Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pranešė, kad Valstybinis patentų biuras atsisakė registruoti pavadinimą „Tėvynės labui”.
„Valstybinis patentų biuras pranešė atsisakantis registruoti pavadinimą „Tėvynės labui” kaip didelę simbolinę vertę turintį žymenį”, – feisbuke rašė S. Skvernelis.
„Džiaugiuosi ir sveikinu tokį sprendimą. Jis pagaliau baigs diskusijas apie tai, ar ši frazė gali tapti kokio nors politinio judėjimo pavadinimu. Ne, negali – ir niekada netaps”, – pridūrė premjeras.
„Tėvynės labui” buvo S. Skvernelio šūkis Prezidento rinkimų metu.
Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Liūdna, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip žemai nukrito, teigia prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, komentuodamas premjero pareiškimą, esą kritika, tenkanti susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, yra deklaruojama tautiniu pagrindu.
„Kai aš skaičiau ministro pirmininko interviu, tai, prisipažinsiu, man buvo labai liūdna. Man liūdna, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas taip žemai nukrito ir kad tokius nepagrįstus kaltinimus formuluoja“, – „Žinių radijui“ sakė J. Neverovičius. Patarėjas pridūrė, kad, jo manymu, pats S. Skvernelis į politinį kontekstą įtraukia tautinių mažumų klausimą, taip siekiant pridengti sunkiai sprendžiamas Vyriausybės problemas.
„Aš nekaltinu ministro pirmininko, bet matau, kad tai panašu į bandymą tautinių mažumų klausimą išnaudoti jo problemų uždengimui“, – sakė J. Neverovičius.
Patarėjo teigimu, jam asmeniškai nekyla jokių abejonių dėl prezidento Gitano Nausėdos vertybių.
„Man nekilo nė menkiausio šešėlio ar abejonių dėl moralinio kompaso ir prezidento vertybių, kad jis galėtų taikyti diskriminacinį kriterijų. Atvirkščiai, jo kriterijus visada buvo profesionalumas, politinė atsakomybė ir moralės klausimai“, – teigė jis. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
J. Neverovičiaus teigimu, nepagrįstai Prezidentūrą puola ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Pastarasis piktinasi, kad prezidento patarėjai, pasak jo, galimai neteisėtai rinko informaciją apie lenkų tautybės piliečius.
J. Neverovičiaus teigimu, LLRA-KŠS vadovas turėtų viešojoje erdvėje keliamus klausimus adresuoti Vyriausybei.
„Pirmininkas (V. Tomaševskis. – ELTA), visų pirma, turėtų kreiptis į premjerą, kuris pradėjo svarstyti nacionalinį klausimą. Prezidentas savo pasisakyme kalbėjo tik apie partijos bičiulius, jokiu būdu nebuvo iškeltas tautinis klausimas. Tai ministras pirmininkas pradėjo rinkti medžiagą, kažkokias pažymas apie tai, kokia ten yra nacionalinė sudėtis. Ne prezidentas taip klausimą suformulavo“, – pabrėžė G. Nausėdos patarėjas.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis prakalbo apie teisinę atsakomybę prezidento patarėjams. Kiek anksčiau pirmadienio vakarą LLRS-KŠS išplatino pranešimą, kuriame deklaruota, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS išplatintame pranešime piktinosi, kad, pasak jų, galimai neteisėtai buvo rinkta informacija apie žmones tautiniu pagrindu.
„Toks duomenų rinkimo faktas gali būti traktuojamas kaip nediskriminavimo dėl tautybės principo pažeidimas bei prezidento patarėjų bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu“, – teigiama partijos pareiškime.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį Delfi publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Specialistai sako, kad somatiniai susirgimai ar ilgalaikiai negalavimai, ypač vėžinės ligos, uždeda juodą anspaudą ant visos asmenybės elgsenos. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Premjerui Sauliui Skverneliui mes linkėjome ir linkime pasveikti. Aš manau, kad tai nuoširdu, žmogiška ir krikščioniška.
Bet premjeras, matyt, dėl tų pačių priežasčių vis pažeria tam tikrų perliukų, kurie turi arba turi ne tik vietinį, bet ir tarptautinį atgarsį. Jo nuolatinis įtampos su Prezidentu eskalavimas jau peržengia valstybės ribas.
Turėdamas galvoje Prezidentūrą, neseniai DELFI jis pareiškė: „Didžiausią problemą matau tame, kad nukrypstama į galimą diskriminaciją (nekalbu apie konkrečias institucijas) tautiniu pagrindu. Dabar jau linksniuojama viskas – ir priklausymas partijai, ir Vilniaus, Trakų rajonų [valdžios] veikla“. Jis atskleidė, kad J. Narkevičiaus kandidatūra į ministrus jau nuo pat pateikimo dienos Prezidentūroje buvo vertinama skeptiškai. Kitaip sakant, tai, kad jis lenkas, G. Nausėda ir jo patarėjai akcentuoja kaip trūkumą. Premjeras savo interviu pridūrė, kad J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu, o dešinieji stengiasi koalicijos partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) sutapatinti su Rusijos grėsme.
Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tai, kad S. Skvernelis neprisiima atsakomybės už neskaidrią susisiekimo ministro veiklą ir klaidas, tarsi ir suprantama: premjeras nenori, kad būtų kompromituojama Vyriausybė ir jis pats, likus iki rinkimų devyniems mėnesiams. Ne paslaptis, kad kartu su R. Karbauskiu jie sutarę, jog valdančioji koalicija turi likti tvari, nors S. Skvernelio ir „valstiečių“ lyderio keliai artėjant rinkimams spalį gali išsiskirti.
Bet štai tautinės diskriminacijos akcentai gerokai pakerta valstybės prestižą ir V. Tomaševskiui bei Varšuvai įduoda į rankas galingus antilietuviškus argumentus. Juk premjero pareiškimų klausosi ir tarptautinės bendruomenės veikėjai. Juos be abejo išgirs ir tik ką Vilniuje viešėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius (Jacek Czaputowicz), kuris jau prikišo Lietuvai, kad jos valdžia nepakankamai remia lenkų švietimą. Anot aukšto svečio, Lenkija vis dar nepatenkinta ir dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo. Kitais žodžiais tariant, Vilnius ir toliau diskriminuoja vietos lenkus, o Varšuva, anot žurnalisto Anatolijaus Lapinsko, visam pasauliui rėkia, jog Lietuvos lenkams gyvenimas tampa pekla…
Gi premjero S. Skvernelio manymu, šitos peklos žaizdrą kursto ir Prezidentūra, reikalaujanti atsakomybės už neskaidrią lenkų atstovo J. Narkevičiaus veiklą. Štai taip Lietuva, pasak šiuos pranešimus sumaniai lukštenančio SPUTNIK‘o, tampa tautines mažumas diskriminuojančia šalimi. „Kur žiūri Briuselis?“ – klykia agentūros komentatoriai.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Opozicija kritiškai vertina premjero Sauliaus Skvernelio teiginius, kad prezidento Gitano Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
Pasak opozicijos lyderių, S. Skvernelis, viena vertus, neprisiimdamas atsakomybės už susisiekimo ministrą, vis giliau kasa konflikto duobę su prezidentu, kita vertus, pabrėžia jie, panašiais pareiškimais premjeras tiesiog rizikuoja valstybės nacionaliniais interesais.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad S. Skvernelis neprisiima atsakomybės už susisiekimo ministro neskaidrią veiklą.
„Susidaro įspūdis, kad premjeras yra chroniškai vengiantis pripažinti suklydęs ir prisiimti atsakomybę. O savo žodžiais vis giliau kasa konflikto su prezidentu duobę. Prezidentas, vasarą skirdamas Skvernelį premjeru, suteikė moralinį pasitikėjimo kreditą. Neprisiimdamas atsakomybės už savo ir savo aplinkos neskaidrią veiklą, premjeras nuvarė Vyriausybę į moralinį bankrotą“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat sako, kad premjeras tokiais pareiškimais tęsia konfliktą su prezidentu. Kartu, atkreipia dėmesį socialdemokratų lyderis, ministro pirmininko pareiškimų klausosi ne tik vidaus, bet ir tarptautinės bendruomenės veikėjai.
„Labai neišmintingas pareiškimas… Tokių panašių pareiškimų klausosi ne tik mūsų vidaus politikos vartotojai, bet taip pat ir mūsų kaimynai – tiek draugiški, tiek nedraugiški. Klausosi tiek mūsų strateginiai partneriai Lenkijoje, tiek mūsų geopolitiniai konkurentai Rusijoje. Pirmiausia vertinu šiuo aspektu“, – Eltai sakė G. Paluckas. Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Jo teigimu, kai kurių apsižodžiavimų tarp įtakingų valstybės lyderių šalies viduje tiesiog gali nesuprasti Lietuvos partneriai užsienyje. Todėl, pabrėžė G. Paluckas, panašūs pareiškimai gali atsisukti ir prieš Lietuvos interesus.
„Santykiai tarp premjero ir prezidento šiuo metu ganėtinai šiurkštūs. Todėl tokių pareiškimų ar panašios Ezopo kalbos artimiausiu metu neišvengsime (…) Jeigu mes esame jau pripratę viduje, atleiskite už išsireiškimą, kapotis, tai mūsų kaimynai nėra prie to pratę ir gali nevienodai suprasti, o gal ir panaudoti tokius pareiškimus prieš mūsų valstybės interesus“, – sakė G. Paluckas.
ELTA primena, kad premjeras interviu Delfi teigė, jog J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu. Vyriausybės vadovas tvirtina, kad dešinieji stengiasi koalicijos partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) sutapatinti su Rusijos grėsme.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kartu Delfi duotame interviu S. Skvernelis atskleidė, kad J. Narkevičiaus kandidatūra į ministrus, pasak jo, jau nuo pat pateikimo dienos Prezidentūroje buvo vertinama skeptiškai.
„Nežinau, ar tai pagrindinė priežastis, bet yra sutapimas – kai LLRA-KŠS tapo koalicijos dalimi, pradėta visais kanalais bandyti išstumti šią politinę jėgą iš koalicijos. Didžiausią problemą matau tame, kad nukrypstama į galimą diskriminaciją (nekalbu apie konkrečias institucijas) tautiniu pagrindu. Dabar jau linksniuojama viskas – ir priklausymas partijai, ir Vilniaus, Trakų rajonų [valdžios] veikla“, – Delfi sakė premjeras.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antivalstybine partija konservatorius pavadinęs premjeras Saulius Skvernelis teigia savo žodžių neatsiimantis ir nematantis, dėl ko turėtų opozicinės jėgos atsiprašyti.
