Suomijos premjerė mano, kad NATO derybos gali „įšalti“. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Suomijos ministrė pirmininkė antradienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos paraiškos įstoti į NATO gali užstrigti, jei susitarimas su Turkija, šiuo metu blokuojančia jų pastangas, nebus pasiektas iki šio mėnesio viršūnių susitikimo.
Dvi Šiaurės šalys pakeitė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką, gegužę pateikdamos paraiškas dėl narystės NATO, jas į tai pastūmėjo Rusijai įsiveržimas į Ukrainą. Tačiau bet kokiam susitarimui dėl narystės NATO turi pritarti visos 30 Aljanso narių, o Turkija kaišioja pagalius į ratus ir blokuoja jų prašymus.
„Manau, kad šiame etape labai svarbu eiti į priekį. Jei neišspręsime šių klausimų iki Madrido susitikimo, kyla pavojus, kad padėtis taps įšaldyta“, – per vizitą Švedijoje sakė premjerė Sanna Marin, turėdama omenyje artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride, turintį prasidėti birželio 28 dieną.
Ankara kaltina Šiaurės šalių kaimynes suteikus saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės laiko „teroristine“ grupuote.
S. Marin pabrėžė, kad šalys rimtai vertina Turkijos susirūpinimą ir nori į jį reaguoti, „o jei kils nesusipratimų, juos ištaisyti“. Kartu ji taip pat pažymėjo, kad Turkija anksčiau sakė, jog šalys bus laukiamos NATO, bet pateikus paraiškas narystei Ankara pakeitė plokštelę. „Manau, kad tai taip pat ir Turkijos atsakomybė mėginti rasti sprendimus šiame etape“, – sakė S. Marin per bendrą spaudos konferenciją su kolegomis iš Šiaurės šalių.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį, lankydamasis Švedijoje, sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba, kad „kuo greičiau“ išsklaidytų Turkijos susirūpinimą. Anksčiau J. Stoltenbergas sakė, kad Švedija ir Suomija laukiamos NATO „išskėstomis rankomis“, ir tikimasi, jog Turkijos problema bus išspręsta iki artėjančio NATO viršūnių susitikimo. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Suomijoje jis užsiminė, kad ginčas gali užtrukti, tačiau „viršūnių susitikimas Madride nėra koks nors galutinis terminas“.
Šernai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Helsinkis, birželio 13 d. (AFP-ELTA). Per pirmąsias 100 karo Ukrainoje dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų ir didžioji jo dalis iškeliavo į Europos Sąjungą, rodo pirmadienį paskelbti tyrimo duomenys.
Nepriklausomo Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita paskelbta tuo metu, kai Kyjivas ragina Vakarus nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, tikėdamasis atkirsti Kremlių nuo finansinių išteklių šaltinių.
Anksčiau šį mėnesį ES susitarė stabdyti didžiąją dalį rusiškos naftos, nuo kurios žemynas yra labai priklausomas, importo. Nors šiais metais blokas siekia dviem trečdaliais sumažinti gamtinių dujų tiekimą, embargas kol kas nėra planuojamas.
Ataskaitos duomenimis, per pirmąsias 100 karo dienų ES atiteko 61 proc. rusiško iškastinio kuro eksporto, kurio vertė – apie 57 mlrd. eurų.
Didžiausios importuotojos buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų) ir Italija (7,8 mlrd. eurų).
Pirmąją vietą Rusijos iškastinio kuro pajamose užima žalios naftos pardavimas (46 mlrd. eurų), toliau seka vamzdynais tiekiamos dujos, naftos produktai, suskystintos gamtinės dujos (SGD) ir akmens anglys. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Net kai Rusijos eksportas gegužės mėnesį smarkiai krito, nes šalys ir bendrovės vengė jos tiekimo dėl invazijos į Ukrainą, pasaulinis iškastinio kuro kainų augimas toliau pildė Kremliaus iždą, o pajamos iš eksporto pasiekė rekordines aukštumas.
CREA duomenimis, vidutinės Rusijos eksporto kainos buvo apie 60 proc. didesnės nei pernai.
Olaf Scholz. LRT televizijos kadras
Kai kurios šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Prancūziją, padidino pirkimus iš Maskvos.
„ES svarstant galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai, Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia SGD pirkėja pasaulyje“, – sakė CREA analitikas Lauris Myllyvirta.
Kadangi dauguma šių pirkimų yra momentiniai, o ne ilgalaikiai kontraktai, Prancūzija sąmoningai nusprendė naudoti Rusijos energiją Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, pridūrė L. Myllyvirta.
