Minskas/Vilnius, rugpjūčio 8 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikisi didelio pasipriešinimo galimam visiškam savo šalies įtraukimui į Rusijos karą prieš Ukrainą. „Mūsų partizaninis judėjimas tai sabotuos. Įsakymai nebus vykdomi. Arba baltarusių kariai ten iš karto pasiduos“, – sakė ji agentūrai dpa.
Praėjus dvejiems metams po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje S. Cichanouskaja pažymėjo, kad Rusija, remdama diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, tikriausiai jau tada buvo numačiusi šalį kaip „placdarmą“ Ukrainai pulti.
Per rinkimus 2020 metų rugpjūčio 9-ąją autoritariškai Baltarusiją valdantis A. Lukašenka pasiskelbė jų nugalėtoju, tai sukėlė beprecedenčius protestus. Daugelis rinkimų laimėtoja laiko S. Cichanouskają. Vis dėlto dėl didžiulių valstybinių represijų šiuo metu Baltarusijoje didesnių demonstracijų praktiškai nevyksta.
„A. Lukašenka yra kolaborantas. Jis įtraukė Baltarusiją į šį karą, o už tai, kad Rusija jį išlaikytų valdžioje, daro viską, ko iš jo reikalaujama“, – kalbėjo S. Cichanouskaja prieš antrąsias ginčytinų rinkimų metines. Šiandien esą yra aišku, kad Kremlius jau tada turėjo planų dėl karo ir todėl paliko A. Lukašenką valdžioje. Šis leidžia rusų ginkluotosioms pajėgoms iš Baltarusijos teritorijos pulti Ukrainą, kritikavo Vilniuje gyvenanti S. Cichanouskaja.
„Tačiau karo pradžioje būta sabotažo aktų prieš svarbius tiekimo kelius. Geležinkelių partizanai stabdė karinį transportą; Ukrainos pajėgoms buvo perduodama informacija apie bazes, iš kurių leidžiamos rusų raketos“, – sakė S. Cichanouskaja. Ukrainoje taip pat susiformavo baltarusių kovotojų batalionas prieš rusų invaziją.
Nepaisant didelių Kremliaus lūkesčių ir spaudimo, A. Lukašenkai iki šiol nepavyko pasukti šalies karo kurso link, sakė S. Cichanouskaja. 86 proc. žmonių Baltarusijoje yra prieš karą. Šalyje nėra antiukrainietiškų nuotaikų. Kartu opozicionierė kritikavo „didžiules represijas“. „Kas atvirai pasisako prieš karą, yra laikomas režimo priešininku“, – sakė ji. Politinių kalinių, tarp kurių yra jos vyras Sergejus Cichanouvskis, padėtis šalyje yram siaubinga, teigė dviejų vaikų motina.
Paryžius, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja „blefu“ pavadino baltarusių diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos grasinimus Europos Sąjungai (ES) naujų sankcijų atvejų užsukti dujų sklendes. Toks žingsnis Baltarusijai „pakenktų labiau“ nei ES, sakė ji ketvirtadienį agentūrai AFP.
S. Cichanouskaja ragino ES valstybes nenusileisti ginče su Baltarusija ir tiesiogiai nesiderėti su „neteisėtu“ vadovu Minske.
A. Lukašenka ketvirtadienį pagrasino ES sustabdyti dujų tranzitą į Europą. „Mes šildome Europą, o jie mums grasina, – sakė diktatorius, turėdamas omenyje tarptautinį dujotiekį „Jamalas – Europa“, kuris eina per Baltarusiją ir kuriuo rusiškos dujos teka į Europą. – O kas bus, jei mes nutrauksime dujų tiekimą?“
Po Baltarusijos saugumo pajėgų smurtinių veiksmų prieš antivyriausybinių protestų dalyvius po ginčytino A. Lukašenkos perrinkimo praėjusiais metais Briuselis paskelbė Minskui virtinę sankcijų. Šiuo metu dėl migrantų krizės ruošiamasi griežtinti baudžiamąsias priemones.
Šiandien vėl norėčiau tęsti aktualumo neprarandančią temą: kokie tikrieji JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Vladimiro Putino susitarimai dėl Ukrainos.
Vėl, kaip ir praėjusį kartą (straipsnis „JAV prezidentas Džo Baidenas – misteris „pakazuha“?; slaptai.lt), remsiuosi buvusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo, ekonomisto, analitiko Andrėjaus Ilarionovo, jau senokai gyvenančio JAV, įžvalgomis, pagarsintomis videointerviu „Asmeniniai santykiai“ (youtube.com).
Tame interviu, duotame JAV atsargos karininkui Garry Tabaxui, paminėtas ir Lietuvos vardas. Ne itin palankiame kontekste. Lietuvos politikus A.Ilarionovas vertina kaip protingus, į kurių nuomonę pravartu įsiklausyti. Tačiau tąsyk A.Ilarionovas prisiminė aukšto rango Lietuvos politiką (neurodydamas pavardės), kuris džiaugėsi, kad Ukraina tapo itin saugi JAV prezidentu tapus Dž.Baidenui. A.Ilarionovo manymu, tas Lietuvos politikas sakė netiesą. Dž.Baidenui atėjus į Baltuosius rūmus Ukraina kaip tik atsidūrė dideliame pavojuje. Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis viename savo straipsnyje, kurį publikavo ir Amerikos leidiniai, apgailestavo, jog Dž.Baidenas išduoda Ukainą: V.Putinui neša sviedinius, kuriais šis vėliau bombarduoja Donbasą ir Luhanską.
Amerikoje senokai įsikūrusio A.Ilarionovo komentarų stiprybė neabejotina: šis analitikas lygina politikų pareiškimus su konkrečiais jų darbais. A.Ilarionovui ne tiek svarbu, ką teigia politikas, ką tvirtina darysiąs. Svarbiausia – politiko darbai. Tik lyginant žodžius ir konkrečius darbus įmanoma suprasti, ko vertas prezidentas, premjeras ar Parlamento vadovas.
A.Ilarionovas apgailestauja, kad ir plačioji Ukrainos visuomenė, deja, kaip tas Lietuvos politikas, vis dar žavisi Dž.Baidenu nepastebėdami, jog šis nekenčia Ukrainos. Kuo A.Ilarionovas remiasi, taip sakydamas? Pavyzdžiui, Dž.Baidenas visai neseniai Vašingtone susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja (A.Ilarionovas mano, kad ji iš tiesų gerokai daugiau surinkusi balsų nei Aliaksandras Lukašenka, todėl ji jau pirmąjame ture nurungė „Batką“, jei tik nebūtų klastojami rinkimų rezultatai). Tačiau apie šį susitikimą Baltieji rūmai nieko konkretaus, nieko oficialaus nepranešė. Tylėjo. Keista, mat kai Dž.Baideno patarėjai skambina Rusijos žvalgybos bosui, ši žinia plačiai reklamuojama oficialiuose JAV valdžios internetiniuose puslapiuose. Kodėl Dž.Baidenas, rinkiminės kampanijos metu labai garsiai šaukęs, jog visur rems demokratijas ir murkdys diktatorius, nenori garsiai prisipažinti, jog kalbėjosi su rinkimus Baltarusijoje laimėjusia, tačiau diktatoriaus į šoną nustumta S.Cichanauskaja? Dž.Baidenas bijo A.Lukašenkos? Dž.Baidenui – nusišvilpt į demokratiją?
Tačiau Dž.Baideno susitikimas su S.Cichanouskaja, pasak A.Ilarionovo, bado akis pirmiausia dėl kitų priežasčių. Su S.Cichanauskaja rado laiko ir noro susitikti, o su į Vakarus einančiu, demokratiją kuriančiu, su okupantais narsiai kovojančios Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu – vis nesusitinka. Per septynetą pastarųjų mėnesių nerado nei laiko, nei noro kalbėtis su V.Zelenskiu. Net telefonu vengė šnekėtis. Vieno oficialaus telefoninio pokalbio metu net numetė ragelį – nutraukė pokalbį. Beje, toks elgesys didžiojoje politikoje – nepriimtinas. Susitikimą su V.Zelenskiu suplanavo tik rugpjūčio 30-ąją, kai JAV Kongresas – atostogauja. vasaros pabaiga pasirinkta specialiai. Kad V.Zelenskio komanda turėtų kuo mažiau galimybių akis į akį šnekėtis su Amerikos kongresmenais, senatoriais. Mieliausiai, dažniausiai Dž.Baidenas šnekučiuojasi su V.Putinu – ne tik akis į akį Ženevoje, bet ir telefoninio ryšio pagalba, beje, nė karto nenumesdamas ragelio. Pasak A.Ilarionovo, Donaldas Trampas (Donald Trump) taip niekad nesielgė: prieš kalbėdamasis su V.Putinu pirmiausia surengdavo pokalbį su tuometiniu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
Ką byloja toks Dž.Baideno elgesys? Kodėl jis nemyli Ukrainos? O jei nekenčia – ko konkrečiai nekenčia? Juk Dž.Baideno priešrinkiminė programa buvo labai proukrainietiška. A.Ilarionovas netiki versija, kad tokio pasikeitimo kaltininkė – Kinija. Esą atėjęs į valdžią Dž.Baidenas pamatė, jog tikrasis JAV priešas – ne Rusija, o didžioji Kinija. Ar Amerikai, atsūmusiai Ukrainą, bus lengviau tramdyti Kiniją?
