Lyginant su liepos mėnesio tyrimo rezultatais, labiausiai ūgtelėjo gyventojų pasitikėjimas policija (7 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos banku ir savivaldybėmis, 4 procentiniais punktais pagerėjo Vyriausybės ir komercinių bankų vertinimas, o 3 procentiniais punktais pastarąjį mėnesį padidėjo pasitikinčių Prezidento institucija, „Sodra“ ir profsąjungomis.

Kitų institucijų vertinimai pastarąjį mėnesį nepakito arba pakito nežymiai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 3-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 84 proc.), policija (72 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Lietuvos kariuomene (66 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (65 proc.), Konstituciniu Teismu (63 proc.), Lietuvos banku (60 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc.), Valstybės saugumo departamentu (58 proc.), „Sodra“ (58 proc.), savivaldybėmis (54 proc.), Valstybės kontrole (51 proc.) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (50 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė gyventojų, dar yra dvi institucijos, kuriomis gyventojai dažniau pasitiki, nei nepasitiki – prokuratūra ir profsąjungomis.

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 67 proc.), Vyriausybe (54 proc.) ir teismais (51 proc.).

Kaip parodė apklausa, šiuo metu Seimu daugiau pasitiki nei nepasitiki tik vienos partijos rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų pasitiki ir 46 proc. nepasitiki). Kitų partijų rėmėjai Seimu dažniau nepasitiki nei pasitiki, o labiausiai šia institucija nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (86 proc.) bei Darbo partijos (82 proc.) rinkėjai.

Dabartine Vyriausybe dažniau pasitiki nei nepasitiki 3 partijų rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (73 proc. iš jų pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), Liberalų sąjūdžio (57 proc. pasitiki ir 38 proc. nepasitiki) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (54 proc. pasitiki ir 43 nepasitiki). Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai dabartine Vyriausybe dažniau nepasitiki nei pasitiki (46 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), o labiausiai S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybe nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (26 proc. pasitiki ir 82 proc. nepasitiki), Darbo partijos (29 proc. pasitiki ir 67 proc. nepasitiki) bei partijos Tvarka ir teisingumas (31 proc. pasitiki ir 62 proc. nepasitiki) rinkėjai.

Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 3-17 dienomis. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

84 

14 

2. Policija 

72 

26 

3. Prezidento institucija 

69 

25 

4. Bažnyčia 

68 

25 

5. Lietuvos kariuomene 

66 

28 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

65 

27 

7. Konstituciniu Teismu  

63 

29 

8. Lietuvos banku 

60 

35 

9. Lietuvos žiniasklaida 

59 

38 

10. Valstybės saugumo 
departamentu 

58 

31 

11 

11. Sodra 

58 

36 

12. Savivaldybėmis  

54 

42 

13. Valstybės kontrole 

51 

39 

10 

14. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

50 

37 

13 

15. Komerciniais bankais 

47 

48 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Profsąjungomis 

44 

41 

15 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

54 

19. Teismais 

42 

51 

20. Lietuvos Seimu 

31 

67 

       

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.08; 04:00

korupcija_pazaboti
Kaip pažaboti korupciją?

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius ragina finansų ministrą Vilių Šapoką ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę nedelsiant atlikti nuodugnius ir visa apimančius patikrinimus „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje bei „Registrų centre“ dėl ten vykdytų viešųjų pirkimų ir juos laimėjusių įmonių ryšių su šių valstybės valdymo įmonių valdymo organų nariais.

„Informacija dėl to, kad „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybai penkerius metus vadovavęs ir antrai kadencijai pateiktas Šarūnas Kliokys, kuris taip pat yra ir „Registrų centro“ valdybos narys, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kelia didelį nerimą. Atitinkamų sričių ministrai privalo nedelsdami informuoti Seimą ir visuomenę, ar šiose valstybės valdomose įmonėse buvo organizuoti tokie viešieji pirkimai, kuriuos būtų laimėję įmonės, susijusios su Š. Kliokiu“, – pranešime spaudai sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

Komisijos pirmininko nuomone, iki bus gauta visa reikalinga informacija tiek iš Vyriausybės, tiek kompetentingų institucijų, finansų ministras privalo nedelsdamas stabdyti visas procedūras, susijusias su „Lietuvos energijos“ valdymo organų tolesniu formavimu.

„Kai vieną dieną finansų ministras su patosu paskelbia, kad paskirta nauja stebėtojų taryba, kuri neva tęs buvusios „skaidrumo praktiką“, o už kelių valandų ministerijoje vykdomi poėmiai, tai kompromituoja ne tik įmonės valdymo organų skyrimo procedūrą, bet ir kelia abejones ministro kompetencija“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius. 

Korupcija. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip jau skelbta, teisingumo ministrė Milda Vainiutė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie Š. Kliokį, kuris yra Vį Registrų centro valdybos narys. Žiniasklaida skelbia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija užkirto kelią Š. Kliokiui tapti valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ naujos stebėtojų tarybos nariu.