Jis paragino įvesti tokį embargą Rusijos iškastiniam kurui, kad „veiksmai atitiktų žodžius“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Davosas, gegužės 24 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad bus išsklaidyti Turkijos nuogąstavimai dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į Vakarų gynybinį aljansą. Jis esąs tikras, kad bus rastas kelias, kaip išspręsti problemą, sakė NATO vadovas antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. Suomija ir Švedija prisidės prie kolektyvinės Aljanso gynybos, o tai ypač svarbu Baltijos jūros regionui, pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Turkiją, J. Stoltenbergas sakė, kad jos padėtis prie sienų su Iraku ir Sirija turi strateginę reikšmę visai NATO. Dabar esą būtina susėsti ir rasti išeitį. „Ir aš esu tikras, kad mes tai padarysime“, – pažymėjo NATO vadovas. Taip pat esą reikia spręsti nuogąstavimų, kuriuos pareiškė Suomija ir Švedija dėl pereinamojo laikotarpio iki narystės.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija praėjusią savaitę pateikė paraiškas tapti NATO narėmis. Tam pasipriešino vienintelė iš Aljanso narių – Turkija. Vyriausybė Ankaroje abi šalis kaltina tariama parama uždraustai kurdų Darbininkų partijai (PKK) ir kurdų grupuotei YPG Sirijoje. Trečiadienį Ankaroje laukiama delegacijų iš Švedijos ir Suomijos, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
Jei klausiate, ar šių eilučių autoriui patinka Švedijos ir Suomijos ketinimai įsilieti į NATO, tai atsakymas būtų kategoriškas: taip, labai patinka. Remiu visomis keturiomis.
Tačiau negaliu neprisiminti, ką esu girdėjęs, kai prieš keliolika metų viename lietuviškame įtakingame leidinyje daug rašiau karinėmis temomis. Berengiant karinį priedą „Vardan Lietuvos“ anuomet teko svečiuotis pas vokiečių, danų, lenkų, latvių, estų, čekų, belgų kariškius. Keletą sykių specialios komandiruotės buvo organizuotos ir Švedijon bei Suomijon. Užtektinai aukšto rango suomių ir švedų majorų, pulkininkų, generolų būtinai teiraudavausi, kodėl Stokholmas ir Helsinkis nestoja į NATO. Juk kartu būtume stipresni. Drauge – drąsiau, ramiau. Suomių ir švedų kariniai ekspertai atsakydavo, jog jiems nėra ko veržtis į NATO, mat jie, skirtingai nei mes, karštakošiai lietuviai, moka susitarti su Rusija. Maskvos neerzina, bet ir neišduoda savų interesų. Maždaug taip – moka laviruoti.
Negalėčiau tvirtinti, jog suomiški ir švediški paaiškinimai pasirodė itin įžeidūs. Tačiau pasipūtimo ir arogancijos niuansų įžvelgiau: tik pamanyk – jie moka derėtis su Kremliumi, o temperamentingieji lietuviai – tepykdo Kremlių!
Šiandien norėčiau atvirai paklausti anų suomių ir švedų: kas atsitiko, kad kardinaliai pakeitėte nuomonę? Praradote gebėjimus laviruoti?
Žinoma, Suomiją ir Švediją būtina kuo greičiau priimti į NATO. Nepaisant karčios tiesos: narystės NATO aljanse šiandien labiausiai nusipelnė Ukraina. Jei gyvenimas šioje Žemėje klostytųsi pagal doros, sąžinigumo, padorumo principus, Stokholmas ir Švedija turėtų kukliai palaukti, nes per daug ilgai svarstė, skaičiavo, lygino, derėjosi. O Ukraina privalėjome priimti nedelsiant, nes ji ne žodžiais, ne deklaracijomis, ji krauju įrodinėja, kas yra tikroji demokratija ir tikrasis teisingumas.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Juolab niekam neleistina atsainiai žvelgti į NATO narės Turkijos priekaištus. Oficialioji Ankara elgiasi labai teisingai, kai garsiai ir atvirai įvardina savus priekaištus. Taip ir turėtų būti organizacijoje, kur susirinkę draugai, bičiuliai, partneriai. Privalu liautis stumdyti Turkiją tarsi antrarūšę valstybę. Šitaip sakydamas galvoju ne tik apie Skandinaviją, bet ir apie Baltijos šalis. Į Europos Sąjungą priimti Turkijos neskubame, vadinamąjį armėnų genocidą 1915-aisiais pripažinome nė nežvilgtelėję į turkiškus archyvus. Jei Turkija poną Giuleną laiko savo priešu, mes būtinai tvirtinsime atvirkščiai. Jei Turkija kariauja su kurdų grupuotėmis, tuos kurdus būtinai laikysime šventais.
Jokiu būdu nesakau, kad Turkija visur ir visuomet – teisi. Bet man atrodo, jog rimčiau įsiklausyti į Turkijos interesus – būtina. Kitaip anksčiau ar vėliau sulauksime dienos, kai Turkija ignoruos mūsų interesus. Šiandien taip ir atsitiko. Dar visai neseniai buvo kvailai įkliuvusi Lietuva, nes keletą dešimtmečių labai atvirai nuolaidžiavo Rusijos satelite tapusiai, svetimas žemes okupavusiai Armėnijai. O kai Lietuvai prireikė, kad Turkija palaimintų Baltijos šalių gynybos planus, turkai pusiau juokais, pusiau rimtai atkirto: „tegul dabar jus gins padoriosios Armėnijos kariuomenė”.