Tikroji Dž.Baideo neapykantos Kijevui priežastis – jo sūnelio verslai Ukrainoje. Pasirodo, Ukrainoje vis dar nenutraukta baudžiamoji byla, kurioje įrašyta ir verslu šioje šalyje užsiėmusio Dž.Baideno sūnaus pavardė. Tereikia prisiminti, kaip 2015-2016-aisiais, dar nebūdamas JAV prezidentu, Dž.Baidenas šantažavo tuometinį Ukrainos vadovą P.Porošenką. Reikalavo, kad byla prieš jo sūnų būtų nutraukta, kad Ukrainos generalinis prokuroras, išdrįsęs pakelt ranką prieš jo sūnų, būtų nedelsiant pašalintas iš pareigų. Bet, pasirodo, Ukraina turi stuburą. Ji stengiasi korupciją pažaboti visose srityse. Ji, siekdama turėti draugų ir partnerių, neatsisako savarankiškos politikos, nesiruošia tapti pastumdėle, klusniai vydančia kiekvieną užgaidą. Taigi byla, kurioje minimas Dž.Baideno sūnus, Ukrainoje vis dar neuždaryta. V.Zelenskis ir negali, ir nenori kištis į teisėsaugos institucijų veiklą, grdi, tą Dž.Baidenui nemalonią temą vertėtų uždaryti „visiems laikams“.
Štai tokią nuomonę susidariau klausydamas A.Ilarionovo ir G.Tabaxo pašnekesio. Ar tai reiškia, jog galima teigti, esą dėl savo asmeninių reikalų Dž.Baidenas išduoda valstybinius reikalus? Ar galima manyti, jog Dž.Baidenas – nesąžiningas politikas, dėl į teisėsaugos akiratį patekusio sūnaus galimų klystkelių pasiryžęs šantažuoti Ukrainą, besiginančią nuo Rusijos agresijos (ukrainiečiai jau prarado 13 tūkst. karių).
A.Ilarionovas mano, kad Dž.Baideno neapykanta viskam, kas ukrainietiška (neskiria finansinės paramos, o jei ir duoda, tai – labai mažai; nesuteikia vlties, jog Ukraina artimiausiu metu taps NATO nare arba bent jau strategine JAV partnere; neduoda rimtų ginklų; neskuba akredituoti JAV ambasadoriaus Kijeve), – tėra asmeninis jo nusiteikimas. Neleistinas, netoleruotinas.
Laimė, taip elgdamasis Dž.Baidenas – gana vienišas. Jis neturi daug šalininkų. Tiek jo partijoje, tiek administracijoje, tiek Kongrese – daug politikų, kurie įsitikinę, jog Ukrainą būtina ginti nuo Kremliaus išpuolių.
Šiuos niuansus Lietuvos piliečiams, man regis, vertėtų įsidėmėti. Mums reikia žinoti ne tik, kas buvo Barakas Obama, Donaldas Trampas. Mums gyvybiškai svarbu susigaudyti, kas iš tiesų yra šiandieninis Amerikos vadovas Dž.Baidenas. Tačiau ar pagrindiniuose Lietuvos internetiniuose portaluose bei stambiausiose Lietuvos televizijos laidose nagrinėjama Dž.Baideno neapykantos Ukrainai tema?
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
J. Bidenas išreiškė paramą Baltarusijos piliečių demokratijos siekiui.
„Man buvo garbė šį rytą Baltuosiuose rūmuose susitikti su S. Cichanouskaja“, – tviterio paskyroje rašė JAV prezidentas. Baltarusijos opozicijos lyderė šiuo metu yra išvykusi vizito į Vašingtoną, J. Bideno administracijai pažadėjus daryti dar daugiau spaudimo Baltarusijos neteisėtam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai.
„JAV remia Baltarusijos žmones ir jų demokratijos bei žmogaus teisių užtikrinimo siekį“, – sakė JAV prezidentas.
S. Cichanouskaja teigė, kad ji lengvai laimėjo praėjusiais metais Baltarusijoje vykusius rinkimus, po kurių Maskvos remiamas A. Lukašenka pasiskelbė prezidentu jau šeštą kadenciją.
Vašingtone ji bendravo su pareigūnais, siekdama užtikrinimo, kad JAV imsis aktyvių veiksmų padėti baltarusiams, norintiems demokratinių pokyčių šalyje.
S. Cichanouskaja padėkojo J. Bidenui už tai, ką ji pavadino „galingu solidarumo su milijonais bebaimių baltarusių, kurie taikiai kovoja už savo laisvę, ženklu“.
„Šiandien Baltarusija yra kovos tarp demokratijos ir autokratijos fronto linijoje. Pasaulis yra su mumis. Baltarusija bus sėkmės istorija“, – tviterio paskyroje rašė S. Cichanouskaja.
Pernai S. Cichanouskaja dalyvavo prezidento rinkimuose vietoje savo vyro, kuris buvo suimtas. Baltarusijos režimui pradėjus jėga malšinti taikius protestus, ji pasitraukė į Lietuvą.
Likus savaitei iki susitikimo su J. Bidenu, S. Cichanouskaja susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir pristatė jam įmonių, kurioms JAV galėtų įvesti griežtesnes sankcijas, sąrašą.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį paragino Europos Sąjungą (ES) būti „drąsesne“ ir paskelbti daugiau sankcijų Minsko režimui, kai šis priverstinai nutupdė lėktuvą ir sulaikė juo skridusį opozicijos aktyvistą.
Hagoje susitikusi su Nyderlandų premjeru Marku Rutte S. Cichanouskaja teigė, kad ES valstybių diskutuojamos priemonės, kuriomis ketinama nusitaikyti į Baltarusijos ekonomikos sektorius, yra nepakankamos.
„Dabar mes turime būti stipresni, drąsesni, ir Europos Sąjunga turi būti stipresnė, drąsesnė savo rezoliucijose ir sprendimuose“, – žurnalistams sakė Baltarusijos opozicijos lyderė.
Ji paragino paskelbti „naują sankcijų paketą“, kuriuo būtų taikomasi į asmenis, kurie atsakingi už sekmadienį įvykdytą priverstinį lėktuvo nutupdymą ir juo skridusio opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymą.
M. Rutte pažadėjo bendradarbiauti su S. Cichanouskaja dėl „visko, ko reikės“ būsimoms sankcijoms, tačiau pridūrė, kad jau justi Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui daromas spaudimas.
„Režimas akivaizdžiai panikuoja. Faktas, kad jie tai padarė su šiuo lėktuvu, o tai visiškai neturi precedento, rodo, kad jie panikuoja“, – žurnalistams sakė M. Rutte.
Nyderlandų premjeras teigė, kad ES „smogs jiems ten, kur galime jiems smogti smarkiausiai, o tai, žinoma, yra jų resursai, jų reputacija, jų piniginė, viskas“.
ES lyderiai jau susitarė uždrausti į bloko oro erdvę įskristi Baltarusijos oro linijų laineriams ir pateikė ES oro vežėjams rekomendaciją vengti Baltarusijos oro erdvės.
27 šalių diplomatai šiuo metu siekia išplėsti Baltarusijai taikomas sankcijas ir planuoja smogti svarbiems ekonomikos sektoriams, siekiant paveikti A. Lukašenkos režimo finansavimą.
Sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ avialinijų lėktuvas buvo priverstas leistis Minske neva dėl pranešimo apie sprogmenį. Tačiau naujienų agentūra „BelTA“ pranešė, kad pranešimas apie bombą buvo melagingas.
Socialinio tinklo „Telegram“ kanale „Pul pervogo“ rašoma, kad įsakymą nutupdyti keleivinį lėktuvą asmeniškai davė Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, o į dangų buvo pakeltas naikintuvas „MiG-29“.
Demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad lėktuvas buvo priverstas leistis, nes A. Lukašenkos režimas siekė suimti opozicijos žurnalistą ir aktyvistą Ramaną Protasevičių, kuriam Baltarusijoje gresia mirties bausmė.
Ji paragino Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) atlikti tyrimą ir įvesti sankcijas prieš Baltarusiją nes „A. Lukašenkos režimas sukėlė pavojų keleiviams ir nuo šiol nei vienas žmogus negali jaustis saugus skrisdamas lėktuvu virš Baltarusijos“.
S. Cichanouskaja pridėjo, kad 2019 R. Protasevičius buvo priverstas išvykti iš Baltarusijos dėl bendradarbiavimo su „Telegram“ kanalu „Nexta“. Vėliau tapęs šio kanalo redaktoriumi jis nušvietė 2020 m. rinkimus ir po jų prasidėjusius protestus, o Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) jam iškėlė kelias bylas ir įrašė į teroristų sąrašą.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje pranešė, kad naujienos apie priverstinį lėktuvo nusileidimą Baltarusijos sostinėje, kelia nerimą. Ministras teigė, kad bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais siekiant į Vilnių saugiai grąžinti visus keleivius.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda incidentą pavadino neturinčiu precedentų ir pareikalavo, kad Baltarusija nedelsiant paleistų R. Protasevičių.
