Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių skrieja priekaištai krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Kaip teigia komitetui priklausantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas, A. Anušauskas yra labai silpnas ministras, o jo daromos klaidos susijusios su tuo, kad ignoruojami komiteto posėdžiai, į kuriuos jis yra kviečiamas.
„Esmė ta, kad žmogus, kuris buvo kviestas į komitetą 92 kartus, sugebėjo atvykti pagal paskaičiavimus nuo 12 iki 13 kartų. Ir tai tik dalimis. Tai daug ką pasako į jo požiūrį, kaip jis žiūri į savo darbą ir kaip jis supranta atskaitomybę NSGK“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Trečiadienį vykusiame NSGK posėdyje A. Anušauskui kaip tik teko aiškintis dėl kritikos sukėlusios savo komunikacijos.
ELTA primena, kad Rukloje viešint Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, ji pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Tokia ministro pozicija viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimą. Konservatorių bei ekspertų teigimu, ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Kaip trečiadienį tvirtino D. Gaižauskas, vykusiame NSGK posėdyje ministras atsakinėdamas į klausimus išsisukinėjo.
„Išsisukinėjo kaip slidus ungurys. Ungurius reikia imti smėlėtomis rankomis. Galbūt parlamentinė kontrolė jį kažkaip suprotins, kad dalyvauti komitete reikia, kad nebūtų tokių nusikalbėjimų kaip jo pasakymas dėl Vokietijos brigados“, – teigė D. Gaižauskas.
„Panašu, kad krašto apsaugos ministras mato kitur prioritetus, nes, kai buvo sprendžiami klausimai dėl NATO, mes esame užfiksavę, kad jis darė „laivą“ (tiesioginę transliaciją – ELTA) su rinkėjais iš savo kabineto. Toks ir požiūris. Jis visai kitaip mato tas grėsmes“, – sakė politikas, pridurdamas, kad nuo interpeliacijos iniciatyvos A. Anušauskui kol kas susilaikys.
„Manau, kad susitarimas įvyko, jog Anušauskas dalyvaus posėdžiuose ir savo pasisakymus derins ir vykdys jam iškeltus uždavinius. Jei tai bus įgyvendinta, manau, kad jis pareigose liks. Bet mano nuomone – tai labai silpnas ministras“, – sakė D. Gaižauskas.
S. Skvernelis: nerimą kelia tai, kad Vokietija ir Lietuva skirtingai interpretuoja susitarimą dėl brigados
Pastabų A. Anušauskui turėjo ir opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Nors, jo teigimu, kalbėti apie interpeliaciją ministrui nereikia, Krašto apsaugos ministerija į NSGK poziciją turėtų įsiklausyti įdėmiau.
„Vyriausybė yra atskaitinga parlamentui. Patinka ar nepateka, bet Vyriausybė turi su tuo susitaikyti“, – teigė S. Skvernelis.
„Komitetas nėra dekoracija, jis turi teisę skelbti idėjas ir pasiūlymus. Tą NSGK sėkmingai daro. Ir dažnai greičiau bei geriau nei Krašto apsaugos ministerija“, – pridūrė ekspremjeras.
Visgi S. Skverneliui nerimą kėlė ne tiek A. Anušausko komunikacija, kiek faktas, kad Vokietija ir Lietuva skirtingai interpretuoja susitarimą dėl vokiečių karių brigados dislokavimo.
„Šiandien tikrai toks interpretavimas ir skirtingas teksto suvokimas kelia didelį nerimą“, – sakė politikas.
„Kažkokio postūmio čia dar reikėtų. Gal galėtų būti pranešimas kaip supranta Vokietijos ir Lietuvos vyriausybės tarp kanclerio ir mūsų prezidento pasiekto susitarimo esmę“, – svarstė S. Skvernelis.
„Jei abi šalys skirtingai supranta tą susitarimą prasideda definicijos: ar iki brigados, ar brigada, ar Lietuvai, ar Lietuvoje. Tai yra jau nesusipratimas“, – sakė politikas.
A. Anušauskas: Vokietija mūsų dedamas pastangas vertina ir nuo savo įsipareigojimų neatsitraukia
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Vokietija neatsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados dislokavimo Lietuvoje. Ministras akcentuoja, kad Lietuva taip pat tęs savo darbus, jog Vokietijos brigadai reikiama infrastruktūra Lietuvoje būtų sukurta.
„Vokietija mūsų daromas pastangas ir nuoseklų darbą labai vertina. Tai viešai pasakė Briuselyje ir aš manau, kad ir kituose formatuose tai yra vertinama. Svarbiausiai yra nuoseklus darbas iš abiejų pusių. Tai jie vertina, kad Madrido sumito rezultatus jie vykdo vienas prie vieno ir netgi padaro daugiau. Aš manau, kad tai irgi svarbi žinia, jie nesitraukia nuo savo jokių įsipareigojimų, tai yra juos vykdo“, – žurnalistams po apsilankymo trečiadienį vykusiame (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) NSGK posėdyje teigė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad Lietuva savo įsipareigojimus kurti brigadai reikiamą infrastruktūrą – vykdys.
„Turiu pasakyti, kad Vokietija nekeičia savo įsipareigojimų. Mes savo namų darbų irgi nekeičiame, juos darysime. Priimsime įstatymus ir aš manau, kad prie įstatymų priėmimo prisidės, kad mes greičiau galėtume kurti infrastruktūrą“, – patikino A. Anušauskas.
„Atkreipiu dėmesį, kad už savaitės Seimo posėdyje bus priimami infrastruktūros statymui svarbūs įstatymai“, – taip pat sakė jis.
Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės darbo susitikimas. Prezidento kancerliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Besibaigiantys 2021-ieji Lietuvos politikoje nebuvo ramūs. Ir ne tik dėl šalį toliau slėgusios pandemijos ar vasarą Baltarusijos režimo sukeltos migrantų krizės. Sprendimų priėmimą apsunkinusi įtampa bei emocijų protrūkiai kone visus metus lydėjo Prezidentūros ir dešiniųjų santykius. Ir, kaip galima spręsti iš šių metų pabaigos, nereikėtų turėti vilčių, kad 2022-aisiais situacija reikšmingai pasikeistų.
Nors premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi, kad jos vadovaujamas Ministrų Kabinetas išvengė „kotletų ir keliukų istorijų“, šešėlis ant kai kurių ministrų krito. Per pastaruosius metus kelis kartus keltas ir klausimas dėl valdančiosios daugumos bei 2020-ųjų pabaigoje suformuotos Vyriausybės ateities. Tuo tarpu opozicijos stovykloje ryžtingi apsisprendimai įvyko – ekspremjerui Sauliui Skverneliui nusprendus kurti atskirą politinę jėgą, nuo „valstiečių“ nusigręžė dalis politikų. Šiuos ir kitus politinę atmosferą šalyje kaitinusius įvykius besibaigiant metams primena ELTA.
Pandemija nesutelkė, o įkaitino Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykius
Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykiai buvo viena iš tų temų, kuri 2021 metais sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Bene daugiausiai kabėta apie trintis, kurios kilo institucijoms stojus į skirtingas politines stovyklas. Tai, kad santykiai nebus paprasti, prognozavo dar 2020-ųjų pabaigoje vykę prezidento susitikimai su dar tik į ministrus siūlomais dabartinės Vyriausybės nariais. Būtent ministrų tvirtinimas ir buvo pirmoji prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės I. Šimonytės kaktomuša.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tačiau įsibėgėjant 2021 metams, kibirkštys Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykiuose jau lėkė ir dėl kitų klausimų. Netruko paaiškėti, kad COVID-19 sukeltos krizės problemos nebuvo priskirtos „neutraliai teritorijai“, kurioje politinė valdančiosios daugumos ir prezidento konkurencija nevyks.
Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje ne kartą kelti klausimai, ar tikrai reikalingos dvi ekspertų tarybos: vieną 2020 metų pabaigoje subūrė prezidentas G. Nausėda, kitą – vos ėmus dirbti naujai Vyriausybei sukvietė premjerė I. Šimonytė. Dalis apžvalgininkų, aiškindami, kodėl prezidentas ir premjerė subūrė atskiras ekspertų tarybas, samprotavo, kad dvi valstybės institucijos ir COVID-19 problemų lauke negali apsieti be konkuravimo.
Ilgainiui tokia ganėtinai „santūri“ konkurencija virto kone atviru stumdymusi – Prezidentūra ir valdantieji susirėmė dėl visuomenės vakcinavimo. Prezidentas dažnai kritikavo dėl nepakankamų skiepijimo apsukų ir net tapo vienu labiausiai girdimu valdančiųjų ir konkrečiai sveikatos apsaugos ministro kritiku.
Tiek viešos, tiek užkulisiuose likusios politikų reakcijos rodo, kad prezidento raginimai aktyviau skiepyti gyventojus ir iki vidurvasario pasiekti 70 proc. vakcinuotų žmonių ribą erzino valdančiuosius. Dar labiau nepatiko prezidento pastabos, kad valdantieji ir sveikatos apsaugos ministras priešakyje yra per pasyvūs ir kad pasyvumas, šalį pasiekiant vis daugiau vakcinų, yra tam tikras pretekstas reikalauti Arūno Dulkio atsakomybės.
Tačiau trintys neapsiribojo natūralia, skirtingoms valstybės valdžios institucijoms įprasta konkurencija. Kaip ir visuomenėje, taip ir valdančiųjų bei Prezidentūros santykiuose pandemija kaitino galvas ir nesuvaldytos emocijos tapo ganėtinai dažnu reiškiniu. Pavyzdžiui, gegužę įtampą sukėlė Gabrieliaus Landsbergio pasvarstymas apie tai, kad prezidento žmona Diana Nausėdienė vis dar nebuvo pasiskiepijusi ir kad dėl to gali kilti dvejonių visuomenėje. G. Nausėda tokius viešus ministro pasakymus tąsyk priėmė labai asmeniškai ir pareiškė, kad jaunas politikas nuėjo „žemu, nepadoriu keliu“. Prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen aptars padėtį Lietuvos GGRTC. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vėliau kritikos iš valdančiosios daugumos sulaukė prezidentas, kai su pirmąja ponia apsilankė Rietavo savivaldybėje įsikūrusiame namų restorane pasisakiusiame prieš galimybių pasą.
Tikrą emocijų pliūpsnį ir daugelio nuostabą sukėlė prezidento viešas pasvarstymas, ar tik Vyriausybė dirbtinai nesulėtino skiepijimo tempų vien tam, kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas iki liepos vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų. Valdantieji žodžių dėl tokių pareiškimų skolingi neliko. Kiek vėliau vėl užvirus aistroms dėl mokamų testų klausimo, progą prezidentui žnybtelėti ir ironiškai bene tuos pačius žodžius priminti rado ir premjerė.
Apskritai įvertinus besibaigiančius metus, galima sakyti, kad COVID-19 pandemija ne tik nesutelkė Prezidentūros ir valdančiosios daugumos bendram darbui, bet tapo net savotišku pleištu. Viešojoje erdvėje iš valdančiųjų politikų tiesiogiai ir netiesiogiai lėkė kritika Prezidentūrai, esą ne vietoje politikuojančiai ar net pataikaujančiai antivakseriams, tuo tarpu iš prezidento ir jo komandos buvo girdėti pastabos apie nekompetentingą, nesubalansuotą ar net cinišką Vyriausybės darbą krizės metu. Naivu būtų tikėti, kad šie nesutarimai neturėjo įtakos prezidento ir valdančiųjų santykiams kitose srityse. Bent jau viešojoje erdvėje vaizdinys, kad Prezidentūra ir valdančioji dauguma „kariauja“ buvo kur kas ryškesnis nei diskursas, kad dvi institucijos „sugeba bendradarbiauti“.
Prezidentūros ir konservatorių santykius temdė atstovavimo EVT klausimas: diskusijos atsinaujins
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos vadovų taryboje (EVT). Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką.
Vienas pirmųjų žingsnių buvo Seimo Europos reikalų komiteto priimtas sprendimas, kad komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Kitaip tariant, duota suprasti, kad į EVT nebūtinai turės būti deleguota prezidento vadovaujama delegacija. Konservatorių frakcijos atstovai nuosekliai kartojo, kad būtų kur kas efektyviau, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantiems klausimams atstovautų premjerė, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kai būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika. Nors viešojoje erdvėje tarsi ir buvo kuriama intriga, kad jau netrukus parlamente gali nuskambėti pasiūlymas į EVT vykti premjerės, o ne prezidento vadovaujamai delegacijai, įtampą kėlusios kalbos ir liko kalbomis. Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su užsienio šalių ambasadoriais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Kalbomis liko ir konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pažadai įstatymiškai reglamentuoti atstovavimą EVT. Politikas birželio pabaigoje Eltai sakė, kad rudenį turėtų būti grįžta prie šio klausimo. Tačiau žadėtas įstatymo projektas taip ir nepasirodė. Kaip kalbama Seimo koridoriuose, ko gero, dėl to, kad koronaviruso ir migrantų krizių kontekste nenorėta aštrinti ir taip įtemptų Prezidentūros santykių su parlamentine dauguma. Tuo labiau kad buvo daugiau nei aišku, kad G. Nausėda nėra pasiruošęs nė milimetro atsitraukti diskusijoje dėl atstovavimo EVT. Tą buvo galima aiškiai matyti viešu tapusiame premjerės ir šalies vadovo apsikeitime laiškais, kuriuose prezidentas akcentavo manąs, kad į ES šalių vadovų susitikimus jam vykti yra konstitucinė pareiga.
Bet kuriuo atveju kilęs nesutarimas paliko pėdsakus Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykiuose. Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Ir nors viešas aiškinimasis dėl atstovavimo EVT vasarą prigeso, apžvalgininkų ir politikų manymu, tai buvo viena iš Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykius apsunkinusių veiksnių. Tai, kad konservatoriai, sulaukę nuožmaus prezidento atsako, atsitraukė, sprendžiant iš neviešų kalbų, dar nereiškia, kad prie EVT nebebus grįžta ateityje. Nors klausimas ir nėra partijai egzistencinis, nereikėtų turėti abejonių, kad valstybei suvaldžius abi krizes, konservatoriai viešas diskusijas ir spaudimą Prezidentūrai dėl atstovavimo EVT atnaujins.