Kaip ELTA jau skelbė, nustatyta, kad Finansų ministerijai pateikta įslaptinta informacija apie vieną iš kandidatų į UAB „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybą galimai buvo neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.09.01; 00:15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Saulius Urbanavičius ir direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus lankėsi Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biure (KNAB), kur susitiko su naujuoju KNAB vadovu Jekabs Straume.

Vizito metu institucijų vadovai aptarė tolimesnes tarnybų bendradarbiavimo galimybes korupcijos prevencijos ir nusikaltimų tyrimo srityse.

STT bendradarbiaudama su Latvijos KNAB atlieka dvejus ikiteisminius tyrimus, susijusius su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vykdomais viešaisiais pirkimais, vienas iš tyrimų yra pabaigtas ir atiduotas teisminiam nagrinėjimui.

Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, STT, kaip specializuota Lietuvos kovos su korupcija institucija, stiprina bendradarbiavimą su kitų užsienio šalių antikorupcijos institucijomis.

Nuotraukoje: KNAB direktorius Jekabs Straume ir STT direktorius Saulius Urbanavičius.

2017.07.21; 06:41

Šiandien Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 d.). Įtariamuoju R. Paksas buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Paksas, 2015 m. būdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, jos valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkstančių eurų kyšį. Už tai jis, įtariama, pažadėjo paveikti valstybės institucijas, jų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus.

Europos Parlamento nariui R. Paksui pranešimas apie įtarimą įteiktas po to, kai Europos Parlamentas š. m. birželio mėnesį panaikino jo teisinę neliečiamybę Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu.

Šiuo metu minimame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimą įteikti dar dviem asmenims.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija

2017.07.17; 16:50

Seimo narių grupė įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. Lietuvoje tokiems asmenims iki šiol nebuvo užtikrinama pakankama apsauga.

Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos kovo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui parengti. 17 narių darbo grupėje buvo Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.

„Su įvairių institucijų atstovais pavyko sutarti dėl esminių įstatymo nuostatų. Labai tikiuosi, kad įstatymas, kurio taip ilgai neturėjome ir kuris toks svarbus Lietuvai, bus priimtas kuo greičiau“, – teigia darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė.

Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.

„Pilietiški žmonės, padedantys kovoti su korupcija, kitais teisės pažeidimais, yra didelė atrama valstybei. Todėl valstybės pareiga – ryžtingai juos palaikyti ir apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio darbovietėje ar kitų grėsmių, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė. – Septynioliktoji Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą tobulinti pranešėjų apsaugos teisinį reguliavimą. Po Kalėjimų departamente atskleistų pažeidimų tai buvo ir mano asmeninis prioritetas. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami su Seimo nariais šį darbą kartu galėjome atlikti labai sparčiai“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.14; 10:03

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Šiandien ryte sulaikytas teisėjo papirkimu įtariamas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž. Gžimaila įtariamas davęs 1000 eurų dydžio kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui už tai, kad nagrinėdamas vieną administracinę bylą šis teisėjas priimtų palankų sprendimą Ž. Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.

Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius.

Prokuroro nutarimu R.Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.

Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.

Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

Generalinio prokuroro E. Pašilio sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu šiandien pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.

„Visuomenė pagrįstai tikisi, kad prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei prokuroras savo pareigas vykdys laikydamasis įstatymų ir moralės normų, brangindamas jam suteiktą pasitikėjimą. Todėl tokie veiksmai, kurie grubiai pažeidžia esminius teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo bei kitus prokuroro veiklos principus, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, yra netoleruotini.“ –teigia generalinis prokuroras E. Pašilis.

Per pastaruosius kelerius metus (nuo 2014 m. pradžios) ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 5 prokurorų atžvilgiu, du iš jų – šiemet. Du buvę prokurorai per šį laikotarpį teismų pripažinti kaltais. Iš viso šiuo metu yra atliekami du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, vienos bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.06.29; 15:05

Be abejo – Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą derėtų kuo kruopščiau ir nuodugniau išnagrinėti, kad ateityje nebeliktų nė kruopelės abejonių. Jei jau kalbėtume visiškai atvirai, tai reikėjo padaryti senų seniausiai. Bet kaip sako tautos išmintis: geriau vėliau nei niekada…

Siūloma suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams. 

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tokį nutarimo projektą antradienį Seimui 37 parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.

Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma atsakyti į 9 su A. Skardžiaus veikla susijusius klausimus. Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas bei pasiūlymus pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 10 d.

Siūloma įpareigoti komisiją nustatyti, ar „2005 metais AB „Lietuvos energija“ skelbtą konkursą dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų pagrįstai laimėjo daugiau kaip dvigubai mažesnę kainą nei du konkurentai pasiūliusi bendrovė ir ar A. Skardžius galėjo daryti įtaką to konkurso rezultatams?“

Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų nustatyti, ar atitinka tikrovę teiginys, kad „Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamas iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinis žemės naudotojas yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, o nuomos kaina yra keliasdešimt kartų didesnė nei kitiems žemės savininkams mokama kaina“.