Prezidentūros išplatintame pareiškime G. Nausėda teigė, kad Baltarusijos režimui pavaldžios tarnybos prievarta nutupdė į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą ir, pirminiais pranešimais, Minske sulaikė Baltarusijos opozicijos atstovą Romaną Protasevičių, kuriam Lietuvoje suteiktas prieglobsčio statusas.
„Reikalauju, kad Baltarusijos režimas nedelsiant paleistų sulaikytą asmenį ir leistų jam tęsti kelionę į Vilnių. Kreipiuosi į NATO ir ES sąjungininkus kviesdamas nedelsiant reaguoti į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę tarptautinei civilinei aviacijai. Tarptautinė bendruomenė turi skubiai imtis veiksmų, kad panašūs incidentai nebegalėtų pasikartoti. Apie tai kalbesiu jau rytoj Briuselyje prasidėsiančioje Europos Vadovų Taryboje“, – sako Lietuvos prezidentas.
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tviteryje rašė, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos įvykdė beprotišką ir neteisėtą „operaciją“, kurią reikia ne tik pasmerkti, bet ir į ją griežtai atsakyti nes „negalima naudotis nusikalstamo režimo kontroliuojama oro erdve“.
Praėjus pusmečiui po Baltarusijos prezidento rinkimų, buvusi kandidatė, opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pripažino, kad demokratinis judėjimas patyrė laikiną pralaimėjimą.
„Turiu pripažinti, kad pralaimėjome gatves (…), neturime galimybių kovoti su režimo smurtu prieš protestuotojus“, – S. Cichanouskaja sakė Šveicarijos dienraščiui „Le Temps“.
Anot opozicijos lyderės, Baltarusijos vyriausybė turi ginklus ir jėgą. „Taip, panašu, kad kol kas pralaimime“, – teigė ji.
Baltarusių protestai išsikvėpė dėl masinių sulaikymų ir stojusios atšiaurios žiemos. Tačiau demokratinė opozicija šiuo metu jau ruošiasi pavasarį numatomai kovai, S. Cichanouskaja sakė „Le Temps“, interviu duodama iš Lietuvos.
„Mūsų strategija – geresnis organizavimasis ir nuolatinis spaudimas režimui iki tol, kol žmonės vėl bus pasiruošę išeiti į gatves, galbūt jau pavasarį“, – sakė buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą.
S. Cichanouskaja šveicarų dienraščiui pasakojo, kad kasdien galvoja apie grįžimą į Baltarusiją, taip pat ją dažnai apninka į neviltį panaši būsena mąstant apie ateitį.
„Bet tuomet greitai suvokiu, kad negaliu taip daryti, kad esu simbolis ir tautos lyderė, tad negaliu tiesiog imti ir pasiduoti“, – kalbėjo moteris.
Rytoj – Vasario 16-oji. Lietuviui – labai svarbi šventė. Šiomis dienomis mūsų spaudoje, televizijoje, radijoje laidose – gausu su 1918-ųjų vasario 16-ąja susijusių komentarų. Ši diena pelnytai atiduodama istorijai, politikai.
Tačiau džiaugdamasis padidėjusiu susidomėjimu istorija, turiu pripažinti, jog Lietuva, deja, nepriskirtina valstybėms, kuriose istorinės temos būtų nagrinėjamos itin objektyviai, sąžiningai. Lietuviškoje erdvėje – gausu nutylimų, tendencingumų. Lietuvoje esama net ujamų istorikų, mat viešumon jie, užuot patylėję, tempia nemalonius, nepatogius faktus.
Todėl leiskite ir man tarti Vasario 16-osios apmąstymams skirtą žodį. Deja, ne itin džiugų. Švenčių metu priimta linksmintis, didžiuotis. Tačiau kodėl turėčiau krykštauti iš džiaugsmo, jei jo – ne tiek daug?
Monografijų apie dušanskius, raslanus ir zimanus vis dar neturime
Pirmiausia į akis krenta, kaip Lietuva nagrinėjanti žydų bendruomenei nemalonias temas. Ogi niekaip. Tabu. Mirtina tyla. Visi, kas tik apie jas užsimena, – užpuolami, kritikuojami ir galų gale krenta. Sutinku, privalome žinoti savo niekadėjų nusikaltimus. Nesiginčiju – visi klystkeliai turi būti registruoti, išsamiai aprašyt. Lietuviškųjų nuodėmių nevalia slėpti. Tačiau savo istorikų ar istorija besidominčių publicistų, rašytojų stumti į šalį vien už tai, kad jie iškelia ne tik lietuviams, bet ir žydams nepatogius klausimus, – argi tai demokratiška?
Istorikas Valdas Rakutis nepasakė nieko smerktino, ragindamas žvelgti į Antrojo pasaulinio karo istoriją iš abiejų pusių. Vienintelė mažytė nuodėmė – galbūt raginimą derėjo išdėstyti ne Holokausto dienos proga. Tačiau demokratinė valstybė tokią „nuodėmę“ privalo toleruoti. Mat tokiais atvejais svarbiausia, ar tai tiesa: jei atkakliai smerkiame bent šiek tiek su fašistine Vokietija susijusius asmenis, registruokime ir su Kremliaus režimu bendradarbiavusius.
Mus ragina, kad sąžiningai analizuotume savųjų biografijas, pro padidinamąjį stiklą peržvelgtume net menkiausią įtarimą. Tik kodėl anoji pusė iki šiol nei parengė, nei ruošiasi rengti mokslinių monografijų, sakykim, apie dušanskių, raslanų, zimanų nusikaltimus? Kaip mums elgtis, jei fiksuojame kiekvieną savo tikrą ar tariamą nuodėmę, o kiti savas nuodėmes nutyli, slepia? Jei anoji pusė remiasi KGB archyvais priimdama juos už gryną pinigą, kodėl mes negalime analizuoti, kas vokiškos okupacijos metais buvo parašyta „Lietuvių archyve“?
Štai istorikas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė priimti rezoliuciją, skelbiančią lietuvių tautą nesant žydžaudžių tauta. Tokia rezoliucija buvo labai reikalinga. Bet jį nutildė tvirtindami, jog lietuvių tautos šia fašistinei Vokietijai priskirtina nuodėme niekas nekaltina. Ar tikrai – niekas nepriekaištauja, niekas nebara, niekas nesmerkia?
Iš Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išstumtas profesionaliai istorija besidomintis publicistas Vidmantas Valiušaitis, savo knygose, straipsniuose, videokomentaruose pažėręs akivaizdžių faktų, kaip mūsų didvyriai Jonas Noreika ir Kazys Škirpa nepagrįstai kaltinami simpatijomis fašistinei Vokietijai.
Kas kris kitas? Nejaugi LGGRTC darbuotojas Dalius Stancikas, parašęs labai reikalingą knygą „Kūju per Lietuvos istoriją“? Juk ir jis neskuba to meto lietuvių veikėjams kabinti žydžaudžių etiketės…
Baltarusiški akcentai
Kita tema – baltarusiška. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanauskaja mūsų šalyje ir giriama, ir palaikoma. Tai – teisinga laikysena. Taip mušti protestuotojų, kaip elgiasi Aliaksandras Lukašenka, – negalima. Lietuva privalo ištiesti pagalbos ranką baltarusių protestuotojams.
Bet man neteko girdėti, kad kas nors iš mūsiškių žurnalistų ir politikų šios ponios būtų viešai ir atvirai paklausę apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Astravo atominę elektrinę. Man labai rūpi žinoti, ką apie LDK kilmę mananti ši ponia ir ar ji sutinkanti, jog Astravo atominę elektrinę būtina kuo greičiau stabdyti? O jei net ir pasakė, kad LDK kilmė – lietuviška, net jei patvirtino, jog „Astravo AE būtina sustabdyti, nes ji kelia grėsmę Vilniui“, ar mūsų žvalgybos guldo galvą, jog privačių pokalbių metu ši ponia nekalba priešingai?
Ką žinome apie Aleksejų Navalną?
Panaši ir Aleksejaus Navalno istorija. Be abejo, jis drąsus vyras. A.Navalno dokumentiniai filmai, pasakojantys, kaip Rusijos žvalgybos atstovai nuodijo jį „Novičioku“, arba ta juosta, susukta apie pasakiškus Vladimiro Putino rūmus, – verti dėmesio, pagarbos.
Bet man pirmiausia rūpi išsiaiškinti, ką A.Navalnas yra sakęs, kai Rusija užuolė Gruziją, Ukrainą. Jei jis tikrai tvirtino, esą tuos gruzinus vertėtų užmėtyti sparnuotosiomis raketomis, jei jis tai tvirtino nuoširdžiai, niekieno neverčiamas, tai didelė tikimybė, kad sparnuotosiomis raketomis šis jaunuolis kada nors panorės apmėtyti ir Lietuvą. Tikiuosi, kad Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, neseniai prie Rusijos ambasados dalyvavęs A.Navalną remiančiame mitinge, žinąs atsakymą į šį klausimą?
Korupcijos pažabojimas Rusijoje – svarbi tema. Bet ne mažiau svarbu žinoti, ar nenuilstančio kovotojo su korupcija širdis nėra sukaustyta imperinio mąstymo ledkalnių.
Kada bus įvertina ASALA veikla?