Laisvės partijoje susimąstyta, ar pakeliui su valdančiąja dauguma
Nors ir ne žemės drebėjimas, tačiau tam tikras sukrėtimas 2021-aisiais ištiko ir dešiniųjų valdančiąją daugumą. Lapkričio pabaigoje Seimo pozicija mobilizavosi ir atmetė tris prezidento G. Nausėdos veto – tarp jų ir aistras kėlęs klausimas dėl to, ar COVID-19 testai turėtų būti mokami. Visgi tąkart valdantieji pademonstravo ne tik vienybę, bet ir potencialius įtrūkimus koalicijoje. Išsiskyrus nuomonėms Seimo daugumoje, Laisvės partijos iškeltas siūlymas dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pritarimo nesulaukė. „Laisviečiai“ į tai netruko pasižiūrėti kaip į koalicijos problemą. Tuo labiau kad dar gegužę Seimas, keliolikai valdančiosios koalicijos atstovų balsavus prieš arba nedalyvavus, taip pat atmetė Laisvės partijos teiktą Partnerystės įstatymo projektą.
Nors Laisvės partija nevengia pabrėžti, kad yra daugiau nei kelių klausimų partija, panašu, kad minimas balsavimas šią jauną politinę jėgą įsiutino. Iš karto po nevieningo balsavimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pareiškė, kad būtinos diskusijos, kaip toliau dirbs koalicija. Bent jau viešojoje erdvėje situaciją aštrino ir Laisvės partijai priklausančio Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo pajuokavimai, kad koalicijoje yra dvi didžiausios bėdos – agroliberalai ir krikdemai ir, kad jie galėtų svarstyti apie traukimąsi iš ir taip trapios valdančiosios daugumos. Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė pereinamąją Prezidento taurę ralio „Aplink Lietuvą 2021“ nugalėtojams. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Išsiskyrusios nuomonės gilesnėmis įtampomis, galinčiomis destabilizuoti valdančiosios daugumos darbą, nevirto. Apsiribota tuo, kad koalicijos partnerių parama Laisvės partijai svarbiems klausimams buvo apsvarstyta partijos valdyboje bei taryboje.
Visgi ateityje šis klausimas dar gali grįžti į politinę darbotvarkę. Susidaro įspūdis, kad valdančioji dauguma keisti požiūrio į Laisvės partijai aktualius projektus – bent jau esmingai jų nepakeistus – neturi didelio rezervo. Iš esmės tą Eltai lapkričio pabaigoje tvirtino ir I. Šimonytė. Pasak jos, Laisvės partijai kelių svarbių projektų įgyvendinimo sėkmė priklauso ne tiek nuo valdančiųjų, kiek nuo opozicijos palaikymo. Taigi 2024 metų Seimo rinkimams vis labiau artėjant, jaunai Laisvės partijai gali kilti minčių, ar ji savam rinkėjui nepasirodys tik statistinę funkciją koalicijos partneriams atlikusi politinė jėga.
Nors ir nebuvo „kotletų ir keliukų“ istorijų, šešėlis ant kelių ministrų krito
Premjerė I. Šimonytė, Seime apibendrindama pirmuosius darbo metus, teigė, kad dešiniųjų Vyriausybei kartais sunku perlipti pačios išsikeltus reikalavimus. Tarsi brėždama kontrastą su anksčiau buvusia Sauliaus Skvernelio Vyriausybe ji akcentavo, kad bent pirmaisiais metais nebuvo „nė vieno keliuko, nė vieno kotleto, nė vieno kito panašaus dalyko“. Tačiau nebuvo ir taip, kad jos vadovaujamo Ministrų Kabineto nariai neatsidurtų šešėlį metusiose istorijose.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Viena pirmųjų tokių nuskambėjusių istorijų – skandalas, kai paaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija ruošėsi sumokėti apie 12 tūkst. eurų prodiuseriams už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo ministro visuomeninis patarėjas, chirurgas Edgaras Kulikauskas, žinomas Ciniško chirurgo slapyvardžiu. Šis incidentas, nors ir buvo itin kritiškai pasitiktas viešojoje erdvėje, ministro kėdės neišklibino. Apsiribota A. Dulkio patarėjos komunikacijai Aistės Šukstos atsistatydinimu.
Netrukus dėl kontroversiškai vertintų sprendimų turėjo aiškintis kitas dešiniųjų Vyriausybės narys – kultūros ministras Simonas Kairys. Šešėlis ant ministro krito dėl jo kabineto baldų, kuriuos ketinta už 11 tūkst. įsigyti iš neskelbiamos apklausos būdu pirkimą laimėjusios įmonės „Joniškio baldai“. Kaip paaiškėjo, šios įmonės vadovas yra ministro bendrapartietis, Liberalų sąjūdžio Joniškio skyriui priklausantis politikas. Nors S. Kairys ir nepripažino padaręs klaidos, ministerijoje naujais baldais jis pasidžiaugti negalėjo – sudarytą sutartį buvo nuspręsta nutraukti.
Savotiškai baigėsi triukšmas, kilęs dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko. Daliai žemdirbių atstovų reikalaujant K. Navicko atstatydinimo, šis, vieno susitikimo metu sulaukęs klausimų apie ariamą žemę ir pievas, nesusivaldė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktoriui Ignui Jankauskui šūktelėjo „ko čia šokat į akis“. Tai įtampą pakėlė, ministro galvos ėmė reikalauti Seimo opozicija. Tačiau K. Navickas liko poste, o nepagarbių ministro žodžių sulaukęs I. Jankauskas atsidūrė premjerės patarėjų komandoje.
Ko gero, be didesnių sukrėtimų baigsis ir istorija, kurioje atsidūrė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Iki tol daugiausiai kritikos dėl migrantų krizės Baltarusijos pasienyje valdymo sulaukusi ministrė opozicijos ir žiniasklaidos radare atsidūrė, kai jos vadovaujama ministerija nusprendė Turto fondui perduoti sanatoriją Palangoje. Viešai svarstyta, kad šis sprendimas gali padėti A. Bilotaitės bendrapartietei – Šventosios seniūnei – perimti iš valstybės prestižinį sklypą prie jūros. Ir nors opozicija prakabo, kad yra nemažai abejonių, ar nebuvo naudojamasi tarnybine padėtimi, pati ministrė bet kokius įtarimus ar artimą bičiulystę su Šventosios seniūne neigia.
Apibendrinant panašaus pobūdžio skandalus, galima sakyti, kad, nepaisant oponentų lūkesčių, I. Šimonytės ministrus palietę skandalai rimčiau valdančiosios daugumos nesupurtė. Apskritai pastaraisiais metais politiniai oponentai kur kas nuožmiau kritikavo atskirus ministrus dėl jų bendro darbo kokybės kuruojamose srityse.
Trąšų krizė su laiminga ministrams pabaiga: istorija dar nesibaigė
Apibendrinant metus teisinga būtų sakyti, kad viena rimčiausių politinių krizių I. Šimonytės Vyriausybę ištiko pačioje metų pabaigoje – tai baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą krizė.
I. Šimonytė, svarstydama, kokios yra įsiliepsnojusių įtampų priežastys, teigė, kad Vyriausybę sudrebinusi situacija kilo dėl „nesuvaldytų lūkesčių“. Esą tikėtasi, kad įsigaliojus JAV sankcijoms bematant sustos ir baltarusiškų trąšų tranzitas. Tačiau ne ką menkesni lūkesčiai visuomenėje kilo ir po premjerės bei kai kurių ministrų reakcijų, nedviprasmiškai sufleravusių, kad dėl trąšų skandalo pokyčių Vyriausybėje bus. Kitaip tariant, pačių valdančiųjų užduotas tonas dalį visuomenės įtikino, kad Ministrų Kabineto perkrovimas neišvengiamas dar šiemet.
Prezidentas susitinka su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite ir VSAT vadu gen. R. Liubajevu
Visgi nei susisiekimo, nei užsienio reikalų ministrų atsistatydinimo prašymų I. Šimonytė nepatenkino, o ir pati, pareiškusi, kad dabartinei Vyriausybei nėra alternatyvų, neatsistatydino. Svarbu pažymėti, kad sprendimai išlaikyti Vyriausybės sudėtį nepakitusią, dar nereiškia, jog visuomenės dėmesį prikausčiusi istorija baigėsi ir ateityje neturės jokių pasekmių. Kai kurie politikos apžvalgininkai sutinka, kad priimti sprendimai turės įtakos Vyriausybės reputacijai. Be to, panašu, kad trąšų istorijos atomazga gali tapti ir papildomu žibalu kaitinant valdančiųjų ir Prezidentūros santykius.
G. Nausėdos patarėja A. Skaisgirytė, pareiškusi, kad atleistas „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neturėtų tapti atpirkimo ožiu, akcentavo ir tai, kad klausimas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą istorijos nėra išspręstas. Pasak jos, prezidentas, tik sulaukęs atsakymų į šioje istorijoje kilusius klausimus, spręs, ar užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai yra verti likti užimamuose postuose.
Todėl net nežinant, kaip baigsis Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ istorija, manyti, kad šis klausimas, kaip trintis keliantis veiksnys, dings iš Prezidentūros ir valdančiųjų bendravimo, tikrai nevertėtų. Ypač, kad trinčių, apsunkinusių santykius, esama ne vienos.
Dėl užsienio politikos sutarimas yra, tačiau šaltukas apsunkino komunikaciją: nesutarimai kilo dėl prezidento patarėjos
Ir nors valdantieji ir Prezidentūra tvirtina sugebantys susitarti dėl svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų, panašu, kad jiems komunikuoti elementariais klausimais nėra lengva. Ir tai rodo ne tik išsiskyrusios nuomonės dėl pandemijos valdymo ar priimtų sprendimų baltarusiškų trąšų tranzito istorijoje. Per 2021 m. taip ir nepavyko išspręsti Lietuvos ambasadoriaus ES klausimo. Ir labai panašu, kad gėdingai ilgai užtrukusios diskusijos dėl Lietuvai šiuo metu itin svarbaus ambasadoriaus nesibaigia. Situacijos neišjudintino ir tai, kad dar spalį prezidentas pareiškė esąs pasirengęs vėl svarstyti anksčiau atmestą buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą.
Vis tik panašu, kad valdantiesiems su prezidentu sutarti dėl šio klausimo kol kas „sėkmingai“ nepavyksta ir toliau. Kitaip tariant, jei „politinio atšalimo“ laikotarpis R. Karobliui baigėsi, šaltukas tarp skirtingų institucijų tęsiasi ir net stiprėja. Pavyzdžiui, metų pabaigoje Prezidentūra ėmė kritikuoti Užsienio reikalų ministeriją dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Lietuvoje tvirtinant, kad detalės nebuvo suderintos su prezidentu, o pats žingsnis ir jo padariniai Lietuvai nebuvo gerai apgalvoti. Tai dar viena istorija, rodanti, kad Prezidentūra ir Vyriausybė mažų mažiausiai turi komunikavimo problemų.
Dar vienas pavyzdys yra kurioziška situacija, kai už Lietuvos užsienio politiką atsakingų asmenų pozicijos išsiskyrė po buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis viešai apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo tradiciniame piknike su mokytojais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tuo tarpu prezidentas, komentuodamas tokius ministrų apgailestavimus, ragino kilusius klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, bet asmeniškai – reikalui esant nebijoti paskambinti telefonu. Šioje istorijoje aistras pakurstė ir prezidento vyriausiosios patarėjos A. Skaisgirytės komentarai, kuriuose ji nesureikšmino fakto, kad apie minėtą pokalbį URM liko nežinojusi. „Tiek, kiek būtina, tiek yra kitos institucijos supažindinamos“, – sakė A. Skaisgirytė.
Tarp Prezidentūros ir valdančiųjų pastaraisiais metais ne kartą įsiplieskus įtampoms, bent jau dešiniųjų stovykloje pasigirdo nuomonių, kad dėl kilusių įtampų ir nesusikalbėjimo kalta G. Nausėdos komanda. Esą vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė savo trintis kėlusiais komentarais pasako daugiau, nei leistų jos einamos pareigos. Atskira istorija yra jau pačių konservatorių iš posto verčiamo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio „kova“ su šia patarėja.
Kad ir kaip ten būtų, prezidentas problemos, kad patarėja pasakytų daugiau nei jis galvoja, nemato, todėl ir valdančiųjų lyderių propaguota teorija „dėl įtampos kalta patarėja“, panašu, ne tiek paaiškina, kiek bando atrasti patogų pateisinimą esamai realybei.
Kita vertus, ne taip sunku paskaičiuoti, kiek didesnių ar mažesnių nesutarimų kilo būtent po to, kai per žurnalistus nuomonę pareiškė prezidentas, premjerė ir užsienio reikalų ministras.
