Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Praėjus daugiau nei metams, kai Lietuva pasitraukė iš bendradarbiavimo formato su Kinija „17+1“, panašu, kad jos pavyzdžiu ketina sekti Estija ir Latvija.
Kaip skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, šalies Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad Estija traukiasi iš 16+1 formato. Analogišką žinutę netrukus paskelbė ir Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Patvirtinęs sprendimą trauktis iš bendradarbiavimo su Kinija formato 2021 m. gegužę, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ir kitas ES valstybes apleisti iniciatyvą. Jo teigimu, kur kas efektyviau, jei ES valstybės su Kinija bendradarbiautų formatu 27+1.
Bendradarbiavimo formate 17+1 Lietuva dalyvavo nuo 2012-ųjų. Kinija kritiškai įvertino Lietuvos sprendimą trauktis iš šio formato. Vėliau dvišaliai santykiai dar labiau įkaito nusprendus Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir ELTA žurnalistas Benas brunalas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pasigenda turinio jam interpeliaciją inicijuojančios opozicijos argumentuose. Interviu Naujienų agentūrai ELTA ministras tvirtino, kad jam apskritai sunku suprasti jį nuolatos kritikuojančių oponentų nuomonę: tiek dėl Kaliningrado tranzito, tiek dėl Vyriausybės vykdomos politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu.
„Aš manau, kad opozicija turi labai didelę problemą negalėdama pasakyti, kurioje pusėje ji yra“, – interviu metu sakė G. Landsbergis.
Ministras nelinkęs priimti kritikos ir dėl Kiniją vėl siutinusių jo komentarų JAV Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi atvykus vizito į Taivaną. Kodėl apie vykusį JAV politikės vizitą palankiai viešai neatsiliepė kitų ES narių diplomatijos vadovai, tvirtina G. Landsbergis, reikėtų klausti jų pačių. Tuo tarpu iš Kinijos propagandinių kanalų vėl pasigirdusių grasinimų Lietuvai, akcentuoja ministras, sureikšminti nereikėtų.
„Kokias sankcijas, kam? Įmonėms, kurios dirba su Taivanu? Kokiu būdu? Juk Lietuva yra išimta iš Kinijos prekybos sistemos. Tai kaip tu dar kažką sankcionuosi? Antrą kartą?“, – Kinijos komunistų partijos leidinyje „Global Times“ surašytais grasinimais stebėjosi G. Landsbergis.
Galiausiai tai, kad sankcijos Lietuvai jau įvestos, leidžia suprasti politikas, yra veiksnys, leidžiantis Lietuvai „jausti“ teisę pasisakyti apie į Taivaną vykstančius Vakarų valstybių politikus. G. Landsbergis leido suprasti, kad konfliktą su Kinija sukėlęs Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimas veikiausiai yra „padėtas į stalčių“ ir kad planų atidaryti Lietuvos atstovybę Taivane neturėtų stabdyti nesiliaujantys Pekino grasinimai bei kilusi geopolitinė įtampa.
Ir nors pokyčių pradėtoje minti diplomatijos kryptyje tikėtis nereikėtų, jau artimiausiu metu, patvirtino G. Landsbergis, Užsienio reikalų ministerija kaip reikiant atsinaujins. Lietuvos diplomatijos vadovas patvirtino, kad jo komandą papildys ne tik nauji viceministrai, bet ir naujas politikos direktorius. Tiesa, didesnių permainų viceministrų kuruojamose srityse nebus. G. Landsbergio teigimu, viceministras Mantas Adomėnas su jam pavestomis funkcijomis susitvarko tinkamai.
Tuo tarpu Ingridą Šimonytę nuo pirmadienio premjerės pareigose pavaduojantis G. Landsbergis didesnių pertvarkų Vyriausybės lygmeniu nežada. Pasak jo, opozicija priekaištus atskiriems ministrams, kaip ir užsienio politikos atveju, žeria be jokio turinio.
„Pasakyti, kad reikia ministrą interpeliuoti gali ir Skvernelis, ir Žemaitaitis, ir net Petras Gražulis gali pasakyti, kad reikia kažką interpeliuoti. Tai yra paprasta, aišku, tai pats paprasčiausias uždavinys. Tai žemiausiai kabantis vaisius. Jį nusiraškyti didelės išminties nereikia“, – sako G. Landsbergis.
Interviu metu politikas dar kartą patikino, kad konservatorių partijai vadovauja paskutinę kadenciją ir neslėpė jau matantis į jo vietą pretenduojančius kolegas.
„Aš matau, kad rikiuojamasi, nepaisant to, kad nemažai laiko yra likę iki rinkimų“, – sako TS-LKD pirmininkas.
– Opozicija nesiliauja jums kelti klausimus dėl darbo vadovaujant Užsienio reikalų ministerijai. Ar jums pačiam viskas aišku dėl to, ką darote ir kas iš viso to išeina?
– Man atrodo, kad svarbiausia savo darbą vertinti pagal tai, ar tu atsakai į užduodamus klausimus. Ir klausimas dažnai yra formuluojamas taip – ar prisiimi atsakomybę. Jeigu tu gebi atsakyti, kas yra tavo atsakomybė ir ką tu padarei, kad rinkėjų, premjerės ar Seimo patikėtą atsakomybę realizuotum, tada dirbi teisingai. Bet man regis, kad didesnė problema yra tai, kad opozicijai yra sudėtingiau suformuluoti atsakomybės aprėptį, kaip jie matytų, kokia atsakomybė turėtų būti.
– Konkretizuokim. Jūsų kėdę drebino ir tebedrebina kelios konkrečios istorijos: Kaliningrado tranzito klausimas, o šiek tiek anksčiau Baltarusijos trąšų keliavimo per Lietuvą klausimas. Iš jūsų perspektyvos žiūrint, ar jūs sau pakankamai aiškiai atsakėte į visus kilusius klausimus ir ar aiškiai atsakėte kitiems į klausimus, kuriuos kėlė ir opozicija, ir apskritai dalyviai viešojoje erdvėje?
– Aš manau, kad reikia atskirti keletą dalykų. Viešojoje erdvėje klausimas buvo labai paprastas: kas čia atsitiko. Bet šie klausimai yra labai skirtingi – tiek Baltarusijos trąšų, tiek rusiškų prekių tranzito per ES teritoriją klausimas. Tai savo principu skirtingi klausimai. Vienas yra europinis klausimas, susijęs daugiau su ES kompetencija prekybos srityje. Kitas klausimas buvo grynai politinis – tai mūsų santykio su strateginiais partneriais klausimas. Visuomenė dažnai išgirdusi skandalą – bent jau taip pajunti – nustemba: kur yra problemos ašis, kas tokio atsitiko. Man atrodo, kad tai būtų bet kuriam politikui uždavinys atsakyti, paaiškinti, kas atsitiko, o galbūt skandalo apskritai nėra.
Tuo tarpu opozicijos uždavinys yra šiek tiek sudėtingesnis. Dėl to kad jie, bent jau mano akimis žiūrint, retai suformuluoja, ką patys darytų, kaip jie patys tą atsakomybę realizuotų.
– Jei pabandyčiau opozicijos lūpomis pakalbėti… Pirmuoju atveju – trąšų tranzito klausimu – opozicija, regis, ragino valdančiuosius atsakyti už savo žodžius, kad jei jau strateginiai partneriai sankcionavo „Belaruskalij“, tai to ir reikėtų laikytis, nepraleisti, nepražiūrėti. Tuo tarpu antruoju atveju – dėl Kaliningrado tranzito – galbūt labiau raginta nedaryti greitų sprendimų, akcentuota, kad tik aiškiai, tik sinchronizavus visas detales su ES struktūromis, galima daryti veiksmus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
– Jūs grakščiai padėjote opozicijai suformuluoti. Tačiau (klausant opozicijos – ELTA) būna, kad mes pasimetame. Pavyzdžiui, vienas iš opozicijos lyderių Saulius Skvernelis paskutiniu klausimu dėl tranzito lyg ir kalbėjo apie tai, kad tranzitas turėtų vykti, vėliau, kad jis neturėtų vykti, Kur kas būtų paprasčiau, jei opozicija labai aiškiai formuluotų savo koncepciją. Tai, kad nesupranta ar nežino iki galo, tai yra suprantama ir dėl to mes atsakinėjame per spaudą, ir aš pats buvau frakcijoje, bandydamas atsakyti į klausimus. Opozicijos vienas iš principų yra turėti savo nuomonę – ką jūs darytumėte tokioje situacijoje. Jeigu jūs sakote, kad vienu atveju reikia sinchronizuotis su partneriais. Teisingai, aš pritariu šiam teiginiui. Manau, kad sinchronizacija su partneriais yra reikalinga. Tačiau mes neturime pamiršti, – ką aš kalbėjau gruodžio mėnesį, – kad mes esame teisės viršenybės valstybė, valstybė, kuri nenutraukia sutarčių neturėdama tam įstatyminio pagrindo. Valstybė, kuri daro veiksmus, kurie atlaikytų teismą, teismo procesus, kad sprendimai būtų sinchronizuoti su ES įstatymų baze. Tai yra sudėtingi procesai, apie kuriuos stengiamės komunikuoti. Jeigu yra geresnių pasiūlymų, kaip tą padaryti – efektyviau, greičiau, tai galbūt būtų galima į tai įsiklausyti. Bet mes dažnai to pasigendame.
Dabar dėl paskutinio įvykio (Kaliningrado tranzito – ELTA). Čia yra painiava, nes turbūt nėra pakankamai drąsos… Tas pats Saulius Skvernelis, ir tai gali tik iš užuominų pajusti, kai jis yra pasakęs sykį, kad jis turbūt pasisakytų už visą tranzitą per Lietuvą, gal net išskirtinius Lietuvos įsipareigojimus Rusijai, kad tas koridorius būtų padarytas.
– Jūs tikrai girdėjote tai iš Skvernelio?
– Aš girdžiu konotacijas… Vieną kartą aš net paprašiau tai aiškiai pasakyti. Jei tai yra jo nuomonė, tada mes galime labai aiškiai diferencijuoti, kas kokioje pusėje stovi. Vienas žmogus mano, kad tai yra Lietuvos prievolė, kitas žmogus mano, kad ne. Tada mes bandome tas savo pozicijas mums prieinamais instrumentais ginti.
– Pabandykite reflektyviai pasižiūrėti į ankstesnių laikų Lietuvos užsienio politiką. Ar būdavo taip, bent jau pastarąjį dešimtmetį, kad taip kaip dabar kirstųsi opozicijos ir valdančiųjų pozicijos. Jūs sakote, kad Skvenelio nuostatose įžvelgiate tam tikras konotacijas, tuo tarpu pats Skvernelis sakys, kad jūs vien dėl efektingumo pasirinkote ne itin tinkamus ir apgalvotus sprendimus itin jautriose srityse.
– Aš tik pakartosiu, kad jūs aiškiau formuluojate, nei tai daro mūsų opozicija. Ir tai yra problema. Ne jūsų problema, jūs darote savo darbą ir darote jį gerai. Opozicija dažnais atvejais norėtų pasakyti dalykus, bet jie to padaryti nedrįsta. Jeigu jie palaiko lengvesnes ir paprastesnes sankcijas ir norėtų mažiau sankcijų Rusijai, jie nedrįsta to pasakyti Lietuvoje. Ir tai yra priežastis, kodėl jie pyksta. Jų kritikos ašis yra tai, kad jie norėtų, jog sankcijos Rusijai būtų taikomos mažesne apimtimi ir kad Lietuva tai prisiimtų ant savo pečių. Bet tą pasakyti Lietuvoje, vykstant karui Ukrainoje, matyt, gali būti žalinga. Dėl to yra bandoma kaip unguriams išvinguriuoti nesuformuluojant tiksliai aiškios savo pozicijos. Bet man atrodo, kad sąžiningumo vardan būtų gerai, jog opozicija aiškiai pasakytų, kokioje pozicijoje jie yra.