Komisijai siūloma aiškintis, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, o jei keitėsi, tai dėl kokių priežasčių, ir ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, kartu ir žemės nuomos kaina.

Projektą inicijavę Seimo nariai norėtų išsiaiškinti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, nuslėpdamas faktą, kad galutinis žemės naudotojas yra vėjo jėgainių parką eksploatuojanti bendrovė.

Komisija taip pat domėtųsi, ar A. Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimų bei svarstymų Seimo plenariniuose, komitetų ar komisijų posėdžiuose, kai juose buvo svarstomi klausimai, susiję su atsinaujinančia ar vėjo energetika, ar teikė šiomis temomis siūlymų, ar jie buvo priimti.

Seimo narys Artūras Skardžius

Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma nustatyti, ar A. Skardžius „kaip nors dalyvavo ar teikė siūlymus įrašant į šiuo metu galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę Poveikio aplinkai vertinimą (PAV) dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką“.

„Ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš tų sprendimų, kuriuos priimant jis galimai asmeniškai dalyvavo, ar paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas“, – tai dar vienas iš 9 komisijai formuluojamų klausimų.

Komisijai taip pat siūloma nustatyti, „ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos įstatymus A. Skardžiaus žmonos ir Maskvoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Tradicija-L“ valdomos įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių, kai buvo brangiai sumokėta už įmonę, kuri nedisponavo žeme, o tik varganos būklės nusidėvėjusiais statiniais“.

„Kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai bei įsigiję tos įmonės akcijų, ar įgytų akcijų vertė atitinka investicijos dydį, kokie šių asmenų ryšiai su Seimo nariu A. Skardžiumi, ar tie ryšiai neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai“, – atsakyti į tokį klausimą siūloma komisijai.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys socialdemokratas A. Skardžius kategoriškai nesutinka su jam adresuotais kaltinimais, jis tvirtina visada gynęs tik viešąjį interesą ir nieko neprotegavęs.

Birželio 16 d. A. Skardžius laikinai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP).

„Gerbdamas partijos reputaciją nuo 2017 metų birželio 17 dienos laikinai stabdau savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, kol bus ištirta viešai apie mane paskelbta informacija“, – A. Skardžiaus žodžius cituoja LSDP informacijos centras.

Kaip skelbta žiniasklaidoje, A. Skardžius kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus esą gina parlamente. Skardžiams priklausančiame žemės sklype Šilutės rajone pastatytos vėjo jėgainės, o politiko šeima už tai gauna apie 24 tūkst. eurų per metus, tai yra gerokai daugiau nei greta esančių sklypų savininkai. Kaip parodė 15min.lt žurnalistinis tyrimas, politikas ne tik nenusišalina nuo susijusių klausimų svarstymo Seime, bet gina savo žemės nuomininkų interesus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.20; 08:30

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turėtų imtis parlamentaro Artūro Skardžiaus veiklos tyrimo ir nustatyti, ar jis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, proteguodamas vėjo verslininkų interesus, mano Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas. 

Vėjo jėgainės

Parlamentaro teigimu, tai taip pat atveria galimybę Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tyrimui dėl galimos prekybos poveikiu, kurios rezultatas – Seime priimti vėjo energetikos verslui palankūs sprendimai ir iš to paties verslo gautos pajamos.

Taip A. Anušauskas nutarė reaguoti į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Seimo narys Artūras Skardžius kasmet galimai gauna dešimtis tūkstančių eurų iš energetikos verslininkų, kurių interesus gina Seime. Remdamasis 15min. atlikto tyrimo duomenimis, parlamentaras sako, kad A. Skardžius vėjo verslininkams nuomoja jam Šilutės rajone priklausantį žemės sklypą, kuriame stovi vėjo jėgainių parkas, ir gauna gerokai didesnę nuomos kainą nei šalia esančių sklypų savininkai. A. Anušauskas atkreipia dėmesį, kad A. Skardžius aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, susijusius su elektros energija ir atsinaujinančiais ištekliais.

Seimo narys Artūras Skardžius

„Šiuo metu būtent dėl priešiškos A. Skardžiaus pozicijos yra vilkinamas dabartinės tvarkos dėl jėgainių statybos, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertino kaip ydingą ir sudarančią prielaidas korupcijai, pataisų priėmimas“, – sako parlamentaras.

Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Anušausko nuomone, tokie atvejai atskleidžia „vis dar neįveikiamas potencialios korupcijos džiungles, žemina Seimo autoritetą bei kelia dar didesnį visuomenės nepasitikėjimą valdžia“.

Tuo tarpu Seimo narė Aušra Maldeikienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išnagrinėti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl galimai supainiotų Seimo nario Artūro Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08:00

Diskusijoje „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?“ pristatytas viešojo ir privataus sektorių atstovų kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengtas Antikorupcijos vadovas verslui (AVV).

Renginys vyko Užsienio reikalų ministerijoje.