Nesėkmingi metai „valstiečiams“: partija eižėja, neaiškios ateities perspektyvos
„Valstiečiai“ rudenį į Seimo salę sugrįžo turį kone trečdaliu mažesnę frakciją nei kad turėjo po 2020 m. rudenį vykusių parlamento rinkimų. Iš viso iš „valstiečių“ gretų Seime pasitraukė 10 parlamentarų, tarp kurių buvo ir ilgamečių partijos narių. Tačiau daugiausiai dėmesio susilaukė ekspremjero S. Skvernelio sprendimas užbaigti nuo 2016 m. trukusią draugystę su „valstiečiais“. Būtent šis politikas tapo kertine figūra Lietuvoje kuriant naują partiją, kuri, kaip parodė besibaigiantys 2021-ieji, dar neįsteigta sugebėjo praretinti LVŽS narių gretas. Gruodį prie ekspremjero kuriamos politinės jėgos nusprendė jungtis „valstiečių“ Lazdijų rajono skyriaus nariai, tarp jų – ir rajono merė Ausma Miškinienė. Kiek vėliau apie analogišką sprendimą pranešė LVŽS Pasvalio skyrius. Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Ir nors „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, komentuodamas šiuos partijos eižėjimą primenančius procesus, tvirtina krizės nematąs, kad, pasak jo, partija šiuo metu išgyvena gryninimosi etapą, apžvalgininkai tokiomis optimistinėmis gaidomis nėra linkę kalbėti. „Valstiečiai“ neteko žinomų veidų. Juo labiau kad po nesutarimų su kolegomis frakcijoje iš „valstiečių“ partijos pasitraukė ir Agnė Širinskienė, apie pasitraukimą iš LVŽS gretų taip pat pranešė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tai, kad partija yra arčiau krizės, rodo ir visuomenės apklausos, kuriose „valstiečiai“ prarado lyderystę reitingų lentelėje. Pastaruoju metu net imtas kelti klausimas, ar R. Karbauskio toliau vadovaujama partija apskritai sugebės išlikti įtakinga politine jėga centro kairėje. Susigrąžinti išbarstytą elektoratą yra pasiryžę Viliją Blinkevičiūtę pirmininke išsirinkę socialdemokratai, nekyla abejonių, kad į tą patį rinkėją taikysis ir sausio pabaigoje gimsianti S. Skvenelio partija.
Be to, „valstiečiai“ ir Seimo opozicijoje negali pasigirti turį lyderystę. Skilus „valstiečių“ frakcijai opozicija parlamente tapo dar labiau susiskaldžiusi ir, panašu, kad būtent „valstiečiams“ sutelkti opozicines jėgas ar išsirinkti opozicijos lyderį nėra daug galimybių. Taigi ateinančiais metais, ko gero, gali būti aktualus klausimas, ar didelėmis pergalėmis nuo 2016 m. Seimo rinkimų pasigirti nebegalį bei vidinių konfliktų 2021 m. neišvengę „valstiečiai“ sugebės ateityje išlikti konkurencingi Lietuvos politiniame lauke.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvos prezidento rinkimai dar tik 2024 m. gegužę, viešojoje erdvėje vis pasirodo svarstymų, kas galėtų pretenduoti į šalies vadovo postą. Kol kas viešuose pasvarstymuose šmėsteli tik viena ar kita politiko pavardė, kuri, apžvalgininkų ar tų pačių politikų vertinimu, po kelerių metų galėtų atsidurti kandidatų į prezidentus sąraše. Tuo tarpu šalies gyventojai tokių galimų kandidatų nurodo bent pusšimtį. Ir, kaip rodo atliktos apklausos, tarp dažniausiai apklausose minimų pavardžių nėra tų, kurios pastaruoju metu buvo dažniausiai minimos viešojoje erdvėje.
Spalio 15–lapkričio 5 dienomis ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po rinkimų, kurie vyks 2024 metų gegužę. Apklausoje kandidatų sąrašas nebuvo pateikiamas ir pavardes respondentai minėjo patys.
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu gyventojai (15 metų ir vyresni) nurodė 53 politikus ir visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2024 metų rinkimų.
Dažniausiai apklausoje minėtas dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jį dar vieną kadenciją prezidento poste nori matyti 16,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Toliau penketuke rikiuojasi politikai, jau turintys dalyvavimo prezidento rinkimuose patirties. 8,1 proc. respondentų paklausti, ką norėtų matyti šalies vadovo poste po ateinančių prezidento rinkimų, nurodė jau kartą šio posto siekusį ekspremjerą Saulių Skvernelį.
Tuo tarpu 6,4 proc. Lietuvos piliečių teigė, kad norėtų, jog 2024 m. gegužę į Prezidentūrą grįžtų jau dvi kadencijas šaliai vadovausi Dalia Grybauskaitė.
5,9 proc. respondentų teigė, kad šalies vadovo poste norėtų matyti socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę. Pastaroji laimę prezidento rinkimuose kaip Naujosios sąjungos kandidatė bandė 2004 m.
Penketuką užbaigia prezidento rinkimuose 2019 m. G. Nausėdai nusileidusi premjerė Ingrida Šimonytė. 5,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių teigė norį, kad dabartinė Vyriausybės vadovė dar kartą bandytų sėkmę šalies vadovo rinkimuose.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Į prezidento pareigose norimų matyti politikų dešimtuką pateko pastarąją savaitę perrinktas „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (1,7 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (1,5 proc.), „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspackichas (1,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (1,4). Į šį dešimtuką patenka ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Apie jos galimybes dalyvauti vyksiančiuose prezidento rinkimuose pastaruoju metu, ko gero buvo kalbama dažniausiai. Kaip rodo atlikta apklausa, tokį norą deklaravo 1,2 proc. respondentų.
Galiausiai 3,1 proc. respondentų teigė, kad, jų nuomone, apskritai nėra asmenų, kurie būtų verti užimti prezidento postą po 2024 metų rinkimų. Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Ekspertė: analogiškame sąraše figūravo ir dar eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė
Komentuodama apklausų rezultatus rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasa Ališauskienė pažymėjo, kad gauti duomenys nebūtinai atsako į klausimą, kas šiuo metu galėtų tikėtis didžiausiosios sėkmės prezidento rinkimuose. Sociologės teigimu, iki rinkimų dar labai daug laiko, o ir galimi kandidatai iš esmės viešojoje erdvėje nėra aptarinėjami. Kita vertus, sutinka R. Ališauskienė, apklausų rezultatai atskleidžia tai, ką visuomenė įsivaizduoja galinčius užimti šalies vadovo postą. Ir, konstatuoja „Baltijos tyrimų“ direktorė, politikams, atsidūrusiems tokioje visuomenės vaizduotėje, kur kas lengviau veikti, jei visgi būtų nuspręsta dalyvauti rinkimuose. Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Iki rinkimų per daug laiko ir realiai didžiųjų partijų kandidatai dar nėra aptarinėjami. Šioje apklausoje teiraujamasi ne tiek to, už ką žmonės balsuotų, o to, ką labiau norėtų matyti šalies vadovo poste. Kitaip tariant, žmonės šiuo atveju labiau pagalvoja, kas tiktų į šį postą, nes kol kas nėra lentynėlės, kurioje jau būtų sudėtos galimos pasirinkimui figūros. Dabar žmonės įvardija pavardes, kurias geriau atsimena, pavardes žmonių, kurie, jų manymu, šiam postui tiktų geriausiai“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
„Apskritai šios nurodytos pavardės rodo pasitikėjimą konkrečiais politikais. Iš esmės rezultatai panašūs į tuos, kai klausiame, kurie politikai geriausiai atstovauja jūsų interesams. Šiuo atveju tai ne klausimas, už ką balsuotumėte, bet daugiau klausimas apie pasitikėjimo visuomenės veikėjais kreditą“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Apklausoje gyventojai, ko gero, nurodė politikus, apie kuriuos tik svarstytų prezidento poste“, – pridūrė sociologė.
Kita vertus, R. Ališauskienė pažymėjo, kad reikia sutikti su tuo, jog tiems politikams, kuriuos gyventojai yra linkę traktuoti kaip galinčius pretenduoti į prezidento postą, yra kur kas lengviau ir tuo atveju, jei jie nuspręstų realiai tą daryti.
„Jei, pavyzdžiui, kokia partija sugalvotų kelti kokį nors savo kandidatą, kurio čia nėra, tai būtų sunkiau jį į viešąją erdvę įvesti. Jei žmonės apie kažką negalvoja iš anksto, tai reikia papildomų pastangų“, – samprotavo ji.
Todėl, akcentuoja R. Ališauskienė, galima manyti, kad apklausoje nurodytiems asmenims startas prezidento rinkimuose galėtų būti šiek tiek lengvesnis.
„Startinė pozicija pirmajame penketuke ir dešimtuke esantiems politikams yra geriausia“, – sakė ji. R. Ališauskienė prisiminė, kad ir eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė dar iki oficialaus pranešimo apie pretendavimą į šalies vadoves, analogiškose apklausose buvo įvardinama kaip geidaujama figūra prezidento poste.
„Mes panašiai esame apklausose klausę, kai dar nebuvo kalbama, jog Dalia Grybauskaitė pretenduos į prezidentes. Tuomet ji dar buvo eurokomisarė. Tai tokiose apklausose Grybauskaitė buvo nuosekliai minima kaip norima prezidentė, nors ji dar nebuvo apie tai informavusi“, – teigė ji.
V. Čmilytės-Nielsen reitingo vieta nenustebino
R. Ališauskienė pernelyg nesureikšmino fakto, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atliktoje apklausoje rikiuojasi vos dešimtoje pozicijoje. Liberalų sąjūdžio pirmininkė pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai minima kaip politikė, galinti pretenduoti į šiuo metu G. Nausėdos užimamą postą. „Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, ko gero, matytume kitokius skaičiukus, jei būtų klausima, ar balsuotumėte už V. Čmilytę-Nielsen ar, pavyzdžiui, pati politikė pareikštų, kad ketina dalyvauti. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kadangi tai nėra klausimas, ar jūs už ją balsuotumėte kaip už kandidatę į prezidentus, tai turbūt tos kalbos tėra pasvarstymai. O jei būtų suformuluoti ketinimai, gal žmonės ir kitaip vertintų. Šiuo atveju galbūt žmonės net negalvoja, kad ji gali eiti. Pavyzdžiui, Skvernelis ir Šimonytė vieną kartą jau pabandė. Gal dėl to žmonės juos dažniau mini. Blinkevičiūtė, beje, taip pat yra dalyvavusi“, – teigė R. Ališauskienė.
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1064 Lietuvos gyventojai (nuo 15 metų ir vyresni), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ekspremjeras Saulius Skvernelis sako rimtu nelaikantis vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pareiškimo, kad neatsakingi sprendimai per pastaruosius 4-5 metus tapo problema, sprendžiant vasarą kilusią nelegalių migrantų krizę Lietuvoje. Pasak jo, ministrės pažerta kritika, kad tarsi ankstesnė valdžia, savo laiku adekvačiai neįvertinusi situacijos, nepasiruošė būsimai migrantų krizei, yra tiesiog beviltiška.
„Beviltiškai dirba, ir komentarai jos… Tiesiog sakau, kad tai beviltiška ministrė“, – Eltai teigė 2016-2020 m. Ministrų kabinetui vadovavęs S. Skvernelis.
A. Bilotaitė ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad dabartinė Vyriausybė, susidūrusi su Aliaksandro Lukašenkos režimo suorganizuota migrantų krize, turėjo padaryti per mėnesį tai, kas nebuvo padaryta per pastaruosius 4-5 metus.
„Reikėtų grįžti į 2016-2017 metus, į pratybas ir mokymus, kurie buvo tuo metu organizuojami. Buvo ruošiamasi 40 tūkst. migrantų antplūdžiui. Deja, bet turiu pasakyti, kad po to nebuvo imtasi jokių veiksmų, nebuvo parengtos preliminarios sutartys ar pasirūpinta vietomis ir infrastruktūra, kur tie asmenys turėtų būti apgyvendinti, nors realiai ir buvo ruošiamasi tokioms grėsmėms“, – sakė ministrė.
Politikė svarstė, kad išvados dėl panašių krizių valdymo nebuvo padarytos, nes atsakingi asmenys neadekvačiai įvertino situaciją.
„Nors 2016-2017 m. ir buvo ruošiamasi, buvo daromos pratybos, buvo rekomendacijos, bet, deja, dėl tam tikrų asmenų neadekvataus situacijos vertinimo, galbūt, dėl situacijos rimtumo nesuvokimo, nebuvo imtasi tam tikrų veiksmų“, – teigė A. Bilotaitė.
S. Skvernelis: klaida buvo A. Bilotaitę skirti ministre
Ne kartą anksčiau ministrę dėl to kaip ji tvarkosi su nelegalių migrantų krize kritikavęs S. Skvernelis sako, kad rimtais tokių priekaištų nelaiko. Politiko teigimu, jei ministrė savo pasisakymais ir taikė į buvusią valdžią, tai tik parodo jos nekompetenciją. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Pratybos buvo padarytos, viskas yra sudėliota, reikėjo tik sėkmingai pasikelti popierius ir elgtis taip, kaip reikia. Bet kai tu to nesugebi – ieškai kažkokių priedangų. Kita vertus, jie patys krizę sukėlė. Prieš sukeldamas krizė tu turi pasimatuoti, ar turi gebėjimų, kompetencijų tokias krizes valdyti. Jeigu neturi, tada reikia tiesiog patylėti“, – teigė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės sudėtyje dirbęs ir Vidaus reikalų ministerijai vadovavęs S. Skvernelis.
Paklaustas kokios konkrečios A. Bilotaitės klaidos iššaukia tokią aštrią kritiką jos atžvilgiu, S. Skvernelis atsakė gana abstrakčiai – kad klaida buvo skirti A. Bilotaitę ministre.
„Manau, kad didžiausia klaida yra tai, kad Bilotaitė atsirado vidaus reikalų ministrės poste. Reikia turėti elementarių gebėjimų, vien tik liežuviu malti, ką buvo įprasta daryti iki tol, pasirodo neužtenka“, – apibendrino S. Skvernelis.
Policija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis laikosi pozicijos, kad pirmadienį prie Rūdninkų poligono susiklosčiusi situacija, kai patekimą į jį užblokavusius protestuotojus policijos pareigūnams reikėjo patraukti jėga, yra susijusi su tuo, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) esą neturi strategijos, kuria iš anksto numatytų, kur nelegalūs migrantai turi būti apgyvendinti.