Panašiai nutiko ir skandinavams. Suomija ir Švedija, matyt, manė, kad jos turinčios teisę ignoruoti Ankarą su Stambulu – niekad neprireiks turkiškos paramos. Prireikė. Toks gyvenimas. Pavojinga pamiršti patarlę: nespjauk į šulinį, nes teks iš jo gerti vandenį.
Beje, ant to pačio grėblio vėl lipame. Kokias išvadas galėčiau brėžti po Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vizito Pietų Kaukaze? Štai kas nepatiko. Po susitikimo su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu buvo surengta bendra spaudos konferencija. Remiantis oficialiais pranešimais, Azerbaidžano lyderis šnekėjo ne vien apie bendradarbiavimus ekonomikoje. Jis analizavo ir Karabacho temą. Analizavo tai, kas Azerbaidžanui šiandien labai svarbu. Tuo tarpu Lietuvos vadovas kalbėjo tik apie ekonominius bendradarbiavimus. Tyčia ar per žioplumą nutylėjo kovų dėl Karabacho skaudulius. Netikiu, kad Azerbaidžanas neįsidėmėjo šios lietuviškos „smulkmenos“.
Prezidentas Gitanas Nausėda su oficialiu vizitu lankosi Azerbaidžane. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Iškalbinga ir tai, kad Azerbaidžanas specialiai pagerbė kadaise Baku gyvenusio ir dirbusio lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės – Mickevičiaus atminimą. Rašytojas vertas, kad Azerbaidžane jo vardas skambėtų kuo plačiau. Tačiau ar prezidento G. Nausėdos patarėjai supranta, kad dabar ir Lietuva privalo atsakyti tuo pačiu – Vilniuje turėkime bent vieną azerbaidžaniečiams svarbią paminklinę lentą, biustą ar net paminklą. Draugystė vaisinga tik tuomet, kai ji abipusė. Kitaip tai jau – ne draugystė. Tačiau mes vėl greičiausiai pasielgsime nei šiaip, nei taip. Ironiškai kalbant, vietoj azerbaidžaniečiams svarbaus paminklo savo aikštėse pastatysime dar vieną … armėnišką chačkarą, primenantį apie 1915-ųjų tragediją. Nors, vėl akcentuoju, niekas iš mūsų niekad nestudijavo turkiškų archyvų (armėnai į savus archyvus tyrinėtojų kažkodėl neįsileidžia), todėl apie tuos įvykiu neturime išsamios informacijos.
O ką mūsų prezidentas veikė Armėnijoje? Džiaugėsi demokratiniais Jerevano pasiekimais ir perspektyvomis šiai šaliai įsilieti į Europą. Vaikiškas naivumas. Nejaugi tie, kurie svetimas žemes laiko užgrobtomis, vilkina jų grąžinimą teisėtiems šeimininkams, nesilaiko duoto žodžio Briuselyje ir Strasbūre, vadintini demokratais? Nejaugi tikrai manome, jog europiniai pinigai, kuriuos Briuselis skirs Armėnijai, šį sykį jau nebus išgrobstyti?
Dar viena tema: Amerikos karinė parama Ukrainai. Šiandien ji tarsi velniškai didelė – dešimtys milijardų. Bet išklausę ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, kuris lygina, kiek Vašingtonas anuomet skyrė lėšų, pavyzdžiui, Afganistanui ir kiek dabar atseikėja Ukrainai, – pamatysime, jog turime painų Gordijo mazgą. O jei palyginsime, kiek karinės pagalbos, skaičiuojant procentais, Ukrainai šiandien skiria Estija ir kiek Ukrainai duoda JAV, vėl apstulbsime. Amerika greičiau skūpi, nei dosni Ukrainai.
Trys kaukės. Slaptai.lt foto
Kaip šį sykį neprisiminus JAV nuolat kartotų žodžių, jog Vašingtonas nepripažįsta 1940-aisiais surengtos Baltijos šalių okupacijos. Labai svarbūs, labai reikalingi pareiškimai. Ačiū už tą laikyseną. Be jos būtume galbūt visai prapuolę. Būtent Amerika pralaužė geležinę Blogio imperijos geležinę uždangą. Bet kai 1990-ųjų kovo 11-ąją Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę, JAV neskubėjo pripažinti iš Sovietų Sąjungos drąsiai pasitraukusios Lietuvos. Pirmiausia mus pripažino Islandija ir Danija. Be abejo, netikiu, kad Reikjavikas ir Kopenhaga, prieš žengdami šį žingsnį, nebūtų pasitarę su Vašingtonu, nebūtų sulaukę Vašingtono palaiminimo. Ir vis tik atidžiau lygindami, kas ir kaip, matysime, kad JAV atkūrė su mumis diplomatinius santykius viena iš paskutiniųjų – tik 1991-ųjų rugsėjo 2 dieną, jau gerokai po tragiškos Sausio 13-osios ir po 1991-ųjų rugpjūčio mėnesį Maskvoje žlugusio pučo.
