant su Lietuvos ir Lenkijos ambasadomis Jungtinėje Karalystėje.
Škotijos Nacionalinės partijos (SNP) lyderė ir regiono vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon penktadienį pareikalavo referendumo dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės (JK), kurios išstojimas iš ES škotams sukėlė gilų liūdesį.
N. Sturgeon kreipėsi į SNP remėjus, „YouGov“ apklausos rezultatams parodžius, kad 51 proc. Škotijos rinkėjų pritaria nepriklausomybės idėjai. Tai pirmoji apklausa po 2015 m. referendumo, kurios metu nepriklausomybei pritarė daugiau nei pusė apklaustųjų.
Vyriausybės vadovė pažadėjo „puoselėti kitokios, geresnės ateities Škotijai viltį“.
„Tai ateitis, kurioje mes ir toliau esame šiltai priimanti ir atvira (valstybė) – vieta gyventi, studijuoti ir dirbti. Ir vertinama Europos tautų šeimos narė“, – teigė N. Sturgeon.
„Po šio vakaro tokia ateitis mūsų laukia tik paskelbus nepriklausomybę, – sakė Škotijos vyriausybės vadovė. – Mūsų užduotis yra įtikinti Škotijos gyventojų daugumą tai pasirinkti.“
N. Sturgeon pareiškė, kad „Brexitas“ daugeliui JK gyventojų bus „akistata su tikru ir giliu liūdesiu“.
„Čia, Škotijoje, turint omenyje, kad tai vyksta prieš mūsų daugumos valią, liūdesys bus persipynęs su pykčiu“, – sakė ji.
N. Sturgeon tvirtina, kad SNP turi įgaliojimus referendumui skelbti po to, kai gruodžio rinkimuose iškovojo 48 iš 59 Škotijos atstovams skirtų kėdžių JK parlamente.
JK premjeras atmetė dar vieno Škotijos nepriklausomybės referendumo galimybę, jis pabrėžė kad N. Sturgeon, ruošiantis 2014 m. referendumui, sutiko, kad tai bus „vienintelis šiai kartai priklausantis bandymas“. 2014 m. 55 proc. škotų balsavo likti JK sudėtyje.
2016 m. per „Brexito“ referendumą likti ES norėjo 62 proc. Škotijos gyventojų, o visoje JK išstojimui pritarė 52 proc. rinkėjų.
Škotijoje reikalaujama nepriklausomybės. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai Škotijos gyventojų šeštadienį Glazge dalyvavo demonstracijoje už nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.
Į „Eitynes už nepriklausomybę“, organizatorių duomenimis, susirinko apie 20 000 žmonių, daugelis jų laikė rankose Škotijos vėliavas.
Pirmą kartą per penkerius metus tokiame mitinge pasirodė Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon. Demonstracijos pakraštyje grupelė žmonių su Didžiosios Britanijos vėliavomis reikalavo, kad regionas liktų Didžiosios Britanijos sudėtyje.
„Nepriklausoma Škotija yra arti kaip niekad anksčiu. Ji tikrai ranka pasiekiama“, – rašė N. Sturgeon straipsnyje, kuris prieš mitingą buvo paskelbtas jos Škotijos nacionalinės partijos (SNP) portale. Ji penktadienį paskelbė, kad dar prieš Kalėdas Londonui įteiks prašymą surengti naują referendumą dėl nepriklausomybės.
Būsimi Didžiosios Britanijos parlamento rinkimai gruodžio 12-ąją esą gali nulemti Škotijos likimą. „Mums gresia katastrofiškas „Brexitas“, kuris pareikalaus darbo vietų ir smarkiai pakenks Škotijai kaip tautai“, – teigė N. Sturgeon.
Per pirmąjį referendumą 2014 metais 55 proc. škotų balsavo prieš atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Tačiau per „Brexito“ referendumą 2016-aisiais 62 proc. regiono gyventojų pasisakė už pasilikimą ES. Tada pasigirdo raginimų rengti naują referendumą dėl nepriklausomybės.
Tačiau tam reikalingas vyriausybės Londono pritarimas.
Škotės ir škotai, anot tyrimo, turės taikstytis su finansiniais nuostoliais, jei jų šalis ir toliau liks Didžiojoje Britanijoje. Remiantis tyrimu, škotų piniginės kasmet būtų 4 100 svarų (4 700 eurų) pilnesnės, jei Škotija būtų savarankiška.
Škotijos nacionalistams šie penktadienį paskelbti rezultatai yra dingstis dar labiau agituoti už šalies nepriklausomybę. „Daug geriu yra diskutuoti apie tai, kaip mes iš savo šalies galime gauti tai, kas geriausia, nei svarstyti, kaip sumažinti „Brexit“ žalą, tviteryje pareiškė Škotijos premjerė Nicola Sturgeon.
Daugiau kaip 55 proc. škotų 2014 metais referendume balsavo prieš atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Tačiau per balsavimą dėl „Brexit“ 2016-ųjų birželį išaiškėjo praraja tarp škotų ir anglų: tada škotų dauguma pasisakė prieš Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES. N. Sturgeon grasina antru referendumu dėl nepriklausomybės, jei vyriausybė Londone mėgins primesti Škotijai savo politiką.