„Labai gaila, kad policija turi taisyti politikų klaidas. Naudoti, aš manau, proporcingą, adekvačią jėgą, bet prieš savo žmones. Tai apie ką mes kalbame, kai pareiškiame, kad mes apginsime, užtikrinsime žmonių saugumą bendraujant su nelegaliais migrantais. Ten vyksta kažkokie neramumai, bet pajėgos nesikiša, bet kai įvyko spontaniškas protestas, tada reakcija buvo. Policija tai turėjo padaryti, nes patekimas į VRM žinybinį objektą negali būti blokuotas. Tačiau žmonėms pasiųstas blokas signalas ir policija atsidūrė tarp dviejų barikadų pusių dėl politikų nekompetencijos ir klaidų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras visgi akcentavo, kad poligonai yra tinkama vieta nelegalių migrantų apgyvendinimui, kadangi tai yra toliau nuo gyvenviečių nutolusios teritorijos.
„Yra pakankamai didelė VRM infrastruktūra, kurią galima panaudoti. Rūdninkų poligonas yra vienas iš tų, kur tikrai buvo galima numatyti pačioje pradžioje. Tokių poligonų VRM turi ne vieną. Nustūmimas iš vienos bendruomenės į kitą nieko neišspręs. Visi žmonės bijo“, – teigė S. Skvernelis.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Valstietis“ pažymi, kad valdančiųjų sprendimas įkurdinti apgyvendinimo centrą prie pat pasienio su Baltarusija esančiame Dieveniškių miestelyje taip pat nebuvo teisingas sprendimas. Jo nuomone, kylantys neramumai šioje gyvenvietėje gali būti labai geras pretekstas įsikišti kaimyninės valstybės diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai.
„Dieveniškėse strategiškai visiškai netinkama vieta, tai yra kilpoje šalia valstybės sienos, kur sukėlus neramumus tikrai atsirastų pagundos kištis iš kitos šalies, bandant gelbėti žmones. Kaip mes matėme vadinamojo anos valstybės prezidento pareiškimus, kad čia šaudoma žmonėms virš galvų“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Rūdninkų poligone bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų štabas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) pranešus apie be ekspremjero Sauliaus Skvernelio sudarytą šešėlinę Vyriausybę, viešojoje erdvėje pasipylė klausimai, ar „valstiečių“ gretose nebręsta dar vienas konfliktas.
Pats S. Skvernelis neslėpė turįs kitokią nuomonę dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamo ir beveik tik iš „valstiečių“ frakcijos narių sudaryto šešėlinio Ministrų Kabineto. Pažymėjęs, kad „mandagiai atsisakė“ dalyvauti šešėliniame Kabinete, S. Skvernelis ne kartą tvirtino matąs kitą savo funkciją – telkti opoziciją.
Tačiau, kaip pripažino pats ekspremjeras, tą padaryti po šešėlinės Vyriausybės suformavimo bus kur kas sunkiau nei buvo iki tol. Kitaip tariant, kalbos apie bendrą opozicinių jėgų lyderį išsakomos kartu pažymint, jog opozicinių frakcijų bendradarbiavimas praktiškai tapo nebeįmanomas.
Tiesa, jei opozicinėms socialdemokratų, „darbiečių“ ir „valstiečių“ frakcijoms nepavyks rasti sutarimo ir išsikelti bendrą opozicijos lyderį, yra ir kitas viešai ne kartą aptartas planas. LVŽS trūksta tik dviejų frakcijos narių, kad ši politinė jėga galėtų vien iš savo gretų deleguoti kandidatą į Seimo opozicijos lyderio pareigas.
Apie tai, kad mišriai Seimo narių grupei ar kitoms frakcijoms priklausantys parlamentarai yra kalbinami jungtis prie 32 Seimo „valstiečių“ būrio yra užsiminę tiek R. Karbauskis, tiek LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė. Tačiau šis planas kelia savų iššūkių.
Ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė būgštauja, kad nusprendus opozicijos lyderio pareigybės siekti pastaruoju būdu, be šešėlinio portfelio likęs S. Skvernelis gali likti ir be opozicijos lyderio statuso.
Politikė pažymi, kad Seimo statutas numato, jog būtent seniūnas tos frakcijos, kuri turi reikiamą narių skaičių (daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių) gali būti paskelbtas opozicijos lyderiu. Taigi tokiu atveju S. Skvernelis opozicijos lyderiu galėtų būti tik jei būtų išrinktas LVŽS frakcijos seniūnu.
„Valstietės“ manymu, tikėtina, kad LVŽS frakcijai papilnėjus ir įgijus teisę vienai pačiai iškelti opozicijos lyderį, pats R. Karbauskis gali nenorėti rotacijos frakcijos vadovybėje. Kitaip tariant, šešėlinis premjeras, teigia R. Baškienė, gali prieštarauti, jog dabartinę LVŽS frakcijos seniūnę A. Norkienę pakeistų ekspremjeras.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Gali būti Ramūno Karbauskio noras, kad frakcijai ir toliau vadovautų Aušrinė Norkienė“, – Eltai sakė R. Baškienė.
Pasak jos, nors dabartinė frakcijos seniūnė tinkamai susitvarko su einamomis pareigomis, opozicijos lyderio pareigos reikalauja kur kas platesnių kompetencijų ir sugebėjimų.
„Jie abu labai puikūs žmonės: bet mes turime įvertinti kiekvieno žmogaus gebėjimą būti konkrečioje pozicijoje. Opozicijos lyderis turi būti tas žmogus, kuris reaguoja, eina į tribūną, kalba, dalyvauja. Saulius Skvernelis čia labiau tinkamas. Aš viską vertinčiau būtent pagal atitikimą tam lygmeniui. Aušrinė Norkienė yra puikiai administruojanti ir kaip seniūnė sutelkianti frakciją. Tačiau gal ji neturi tokio aštrumo… šiandien mes vertinkime gebėjimus“, – sakė R. Baškienė.
Tai, kad pastaruosius dvejus Seimo rinkimus „valstiečių“ sąrašą vedęs S. Skvernelis taip ir netapo partijos nariu, įsitikinusi R. Baškienė, neturėtų būti didelė problema ekspremjerą skiriant LVŽS frakcijos seniūnu.
„Kai kada mes partiškumą iškeliame aukščiau, o kai kada sakome, kad tai nėra svarbu. Kai 2016 m. buvo formuojama Vyriausybė, kažkaip partiškumas buvo nevertinamas kaip didelis nuopelnas – buvo žiūrima į kompetenciją. Mūsų frakcijoje yra nemažai nepartinių žmonių, tačiau mes veikiame kartu. Tad partiškumo labai nesureikšminčiau“, – sakė R. Baškienė.
Yra dar vienas kelias – iš mišrios Seimo narių grupės atsiradusi frakcija
Politinės manymu, nereikėtų atmesti ir dar vieno kelio, kuris, viena vertus, leistų S. Skverneliui tapti opozicijos lyderiu, o A. Norkienei – toliau išlaikyti „valstiečių“ frakcijos seniūnės pozicijas. Tai – dar vienos frakcijos susikūrimas Seime. Pasak R. Baškienės, jei mišriai Seimo narių grupei priklausantys politikai sukonstruotų naują frakciją – galbūt, svarsto politikė, ji sutiktų jungtis su „valstiečiais“ ir skelbti bendrą opozicijos lyderį. Pagal Seimo statutą, aiškino R. Baškienė, tokiu atveju opozicijos lyderis nebūtinai turėtų būti kurios nors frakcijos seniūnas.
„Tada frakcijų susijungimas duoda galimybę išsirinkti opozicijos lyderį ir turėti Aušrinę Norkienę, kaip frakcijos seniūnę „valstiečių“ frakcijoje, ir opozicijos lyderį (S. Skvernelį – ELTA). Galimi visokie variantai tad manau, kad pavasaris bus įdomus“, – tikino R. Baškienė.
Tiesa, pripažino politikė, iš mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų sulipdyti dar vieną frakciją yra ne ką mažesnis iššūkis, nei susivienyti šiuo metu skirtingai savo vietą politinėje erdvėje matančias opozicines partijas.
Kad ir kaip susiklostys tolesnė įvykių eiga, akcentavo R. Baškienė, „valstiečių“ lyderiai turi suprasti, kad situacija reikalauja sprendimų, kurie yra platesni nei tik vienos partijos interesai. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
„Reikia suprasti realybę. Visų pirma mes esame opozicijoje. O kadangi esame opozicijoje, turime ir suprasti, kad esame visiškai kitokioje situacijoje nei kad buvome valdančiojoje daugumoje. Dabar mūsų galimybės kitos“, – akcentavo R. Baškienė.
„Dabar yra Seimo kadencijos pradžia ir mes turėtume įvertinti, kad pasaulyje yra neeilinė situacija. Neeilinę situaciją išgyvena ir Lietuva. Tad muštis tokioje situacijoje turėtume mažiausiai“, – sakė Seimo senbuvė neslėpdama, kad pati pritarianti S. Skvernelio mintims, jog šešėlinę Vyriausybę reikėjo formuoti iš platesnių opozicinių jėgų.
R. Karbauskis: R. Baškienė tokiomis kalbomis atstovauja pati save
Tuo tarpu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad apie tokį scenarijų, kuomet galbūt tektų spręsti, kam – A. Norkienei ar S. Skverneliui – turėtų atitekti opozicijos lyderio statusas, „valstiečiai“ dar nėra svarstę. Kita vertus, pažymėjo šešėliniu premjeru paskelbtas politikas, LVŽS frakcijos seniūnas turi būtinai priklausyti partijai. Maža to, akcentavo jis, A. Norkienė yra neabejotinai tinkamiausia šiuo metu vadovauti Seimo „valstiečiams“.
„Mes šio klausimo nesvarstėme ir tai būtų, žinoma, komplikacija. Frakcijos seniūnas turi būti ir partijos atstovas. Norkienė yra partijos vicepirmininkė. Ji neabejotinai yra geriausia iš frakcijos kandidatė“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Apskritai aš negaliu komentuoti ką Rima kalba. Bet ji kalba nuo savęs, ji atstovauja pati save, nes tokių aptarinėjimų pas mus frakcijoje niekada nėra buvę. Mes niekada neaptarinėjome tokių variantų. Mūsų tikslas yra stiprinti opoziciją, o ne tik turėti antrą žmogų valdyboje. Nėra savitikslis dalykas, papulti į valdybą ir užimti kažkokį postą“, – sakė R. Karbauskis, pažymėdamas, kad šešėlinę Vyriausybę sudarę „valstiečiai“ toliau nusiteikę ieškoti susitarimo tarp frakcijų dėl opozicijos lyderio.
Jo teigimu, nors susitarimas tarp opozicinių partijų yra neįsivaizduojamas, rasti bendrų vardiklių tarp frakcijų – yra įmanoma. R. Karbauskio manymu, socialdemokratams išsirinkus naują pirmininką, o „darbiečiams“ apskritai apsisprendus dėl savo veiksmų parlamente, šį klausimą būtų galima uždaryti.
„Aš labai daug tikiuosi iš pokyčių socdemų frakcijoje ir partijoje. O „darbiečiai“ turi apsispręsti, ką jie daro. Kol kas jie pasirinkę taktiką „mušti“ visus aplinkui ir ypatingai mus – „valstiečius“. Jie žiauriausiai kritikuoja ne konservatorius, bet valstiečius“, – teigė politikas.
Pastarąją savaitę šešėlinio Ministrų Kabineto vadovu „valstiečiai“ paskyrė partijos lyderį R. Karbauskį.
Aiškindamas, kodėl netapo neformalios Vyriausybės vadovu, S. Skvernelis prisipažino šiek tiek kitaip matąs darbą opozicijoje. Pasak jo, buvo galima bandyti šešėlinę Vyriausybę konstruoti iš visų opozicinių partijų.
„Manau, kad reikėjo bandyti burti koalicinę opozicinių frakcijų Vyriausybę. Jei mes kalbėtume apie realius žingsnius ir realius veiksmus, turbūt puikiai suprantame, kad nebus greičiausiai Lietuvoje taip, kad viena politinė partija formuotų Vyriausybę“, – tuomet samprotavo buvęs premjeras. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kartu jis pažymėjo, kad „valstiečiams“ suformavus šešėlinę Vyriausybę, konsoliduoti opozicines partijas taps dar sunkiau.
„Žiūrėkime realiai. Po šio žingsnio turbūt bus dar sunkiau tai padaryti. Nepamirškime vieno esminio dalyko – kad tiek LSDP, tiek Darbo partija, tiek „valstiečiai“ yra ir konkurentai dėl to paties rinkėjo“, – sakė S. Skvernelis.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus regiono apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti bylą dėl užrašų ant buvusio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio gyvenamos Upės gatvės asfalto, kuriuose buvo minimas ir pats ekspremjeras. Nukentėjusysis S. Skvernelis teismo posėdyje akcentavo, kad dėl šmeižikiško jo asmeniui adresuoto užrašo patyrė didelę moralinę žalą.
Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti Gediminui Vaitkevičiui. Jis yra kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu dėl praėjusių metų birželio mėnesį ant Vilniaus rajone esančios Upės gatvės ant asfalto užrašyto užrašo: „Skvernelis 1 kilometras vagies namas“.
G. Vaitkevičius posėdyje savo kaltės nepripažino. Jis taip pat išreiškė norą parodymus duoti bylos nagrinėjimo pabaigoje.
Tuo tarpu nukentėjusysis S. Skvernelis teigė dėl šio jo asmeniu adresuoto užrašo patyręs didelę moralinę žalą.
„Birželį važiuojant iš namų į darbą buvo pastebėtas užrašas ant kelio, kuriame yra pateikta šmeižikiška informacija, vandališku būdu ji pateikta. Aš tai pastebėjau, tai pastebėjo ir mano apsaugos darbuotojai, kaimynai, su kuriais bendraujame, šeimos nariai“, – teigė jis.
Ekspremjeras akcentavo, kad vandališku būdu birželio mėnesį ant Upės g. asfalto užrašytas šmeižikiškas užrašas neatitinka tikrovės.
„Nesu niekada niekuo kaltintas nei teistas dėl šmeižikišku būdu paskleistos informacijos, kad esu vagis. Tai tikrai sukėlė daugybę asmeninių išgyvenimų tiek man asmeniškai, tiek šeimos nariams, kadangi tai yra ir žmona, mažametis vaikas, kuris jau supranta“, – sakė jis.