Taigi kaip pažiūrėsi: žodžiais labai garsiai rėmė, o kai atėjo metas pripažinti – viena iš paskutiniųjų. Štai kodėl mums visuomet reikalingi palyginimai. Tik gretindami, tik sverdami matome visus kampus. Kartais labai vertinga žvilgtelėti į veidrodį – pamatyti save ir savo partnerius tarsi iš šono, tarsi kitomis akimis…
R. T. Erdoganas ragina NATO sąjungininkes gerbti susirūpinimą dėl Suomijos ir Švedijos. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pagrasinęs blokuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO, trečiadienį paragino Aljanso nares „gerbti“ Ankaros susirūpinimą dėl dviejų šalių, kurias Turkija kaltina globojant teroristus.
„Vienintelis mūsų lūkestis iš NATO sąjungininkių yra (…) pirmiausia suprasti mūsų jautrumą, gerbti jį ir galiausiai palaikyti“, – savo partijos įstatymų leidėjams parlamente sakė R. T. Erdoganas.
Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė bendrą paraišką stoti į NATO, Rusijos invazijai į Ukrainą privertus iš naujo įvertinti saugumą Europoje. R. T. Erdoganas apkaltino Stokholmą suteikus saugų prieglobstį uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Ankara ir jos Vakarų sąjungininkės laiko teroristine grupuote, nariams.
„Prašėme išduoti 30 teroristų, bet jie atsisakė tai padaryti“, – sakė jis. „Negalite siųsti mums atgal teroristų ir tada prašyti mūsų paramos jūsų narystei NATO (…) Negalime pasakyti „taip“, kad iš šios organizacijos būtų atimtas saugumas“, – pridūrė jis.
Švedija nuo 2019 m. taip pat taiko ginklų pardavimo Turkijai embargą dėl Ankaros invazijos į Siriją. „Jautriai reaguojame į savo sienų apsaugą nuo teroristinių organizacijų atakų“, – sakė R. T. Erdoganas, paraginęs NATO sąjungininkes paremti Turkijos „teisėtas“ operacijas Sirijoje arba bent jau nestoti joms skersai kelio.
Turkijos lyderis taip pat sakė, kad jam nerūpi Švedijos ar Suomijos delegacijų prašymas atvykti į Ankarą konsultacijoms. „Jie nori atvykti pirmadienį. Nėra reikalo vargintis“, – sakė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). Turkija blokuoja Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO derybų pradžią, trečiadienį dpa patvirtino NATO šaltiniai.
Taigi NATO valdymo organas Šiaurės Atlanto Taryba negali priimti sprendimo, kaip planuota, pradėti stojimo procesą.
Švedija ir Suomija anksčiau trečiadienį per internetinę vaizdo įrašų ceremoniją oficialiai pateikė šalių paraiškas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
Turkija negali pritarti siūlomai plėtrai, kuri pakenktų pačios NATO saugumui, trečiadienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, turėdamas omenyje savo kaltinimus, kad Švedija ir Suomija tariamai remia terorizmą.
Suomijos vėliava (Finland)
Helsinkis, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Suomijos įstatymų leidėjai antradienį didžiule balsų dauguma nubalsavo už prisijungimą prie NATO, kaip atgrasymą nuo Rusijos agresijos, ir sudarė sąlygas artimiausiomis dienomis pateikti bendrą su Švedija paraišką.
Po pusantros dienos trukusio debatų maratono 188 iš 200 parlamento narių balsavo už narystę NATO – tai dramatiškas posūkis nuo Suomijos karinio neprisijungimo politikos, trukusios daugiau nei 75 metus. „Šįvakar pasirašysime paraiškos laišką dėl narystės NATO“, – visuomeniniam transliuotojui YLE sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. „Tuomet galbūt rytoj, kartu su Švedija, Suomijos ambasadorius NATO pateiks laišką NATO“, – sakė jis.
Suomiją, turinčią 1 300 km ilgio sieną su Rusija, sukrėtė Rusijos invazija į kitą kaimynę – Ukrainą. „Mūsų saugumo aplinka iš esmės pasikeitė“, – pirmadienį, prasidėjus diskusijoms, parlamentui sakė Suomijos premjerė Sanna Marin. „Vienintelė šalis, kuri kelia grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai kariauja agresijos karą, yra Rusija“, – sakė ji.
Suomija daugiau nei šimtmetį buvo Rusijos imperijos dalis ir įgijo nepriklausomybę 1917 metais. Tada 1939 m. ją užpuolė Sovietų Sąjunga.
Per kruviną Žiemos karą suomiai įnirtingai kovėsi, bet galiausiai buvo priversti perleisti didžiulį savo rytinės Karelijos provincijos ruožą sudarę taikos sutartį su Maskva. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai suomių nori stoti į Aljansą – beveik tris kartus daugiau nei prieš vasario 24 d. pradėtą karą Ukrainoje.