„Neatsiimu aš nieko, nematau, dėl ko atsiprašinėti“, – trečiadienį po Vyriausybėje vykusio posėdžio 2020 metų išvakarėse išsakytus savo žodžius komentavo premjeras. Jo teigimu, jo paleista įžeidi replika konservatorių atžvilgiu buvo išsakyta biudžeto priėmimo kontekste, todėl, pabrėžė jis, biudžeto projektą kritikavusiems konservatoriams antivalstybinės partijos apibūdinimas tinka.
„Galime kalbėti faktais ir argumentais. Prisiminkime interviu kontekstą: biudžeto priėmimas… po priėmimo galime vertinti kiekvienas politinę jėgą, kuri nori palikti valstybę gyventi be pagrindinio dokumento, pagrindinio teisės akto ir plenarinio posėdžio metu renka parašus iš piliečių, kad būtų vetuotas valstybės biudžetas“, – argumentavo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad S. Skvernelis, baigiantis 2019 m., interviu portalui tv3.lt Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją pavadino antivalstybine. Jis tvirtino, kad ši politinė jėga veikia prieš Lietuvą. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jūs pasakykite, kada ji veikė už valstybę? Ji daro visus žingsnius, kurie galiausiai nukreipti prieš mūsų valstybę arba visuomenę. Žmonės buvo skurdinami, buvo įvairūs sprendimai, kurie finansinę naštą užkrovė ne vienam dešimtmečiui į priekį, padaryti nesuprantami sprendimai“, – kalbėjo tv3.lt portalui S. Skvernelis.
Po S. Skvernelio pareiškimo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė viltį, kad premjeras „atras savyje drąsos atsiprašyti“.
Jau kuris laikas, regis net 19-nioliktieji prabėgo (!), kai buvau padėjęs į šalį plunksną. Tiksliau sakant, ne plunksną, o kompiuterį, nes visi puikiai žino, kad plunksna dabar niekas nerašo, nebent kokie keistuoliai rašytojai iš praėjusio amžiaus.
Tam buvo dvi priežastys. Pirmoji, bet ne tokia jau svarbi, seną, ilgai tarnavusį ir galiausiai sugedusį kompiuterį pakeičiau į naują. Buvo sunku prie jo priprasti – tarsi prie naujos, seną pametus, žmonos. Dabar gi toks žmonų keitimo bumas – keičia kas tik netingi, ir būtinai į jaunas, kad patys atsijaunintų. Ir būtinai apie tai paskelbia instagramuose, kad lochai jais didžiuotųsi ir jais sektų.
Taigi – dvi Lietuvos. Ir jau nebeaišku, kuri labiau užteršta masine infantilumo sklaida
Antroji avinėlio tylėjimo priežastis buvo ta, kad nei prieššventiniu, nei pošventiniu laikotarpiu niekaip negalėjau pasiekti kažkur žemės mantijos gelmėse glūdinčių ir nušvitimą keliančių minčių.
Jų nebuvo ne tik mano galvoje.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės, kuri vadinasi Lietuva, valdžios vyrai ir moterys galvas barstėsi ne pelenais, (o turėtų), bet spalvingais blizgučiais. Net ministras Narkievičius, uolus katalikas, sakė, kad krikščioniškoje šalyje Šv. Kalėdų metu negalima nieko spręsti (matyt, turėjo mintyse savo atstatydinimo) klausimą.
Paskui atėjo Naujieji, po jų, žiū, ir Trys Karaliai.
Dabar laukiame Sausio 13-osios, kuri jau dabar sutepta po jos ateisiančia juodąja sausio 14-ąja, kuomet Lietuva pasirodys „visu savo gražumu“.
O gal nepasirodys?
Man tuo tarpu kyla paprastas, ir, kaip bebūtų liūdna, labai jau „valstietiškas“ klausimas: nejaugi esame tokia „šliumpių“ tauta, kad turime tiek laukti, užuot ryžtingai išoperavę pūlinį, dar prieš ateinant Trims Karaliams“?
Artėjančios apokalipsės akivaizdoje tyli ir Prezidentas, sustingęs laukime it sfinksas.
Šių mano padrikų minčių pabaigai – keli štrichai gerovės valstybės pažadui.
Savaitgalį atsitiktinai teko pasišnekučiuoti su vienu Šalčininkų rajono ūkininku. A.a šviesaus atminimo rašytojas Antanas Čalnaris tokio žanro pokalbius buvo įspraudęs į rubriką „Šeštadienio pokalbiai“. Kodėl šeštadienio? Ogi todėl, kad tik šeštadieniais kaimo žmogus gali plačiau atverti savo širdies sopulius, jeigu suprantate, apie ką kalbu.