Štai propatria.lt leidinyje skelbiama ištrauka iš Gatestono instituto vyresniojo bendradarbio Raymondo Ibrahimo (knygos „Kardas ir scimitaras: keturiolika šimtmečių tarp islamo ir Vakarų“ autorius) teksto, kuriame skambiai šaukiama, esą „net 340 milijonų krikščionų pasaulyje patiria didžiulius persekiojimus“. Ten rašoma, jog šiandien pasaulyje dėl religinių įsitikinimų kiekvieną dieną nužudoma 13 krikščionių, 5 krikščionys pagrobiami, užpuolama 12 bažnyčių.
Mums būtina žinoti šią liūdną statistiką. Bet ar jūs nepasigendante lyginamosios analizės? Kodėl nepateikta skaičių, kiek pasaulyje kasdien nužudoma žmonių vien dėl to, kad jie – musulmonai? Tuomet antimusulmoniškus faktus palyginčiau su išpuoliais prieš krikščionis ir matyčiau tikrąją padėtį. Dabar gi atrodo, kad pučiama tik į vieną pusę – tik musulmonai skriaudžia krikščionis, o štai krikščionys – musulmonų niekad niekur neskriaudė ir nė nesiruošia skriausti.
Bet juk tai – netiesa. Prisiminkime Kryžiaus karus, Alžyro okupaciją, prisiminkime karą prieš Afganistaną, Irako bombardavimus, išpuolius prie Balkanų musulmonus, su žeme sulygintą Čečėnijos sostinę Grozną.
Galų gale prisiminkime, kiek nuo 1975 iki 2002 metų Europos sostinėse armėnų teroristinės organizacijos ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak nužudė turkų diplomatų, rezidavusių Vienoje, Madride, Paryžiuje, Berlyne, Kopenhagoje? Surengti 235 teroro aktai, surengta 70 žmogžudysčių, 41 pasikėsinimas. Šių išpuolių metu žuvo 524 asmuo, įskaitant 105 įkaitą.
Prisiminkime, kaip 2020-ųjų antroje pusėje Armėnijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Azerbaidžano miestus Bardą, Giandžą ir Terterą (šių išpuolių metu žuvo 69 civiliai azerbaidžaniečiai, dar 322 buvo sužeisti).
Ar šie skaičiai įtraukiami į ataskaitas apie religinį nepakantumą? Ar mes žinome, kad liūdnai pagarsėjusi ASALA, prieš kelis dešimtmečius persekiojusi turkų diplomatus, 2019-ųjų sausio 1 dieną yra nusiuntusi bauginantį laišką Beirute (Libanas) rezidavusiam turkų diplomatui, prie ambasados pastato sudegino Turkijos vėliavą (Turkijos vėliavos buvo deginamos ir kitose šalyse prie diplomatinių Turkijos misijų)? Ar žinome, kad 2021 metų sausio 20 dieną ASALA išplatino pareiškimą, jog organizacijos nariams nedraudžiama imtis teroro prieš Kalnų Karabachą 2020-ųjų pabaigoje atsiėmusius Azerbaidžano ir jam talkinusios Turkijos piliečius?
Pabandykite šiuos faktus paskelbti lietuviškoje žiniasklaidoje, ir pamatysite, kad tai – ne taip paprasta. Kritikuoti musulmonus – kiek tik širdis geidžia, priekaištauti krikščionims – nevalia! Nors, pavyzdžiui, tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui. Tačiau Lietuva nepasveikino Azerbaidžano, susigrąžinusio prieš kelis dešimtmečius dėl Armėnijos agresijos prarastas žemes, įskaitant ir tuos septynetą gretimų rajonų, niekaip nesusijusių su Kalnų Karabachu. Nepasveikino ir Turkijos, kuri padėjo azerbaidžaniečiams susigrąžinti tai, kas Azerbaidžanui priklauso pagal tarptautinę teisę. O juk tai – svarbus, reikšmingas įvykis.
Kas slepiama armėniškuose archyvuose?
Susiraskite LRT paskelbtą „Radio Free Europe /Radio Liberty (RFE/RL) tekstą – RL Armėnijos tarnybos direktoriaus Harry Tamraziano pokalbį su „Carnegie Europe“ Kaukazo ekspertu Thomu de Waalu. Ten – nė menkiausios užuominos, kad, remiantis tarptautine teise, Kalnų Karabachas yra neginčijama Azerbaidžano teritorija. Kai šis faktas nutylimas, beprasmės visos kitos diskusijos. Bent man taip atrodo.
Prisiminkime, kaip Lietuvos Mokslų Akademija neįsileido Turkijos ambasados pakviestų istorikų, kad šie išdėstytų savąją poziciją apie tragiškus 1915-uosius, o Armėnijos ambasados pakviestiems svečiams – atlapojo duris? Štai ir nežinome, kad turkams itin nepalankią ataskaitą „Armėnų tautos tragedija“ parašęs JAV ambasadorius Henris Morgentau, rezidavęs Stambule 1913-1916-aisiais, iš viso – 780 parų, grubiai iškraipė faktus. Per savo rezidavimą Osmanų imperijoje jis nebuvo išvykęs iš Stambulo nė į vieną problemišką regioną – apsiribojo poilsinėmis, pramoginėmis kelionėmis po tuometinę Osmanų imperiją. Tad jau vien dėl to jo ataskaita nelaikytina objektyvia.
Bet yra ir kita priežastis, kodėl tos ataskatos neverta laikyti objektyvia. Šią ataskaitą rašyti jam padėjęs vertėjas, patarėjas, laikytas dešiniąja ranka – Aršagas Simavonianas. O jo sekretorius buvo Akopas Andonianas. Svarbu ne tai, kad tiek patarėjas, tiek sekretorius buvo armėnų kilmės. Svarbu, kad abu šie armėnai nekentė turkų ir visko, kas turkiška. Todėl buvo grubiai tendencingi.
O ką galima pasakyti apie Johanes Lepsius veikalą „Vokietija ir Armėnija 1914 – 1918. Diplomatinių depešų rinkinys“? Nejaugi ir juo verta aklai pasitikėti? Apie šį asmenį žinoma, kad jis buvo aklai proarmėniškai nusiteikęs ir patalogiškai nekentė turkų. Jis į savo depešas, pavyzdžiui, neįtraukė specialaus kaizerio agento Lois Mozel ir karininko Felikso Guso pranešimų, kaip armėnų ginkluotosios formuotės bičiuliavosi su Osmanų imperijos prieše carine Rusija, iš Rusijos carų gaudavo ginklų, su rusais derino savo išpuolius prieš turkus.
Tokių tendencingų nutylėjimų, iškraipymų – labai daug. Bet Lietuva nenorinti jų žinoti. Vengianti net užsiminti, kad 2005 metais būtent Turkija pasiūlė Armėnijai suburti bendrą istorikų komisiją, kuri ištirtų visas 1915 metų tragedijos priežastis ir pasekmes. Oficialusis Jerevanas – kategoriškai atsisakė. Matyt, bijo, kad į paviršių iškils daug nemalonių faktų.
Donaldas Trampas ir cenzūra
Žodžiu, Lietuvoje iki tikros demokratijos – dar toloka. Dar daug draudžiamų, ignoruojamų, nutylimų temų.
Vienintelė paguoda – ne tik Lietuva turinti sunkumų. Delfi.lt portale perskaičiau įdomų Vido Rachlevičiaus straipsnį „Didysis lūžis: amerikietiškosios svajonės pabaiga“. Prisipažinsiu: Donaldas Trampas man niekad nepatiko. Ypač tuomet, kai Helsinkyje pataikavo Vladimirui Putinui. Neįtikinami atrodė ir D.Trampo priekaištai dėl suklastotų rinkimų. Prisimenu ir gordonua.com portale paskelbtą interviu su į Ameriką senokai pasitraukusiu buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu, kuris tvirtino, jog Rusijos specialiosios tarnybos buvo nusižiūrėjusios D.Trampą jau senų seniausiai.
Ir vis tik blokuoti D.Trampo paskyrų socialiniuose tinkluose – negalima. Ginčykimės su juo, kritikuokime jį, demaskuokime jį, bet tik neribokime jo teisės į žodžio laisvę.
Pritariu V.Rachlevičiui, manančiam, jog D.Trampo paskyrų blokavimas – antidemokratiškas žingsnis. Pritariu V.Rachlevičiui, jog tikroji demokratija ir žmogaus teisės prasideda nuo žodžio laisvės.
Žodžio laisvė – neliečiama ir nekvestionuojama jokiomis formomis. Žodžio laisvė – be jokių „su sąlyga“, „jeigu“, „bet“.
Nuo aplinkosaugos skandalų, naujos valdžios išrinkimo iki visuotinio karantino – 2020-ieji pažymėti svarbių minėjimų, pažangių idėjų, pilietinių iniciatyvų, visuomenę papiktinusių skandalų bei koronaviruso krizės įvykiais. Baigiantis metams naujienų agentūra ELTA pateikia 15 įsimintinų ir garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusių įvykių.
„Grigeo“ skandalas. Teisėsauga sausį paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbta, kad aplinkai padaryta žala gali siekti apie 60 milijonų eurų. Atsižvelgiant į tai, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sausio 7 dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis.