Švedija pirmadienį paskelbė oficialiai ketinanti pateikti paraišką dėl narystės NATO, o antradienį užsienio reikalų ministrė Ann Linde pasirašė prašymą.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, gegužės 17 d. (dpa-ELTA). Siekiant Turkijos pritarimo Suomijos ir Švedijos narystei NATO, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino rimtai vertinti Ankaros reikalavimus. „Turkija yra svarbi Aljanso partnerė, būtina atsižvelgti į visus susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, – pareiškė J. Stoltenbergas pirmadienio vakarą po pokalbio su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Cavusoglu. – Šiuo istoriniu momentu turime eiti išvien“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipaas Erdoganas ir užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu prieš tai keliskart apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų Darbininkų partiją (PKK) ir Kurdų liaudies apsaugos dalinius Sirijoje (YPG) – šias grupuotes Turkija laiko teroristinėmis organizacijomis. Be to, kritikuojama, kad ir NATO šalys dėl turkų veiksmų prieš šias grupuotes apribojo ginkluotės tiekimą Turkijai.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu. EPA – ELTA nuotr,
Švedija dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje nuo 2019 metų netiekia ginklų Turkijai.
Negalima pritarti narystei šalių, kurios įveda sankcijas Turkijai, pirmadienį Ankaroje sakė R. T. Erdoganas. Komentuodamas planuojamą Suomijos ir Švedijos delegacijos vizitą į Turkiją, prezidentas sakė, kad joms neverta stengtis.
Kaip būtų galima sulaikyti Turkiją nuo veto Švedijos ir Suomijos narystei, neaišku. Diplomatų duomenimis, čia vaidmenį gali suvaidinti abiejų Šiaurės šalių pareiškimas dėl kovos su terorizmu, o taip pat ginklų sandoriai. Vyriausybė Ankaroje, pavyzdžiui, nori JAV įsigyti F-16 naikintuvų – tačiau Vašingtone galimas sandoris kelia politinių prieštaravimų.
Suomija ir Švedija nusprendė siekti narystės NATO po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jos taip pat baiminasi dėl savo saugumo. Abi šalys iki šiol dešimtmečius laikėsi neutralumo politikos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad Turkijos nuogąstavimai dėl Švedijos ir Suomijos narystės Aljanse bus greitai išsklaidyti. Turkija pareiškė, kad neketina blokuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO, sakė J. Stoltenbergas sekmadienį pasibaigus neformalioms NATO užsienio reikalų ministrų konsultacijoms Berlyne.
Jis teigė esąs „tikras“, kad NATO ras bendrą pozicija, jei Suomija ir Švedija pateiks paraiškas.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO gerbs „bet kokį“ Suomijos ir Švedijos sprendimą dėl narystės NATO. Suomija sekmadienį oficialiai nusprendė teikti NATO paraišką dėl prisijungimo. Panašaus Švedijos sprendimo tikimasi dar sekmadienį. Abiejose šalyse šiam žingsniui dar turi pritarti parlamentai.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad tikisi šeštadienį Berlyne susitikti su savo kolega iš Turkijos ir aptarti galimas savo šalių paraiškas dėl narystės NATO.
Ši žinia pasirodė po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė nepritarimą jų stojimui į NATO.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde pareiškime agentūrai AFP sakė, kad per NATO susitikimą Berlyne ji turės „progą“ pasikalbėti su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu apie „galimą Švedijos paraišką stoti į NATO“.
O Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto penktadienį sakė, kad tikisi „pratęsti mūsų diskusijas“ su kolega iš Turkijos.
Suomijos vėliavos
Helsinkis, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Suomijos parlamentas trečiadienį pradeda svarstyti, ar siekti narystės NATO, kadangi Rusijos invazija į Ukrainą padidino politinę ir visuomenės paramą prisijungimui prie bloko.
Nepaisant to, kad Rusija pagrasino dislokuoti branduolinius ginklus prie Baltijos jūros, jei Suomija ir kaimyninė Švedija įstos į karinį aljansą, Suomijos ministrė pirmininkė pareiškė, kad jos šalis dabar skubiai spręs, ar teikti paraišką dėl narystės.
„Manau, kad tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – praėjusią savaitę sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin.
Švedija taip pat svarsto, ar teikti paraišką dėl narystės NATO, vasario 24 dieną Rusijai užpuolus Ukrainą.
Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.
Praėjusią savaitę 200 Suomijos parlamento narių gavo vyriausybės parengtą „baltąją knygą“, kurioje, be kitų saugumo galimybių, pavyzdžiui, platesnių dvišalių gynybos susitarimų, įvertinta ir narystės NATO reikšmė.
Ataskaitoje nepateikta rekomendacijų, tačiau pabrėžta, kad be narystės NATO Suomija neturi jokių saugumo garantijų, nors šiuo metu yra aljanso partnerė.
Joje sakoma, kad Suomijos gynybos „atgrasymo poveikis“ būtų „gerokai didesnis“ bloko viduje, ir pažymima, kad narystė taip pat įpareigoja Suomiją padėti kitoms NATO valstybėms.
