Vyras, tvirtinantis esąs Kinijos šnipas, paprašė politinio prieglobsčio Australijoje, praneša BBC.
 
Kaip pranešama, tariamas Kinijos šnipas Wang „Williamas“ Liqiangas atskleidė Australijos institucijoms apie slaptas plataus masto Kinijos kišimosi į politinius reikalus Australijoje, Taivane ir Honkonge operacijas ir teigė, kad jis pats asmeniškai dalyvavo tose operacijose.
 
Šiuo metu vyras su žmona ir vaiku yra Sidnėjuje ir baiminasi, kad būtų nužudytas, jei sugrįžtų į Kiniją. Jo tapatybė ir pareiškimai kol kas nebuvo patvirtinti, bet Australijos iždininkas Joshas Frydenbergas sakė, kad pono Wango byla dabar yra „atitinkamų teisėsaugos institucijų rankose“, o jo pareiškimai „kelia didelį nerimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 05:40

Kinijos gynybos ministras prakalbo apie bekompromisinį Taivano „suvienijimą“ su žemynine Kinija, aukšto lygio gynybos forume pareiškęs, kad šio proceso negali sustabdyti „jokia jėga“.
 
Nepriklausomą Taivaną Kinija laiko 1949 m., po pilietinio karo, atsiskyrusia provincija, kuri galų gale bus sujungta su žemynine Kinija, net jei Pekinas bus priverstas tai padaryti jėga.
 
Kinija nemažins pastangų „realizuoti visišką tėvynės suvienijimą“, Azijos šalių gynybos ministrams ir kitiems pareigūnams Pekino Siangšano forume sakė Kinijos gynybos ministras, generolas Wei Fenghe.
 
„Kinija yra vienintelė didelė šalis pasaulyje, kuri vis dar nėra galutinai suvienyta. To negali sustabdyti niekas, jokia jėga“, – pareiškė Wei Fenghe.
Santykiai tarp Taipėjaus ir Pekino pašlijo po 2016 m. prezidento rinkimų, kuriuose Taivano prezidente išrinkta Tsai Ing-wen. Jos partija atsisako pripažinti, kad Taivanas yra dalis „vienos Kinijos“.
 
Nuo tada Kinija paskatino kelias šalis nepripažinti Taivano, taip dar labiau sumažindama Taipėjaus diplomatinių sąjungininkų skaičių.
Wei Fenghe teigimu, Kinija nori skatinti taikius santykius su Taipėjumi, tačiau Pekinas esą niekada neleis „Taivano separatistams daryti beatodairiškų veiksmų, niekada nesėdėsime sudėję rankas ir nežiūrėsime, kaip išorės jėgos kišasi“.
 
„Įsitraukimas į separatizmą yra akligatvis“, – sakė ministras.
Wei Fenghe forume kalbėjo praėjus kelioms savaitės po milžiniško karinio parado Pekine, skirto pažymėti 70-ąsias Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines.
 
Parade parodyta naujausia šalies karinė technika – balistinės raketos, viršgarsinės bepilotės skraidyklės ir naujos kartos tankai.
 
Wei Fenghe taip pat pakartojo, kad Senkaku salos, taip pat žinomos Diaoju vardu, Rytų Kinijos jūroje ir ginčijamos teritorijos Pietų Kinijos jūroje yra dalis „prigimtinės“ Kinijos teritorijos, ir pridūrė: „Negalime netekti nė colio žemės, kurią mums paliko protėviai.“
 
Pekinas reiškia pretenzijas į didžiąją Pietų Kinijos jūros dalį, tačiau į šios jūros teritorinius vandenis pretenzijas yra pareiškusios ir Vietnamas, Filipinai, Malaizija, Brunėjus ir Taivanas. Kinija taip pat reiškia pretenzijas į Senkaku salas, kurios domina ir Japoniją.
 
Nepaisant bekompromisinių Kinijos teritorinių ambicijų, Wei Fenghe tikino, kad Kinijos karinės ambicijos nėra agresyvios.
 
„Kinijos plėtra nekelia grėsmės jokiai šaliai“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.21; 00:30

Praha. Čekijos sostinė
Prahos miesto taryba pirmadienį nubalsavo atšaukti partnerystės su Pekinu susitarimą, po to, kai Kinijos atstovai nesutiko atsisakyti straipsnio, kuriuo postuluojamas „vienos Kinijos“ principas, pagal kurį Taivanas priklauso tai pačiai „vieningai“ Kinijai, rašė „Reuters“.
 
Pernai perrinktos Prahos tarybos nariai teigė, kad pasirašant miestų partnerystės susitarimus, tokius, kokį 2016 metais priėmė ankstesnė Prahos administracija, nėra įprasta įtraukti diplomatinių klausimų, kurie priklauso nuo valstybių vyriausybių.
 