VSD skandalas. Kovą pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra pateikęs informaciją apie tai, jog Valstybės saugumo departamento vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Teigta, kad pareigūnas 2019 metų pavasarį turimą informaciją pateikė tuomet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas ėjusiam Vytautui Bakui, informuoti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-mečio minėjimas. Kovo 11-ąją Lietuva minėjo vieno iš svarbiausių šalies istorijos įvykių – Nepriklausomybės atkūrimo – 30-ąją sukaktį. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai.
Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Šis dokumentas yra saugomas Seimo archyve kartu su kitais parlamento priimtais teisės aktais.
Koronaviruso pandemija. Praėjusių metų pabaigoje Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane kilusi COVID-19 epidemija žiemą pradėjo plisti į kitas pasaulio šalis ir neilgai trukus tapo pandemija, su kuria pasaulis intensyviai kovoja iki šiol. Jau dabar skaičiuojama, kad koronavirusas nusinešė daugiau nei 1,6 mln. žmonių gyvybes, o daugelis pasaulio valstybių šiuo metu fiksuoja užsikrėtimo rekordus.
Pandemija neaplenkė ir Lietuvos – nuo jos pradžios iš viso infekcija užsikrėtė daugiau nei 100 tūkst. žmonių, daugiau nei 1000 mirė.
Visuotinio karantino paskelbimas. Lietuvoje nustačius pirmuosius koronaviruso infekcijos atvejus ir siekiant pažaboti viruso plitimą, Vyriausybė nutarė nuo kovo 16 d. paskelbti karantiną visos šalies mastu. Jo metu buvo uždarytos parduotuvės, išskyrus maisto prekių bei vaistines, taip pat barai, kavinės, grožio salonai, uždrausti renginiai ir masiniai susibūrimai, sustabdyta ugdymo įstaigų veikla, uždraustos kelionės į užsienio valstybes. Vėliau ribojimai pradėti švelninti, o nuo birželio 17 d. nuspręsta karantiną nutraukti. Antrasis visuotinis karantinas paskelbtas lapkričio 7 d. ir šiuo metu galioja iki sausio 31 d.
Gruodžio 26-ąją į Lietuvą atvežti pirmieji skiepai nuo COVID-19, o gruodžio 27-ąją pradėtas skiepyti medicinos personalas visoje šalyje. Vėliau bus skiepijami globos įstaigų gyventojai, vyresni ne 65 metų asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis.
Sostinė – kavinė po atviru dangumi. Balandžio mėnesį Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad savivaldybė lauko kavinėms dovanoja visas miesto viešąsias erdves. Paskelbta iniciatyva sulaukė didelio šalies ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Apie Vilniaus sumanymą leisti lauko kavinėms savo staliukus pastatyti viešose miesto erdvėse rašė CNN, „The Guardian“, „New York Post“, „Daily Mail“, „Independent“. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, kad iniciatyva sulaukė didžiulio verslininkų susidomėjimo – vien per savaitgalį sulaukta 120 pasiūlymų, kuriuose verslininkai nurodė norį sostinės viešose erdvėse pastatyti daugiau nei tūkstantį staliukų.
Paplūdimys Lukiškių aikštėje. Lukiškių aikštėje birželio viduryje buvo atidarytas dirbtinis smėlio paplūdimys, kuriam įrengti panaudota apie 300 kubinių metrų smėlio, o visas paplūdimio plotas siekė 1660 kvadratinių metrų. Šiuo sprendimu neilgai trukus pradėjo piktintis ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai, kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms. Neilgai trukus, rugpjūčio 1 dieną, įsigaliojo kontroversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus.
Rekordinė investicija. Rugsėjo pradžioje Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pristatyta rekordinė plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje – VMG grupė oficialiai atidarė vieną didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklų, į kurią investuota 146 mln. eurų. Ir sukurta 140 naujų darbo vietų. Į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą VMG grupė vidutiniškai investavo apie 1 mln. eurų.
S. Cichanouskajos atvykimas į Lietuvą. Praėjus kelioms dienoms po Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos tariamai laimėjo nuo 1994-ųjų šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka, pabaigos, tuometis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad buvusi kandidatė minėtuose rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja yra Lietuvoje ir jai Vyriausybė suteikė neviešą saugią prieglobsčio vietą.
„Laisvės kelio“ akcija. Rugpjūčio 23-iąją – Baltijos kelio dieną – žurnalisto, visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva organizuotas pilietinis renginys„Laisvės kelias|Vilnius – Baltarusija“. Jame dalyvavo daugiau apie 50 tūkst. žmonių, nutiesusių gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos pasienio, tokiu būdu išreiškiant palaikymą už laisvę ir demokratiją protestuose kovojantiems baltarusiams.
Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo po to, kai rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų laimėtoju save pasiskelbė ilgametis jos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Reikalaudami jo pasitraukimo, šalies gyventojai taikiai išėjo į gatves, bet juos pasitiko OMON pajėgos, kurios prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, ašarines dujas. Iki šiol pranešama apie protestuotojų sulaikymus, vykdomus kankinamus, žuvusius asmenis.
Visuomenės reakciją sukėlę protestai, diskusijos, socialinės iniciatyvos:
„Black Lives Matter“ palaikymo akcija. Birželio pradžiojeVilniuje, prie Katedros, surengta akcija siekiant palaikyti JAV prasidėjusį „Black Lives Matter“ judėjimą ir atkreipti dėmesį į rasizmo problemas šalyje ir už jos ribų. Masinius protestus JAV išprovokavo juodaodžio George`o Floydo mirtis gegužės 25 d., baltaodžiui policininkui Mineapolio gatvėje beveik devynias minutes keliu užspaudus ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Protestų banga neilgai trukus nusirito ir į kitas pasaulio šalis.
Balso teisė – nuo pat gimimo.Seimo rinkimų kontekste rudenį žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusija dėl galimybės Lietuvai tapti pirmąja valstybe pasaulyje, svarstančiai apie visuotinę balso teisę, kurią iki piliečiui sukaks 18 metų įgyvendintų tėvai arba teisėti globėjai. Idėjos šalininkai teigiamai vertino tokios diskusijos progresyvumą, galimybę skatinti jaunų žmonių domėjimąsi šalies gyvenimu, didinti rūpestį šeimų interesais, politiniam vektoriui nuo vyresnės kartos pasislinkus jaunesniosios link – progresyvumo suteikti ir šalies politikai. Savo ruožtu kritikai išreiškė nuogąstavimų, dėl sudėtingo tokios idėjos įgyvendinimo, ypač plačios diskusijos poreikio ir ne vienerius metus stringančių kitų iniciatyvų, siekiančių atjauninti elektoratą.
Nelegalios veisyklos. Rugsėjį viešojoje erdvėje masiškai išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnais. Visuomenėje kilus rezonansui dėl tokio elgesio, Seimas pradėjo svarstyti siūlymus dėl bausmių griežtinimo už žiaurų elgesį su gyvūnais veisiant juos komerciniais tikslais. Kaip skelbė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, išaiškinus apie nelegalių veislynų veiklą, į gyvūnų prieglaudas paimta apie 300-us šunų.
Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje. Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje lankėsi Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas su sutuoktine Brigitte Macron. Oficialaus vizito metu buvo apsilankyta Prezidentūroje, su Lietuvos prezidentu Gitano Nausėda diskutuota abiem šalims aktualiomis temomis. Pokalbyje aptarta padėtis Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmai, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.
Seimo rinkimai. Pandemijos kontekste vykusių eilinių Seimo rinkimų metų šalis išrinko naująją valdžią. Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus 2 rinkimų turų rezultatus paaiškėjo, kad parlamente daugiausia mandatų – 50 – laimėjo praeitą kadenciją opozicine partija buvusi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, antroje vietoje – buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija, gavusi 32 vietas Seime. Liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija gavo po 13 mandatų, Laisvės partija – 11, Darbo partija – dešimt, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovai – po tris mandatus, partijos „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos žaliųjų partijos atstovai – po vieną.
Nauja Vyriausybė. Po Seimo rinkimų centro dešinės valdančiąją koaliciją suformavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija lapkričio viduryje paskelbė siūlomus kandidatus į 14 ministerijų vadovų postus. Naujasis Ministrų Kabinetas su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte Seime patvirtintas gruodžio 11 d.
Vadovų skyrimas. Seimas balandžio pradžioje pritarė prezidento į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius antrai kadencijai pasiūlyto Dariaus Jauniškio kandidatūrai. Jo paskyrimą vėliau galutinai patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda. D. Jauniškis – pirmasis žvalgybos vadovas, į šias pareigas paskirtas dvi kadencijas iš eilės.
Tuo metu vietoj valstybės kontrolieriaus pareigas tuomet ėjusio Arūno Dulkio prezidentas pasiūlė jo pavaduotoją Mindaugą Macijauską. Tokį sprendimą šalies vadovas motyvavo dėl minėto kandidato ambicingesnės ir konkretesnės vizijos. Seimas, pradžioje pasipriešinęs prezidentui dėl A. Dulkio atleidimo iš pareigų, galiausiai nusileido prezidentui G. Nausėdai.
Birželį Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai pradėjo vadovauti Algis Latakas. A. Latakas anksčiau dirbo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje KLASCO, kelerius metus ėjęs KLASCO gamybos direktoriaus pareigas, dirbo konsultacinėje verslo įmonėje „Averditum” direktoriaus pavaduotoju. Yra įgijęs vadybininko ir inžinieriaus mechaniko specialybę.