Po dviejų dešimtmečių, kai visuomenės parama narystei NATO stabiliai siekė 20-30 proc., karas, viešosios nuomonės apklausų duomenimis, paskatino pritariančiųjų narystei padidėjimą iki daugiau nei 60 proc.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė akcentuoja, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO būtų svarbus geografiškai, nes tada, pasak jos, Baltijos jūra būtų apsupta aljanso valstybių.
„Anksčiau buvo taip, kad Švedijoje ir Suomijoje buvo tam tikros partijos, tam tikri politiniai vienetai, kurie visą laiką pasisakydavo už NATO, tačiau, antra vertus, buvo sakoma, kad visuomenės gal dar nepribrendusiosios tokiai narystei, kadangi čia neutraliteto statusu tos šalys gana ilgai ir gerai gyveno ir nereikia keisti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Visgi ji akcentuoja, kad prasidėjus karui Ukrainoje ir Suomijoje, ir Švedijoje vyksta labai greiti pokyčiai dėl požiūrio į galimą narystę NATO.
„Dabar visi suprato, kad neutraliteto statusas nėra išsigelbėjimas, kad jos gali taip pat tapti užpuolimo aukomis, nepaisant neutraliteto. Tai pokyčiai, kaip minėjau, vyksta ir žiūrėsime, kaip finale balsuos Švedijos ir Suomijos visuomenės dėl tokio sprendimo“, – pažymėjo ji.
NATO būstinė Briuselyje
A. Skaisgirytė primena, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino siekti narystės NATO. Pasak jos, šių Baltijos jūros regiono šalių įstojimas į aljansą būtų naudingas.
„Jos būtų geros NATO narės ir geopolitiškai visiškai natūralu, kad jos priklausytų aljansui. Jeigu žiūrime į žemėlapį, tai matome, kad Baltijos jūra tada būtų apsupta NATO aljanso narių ir tam geografinis faktorius čia būtų gana svarbus“, – pabrėžė prezidento patarėja.
ELTA primena, kad Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pastarąją savaitę pareiškė, kad šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar pateikti paraišką dėl narystės NATO. Diskusijos dėl stojimo į NATO šiuo metu prasideda ir Švedijoje.
Savo ruožtu Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pastarąją savaitę pareiškė, jog, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.
Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, balandžio 14 d. (ELTA). Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.
„Jeigu Švedija ir Suomija prisijungs prie NATO, tai Aljanso sausumos sienų su Rusijos Federacija ilgis padidės daugiau kaip dvigubai. Suprantama, šias sienas teks stiprinti. Reikės rimtai sustiprinti sausumos pajėgų grupuotę ir oro gynybą, dislokuoti dideles karines jūrų pajėgas Suomijos įlankos akvatorijoje. Tokiu atveju apie jokį Baltijos jūros nebranduolinį statusą jau nebus kalbos – balansas turi būti atkurtas“, – parašė jis ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale.
Pasak D. Medvedevo, „iki šiol Rusija tokių priemonių nesiėmė ir neketino imtis“.
„Tikėsimes, kad mūsų šiaurinių kaimynų protas vis dėlto nugalės“, – rašo jis.
Anot D. Medvedevo, Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO atveju „Rusija turės daugiau oficialiai įregistruotų priešininkų“. „O kiek šalių sudaro NATO – 30 ar 32, mums apskritai ne taip jau ir svarbu“, – pridūrė jis.
D. Medvedevas teigė, jog abiejose šalyse visuomenė stojimo į Aljansą klausimu yra pasidalijusi „maždaug per pusę“. „Niekas iš blaiviai mąstančių žmonių nenori didesnių kainų ir mokesčių, „iskanderų“, hipergarso ir laivų su branduoliniu ginklu prie pat savo namų“, – sakė Rusijos politikas.
Anksčiau britų laikraštis „The Times“ pranešė, kad Suomija ir Švedija svarsto galimybę jau šią vasarą stoti į NATO.
Suomijos vėliava (Finland)
Stokholmas, balandžio 13 d. (AFP-ELTA). Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin trečiadienį pareiškė, kad šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar pateikti paraišką dėl narystės NATO.
„Manau, kad tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne per kelis mėnesius“, – sakė S. Marin žurnalistams Stokholme vykusioje spaudos konferencijoje su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson.
Švedija taip pat svarsto narystės NATO klausimą po to, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.
JAV rotacinių pajėgų kariai. Ievos Budzeikaitės foto.
Vašingtonas, balandžio 9 d. (ELTA). JAV šiuo metu nerengia planų dislokuoti Amerikos kariškius Suomijoje ir Švedijoje, jeigu šios šalys įstotų į NATO. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is.
„Man tokie planai nežinomi“, – atsakė jis į žurnalisto klausimą, pabrėždamas, kad dabar pernelyg anksti apie tai kalbėti. „Aš nenoriu pralenkti suverenių valstybių ir Aljanso sprendimų priėmimo proceso. Nevyksta joks aktyvus planavimas dėl JAV karinio buvimo šiose šalyse“, – pažymėjo jis. „Mes rengiame planus daugeliui situacijų, bet ne visoms“, – konstatavo J. Kirby‘is.
Gynybos departamento atstovas buvo paklaustas, ar Pentagonas turi planą, jeigu Suomija ar Švedija paprašytų pagalbos.