Pavyzdžiui, kai kurie mūsų koalicijos partneriai ganėtinai aiškiai pasako – netgi labai grubiai – kad jie pasisakytų net už rusiškos geležinkelių vėžės išrinkimą. Siūlo tokius radikalius veiksmus. Bet tada gali identifikuoti, su kuo tu diskutuoji, ir gali pasakyti, kad, mano nuomone, mums svarbių ir mus ginančių ES taisyklių nesilaikymas Lietuvai yra žalingas. Tada ir rinkėjui aiški žinutė, ir politinei bendruomenei aiški žinutė, kad vieno politiko nuomonė yra tokia, o kito politiko – kita.
– Jei sunku suprasti vieniems kitų argumentus, gal trūksta tarpininko?
– Galiu pasakyti keletą dalykų, atsakydamas į ankstesnį klausimą. Niekada negyvenome tokios geopolitinės įtampos laikais kaip dabar. Tiesą sakant, šiandien yra ypatinga diena. Lygiai prieš dvejus metus Baltarusijoje vyko rinkimai. Ir tai, ko gero, didžiausias geopolitinis sukrėtimas buvusios (Vyriausybės – ELTA) kadencijoje. Jei mes pagalvotume apie visą buvusią kadenciją… Jos pačioje kadencijos pabaigoje įvyko Baltarusijoje rinkimai, kurie baigėsi Sviatlanos Cichanouskojos atvykimu į Lietuvą. Nebuvo iššūkio. Visi sutariame, kad Rusija yra pavojinga valstybė, visi sutarėme, kad Amerika yra mūsų pagrindinis gynybos ir saugumo partneris (…).
– Bet kai kuriuos nesutarimus įnešė būtent dešiniųjų Vyriausybės politika. Pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu. Galima hipotetiškai mąstyti, kad jei ne ši Vyriausybė, atidariusi Taivaniečių atstovybę, konkrečiai Lietuvai frontas ten, toli rytuose, nebūtų atsidaręs. Aš vėl grįžtu prie to, ką kalba opozicija. Vienas iš jos kritikos aspektų yra tai, kad jūs vedate politiką, kuri labiau efektinga, o ne efektyvi, kad štai Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo perteklinis žingsnis, sukūręs daugiau problemų nei naudos. Kad rezultatas buvo tik tas, kad Lietuva buvo garsiai tarptautinėje arenoje aptarinėjama, o jūs pats pakrikštytas „drakonų žudiku“.
– Man atrodo, kad ir čia mes pametame tam tikrus aspektus. Aš padalinčiau atsakymą į dvi dalis. Pirmoji dalis yra tai, kad mes gyvename geopolitinio perversmo laiku. Ir faktas, kad prisitaikyti prie to užtrunka laiko. Aš manau, kad opozicija turi labai didelę problemą negalėdama pasakyti, kurioje pusėje ji yra. Kinijai demonstruojant agresiją prieš Taivaną, ignoruoti, užsimerkti, nematyti, kad mums tai nerūpi. Galbūt… Bet man tai primena pavojingą žaidimą, ypač iš valstybės, kuri priklauso nuo teisės viršenybės principo.
– Jūs sakote, kad anksčiau ar vėliau būtų tekę į šią upę įbristi?
Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
– Jeigu tu gini principą – tai nuoseklu tą principą ginti nepriklausomai nuo to, kur tu esi geografiškai. Prieš partnerius reikia lygiai tą patį pasakyti. Jeigu mums svarbu, kad Vakarai nepamirštų Baltarusijos, būtų atsakingi gindami Ukrainą ir iki galo nuoseklūs… Japonija, Australija ir kitos valstybės sako: jūs siekiate mūsų dėmesio Ukrainai tai, ar jūs teikiate dėmesį mūsų regionui? Mano nuomone, nebėra geografinio skirtumo, nebėra regioninių problemų – jos yra globalios. Arba globali tvarka išsisaugo, arba ji suyra. Lietuvos saugumas nuo to priklauso. Antrojo atsakymo pusė yra šiek tiek komiška. Suprantame, kad dažnas kritikas, dažnas oponentas kritikuoja dažnai asmenį, o ne politikos turinį. Bandžiau skaityti kai kurių opozicijos atstovų pastabas… Ir aš norėčiau iš opozicijos atstovų matyti turinį. Bet toks jausmas, kad jiems svarbiau pavardė ar galimybė kalbėti apie pavardę ir asmenį, jį pamenkinti ar kažkaip pašaipiai apie jį atsiliepti. Ir tai užmuša visą turinio principą. Efektingumas… Tai vis tiek yra ad hominem pokalbis.
– Kodėl ad hominem? Pavyzdžiui, Kinijos atveju juk kritika jums pasigirdo dėl to, kad šiuo klausimu pastabas reiškiate itin garsiai. Pažiūrėkime kontekstą. Įvyko JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas Taivane. O tarptautinėje spaudoje būtent jus išskyrė kaip praktiškai vienintelį diplomatijos vadovą iš ES valstybių, kuris labai aiškiai tviterio žinute parėmė aukštos pareigūnės vizitą. Ir čia opozicija kelia klausimą, kodėl Lietuva turėtų išsiskirti iš šiek tiek tylesnės Vakarų bendruomenės.
– Dabar mes galime kalbėti apie turinį. Jeigu kalbame konkrečiai apie šio klausimo turinį, aš manau, kad kiekvienas turi užduoti sau klausimą: kodėl netgi mūsų diskusijoje daugiau dėmesio vienam pareiškimui, kuris, tiesą sakant, neturėtų būti kažkaip reikšmingas. Jis yra akivaizdus. Mano mintis yra ta, kad ponios Pelosi atvykimas į Taivaną palieka praviras duris kitiems atvykti. Priešingai, jeigu jis nevyksta, ko gero, šis laukas užsidaro.
– Bet kodėl kiti užsienio reikalų ministrai nesidalino panašiomis žinutėmis tviteryje.
– Reikėtų jų paklausti. Man atrodo, kad šiandien dėmesys tviterio žinutei didesnis negu tam, kad mes šiandien turime agresyviausius Kinijos veiksmus aplink Taivaną. Aš nematau diskusijos apie tai, kokia turėtų būti Vakarų reakcija į tai, kad vyksta apšaudymai, kad sala buvo 3 dienas blokuojama, parodant, kad ji gali būti užblokuota. Tai turėtų ekonomines pasekmes visam pasauliui.
– Bet jūs ne tik tviterio žinute dalinotės. Pirmadienį britų dienraštyje „The Telegraph“ buvo publikuotas jūsų straipsnis, kuriame jūs tarsi išplėtėte šią žinutę. Paraginote pasiųsti stiprų ir aiškų signalą, kad laisvas pasaulis – cituoju: „negali leisti ir neleis, kad Taivanas taptų antra Ukraina“. Ši žinute šiek tiek primena Vokietijos užsienio reikalų ministrės Baerbok pasisakymą, susilaukusį aštraus Pekino dėmesio, esą negerbiamas Vienos Kinijos principas.
– Jūs pats priminėte, kad mes nesame vieni.
–Taip, bet šiuo atveju svarbu ir tai, kad Baerbok susilaukė kritikos iš Pekino, esą ji kvestionuoja vienos Kinijos politiką. Ir iškart po to – jūsų žinutė, straipsnis. Gali kai kas pamanyti, kad tik tam, kad dar paaštrintumėte situaciją arba parodytumėte, kad mums Kinijos priekaištai nelabai svarbūs. Kad nebijome to niršulio, kurį Pekinas per savo propagandinius kanalus perneša.
– Tai, kad komentarai dėl Taivano bus kritikuojami per propagandinius Kinijos kanalus, buvo faktas. Man atrodo, kad svarbesnis klausimas yra tai – kokia alternatyva.
– Galbūt būtų siūlančių balansavimą?
– Balansuoti ką?
– Pavyzdžiui, ieškoti balanso toje pačioje komunikacijoje ir stengtis, – nenoriu atsistoti opozicijos atstovo vietoje, – bet galbūt ji šioje vietoje galėtų sakyti, jog reikia į šį klausimą žiūrėti pragmatiškai, nebeaštrinti situacijos pasisakymais. Juk pastarasis jūsų įrašas socialiniame tinkle sukėlė svarstymus apie galimas Kinijos reakcijas. Pavyzdžiui, Pekino propagandinis leidinys „Global Times“ rašė apie dar griežtesnes sankcijas Lietuvai, kad reikia jas taikyti įmonėms, kurios bendrauja su Taivanu.
– Lietuvai jau yra pritaikytos sankcijos. Su visa pagarba, bet išsirašė tai („Global Times“ žinutę – ELTA) visi. Žiniasklaidai patiko. Aš suprantu, kad atitikmuo būtų tokios pat žiniasklaidos priemonės. Bet dabar tai yra visiškai propagandinis valstybės leidinys, nieko bendro neturintis su savarankiška žiniasklaida. Įvesti sankcijas… Kokias sankcijas galima įvesti Lietuvai, jei Lietuvai sankcijos yra pritaikytos, dėl kurių mes net bylinėjamės Pasaulio prekybos organizacijoje. Dar kartą sankcionuoti tas pačias įmones? Kas nors galėtų iškelti šį klausimą, bent jau įsidėdamas minėtą tekstą. Įsidėti tekstą kritiškai. Kokias sankcijas, kam? Įmonėms, kurios dirba su Taivanu? Kokiu būdu? Juk Lietuva yra išimta iš Kinijos prekybos sistemos. Tai kaip tu dar kažką sankcionuosi? Antrą kartą?
– Tad dėl to nebelieka paskatos susilaikyti nuo pasisakymų?
– Kinija, tiesą sakant, panaikino prielaidas. Jos reakcija (dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo – ELTA) buvo tiek toli siekianti, kad ji savo ruožtu panaikina instrumentus diferencijuoti reakcijas. Viskas. Lietuva sankcionuota. Už vieną pavadinimą. Tai dabar Lietuva jaučia, kad turi teisę pasakyti, pavyzdžiu, kad taip kaip ir anksčiau parlamento nariai turėjo teisę vykti ir turi teisę vykti (į Taivaną – ELTA). Taip vyko anksčiau, taip, mano supratimu, turėtų vykti ir toliau, ir to keisti nereikėtų.