Valstybei strateginę reikšmę turintis uostas nuolatinio vadovo neturėjo nuo 2019 m. kovo, kai iš šių pareigų buvo atleistas Arvydas Vaitkus.
Naujas pareigas pradėjo eiti ir buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė. Ji nuo spalio 17 d. pradėjo dirbti paslaugų valdymo direktore Registrų centre. Tuo tarpu VPT daugiau nei metai neturi nuolatinio vadovo – nuo praėjusių metų spalio tarnybai vadovauja laikinoji vadovė, direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.
Netektys. Lietuva per 2020-uosius neteko daug iškilių žmonių.
Eidama 91-uosius metus kovo 10 dieną mirė muzikė pianistė, muzikos pedagogė, tremtinė, visuomenininkė Gražina Ručytė-Landsbergienė. Ji buvo pirmojo atkurtos Lietuvos faktinio vadovo muzikologo Vytauto Landsbergio žmona. G. Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980 m.). Ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005 m.), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006).
Eidamas 71-uosius metus balandžio 30 d. mirė Kauno technologijų universiteto (KTU) gimnazijos įkūrėjas, pedagogas Bronislovas Burgis. B. Burgis gimė 1949 metais Plungės rajone, Kauno politechnikos institute (dabar – KTU) gavo technologijų daktaro laipsnį. B. Burgis buvo įkūręs savo vardo labdaros ir paramos fondą moksleiviams iš daugiavaikių ar sunkiau besiverčiančių šeimų, buvo ilgametis KTU vadovas.
Rugpjūčio 12 d., eidamas 58-uosius metus, mirė Aurelijus Katkevičius. A. Katkevičius – žinomas šalies žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, poliglotas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų. A. Katkevičius taip pat yra išvertęs į lietuvių kalbą grožinės literatūros kūrinių, dramų, poezijos. A. Katkevičiaus nuopelnai Lietuvai įvertini Sausio 13-osios atminimo medaliu.
2020-aisiais Lietuva neteko ir profesoriaus Romo Pakalnio. Po sunkios ligos jis mirė rugsėjo 20-osios rytą. Profesorius visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. Dirbdamas Mokslų akademijos Botanikos institute kartu su prof. Kaziu Ėringiu pradėjo naują Kraštovaizdžio ekologijos sritį. Sovietmečio pabaigoje aktyviai įsijungė į kovą prieš naftos platformą T6 prie Kuršių nerijos. Buvo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio Seimo narys. Aktyvus Lietuvos gamtosaugos ir Lietuvos švietimo koncepcijos bendraautorius. 2000–2008 m. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys ir pirmininkas. Nuo 1997 m. Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas.
Gruodžio 11-ąją mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė. Ji buvo įvertinta daugybe apdovanojimų: Ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Sugiharos fondo – „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimu – Metų Tolerancijos žmogus, Barboros Radvilaitės medaliu už nuopelnus kultūrai ir švietimui, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklu.
I. Veisaitė taip pat įvertinta Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Baltarusijos opozicijos vardu atsiimdama už minties laisvę suteiktą Sacharovo premiją, Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pažadėjo, kad protestuotojų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą judėjimas išliks ir laimės, net jei valdžia ir vykdo brutalų susidorojimą.
„Mums lemta nugalėti ir mes nugalėsime“, – Briuselyje teigė egzilyje gyvenanti buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus.
Baltarusijoje nuo rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kuriuose nugalėjęs pasiskelbė A. Lukašenka, vyksta protestai. Rinkimų rezultatų nepripažįsta Vakarų valstybės, opozicija teigia, kad rinkimai buvo suklastoti, o tikroji jų nugalėtoja yra S. Cichanouskaja, kandidatuoti nusprendusi, kai jos vyras, taip pat siekęs dalyvauti prezidento rinkimuose, buvo įkalintas. A. Lukašenkos artimai aplinkai buvo įvestos sankcijos.
Baltarusijos saugumo pajėgos vykdo žiaurų susidorojimą su protestuotojais, o opozicijos lyderiai priversti gyventi už Baltarusijos ribų.
„Šiemet teturiu vieną norą – noriu, kad kiekvienas Baltarusijos pilietis, kuris yra įkalintas, arba buvo priverstas išvykti iš šalies, galėtų sugrįžti namo“, – Europos Parlamentui sakė S. Cichanouskaja, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje.
Europos šalis ji paragino priimti griežtesnių prieš A. Lukašenkos režimą nukreiptų priemonių.
„Raginame Europą priimti drąsesnius sprendimus ir paremti Baltarusijos žmones ne rytoj, ne kada nors ateityje, o jau šiandien, – sakė ji. – Veiksmai yra svarbiausia.“
Baltarusijos opozicijos kandidatė į šalies prezidentus Sviatlana Cichanouskaja antradienį tapo Johno McCaino premijos, kurią įteikia JAV nevyriausybinis Tarptautinis respublikonų institutas (International Republican Institute), laureate. Apdovanojimo ceremonija vyko nuotoliniu būdu.
„Smurtui turi būti padarytas galas ir turi prasidėti taikus perėjimo procesas, kad būtų sukurta laisva Baltarusija. Tai mūsų priedermė ir vienintelis kelias į priekį“, – pareiškė S. Cichanouskaja.
Kartu su ja šįmet apdovanojimą pelnė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, Honkongo protesto judėjimo atstovai, taip pat Ugandos parlamento narys ir muzikantas Bobis Wine`as (tikrasis vardas – Robertas Kyagulanyi Ssentamu), pavertęs savo kalbą per ceremoniją regio stiliaus muzikiniu pasirodymu.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Oficialiais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o S. Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Tarptautinis respublikonų institutas – nekomercinė organizacija, siekianti padėti atskiroms šalims kurti demokratiją. Jai anksčiau vadovavo senatorius respublikonas J. McCainas, kuris mirė 2018 metais.
Beje, RF generalinė prokuratūra 2016 metais priėmė nutarimą, kuriuo šios organizacijos veikla Rusijos teritorijoje pripažįstama nepageidaujama.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį paragino protestuotojus atnaujinti masines demonstracijas prieš slaptą Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją.
„Reiškiu paramą kiekvienam, kuris šį sekmadienį išeis į savo miesto gatves“, – teigiama S. Cichanouskajos pranešime, kuris buvo paskelbtas „Telegram“ socialiniame tinkle.
„Kartu mes galime pasiekti savo tikslą – surengti naujus, sąžiningus rinkimus, o po jų – oficialią, teisėtą inauguraciją“, – teigė S. Cichanouskaja, 38-erių buvusi anglų kalbos mokytoja, kandidatuoti į prezidento postą nusprendusi po savo vyro, kuris siekė dalyvauti rinkimuose, suėmimo.
ES šią savaitę paskelbė pranešimą, kuriuo teigė, kad Baltarusijoje įvykę rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Po slaptos inauguracijos ES nepripažino A. Lukašenkos kaip teisėto šalies prezidento.
Vos tik paskelbus pirmuosius rinkimų rugpjūčio 9 d. rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Penktadienį Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė Baltarusijos pareigūnų, kuriems už žmogaus teisių pažeidimus įvedamos sankcijos, sąrašą.
Rusijos užsienio žvalgybos vadovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos gynimu ir pažėrė kritikos dėl 20 mln. dolerių sumos, kurią šalis skyrė antivyriausybinių protestų paramai.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) vadovaujantis Sergejus Naryškinas pranešime, kurį paskelbė Rusijos naujienų agentūros, pareiškė, kad Vašingtonas buvusią kandidatę į prezidento postą S. Cichanouskają ir kitus aktyvistus „tvirtai priėmė po savo sparnu“.
Anksčiau anglų kalbos mokytoja ir vertėja dirbusi 38-erių S. Cichanouskaja perėmė savo vyro, populiaraus tinklaraštininko Sergejaus Cichanouskio kandidatūrą į Baltarusijos vadovo postą po to, kai jis buvo suimtas.
Opozicijos politikė šiuo metu yra pabėgusi į Lietuvą, o daugybė jos rėmėjų taip pat buvo priversti trauktis ar buvo įkalinti.
S. Naryškinas tvirtino, kad Vakarai protestus ruošė dar prieš rugpjūčio 9 dienos rinkimus, ir pridūrė, jog JAV įvairioms teisių aktyvistų grupėms išdalino 20 mln. dolerių.
Jo teigimu, lėšos nukeliavo pas „nepriklausomus tinklaraštininkus“, o „patyrę Amerikos instruktoriai“ tokiose šalyse, kaip Lenkijoje ir Ukrainoje, mokė perspektyviausius aktyvistus.
„Protestai nuo pat pradžių buvo gerai suorganizuoti ir koordinuojami iš užsienio, – teigė S. Naryškinas. – SVR turima informacija, JAV vaidina itin svarbų vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose.“
Spalvotosios revoliucijos vadovėlis
Aliaksandras Lukašenka dėl masinių protestų, kuriuose reikalaujama jo atsistatydinimo, pateikė kaltinimų įvairioms valstybėms – iš pradžių bandymais destabilizuoti šalį kaltinta Rusija, tačiau vėliau kaltinimų pažerta Ukrainai, Čekijos Respublikai ir Didžiajai Britanijai.