„Tai dvi suverenios valstybės. Jos turi savarankiškai spręsti, prie kokio aljanso jungtis ar nesijungti. Jos nepriklauso NATO. Ar mes dabar turime aktyvių kurios nors iš šių dviejų šalių gynybos planų? Ne, mes jų neturime“, – pridūrė J. Kirby‘is. Tačiau jis pabrėžė, kad JAV apsvarstytų Suomijos ir Švedijos pagalbos prašymą gresiant konkrečiam pavojui, jeigu jį gautų. „Šiuo atveju mes pernelyg užbėgame į priekį. Dabar mūšiai vyksta Ukrainoje“, – sakė Pentagono atstovas.
Anksčiau Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu pareiškė, kad galimas Švedijos ir Suomijos stojimas į NATO buvo viena iš labiausiai svarstomų temų per Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, vykusį balandžio 6-7 dienomis.
Ketvirtadienį Suomijos laikraštis „Iltalehti“ pranešė, kad Suomija gali priimti sprendimą dėl stojimo į NATO gegužės mėnesį.
Suomijos slaptoji tarnyba SUPO
Helsinkis, balandžio 8 d. (ELTA). Penktadienį prieš Suomijos užsienio reikalų ministerijos ir gynybos ministerijos tinklalapius buvo surengta kibernetinė ataka. Žinybų atstovai tai pranešė tviteryje.
„Balandžio 8 d. Suomijos URM tapo kibernetinės atakos taikiniu. „Atsisakymo aptarnauti“ pobūdžio ataka prasidėjo 12 val. vietos laiku. Padėtis normalizavosi apie 13 val.“, – sakoma užsienio politikos žinybos pranešime.
Gynybos ministerijos tinklalapis taip pat kurį laiką buvo neprieinamas, bet vėliau prieiga prie jo buvo atkurta.
Be to, buvo sutrikęs Skandinavijos banko „Nordea“ klientų aptarnavimas internetu.
Pagrindinis Suomijos simbolis – nacionalinė vėliava.
Helsinkis, vasario 28 d. (AFP-ELTA). Suomija priėmė „istorinį“ sprendimą tiekti ginklus Ukrainai, Rusijai pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė.
Helsinkis išsiųs 1 500 raketų paleidimo įrenginių, 2 500 automatinių šautuvų, 150 tūkst. šaudmenų ir 70 tūkst. porcijų lauko maisto davinių, sakė gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.
NATO oro pajėgų naikintuvas
Helsinkis, vasario 11 d. (ELTA). Suomija pasirašė sutartį su JAV kompanija „Lockheed Martin“ dėl daugiafunkcių naikintuvų „F-35A Lightning II“ pirkimo. Tai penktadienį pranešė Suomijos vyriausybė.
„Gynybos ministras Anttis Kaikkonenas pasirašė sutartį penktadienį Helsinkyje. Ji sudaryta su naikintuvų gamintoja „Lockheed Martin“ ir variklių gamintoja „Pratt & Whitney“, – sakoma pranešime.
Suomijos vyriausybė gruodžio 10 d. davė leidimą šalies ginkluotųjų pajėgų logistikos padaliniui pasirašyti sutartį su JAV vyriausybe dėl daugiafunkcių naikintuvų įsigijimo. Šiuo metu Suomijos karinių oro pajėgų naudojamus naikintuvus „F/A-18 Hornet“ pakeis naikintuvai „F-35A Lightning II“. Iš viso bus nupirkti 64 orlaiviai.
Prieš tai Suomija nusiuntė kelioms bendrovėms kvietimus dalyvauti konkurse, kurį ji paskelbė, kad pakeistų savo naikintuvus „F/A-18 Hornet“, pradėtus naudoti 1995 metais. Pateikti savo variantus buvo pasiūlyta gamintojams iš keturių šalių: Didžiosios Britanijos, Švedijos, Prancūzijos ir JAV. Omenyje buvo turimos naikintuvų markės „Boeing F/A-18“, „Dassault Rafale“, „Eurofighter Typhoon“, „Lockheed Martin F-35“ ir „Saab Gripen“. Šių metų balandį šalis gavo galutinius kompanijų pasiūlymus.
Nauji lėktuvai Suomijai atsieis apie 9,4 mlrd. eurų.
1995 metais Suomijos įsigytų 64 naikintuvų „F/A-18 Hornet“ eksploatavimo laikas baigsis 2030 metais.
Suomijos vėliava (Finland)
Helsinkis, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Anksčiau šią savaitę keliaudamas susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo paklaustas, ar „finliandizacija“ galėtų būti būdas Ukrainai išvengti Rusijos invazijos.
Šis terminas kilęs iš Suomijos pozicijos šaltojo karo metais, kai ji buvo priversta laikytis neutralumo mainais už tai, kad išvengtų sovietų įsiveržimo. Suomijos didvyris – Karlas Gustavas Emilis Manerheimas
Nors pats E. Macronas termino „finliandizacija“ nevartojo, jis teigė, kad neutralumo politika yra tarp „modelių, padėtų ant stalo“, bet perspėjo, kad situacija negali baigtis „niekieno žemėje, be suvereniteto ar saugumo galimybės“ Ukrainai.