Džordžo Orvelo romano „Gyvulių ūkis” viršelis
Taigi tas ūkininkas, visų galų meistras, idėjų ir sumanymų kupinas, pavydėtino optimizmo žmogus, aną šeštadienį buvo ir liūdnas, ir piktas. Jam, jau daugelį metų sėdinčiam invalido vežimėlyje ir visiškai nevaldančiam kojų, kelininkai ne tik kad nepataisė, bet dar ir sudarkė vieškelį link jo sodybos. O valdininkai jį siuntinėja vienas nuo kito, tarsi dar ir pasityčiodami.
Gal Narkievičius, susisiekimo ministeris, dar suspėtų tuo pasidomėti? Tikslų adresą duočiau.
Gaila, kad dauguma mūsų šalies valdžiažmogių vos tėra skaitę Orvelo „Gyvulių ūkį“, o ir tie, kurie skaitę, ne visi supratę, ir cituojantys tą „ūkį“ savaip, ir kur reikia, ir nereikia…
Linkėčiau, kad tie valdžiažmogiai, kurie dar neskaitė, perskaitytų ne tik apie „gyvulius“…
Labai daug minčių jiems galėtų sukelti Romain Gary Aušros pažadas.
Premjeras Saulius Skvernelis savo vardu užregistravo prekės ženklą „Tėvynės labui“, skelbia portalas tv3.lt. Antradienį portalas pranešė, kad Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje oficialiai paskelbta, kad gruodžio 2 dieną gauta paraiška registruoti prekės ženklą „Tėvynės labui“. Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje nurodyta, kad šio ženklo savininkas yra pats S. Skvernelis.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tv3.lt patvirtino, kad toks prekės ženklas buvo registruotas S. Skvernelio vardu. Jo teigimu, įregistravimo faktas nereiškia, kad kuriamas naujas politinis darinys.
“Šis šūkis tiesiogiai siejasi su S. Skverneliu, todėl norima jį apsaugoti. Tai nereiškia, kad S. Skvernelis kuria partiją ar politinį judėjimą“, – portalui tv3.lt situaciją pakomentavo S. Malinauskas.
ELTA primena, kad gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose būtent tokį šūkį savo rinkimų kampanijai pasirinko premjeras S. Skvernelis.
Rugpjūčio pabaigoje portalas LRT.lt paskelbė, kad Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas politinės partijos pavadinimas „Tėvynės labui“. Tuomet Registrų centre S. Skvernelio pavardė nefigūravo. Visgi žurnalistų klausiamas, premjeras leido suprasti, kad politinės partijos pavadinimą įregistravo jo aplinka, kad apsaugotų pavadinimą.
Šis faktas viešojoje erdvėje sukėlė diskusijas, kad premjeras ketina kurti naują politinį judėjimą 2020 m. Seimo rinkimams. Šias kalbas skeptiškai vertino „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai ne kas kita, kaip opozicijos skleidžiamai gandai ir valstybės pamatų ardymas.
Pirmadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sugrįžta į darbą. Dėl kelis kartus nustatyto nedarbingumo premjero darbe nebuvo nuo lapkričio 20 d.
Prezidentui Gitanui Nausėdai pastarąją savaitę pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, laukiama S.
Skvernelio pozicijos. Pirmadienio premjero darbotvarkėje, iškart po Vyriausybės posėdžio, yra numatytas skirti laikas S. Skvernelio komentarams dėl pastaruoju metu susiklosčiusių politinių aktualijų.
Laukiama Vyriausybės vadovo pozicijos ir dėl šalia S. Skvernelio namų asfaltuojamos gatvės.
Tai, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui, kelia klausimų, užsiminė ir Prezidentūra. Pasak jos, premjeras turės pateikti atsakymus ir dėl šio diskusijas sukėlusio bei oponentų kritiką lėmusio fakto.
S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Penktadienį ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui pratęstas laikinas nedarbingumas.
Pasak premjero atstovo Tomo Beržinsko, S. Skvernelio sveikata gerėja ir jis turėtų darbe pasirodyti pirmadienį.
„Premjero sveikata geryn, buvo planuojama, kad jis jau šiandien grįš į darbą, tačiau prireikė dar keleto dienų pilnai atsistatyti. Manau, kad jis tikrai bus darbe pirmadienį“, – Eltai teigė premjero atstovas.
Ministrą pirmininką laikinai pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka.
Dėl nustatyto nedarbingumo premjeras nedirba nuo praėjusio trečiadienio.
Ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai išreiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, vis dar laukiama S. Skvernelio pozicijos.
S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma.
Prezidentūra teigia, kad šalia premjero Sauliaus Skvernelio namų asfaltuojama gatvė kelia daug klausimų. Prezidento Gitano Nausėdos atstovo spaudai Antano Bubnelio Eltai perduotame komentare teigiama, kad į visus kilusius klausimus premjeras turės atsakyti pats.
„Dėl šios situacijos kyla daug klausimų ir, visų pirma, į juos turi atsakyti pats premjeras“, – teigia A. Bubnelis.
ELTA primena, kad 15min.lt atliktas tyrimas skelbia, jog iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui.
S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas 15min.lt atsiųstame atsakyme teigė, kad sprendimus, kam konkrečiai bus naudojamos gautos lėšos, priima ne Vyriausybė ar ministerija, o pačios savivaldybės. „Premjeras nėra jūsų minimos Upės gatvės savininkas ar vienintelis naudotojas“, – teigė jis.