– Ir dar grįžtant prie Pelosi vizito ir jūsų žinutės, kurią, kaip aš suprantu, galima pavadinti pasveikinimu: štai aukšta JAV pareigūnė įžengė, nepasidavė spaudimui ir paliko, kaip sakote, praviras duris kitiems. Taigi pats sprendimas jūsų vaizduojamas kaip teigiamas. Tarsi jis būtų teigiamas ir Lietuvai.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
– Ne tiek Lietuvai ar kažkam. Yra pirmiausiai keli dalykai… Mano vertinimu, tai yra observacija, tai yra pastebėjimas. Tiesiog. Kinija nori siaurinti bendradarbiavimo erdvę su Taivanu. Ji nori tai siaurinti ir apriboti. Jie tai vadina vienos Kinijos principu ir visi kiti turi paklusti tam vienos Kinijos principui: JAV, Lietuva, ES. Jos turi paklusti. Mūsų, Vakarų valstybių vertinimu, mes turime suformuluotą vienos Kinijos politiką. Ir vienos Kinijos politika nėra sulaužyta nei Lietuvos veiksmais, nei JAV veiksmais. Niekas neneigia taikaus abiem pusėms tinkamo susivienijimo ar kitokių dalykų. Tik aš niekaip nematau taikos, kai yra blokuojama sala ir raketomis apšaudomi teritoriniai vandenys. Tai yra netaiku.
– Jei pabandytume apibendrinti. Po Nency Pelosi vizito, jeigu galima taip pasakyti, Lietuvoje saugumo atsirado daugiau ar mažiau? Turint galvoje, kad įtampa aplink Taivaną padidėjo.
– Mes pirmiausiai turime sau užsiduoti klausimą, ar nuolaidžiavimo politika atneša daugiau saugumo, ar ne. Jeigu į klausimą atsakote… jei opozicijai atrodytų, pavyzdžiui, kad nuolaidžiavimas veikia, bet, matyt, tada mes būtume išvengę Antrojo pasaulinio karo. Man atrodo, kad svarbus yra tam tikrų principų gynimas, kuris parodo, kad visgi sutartų raudonų linijų peržengimas neturėtų būti toleruojamas. Reikia raudonas linijas ginti.
– Rudenį ketinama atidaryti Lietuvos atstovybę Taivane. Žvelgiant į dabartinę įtampą aplink Taivano salą, niekas nesikeičia dėl šio siekio? Suprantant, kad ir į šį žingsnį Pekinas netruks paleisti savo propagandą.
– Jeigu mes sakytume, kad mūsų veiksmus veikia propagandinių žiniasklaidos priemonių straipsniai..
.
– Ne tik straipsniai, bet ir dvišalė įtampa…
– Mano klausimas yra toks: ar yra pažeidžiama tai, kas buvo anksčiau. Nėra pažeidžiama – buvo daroma. Tai jeigu mes apsispręstume daryti kitaip, stabdyti tokius veiksmus, tai mes keistume status quo, tai mes prisidėtume prie to, kad Taivano saugumas mažėja, pripažintume, kad Kinija turi teisę agresyviais veiksmais atgrasyti valstybes nuo ekonominio, kultūrinio bendradarbiavimo su Taivanu.
– Ar tas pats galioja ir planuojamam Lietuvos Seimo pirmininkės vizitui? Nereikėtų jo organizuoti taip, kad būtų atsižvelgiama į tai, kas vyksta?
– Kaip aš suprantu, ji turi kvietimą, palaiko ryšius su žmonėmis, kurie yra tą kvietimą išsiuntę. Ieško tinkamo meto… Parlamentarų vizitai, nepriklausomai nuo jų lygio, jie yra tradicijos dalis.
– URK pirmininkė regis užsiminė, kad galbūt ir kažkuris ministras iš Lietuvos galėtų važiuoti. Ar yra tokia tikimybė?
– Tokių planų nėra, kiek žinau, nė vienoje ministerijoje tokių planų nėra. Vykstama viceministro lygiu ir, aš manau, tokios tradicijos galima laikytis.
– Apibendrinkime šią temą – kokia yra šiuo metu Lietuvos ir Kinijos santykių padėtis?
– Aš manau, kad mums reikia orientuotis ne į tai, kur mūsų santykiai su Kinija yra… Kinija pati pasirinko turėti tokius santykius, kokius dabar turi su Lietuva dėl sau suprantamu priežasčių. Aš manau, kad didžiausias Lietuvos pasiekimas šiandien yra stiprėjantys santykiai su Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis (…).
– O su prezidentu kalbatės apie Kinijos politiką?
– Kiek žinau, prezidentas planuoja vizitus į Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybes. Tikiuosi, kad pavyks juos suderinti ir ateityje jie materializuosis.
– O dėl pačios politikos Kinijos atžvilgiu. Juk buvo išsiskyrusios nuomonės dėl atstovybės pavadinimo.
– Tikrai kalbamės. Tik tiek, kad dabar šio klausimo nebuvo… Kitaip tariant, nėra dabar ką išspręsti. Mes norime dabar pasinaudoti galimybėmis, kurios atsidarė, naujomis partnerystėmis, naujais kanalais. Reikia tai maksimaliai sustiprinti.
– Būtent Taivaniečių atstovybės pavadinimo patikslinimas buvo diskutuojamas. Ar šis klausimas jau padėtas į stalčių?
– Klausimas yra daugiau ar mažiau baigtas.
– Persikelkime į kitą temą – Ukraina. Sakėte, kad ketinate važiuoti į Odesą. Prieš kurį laiką, pasauliui nerimaujant dėl Rusijos karo sustojusio grūdų tiekimo iš Ukrainos, jūs pakankamai aktyviai kėlėte klausimą, ką reikėtų daryti. Jūs siūlėte, kad reikia aprūpinti Ukrainą ginklais, kad ji pati galėtų užsitikrinti saugius koridorius bei sutelkti tarptautinę koaliciją, kuri įgalintų atblokuoti uostą ir padaryti koridorių, saugų gabenamiems kroviniams. Tačiau viskas pasibaigė tuo, kad buvo pasirašytos sutartys su Rusija, Jungtinėmis Tautomis bei Turkija ir atskirai atitinkamai su Ukraina. Ar tvarus šis sprendimas? Nes, kaip aš suprantu, jis šiek tiek skiriasi nuo pirminės jūsų vizijos.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
– Aš manau, kad šis susitarimas nebūtų pasirašytas, jeigu Ukraina nebūtų aprūpinta ginklais. Tiesą sakant, tai, ką siūlėme nuo pat pradžių, nuo pirmųjų dienų, kai pradėjome kelti klausimą dėl gresiančios grūdų krizės, tai mano nuostata visada buvo tokia pati: arba turime suteikti tinkamą ginkluotę, arba jeigu negalime duoti reikiamų ginklų, tai patys turime būti su tais ginklais ir atgrasyti rusus nuo galimo Odesos puolimo. Mano žiniomis, ukrainiečiai dabar yra pajėgūs apginti atidarytus koridorius. Tikrai nemanau, kad daug yra tikinčių, kad dokumentas, kurį pasirašė rusai, apsaugotų Odesą, jeigu Odesos nesaugotų Himars ar kitokios raketos.
– Ar jūsų požiūriu Lietuva savo diplomatija prisidėjo prie šios situacijos?
– Norėčiau tikėti, kad taip. Kitiems turbūt būtų lengviau vertinti. Labai stengiausi akcentuoti tai, kad reikia aprūpinti ukrainiečius ir sukurti pakankamą svertą jų rankose, kad jie turėtų derybinę jėgą. Ir tai yra puikiausiais pavyzdys ateičiai: jei ukrainiečiai turi ginklų ir geba atstumti rusus tolyn, ką jie padarė Gyvačių saloje, apskritai visos Juodosios jūros regione… Tai galios ir kitur.
– Zaporožės atominė elektrinė, kuri rusų atakuojama… Ką Vakarai gali dėl to padaryti. Nes dabar, atrodo, kad tik stebime ir viliamės, kad neatsitiktų baisiausia.
– Matyt, įvairūs Vakarų įsitraukimo scenarijai jau buvo aptarti pačioje karo pradžioje. Kol kas nematau noro ir apetito keisti šias nuostatas. Ar galėtų būti jos peržiūrėtos? Turbūt reikėtų ant stalo padėti keletą labai svarbių klausimų. Vienas iš jų, kas atsitiktų elektrinės atominio sprogimo, atominės avarijos atveju ir ar tai keistų esamą Vakarų nuostatą. Pavyzdžiui, ar turėtų būti kažkokios taikdarių pajėgos, skirtos tik atominių objektų saugojimui. Po avarijos, greičiausiai, bus jau per vėlu ką nors svarstyti. Būtume visi jau nukentėję. Bet ar tai (Vakarų sprendimai dėl atominių elektrinių Ukrainoje apsaugos – ELTA) yra įmanoma? Yra įmanoma kaip ir viskas, jei pradedi svarstyti ir diskutuoti, kaip tai atrodytų.
– Bet pasiklausius visgi Vakarų struktūrai priklausančių organizacijų kaip Amnesty International išvadų apie situaciją Ukrainoje, galima kelti klausimą, ar iš tikrųjų yra pakankami valios suprasti ir matyti, kas iš tikrųjų vyksta.
– Gėdinga. Tikrai gėdinga. Tai tokia skepetaitė pridengti Rusijos karui. Jeigu yra padorumo šioje organizacijoje ar tarp ten dirbančių žmonių, tai jie turėtų atsiriboti nuo šitų išvadų, nes tai paliks dėmę ir ateičiai. Labai apmaudu, kad šiai organizacijai, kuria daug kas pasaulyje kliovėsi, reputacinė dėmė išliks ilgam.
Aš tik dar dėl Zaporožės pasakysiu. Jeigu nesusigeneruoja apetitas prisiimti atsakomybę už tai, kas būtų tiesioginis visos Europos gamtos iššūkis… Tai mes turime toliau ginkluoti Ukrainą. Ir čia turime didelių iššūkių. Mes matome, kad (Ukrainai padedant kare – ELTA) JAV lyderiauja. Bet juk klausimas yra Europai. Visgi tai yra mūsų kontinentas, tai pirmiausiai mūsų iššūkis… Dienos pabaigoje, kai karas bus baigtas, bus suskaičiuota, kas kiek padarė, kas kiek Himars, artilerijos pabūklų Caesar ar Panzer haubicų yra pateikęs.
– Lietuvos aktualijos. Seime daug kalbama apie poreikį keisti, atšviežinti Vyriausybę… Nors ką ten su tokiais kukliais žodžiais… Kalbama, kad jau iš esmės reikėtų perkonstruoti Vyriausybės sudėtį. Nepaisant to Vyriausybėje nuotaikos dėl šio klausimo atsiremia į status quo, premjerė atsisako pokyčių. Bet gal Užsienio reikalų ministerijoje kažkas bręsta? Viceministru buvo Pranckevičius, jį pakeitė Karoblis, kuris pasirinko postą ES delegacijoje. Ar galime laukti įdomių naujienų artimiausiu metu dėl URM?
– Tikėtina, kad taip. Akivaizdu, kad ministerija turi turėti visą komplektą viceministrų vien dėl savo sandaros ir darbo principų. Tikiuosi, kad greitu metu apie galimą atsinaujinimą turėsiu galimybę pranešti.
– Kiek masyvus bus tas atsinaujinimas, pasipildymas?
– Jis gali būti plačiau siekiantis.
– Paklausiu taip: ar kalba sukasi tik apie viceministrus, ar ir apie kitas pareigybes? Pavyzdžiui, nėra žmogaus politikos direktoriaus pareigybėje. Be to, nežinau ar sutapimas, bet iškilus Kaliningrado tranzito klausimui atsisveikinote ir su atstove spaudai. Tai – kaip suprantu – laukia kandidatai ir į šias pareigybes?