S. Skvernelis atkreipė dėmesį ir į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas niokojant valstybės nuosavybę.
„Patyriau didžiulę moralinę žalą, tokie veiksmai yra nusikalstami, yra neleistini ir tai padarytas nusikaltimas, esu apšmeižtas ir dar tas nusikaltimas buvo padarytas niokojant valstybės nuosavybę vandališku būdu“, – pabrėžė jis.
S. Skvernelis taip pat akcentavo, kad pamatęs užrašą ant kelio dangos jo nesusiejo su tuo metu viešoje erdvėje plačiai aptarinėjamu jo gyvenamos Upės gatvės asfaltavimo aplinkybėmis.
„Aš nedariau tokios prielaidos, kad būtent su tuo (susiję – ELTA), bet tam galėjo turėti įtakos tam tikrų politikų pareiškimai, kurie formavo visuomenės nuomonę“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2019 metų pabaigoje buvo pradėjusi tyrimą dėl Upės gatvės asfaltavimo aplinkybių. Tyrimas buvo pradėtas portalo 15min.lt paskelbtos informacijos pagrindu bei surinkus pirminius duomenis iš Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės.
15min.lt atliktas tyrimas skelbė, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės remontui. Taip pat buvo skelbta, kad tuometis premjeras posėdžiui, kuriame buvo skirstomos lėšos Vilniaus rajono kelių asfaltavimui, pirmininkavo. Buvo kelta abejonė, ar valstybės politiko veiksmai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams.
Visgi VTEK galiausiai nusprendė nutraukti tyrimus dėl S. Skvernelio elgesio, priiminėjant sprendimus Vyriausybės posėdyje dėl gatvių finansavimo.
Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus regiono apylinkės teismas ketvirtadienį pradės nagrinėti bylą dėl užrašų ant buvusio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio gyvenamos Upės gatvės asfalto, kuriuose buvo minimas ir pats ekspremjeras.
Pastarųjų metų birželio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo Vilniaus rajone, Upės gatvėje, kurioje gyvena kadenciją baigęs ministras pirmininkas S. Skvernelis. Tyrimas buvo pradėtas dėl ant asfalto užtepliotų užrašų apie šį politiką.
Kaip skelbė naujienų portalas Delfi.lt, nusižengimu įtariamas buvęs kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėjas Gediminas Vaitkevičius. Įtariamasis buvo sulaikytas ir po apklausos paleistas.
ELTA primena, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2019 metų pabaigoje buvo pradėjusi tyrimą dėl minėtos Upės gatvės asfaltavimo aplinkybių. Tyrimas buvo pradėtas portalo 15min.lt paskelbtos informacijos pagrindu bei surinkus pirminius duomenis iš Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės.
15min.lt atliktas tyrimas skelbė, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės remontui. Taip pat buvo skelbta, kad tuometis premjeras posėdžiui, kurio metu buvo skirstomos lėšos Vilniaus rajono kelių asfaltavimui, pirmininkavo. Buvo kelta abejonė, ar valstybės politiko veiksmai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams.
Visgi VTEK galiausiai nusprendė nutraukti tyrimus dėl S. Skvernelio elgesio, priiminėjant sprendimus Vyriausybės posėdyje dėl gatvių finansavimo.
Laikinai einantys pareigas premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje neslopstant užsikrėtimams koronavirusu, darbą Vyriausybėje baigiantys premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nerado laiko dalyvauti sekmadienį prezidento organizuotame Sveikatos ekspertų tarybos susirinkime, kuriame svarstyta, kaip suvaldyti pandemijos plitimą.
Susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos nariais taip pat dalyvavo paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir kandidatas į jo vadovaujamos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys.
Nors, kaip tikino Prezidentūra, kvietimus tiek S. Skvernelis, tiek A. Veryga gavo, sekmadienį vietoje jų dalyvavo kiti žmonės.
Vietoje S. Skvernelio sekmadienį dirbo patarėjas Jonas Kairys, o vietoje A. Verygos – sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
S. Krėpšta teigė, kad anksčiau ketinta ekspertų tarybą organizuoti ateinančios savaitės antradienį, tačiau, pablogėjus situacijai, nuspręsta dirbti sekmadienį.
„Šią ekspertų tarybą ketinome organizuoti ateinantį antradienį, bet dėl situacijos pablogėjimo sušaukėme ją šiandien – sekmadienį. Penktadienį kvietėme dalyvauti šioje taryboje tiek paskirtąją premjerę, tiek naująjį sveikatos apsaugos ministrą bei laikinąjį premjerą, tiek ir laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą“, – teigė S. Krėpšta.
Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų tarybos nariais svarstė, kaip suvaldyti pandemijos plitimą ir karantino griežtinimo galimybes. Po susitikimo pateiktos išvados, kuriomis siūloma kiek įmanoma labiau apriboti gyventojų judėjimą.
Premjero Sauliaus Skvernelio ir Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio susitikimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Rugsėjo 17 dieną, dalyvaujant Lenkijos ir Lietuvos ministrams pirmininkams, pasirašyti du svarbūs susitarimai tarp „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Lenkijos geležinkelių kompanijos PKP. Pirmuoju susitarimu patvirtintas įsipareigojimas šalių sostines sujungti patogiu keleiviniu traukiniu, antruoju – abiem bendrovėms pradėti jungtinę veiklą gabenant krovinius geležinkeliu Lietuvoje ir Lenkijoje.
Pasirašymo ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis. Premjeras S. Skvernelis akcentavo šių susitarimų svarbą Lietuvą ir Lenkiją sujungiant dar glaudesniais socialiniais bei ekonominiais ryšiais.
„Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Tad labai džiaugiuosi būsima patogia jungtimi žmonėms keliauti tarp Varšuvos ir Vilniaus. Patogus ir ekologiškas susisiekimas yra pagrindas žmonių atostogų kelionėms, kultūriniam bendradarbiavimui ir verslo bendruomenės judėjimui“, – sako S. Skvernelis.
S. Skvernelio teigimu, didelę reikšmę šalies ekonomikai turės ir antrasis bendrovių pasirašytas susitarimas – drauge gabenti intermodalinius krovinius geležinkeliu. Šiuo pagrindu logistikos kompanijoms ir visam regiono verslui atsiranda ekonomiškai patraukli bei ekologiška krovinių gabenimo alternatyva.
„Europos Sąjunga aktyviai pasisako už transporto srautų perkėlimą nuo automobilių kelių į geležinkelius ar vandens kelius. Taip kuriami tvaresni ir mažiau taršūs keliai kroviniams, atlaisvinami automobilių keliai. Tai aktualu Lietuvai siekiant ekologijos tikslų, bet taip pat turi ir praktinės naudos – juk žinome koks intensyvus yra automobilių koridorius tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – sako Ministras Pirmininkas.
Keleiviams – patogi jungtis
LTG grupės bendrovė „LTG Link“ ir PKP antrinė bendrovė „PKP Intercity“ susitikimo metu pasirašė ketinimų protokolą, kuriame įtvirtintas šalių įsipareigojimas jau 2021 metų antroje pusėje Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti komfortišku, šiuolaikinių keliautojų poreikius atitinkančiu traukiniu. Planuojama, kad kelionė iš Vilniaus į Varšuvą ar atgal truks apie 8 valandas.
LTG grupės vadovas Mantas Bartuška akcentuoja šios jungties svarbą „Rail Baltica“ projekto kontekste.
„Tai bus tarsi įvadas į „Rail Baltica“ linijos atidarymą. Pradžioje tikimės 35 tūkst. keleivių per metus, o keliautojų piką pasieksime pabaigus statyti europinę vėžę iki pat Vilniaus. Neabejoju, kad tuomet tai bus populiariausias žmonių pasirinkimas kelionėms tarp šių šalių. Bet svarbiausia, kad jau kitais metais galėsime pas kaimynus keliauti traukiniais, palikdami mažiausią taršos pėdsaką, lyginant su kitų rūšių transportu“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.
PKP S. A. valdybos pirmininkas Krzysztofas Maminskis susitikime džiaugėsi Lietuvos ir Lenkijos nuveiktais darbais stiprinant bendradarbiavimą geležinkelių transporto srityje.
„Bendradarbiavimas geležinkelių transporto srityje tarp mūsų valstybių kasdien įgauna vis didesnį pagreitį. Esu labai patenkintas tokia įvykių raida ir džiaugiuosi, kad mūsų darbas duoda apčiuopiamų rezultatų. Esu įsitikinęs, kad atlikti veiksmai tiek mūsų visuomenėms, tiek verslui sukurs naują susisiekimo tarp Lenkijos ir Lietuvos alternatyvą, kuri pateisins jų lūkesčius, – sako K. Maminskis.
Kroviniams – ekonomiška jungtis
Renginio metu pasirašyta LTG ir PKP jungtinės veiklos ir akcininkų sutartis steigti bendrą įmonę, kuri gabens intermodalinius krovinius. Šią sutartį pasirašė Lenkijos bendrovė „PKP Cargo“ ir „LTG Cargo“ antrinė bendrovė Lenkijoje „LTG Cargo Polska“. Planuojama,kad bendra įmonė pradės veikti kitų metų pirmą ketvirtį.
„LTG grupės strategijoje numatyti ambicingi tikslai už Lietuvos ribų. Džiaugiuosi, kad jie įgauna aiškius kontūrus ir jau greitu metu skaičiuosime pirmas vežtas tonas už Lietuvos ribų. Partnerystė su rinkos lyderiais „PKP Cargo“ yra geriausia priemonė šiam tikslui pasiekti – esu dėkingas partneriams už pasitikėjimą ir bendrai įmonei linkiu puikių veiklos rezultatų“, – sako LTG vadovas M. Bartuška.
Bendra įmonė užsiims intermodaliniais vežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos, taip pat – siūlys krovinių vežimo paslaugas į Vokietijos, Šiaurės Italijos krovos terminalus. Plėtojant paslaugas didelis dėmesys bus skiriamas puspriekabių ir konteinerių pervežimui.
Intermodaliniai pervežimai, kai suderinami keli transporto būdai, taupo ne tik verslo patiriamas logistikos sąnaudas, bet ir mažina aplinkos taršą, spūstis, triukšmą, eismo įvykius keliuose bei kitą neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai. Krovinius gabenant geležinkeliu į aplinką patenka 3 kartus mažiau CO2, nei juos vežant kelių transportu, be to, mažėja ir avarijų skaičius keliuose.
Tarp Lietuvos ir Lenkijos kasmet pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, iš jų – tik 0,6 mln. tonų geležinkeliu, šalių sienas kasmet kerta apie 1,8 mln. vilkikų.
Nėra negražių moterų, su kaukėmis visos moterys – vienodai gražios!
Tai dabar žino kiekvienas, net ant kamščio dorai dar neužmynęs vyras.
Anksčiau apie visuotinį moterų grožį žinodavo tik tie nušvitimo ribą priėję vizionieriai, kuriems jau vaidendavosi balti arkliai, dabar – kiekvienas išsipagiriojęs nupiepėlis.
Tai teikia pagrindą logine seka forsuoti fundamentinę hipotezę, kad Covid-19 virusą išrado Verygos tipo nusmurgėliai, siekdami įvesti visuotinį kaukių dėvėjimą kovos prieš alkoholizmo pandemiją sumetimais.
Net žmona, užsidėjusi kaukę, tampa panaši į paslaptingą nepažįstamąją, – taip ar panašiai kažkada rašė A. Schopenhaueris, tačiau eksperimentas, siekiant praktiškai pagrįsti šią teorinę įžvalgą, paryčiais pabandžius žmoną pavadinti malonybiniu išgalvoto personažo vardu, man baigėsi neuždelsto veikimo ilgai išliekančiomis pasekmėmis.
X
Kam beveidei miniai vis dėlto yra reikalingos kaukės?
Tai – retorinis klausimas.
X
Tik Skvernelis būdavo įleidžiamas į kaukių balių be kaukės, niekam nesukeldamas įtarimo, kad išsprogusių akių ateivio išvaizda nėra jokia kaukė, o tikrasis neišgalvoto (?) personažo veidas, dar daugiau – veidrodinis premjero sielos atspindys (o, siaube!).
X
Kuo kaukė skiriasi nuo figos lapelio?
Tai ne retorinis klausymas, į kurį galbūt įstengs kada nors atsakyti tik Veryga, dėvintis Skvernelio dovanotą revolverį žemiau diržo.
X
Galop kaukės tapo lygybės, brolybės ir vienybės tikruoju simboliu, o kai kurios lygios kaukės patapo lygesnėmis ne tik už kitas lygias kaukes, bet ir už reljefiškus, siaubo iškreiptus žmonių veidus.
X
Užsidėjusi kaukę, Vanagaitė išlįsdavo į miestą pasivaikščioti, net nesulaukusi sutemų. Tačiau iš eisenos ir rudenėjant paliktų pėdsakų ant nulynojusio grindinio miestiečiai spręsdavo, kad po miestą vėl šmirinėja Ivaškevičiaus šmėkla.
Galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
„Delfi“ šeštus metus skelbiamame šalies įtakingiausių politikų sąraše, ekspertų balsais, garbingiausią vietą šiemet pelnė premjeras Saulius Skvernelis, pernai apklausoje buvęs trečias. Antroje vietoje liko valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Prezidentas Gitanas Nausėda per metus pakilo viena pozicija aukščiau – į trečią vietą.
Ketvirtoje, penktoje ir šeštoje vietose – buvę šalies vadovai Vytautas Landsbergis, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus. Iš karto po jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Dešimtuką užbaigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pernai pirmajame trejetuke, pagal šią apklausą, buvo D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis.
Elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jam rezultatai buvo gana netikėti.
„Po šito karantino, kai visose žiniasklaidos priemonėse šmėžavo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, premjeras S. Skvernelis, kartkartėmis – finansų ministras Vilius Šapoka, maniau, kad jie dar aukščiau pakils. Tačiau apklausa buvo atliekama jau vasarą, ir žmonės manė, kad yra ir įtakingesnių žmonių už pirmuosius žaidėjus pandemijos atveju“, – „Delfi“ sakė G. Sarafinas. VAD pareigūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenė įtakingiausiu politiku antrus metus iš eilės laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 45 proc. respondentų balsų.