AVV parengtas STT iniciatyva, pagal Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą. Jį rengiant reikšmingai prisidėjo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA), AB DNB banko, UAB „Ernst & Young Baltic“, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Teisingumo ministerijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, AB Telia Lietuva (buvusi AB TEO LT), Nacionalinės antikorupcijos asociacijos, „Baltosios bangos“, UAB „Algoritmų sistemos“ atstovai, skirtingų sričių ekspertai, atsižvelgdami į viešojo ir privataus sektoriaus patirtį kovojant su korupcija.

Diskusijoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertė apžvelgė EBPO iniciatyvas, skatinančias skaidraus ir atsakingo verslo principų diegimą versle, taip pat pristatė EBPO Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ir EBPO Gairių daugiašalėms įmonėms poveikį verslui ir viešajam sektoriui. Šiomis gairėmis nustatomi daugiašalių įmonių elgesio standartai, kova su papirkinėjimu, prekyba poveikiu ir reikalavimu duoti kyšį.

Renginyje dalyvavo, pranešimus skaitė EBPO ekspertė, taip pat atstovai iš STT, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos verslo konfederacijos, UAB „Ernst & Young Baltic“, AB DNB banko, ESO, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA), advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“, Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, „Investors‘ Forum“ ir „Baltoji banga“.

Tikimasi, kad gerosios praktikos pavyzdžiai, pateiktos rekomendacijos ir parengtas AVV bus patogus ir naudingas įrankis privataus sektoriaus įmonėms, siekiančioms efektyvesnės korupcijos prevencijos.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2017.05.25; 05:30

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės gauti informaciją apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas. Siekiant kovoti su korupcija, papildomus įgaliojimus šiai tarnybai suteikė Seimas, priėmęs Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas.

Ketvirtadienį už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 5, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis mano, kad tokia įstatymo pataisa leis pareigūnams piktnaudžiauti, siekiant gauti informaciją apie finansus.

Kritikavęs įstatymo pataisas socialdemokratas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad STT suteikiama prieiga prie jautrios informacijos ir galimas piktnaudžiavimas ypač turint mintyje tai, kad gyvename „švogerių krašte“.

Toks teisinis reguliavimas, Seimo nario liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, atbaidys užsienio investuotojus, kurie gali pereiti į kituose šalyse esančius bankus.

„FNTT, Mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba šiuo metu gali gauti informaciją apie juridinių asmenų bankines sąskaitas“, – pastebėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak Seimo nario Dainiaus Gaižausko, ši įstatymo pataisa – antikorupcinė prevencinė priemonė. „Jokios išskirtinės teisės STT, lyginant su Mokesčių inspekcija, FNTT, Konkurencijos taryba, nesuteikiama“, – teigė jis.

Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šiuo atveju kalbama tik apie juridinius asmenis, o ne apie privačias sąskaitas. „Bankų paslapties vis daugiau šalių atsisako“, – remdama įstatymo pataisas sakė parlamentarė.

Įstatyme įtvirtinta, kad bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.

Priimtomis pataisomis taip pat reglamentuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.

STT įstatymo pataisos įsigalios šių metų liepos 1 d.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 15: 07

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę siekdama sužinoti, kaip buvo atsižvelgta į pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl vaikų priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės darželius.

Tik po STT papildomo kreipimosi Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo rengti Tarybos sprendimo projektą, kuriame numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas.

Taip pat Vilniaus rajono savivaldybė nepateikė duomenų bazės techninės specifikacijos, todėl STT pareigūnams nebuvo galimybės išanalizuoti duomenų bazės suteikiamų galimybių (keisti registracijos datą, numerį ar kitą) atitikties esamam teisiniam reguliavimui ir nustatyti, ar saugomos veiksmų atlikimo operacijos.

Dar 2015 m. rugsėjo 17 d. STT korupcijos prevencijos specialistai išanalizavo, kaip organizuojamas vaikų priėmimas į Vilniaus rajono darželius.

Buvo nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybėje neužtikrinamas skaidrus ir nešališkas vaikų priėmimas į darželius, kadangi nėra reglamentuojama, pagal kokį kriterijų (ar pagal prašymo registracijos datą ar pagal jo pateikimo datą) skirstomi šioje savivaldybėje gyvenantys vaikai į ugdymo įstaigų grupes, prašymo registravimo terminas, nusišalinimo galimybės, kai ugdymo įstaigos darbuotojai skirsto vaikus, su kuriais juos sieja giminystės ryšiai, vaikų paskirstymo proceso kontrolės vykdymas.

Atlikę antikorupcinį vertinimą, STT paprašė savivaldybių per tris mėnesius informuoti, kaip bus šalinami korupciją didinantys veiksniai.

Panašaus pobūdžio problemų STT specialistai nustatė ir kitose didžiausiose Lietuvos mietų savivaldybėse, tačiau pastarosios iškarto ėmėsi veiksmų dėl korupcijos rizikos veiksnių teisinio reguliavimo pašalinimo.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.05.05; 56

Kaune įvyko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) organizuotas renginys „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje?“, kurio metu pristatytas Antikorupcinės aplinkos kūrimo ir įgyvendinimo viešajame sektoriuje vadovas.