– Taip. Tiesiog noriu paaiškinti, kad prieš pradedant darbą Užsienio reikalų ministerijoje, kaip ir daugelyje kitų institucijų, yra reikalingi suderinimai su kitomis institucijomis. Su VSD, su STT ir kol tie suderinimai nėra baigti, tol paprastai nėra anonsuojami komandos pokyčiai. Taip pat turiu siekį pranešti apie visą sukomplektuotą atsinaujinusią komandą.
– Atsinaujins tik komanda ar įvyks ir tam tikrų jau esamų viceministrų prerogatyvų perskirstymas? Tarkime, toks pavyzdys: viceministras Mantas Adomėnas, kuris viešojoje erdvėje yra susilaukęs tam tikros kritikos, klausimai kelti ir politiniuose kuluaruose. Ar jo kuruojami sektoriai – sankcijos, Rytų partnerystė – ar viskas su tuo yra tinkama. Būtent šio konkretaus viceministro atžvilgiu… Taigi ar galima laukti kažkokių prerogatyvų perskirstymo?
– Aš manau, kad kartais yra daugiau komunikacinių iššūkių. Sankcijos ministerijos viduje yra europinis klausimas. Kartais taip atsitinka, kad viceministrai pakomunikuoja ar pakomentuoja ir ne iš savo srities išeinančius klausimus, ir nebūtinai visada žino paskutinę informaciją. Tai, sakyčiau, yra daugiau komunikacinis iššūkis nei darbinis. Aš turiu pasitikėjimą dabar dirbančiais viceministrais, jie dirba gerai, tikrai sunkiomis aplinkybėmis, nes neatrodė pradedant dirbti, kad turėsime tiek daug geopolitinių iššūkių, kuriuos atlaikant reikės ir toliau prisidėti prie diplomatinės tarnybos transformacijos, pritaikant ją iššūkių laikotarpiui. Manau, kad tą sugebame visai neblogai padaryti.
– Tai apibendrinkim šį klausimą. Kiek naujų veidų turėtume laukti? Trijų– keturių?
– Sutarkime taip, kad tikiuosi greitai paskelbti visą komandą
.
– Dar vienas panašus klausimas, susijęs su Užsienio reikalų komitetu. Ko gero, nebeturėsime šiam komitetui vadovaujančios Laimos Andrikienės. Ir dėl to viešojoje erdvėje jau svarstoma: kas perims tą karštą kėdę, kuri jau pareikalavo politikų rotacijos. Kaip ten bebūtų, bet ponas Pavilionis įvardinamas kaip vienas iš galimų kandidatų. Jūsų požiūriu, buvęs URK pirmininkas Pavilionis, dėl ginčų ir nesutarimų partijos viduje atsisakęs šio posto, ar gali vėl į jį sugrįžti?
– Aš neatmetu jokių variantų. Tikrai turime labai gebančių ir gabių politikų, išmanančių. Bet neatmesčiau ir pono Pavilionio galimybių užimti šį postą, neatmesčiau lygiai taip pat, kad gali būti ateinantys ir nauji žmonės į URK, kurie galbūt taip pat būtų tinkami užimti šią poziciją. Diskusija pirmiausiai vyksta frakcijoje, o tada turi sulaukti koalicijos partnerių pritarimo, nes reikalingas balsavimas tiek komitete, tiek ir po to Seimo salėje. Tad kol kas tikrai nematau, kad reikėtų užbrėžti kažkokius brūkšnius, kad vienas ar kitas asmuo negalėtų kandidatuoti.
– Kaip ir kalbėjome, klausimų kyla dėl Vyriausybės sudėties. Jūs dabar laikinai einantis premjero pareigas, pavaduojate atostogų išėjusią Šimonytę. Galbūt kol premjerė atostogauja, yra puiki proga pakeisti kelis ministrus. Ne taip seniai premjerė sakė, kad ji nemato tokio poreikio ir preteksto. Gal ir ateityje bus siekiama esamą Vyriausybės sudėtį išlaikyti. Jūs gal kitą nuomonę turite, visgi esate vedančios partijos galva. Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis ir Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu. URM.lt nuotr.
– Aš pasikliauju premjerės nuostatomis. Aš manau, kad ji tikrai puikiai vadovauja Vyriausybei. Neturiu nė mažiausios abejonės tuo. Nematau ir frakcijoje kokių nors keliamų klausimų. Priešingai, tik didžiulis palaikymas. Man atrodo, kad principų, kuriuos premjerė iškėlė formuodama Vyriausybę, yra laikomasi: dėl skaidrumo, dėl atskaitomybės ir kitų klausimų. Tai, kad opozicija siekia kelti klausimus ir interpeliuoti ministrus… Matau procesą: ryte – aplinkos, o vakare – energetikos, užvakar – užsienio reikalų ministras. Atrodo, kad tokią ruletę suka…
– Ir tai visgi kažką pasako apie Vyriausybę ar visgi labiau apie opoziciją?
– Subjektyviai, bet šiek tiek daugiau sako apie opoziciją. Nes kaip ir pradžioje kalbėjome, aš dažnai pasigendu opozicijos pasisakymų turinio. Pasakyti, kad reikia ministrą interpeliuoti gali ir Skvernelis, ir Žemaitaitis, ir net Petras Gražulis gali pasakyti, kad reikia kažką interpeliuoti. Tai yra paprasta, aišku, tai pats paprasčiausias uždavinys. Tai žemiausiai kabantis vaisius. Jį nusiraškyti didelės išminties nereikia.
– Bet jūsų nuomone, žvelgiant į ypač įtemptose situacijose esančius ministrus, nesvarbu ar jie sulaukė interpeliacijos vėzdo ar ne, bet jie susilaukia labai daug kritikos. Dėl tos pačios rekordinės infliacijos, energetikos kainų ir tiekėjo „Perlo Energijos“ nesėkmės šioje srityje, galiausiai sugrįžti grasina ir pandemija… Matyt, galima dar vardinti. Jūsų požiūriu, ar su šiomis krizėmis, kurios pirmiausiai paliečia eilinį žmogų, Vyriausybė bei konkretūs ministrai susitvarko tinkamai?
– Aš manau, kad taip. Mes pokalbio pradžioje kalbėjome apie atsakomybę. Ar ministras prisiima atsakomybę darydamas tai, ką jis mano esant geriausia padaryti. Tai patikrinti galima labai nesudėtingai. Ar turi opozicija geresnį pasiūlymą.
– Blinkevičiūtė kalba jau kelis mėnesius, gal net ilgiau. Tiek pat laiko tveriasi už galvos, kodėl Vyriausybė neįsiklauso į jos pasiūlymus dėl lengvatų maisto produktams, gūžčioja pečiais, kodėl ministrų kabinetas nepasikviečia į darbo grupę savo nuomonę turinčios opozicijos atstovų…
– Aš suprantu… Darbo grupė tai nėra pasiūlymas infliacijai spręsti. Tai yra priemonė bendradarbiauti su opozicija ir, manau, kad į tai bus atsižvelgiama. Be to, buvo susitarimas, kaip ta grupė galėtų veikti. Opozicija nelabai norėjo to susitarimo laikytis. Man atrodo, kad ir p. Blinkevičiūtei buvo puikiai atsakyta, kad didelė dalis jos priemonių, tiesą sakant, yra tas pats vanduo ant infliacijos malūno.
– Lingės šie vaizdingi žodžiai.
– Taip. Labai aiškiai ir paprastai paaiškino. Kitas pavyzdys, Lenkija, kuri sumažinusi visus PVM ir pritaikiusi gausybę lengvatų, kurios kainuoja didžiulius pinigus, kuriuos dabar jau reikėtų skolintis už didėjančias palūkanas (nebe nulines palūkas). Lenkija šiame kontekste turi augančią infliaciją.
– Jūs vėl sakote, kad opozicija neturi turinio…
– Aš ir manau, kad tai yra didžioji bėda. Reikia kritiškumo sau patiems. Tiesą sakant, aš noriu pripažinti ir tą reikia matyti, kad kai kuriais atvejais opozicija suformuluoja užduotį. Ypač žmonės iš Skvernelio aplinkos, kurie yra ir vykdomosios valdžios darbo patirties neseniai turėję. Todėl pasiūlymai ateina. O tada jau galima diskutuoti, galima nesutikti ir likti skirtingose pusėse. Kita vertus, didelė bėda yra ta, kad opozicijos kritika čia vėl susiformuluoja į tai, kad man nepatinka šis ar kitas ministras.
–Jūs kažkada, kai kūrėsi Skvernelio partija, sakėte, kad lipdomas politinis darinys dėl pernelyg įvairios susirinkusios kompanijos neturi perspektyvų. Matome reitingus, o ir jūs pats dabar sakote, kad jie opozicijoje kone konstruktyviausiai sugeba ryškinti problemas. Gal atsiimate savo žodžius?
Azerbaidžano Didžiojo Medžliso pirmininkė Sahiba Gafarova ir Lietuvos UR ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
– Nebūtinai vienas ar kitas dalykas paneigia. Kaip ir kiekviena besiformuojanti politinė jėga ji pirmiausiai turi įrodyti bei įtikinti visuomenę savo darbu, kad ji galės padaryti. Iš politinių jėgų, kurios susiformuoja be aiškios ideologinės sąsajos… Mes dabar matome, kur yra „valstiečiai“. Buvo surinkta didelė grupė žmonių… Ar jiems pavyko – jūs geriau vertinkite, bet, kad jie nebėra tie „valstiečiai“, kurie susirinko 2016 m. – tai yra faktas. „Valstiečių“ lyderis net iš Seimo išėjo, didžioji frakcijos dalis yra subyrėjusi, yra net įkūrėjų, kurie išėjo iš frakcijos.
– Artėja Seimo rinkimai ir, kaip suprantu, jūsų, kaip TS–LKD pirmininko, kadencijos pabaiga.
– Taip.
– Regis, esate sakęs, kad nebesieksite dar vienos kadencijos.
– Nebesieksiu.
– Ar matote, kas galėtų jus, kuris laiko vadeles ir aria konservatorių vagą, pakeisti?
– Aš matau, kad rikiuojamasi, nepaisant to, kad nemažai laiko yra likę iki rinkimų. Bet taip jau atsitinka, kad nujaučiant vieno etapo pabaigą yra ieškoma ir žiūrima, kas galėtų būti kitas. Aš, tiesą sakant, tokių žmonių matau, kurie tikrai galės dalyvauti.
– Ar atsiras toks, kuriam, ko gero, 2024–2025 metais, galėsite ranką ant peties padėjęs visiems pasakyti: štai šis žmogus…
– Aš tikrai dalyvausiu rinkimuose kaip rinkėjas ir neabejoju, kad turėsiu iš ko išsirinkti.
– Jūs sakote, kad jau dabar galimi kandidatai rikiuojasi. Tai labai abstraktu. Ar išryškintumėte konkrečius veidus. Viešojoje erdvėje šis klausimas keliamas. Kažkur šmėstelėjusi buvo Anušausko pavardė. Kiti atsako, kad be Gabrieliaus nebėra ryškesnių žmonių.
– Oi ne… Aš manau, kad ir tas pats ponas Anušauskas, kuris sunkiu valstybei metu vadovauja labai svarbiai sričiai… Mūsų partijai tai labai svarbi sritis. Tai reikia įvertinti. Neatmesčiau, kad atrastas populiarumas ir visuomenės palaikymas gali realizuotis ir į stiprų palaikymą mūsų partijoje. Neatmesčiau, kad ir vadinamasis mūsų krikdemų flangas taip pat.. Jau dabar aišku, kad jis turi ryškių ir matomų lyderių… Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Tbilisyje. URM nuotr.
