Slovėnijos vyriausybė ketina per artimiausius šešerius metus papildomai skirti gynybos reikmėms 780 mln. eurų. Tai ketvirtadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pareiškė Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša.
 
„Slovėnijos vyriausybė pateikė parlamentui įstatymą, kuriame numatoma per šešerius artimiausius metus skirti 780 mln. eurų naujai ginkluotei pirkti. Tai leis padidinti šalies karines galimybes ir padaryti mūsų indėlį į NATO misijas ir operacijas svaresnį“, – sakė premjeras.
 
NATO duomenimis, 2019 metais Slovėnijos gynybos biudžetas buvo lygus 548 mln. eurų ir sudarė 1,04 proc. nacionalinio BVP. Šis rodiklis yra vienas žemiausių Aljanse, kuris nuo 2014 metų siekia, kad jo narės iki 2024 metų padidintų savo gynybos išlaidas iki 2 proc. BVP. Šio reikalavimo neatsisakyta ir kilus koronaviruso pandemijai bei gresiant sunkiai recesijai – ES ekonomikos nuosmukis 2020 metais gali siekti 8,3 proc.
 
Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Slovėnijos parlamentas pritars šioms išlaidoms ir kad ekonominiai pandemijos padariniai nesutrukdys jų realizuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 00:15

Slovėnijos prezidentas Boruta Pahoras. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu su Slovėnijos prezidentu Borutu Pahoru aptarė dvišalį bendradarbiavimą saugumo srityje, derybų eigą dėl ES Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo, Rytų partnerystės darbotvarkę.
 
Kaip praneša Prezidento komunikacijos grupė, Lietuvos vadovas pokalbį pradėjo nuo asmeninės padėkos Slovėnijos prezidentui už palaikymą ir padrąsinimą kovoje su koronaviruso krize, pažymėdamas, kad šioje kovoje yra itin svarbus tarpvalstybinis solidarumas bei dvišalių politinių ir ekonominių santykių stiprinimas.
 
Valstybių vadovai aptarė Rytų ir Pietų kaimynystės darbotvarkę. G. Nausėda visų Šiaurės, Baltijos šalių bei Lenkijos vadovų vardu pabrėžė šių metų birželio 18 d. planuojamo surengti Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo svarbą, kuris nubrėžtų naujas Rytų partnerystės politikos kryptis, paskatintų Rytų partnerystės šalis siekti europinės perspektyvos, įgyvendinti reformas.
 
Vadovai sutarė, kad ES itin svarbu turėti ambicingą Rytų ir Pietų partnerystės darbotvarkę, siekiant tų šalių ekonominės integracijos ir politinės asociacijos. Prezidentai pažymėjo, kad, rengiantis Rytų partnerystės forumui, svarbu vadovautis Vakarų Balkanų susitikimo patirtimi.
 
Lietuvos vadovas, kalbėdamas apie pagreitį įgaunančias derybas dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo, akcentavo, kad, vertinant dabartinę situaciją, būtina svarstyti didesnį ES biudžetą bei sukurti finansinius poreikius atitinkantį Europos atsigavimo fondą. Svarbu vadovaujantis objektyviais ekonominiais kriterijais sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
 
Pokalbyje pabrėžta, kad Sanglaudos politikos kryptis išlieka viena pagrindinių priemonių Europai atsigaunant po krizės, todėl šios bei Žemės ūkio politikos krypčių finansavimui reikalingas papildomas dėmesys.
 
G. Nausėda pasinaudojo proga Slovėnijos vadovui pristatyti Lietuvos susirūpinimą šalia Lietuvos sienos statomos Astravo AE saugumu ir tuo, kad ji neatitinka ES streso testų reikalavimų. Prezidentas pažymėjo, kad tai yra visos Europos Sąjungos ir jos piliečių saugumo klausimas, tad būtina, jog ES streso testų reikalavimai būtų įgyvendinti prieš pradedant elektrinei veikti.
 