Renginyje dalyvavo apie 90 Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų ir atstovų, kuriems pavesta užtikrinti antikorupcinės politikos įgyvendinimą įstaigoje.

Antikorupcinės aplinkos kūrimo ir įgyvendinimo viešajame sektoriuje vadovas – pirmasis Lietuvoje susistemintas dokumentas, kuriuo siekiama kurti tvarią antikorupcinę aplinką viešajame sektoriuje, parengtas STT bendradarbiaujant su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Teisingumo bei Švietimo ir mokslo ministerijomis.

Renginio metu STT atstovai kartu su kolegomis iš „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto aptarė rizikingiausias viešojo sektoriaus sritis ir pagrindinius korupcijos rizikos veiksnius viešajame sektoriuje, antikorupcinio švietimo galimybes, naudą ir problematiką, pristatė korupcijos problemų diagnostinius – sociologinius tyrimus ir jų rezultatus.

Taip pat buvo aptarta teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo nauda, asmenų patikrinimo probleminiai aspektai, viešųjų ir privačių interesų konflikto valdymo, turto ir pajamų deklaravimo, pranešėjų apsaugos ir kiti aktualūs antikorupcinės aplinkos kūrimo viešajame sektoriuje klausimai.

„Džiaugiamės galintys pristatyti susistemintą metodinį dokumentą, kuriame pateikta patogaus formato informacija, susieta su praktiniais pavyzdžiais. Tikimės, kad Antikorupcinės aplinkos vadovas bus naudinga priemonė viešojo sektoriaus vadovams ir kitiems valstybės tarnautojams bei darbuotojams, padėsianti ne tik kurti korupcijai atsparią aplinką, bet ir ją palaikyti“ – sakė STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius.

Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje vadovas parengtas atsižvelgiant į Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, jo leidyba finansuota iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

Šiais metais Antikorupcinės aplinkos kūrimo ir įgyvendinimo viešajame sektoriuje vadovo pristatymai planuojami ir Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose bei Panevėžyje.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.05.04; 06:46

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl prekybos poveikiu išduodant leidimus užsienio šalių piliečiams laikinai gyventi Lietuvoje.

Teismas atmetė nuteistųjų – buvusios Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnės Renatos Romančikienės ir advokato padėjėjo Agniaus Ismailovo skundus ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo už prekybą poveikiu Renatai Romančikienei buvo skirta beveik 6 700 eurų bauda, o advokato padėjėjui Agniui Ismailovui – 5 573 eurų bauda.

Šį ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos Migracijos departamente STT Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo 2012 m. spalio 10 d., o teismui baudžiamoji byla buvo perduota 2015 m. kovo 9 d.

Tirdami neteisėto pasipelnymo korupcinę schemą, pareigūnai nustatė, kad siekiant, jog užsieniečiams būtų greičiau išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujantys teisininkai mokėdavo kyšius Migracijos departamente ryšius ir pažintis turėjusiam verslininkui. Pastarasis, savo ruožtu, dalį gautų pinigų, už pageidaujamą dokumentų sutvarkymo paspartinimą, perduodavo Migracijos departamento darbuotojoms. Tyrimo metu nustatyta, kad už tarpininkavimą verslininkui buvo mokama nuo 100 iki 300 eurų, o tokiu būdu buvo paspartintas dokumentų išdavimas keliolikai užsieniečių.

Ikiteisminį  tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdyba, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.26; 01:05

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai atliko ikiteisminės įvaikinimo procedūros antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad šis procesas turi teisinio reguliavimo spragų, leidžiančių užtęsti įvaikinimo procesą.

Savo iniciatyva atlikę vertinimą, STT korupcijos prevencijos specialistai nustatė, kad ikiteisminio įvaikinimo proceso etapuose neaiškūs tam tikrų tarnautojų veiksmų vykdymo terminai arba šie terminai yra per ilgi. Taip pat nėra nustatyta šio proceso greitesnė tvarka tuo atveju, kai įvaikintojo ir siūlomo vaiko poreikiai sutampa.

Procedūroje nėra aišku, kokios priežastys lemia įvaikintojų privalomų mokymų pradžią ir trukmę. Visa tai sudaro sąlygas vilkinti ir gerokai apsunkina įvaikinimo procesą ar net lemia šio proceso nesėkmę.

„Įvaikinimo procese įžvilgėme esminių trūkumų, sudarančių sąlygas korupcijos rizikų atsiradimui. Vis tik labiausiai neramina tai, kad pačioje įvaikinimo procedūroje nedetalizuojami asmens, siekiančio įvaikinti siūlomą vaiką, atrankos vykdymo principai pagal nustatytus kriterijus ir kaip pasiekiamas galutinis rezultatas, dėl to ne tik didėja nesėkmingo įvaikinimo rizika, bet ir sudaromos sąlygos sprendimą priimantiems asmenims pasielgti neskaidriai ir nesąžiningai – pavyzdžiui, vaiką įvaikinti atiduoti ne pagal visus kriterijus tinkamiausiems įvaikintojams, bet tiems, kurių tiesiog geresnė finansinė padėtis“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos vadovas Romualdas Gylys.