„Dėja, Kinijos pusė neatsižvelgė į mūsų nuomonę ir nenorą, kad susitarime būtų politinis straipsnis, taigi partnerystės derybos niekur nenuvedė, – teigė tarybos narė Hana Kordova Marvanova. – Tuo, taip pat, parodėme, kad nenorime keliaklupsčiauti prieš autoritarinį Kinijos režimą.“
 
Kinijos vyriausybė jau atšaukė keletos čekų muzikantų grupių vizitų į Kiniją. Daugiausia iniciatyvos palaikyti ryšius su Kinija rodė prezidentas Milošas Zemanas, neretai besilankantis Kinijoje – jis parėmė įmonės „Home Credit“ investavimą Kinijoje, taip pat Kinijos įmonės „Huawei“ veiklą Čekijoje.
Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
 
Naujienų agentūra CTK transliavo Čekijos užsienio reikalų ministro Tomašo Petričeko komentarą, jis teigė, kad užsienio politiką apibrėžia šalies vyriausybės požiūris ir vyriausybė išlaiko savo poziciją į Kiniją, nors ir gerbia Prahos tarybos sprendimą. Čekijos vyriausybė laikosi „vienos Kinijos“ principo.
 
Kinijos ambasada Prahoje praėjusį mėnesį teigė, kad dėl šalių nesutarimų kalta Čekija. Atstovai teigė, jog Prahos taryba turi neigiamą poveikį reikaluose, susijusiuose su Kinijos suverenitetu, ir tai pakenkė dvišaliams santykiams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.08; 05:34

Kinija trečiadienį patvirtino, kad, esant būtinybei, imsis karinių priemonių, kad susigrąžintų Taivaną.

Prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį sakė, kad Pekinas „pasilieka galimybę imtis visų reikalingų priemonių“. Bet kokiu atveju Taivanas esą vėl bus suvienytas su žemynine dalimi. Tai, pasak Xi Jinpingo, pasitarnaus taivaniečių interesui ir gerovei.

Taip Kinijos prezidentas kalbėjo prisimindamas 1979 metų žinią Taipėjui, kurioje komunistinė vadovybė Pekine paragino Taivaną susivienyti ir nutraukti karinę konfrontaciją.

Kinija nuo pilietinio karo pabaigos ir Mao Dzedungo vadovaujamos Komunistų partijos pergalės prieš Guomindano nacionalistus 1949-aisaiais Taivano salą laiko separatistine provincija ir siekia ją susigrąžinti savo sąlygomis. 

Nors Taivanas atsiskyrė nuo Kinijos, tačiau niekuomet formaliai nepriklausomybės nepaskelbė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.02; 10:00

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Pekine trečiadienį prasidėjo kas penkerius metus vykstantis Kinijos komunistų partijos (KP) suvažiavimas. Savo kalboje valstybės ir partijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping) įspėjo Kinijos komunistus dėl „rimtų iššūkių“.

Ir antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, ir visas pasaulis išgyvena „didelius ir sudėtingus pokyčius“, kalbėjo jis. Todėl visi partiečiai turi būti labai budrūs pavojų akivaizdoje. Jie taip pat turi ryžtingai kovoti su viskuo, kad „žlugdo“ partiją.

Savo neįprastai ilgoje – pusketvirtos valandos trukusioje kalboje – Si Dzinpingas ragino 89 mln. partijos narių būti vieningus ir imtis didesnių pastangų, kad būtų sukurta gerovė, o „kiniškas socializmas naujoje eroje“ būtų sėkmingas.

„Šalies atsigavimas yra didžiausia kinų tautos svajonė“, – pabrėžė prezidentas. Jis paragino kurti stiprią kariuomenę, kuri būtų „pasaulinės klasės“. Ginkluotųjų pajėgų modernizavimas „visa apimtimi“ turėtų būti baigtas iki 2025 metų.

Reaguodamas į raginimus dėl daugiau demokratijos Honkonge, Si Dzinpingas patvirtino Kinijos suverenumą buvusios britų kolonijos atžvilgiu. Jis kartu pabrėžė principą „viena šalis, dvi sistemos“, kuriuo remiantis Honkongas yra valdomas autonomiškai.

Taip pat paminėdamas Taivaną, Si Dzinpingas ragino „priešintis separatistiniams veiksmams“. Jis akcentavo, kad niekad nebus leista kam nors „atskirti dalies Kinijos“.

Partijos suvažiavimo atidaryme dalyvavo ir buvę partijos lyderiai Hu Dzintao (Hu Jintao) bei Dzian Dzeminis (Jiang Zemin). Savaitės trukmės suvažiavime 2 300 delegatų patvirtins Si Dzinpingą generaliniu sekretoriumi dar penkerių metų kadencijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.19; 00:02