– Gali būti, kad partijos vadovybės vėliava šį kartą atiteks krikdeminiam sparnui?
– Mes esame partija, kuri puoselėja savo demokratines tradicijas. Mūšiai partijos viduje buvo legendiniai. Tai tikros demokratijos išraiška. Nesuvaidintos, neparinktos, jokių patepimų, perdavimų ir t.t. Žmonės mato, ką jie gali pasiūlyti partijai…
– Bet juk daug kritikos sulaukė paskutiniai konservatorių rinkimai, kuriuose jus perrinktas pirmininku.
– Paskutiniai vyko išskirtinėmis sąlygomis. Taip lėmė aplinkybės, jos taip susiklostė. Bet partija su tuo sutiko, iš išorės daugiau buvo kritikos.
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Didžiausios visų laikų Pekino pratybos aplink Taivaną perša mintį, kad jei kiltų karas siekiant užimti savarankiškai valdomą salą, Kinija planuoja alinančią blokadą. Ekspertų teigimu, pratybos taip pat rodo, kad Kinijos kariuomenė vis labiau įsidrąsina.
JAV Atstovų rūmų pirmininkės – aukščiausios po prezidento ir jo pavaduotojo pareigūnės – Nancy Pelosi vizitas Taivane sukėlė Pekino įtūžį ir Kinija pradėjo didžiules karines pratybas aplink salą, netgi rizikuodama iš dalies atskleisti savo planus Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms Azijoje.
Mobilizavusi naikintuvus, sraigtasparnius ir net karo laivus, Kinija pratybomis siekia imituoti Taivano blokadą ir mokosi „pulti taikinius jūroje“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Tai pirmas kartas, kai Kinijos pratybos vyksta taip arti Taivano, kai kurios mažiau nei už 20 kilometrų nuo salos pakrančių. Be to, precedento neturi Pekino pratybos rytiniame Taivano flange – strateginėje srityje, gyvybiškai svarbioje aprūpinant salos karines pajėgas, o taip pat ir galimai siunčiant bet kokį Amerikos pastiprinimą. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada atsiimti salą, prireikus ir jėga.
Jau seniai spėjama, kad jei mėgintų užimti salą, Kinija teiks pirmenybę „blokados scenarijui“, o šios savaitės pratybos atskleidė, kaip tai gali būti padaryta. Tokia apsiaustis neleistų komerciniams ir karo laivams bei lėktuvams atvykti į salą ir iš jos išvykti. Pasiekti salos negalėtų ir regione dislokuotos amerikiečių pajėgos. Kinijos karinė galia. Youtube.com
Pasak ekspertų, akivaizdu, kad Kinijos kariuomenė visiškai pajėgi vykdyti tokią blokadą. „Jau per dabartines pratybas matome, kad Taivano naikintuvai ir laivai visiškai negali pakilti ar išplaukti iš uostų“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas Kinijos karo apžvalgininkas Song Zhongpingas.
Ketvirtadienį Kinijos kariuomenė paleido keliolika balistinių raketų, kurios pataikė į įvairias sritis aplink Taivaną, o kai kurios praskriejo virš salos, penktadienį pranešė Pekino valstybinis transliuotojas CCTV. Pasak „Xinhua“, Pekinas mobilizavo daugiau nei 100 lėktuvų ir daugiau nei 10 fregatų bei eskadrinių minininkų, įskaitant slaptą naikintuvą J-20 ir eskadrinį minininką „Type 055“ – Kinijos oro ir jūrų pajėgų karūnos brangakmenius.
Be to, šios pratybos leidžia išbandyti ir sustiprinti koordinavimą tarp įvairių mobilizuotų armijos korpusų: sausumos, jūrų, oro ir raketų pajėgų, tai derinama su strateginiu uždaviniu vykdyti kibernetinį karą. Tai taip pat labai svarbus išbandymas neseniai įsteigtam Kinijos armijos Rytų operacijų teatrui, jis sukurtas 2016 m. ir apima visą šalies rytinę jūrų erdvę, taigi ir Taivaną.
Kinijos kariuomenė
Tai, ką Kinija daro, rodo jos „tvirtus pajėgumus“, naujienų agentūrai AFP sakė Australijos nacionalinio universiteto tarptautinio saugumo profesorius Johnas Blaxlandas. „Jos negalima atmesti kaip kokios nors mažiau patyrusios ar nepajėgios jėgos“, – sakė jis. Akivaizdu, kad Kinija pajėgi koordinuoti sausumos ir jūrų pajėgas, dislokuoti raketų sistemas ir veikia efektyviai, sakė J. Blaxlandas. Šios pratybos taip pat parodo taivaniečiams, amerikiečiams ir japonams, kad kinai „turi tai, ko reikia, kad padarytų tai, kuo grasina“, pridūrė jis, tačiau taip pat pabrėžė, jog Kinijos veiksmai atidžiai nagrinėjami ir stebimi, kad Taivanas, JAV, Japonija ir kiti galėtų pasimokyti.
Amerikiečių atsargumas kyla ir iš to, kad Kinija smarkiai padidino savo karinius pajėgumus nuo 1996 m., kai negalėjo užkirsti kelio JAV kariniam jūrų laivynui patekti į šią zoną. „Jei mūšis apsiribos teritorija aplink Taivaną, šiandieninis Kinijos laivynas yra pavojingas priešininkas, o jei amerikiečiai ir japonai dėl kokių nors priežasčių nesikiš, Taivanui bus sunku“, – sakė buvęs JAV karinio jūrų laivyno karininkas ir Japonijos strateginių studijų forumo tyrėjas Grantas Newshamas.
Pasak ekspertų, tai, kad per pratybas Kinija kirto vadinamąją vidurio liniją tarp žemyno ir Taivano – Pekinas niekada jos nepripažino – taip pat byloja apie didėjantį pasitikėjimą. Iki šiol Kinija ne itin drįso pažeisti šią liniją, o dabar galima tikėtis, kad ji veiks, tarsi jokia vidurio linija negalioja.
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane apie aukšto rango pareigūno siuntimą į Taipėjų svarsto ir Lietuvos valdantieji. Tačiau opozicijos atstovai ragina šiuo klausimu nedaryti vienašališkų sprendimų. Politinių oponentų teigimu, svarstyti apie Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen arba Ministrų Kabineto nario vizitą į Taivaną reikėtų nebent tuo atveju, jeigu tai būtų bendras sprendimas, suderintas Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.
Apie tai, kad vizitas į Taivaną galėtų įvykti suderinus sprendimus tarp ES valstybių, užsiminė ir pati Seimo pirmininkė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis mano, kad Lietuva savo aukšto rango pareigūnus į Taivaną turėtų svarstyti siųsti tik tuo atveju, jeigu tai būtų bendras Europos Sąjungos valstybių narių sprendimas.
„Reikia laikytis tos bendros ES pozicijos. Jeigu būtų suformuota bendra ES parlamentų kažkokių vadovų delegacija, tai galima svarstyti, ar vykti kartu, ar ne. Bet vienašališkai daryti tokius sprendimus – tai neprisideda nei prie Lietuvos įvaizdžio, nei prie santykių tarp Lietuvos ir Kinijos“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
„Santykis tarp Kinijos ir Europos Sąjungos yra bendras visų ES valstybių reikalas. Yra apibrėžti principai, kaip bendrauti, kokios politikos laikytis, reikėtų tai ir vykdyti“, – pridūrė jis. JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyko į Taivaną. EPA – ELTA foto
Visgi net ir ES valstybėms planuojant bendrą vizitą į Taivaną, Lietuva, pasak S. Skvernelio, turėtų visų pirma įvertinti, kokias pasekmes toks sprendimas sukeltų.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Aš sutinku šiuo atveju su pozicija, kad ES kontekste – visiškai kita kalba. Ir jeigu būtų nuo pat pradžių viskas daroma ES politikos kontekste, nieko to, kas įvyko tarp Lietuvos ir Kinijos, nebūtų buvę. Kinija nėra tiek išprotėjusi prarasti ES rinką. Bet jeigu tai yra Lietuvos atskira politika, tokiu atveju tai neturėtų būti daroma“, – sakė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis akcentuoja, kad Lietuvai, skirtingai nei didžiajai jos partnerei JAV, įtampų didinimas su Kinija gali turėti labai rimtas pasekmes. Todėl, pasak jo, Lietuva negali priimti nepamatuotų, vienašališkų sprendimų.
„Aš galvoju, kad iš tikrųjų Lietuva šioje vietoje yra užsižaidusi, skirtingai nei ES. Ir man atrodo, kad mes šiandieną jau ne tik sau pradedame kenkti, bet ir ES pradedame kenkti savo žaidimu. Tai yra, kada JAV daro vienus ar kitus žingsnius, tai suprantama, kad jų ekonomikai tai niekaip nekenkia, santykių tai ekonominių neblogina ir t.t. Lietuvos atžvilgiu mes puikiai žinome, kuo tai baigiasi, jau turime rezultatus“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas taip pat mano, kad valdančiųjų sprendimas savo iniciatyva siųsti aukšto rango politiką prieštarautų šalies nacionaliniams interesams.
„Šis žaidimas, kuriame dabar mūsų Vyriausybė dalyvauja, tiesiog primena šiek tiek lojantį, automobilį besivejantį šunį, kuris bėga, loja, bet jeigu automobilis sustotų, tai nežinotų, ką daryti. Tai šiuo atveju akivaizdu, kad įtampa yra pasiekusi kulminaciją tarp dviejų pasaulio galybių – JAV ir Kinijos. Ir dabar maišytis po kojomis, kai to nedaro net visa ES nei kartu, nei atskirai, tikrai prieštarauja mūsų šalies nacionaliniams interesams. Aš tikrai nesuprantu šito žaidimo prasmės“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Todėl parlamentaras reiškia viltį, kad šįkart valdantieji į politines užsienio politikos avantiūras nesileis.
Taivano atstovybė Lietuvoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai tikiuosi, kad užteks mūsų šalyje dar sveiko proto valstybės vadovams ir jie nesivels į šias avantiūras dėl dar keleto populiarių išpūstų antraščių, kad štai nuvažiavo dar vienas drakonų žudikas, kai patys taivaniečiai yra susirūpinę realia karinių veiksmų, blokados, izoliacijos grėsme. Lietuva čia niekuo negali padėti“, – savo nuomonę išsakė Seimo narys.
Po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia artimiausių susitikimų su Europos Sąjungos (ES) lyderiais metu ketinanti kalbėtis apie bendrą vizitą į Taivaną.
Lietuvos aukšto rango pareigūnų vizituose į Taivaną prasmę mato ir Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė. Politikė akcentuoja, kad Lietuvai svarbus yra ne tik ekonominių, prekybinių ryšių vystymas, tačiau ir bendradarbiavimas politikų lygmeniu. Todėl, URK komiteto pirmininkės žiniomis, rudenį planuojamame Lietuvos atstovybės Taipėjuje atidaryme ketina dalyvauti ir vienas iš Vyriausybės narių.
Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kinija pareiškė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV daugeliu svarbių klausimų, įskaitant klimato kaitą, kovą su narkotikais ir karines derybas.
Taip Pekinas įnirtingai reagavo į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną, kurį laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs prireikus jį užimti jėga.
Nuo ketvirtadienio Kinija aplink demokratinę salą vykdo didžiules karines pratybas, kurias griežtai pasmerkė JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės.
Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija dar labiau užsipuolė JAV, sustabdydama derybas ir bendradarbiavimą dėl kelių abiejų šalių susitarimų, įskaitant kovą su klimato kaita.
Praėjusiais metais dvi didžiausios pasaulio teršėjos įsipareigojo bendradarbiauti, kad šį dešimtmetį paspartintų veiksmus klimato kaitai mažinti, ir pažadėjo reguliariai rengti susitikimus siekiant „spręsti klimato krizę“.
Tačiau šis susitarimas atrodo netvirtas, nes santykiai nusmuko iki žemiausio lygio per daugelį metų, kaip ir susitarimai dėl visko – nuo derybų kariniais klausimais iki bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
N. Pelosi, kuriai Pekinas taip pat įvedė sankcijas dėl šio vizito, gynė savo kelionę į Taivaną ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas „neleis“ Kinijai izoliuoti salos.
Taivanas taip pat pasmerkė įnirtingą Pekino atsaką į vizitą, o premjeras Su Tseng-chang paragino sąjungininkus siekti deeskalacijos.
„Nesitikėjome, kad piktoji kaimynė demonstruos jėgą prie mūsų durų ir savo karinėmis pratybomis savavališkai kels pavojų judriausiems pasaulio vandens keliams“, – sakė jis žurnalistams.
Pekinas pareiškė, kad jo karinės pratybos tęsis iki sekmadienio vidurdienio, o Taipėjus pranešė, kad penktadienį 68 Kinijos lėktuvai ir 13 karinių laivų kirto Taivano sąsiaurio „vidurio liniją“.
Xi Jinpingas: niekas negali nurodinėti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kinija pareiškė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV daugeliu svarbių klausimų, įskaitant klimato kaitą, kovą su narkotikais ir karines derybas.
Taip Pekinas įnirtingai reagavo į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną, kurį laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs prireikus jį užimti jėga.
Nuo ketvirtadienio Kinija aplink demokratinę salą vykdo didžiules karines pratybas, kurias griežtai pasmerkė JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės.
Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija dar labiau užsipuolė JAV, sustabdydama derybas ir bendradarbiavimą dėl kelių abiejų šalių susitarimų, įskaitant kovą su klimato kaita.
Praėjusiais metais dvi didžiausios pasaulio teršėjos įsipareigojo bendradarbiauti, kad šį dešimtmetį paspartintų veiksmus klimato kaitai mažinti, ir pažadėjo reguliariai rengti susitikimus siekiant „spręsti klimato krizę“.
Tačiau šis susitarimas atrodo netvirtas, nes santykiai nusmuko iki žemiausio lygio per daugelį metų, kaip ir susitarimai dėl visko – nuo derybų kariniais klausimais iki bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje.
N. Pelosi, kuriai Pekinas taip pat įvedė sankcijas dėl šio vizito, gynė savo kelionę į Taivaną ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas „neleis“ Kinijai izoliuoti salos.
Taivanas taip pat pasmerkė įnirtingą Pekino atsaką į vizitą, o premjeras Su Tseng-chang paragino sąjungininkus siekti deeskalacijos.
„Nesitikėjome, kad piktoji kaimynė demonstruos jėgą prie mūsų durų ir savo karinėmis pratybomis savavališkai kels pavojų judriausiems pasaulio vandens keliams“, – sakė jis žurnalistams.
Pekinas pareiškė, kad jo karinės pratybos tęsis iki sekmadienio vidurdienio, o Taipėjus pranešė, kad penktadienį 68 Kinijos lėktuvai ir 13 karinių laivų kirto Taivano sąsiaurio „vidurio liniją“.
JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyko į Taivaną. EPA – ELTA foto
Taipėjus, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi antradienį atvykusi į Taivaną pareiškė, kad jos prieštaringai vertinamas vizitas rodo tvirtą Vašingtono įsipareigojimą savarankiškai salai, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi.
„Mūsų Kongreso delegacijos vizitas į Taivaną yra Amerikos nepalaužiamo įsipareigojimo remti gyvybingą Taivano demokratiją ženklas“, – taip sakė aukščiausio rango JAV įstatymų leidėja savo pareiškime, praėjus kelioms akimirkoms po jos lėktuvo nusileidimo.
N. Pelosi, aukščiausio rango išrinkta JAV pareigūnė, apsilankiusi Taivane per pastaruosius 25 metus, sakė, kad jos kelionė „jokiu būdu“ neprieštarauja oficialiai JAV politikai, kuri pripažįsta „vieną Kiniją“ ir nėra oficialiai pripažinusi Taivano kaip nepriklausomos valstybės.
Tačiau, sakė ji, „Amerikos solidarumas su 23 milijonais Taivano gyventojų šiandien, kai pasaulis turi rinktis tarp autokratijos ir demokratijos, yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“.
„Jungtinės Valstijos ir toliau priešinasi vienašališkoms pastangoms pakeisti esamą padėtį“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Pekino daromą spaudimą Taipėjui prisijungti prie žemyninės dalies.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reaguodamas į JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taivane, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė optimistinę viltį, kad jos pavyzdžiu netrukus paseks kiti laisvės ir demokratijos gynėjai.
„Dabar spikerė N. Pelosi gerokai plačiau pravėrė duris į Taivaną. Esu tikras, kad netrukus pro jas įžengs ir kiti laisvės ir demokratijos gynėjai“, – tviteryje parašė jis.
N. Pelosi, antradienio vakarą nusileidusi Taipėjuje, pareiškė, kad „Amerikos solidarumas su 23 milijonais Taivano gyventojų šiandien, kai pasaulis turi rinktis tarp autokratijos ir demokratijos, yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“.
„Negalime stovėti nuošalyje, kai KKP (Kinijos komunistų partija) toliau grasina Taivanui ir pačiai demokratijai“, – N. Pelosi cituojama laikraščio „Washington Post“ redakcinėje skiltyje, pasirodžiusioje kelios minutės po jos atvykimo į Taipėjų.
„Iš tiesų į šią kelionę vykstame tokiu metu, kai pasauliui tenka rinktis tarp autokratijos ir demokratijos. Rusijai vykdant iš anksto apgalvotą, neteisėtą karą prieš Ukrainą, kuriame žūsta tūkstančiai nekaltų žmonių, net vaikų, labai svarbu, kad Amerika ir mūsų sąjungininkai aiškiai parodytų, jog niekada nenusileisime autokratams“.
„Keliaudami į Taivaną mes gerbiame savo įsipareigojimą demokratijai ir dar kartą patvirtiname, kad Taivano – ir visų demokratinių šalių – laisvės turi būti gerbiamos“, – sakė N. Pelosi.
Kinija jau kelias dienas prieš N. Pelosi vizitą svaidėsi grasinimais, pavadino jį kišimusi į šalies vidaus reikalus, grėsme teritoriniam vientisumui ir net pagrasino imtis „tikslinių karinių veiksmų“.
Taiwan
Taipėjus, birželio 24 d. (ELTA). Taivane apsilankiusi Lietuvos žemės ūkio ministerijos delegacija gavo pažadą, kad šiuo metu vis dar stringantys leidimai mėsos, pieno produktų ir žuvies eksportui turėtų būti suteikti šį rudenį. Nors šiuo metu lietuviškų prekių eksportas į Taivano rinką siekia maždaug 2 mln. eurų, tikimasi, kad pradėjus eksportuoti šiuos maisto produktus šis skaičius stipriai išaugs.
Verslo bendruomenę ragina Taivane steigti biurą
Taivano ekonomikos viceministras Chern-Chyi Chen Taivane viešintiems Lietuvos žurnalistams teigė, kad Taivanas per metus importuoja maždaug 1,3 mln. tonų grūdų.
„Taivanas importuoja maždaug 1,3 mln. tonų grūdų per metus – 80 proc. iš JAV, 20 proc. – iš Australijos. Iš JAV į Taivaną eksportas užtrunka maždaug mėnesį, iš Australijos – dvi savaites. Mes turime 30 metų bendradarbiavimo su JAV ir Australija patirtį“, – Lietuvos žurnalistams Taipėjuje teigė ekonomikos viceministras Chern-Chyi Chen.
Taivano viceministras atkreipė dėmesį, kad naujiems eksporto keliams atsiverti sektoriuje užtrunka laiko. Visgi, pasak jo, Taivano vyriausybės siekis yra stiprinti savo ekonominius santykius su Lietuva ir yra daroma viskas, kad šis procesas būtų greitesnis.
„Bet, kaip ir pasakiau Lietuvos žemės ūkio viceministrui Egidijui Giedraičiui, maistas yra labai kultūrinis dalykas, maistas iš tiesų reprezentuoja kultūrą, žmones. Kad grūdai taptų maisto produktu yra ilgas kelias, kurį reikia praeiti. Reikia skverbtis į rinką“ , – sakė jis,
Chern-Chyi Chen taip pat pažymėjo, kad Taivano vyriausybiniam tyrimų institutui buvo paskirta užduotis sukurti lietuviškų miltų receptą, tinkantį Taivano rinkai.
„Taigi aš labai optimistiškai nusiteikęs, kad jau labai artimoje ateityje, jau per ateinančius du mėnesius, taivaniečiai mėgausis lietuviškais miltais, lietuviška duona, lietuvišku maistu“, – sakė Taivano žemės ūkio viceministras. Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Žurnalistams paklausus, ką Lietuva galėtų padaryti, kad šiuo metu stringantis mėsos, pieno ir žuvies produktų prekybos licencijų išdavimo procesas verslininkams taptų paprastesnis, Chern-Chyi Chen pabrėžė, kad labiausiai šioje situacijoje galėtų padėti biuro Taivane įsteigimas.
„Verslas maisto srityje yra labai komplikuotas. Jis reikalauja labai daug pastangų, ypač svarbus yra žmogiškasis kontaktas. Todėl aš skatinčiau Lietuvos verslo bendruomenę įkurti biurą čia. (…) Kad jie galėtų palaikyti labai artimus verslo kontaktus, bendrauti. Ir tai yra vienintelis kelias mega sėkmingam verslui“, – sakė Taivano viceministras.
Ministerijos atstovas: gavome pažadą, kad eksporto leidimai turėtų būti suteikti rudenį
Savo ruožtu Žemės ūkio Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vadovas Antanas Venckus besibaigiant vizitui Taipėjuje Lietuvos žurnalistams teigė, kad vienas iš vizito tikslų buvo išsiaiškinti situaciją dėl leidimų eksportuoti mėsą, žuvį bei pieno produktus. Pasak jo, pagrindinis vizito pasiekimas, kad buvo gautas pažadas, jog šiuo metu vis dar stringantys leidimai eksportuoti šias prekes turėtų būti išduoti rudenį.
„Didžiausias pasiekimas, kad gavome pažadą, jog vėlyvą rudenį, gal jau spalį, turėtų tie leidimai būti suteikti. Tai jeigu viskas bus gerai, po audito, kuris vyks liepos mėnesį, vėlyvą rudenį pieno, mėsos, tiek ir žuvies, kiaušinių produktus, paukštieną bus galima vežti į Taivaną, ir tai labai išplės mūsų tą asortimentą eksporto į Taivaną. Nes šiuo mes galime vežti tik tuos produktus, kurie nereikalauja eksporto leidimo, tai gėrimai arba konditerijos prekės“, – sakė A. Venckus.