„Žinome, kas vadovauja (protestams), kas nori, kad kažkas nutiktų Baltarusijoje, tad išliekame budrūs ir esame pasirengę atsakyti į bet kokį iššūkį“, – trečiadienį susitikime su aukšto rango pareigūnais sakė A. Lukašenka.
Jo teigimu, už protestų „daugiausiai“ stovi Jungtinės Valstijos, besinaudojančios savo „tinklais vadinamosios demokratijos paramai“.
Jis tvirtino, kad protestų organizatoriai naudoja „spalvotųjų revoliucijų vadovėlius“, omenyje turėdamas Kremlių remiančių lyderių nuvertimus buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Ukrainoje.
Lietuvos Seimo priimta rezoliucija, kuria Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pripažįstama vienintele teisėta Baltarusijos atstove, nepadeda išlaikyti gerų santykių tarp šalių, neatitinka universalių parlamentinės veiklos principų ir „išeina už sveiko proto ribų“, sakoma Baltarusijos Respublikos Tarybos išplatintame komentare.
Pasak Baltarusijos parlamento aukštesniųjų rūmų – Respublikos Tarybos – Lietuva taip bando kištis į Baltarusijos vidaus reikalus.
„Priimdami šį dokumentą, Lietuvos parlamentarai grubiai kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus ir reiškia atvirą nepagarbą suvereniai baltarusių tautos teisei savarankiškai rinkti valdžią ir nustatyti savo šalies raidos kelią.
Lietuvos parlamentarų bandymas paskirti „baltarusių tautos lyderį“ visai išeina už sveiko proto ribų“, – teigiama Respublikos Tarybos prezidiumo komentare.
Baltarusijos parlamentarai mano, kad tokie Lietuvos Seimo veiksmai yra „provokaciniai ir nepriimtini“ bei neva pažeidžia tarptautinės teisės, tarpvalstybinio bendravimo ir parlamentinės praktikos normas.
„Ypatingą nepasitenkinimą kelia raginimai spausti Baltarusijos valdžią sankcijomis, taip siekiant pakeisti Baltarusijos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“, – teigia Baltarusijos parlamentarai.
Jų teigimu, teigiami santykiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos įmanomi „tik remiantis abipuse pagarba, konstruktyviu bendradarbiavimu ir nesikišimu į vidaus reikalus“.
ELTA primena, kad praeitą savaitę Seimas pritarė dar vienai rezoliucijai, kurioje yra reiškiamas susirūpinimas padėtimi Baltarusijoje. Rezoliucija priimta vienbalsiai – už ją balsavo 91 parlamentaras.
Rezoliucijoje „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai“ parlamentarai reikalauja Rusijos valdžios nesikišti į Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką. Seimo nariai tarptautinei bendruomenei siūlo tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos galimus susitarimus su Rusija dėl gilesnės šalių integracijos vertinti kaip nusikaltimą savo tautai ir valstybės aneksiją.
Tai jau antroji Lietuvos Seimo iniciatyva priimta rezoliucija, reaguojant į įvykius Baltarusijoje po suklastotų prezidento rinkimų. Neeiliniame Seimo posėdyje rugpjūčio 18 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Tuomet rezoliuciją palaikė 122 parlamentarai, susilaikė 2 Seimo nariai.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė neketinanti kelti savo kandidatūros naujuose Baltarusijos prezidento rinkimuose.
„Aš pati neplanuoju (kandidatuoti į prezidentus)“, – televizijai „Belsat“ Vilniuje sakė S. Cichanouskaja.
Interviu televizijai „Belsat“ ji taip pat teigė, kad krizė Baltarusijoje turi būti išspręsta be įsikišimo iš užsienio.
„Šį klausimą reikia spręsti šalies viduje be įsikišimo iš užsienio. Būtent šiam tikslui buvo sukurta Koordinacinė taryba, kuri turės atlikti tarpininko vaidmenį krizės užbaigimui ir taikioms deryboms pradėti“, – tikino S. Cichanouskaja.
Šiuo metu Lietuvoje esanti Baltarusijos opozicijos kandidatė į šalies prezidentus S. Cichanouskaja penktadienį surengė pirmąją spaudos konferenciją po atvykimo į Lietuvoje, kurioje pareiškė grįšianti į savo tėvynę tada, kai jausis ten saugi.
„Aš labai myliu savo tėvynę ir labai noriu ten grįžti. Aš ten grįšiu, būtinai grįšiu, kai jausiuosi saugi“, – penktadienį spaudos konferencijoje patikino S. Cichanouskaja.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą, paskelbė valstybinė Baltarusijos žiniasklaida.
65-erių A. Lukašenka Baltarusiją valdė pastaruosius 26 metus, tačiau šiemet susidūrė su didžiausiu pilietinės visuomenės pasipriešinimu iki šiol.
Lankydamasis karinėje bazėje Gardine, netoli Lietuvos ir Lenkijos sienų, A. Lukašenka pareiškė, kad užsienio jėgos bando sukelti revoliuciją Baltarusijoje.
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė, doc. dr. Margarita Šešelgytė abejoja, ar pirmąją spaudos konferenciją po Baltarusijos prezidento rinkimų surengusi opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja pasiekė savo tikslą ir padrąsino protestuotojus.
Politologės nuomone, spaudos konferencijos metu aiškiai matėsi, kad S. Cichanouskaja yra nauja lyderė, dar tik žengianti pirmuosius savo, kaip politikės, žingsnius.
M. Šešelgytė taip pat neatmeta galimybės, kad atsargiam S. Cichanouskajos tonui įtaką galėjo daryti baimė, kad į įvykius Baltarusijoje pradės kištis Rusija.
„Spaudos konferencijoje nieko labai daug naujo nesužinojome. Kad įvyko lūžis. Tačiau ar ši konferencija atskleidė kažką naujo – tai tikrai ne. Tikslas buvo padrąsinti Baltarusijos žmones. Ar jie buvo padrąsinti po šios spaudos konferencijos, išlieka klaustukas. Lieka tik tikėtis, kad taip buvo“, – Eltai teigė M. Šešelgytė.
M. Šešelgytės nuomone, politikei šiek tiek pritrūko drąsos. Kita vertus, politologė atkreipia dėmesį į tai, kad S. Cichanouskajos tonui įtaką galėjo daryti tai, kad politikė neturi galios kalbėti už visą valstybę ir kalba tik opozicijos vardu.
„Matėsi tai, kad iš tiesų S. Cichanouskaja yra lyderė, kuri atsirado pakankamai neseniai. Ji, žinoma, yra protestuotojų simbolis, bet vis dėlto dar politikoje žengia tik pirmuosius žingsnius. Todėl ir drąsos šiek tiek pritrūko. Galų gale jos padėtis neleidžia kažkokias labai skambias frazes sakyti, nes ji nėra prezidentė ar užsienio reikalų ministrė, ji neturi tos galios, kad galėtų kalbėti už valstybę. Ji kalba iš protestuotojų perspektyvos. Buvo įvairiausių klausimų ir apie užsienio politiką, ir pan., tai tikrai atsakymų į šiuos klausimus nebuvo, bet, ko gero, jų ir būti negalėjo“, – sakė politologė.
M. Šešelgytė mano, kad S. Cichanouskajos atsargų toną spaudos konferencijos metu galėjo nulemti ir baimė dėl galimos Rusijos įtakos.
„Baltarusijos yra labai sudėtinga situacija. Viena vertus, žmonės kovoja už žmogaus teises, už norą turėti sąžiningus, laisvus rinkimus. Bet, kita vertus, Baltarusija yra labai ekonomiškai, energetiškai, karine prasme priklausoma nuo Rusijos, kurioje žmogaus teisės taip pat yra pažeidžiamos, rinkimai taip pat nėra nei skaidrūs, nei laisvi. Rusija gali žvelgti į tai, kas vyksta (Baltarusijoje – ELTA) su tam tikru nerimu“, – savo įžvalgomis dalinosi M. Šešelgytė.
„Jeigu Rusija įsikištų, tai ji turi labai didelių poveikio priemonių numalšinti streikus, demonstracijas ir sugrąžinti Baltarusiją į ten, kur ji buvo“, – pridūrė ji.
Politologė teigia, kad Baltarusijos opozicijai yra labai svarbu išlaikyti rimtį ir nepasakyti kažko daugiau apie galimą Vakarų vaidmenį. To, tvirtino ji, reikia tam, kad į šalies vidaus reikalus nepradėtų kištis Rusija. Pasak M. Šešelgytės, Rusija, pastebėjusi aktyvesnes ES pastangas dėl vykstančių procesų Baltarusijoje, gali bematant imtis aktyvių atsakomųjų veiksmų.
„Baltarusijos protestuotojams labai svarbu išlaikyti rimtį ir nepasakyti kažko daugiau, priversiančio į vidaus Baltarusijos įvykius įsikišti Rusiją. Visi (S. Cichanouskajos – ELTA) atsakymai dėl Rusijos ir dėl Europos Sąjungos valstybių vaidmens buvo nuglaistyti“, – akcentavo politologė.
M. Šešelgytės nuomone, spaudos konferencijos metu sąmoningai buvo akcentuojama, kad reikia gerbti valstybes, kurios gerbia Baltarusijos suverenitetą ir nesikiša į Baltarusijos vidaus įvykius.