Pasak STT korupcijos prevencijos specialistų, įvaikinimo procedūros teisinis reguliavimas nenustato atvejų, kuriems esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipiasi į savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) dėl pakartotinio patikrinimo, kurio metu įvaikintojams galintys būti įvaikinti vaikai nesiūlomi, todėl įvaikintojams gali būti sudaromos dirbtinės kliūtys tęsti įvaikinimo procedūrą įrašant jį į norinčių įvaikinti vaikus asmenų sąrašus ir taip ją pailginti, kartu siūlant įvaikinti vaiką kitam įvaikintojui. Tarnyba taip pat gali neatlikti pakartotinio patikrinimo, kai jis iš tikrųjų būtinas įvaikintojui, ir tęsti įvaikinimo procedūrą.

STT atkreipia dėmesį, kad įvaikintojų parinkimas tam tikram vaikui priklauso nuo vieno asmens ir yra nekontroliuojamas, nes komisiją sudaro 4 Tarnybos Įvaikinimo skyriaus tarnautojai, iš jų 3 yra tiesiogiai pavaldūs Įvaikinimo skyriaus vedėjui (komisijos pirmininkui). Taip pat nenustatyta galimybė komisijos posėdyje dalyvauti stebėtojams, kurie galėtų būti iš kitų institucijų ikiteisminio įvaikinimo procese dalyvaujantys ir išmanantys šią sritį, nedaromas ir komisijos posėdžio garso įrašas.

Šios aplinkybės leidžia abejoti ar ikiteisminio įvaikinimo procedūra atliekama skaidriai ir objektyviai.

STT antikorupcinio vertinimo išvadą dėl įvaikinimo procedūros pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Tarnybai bei paprašė per du mėnesius informuoti kaip buvo atsižvelgta į pateiktas pastabas.

STT pareigūnai 2016 m. antikorupciniu požiūriu įvertino 266 aktualius teisės aktus ar jų projektus. Iš viso teisės aktų projektų rengėjams pateikta daugiau nei 600 antikorupcinio pobūdžio pastabų. Daugiau nei 70 proc. teisės aktų STT specialistai įvertino savo iniciatyva – atlikę analizę ir vadovaudamiesi prioritetinėmis kryptimis.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2017.03.23; 03:25

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos pareigūnai antikorupciniu požiūriu išanalizavo Šalčininkų rajono savivaldybės veiklą organizuojant, administruojant ir kontroliuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas bei savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovų privačių interesų deklaravimą.

Pareigūnai turėjo esminių pastabų dėl savivaldybės vykdomų vidaus sandorių skaidrumo, taip pat nepakankamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės.

Atlikus korupcijos rizikos analizę STT pareigūnai nustatė, jog savivaldybė sudarė vidaus sandorius su savo reguliavimo sričiai priklausančiomis UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“ ir UAB „Tvarkyba“. Šioms bendrovėms suteikė išimtines teises neterminuotai teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Šalčininkų rajono teritorijoje, nesudarius galimybių kitiems ūkio subjektams konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Pažeidimą konstatavo ir Konkurencijos taryba bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai taip pat nustatė, kad savivaldybės Komunalinio ūkio skyrius praktiškai nevykdo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės funkcijų, t. y. nekontroliuoja ar konteinerių ištuštinimas vykdomas laiku pagal grafiką, ar vykdoma reguliari ir savalaikė konteinerių būklės priežiūra, ar nustatytu terminu vykdomas trūkstamų, pavogtų ir sugadintų konteinerių pateikimas, pakeitimas/sutvarkymas ir pan.

Atliktos analizės metu nustatyta ir tai, jog savivaldybė nekontroliuoja, kaip jos reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovai vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

„STT rekomenduoja savivaldybei atsižvelgti į pateiktus pastebėjimus ir imtis konkrečių priemonių: įpareigoti savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovus, nedeklaravusius privačių interesų, tai padaryti. Komunalinio ūkio skyriui atlikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos priežiūrą ir kontrolę, aktyviai dalyvauti paslaugos patikrinimo planavimo procese“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys.

Taip pat siūloma tobulinti savivaldybės vidinį teisinį reglamentavimą, aiškiai numatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėseną ir kontrolę atliekančios komisijos funkcijas, įgaliojimus, jos kiekybinę ir kokybinę sudėtį.

Šalčininkų rajono savivaldybė įpareigota per 3 mėnesius nuo korupcijos rizikos analizės pateikimo informuoti apie nurodytų pasiūlymų vykdymą ar numatomą įgyvendinimą.