„Mūsų įmonės labai laukia, lūkesčiai yra sukelti, tai labai svarbu buvo parsivežti į Vilnių tą atsakymą, kada galima tikėtis, kad jie jau galėtų planuoti, ruošti savo kontaktus realiai prekybai su Taivano partneriais“, – pridūrė jis.
A. Venckus taip pat pažymi, kad vizito Taivane metu taip pat buvo keliami klausimai dėl kviečių pirkimo.
„Buvo labai svarbu išsiaiškinti, kur mes esame ir kokių kviečių, kokių miltų jiems reikia. Nes čia, kaip ir spaudoje jau buvo nuskambėję, kad tie kokybiniai parametrai yra skirtingi ir jie lemia skirtingą skonį, miltinių gaminių tekstūrą. Taivano vienas institutas išanalizavo mūsų kvietinius miltus ir mums susakė, kokių parametrų reikia. Grįžę į Lietuvą pasižiūrėsime, kiek ir kokių miltų mes turime“, – sakė jis.
Ministerijos atstovas teigia, kad svarstoma galimybė, jog viena grūdų eksporto į Taivaną dalis galėtų būti kviečiai, kita – miltai. Visgi, pasak A. Venckaus, kol kas sunku pasakyti, kokios galėtų būti kviečių ir miltų eksporto į Taivaną apimtys.
„Labai sunku numatyti, kokios lubos gali būti kiekių, bet žinant dydį tos rinkos – 24 mln. gyventojų – jeigu aktyviai veiktų mūsų eksportuotojai ir jeigu labai užsiimtų savęs pristatymu savo rinkoje, žinant labai teigiamą kontekstą Lietuvai, manau, kad tie kiekiai būtų pakankamai reikšmingi mūsų eksportuotojams“, – atkreipė dėmesį jis. ES delegacija žada Taivanui paramą. EPA-ELTA nuotr.
A. Venckus neslepia, kad yra lūkestis, jog Taivano rinka kompensuotų praradimus Kinijoje.
„Mūsų noras ar siekis yra, kad Taivano rinka atsvertų arba kompensuotų tą prarastą rinką Kinijoje. Tai yra apie 20 mln. vertė maisto produktų eksporto į Taivaną per ateinančius metus gali būti pasiekta, jeigu tikrai rimtai mūsų verslo įmonės irgi tuo užsiimtų“, – sakė jis.
Ministerijos atstovas atkreipia dėmesį, kad eksportuojamų produktų paletė turėtų ženkliai išsiplėsti, kai bus gautos licencijos ir kitiems maisto produktams.
Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Kinija, pasak gynybos ministro Wei Fenghe, „iki galo“ kovos prieš Taivano nepriklausomybę. „Kovosime bet kokia kaina ir kovosime iki galo“, – sakė jis sekmadienį saugumo konferencijoje Singapūre. Kinija esą neturi kito pasirinkimo.
„Tiems, kas siekia Taivano nepriklausomybės, kad suskaldytų Kiniją, tikrai nesibaigs gerai, – kalbėjo ministras. – Niekas niekada neturėtų nuvertinti Kinijos ginkluotųjų pajėgų ryžto ginti teritorinį vientisumą“.
Jau penktadienį Wei Fenghe susitikime su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austino pagrasino karu, jei Taivanas paskelbs nepriklausomybę. „Jei kas nors išdrįs atskirti Taivaną nuo Kinijos, kinų kariuomenė tikrai nedels pradėti karą – kiek tai bekainuotų“, – anot atstovo, sakė ministras.
Taivanas, savarankiškai valdoma demokratinė sala, gyvena nuolatiniame Kinijos invazijos pavojuje. Pekinas salą laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs vieną dieną ją užgrobti, prireikus – ir jėga.
Diplomatija Įstrigęs susitarimo dėl Lietuvos užsienio politikos rengimo procesas išryškino ne tik skirtingus požiūrius į Kiniją, bet ir tarp valdančiųjų ir opozicinių partijų tvyrantį abipusį nepasitikėjimą. Centro kairei priklausančios jėgos įsitikinusios, kad pastarąją savaitę opozicijos stipriai sukritikuotas juodraštinis susitarimo projektas rodo, kad dešinieji tokius dokumentus bando išnaudoti įtvirtinant pradėtą užsienio politikos kryptį Pekino atžvilgiu.
Griežtos ir Kiniją kone Rusijai prilyginančios nuostatos, pažymi opozicija, galėjo būti bandymas apsidrausti, kad po 2024 m. Seimo rinkimų Lietuvos užsienio politika Pekino atžvilgiu stipriai nesikeis. Net jei naują valdančiąją daugumą formuotų į kairę nuo centro pasisukusios partijos.
Savo ruožtu valdančiųjų gretose taip pat esama nerimo – kaip į Lietuvą pažiūrėtų JAV, Taivanas ar apskritai tarptautinė bendruomenė, jei porinkiminiai pokyčiai Seime indikuotų iniciatyvą atšaukti tai, kas buvo padaryta Taivano ir Kinijos atžvilgiu 2020 m. O to, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas veikiausiai būtų peržiūrėtas, jei laimė nusišypsotų po kelerių metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose, neslepia nė viena pagrindinė opozicinė partija.
Partijai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaujantis Saulius Skvernelis pažymi, kad opozicijos pasakytas griežtas ne paskutiniam susitarimo projektui dėl užsienio politikos yra susijęs su įtarimais dėl minėtų konservatorių intencijų – įtvirtinti santykių su Kinija status quo.
„Jie nori susitarime įtvirtinti nuostatas ir įtvirtinti de facto tai, kas jau padaryta. Ir tai daro be jokio sutarimo, be jokio bendro dialogo… Vienašališkas sprendimas buvo padarytas ir dabar norima tai gražiai įrašyti į tarppartinį susitarimą. Vėliau jie sakys: žiūrėkite, juk visos politinės partijos pritaria tam, ką mes padarėme prieš kažkiek laiko. Ne, taip tikrai nedaroma“, – Eltai sakė S. Skvernelis. Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija
Iš esmės panašios pozicijos laikosi ir Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas. Jo teigimu, tai, kad opozicijai neįtinkamą užsienio politikos kryptį Kinijos atžvilgiu valdantieji bandė įtvirtinti tarppartiniu susitarimu, rodo projekte sudėliotos formuluotės.
„Kalbant apie formuluotes, kurios dedamos į susitarimą – taip, tai yra siekis užkonservuoti status quo, taip pat ir demonizuojant Kiniją, formuojant Rusijos ir Kinijos blogio ašį tam, kad nebūtų jokio kelio atgal diskutuojant, šnekant ir mėginant ieškoti ES strategijos santykių su Kinija kontekste ir galiausiai kažkokių diplomatinių santykių atkūrimo“, – aiškino G. Paluckas.
Su tuo, kad „vertybinės užsienio politikos“ rėmuose užduotas Lietuvos politikos tonas Kinijos atžvilgiu tęstųsi, nesutiko nė vienas Eltos kalbintas centro kairei priklausančių partijų atstovas.
G. Paluckas nedvejodamas pažymėjo, kad jei po 2024 m. Seimo rinkimų jo atstovaujamai partijai pavyktų su kitomis centro kairės jėgomis suburti valdančiąją koaliciją, posūkis Lietuvos užsienio politikoje dėl Kinijos tikrai būtų. Nebūtų dvejojama ir dėl to, ar nereikėtų svarstyti Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo. Dalis politikų teigia, kad būtent Lietuvoje atidarytos ir Kiniją užrūstinusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo pakeitimas yra raktas į normalesnius Vilniaus ir Pekino santykius.
„Tikrai tai nebūtų tabu. Mūsų pozicija dėl Kinijos jau buvo išreikšta“, – sakė G. Paluckas.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis šiuo klausimu buvo dar ryžtingesnis. Jei „valstiečiai“ turėtų galimybę, akcentavo jis, Kiniją supykdęs Taivaniečių atstovybės pavadinimas bematant būtų pakeistas Pekinui labiau tinkamu.
„Taivaniečių atstovybės pavadinimas būtų pakeistas, nėra kalbos. Sveikas protas sako, kad šis sprendimas buvo neteisingas ir prieštarauja ES doktrinai Kinijos atžvilgiu. Sprendimą priėmę žmonės žaidžia smėlio dėžėje ir nesugeba iš jos išlipti. Ir tai yra kvaila“, – sakė politikas, pridurdamas, kad supranta, kodėl tokia aštri buvo Kinijos reakcija.
„Aš suprantu Kinijos reakciją ir jos reakcijos negalima laikyti neadekvačia, nes mes esame vienintelė ES šalis, kuri taip pasielgė. Akivaizdu, kad jei jie taip nereaguotų, kiltų kitos problemos“, – pridūrė „valstietis“.
Užsienio politikos korekcijos nebūtų paprastos
Konservatoriams oponuojančių partijų atstovai sutiko, kad bandymas koreguoti Lietuvos užsienio politiką Kinijos atžvilgiu nebūtų paprastas. Per ketverius metus Lietuvos užsienio politikos linija veikiausiai taps priimtina ir įprasta ne tik Taivanui, bet galbūt ir JAV. Taigi, ryškesnis posūkis gali sukelti nemažai klausimų. O tai nebūtinai prisidės tarptautinėje aplinkoje išlaikant Lietuvos kaip nuoseklios ir patikimos valstybės vaizdinį.
„Šiuo atveju mes jau turime problemą ir tos problemos sprendime turi dalyvauti jau trys šalys: Lietuva, Kinija ir Taivanas“, – pastebėjo S. Skvernelis.
„Tai bus problema ir bus iššūkis. Todėl kuo ilgiau tęsis tokia radikali ir izoliuojanti diplomatinių santykių politika, tai atitinkamai mes turėsime vis gilesnes pasekmes“, – jam antrino G. Paluckas.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kita vertus, LSDP atstovas, komentuodamas galimas korekcijas, pažymi, kad aptariami pokyčiai nebūtinai būtų labai skausmingi. Pasak G. Palucko, nereikėtų už gryną pinigą priimti konservatorių kalbų apie tai, kokį didelį Vašingtono dėmesį sugebėjo pritraukti Kiniją supykdęs Vilniaus sprendimas dėl Taivaniečių atstovybės. Politikas tvirtina manąs, kad šiuo atžvilgiu Vašingtono dėmesys yra laikinas ir jau šiuo metu blėsta dėl JAV ir Kinijos santykiuose esančios dinamikos. Kitaip tariant, socdemo vertinimu, nereikėtų manyti, kad galimus Lietuvos užsienio politikos pokyčius Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios Lietuvai yra kertinės saugumo atžvilgiu, būtinai priimtų kaip išskirtinai neigiamus.
„Matosi įdomi dinamika JAV santykiuose su Kinija: aštrėjantys pareiškimai ir panašiai… Tad tokių tarpininkų kaip Lietuva, kurie kažką garsiau šneka, reikšmė mažės, nes pačios JAV galės pasisakyti“, – tvirtino G. Paluckas.
Taigi, opozicijoje tvyrančios nuostatos, kad dabartinė padėtis Lietuvos užsienio politikoje nėra toleruotina ir, kad reikės revizijų, – labai aiški.
„Ieškoti išeities iš situacijos, į kurią konservatoriai įstūmė tarpvalstybinius Lietuvos ir Kinijos santykius, reikės. Ar tą darys ir ar sugebės tai padaryti ši Vyriausybė, ar tai visgi darys kita – tai kitas klausimas. Tačiau tokios įšaldytos situacijos negalime palikti“, – teigė S. Skvernelis.
