Baltijos šalių sveikatos apsaugos ministrų susitikime aptarti Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbūs visuomenės sveikatos klausimai ir aptartas artimiausiu metu planuojamas pasirašyti memorandumas, kuriuo būtų įsipareigojama bendradarbiauti alkoholio bei tabako vartojimo mažinimo ir sveikos mitybos skatinimo klausimais.

Alkoholio kontrolės politika turėtų būti grindžiama prielaida, kad žalingas alkoholio vartojimas turi didesnę socialinę kainą nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, taip pat, kad sveikata ir žmonių gerovė yra svarbiau negu ekonominiai veiksniai. Todėl yra būtina gerinti visuomenės sveikatą, skatinti mokslinius tyrimus ir užkirsti kelią alkoholio ir tabako keliamam pavojui sveikatai.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, taip siekiama skatinti bendradarbiavimą Baltijos šalyse teikiant įvairių formų paramą, skatinti mokslinius tyrimus, dalintis patirtimi.

„Matome, kad visos trys Baltijos šalys patiria panašių problemų ir daugeliu atvejų renkasi panašius tų problemų sprendimus. Esame mažos valstybės, todėl parama yra labai svarbi, visi veikdami kryptingai galime pasiekti kur kas geresnių rezultatų“, – sako ministras A.Veryga.

Baltijos šalys vieningai sutaria dėl kovos su neteisėta tabako gaminių prekyba. Tai yra pasaulinė problema, kurios šalys negali išspręsti veikdamos po vieną. Planuojamame pasirašyti memorandume teigiama, kad neteisėta prekyba tabako gaminiais pirmiausia yra orientuota į ir taip pažeidžiamas žmonių grupes, pavyzdžiui, jaunimą. Taip pat mažai tikėtina, kad šie nelegalūs tabako gaminiai atitinka keliamus ES reikalavimus, produktų reglamentavimą. Pavyzdžiui, tokie gaminiai neturi įspėjamųjų ženklų ant pakelių, kurie yra privalomi ir labai svarbūs.

Tuo tarpu netinkama mityba gali būti daugelio lėtinių ligų priežastimi. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas, hipertenzija, antsvoris ir nutukimas – vienos sparčiausiai plintančių ligų, kurioms didžiulę įtaką daro nesaikingas riebalų, cukraus, druskos vartojimas ir naudingų maistinių medžiagų trūkumas. Todėl visos trys Baltijos šalys turėtų koordinuoti savo veiksmus vykdydamos ES bei PSO veiksmų planus dėl sveikos mitybos puoselėjimo ir maisto produktų gerinimo.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.17; 03:00

Pagyvenusiais žmonėmis vadinami 60-75 metų amžiaus sulaukusieji, senyvais žmonėmis – 75-90 metų, o ilgaamžiais žmonėmis – tie, kurie skaičiuoja 90 ir daugiau metų. 

Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas. Slaptai.lt nuotr.
Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dar 1998 metais priimtoje deklaracijoje „Sveikata visiems XXI a.“ Europos regionui buvo numatyti du siekiniai: „Sveika senatvė“ ir „Moksliniai tyrimai ir žinios – sveikatai“.

Remiantis EUROSTAT demografinėmis prognozėmis, 2020 metais Lietuvoje bus apie 17 procentų vyresnių nei 64 metų amžiaus žmonių.

Akivaizdu, jog esant tokioms prognozėms, darbas su senjorais matomas būtent kaip nuolatinis veikimas per sveikatinimo programas ir projektus bendruomenėse, kad senjorus lydėtų mėgiamos veiklos nuolatinis procesas.

Mat psichologai teigia, kad turint mėgiamą veiklą, toks dalykas kaip persivalgymo tikimybė savaime sumažėja, o tai padeda apsisaugoti nuo širdies ir sąnarių ligų, virškinimo sutrikimų, nugaros skausmų ir pan.

Kalbant apie mitybą, tapti vegetarais tikrai nereikėtų, nes gryno vegetarizmo – maitinimosi vienomis daržovėmis ir vaisiais, jei tam nėra rimtų medicininių priežasčių, – šiuolaikinė dietologija nepripažįsta todėl, kad ir garbaus amžiaus žmonėms būtinai reikia gauti pakankamai baltymų, vitaminų, kalcio ir pan.

Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jeigu jau nusprendėte laikytis vegetariškos dietos, leiskite sau valgyti bent pieno produktus ir 4–5 kiaušinius per savaitę. Valgote mėsą? Puiku. Tik pasistenkite tai daryti ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę, nes mėsa sunkiai virškinamas maistas kaip ir buljonai.

Apskritai, tiek mitybos mokslas, tiek kitos mokslo šakos, susijusios su žmogaus sveiko senėjimo procesais, teigia, kad būtinas normalus judėjimas (per savaitę apie 150 min., bet kokios patinkančios veiklos – važiavimas dviračiu, ėjimas sparčiu žingsniu, bėgimas ristele ir t.t…). Tai yra esminis sveiko senėjimo pagrindas. 

Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Modernioji neuro reabilitacija teigia, kad judesius atlikdami priešinga ranka nei paprastai tai darote: pvz., šukuojate plaukus, užsisegat sagas, valote dantis, plaunate indus ir panašiai, gerėja atmintis, kurios dėka atitolinate arba net galite išvengti Alzheimerio ligos.

Sporto mokslas priduria, kad atliekant paprastus jėgos pratimus tokius, kaip pritūpimai, atsispaudimai, pilvo preso pratimai, pusiau sulenktų kojų kilnojimas atsigulus, pratimai su svareliais rankose, yra stiprinam ir aumenys, ir kaulai, išlieka paslankūs sąnariai, geriau pasisavinamas kalcis ir vitaminas D.

Būtent jėgos pratimai padedai švengti osteoporozės (kaulų retėjimo), kuris būdingas moterims, nes tik jėgos pratimai aktyvina vyriškąjį hormoną testosteroną, kuris ir reguliuoja kaulinio audinio tvirtumą.

Pagyvenę asmenys, kurių prastas fizinis pajėgumas ir sutrikęs mobilumas (gebėjimas judėti), turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę treniruoti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą, kad būtų atliekama galimų griuvimų profilaktika.

Pratimai griuvimų profilaktikai taip pat paprasti: atsargiai atlikite po 10-12 žingsnių į kairę, į dešinę, atbulom, užmerktomis akimis ir įvairiomis kryptimis ženkite po 2-3 žingsnius. Tokia veikla nieko nekainuoja, bet yra efektyvus būdas apsisaugoti nuo griuvimų ir išvengti kaulų lūžių.

Užbaigsiu šį komentarą tokia sentencija: “Nėra vaistų, pakeičiančių judesius, bet yra judesiai, pakiečiantys vaistus”.

2016.10.31; 16:01

LEU parodoje „Mokykla 2015“: dėmesys mokinių sveikatai ir STEAM ugdymui

2015 m. lapkričio 6–7 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks 5-oji mokyklų įrangos, mokymo priemonių ir technologijų paroda „Mokykla 2015“. Joje bus griaunami stereotipai, kad mokytis yra nuobodu, ir teigiama, jog būti mokytoju – garbinga ir įdomu. 

Continue reading „LEU parodoje „Mokykla 2015“: dėmesys mokinių sveikatai ir STEAM ugdymui“

pomidor_pomidor

Pastaraisiais dešimtmečiais maistas, kurį kasdien valgome, tampa vis įvairesnis. Puikiai matoma “persipynusi” Pasaulio virtuvė. Juk dabar įmanoma gauti ir “gulbės pieno”. Tik ar išmokome naudotis elementariais produktais? Tik ar sveikai maitinamės?

Puolame valgyti lašišą, nors mūsų sąlygomis puikiai tinka skumbrė. Puolame vartoti reklaminius energetinius gėrimus, kurie sukelia “atgalinį” poveikį organizmui – iš organizmo išsunkia energiją ir formuoja priklausomybę angliavandeniams.

Continue reading „Mitybos “viražai”“

antsvoris_antsvoris

Nesuklysiu pasakęs, kad žmonijos rykšte šiandien tapo tokios bėdos kaip antsvoris ir nutikimas.

Pastarasis laikmetis, teisingiau tariant, ketvirtadalis amžiaus, per kurį sparčiai padaugėjo storulių, matyt, įtakotas būtent sėslaus gyvenimo būdo. Be abejo, įtakos turi ir gyvenimo gerbūvis. Juk visi matom, kaip mus išpaikino technika. Technikos atradimai padarė “meškos” paslaugą. O juk nutukimas ir antsvoris sukelia daugybę ligų bei sveikatos sutrikimų. Kai žmogus priauga papildomų kilogramų, padidėja rizika susirgti diabetu.

Continue reading „Kaip išvengti antsvorio ir nutukimo?“

kaveckas_222

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt atidaro naują skiltį, kurioje bus skelbiami rašiniai sveikatos ir sporto temomis.

Mūsų skaitytojai ras čia pačių įvairiausių straipsnių: kaip sveikai maitintis, kaip deramai sportuoti, kaip numesti susikaupusį antsvorį, kaip atsikratyti streso, įtampos, blogų nuotaikų.

Pateiksime specialistų patarimus, kaip išsirinkti deramą mitybos metodą, pasakosime, ar verta vartoti vitaminus, rekomenduosime, kokias arbatas sveikiausia gerti, kaip įveikti nemigą. Teiksime žinių, kokia sporto šaka Jums labiausiai tinka – bėgimas ristele, plaukiojimas baseine, važiavimas dviračiu, tiesiog – spartus pasivaikščiojimas miške. Žodžiu, stengsimės aprėpti kuo galima daugiau klausimų. Manome, kad šios temos – aktualios daugeliui iš mūsų.

Continue reading „Visi supranta, kad judėjimas – sveikata, tačiau …“