Nepaisant to, finliandizacijos paminėjimas sukėlė stiprų daugelio Suomijos užsienio politikos stebėtojų atsaką, nes šis laikotarpis yra skausmingas epizodas Šiaurės šalies istorijoje. Ką reiškia „finlandizacija“, kodėl tai ginčytina ir ar ji tikrai gali būti modelis Ukrainos krizei sušvelninti?
Prievartinis neutralumas
Pagal 1948 m. Helsinkio ir Maskvos draugystės sutartį Suomijos lyderiai sutiko laikytis atokiai nuo bendradarbiavimo su Vakarais gynybos srityje, ypač su JAV vadovaujamu NATO aljansu, taip pat vykdė autoritarinę politiką, kad nuslopintų antisovietines nuotaikas Suomijos politikos ir kultūros srityse, ypač per žiniasklaidą.
Nors politika, dabar žinoma kaip finliandizacija, iš tiesų buvo sėkminga, siekiant neleisti sovietų tankams kirsti 1 300 kilometrų ilgio Suomijos ir Rusijos sienos, Suomijos išgyventą varžomą nepriklausomybę daugelis suomių dabar laiko gėdingu laikotarpiu.
Įžeidžiamas žodis iš „f“ raidės
Nors daugelis suomių mano, kad jų šalies pokario lyderiai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paklusti Maskvos valiai, terminas „finliandizacija“ šiandien šalyje turi daugiausia menkinamą reikšmę.
„Suomijoje, kai sakai, kad kažkas buvo finliandizuotas, tai beveik įžeidimas, tarsi labiau linktum į Rusiją, o ne į Vakarus“, – aiškina buvęs ministras pirmininkas Alexanderas Stubbas, dabar Europos universiteto instituto Italijoje direktorius.
Daugelis finliandizacijos laikų žiniasklaidos ir politikos veikėjų dabar laikomi pernelyg uoliai taikę savicenzūrą, kad tik įtiktų Kremliui.
Pasibaigus šaltajam karui, Suomija visiškai atsisakė neutralios pozicijos ir labai aiškiai pasuko į Vakarus, 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą ir tapo artima NATO partnere, nors ir ne visateise nare.
„Mes buvome maža šalis tarp kūjo ir priekalo“, nes greta buvo grėsminga sovietų supervalstybė, sako Helsinkio universiteto profesorius Teivo Teivainenas. „Daugelis žmonių sutinka, kad finliandizacija yra mūsų istorijos dalis, ir mes ją įveikėme“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. „Tačiau siūlyti tai šiandien, nesvarbu, ar Suomijai, ar Ukrainai, yra įžeidimas“ daugeliui suomių, sakė T. Teivainenas.
„Senos sąvokos naujoms situacijoms”
Suomių karys, apsiginklavęs „Molotovo kokteiliu”
Mintis, kad Ukrainos „finliandizacija“ galėtų padėti sumažinti įtampą su Rusija, sukėlė stiprią kai kurių apžvalgininkų reakciją. Buvęs premjeras A. Stubbas tviteryje perspėjo, kad „senos sąvokos naujoms situacijoms retai kada tinka“, nors vėliau jis AFP sakė labai abejojąs, kad E. Macronas būtų pavartojęs šį terminą. Tuo metu buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas tviteryje parašė, kad dėl finliandizacijos „Suomija nebūtų laikoma demokratija“, ir pridūrė, jog „tai nebuvo gražu“.
1973 m. Suomijos parlamentas balsavo už prezidento Urho Kekkoneno kadencijos pratęsimą be rinkimų, įtakingas lyderis pasitraukė 1982 m. po beveik 26 darbo metų.
A. Stubbas, būdamas Suomijos užsienio reikalų ministras ir dalyvavęs tarpininkaujant 2008 m. Rusijos ir Sakartvelo paliauboms, griežtai atmeta mintį, kad finliandizacija galėtų būti išeitis iš dabartinės aklavietės prie Ukrainos sienos.
„Jokia didelė galybė, nesvarbu, Rusija ar kokia kita, negali nuspręsti, kokios krypties Ukraina nori laikytis savo saugumui garantuoti“, – AFP sakė A. Stubbas.
Suomijos slaptoji tarnyba SUPO
Helsinkis, gruodžio 3 d. (ELTA). Suomijos policija sulaikė penkis asmenis, kurie, kaip įtariama, rengė teroro aktą. Tai penktadienį pranešė policijos atstovai.
„Policija siūlys teismui suimti penkis žmones, įtariamus terorizmu. Satakuntos apygardos teismas priims sprendimą šiandien“, – sakoma tviteryje paskelbtame pranešime.
Pareigūnai patikslino, kad sulaikytieji „įtariami planavę teroro aktą“.
Jie visi gyveno Satakuntos regione Suomijos pietvakariuose ir buvo sulaikyti antradienį.