Antroje vietoje atsidūrė S. Skvernelis su 37,2 proc. respondentų balsų, trečioje – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kurį prie įtakingiausių politikų priskyrė 30,2 proc. apklaustųjų.
V. Adamkus, pagal visuomenės nuomonės apklausą, tarp įtakingiausių šiemet ketvirtas. Penktoje vietoje – R. Karbauskis, šeštoje – kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
Įdomu, kad, pagal visuomenės nuomonės apklausą, turint mintyje paklaidą, iš esmės susilygino Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių įtakos vertinimai. Devintoje vietoje buvo I. Šimonytė. Dešimtuką užbaigia Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pernai, pagal visuomenės apklausą, pirmajame trejetuke buvo G. Nausėda, D. Grybauskaitė ir V. Adamkus.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė nesureikšmino G. Nausėdos skirtumo pagal visuomenės ir pagal ekspertų nuomonę.
„Tikriausiai čia labai didelio skirtumo nėra, nes ar tai būtų pirma, ar trečia vietos, vis tiek galima sakyti, kad jos yra prizinės. Bet tą skirtumą tikriausiai galima paaiškinti politinio gyvenimo sampratų skirtumu. Ekspertai, į šitą anketą atsakinėdami ir tikriausiai bendrai į politiką ir įtaką politikoje žiūri per politinį procesą ir asmens svorį sprendimų priėmime. (…) Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O gyventojai galvoja daugiau apie politinį gyvenimą kaip tokį – ne tiek apie politinį procesą, bet apie politinį gyvenimą, kuriame yra vertybės, autoritetas, įtaka, valstybingumo atspindžiai. Tai yra platesnė samprata, susijusi ne tik su sprendimais, kurie yra čia ir dabar, bet ir su valstybės tapatybe ir įvaizdžiu“, – „Delfi“ aiškino I. Matonytė.
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai, rašo „Delfi“.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį dėl teismo išlaidų apmokėjimo.
„Akivaizdu, kad atsisakymas žurnalistams pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą negalėjo būti nederintas su premjeru Sauliumi Skverneliu ir jo paskirtu kancleriu Algirdu Stončaičiu. Jie yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už šį gėdingą poelgį ir, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtą sprendimą. Manau, būtų teisinga ir garbinga, kad priteistas atlyginti teismo išlaidas sumokėtų ne Vyriausybės kanceliarija iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, bet asmeniškai S. Skvernelis ir A. Stončaitis. Tikiuosi, kad ateityje tai sustabdys ir privers atidžiau galvoti prieš nutariant piktnaudžiauti administracine ir politine galia naudojant viešuosius pinigus, institucijų ir valstybės tarnautojų laiką”, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Parlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymi, kad tiek S. Skvernelis, tiek A. Stončaitis yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už susidariusią situaciją, tad būtų kilnu ir garbinga, kad priteistas teismo išlaidas sumokėtų asmeniškai, o ne iš biudžeto naudodama mokesčių mokėtojų, tuo pačiu ir žurnalistų, pinigus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad Vyriausybės atsisakymas pateikti žurnalistams 2018 m. spalio 3 d. vykusio Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, pažeidė žurnalistų teisę gauti bei skleisti informaciją. Tačiau nors Vyriausybė teigia, kad ji gerbia teismo sprendimą ir ketina vykdyti teismo nutartį „Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjoms B. D., R. M., V. D., J. D. S. po 207,39 Eur kiekvienai iš jų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose“, tai ketina padaryti iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Varšuvoje Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Lenkijos Respublikos prezidentu Andrzejumi Duda. Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr.
Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala, sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, antradienį Varšuvoje susitikęs su Lenkijos Respublikos prezidentu Andrzejumi Duda.
Anot S. Skvernelio, turime toliau siekti, kad būtų įgyvendinti visi NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai, ypač dėl gynybos planų, parengties didinimo ir stiprinimo, Baltijos oro gynybos.
Susitikime pabrėžta, kad svarbu toliau didinti karinį mobilumą. „Rail Baltic“ projektas yra svarbus gynybos požiūriu. Naujame pasiūlyme kariniam mobilumui skiriama nedidelė 1,5 mlrd. eurų suma. Pasak Lietuvos premjero, turime bendromis pastangomis šias lėšas paskirti būtent Suvalkų koridoriaus regionui. Karinio mobilumo svarba įsitikinta ir karantino metu – uždarius sienas būtent kariniai sprendimai užtikrino būtiniausių priemonių ir įrangos vežimą. Ši iniciatyva – vienas sėkmingiausių ES ir NATO praktinio bendradarbiavimo pavyzdžių. Pagrindinis bendras tikslas išlieka įgyvendinti „Rail Baltica“ 2026 m.
Daug dėmesio susitikime skirta energetikos projektams, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Lietuva deda maksimalias pastangas apsaugoti Baltijos šalių sinchronizacijos projektą nuo vidaus ir išorės trikdžių. Akcentuota, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turi nukreipti diplomatines pastangas pakankamam sinchronizacijos ir svarbiausio jos projekto – „Harmony Link“ – finansavimo užtikrinimui.
Kalbant apie infrastruktūros projektus, Lietuva ir Lenkija toliau turi dirbti kartu, kad „Via Baltica“ projektas būtų laiku įgyvendintas ir taptų pavyzdiniu moderniu ir inovatyviu Baltijos jūros regione. Baltijos šalys ir Lenkija bendrai toliau turi siekti, kad ES tinkamai įvertintų „Via Baltica“ kelio svarbą regionui ir šios arterijos modernizavimui skirtų reikalingą finansavimą.
Premjeras ir Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad per koronaviruso pandemiją Baltijos šalių ir Lenkijos priimtos priemonės lėmė regiono ekonomikų konkurencingumo išlaikymą. Tai tapo pavyzdžiu ir kitoms valstybėms, susidūrusioms su neigiamomis pandemijos pasekmėmis.
Premjeras patikino A. Dudą, kad Lietuva yra ir išliks ištikima Lenkijos drauge.
Lenkijos Respublikos prezidentas A. Duda įteikė S. Skverneliui ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didįjį kryžių. Tai antras pagal svarbą Lenkijos valstybės apdovanojimas. Lietuvos Vyriausybės vadovas apdovanotas už indėlį stiprinant abiejų šalių dialogą. Ši garbingą apdovanojimą yra gavęs Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, premjerai Gediminas Vagnorius, Gediminas Kirkilas, kitų šalių politikos lyderiai ir kultūros veikėjai.
Premjeras Saulius Skvernelis su žmona Silvija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir jį lydinti delegacija liepos 14–15 dienomis su vizitu vyksta Lenkiją. Paminklas Žalgirio mūšio didvyriams Lenkijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai labai reikšmingas dvišalių santykių plėtrą per pastaruosius metus liudijantis vizitas, ir čia nemenkas abiejų valstybių vyriausybių indėlis. Susitikimuose su Lenkijos valstybės vadovais bus aptarta bendra pozicija dėl istorinės atminties ir priemonės, stiprinančios atsparumą istorijos iškraipymams. Didelį dėmesį skirsime sėkmingai vykdomiems europinės reikšmės infrastruktūros projektams: „Via Baltica“, „Rail Baltica“, „Harmony Link“ ir kitiems. Darbotvarkės akiratyje – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas atsakant į COVID-19 ir siekiant išlaikyti regiono konkurencingumą. Taip pat numatome aptarti saugumo ir gynybos klausimus, pabrėžiant transatlantinių ir santykių su JAV svarbą, kitus bendrus projektus“, – sako premjeras.
Antradienį Varšuvoje Vyriausybės vadovas susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
Trečiadienį S. Skvernelis dalyvaus Žalgirio mūšio metinių minėjimo renginyje Griunvalde.
Lietuvoje mažėja gyventojų, mažėja jaunimo ir studentų. Vyriausybė laikosi kurso, kad sprendžiant demografines problemas, aukštųjų mokyklų skaičių reikia mažinti. Uždaromas Šiaulių universitetas, likviduoti Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Bet šitoje politikoje yra išimtis. Buvęs policijos pareigūnas Saulius Skvernelis rūpinasi įsteigti naują aukštąją mokyklą – Viešojo saugumo kolegiją, kuri rengtų policininkus.
Demokratinio pasaulio patirtis kitokia
Šiuo metu policininkus rengia Lietuvos policijos mokykla, o universitetinį išsilavinimą pareigūnai gali įgyti Mykolo Romerio universitete. Vyriausybė nori iš šitos grandinės išstumti Mykolo Romerio universitetą, o aukštąjį išsilavinimą teikti statutiniais pagrindais sutvertoje naujoje Viešojo saugumo kolegijoje.
Naujoji kolegija būtų ne atviras universitetas su plačiu išsilavinimu kaip yra dabar, bet statutiniais pagrindais organizuojama institucija, panaši į Karo akademiją.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuva turi prastą patirtį su sovietine milicija. Žinybinės aukštosios mokyklos XX amžiuje buvo žinomas uždaros sistemos reiškinys. Uždarumas slypėjo studijų programose, dėstytojų bei studentų aprūpinime bei pačioje milicijos kaip institucijos koncepcijoje. Milicija buvo represinė struktūra, kurioje dirbo lojalūs ir ištikimi sistemai pareigūnai. Toks uždarumas prieštaravo demokratiško pasaulio vertybėms atvirumui, konkurencingumui, laisvumui, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – policijos ir visuomenės suartėjimui.
Demokratijose aukštųjų mokyklų veikla yra grindžiama autonomija ir akademine laisve. Studentai turi įgyti platų požiūrį. Geriausia suspėti sudalyvauti mainų programoje užsienio aukštojoje mokykloje ir susipažinti su įvairiais dalykais bei požiūriais. Studentai ne visada žino kokį norės dirbti darbą po studijų, o neretai nori persikvalifikuoti ir juk visai nesunku padirbus keletą metų vienoje srityje, viską pakeisti ir pereiti kitur. Naujosios policijos mokyklos žinybiškumas, priklausymas Vidaus reikalų sistemai, yra autonomijos atsisakymas ir grįžimas atgal.
Naujos darbo vietos
Vidaus reikalų ministrė jau planuoja, kad naujoje kolegijoje dar šiemet pradės mokytis 200 kursantų. Iškart kyla klausimas, iš kur atsiras nauji dėstytojai, programos, tarptautiškumas, ryšiai? Ne paslaptis, kad policininkai išeina į atsargą 40–45 metų. O ką tada veikti? Ar nebus naujoji kolegija kaip tik ir tinkama buvusių policininkų naujoms darbo vietoms?
Policijos automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybės atstovai aiškina, kad naujosios kolegijos reikia, nes Mykolo Romerio universitetas neteisingai ruošia pareigūnus. Suprantama, kad universitetas suteikia išsilavinimą, o jau paskui pats absolventas nuspęs ar jis bus policininkas, ar verslininkas, ar politikas ar dar kas nors. Ministerija gi nori, kad būtų „gaminami „oficieriai“. Toks „oficierius“ tiesiog privalės tarnauti policijoje, arba turės vėl iš naujo mokytis, nes jo diplomas ir įgytos žinios bus „policinės“. Sistema žmones darys priklausomais, o priklausymas, baimė išeiti, grąžina sistemą į ten, iš kur mes pabėgome.
Jei pažiūrėtume į policijos pasitikėjimo reitingus, tai dabar jie yra aukščiausi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, tai kaip čia taip? Visuomenė mano, kad policija dirba vis geriau, pasitikėjimas auga, bet Vyriausybė nori įsikišti ir viską keisti?
Vyriausybė deklaravo, kad optimizuoja aukštųjų mokyklų tinklą, bet padarė išimtį. Lietuvoje kuriama nauja uždara pareigūnų gamykla, kurioje labai tikėtina dirbs policijos veteranai. Kodėl jos reikia, argumentų trūksta, bet tai tikrai galėtų būti darbo vieta buvusiems pareigūnams, net pačiam premjerui Sauliui Skverneliui ar kancleriui Algirdui Stončaičiui.
O gal Premjeras vėl sakys, kaip ir keliuko atveju, kad nieko nežinojo apie naujos kolegijos steigimą?
LVŽS susirinko į tarybos posėdį Naisiuose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis, penktadienį pranešęs galutinai apsisprendęs artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), teigia nebijantis kandidatuoti Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje apygardoje. Visgi ministras pirmininkas akcentuoja, kad jo prioritetas yra sėkmingai vadovauti Vyriausybei, todėl pripažįsta, jog labai įsitraukti į rinkimų kampanija jam greičiausiai nepavyks.
„Dėl to, kad su valstiečiais turbūt net klausimų nekyla. Aš esu šios valdančiosios daugumos narys ir, matyt, natūralu, jeigu mes turime pagrindinę mintį, kad leiskite mums tęsti darbus, tai jeigu rinkėjas nuspręs, kad juos reikia tęsti, tai mes tęsime, jeigu ne, tai bus kitaip“, – po LVŽS tarybos posėdžio teigė S. Skvernelis.
Premjeras sako nebijąs kandidatuoti vienmandatėje rinkimų apygardoje. Visgi jis akcentuoja, kad pagrindinis jo prioritetas yra Vyriausybės darbas, toėl pripažįsta, kad jo įsitraukimas į rinkimų kampaniją nebus labai aktyvus.
LVŽS Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš nebijau, aš ne kartą kalbėjau, nieko nebijau – jeigu apsisprendi, tai darai. Bet, aišku, vienmandatėse yra lygiai tas pats darbų paskirstymas. Aš jau kartojau ir jums, ir tą šiandien galiu sakyti, kad visgi prioritetas yra šios Vyriausybės darbas“, – akcentavo premjeras.