Per 2016 metus STT korupcijos prevencijos pareigūnai atliko 16 išsamių korupcijos rizikos analizių, antikorupciniu požiūriu įvertino 266 teisės aktus ar jų projektus.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.03.18; 05:55

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pradeda interneto svetainėse skelbti informaciją apie vykdomas korupcijos prevencijos priemones, tačiau svarbu užtikrinti išsamesnį šios informacijos pateikimą visuomenei, plėsti „Korupcijos prevencijos“ skiltyse pateikiamos informacijos turinį.

Vykdydamos 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos jau turėtų turėti savo interneto svetainėse visuomenei aiškiai prieinamą atskirą skiltį „Korupcijos prevencija“, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistai pastebi, kad iš 267 įstaigų ir institucijų beveik 60 kol kas tokios skilties neskelbia ir (ar) neturi.

Analizę atlikę STT korupcijos prevencijos specialistai pastebi, kad nors dalis įstaigų bei institucijų ir yra įsidiegusios skiltį „Korupcijos prevencija“, skelbia neišsamią, fragmentišką informaciją, arba neskelbia jokių duomenų ir nurodo, kad informacija yra ruošiama.

Nustatytos tvarkos reikalavimus visiškai atitinka tik Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Birštono savivaldybės ir Radviliškio rajono savivaldybės interneto tinklalapiai.

Skiltyje „Korupcijos prevencija“ institucijos ir įstaigos turi informuoti apie:

1) įstaigos korupcijos prevencijos programą ir jos vykdymą;
2) korupcijos pasireiškimo tikimybę;
3) korupcijos rizikos analizę ir joje nurodytų pasiūlymų vykdymą;
4) teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą;
5) pareigybes, į kurias pretenduojant turi būti surinkta informacija apie asmenį;
6) subjektą, atsakingą už korupcijos prevenciją įstaigoje, ir kitą aktualią informaciją.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat rekomenduoja skelbti informaciją apie vykdomą antikorupcinį švietimą ir visuomenės informavimą, korupcijos rizikos valdymą, kitas  korupcijos prevencijos iniciatyvas, antikorupcinio švietimo renginius. Institucijų tinklalapiuose svarbu skelbti, kam ir kokiu būdu galima pateikti pranešimus apie galimą korupciją, nurodyti darbuotojus, kurie nagrinėja šiuos pranešimus, jų kontaktus ir pranešimų nagrinėjimo tvarką.

2017.03.17; 04:51

Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai apgaule įgyjant didelės vertės žemės sklypą buvo pateikti asmenims A. V., A. Š. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei J. A.

Teismas A. V. ir A. Š. pripažino kaltais dėl nuosavybės teisių į svetimą žemę atkūrimo. A. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę trejiems metams ir atidėjo jos vykdymą dvejiems metams. A. Š. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei J. A. už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Buvusiai Nacionalinės žemės tarnybos vyresniajai specialistei atimta teisė dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ketverius metus.

Teismas konstatavo, kad A. V., siekė apgaule per A. Š. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 76,68 ha žemės sklypą, žinodamas, kad teisėti žemės paveldėtojai nepateikė institucijoms pirminio prašymo grąžinti žemę arba išmokėti kompensaciją. A. V. pasitelkęs kitą asmenį suklastojo dokumentą – prašymą grąžinti žemę ar išmokėti kompensaciją.

Pagal šį nuosavybės atkūrimo prašymą ir remdamasis melagingais sukurstytų liudytojų parodymais NŽT prie ŽŪM Kretingos skyrius išdavė žinomai neteisėtas išvadas, pagal kurias buvo įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas A. Š. vardu.

Atkūrus nuosavybės teises į buvusios savininkės valdytą žemę nuteistojo A. Š. vardu, VĮ Registrų centre iš viso buvo įregistruota 12 žemės sklypų ir tokiu būdu buvo neteisėtai užvaldyta 123,1124 ha valstybinės žemės, kurių vertė gali būti didesnė kaip 120 tūkst. eurų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Informacijos šaltini9s – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.02.21; 07:41

Atsižvelgiant į papildomai gautus duomenis, Generalinėje prokuratūroje priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo kai kuriose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose pavesti organizuoti ir kontroliuoti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.

Atlikti ikiteisminį tyrimą pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai. 

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis sprendimą pradėti minėtą ikiteisminį tyrimą priėmė šių metų vasario 7 d., išnagrinėjęs asmens pateiktą skundą dėl Specialiųjų tyrimų tarnyboje anksčiau priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir skundo nagrinėjimo metu gavęs papildomų duomenų bei reikšmingų finansinių bei kitų dokumentų.

Atsižvelgiant į tai, kad šis ikiteisminis tyrimas sukėlė didžiulį rezonansą visuomenėje, pateikiame su tuo susijusių sprendimų chronologiją:

2016-12-21 Specialiųjų tyrimų tarnybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriuje, išnagrinėjus pareiškėjos skundą, priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant požymių nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 1 dalyje. Pareiškimo nagrinėjimo metu pareiškėja buvo apklausta, tikslinami jos pareiškime nurodyti duomenys.