Neramumai Baltarusijoje kilo po to, kai buvo paskelbta, kad A. Lukašenka per vykusius prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Kilę protestai buvo malšinami pasitelkus prievartą. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Latvija nemato galimybės pripažinti Sviatlaną Cichanouskają prezidento rinkimų Baltarusijoje nugalėtoja. Tai trečiadienį Latvijos televizijai pareiškė šios Baltijos šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, komentuodamas nuotoliniu būdu organizuojamą Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį.
„Mes nežinome realių rugpjūčio 9 d. rinkimų rezultatų, kadangi jie buvo masiškai klastojami. Gauta pranešimų, kad po jų buvo deginami dokumentai, ir niekas negali pasakyti, kaip iš tikrųjų pasiskirstė balsai, – sakė Latvijos URM vadovas. – Todėl šiuo metu nėra galimybės pripažinti antrąjį kandidatą rinkimų nugalėtoju. Nė vienoje demokratinėje šalyje nė viena rinkimų komisija ar teismas jų nepatvirtintų“.
Anot E. Rinkevičiaus, sprendimas dėl pakartotinių Baltarusijos prezidento rinkimų gali būti priimtas tik pačioje šalyje, bet šiuo atveju balsavimą turėtų stebėti tarptautiniai stebėtojai. Ministro nuomone, greitai sureguliuoti situacijos Baltarusijoje neįmanoma, tuo labiau, kad niekas iš šalies nieko negali padaryti, tik pati Baltarusijos visuomenė.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Nepaisydami specialiųjų milicijos pajėgų naudojamo smurto, ketvirtą vakarą iš eilės žmonės daugelyje Baltarusijos miestų išėjo į gatves, reikalaudami prezidento Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo.
Keliuose nepriklausomuose žinių tarnybos „Telegram“ kanaluose naktį į ketvirtadienį buvo galima išvysti vaizdo įrašų, kaip žmonės Minske, Gardine ir kituose miestuose ragina A. Lukašenką nutraukti smurtą ir atsistatydinti. Per protestus vėl suimta dešimtys asmenų, yra ir sužeistųjų.
Kartu išaugo solidarumas su demonstrantais. Minske į protestą prieš smurtą stojo per 100 gydytojų.
Nobelio literatūros premijos laureatė iš Baltarusijos Sviatlana Aleksijevič pirmą kartą tiesiogiai paragino autoritarišką prezidentą atsistatydinti. „Dink, kol nevėlu, – sakė 72-ejų rašytoja trečiadienio vakarą radijo stoties „Svoboda“ Baltarusijos tarnybai. – Mano nuomone, valdžios aparatas paskelbė tautai karą“. Niekas esą negalėjo įsivaizduoti tokio smurto.
Daug kur žmonės formavo žmonių grandines, taip protestuodami prieš milicijos smurtą ir rinkimų rezultatų klastojimą. Po sekmadienį vykusių ginčytinų rinkimų paskelbta, kad 26 metus valdžioje esantis A. Lukašenka perrinktas dar vienai kadencijai surinkęs 80,08 proc. balsų. Tuo tarpu prezidento priešininkai nugalėtoja mat jo varžovę 37-erių Sviatlaną Cichanouskają. Spaudžiama tarnybų, ji pabėgo į Lietuvą.
Kandidatas Valerijus Cepkala, žinomas IT specialistas, kuriam nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, paragino ES prezidente pripažinti C. Cichanouskają. Šimtai IT specialistų ragino A. Lukašenką nusileisti ir atvirame laiške grasino su savo įmonėmis palikti šalį.
Protestų prieš smurtą Baltarusijoje būta ir užsienyje, pavyzdžiui, prie šalies ambasados Maskvoje. Latvijoje šimtai žmonių taip pat susirinko prie Baltarusijos ambasados, jie reikalavo paleisti sulaikytus demonstrantus. Ukrainoje buvęs prezidentas Petro Porošenka vaizdo įraše paragino A. Lukašenką atsisakyti smurto.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad ne tik opozicijos kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja yra Lietuvoje, bet ir jos vaikai. Ministras taip pat teigia, kad Baltarusijos valdžia ne tik netrukdė S. Cichanouskajos išvykimui iš šalies, bet netgi jam padėjo.
„S. Cichanouskaja yra saugi, ji yra Lietuvoje kartu su savo vaikais“, – URM surengtoje spaudos konferencijoje informavo L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras taip pat informavo, visą naktį iš pirmadienio į antradienį bandęs su S. Cichanouskaja susisiekti.
„Apskritai įvykiai klostėsi vakar vakare, ji lankėsi Rinkimų štabe įteikti protestą dėl to, kaip buvo skaičiuoti balsai, buvo su savo advokatu, advokatas išvyko iš pastato anksčiau, ji užsilaikė labai ilgai, praktiškai apie 7 valandas. Kaip tik tada aš bandžiau su ja susisiekti ir tiesiogiai, ir per štabą, ir per ambasadą, bet nebuvo galimybės ir tada ieškojome, kur ji galėtų būti ir kokios čia būtų sąlygos. Ta nežinomybė praktiškai tęsėsi visą naktį“, – informavo jis.
L. Linkevičius teigia, kad opozicijos kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose greičiausiai patyrė valdžios spaudimą. Jo teigimu, valdžia ne tik netrukdė S. Cichanouskajos išvykimui iš šalies, bet netgi jam padėjo.
„Dabar. kaip paaiškėjo, ji iš tikrųjų, matyt, patyrė ir tam tikrą spaudimą, neturėjo labai daug pasirinkimo kaip tik palikti šalį, ji turėjo tik Lietuvos nacionalinę vizą, vadinasi, ji gali būti Lietuvoje metus laiko be jokių apribojimų ir tai, matyt, lėmė dar ir jos apsisprendimas išvykti į Lietuvą. Valdžios atstovai tam netrukdė ir praktiškai sudarė tas galimybes“, – sakė L. Linkevičius.
Ministras sako kol kas neturėjęs galimybės pakalbėti su S. Cichanouskaja ir nežinantis jos intencijų bei planų.
„Kadangi visa tai vyko naktį, gal praktiškai ir paryčiais, iš tikrųjų ji turi pailsėti, neteko man dar su ja pakalbėti, nežinome, tiesą sakant ir jos planų, intencijų, ką ji ketina daryt. Tačiau neketiname įvykių forsuoti ir, aišku, ji pati, matyt, nuspręs, kaip čia toliau elgtis. Patarsime galbūt pabendrauti su žiniasklaida, ko yra didžiulis poreikis, tačiau visa tai vyks natūraliai, tikrai neforsuojant įvykių ir sudarant tam galimybes“, – sakė jis.
S. Cichanouskajos vaizdo įrašai filmuoti Baltarusijoje
L. Linkevičius taip pat informuoja, kad internete paviešinti S. Cichanouskajos vaizdo įrašai buvo daryti politikei dar esant Baltarusijoje. Ministras daro prielaidą, kad pareiškimų turiniui įtaką darė valdžios spaudimas.
„Darau prielaidas, kad kai yra spaudimas, tai ir tie pareiškimai yra tokie, kokie yra. Bet, aš manau, žmogiškai suprantate, kad susirūpinimas savo vaikais yra visiškai suprantamas ir, aišku, jai taip pat svarbus rūpestis. Bet aš nė kiek neabejoju, kad jai rūpi ir šalies likimas, juo labiau kad jautė, jog tapo tam tikra prasme ir lydere, nors neplanavo ja būti, bet taip išėjo“, – sakė L. Linkevičius.
„Už ją nenoriu kalbėti, tačiau ji niekada neragino agresyvių veiksmų ir kaip tik stengėsi apsaugoti žmones, kad jie nepatirtų smurto. Tačiau, ką ji toliau kalbės, aš nenoriu už ją kalbėti, ji pasakys, kai norės ir jei norės“, – pridūrė jis, akcentuodamas nežinąs, kuo Baltarusijos valdžia S. Cichanouskajai grasino. Visgi ministras mano, kad antrasis politikės galimas pasirinkimas nebuvo susijęs su laisve.
L. Linkevičiaus teigimu, iš Baltarusijos atvykusi S. Cichanouskaja pagal šalyje galiojančią tvarką turės dviem savaitėms izoliuotis. Ministras atkreipia dėmesį, kad dėl to politikės kontaktai bus riboti.
Užsienio reikalų ministras taip pat žurnalistus informavo, kad S. Cichanouskajos saugumu rūpinasi Lietuva.
ELTA primena, kad opozicijos kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja išplatino vaizdo įrašą, kuriame teigia priėmusi sunkų sprendimą išvykti iš Baltarusijos į Lietuvą. Kitame paviešintame vaizdo įraše, kurio filmavimo laikas ir vieta nežinoma, politikė ragino baltarusių tautą nutraukti protestus.
Sekmadienį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai baigėsi be netikėtumų. Nedemokratiškais laikomuose rinkimuose jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka esą surinko 80,23 proc. rinkėjų balsų, rodo preliminarūs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti rezultatai.
Pagrindinė A. Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja atmetė oficialius rezultatus.
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio ir pirmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
Per saugumo pareigūnų ir protestuotojų susirėmimus naktį į antradienį žuvo žmogus, dar dešimtys buvo sužeisti.