Gausiausių Seimo partijų pirmininkai į šį 15min.lt atskleistą faktą reagavo skirtingai. Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsimena apie galimybę inicijuoti tyrimą, galintį turėti ir politinių padarinių. Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad šioje situacijoje problemų tiesiog nėra.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus sklaido premjero Sauliaus Skvernelio abejones ir teigia, kad universiteto docento Virgio Valentinavičiaus išsakyta nuomonė tikrai nėra oficiali universiteto pozicija.
„Universitetas kaip institucija gali išdėstyti savo oficialią nuomonę dėl mokslo, studijų, tyrimų, švietimo politikos, tačiau jame dirbančių dėstytojų pasisakymai viešoje erdvėje negali būti traktuojami kaip oficiali institucijos pozicija. Be to, kritiškų nuomonių gali būti pačių įvairių, o universitetas neužsiima dėstytojų asmeninių įžvalgų ir nuomonių cenzūravimu. Premjerui linkime tik paties geriausio, nepriklausomai nuo to, kokią kritiką jo atžvilgiu išsakė MRU politologai“, – sako V. Norkus.
Mykolo Romerio universiteto docentui Virgiui Valentinavičiui viešai išsakius savo nuomonę, ar dėl ligos premjerui S. Skverneliui nebūtų protingiau laikinai arba visiškai atsistatydinti iš einamų pareigų, per trečiadienį vykusią spaudos konferenciją premjeras Saulius Skvernelis svarstė, ar tai yra oficiali universiteto pozicija.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikina Kinijos žmones Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ųjų metinių proga.
„Esame pasirengę ir toliau gilinti bendradarbiavimą, taip pat stiprinti Lietuvos vaidmenį plėtojant Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių santykius. Manoma, kad mūsų šalių bendradarbiavimas, grindžiamas abipuse parama ir bendrais interesais, ateityje apims vis naujas sritis. Aukštų pareigūnų vizitai, išaugę dvišalės prekybos rodikliai, atverti Lietuvos žemės ūkio produkcijos keliai į Kiniją rodo stiprėjančius mūsų šalių ryšius“, – sakoma premjero sveikinime.
Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos Vyriausybė
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs žurnalisto Andriaus Tapino skundą Seimo kanceliarijai bei Etikos ir procedūrų komisijai dėl sprendimo, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtu jo skundas dėl premjero Sauliaus Skvernelio viešų pasisakymų apie jį, žurnalistą A. Tapiną, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą: įpareigojo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą ir priteisė iš Seimo kanceliarijos jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
A. Tapinas prašė teismo panaikinti kaip nemotyvuotą ir neteisėtą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vasario 8-osios sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą ir įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą pagal jo sausio 22 d. pateiktą skundą. Kaip rašoma skunde teismui, gruodžio mėnesį ministras pirmininkas S. Skvernelis susitikime su Seimo liberalų frakcija paskelbė A. Tapino garbę ir orumą bei žurnalisto reputaciją žeminančias žinias.
A. Tapinas viešu pranešimu kreipėsi į politiką premjerą S. Skvernelį, prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančias, žurnalisto garbę ir orumą žeminančias žinias. Ministras pirmininkas atsisakė tai padaryti, todėl pareiškėjas kreipėsi į Seimo Etikos iTeismas panaikino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą nepradėti tyrimo dėl A.Tapino skundor procedūrų komisiją su skundu, kurio vienas iš reikalavimų yra rekomenduoti premjerui viešai atsiprašyti A. Tapino. Seimo etikos ir procedūrų komisija atsisakė pradėti tyrimą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį administracinį ginčą, padarė išvadą, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija turi teisę nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo pateiktą skundą, bet ši komisijos diskrecija nėra absoliuti.
A. Tapino prašymą įpareigoti Komisiją pradėti tyrimą teismas atmetė, nes administracinis teismas negali priimti sprendimų, priskirtinų Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijai.
Teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės teigimu, šis teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Premjerui Sauliui Skverneliui svarstant apleisti šiuo metu užimamą postą Ministrų kabinete dėl pralaimėtų prezidento rinkimų, balandžio pabaigoje atliktos apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį 7 proc. išaugo pasitikėjimas jo vadovaujama Vyriausybe.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12 – 26 dienomis (į šį laikotarpį nepatenka S. Skvernelio deklaracijos trauktis iš pareigų) atliktų apklausų duomenimis, Vyriausybe šiuo metu pasitiki 48 proc. gyventojų (kovo mėn. pasitikėjimas siekė 41 proc.). Atitinkamai per mėnesį sumažėjo žmonių, sakančių, kad šiuo Ministrų kabinetu nepasitiki. Balandį nepasitikėjimas Vyriausybe siekė 49 proc., tuo tarpu kovo mėnesį žmonių, nurodžiusių, kad šia institucija nepasitiki, buvo 56 proc.
Taip pat per pastarąjį mėnesį net 8 proc. pakilo gyventojų pasitikėjimas Lietuvos žiniasklaida. Lietuvos žiniasklaida šiuo metu pasitiki 66 proc. ir 30 proc. mano priešingai (kovo mėn. pasitikėjo 58 proc. ir 38 proc. nepasitikėjo.)