Slovėnijos prezidentas asmeniškai Lietuvos vadovui ir visos šalies žmonėms palinkėjo stiprybės, kovojant su pandemijos plitimu ir jo socialiniais bei ekonominiais padariniais.
 
Vaizdo klipe, kuriuo Slovėnijos prezidentas pasidalijo savo tinklalapyje, jis lietuviškai kreipiasi į Lietuvos žmones ir itin teigiamai vertina Lietuvos pastangas efektyviai suvaldyti krizę. Į šį kreipimąsi Lietuvos vadovas atsakė vaizdo klipu, kuriame slovėnų kalba linki prezidentui B. Pahorui ir Slovėnijos žmonėms stiprybės bei sveikatos.
 
Slovėnijos prezidentas pakvietė Lietuvos vadovą susiklosčius palankioms aplinkybėms apsilankyti Slovėnijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.22; 15:52

Protestas Slovėnijoje. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienio vakarą Slovėnijos sostinėje Liublianoje daugiau nei 5 000 žmonių protestavo prieš apribojimus, kuriuos valdžia įvedė siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą, praneša dpa.
 
Mažesni protestai taip pat vyko kituose Slovėnijos miestuose, tarp jų Maribore, Celėje ir Koperyje.
 
Liublianoje demonstrantai prie parlamento rūmų atmynė dviračiais ir savo nepasitenkinimą reiškė signalizuodami dviračių skambučiais. Kai kurie jų triukšmą kėlė skambindami karvėms po kaklais rišamais varpais.
 
Kovo mėnesį Slovėnijos valdžia įvedė apribojimus, kurie jau palaipsniui atšaukiami. Tačiau vis dar draudžiami žmonių susibūrimai ir protestai.
 
Penktadienį vykusio renginio metu žmonės taip pat reiškė nepasitenkinimą neva korumpuota premjero Janezo Janšos vyriausybe.
 
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Slovėnijos viešųjų pirkimų agentūra iš užsienio per Slovėnijos platintoją įsigijo prekių kovai su koronavirusu. Teigiama, kad su valdžia siejamas platintojas iš sandėrio pasipelnė padidindamas prekių kainą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.10; 09:06

Slovėnijoje naujuoju šalies premjeru gali tapti buvęs komikas Marjanas Šarecas. EPA – ELTA nuotr.

Praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po parlamento rinkimų Slovėnijoje naujuoju šalies premjeru gali tapti buvęs komikas Marjanas Šarecas. Penkių partijų centro kairės mažumos koalicija trečiadienį oficialiai pasiūlė 40-metį į vyriausybės vadovo pareigas. Kairės pakraipos partija „Levica“, kuri žada toleruoti mažumos vyriausybę, dar iki penktadienio vykdys narių apklausą. Jai nariai pritars toleravimui, M. Šarecas iki kitos savaitės pabaigos gali būti parlamento patvirtintas poste.

Tada per dvi savaites M. Šarecas turės pateikti kabineto sąrašą, kuriam vėlgi reikės parlamento pritarimo. Jo koalicija parlamente turėtų 43 vietas iš 90. Tačiau jei naujo premjero rinkimai vėl žlugs, rudenį Slovėnijoje vyks nauji rinkimai.

Birželio 3-iąją vykusiuose rinkimuose M. Šareco Antisisteminis sąrašas (LMS) su 13 mandatų užėmė antrą vietą. Stipriausia jėga tapo prieš imigraciją pasisakanti buvusio premjero Janezo Jansos SDS partija, iškovojusi 25 vietas. Tačiau J. Jansai nepavyko sudaryti valdančiosios koalicijos.

M. Šarecas po savo komiko ir politinio kabaretisto karjeros pradžioje tapo šiaurinio Kamniko miesto meru. 2017-aisiais jis siekė prezidento posto, tačiau nežymia persvara pralaimėjo dabartiniam prezidentui Borutui Pahorui.