„Tai liečia tiek mane, tiek ir ministrus, šiandien bent pusė jų yra ir Seimo nariai, ir tai yra pagrindinis darbas, jis bus iki maždaug gruodžio mėnesio, kol susiformuos nauja Vyriausybė. Taip kad mūsų dalyvavimas ir rinkiminėje kampanijoje yra labai minimalizuotas, lygiai tas pats liečia ir vienmandates, tai tam tikros rizikos yra“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad LVŽS turi alternatyvų, kas vietoje jo galėtų vesti 2020 metų partijos rinkimų sąrašą.
„Aš manau, kad ši bendruomenė jau subrendusi ir turi apsispręsti. Tikrai yra skirtinga situacija nei 2016 metais, kada nebuvo alternatyvų. Aš manau, kad dabar yra ir pačioje partijoje jau subrendusių žmonių ir jaunimo suaugusio, kuris galėtų imtis šitos lyderystės“, – sakė S. Skvernelis. Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Bus reitingavimas ir partijos nariai nuspręs, ką norėtų matyti, tai, manau, kad tai bus objektyviausia ir atspindės tas nuotaikas, kokios yra“, – pridūrė jis.
Premjeras tikina, kad pagrindinė jo ambicija kol kas yra suvaldyti koronaviruso krizę ir jos pasekmes ir sąžiningai pabaigti Vyriausybės kadenciją.
R. Karbauskis dvejoja, ar kandidatūrą kelti vienmandatėje rinkimų apygardoje
Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis po partijos tarybos posėdžio sakė dar nenusprendęs, ar kels savo kandidatūrą vienmandatėje rinkimų apygardoje. LVŽS lyderio teigimu, šis klausimas vis dar yra svarstomas. Pasak politiko, pagrindinė problema, kodėl šis klausimas vis dar svarstomas, – jis neturintis pakankamai laiko skirti vienmandatei rinkimų apygardai.
LVŽS Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Ramūnas Karbauskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš dabar į tą klausimą neatsakysiu, mes turime daug klausimų, į kuriuos mes dar neatsakėme, mes padarysime taip, kaip geriausia, kad pasiektume maksimalius rezultatus rinkimuose“, – teigė R. Karbauskis.
„Mano problemos, jeigu šnekėtume apie šitą kadenciją, yra tai, kad aš vienmandatėje apygardoje beveik neturiu laiko ir man yra nesmagu prieš savo rinkėjus. Tai čia yra argumentas, kad šį klausimą dar reikia svarstyti“, – pridūrė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Anot Ramūno Karbauskio, posėdyje aptarta situacija valstybėje, pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams.
LVŽS tarybos posėdyje pabrėžta, kad ypatingai svarbi koalicijos partnerių sėkmė artėjančiuose rinkimuose. Nutarta kai kuriose vienmandatėse apygardose kelti bendrus kandidatus su koalicijos partneriais. Posėdyje patvirtinti šeši bendri kandidatai: Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas – Vilniuje, socialdarbietis Rimantas Sinkevičius – Jonavos apygardoje, šios partijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė – Telšių apygardoje, žemės ūkio ministras Andrius Palionis – Dainavos apygardoje, prof. Antanas Vinkus – Kuršo apygardoje, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ lyderis Naglis Puteikis – Danės rinkimų apygardoje. Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
LVŽS lyderis R. Karbauskis anksčiau yra teigęs, kad jo vadovaujama partija S. Skvernelį norėtų matyti vedant LVŽS sąrašą Seimo rinkimuose. Politiko teigimu, S. Skverneliui vesti partijos sąrašą būtų logiška, nes jo reitingas tarp „valstiečių“ yra aukščiausias.
Premjeras, reaguodamas į tokią R. Karbauskio nuomonę, anksčiau teigė, kad pats dar nežino, ar apskritai liks politikoje. Visgi jis pabrėžė, kad nusprendęs tęsti politiko karjerą rinkimuose dalyvautų tik su LVŽS.
Gyvename ne tik pandemijos, bet ir socialinį mūsų visuomenės kūną pastoviai naikinančio korupcijos vėžio būsenoje. Skandalas veja, skandalą, dažnai net nebesuprantame, kas vyksta.Taip plinta nepasitikėjimas ir nusivylimas.
Ne taip seniai stebėjome teisėjus įeinančius, tiesa, ir greitai išeinančius iš Lukiškių kalėjimo. Jau net pamiršome, kuo viskas baigėsi. O kiek prisiskaitėme ir prisiklausėme apie Elgijaus Masiulio „šnapso dėžutę” su kyšio pinigais. Čia ir be „tulpių” pašto neapsieita.
Kiek vilčių ir pažadų buvo po garsios VSD pažymos apie MG Baltik išviešinimą. O baigėsi šnipštu… Galima vardyti ir vardyt. Tačiau manau, kad visi su manimi sutiks, kad esminio lūžio kovoje su korupcija nesugebėjo pasiekti nė viena valdžia. Suima, žiniasklaida patriukšmauja, o paskui viskas nutyla iki sekančio karto. Štai ir dabartinis skambus STT ir prokuratūros, gan žinomų ir įtakingų verslo pasaulio atstovų suėmimas. Ir ką, garbūs ponai dabar beaiškintų, o žala jau padaryta. Ir taip Lietuvoje verslininkus įprasta laikyti „vagimis”. Tai po šio skandalo bus dar blogiau, kaip jis bepasibaigtų. O juk yra daug dorų ir sąžiningai, bei skaidriai dirbančių verslo atstovų. Deja, šaukštas deguto ir bačką medaus pagadina.
Mokslo pažanga ir aukštosios technologijos drąsiai braunasi į mūsų gyvenimus ir juos keičia. Bet eksponentiškai besivystantiems technikos ir technologijų pokyčiams, netinka vėžlio žingsniui prilygstanti, žmonių socialinių santykių kaita. Nemaža dalis homo sapiens atstovų savo intelektualiniu išprusimu, o ypač moralinėmis – dorovinėmis nuostatomis, nelabai skiriasi nuo feodalinio – baudžiavinio bendruomenės santykių įsivaizdavimo, jų interpretavimo bei taikymo praktikoje.
Neseniai, vienoje diskusijoje, manęs paklausė: kodėl žmonės tokie gobšūs? Tai svarbus klausimas. Galima būtų teigti, kad viskas slypi žmogaus prigimtyje. Juk mumyse yra du pradai: angelo ir žvėries. Gyvojoje gamtoje retai sutiksi plėšrūną, kuris žudytų savo gentainį be priežasties. Taip atsitinka tik tada, jei vienam iš jų gręsia nustipti iš bado. O žmogus labai dažnai žudo be priežasties, dažnai vien tik iš gobšumo. Antra vertus, kartais, tas pats žmogus gali būti labai atidus ir net padėti savo artimui, kurį prieš tai nuskriaudė.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Garsus XX a. dramaturgas ir mąstytojas Moemas Samersetas taikliai apibendrinio išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą kaip didelį gėrį – labdaros ar paramos dalybas: „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“ Viduramžiais žmonės žudė ir plėšė, o šioms nuodėmėms atpirkti, statė bažnyčias. Šiuolaikinis lupikautojas (su nedilelėmis išimtimis) taip pat elgiasi panašiai, tik ženkliai rafinuočiau.
Mes esame socialinės būtybės, vieni nuo kitų, daugiau ar mažiau priklausomi. Todėl ir turime elgtis socialiai – bendruomeniškai. Gyvendami matyti ne tik savo asmeninį interesą, bet ir bendrus siekius bei tikslus. Mes manome, kad pastaruoju metu, visuomenėje vyraujantis psichologinis klimatas, paremtas skandalų kultūra, yra neperspektyvus ir vedantis šalį į aklavietę. Būtent ši problema yra lemianti ir didelėje emigracijoje, vedančioje prie Lietuvos išsivaikščiojimo. Svarbiausia ko mums trūksta – tai atviro, skaidraus bendravimo. Atviro pokalbio apie problemas ir geranoriškos diskusijos apie būdus, kaip spręsti kylančias problemas.
Man teko dirbti su skandinavais prie verslo skaidrumo problemų. Sukaupęs patirtį, paruošiau Skaidrumo sistemos koncepciją, kurios pagrindu būtų tikslinga parengti Skaidrumo sistemos kodeksą. O tai taptų tuo pamatu, ant kurio galima būtų kurti skaidrią teisingą valstybę. Šią idėją dar prieš trejus metus pristačiau Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui. Išklausęs jis net suplojo rankomis ir pažadėjo visokeriopą paramą. Pažadėjo, bet netesėjo – net nepajudino piršto. O jei jis būtų šią idėją stūmęs taip atkakliai, kaip tvirtai laikosi savo kėdės, jau visa Lietuva apie tai žinotų.
Kiek vėliau tai pristačiau premjerui S. Skverneliui. Iš pradžių jam irgi patiko, bet toliau pavedė rūpintis savo klerkams (kitaip jų negaliu pavadinti). Pas premjerą jų ten gausybė ir visi labai susireikšminę.Kuo tai baigėsi? Ogi kaip visada, viskas pas juos dėl korupcijos tvarkoje ir nieko nauja daryti nereikia. Tai pareiškė ne kas kitas, o ponas Skirmantas Malinauskas. Kuo tada stebėtis teisingumo ministru E.Jankevičium, kurio pozicija buvo irgi tokia pati. Gerai, šaunu, bet dar geriau nieko nedaryti.
Politinė korupcija
Beliko dar J.E.LR Prezidentas, o gal gi jis pagelbės, tik ar jo aplinka leis. Pas mus susiklostė tokios įdomios tradicijos, kad iki aukšto vadovo taip paprastai neprasibrausi. Pirmiausia tave išegzaminuoja jo patarėjų bei padėjėjų armija ir jei jiems patinki, tada gal ir prileis. Tai irgi viena iš terpių bujoti korupcijai, nes tas, kas sugeba „privesti” prie sprendimus lemiančio asmens, tampa labai reikšmingas ir reikalingas. Taip matosi buvo ir su dabar STT sulaikytaisiais.
Išvada labai paprasta – tik visų santykių verslo bei politikos skaidrinimas ir plataus spektro šešėlinės ekonomikos užkardinimas, yra viena iš svarbių misijų išvalant šalį nuo korupcijos vėžio. Kartu būtinas – atviras geranoriškas dialogas bei visaapimanti visuomenės švietimo Programa „Mokomės gyventi išmanioje ir skaidrioje bendruomenėje“, įgyvendinimas. Manome, kad žinių plėtra apie ateinančias ar jau esančias naujoves bei atviras pokalbis apie skaidrių, nuoširdžių santykių svarbą dabartinėje ir ateities visuomenėje, pasitarnaus pačios visuomenės brandai irjo ssusitelkimui bendram daugumos tikslui – Gerovės valstybės kūrimui.
Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas
Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo posėdyje opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis kėlė klausimą, ar premjeras Saulius Skvernelis sąmoningai gina susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių dėl asmeninių naudų. Premjeras tuo metu teigė, kad opozicijos lyderis, nesulaukęs teisėsaugos išvadų, nuteisė ir kaltina ministrą anksčiau laiko. Todėl, įsitikinęs S. Skvernelis, dėl G. Landsbergio teiginių J. Narkevičiui verta kreiptis į teisėsaugą.
„Tenka apgailestauti, kad kai švenčiame Seimo šimtmetį, skamba tokie skandalai valstybėje. Bet negaliu nepaklausti premjero galbūt ir hipotetinio klausimo, premjere, jūs pats nuspręsit. Ar gali ministras, kuris ėmė 10 proc. „atkatą“, tikiuosi šis žodis jums suprantamas, už renovacijos projektus, būti atsakingas ir už šimtų milijonų skirstymą keliams ir kitiems milijoniniams projektams“, – klausė G. Landsbergis.
Premjeras pareiškė, kad konservatorių lyderis už savo žodžius turėtų atsakyti teisme.
„Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad opozicijos lyderis apkaltino vieną ministrą korupcine veikla. Jiems puikiai suprantamu žodžiu, „atkatų“, ėmimu. Tai už šiuos žodžius jums reikėtų imti ir atsakyti teisine prasme. Manau, susisiekimo ministras tai ir padarys“, – sakė premjeras.
G. Landsbergis stebėjosi S. Skvernelio atsakymu ir kėlė klausimą, ar ministras pirmininkas sąmoningai gina susisiekimo ministrą J. Narkevičių dėl asmeninių naudų.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Nepaprastai įdomu, kad jūs taip reaguojate. Aš pasakiau, kad klausimas hipotetinis, o jūs dabar pats įvardinote žmogų, kuris labiausiai atitinka mano klausimą (…) Premjere, ar jums neatrodo, kad tokia jūsų reakcija ir apskritai gynimas hipotetinio žmogaus yra šiek tiek susijęs su gerove. Vienas žmogus tvarkosi savo gerovę, vėliau tvarko jūsų. Premjere, ar nematote čia sąsajų?“, – vėl klausė konservatorių lyderis.
„Aš matau didesnes sąsajas, kai gali būti vienas ar kitas hipotetinis žmogus naudojasi valstybės turtu savo verslo interesams. Yra hipotetiniai žmonės, kurie už vieną eurą sugeba sklypus įsigyti. Arba šeimos nariai, kurie apskritai dovanų sklypus gauna. Tai hipotetiškai yra labai negerai“, – atsakė premjeras.
S. Skvernelis dar kartą pabrėžė, kad tikslius atsakymus dėl J. Narkevičiaus turi pateikti teisėsaugos institucijos. Pasak ministro pirmininko, įtarimus kelia ne J. Narkevičius, o žmogus, pateikęs informaciją apie ministrą.
„Teisingumo vykdo tik teisėsaugos institucijos ir teismai. Jūs dabar kaltinate vieną asmenį, konkrečiai ministrą, dėl galimų neteisėtų veiksmų. Taip, arba tai yra pasaka nuo pradžios iki galo, arba pranešimas apie galima padarytą nusikalstamą veiką. Bet kuriuo atveju, galutinis rezultatas turi būti teisinis, arba už tą pasaką, šmeižtą, melagingų žinių paskleidimą turi būti atsakomybė. O jeigu tai yra nusikalstama veika, tai turi teisėsauga ištirti apie galimą piktnaudžiavimą prieš 12 metų, kažkodėl tik dabar iškilusį, ir patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Noriu tik priminti, kad pagal tai, kas parašyta, yra asmuo, kuris pripažįsta, kad piktnaudžiavo. Tai, matyt, teisėsaugai nebus sunku atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, žinant šį asmenį, kuris pats veikė ir piktnaudžiavo prieš 12 metų viešuosiuose konkursuose su Vilniaus savivaldybės administracija“, – sakė premjeras.
Ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais. LRT Tyrimų skyrius teigia turįs duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, bendrovė atliko neapmokamus 100 tūkst. vertės darbus rekonstruojant politiko namą Trakuose. Didinga Trakų pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nekeičia savo nuomonės ir teigia, kad susisiekimo ministru jis nepasitiki. Pasak jo, atliktas dar vienas žurnalistinis tyrimas, parodo, jog ministras turi problemų ir negali tinkamai eiti savo pareigų.
Premjeras S. Skvernelis ketvirtadienį vis dar teigė pasitikintis ministru. Premjeras taip pat sako nematantis jokio skandalo ir žurnalistinį tyrimą įvardino kaip pasektą pasaką.
Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad taip pat netiki atlikto tyrimo objektyvumu ir teigia, kad abejoti J. Narkevičiumi priežasčių jis tikrai neturi.
Apklausa Lietuvos gyventojai išsakė lūkesčius dėl lyderių, kurie, jų nuomone, galėtų šalį išvesti iš koronaviruso sukeltos ekonominės krizės.
Visuomenė, rodo Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, linkusi manyti, kad tą padaryti labiausiai pajėgios yra dvi asmenybės: premjeras Saulius Skvernelis ir buvusi finansų ministrė bei rudenį vyksiančių Seimo rinkimų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
Įvertinus ir kitose apklausose matomą tiek vieno, tiek kito politiko populiarumą, tokios visuomenės nuotaikos neturėtų stebinti. Visgi balandžio 28 – 30 dienomis atliktos apklausos duomenys rodo, kad gyventojų paklausus, kas galėtų šalį išvesti iš bręstančios ekonominės krizės, politinių jėgų lyderiai nėra tie, apie kuriuos būtų apskritai pagalvojama.
Formaliai partijoms nepriklausantiems S. Skverneliui ir I. Šimonytei sulaukus didžiausio pasitikėjimo, parlamentinių partijų lyderiai, išskyrus valdančiųjų „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, respondentų buvo apklausoje neprisiminti. Tai, kad kai kurių viešojoje erdvėje matomų įtakingų partijų vedlių neįvardino nė vienas žmogus, ekspertai linkę aiškinti kaip visuomenės parašytą įvertinimą Seimui ar tiesiog kaip realistišką sprendimą rinktis tas asmenybes, kurios yra matomos kaip savotiškos vykdomosios valdžios ikonos.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai sugebėtų spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės problemas. Vykusioje apklausoje gyventojai asmenybes minėjo patys, jokio sąrašo nebuvo pateikta. Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Pirmajame dažniausiai paminėtų asmenybių penketuke atsidūrė S. Skvernelis (paminėjo 12 proc.), I. Šimonytė (11,8 proc.), sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (8,3 proc.), šalies vadovas Gitanas Nausėda (5,2 proc.) ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (4 proc.).
Visuomenė nemato lyderių tarp parlamentinių partijų pirmininkų
Kaip rodo apklausos duomenys, visuomenė lyderių, galinčių išspręsti koronaviruso sukeltas ekonomines pasekmes, tarp parlamentinių partijų pirmininkų iš esmės nemato. Kad ekonomines problemas galėtų spręsti socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, paminėjo vos 2 apklausoje dalyvavę piliečiai, o kad toks lyderis galėtų būti konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis, apskritai nebuvo nė vieno. Taip pat niekas neištarė Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ar „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo pavardės. Tuo tarpu, kad tokiu lyderiu gali tapti „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis, atsakė 1,6 proc. gyventojų.
Formaliai į paminėtų lyderių sąrašą, surinkę mažiau nei po procentą, pakliuvo realios jėgos Seime neturinčių partijų vedliai: Darbo partijos primininkas Viktoras Uspaskichas (paminėjo 0,9 proc.) ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė (paminėjo 0,5 proc.). Pastarosios politikės vedamai partijai priklausantį Vilniaus merą Remigijų Šimašių nedidelė dalis (0,8 proc.) apklaustųjų taip pat teigė matantys kaip asmenį, išvedantį valstybę iš ekonominės krizės.
Nepaisant to, kad konservatorių pirmininko G. Landsbergio visuomenė nemato atsakingo sprendžiant pandemijos sukurtas problemas, kitos Tėvynės sąjungos gretose veikiančios asmenybės dažniausiai paminėtų pavardžių sąraše figūruoja. Be buvusios finansų ministrės, į dešimtuką pakliūva europarlamentaras ir buvęs premjeras Andrius Kubilius: jį paminėjo 1,1 proc. respondentų. Lygiai tiek pat respondentų paminėjo socialdemokratams priklausantį buvusį eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį.
Kaip rodo apklausa, visuomenė dažniau linksta pasisakyti, kad su krizės pasekmėmis galėtų susidoroti joje formalios galios neturintys veikėjai. Respondentai išskyrė žurnalistą Andrių Tapiną (1,8 proc.), ekonomistus Nerijų Mačiulį (1 proc.), Raimondą Kuodį 0,6 proc.).
Paminėti buvo ir kai kurių ministerijų vadovai: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (0,8 proc.), Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (1 proc.), finansų ministras Vilius Šapoka (0,6 proc.).
Kas ketvirtas gyventojas lyderių nemato
Surengtoje apklausoje respondentai paminėjo 34 visuomenės veikėjus, kurie, jų nuomone, geriausiai suvaldytų dabartinę ekonominę krizę. Visgi kone kas ketvirtas gyventojas nemato aiškių lyderių, kurie galėtų sėkmingai spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės pasekmes: trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu, o dešimtadalis (10 proc.) atsakė, kad šalyje tokių lyderių tiesiog nėra. Teisinga ar neteisinga?
Dažniau už kitus nuomonės šiuo klausimu neturėjo moterys, jaunimas iki 30 metų, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį.
Sociologė apie tai, kad nėra Seimo lyderių: tai parlamento įvertinimas
„Baltijos tyrimų“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, apklausoje dalyvavę piliečiai, ko gero, vertino ne tik politinę lyderystę, tačiau atsakydami į klausimą asmenims kėlė ir reikalavimus dėl labai konkrečių ekonominių kompetencijų. „Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Klausimas visgi buvo, kas geriausiai sugebėtų spręsti ekonomines krizės problemas. Tad akcentai čia ir buvo dedami. Todėl sąraše atsirado ekonomistai arba tie, kurie yra netoli ekonomikos klausimų. Andrius Tapinas atsiranda kaip žmogus, rinkęs paramą apsaugos priemonėms įsigyti, taip pat minimi kai kurie ministrai, dalyvavę konkrečiuose krizės valdymo situacijose ir, žinoma, už bendrą krizės suvaldymą atsakingas A. Veryga“, – teigė R. Ališauskienė.
Vis dėlto sociologė sutiko, kad gauti duomenys šį tą byloja ir apie tai, kaip visuomenė regi Seimo darbą. Tai, kad svarstant apie valstybės ekonomines problemas išspręsti galinčius veikėjus, politinių partijų lyderiai beveik nefigūruoja, gali reikšti, kad Seimas šiais klausimais visuomenėje tiesiog buvo regimas kaip pasyvi institucija.
„Šiuo klausimu Seimas yra prapuolęs. G. Landsbergis mažai matėsi šiuo laikotarpiu, jo niekas nepaminėjo. Apklausoje Seimo pirmininko taip pat niekas nepaminėjo. Tad, ko gero, žmonės labiau mini tuos, kuriuos laiko kompetentingais valdymo, ekonomikos srityje, ir tuos, kuriuos dažniau mato viešojoje erdvėje“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Anot jos, į akis krinta ir tas faktas, kad labai didelė dalis gyventojų apskritai negali nurodyti, kas yra tie lyderiai, kurie galėtų susidoroti su kilusiais iššūkiais.
„Nėra įsitikinimo, kad vienas lyderis galėtų išspręsti užgriūvančias ir užgriūsiančias problemas. Kai kalba pasisuka apie ekonomines, socialines problemas – tai čia jau yra tam tikras vakuumas“, – teigė R. Ališauskienė.
I. Šimonytė matoma kaip opozicijos lyderė
„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime priklausanti I. Šimonytė, kuri apklausoje iš esmės nenusileidžia pirmojoje vietoje esančiam S. Skverneliui, visuomenėje yra regima kaip tikroji opozicijos lyderė. R. Ališauskienės manymu, buvusi finansų ministrė vis akivaizdžiau įsitvirtina kaip politikė, kurią linkę palaikyti valdantiesiems pritarti nenorintys piliečiai – ne tik konservatorių elektoratas. Todėl, svarstė sociologė, I. Šimonytės aukšta pozicija reitinge yra susijusi ir su tuo, kad tiek G. Landsbergis, tiek Liberalų sąjūdžio lyderė tarp apklaustų respondentų visai nefigūravo.
„Šimonytė yra matoma kaip ekonomistė, kaip buvusi finansų ministrė. Kita vertus, žvelgiant iš opozicijos, ji viešojoje erdvėje matoma ryškiau negu kiti. Be to, yra ir partinės preferencijos: tie, kurie palaiko opozicines partijas – Tėvynės sąjungą ar liberalus – jie natūraliai nemini „valstiečių“ atstovo ir mini Šimonytę. Tam tikra prasme ji matoma kaip opozicijos lyderė. Ne tik koronosviruso kontekste, bet ir apskritai“, – kalbėjo sociologė.
Jei visuomenė pamiršo parlamento lyderius – paradokso nėra
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tvirtina pernelyg nesistebintis rezultatais, gautais atlikus apklausą. Pasak jo, nėra jokio paradokso, jei visuomenė, išgirdusi prašymą pateikti pavardes asmenų, galinčių išvesti iš ekonominio sunkmečio, yra linkusi išskirti I. Šimonytę, bet kartu pamiršti kai kurių parlamentinių partijų lyderių vardus.
„Mes turime suvokti, kad visa šios pandemijos suvaldymo struktūra yra sutelkta Vyriausybės rankose. Žmonės žvelgia pirmiausia į tuos, kurie vienaip ar kitaip yra susieti su Vyriausybe arba bent asocijuojasi su Vyriausybės darbu, kaip Skvernelis ar ta pati Šimonytė. Į šį sąrašą pakliūva ir prezidentas, kuris turi daugiau galimybių nei Seimas bendradarbiauti su Vyriausybe. Žmonės ganėtinai realistiškai žvelgia į situaciją ir politikus skirsto į tuos, kurie yra Seimo politikai, ir tuos, kurie yra vykdomosios valdžios politikai“, – kalbėjo politologas.
Kadangi, tęsė profesorius, tiek G. Landsbergis, tiek liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen ar socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas neturi didesnės patirties vykdomojoje valdžioje, nieko keisto, kad ir visuomenės radare šiuo klausimu jie ir nefigūruoja.
„Nei Landsbergis, nei Paluckas, nei Čmilytė savęs niekada neparodė rimtai šiame kontekste. Apskritai mes jų nematėme vykdomosios valdžios rėmuose. Jie tapatinami su Seimu, kai tuo tarpu Šimonytė, nors ir būdama Seime, yra tapatinama su Vyriausybe. Dėl to šiuo klausimu Šimonytė yra išskiriama, o Čmilytė ir Landsbergis užmirštami“, – aiškino VDU profesorius. Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tą pačią apklausos rezultatų aiškinimo logiką L. Bielinis taikė ir komentuodamas faktą, kad, skirtingai nei opozicinių parlamentinių partijų lyderiai, „valstiečiams“ vadovaujantis R. Karbauskis žmonių prisimintas buvo.
„Ramūnas Karbauskis yra sietinas ne tik su Seimu, bet ir su sprendimais, kuriuos daro Vyriausybė. Jis ne kartą yra save tapatinęs su Vyriausybės veiksmais ir su Skverneliu ar jo priimamais sprendimais“, – apibendrino L. Bielinis.
D. Grybauskaitės vertinimas nenusileidžia G. Nausėdai
Premjero S. Skvernelio užimta vieta reitinge, respondentams apklausoje išsakius savo preferencijas, nuostabos nekelia, bet ekonomisto prezidento įvertinimas atrodo gan menkas. R. Ališauskienės manymu, tai, kad prezidentą, kaip galintį geriausiai suvaldyti ekonominę krizę, nurodė tik 5,2 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių, yra susiję su ganėtinai pasyvia jo laikysena krizės pradžioje.
Tad, akcentuoja sociologė, neatsitiktinai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kelis kartus sukritikavusi atsakingus už krizės suvaldymą asmenis bei vadovaujanti fondui, renkančiam lėšas kovai su koronavirusu, yra regima ne ką prasčiau nei dabartinis šalies vadovas.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Palyginus su tuo, kaip prezidentas buvo vertinamas iki krizės, tai dabar jam tekęs įvertinimas yra kuklus. Visgi jo elgsena per šią krizę, bent jau pradinis pasyvumas, atitinka ir apklausų rezultatus. Be to, panašų įvertinimą turi ir D. Grybauskaitė, kuri apskritai tik kelis kartus pasisakė. Tad ji sugeneruoja tokį patį palaikymą, kokį turi G. Nausėda eidamas pareigas“, – kalbėjo sociologė.
„Grybauskaitė šioje krizėje įšoko į savo batus, nes griežtai ir gana struktūruotai kalbėjo. Tuo tarpu Nausėda kalbėjo Verygos ar Skvernelio veiksmų fone“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2020 m. balandžio 28 – 30 dienomis. Tyrimo metu apklausti 536 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimo metodas – CAWI. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę, tyrimo rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų.