Per pastarąjį mėnesį 6 procentiniais punktais taip pat pagerėjo teismų (pasitiki 32 proc. ir nepasitiki 59 proc.) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimai (63 proc. pasitiki ir 24 proc. nepasitiki), o 4 procentiniais punktais per šį laikotarpį ūgtelėjo gyventojų pasitikėjimas Prezidento institucija (atitinkamai 72 proc. ir 23 proc.), bažnyčia (71 proc. 19 proc.) ir „Sodra“ (62 proc. ir 31 proc.).
Apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki ugniagesiais – Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 92 proc. ir tik 6 proc. nurodo priešingai. Toliau tarp institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, rikiuojasi Lietuvos kariuomenė (pasitiki 74 proc. ir 19 proc. nepasitiki), Prezidento institucija, Bažnyčia, policija (atitinkamai 71 proc. ir 26 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (70 proc. ir 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba (63 proc.), Valstybės saugumo departamentas (62 proc. ir 24 proc.), Konstitucinis Teismas (62 proc.ir 30 proc.) ir „Sodra“.
Be šių 11 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki (daugiau nei šeši iš dešimties), dar yra 4 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai savivaldybės (58 proc. ir 36 proc.), Lietuvos bankas (56 proc. ir 37 proc.), Valstybės kontrolė (52 proc. ir 36 proc.) ir profsąjungos (42 proc. ir 37 proc.)
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 69 proc. ir pasitiki 28 proc.), teismais (nepasitiki 59 proc., priešingai mano 32 proc.) ir komerciniais bankais (atitinkamai 54 proc. 40 proc.). Dar yra dvi institucijos, kuriomis gyventojai daugiau nepasitiki, nei pasitiki – tai Lietuvos Vyriausybė ir prokuratūra (nepasitiki 46 proc. pasitiki 42 proc.).
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad neatsisako idėjos išeiti iš valdančiosios daugumos. Tiesa, jis pažymėjo, kad vyks dar Europos Parlemento (EP) rinkimai, po kurių tokių drastiškų sprendimų priimti gal ir nebereikės.
„Yra kaip yra, tauta pasisakė. Noriu pasveikinti tuos, kurie dalyvavo rinkimuose. Mes savo žodžio laikysimės. Konservatoriai teigia, kad surinko per 50 proc. balsų, tai jeigu taip yra, jie turi tokį didelį palaikymą, jie turės imtis atsakomybės“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
Jo manymu, jeigu EP rinkimai bus sėkmingesni – laimės daugiausiai mandatų – bus sprendžiama iš naujo, kaip pasielgti. Kitu atveju, galimybę formuoti Vyriausybę turės konservatoriai.
„Jeigu mes laimėsime EP, gausime daugiausiai balsų, tokiu atveju svarstysime, ką darysime toliau. Jeigu pralaimėsime – duosime konservatoriams formuoti Vyriausybę. Sąlyga paprasta – jeigu Gabrielius Landsbergis imasi atsakomybės, mes balsuojame už jį. Jei bus kitas variantas – mes nesutiksime ir bus išankstiniai rinkimai“, – tikino jis.
Pasak R. Karbauskio, šis sprendimas partijoje konfliktų iškelti neturėtų – „valstiečiai“ postų nesigviešią.
„Noriu pasakyti, kad mes kartu su S. Skverneliu esame viena komanda, niekada vieni kitų neišduosime ir niekada to nedarėme per tuos dvejus su puse metų. Tegu nesitiki kas nors, kad mes pradėsime vieni per kitus veikti, gvieštis valdžios. Mums tai niekada nebuvo savitikslis dalykas. Mes laikomės principo, kad jeigu neturime tautos palaikymo, jeigu laimi tie, kurie nori viską sunaikinti, ką mes esame padarę – tai tautos valia“, – tikino jis.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neigia jo atžvilgiu išsakytą kritiką, esą pareiškimais, kad Sauliui Skverneliui pralaimėjus Prezidento rinkimus perleistų daugumą kitai partijai, siekia surinkti daugiau balsų. Jo teigimu, jam įgriso konservatorių propaganda ir, jeigu visuomenė ja tiki, sako „valstiečių“ lyderis, tegu balsuodami Prezidento rinkimuose lemia dar ir Seimo bei Vyriausybės likimą.
Pasak R. Karbauskio, konservatorių kandidatui laimėjus Prezidento rinkimus dirbti būtų sudėtinga dėl spaudimo. Esą rinkimuose jis aiškiai mato du konservatorių kandidatus į prezidentus – Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą. Bet ir kiti kandidatai, sako R. Karbauskis, be S. Skvernelio, yra sąlyginai konservatorių.
„(Reikės – ELTA) tą spaudimą, kuris yra daromas visomis priemonėmis, kokiomis tik įmanoma, atlaikyti dar pusantrų metų esant konservatorių prezidentui. Tai kam save kankinti? (…) Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda yra akivaizdžiai konservatorių kandidatai. Balsavimas už bet kurį kitą – irgi už konservatorius. Taip jau yra. Nėra jokių alternatyvų Sauliui – ar balsuosi už Naglį Puteiki, ar Vytenį Povilą Andriukaitį, vadinasi, balsuoji už konservatorių kandidatą, nes tokiu atveju vienas iš jų arba abu patenka į antrą turą ir mes tai laikom atsakymu“, – teigė R. Karbauskis.
LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Anot LVŽS pirmininko, jis taip pat nenorėtų dirbti esant nepalankiam visuomenės vertinimui. Pasak politiko, visuomenė yra „užgulta propaganda“ prieš valstiečius ir jeigu rinkėjai tiki, kas jiems sakoma – tegu sprendžia atiduodami balsą.
„Visuomenė yra užgulta propaganda prieš valstiečius, užgulta absoliučiai. Jeigu ji pasiduoda ir mano, kad Gabrielius Landsbergis ir ta visa grupuotė, kuri iš tikrųjų apgavinėjo Lietuvą, išvaistė, praskolino, yra geriau, jeigu nori, kad šie žmonės grįžtų valdyti, tai kam laukti rinkimų?“ – sakė R. Karbauskis užsimindamas, kad tokiomis aplinkybėmis palaikytų idėją G. Landsbergiui tapti premjeru.
Jis pateikė pavyzdį, esą kodėl sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas nemėgstamiausių politikų Lietuvoje, nors „padarė be galo daug naudos Lietuvos žmonėms“.
„Atpiginti vaistai, susikalta su farmacija, alkoholio kontrolė ir visa kita. Ką su juo padarė viešieji ryšiai ir propaganda? Padarė vienu nemėgstamiausių Lietuvos politiku. Tai yra propaganda. Nė vienas buvęs sveikatos ministras nė iš tolo tiek darbų nėra padaręs Lietuvai ir jos žmonėms“, – teigė R. Karbauskis.
Jis taip pat mano, kad tokios kalbos gąsdina konservatorius, esą šie be valdančiųjų kritikos neturėtų ką pasiūlyti.
Politikas Ramūnas Karbauskis ir filosofas Krescencijus Stoškus. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Tokio scenarijaus aišku niekas nesitikėjo, nes jokia daugiau partija Lietuvos istorijoje to nedarytų, ką aš dabar šneku. Nes visoms joms valdžia yra savitikslis dalykas, kad ir kokios sąlygos, laikys ją savo rankose. Mums valdžia nėra savitikslis dalykas. Mes atėjome tarnauti žmonėms. Tai, ką aš pasakiau – yra visiška tragedija konservatoriams. Nes jie supranta – ką aš pasakiau, mes taip ir padarysime. Juk politikoje nėra įprasta, kad politikas darytų, ką sako, ir reikės prisiimti atsakomybę. O žiūrint į jų pusę, aš suprantu vieną – be pastovaus mūsų malimo, nieko nėra, ten tuščia. Majauskai ir t.t. Jeigu žmonės nori, tegu konservatoriai turi tą valdžią“, – sakė politikas.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Tokia ta liaudies patarlė – gili savo turiniu ir paprasta išmintimi.
Tačiau Lietuvos premjeras jau manosi tą griovį peršokęs, antraip ar būtų vakar paskelbęs, ką po savęs paliksiąs, kai tapsiąs Prezidentu.
Dingojas, kad jis tuo tvirtai įsitikinęs – kad jau Prezidentas. O drąsa – visuomet pagirtina.
O kad drąsos S. Skverneliui nestinga, vargu ar kas tuo suabejotų. Jis buvo ir Generaliniu policijos komisaru, ir Vidaus reikalų ministru, sugebėjo per vieną dieną atleisti net tris savo ministrus, įsiskaudinti dėl Prezidentės, neatsiklausęs Prezidentės nuskristi į Izraelį ir neužsukti pas Palestinos lyderį, pasiūlyti baltarusiams jų baigiamą statyti Astravo atominę elektrinę perdaryti į dujinę, ir t.t, ir t.t.
Taigi įvardijo įpėdinius: Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Kandidatai kaip kandidatai, lyg ir nieko neprikiši. Blogiau jau tikriausiai nebebus – skaičiuojant laiką nuo buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus kadencijos.
Norime gyventi nevergaudami. Vytauto Visocko nuotr.
Šiandien – Gegužė 1-oji. Tarptautinė darbo žmonių šventė. Tad reikėtų ne švęsti ir ne ilsėtis, o dirbti.
Labora!
Iki Prezidento rinkimų liko visai nedaug. Jie įvyks Gegužės 12-ąją.
Kas dėl darbo. Visom rankom (o jų, deja, tik dvi) balsuočiau tik už Aušrą Maldeikienę, bet ji, labai gaila, jau senokai iš tos kovos pasitraukė.
Paaiškinsiu, kodėl būčiau balsavęs būtent už ją. Ji viename interviu viename portale pasakė tai, ko niekas lig šiol nėra garsiai pasakęs (arba aš nesu girdėjęs): mąstymas ir yra pats tikriausias darbas!
Nuo savęs pridurčiau: tai labai sunkus darbas, bet jo vaisiai – patys saldžiausi.
Tačiau čia iškyla klausimas: o kaip gi išmokti mąstyti?
Pritariu šimtu procentų A. Maldeikienei – reikia skaityti knygas! Ne Valinsko memuarus apie Valinską, ne Tapino kasmet kepamą „grožinę“ literatūrą, ne pupyčių spontaniškus pirstelėjimus, o tikrąją literatūrą.