2016-12-22 pareiškėja informuojama apie priimtą sprendimą bei galimybę LR BPK nustatyta tvarka jį skųsti per 7 dienas. Visa surinkta medžiaga perduodama įvertinti Valstybės kontrolei, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Viešųjų pirkimų tarnybai bei Teisingumo ministerijai.

2016-12-22 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pateikiamas Generalinei prokuratūrai.

2017-01-09, susipažinus su STT pateikta medžiaga, Generalinėje prokuratūroje priimamas sprendimas, jog minėtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas.

2017-01-17 Generalinėje prokuratūroje gaunamas pareiškėjos skundas dėl minėto STT nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjant skundą pareiškėja pateikia prokuratūrai papildomų duomenų bei reikšmingų dokumentų.

2017-02-07 Generalinėje prokuratūroje priimamas nutarimas panaikinti STT nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt portalas.

2017.02.11; 03:54

Lietuvos apeliacinis teismas buvusį Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorių A. Š. pripažino kaltu dėl kyšininkavimo.

Nuteistajam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautojas, iš vienos Klaipėdos įmonės vadovo priėmė didelės vertės kyšį – daugiau kaip 55 000 Lt (beveik 16 tūkst. eurų) vertės automobilį „Toyota RAV4“– už pažadą padėti įmonei laimėti savivaldybės organizuojamą milijoninės vertės viešųjų pirkimų konkursą.

Teismas taip pat pripažino įmonės vadovą V. N. kaltu dėl papirkimo ir jam skirta didesnė nei 13 tūkst. eurų bauda. Tyrimo metu STT pareigūnai nustatė, kad V. N., vykdydamas susitarimą duoti kyšį, organizavo naujo lengvojo automobilio įsigijimą, klastodamas ir pagamindamas netikrus dokumentus, organizavo šio automobilio fiktyvų pardavimą valstybės tarnautojui A. Š.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras šią baudžiamąją bylą teismui perdavė dar 2011 metais.

Ši byla – jau penktoji, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriui. Buvęs direktorius jau nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba ir kurstymą kitą asmenį iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą.

2016 metais teismai išnagrinėjo 12-a STT Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtų bylų. Nuteista 12 asmenų dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.01.22; 05:05

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo paskutiniąją išskirtos baudžiamosios bylos dalį, susijusią su AB Lietuvos pašto pastato Vilniuje neteisėtu pirkimu, ir verslininką V. S. pripažino kaltu dėl dokumentų klastojimo, jų panaudojimo, padėjimo piktnaudžiauti ir klastoti dokumentus. Jam skirta 4 518 eurų bauda ir priteistos ekstradicijos išlaidos – 1 490 eurų.

Bylos duomenimis, V. S., norėjęs įsigyti AB Lietuvos paštui priklausantį pastatą, esantį Filaretų gatvėje, Vilniuje, AB Lietuvos pašto Nekilnojamojo turto pardavimo komisijai pateikė suklastotus dokumentus. Jis susitarė su šios komisijos pirmininku Algirdui Balčiūnu suklastoti ir vėliau panaudoti konkurso dokumentus – atgaline data kito asmens vardu buvo surašytas pastato pirkimo pasiūlymas, nurodyta siūloma kaina 590 000 Lt, kuri sumokama pastato pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną.

Ši byla ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro sprendimu 2010 m. spalio 20 d. buvo išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, kadangi įtariamasis V. S. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. 2011 m. sausio 7 d. buvo paskelbta šio asmens paieška, o 2016 m. spalio 23 d. V. S. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir sugrąžintas į Lietuvą.

2013 m. gruodį Vilniaus apygardos teismas Lietuvos pašto pastatų pardavimo byloje kaltais pripažino ir kitus asmenis. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo teismas pripažino kaltu buvusį šios valstybės įmonės generalinį direktorių Ernestą Vaidelį. Jam skirta galutinė subendrinta 19,5 tūkst. litų (5 650 eurų) bauda.

Taip pat kaltu šioje byloje dėl tokių pat nusikaltimų pripažintas buvęs Lietuvos pašto Ūkio valdymo direktorius, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Algirdas Balčiūnas. Jam skirta 19,5 tūkst. litų (5 650 eurų) bauda. A. Balčiūnas Vilniaus apygardos teismui buvo pateikęs apeliacinį skundą, tačiau teismas jį atmetė ir iš dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą.

Teismas nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai surinko pakankamai įrodymų, kurie leidžia teigti, kad A. Balčiūnas, eidamas valstybės tarnautojui prilygintas pareigas, piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo dokumentus ir pasitelkė kitus asmenis klastoti tikrus dokumentus.

STT Vilniaus valdybos pareigūnai kartu su bylą kontroliuojančiais Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais ikiteisminį tyrimą pradėjo 2009 m. rugsėjį, nepraėjus nė vieneriems metams pagrindinė byla buvo perduota teismui.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.01.05; 08:07