Informaciją pateikė Rasa Strimaitytė (ELTA)

2018.08.09; 00:01

Slovėnijos vyriausybės vadovas Miras Ceraras nusprendė atšaukti rugsėjo 27 d. numatytą vizitą į Zagrebą dėl Kroatijos ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus pareiškimo Jungtinėse Tautose, kad Tarptautinio arbitražo sprendimas dėl dviejų šalių teritorinio ginčo yra nepriimtinas, praneša „RIA Novosti“.

Kroatijos premjeras, ketvirtadienį kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, gynė poziciją, kurios laikosi jo šalis, anksčiau vienašališkai pasitraukusi iš arbitražo proceso sprendžiant ginčą su Slovėnija dėl pasienio teritorijų.

„Kitą savaitę turėjęs įvykti mano vizitas nebeturi prasmės“, – sakė M. Ceraras interviu Slovėnijos televizijos kanalui RTV.

Rugsėjo 27 d. numatytas dviejų šalių vyriausybinių vadovų susitikimas kaip tik ir turėjo būti skirtas arbitražo sprendimo implementacijos klausimui.

Tarptautinis arbitražas Hagoje birželio pabaigoje paskelbė sprendimą dėl ginčijamų dviejų šalių sienos ruožų sausumoje ir vandenyje. Be kita ko, Slovėnija įgijo teisę patekti į tarptautinius vandenis per Kroatijos teritorinius vandenis Adrijos jūroje, taip pat gavo tris ketvirtadalius Pirano įlankos ploto. Kroatija nesutinka su šiuo sprendimu.

Dvi šalys susitarė spręsti teritorinę ginčą arbitraže 2009 metais, bet 2015 metais Kroatija pasitraukė iš proceso, pareikšdama, kad teismas susikompromitavo, paskelbdamas slaptą informaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.23; 00:03

Antradienis, kovo 1 d. (Dobova, Slovėnija). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Slovėnijos Respublikos Prezidentu Borutu Pahor apžiūrėjo Slovėnijos ir Kroatijos pasienyje Dobovoje veikiantį pabėgėlių ir migrantų paskirstymo centrą bei susitiko su čia dirbančiais Lietuvos policijos pareigūnais.

Mūsų šalies pareigūnai padeda valdyti į Slovėniją iš Graikijos per Vakarų Balkanų valstybes plūstančius pabėgėlių srautus, užtikrinti jų registraciją, paskirstymą ir viešąją tvarką.

Continue reading „Lietuvos pareigūnai padeda valdyti migracijos srautus“

Pirmadienis, vasario 29 d. (Liubliana). Oficialaus vizito į Slovėniją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Slovėnijos Prezidentu Borutu Pahoru. Pagrindinis dėmesys valstybių prezidentų pokalbyje buvo skirtas neslopstančiai Europos migracijos krizei ir geopolitinio saugumo klausimams.

Prezidentės teigimu, ES vėluojant įgyvendinti strateginius sprendimus dėl pabėgėlių krizės suvaldymo, atskiroms šalims atkuriant vidinių sienų kontrolę, migracijos kryptys darosi nenuspėjamos. Lietuva ir Slovėnija yra nedidelės valstybės prie Šengeno erdvės išorės sienų, todėl gali susidurti su panašiais iššūkiais.

Continue reading „Padėdami Slovėnijai, padedame ir sau“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 29 – kovo 1 d. su oficialiu vizitu lankysis Slovėnijoje.

Susitikimuose su Slovėnijos Prezidentu Borutu Pahoru, Ministru Pirmininku Miro Ceraru ir Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Milanu Brglezu Prezidentė aptars šalių bendradarbiavimą įveikiant migracijos krizę ir valdant pabėgėlių srautus, geopolitinę saugumo situaciją ir atgrasymo priemones, kurių bus siekiama Varšuvos NATO viršūnių susitikime. Taip pat bus kalbama apie patirtį užsitikrinant energetinį saugumą ir ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas.

Continue reading „Prezidentė vyksta oficialaus vizito į Slovėniją“