Kaip atskirti tikrąją nuo netikros? Į tai – sunkiausia atsakyti. Bet šiokį tokį patarimą galėčiau duoti (nemokamai).
Ne visuomet gražus, blizgus viršelis reiškia gerą knygą. Geriausia knyga – aptriušusiu viršeliu (reiškia, ją skaitė daug protingų žmonių).
Knygos storis – visiškai nieko nereiškia.
Nesivadovaukite jokia reklama, nes tai – pati tikriausia apgaulė.
Taip vadinamose Knygų mugėse – dar blogiau, ir dar daugiau šlamšto, nes gera knyga mėgsta tylą, o ne triukšmą.
Sužinokite apie autorius, kurie neserga puikybe (puikybė – didžiausia nuodėmė ir nesąmonė).
Vadovaukitės tik savo širdimi, protu ir intuicija.
Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš visų devynių kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus, regis dauguma težino Orvelo „Gyvulių ūkį“. Iš ko sprendžiu? O gi iš to, kad daugelis politikų jį tik ir cituoja, na, dar „Šauniojo Šveiko nuotykius“. Vienas ne taip seniai buvęs vienas iš trijų aukščiausiųjų politikų net yra sakęs, jog „Šveiko…“ autorius neva esąs ne Hašekas, o Havelas…
Visaip su tais politikais būna…
Tiek tų pamokslų : dar kartą su Gegužės 1-ąja, darbo žmonių švente!
Mąstykime (tai reiškia – dirbkime) visi, belaukdami Gegužės 12-osios.
Kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis tikina, kad būdamas šalies vadovu, aiškinsis, kas atsakingas už Lietuvoje veikusius JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimus.
„Taip, kelsiu kalėjimų klausimą. Visuomet, kada ateina į Vyriausybę sprendimas, kad mums reikia į depozitą dėti 100 ar 130 tūkst. eurų, kad būtų išmokėta tiems asmenims, kurie galimai buvo kankinami, visąlaik klausiu prokuroro – kaip tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi pasakyti, kas buvo, kas už tai atsakingas, kas tuos pinigus, dolerius lagaminėlyje į Lietuva įvežė, kur jie buvo paskleisti. Atsakymo nėra“, – sakė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) praėjusiais metais paskelbė, kad 2005-2006 m. Lietuvoje veikė slaptas JAV CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.
EŽTT priteisė 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje. Kaip teigiama JAV pareigūnų, jis priklausė „Al Qaedai“ ir prisidėjo prie Rugsėjo 11-osios išpuolių. Šiuo metu Abu Zubaydah yra kalinamas Kuboje, Gvantanamo bazėje.
JAV Senatas 2014 metų pabaigoje paviešino ataskaitą apie CŽV veiklą, kurioje rašoma apie įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po teroristinių Rugsėjo 11 dienos išpuolių. Nors ataskaitoje šalys įvardintos nebuvo, kelios nevyriausybinės organizacijos, o taip pat ir kalinto A. Zubaydah advokatė tikino, kad tai vyko ir Lietuvoje. Šalyje veikęs centras vadintas „violetiniu“. Lietuvos pareigūnai CŽV kalėjimo buvimo nepripažįsta.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybės kanceliarija, besikreipdama į teismą dėl žurnalistų, gina savo teises. Jis taip neigia esą tai žiniasklaidos persekiojimas.
Jo teigimu, Lietuva yra teisinė valstybė, o kreipimasis į teismą yra numatytas Konstitucijoje.
„Viena iš esminių valstybės stiprybių yra tai, kad esame teisinė valstybė. Kreipimasis į teismą yra kiekvienos institucijos ir piliečio konstitucinė teisė. Ir jeigu jūs galvojate, kad savo teises ginti teisme yra persekiojimas, tai aš su tokia pozicija nesutinku“, – Seime Vyriausybės valandoje sakė premjeras.
Replikuodamas į liberalo Gintaro Vaičekausko klausimą, premjeras taip pat pridėjo, kad vienas iš didžiausių pasiekimų, kad Lietuvoje galime turėti nešališką, nepriklausomą sprendimą, kurį priima teismas.
Kaip jau buvo skelbta, Vyriausybės kanceliarija kreipėsi į teismą siekdama įrodyti, kad 15min. tyrimų žurnalistai savo asmeninėse „Facebook“ paskyrose esą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Latvijos verslininkas ir buvęs politikas Ainaras Šleseris teigia, kad Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, sakydamas, jog latviai ir lietuviai yra konkurentai, o ne broliai, yra teisus.
„Ministras pirmininkas yra pasakęs, kad mes esame ne broliai, o konkurentai. Tiesą sakant, jis yra teisus. Mes ir esame konkurentai. Turime remti konkurenciją, tačiau turime remti atvirą ir sąžiningą konkurenciją, vienodas teises visiems. Mes būsime broliai per konkurenciją, jei ji bus sąžininga. Priešingu atveju, nebūsime nei broliai, nei konkurentai, o priešai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Šleseris.
ELTA primena, kad, kaip kiek anksčiau skelbė portalas LRT.lt, Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.
„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.
Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino tokį S. Skvernelio žingsnį užsienio politikoje. Pasak šalies vadovės, reikia didelių sugebėjimų daryti tokią tarptautinę gėdą.
„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