„Mes, aišku, suprantame ir matome visas rizikas, kas yra susiję su atitinkamomis valstybėmis, bet įvardinti ir apklijuoti visokiais epitetais Kiniją ir nebandyti turėti kažkokių civilizuotų santykių dėl iš anksto užbrėžtų ribų, nemanau, kad tai yra protingas dalykas“, – pridūrė ekspremjeras.
Opozicija: Lietuva dėl saugumo turi bendrauti ir su „blogomis valstybėmis“
Į skirtingas nuomonių barikadas ruošiant susitarimo projektą dėl užsienio politikos sustoję politikai labai skirtingai žvelgia ne tik į tai, kaip reikėtų vertinti iššūkius, kuriuos kelia Pekinas, bet ir apskritai – kokia yra Kinijos vieta tarptautinėje arenoje. Pavyzdžiui, konservatoriai tvirtina, kad komunistinės Kinijos keliamą grėsmę ir pačią Kiniją reikėtų vertinti tais pačiais ar bent jau panašiais standartais kaip ir Rusiją. Konservatorių atstovai per pastaruosius metus ne kartą įvairiuose formatuose rado progos pažymėti, kad Pekinas siekia sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, tad atitinkamai reikėtų vertinti ir bendravimo bei bendradarbiavimo su Pekinu svarbą.
Savo ruožtu opozicijos gretose veikiantys politikai, panašu, Kiniją regi įsiterpusią visai kituose kontūruose. Pirmiausia jie Kiniją mato kaip tarptautinį subjektą, kuris svarbus globalios pasaulio tvarkos balanse. Nepaisant autokratinės valdžios ir agresyvumo, Pekinas, tvirtina opozicija, yra svarbus ir balansuojant Rusijos grėsmę.
„Juk reikia įvertinti ES pastangas išardyti Rusijos ir Kinijos draugystę ir taip sumažinti Rusijos agresijos apimtis. Jei šito neįvertinsime arba užimsime poziciją, save izoliuosime nuo kitų veiksnių, tai liktume už borto sprendžiant kitus svarbius klausimus. Ramūs laikais baigėsi, o neramiais laikais mažosios valstybės turi penkis kartus galvoti ir vieną kartą kažką daryti“, – teigė G. Paluckas.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Panašios nuomonės yra ir LVŽS pirmininkas. Jo teigimu, santykių palaikymas su Kinija yra labai svarbus Lietuvai itin grėsmingo Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste.
„Kinijos stabdymo faktorius ir yra ekonominis bendradarbiavimas su visu demokratiniu pasauliu. Jei to ekonominio bendradarbiavimo nebūtų, mes tikriausiai turėtume kitą realybę tarp Kinijos ir Rusijos. Taigi, šiandien Lietuva elgiasi priešingai, nei reikalauja sveika logika. Jei visi elgtųsi taip, kaip mes, mes turėtume faktą, kad Kinija artėja prie Rusijos. Jai tada neliktų argumentų, kodėl nereikėtų artėti prie Rusijos“, – svarstė R. Karbauskis.
Taigi, Lietuva, tęsė G. Paluckas, privalo suprasti, kad siekiant saugumo būtina balansuoti ir, jei reikia, bendrauti su „blogomis valstybėmis“.
„Akivaizdu, kad koncepcija „geriečiai prieš blogiečius“ yra neaktuali, pasaulis išgyvena transformaciją. Reikės bendrauti ir bendradarbiauti tiek su gerais, tiek su nelabai gerais žmonėmis. Tam, kad įgyvendintum Lietuvos nacionalinius interesus, ar platesniu mastu – ES interesus. Kitaip tariant, pasaulio vizija juoda – balta yra atgyvenusi ir pavojinga“, – sakė G. Paluckas.
„Reikia skaldyti globalių monstrų bendradarbiavimą per bendrus interesus: per ekonomiką, per bendradarbiavimą dėl globalių iššūkių. Taigi santykiai privalo išlikti daugiasluoksniai. Ir šiuo atžvilgiu kolegos konservatoriai nuo tokio supratimo stengiasi atsiriboti“, – apibendrino socialdemokratas.
Opozicijos kritika susitarimo dėl užsienio politikos projektui
Kelis pastaruosius mėnesius ruošiamas partijų susitarimas dėl užsienio politikos įstrigo. Praėjusią savaitę valdantieji konservatoriai ir opozicinės partijos pateikė itin skirtingus ruošiamo projekto vertinimus. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė tuo metu neslėpė optimizmo, kad jau artimiausiu metu sulauks visų susitarimą ruošiančių politinių partijų pritarimo.
Visgi opozicinės partijos šį optimizmą išsklaidė aštria kritika paruoštam susitarimo projektui. Valdančiųjų oponentai, pabrėžę, kad paskutiniame susitarimo projekto variante dominuoja „konservatorių fantazijos“, „miglotos sąvokos“ ir TS-LKD artima ideologija persmelktos nuostatos, pareiškė abejonę, ar tokį dokumentą sutiktų pasirašyti.
A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Opozicijai užkliuvo ne tik, pasak jų, neaiškios ir ideologija persmelktos formuluotės, ilgas ir klampus susitarimo tekstas, bet ir tai, kokios nuostatos įrašytos projektuojamos Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, susitarime pažymima, kad „pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis – autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulinę tvarką, grindžiamą tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu“.
Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, taip pat, pažymėjo politikai, klausimų kelia ir įrašytos nuostatos Taivano atžvilgiu. Socialdemokratų manymu, į susitarimo projektą įtraukti teiginiai skamba dviprasmiškai ir nedera su deklaruojamu įsipareigojimu gerbti „vienos Kinijos“ politiką. Kitaip tariant, opozicija įtaria, kad tokiomis nuostatomis valdantieji nori įtvirtinti nemažai kritikos sulaukusį ir Lietuvos bei Kinijos santykius aptemdžiusį sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo.
Pekinas, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi mano, kad jo šalis „nėra dalyvė“ Ukrainos kare po Rusijos invazijos. Per pokalbį telefonu su Ispanijos kolega José Manueliu Albaresu jis sakė, kad jo vyriausybė „nenori, jog sankcijos paveiktų Kiniją“, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos antradienio pranešime.
Pekinas iš esmės atmeta sankcijas ir „Kinija turi teisę ginti savo teisėtas teises ir interesus“, sakė jis. Ukrainos konfliktą jis pavadino „per daugelį metų besikaupiančių ir stiprėjančių Europos saugumo prieštaravimų produktu“.
Wang Yi nekomentavo JAV pranešimų, kad Rusija, prasidėjus karui Ukrainoje, paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, juos Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas anksčiau pavadino „piktybine“ JAV dezinformacija.
Ministerija mažai detalizavo, ką pirmadienį septynias valandas vyriausiasis Kinijos diplomatas Yang Jiechi aptarė su JAV prezidento Joe Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake’u Sullivanu. Jiedu vedė „atviras, nuodugnias ir konstruktyvias“ derybas, per kurias kalbėjosi ir apie įtemptus Pekino ir Vašingtono santykius dėl Taivano. Yang Jiechi buvo cituojamas sakęs, kad JAV vyriausybė nesilaiko savo įsipareigojimo susilaikyti nuo Taivano nepriklausomybės palaikymo. Jis taip pat reikalavo, kad Vašingtonas pripažintų, koks jautrus yra Taivano klausimas, ir nežengtų toliau „labai pavojingu keliu“.
Kinija laiko demokratinę salą Kinijos Liaudies Respublikos dalimi ir grasina ją atsiimti jėga, jei ji oficialiai paskelbs nepriklausomybę. JAV yra įsipareigojusios palaikyti Taivano gynybos pajėgumus ir aprūpina jį ginklais.
„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos konflikto su Pekinu nuostolių sustiprėję diplomatiniai ryšiai su Taivanu kol kas neatpirko, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, įvertinęs trečiadienį Lietuvos statistikos departamento paskelbtus gruodžio mėnesio užsienio prekybos duomenis. Jis analizavo šalies eksporto bei lietuviškos kilmės prekių eksporto dinamiką į Kiniją ir Taivaną.
„Skaičiai rodo, kad Lietuvos eksporto į Taivaną apimtys auga, o eksporto į Kiniją apimtys mažėja. Tačiau Taivanas nekompensavo Lietuvos eksporto Kinijoje praradimų“, – feisbuko paskyroje rašo A. Izgorodinas.
Eksperto pateikti duomenys rodo, kad 2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Taivaną apimtys padidėjo tik 0,9 mln. eurų, o lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją apimtys sumažėjo 15,2 mln. eurų. Bendros Lietuvos eksporto (lietuviškos kilmės prekių eksportas bei reeksportas) į Taivaną apimtys padidėjo 1 mln. EUR, tuo tarpu bendros Lietuvos eksporto į Kiniją apimtys nukrito 17,6 mln. eurų.
„Žiūrint iš eksporto perspektyvos, kol kas Lietuvos užsienio politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu pokyčiai atnešė daugiau žalos nei naudos. Reikia tikėtis, kad ateityje situacija kiek pasikeis, kadangi eksporto į Lietuvai naują Taivano rinką proveržiui tiesiog reikia laiko ir įdirbio. Galima sutikti, kad per kelis mėnesius pasiekti eksporto į Taivano rinką proveržio yra neįmanoma“, – svarsto jis.
Tuo pat metu, Lietuvos eksporto į Kiniją praradimai, ekonomisto teigimu, matyti jau dabar. Jis akcentuoja lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją metinius pokyčius pagal smulkesnius prekių segmentus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūroje dominavo baldai (21,6 proc. dalis visoje lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūroje 2021 m.); optikos, matavimo, precizikos instrumentai (14,7 proc. svoris eksporto į Kiniją struktūroje), įvairūs chemijos produktai (11,5 proc.), elektros mašinos ir įranga (9,1 proc.); mediena ir medienos dirbiniai (5,9 proc.).
„Pernai šiems 5 segmentams teko 63 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją apimčių. 2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, kiekvienos iš TOP 5 didžiausių Lietuvos eksporto į Kiniją segmentų eksporto apimtys į Kiniją mažėjo. Keturi iš minėtų TOP 5 Lietuvos eksporto į Kiniją segmentų (mediena ir medienos gaminiai; įvairūs chemijos produktai; baldai; optikos, matavimo, precizikos prietaisai) apskritai buvo lyderiai pagal nominalų metinį eksporto kritimą iš visų Lietuvos eksporto į Kiniją segmentų. Labiausiai nukentėjo optikos, precizikos ir matavimo instrumentų eksporto į Kiniją apimtys – čia per metus, t.y. lyginant 2021 m. gruodį su 2020 m. gruodžiu, fiksuojamas 5,3 mln. eurų eksporto apimčių kritimas“, – rašo A. Izgorodinas. Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
URK pirmininkė Laima Andrikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) su Seimo delegacija viešinti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė akcentuoja, kad amerikiečiai reiškia didelį palaikymą Lietuvai dėl užimtos laikysenos Taivano atžvilgiu.
„Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo klausimu yra neabejotinai didelės Lietuvos sąjungininkės, nekvestionuojančios mūsų žingsnių. Nebuvo vakar nė vieno susitikimo, kuriame būtume nesulaukę pagyrų Lietuvai už paramą Taivanui, už veikimą“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Komiteto pirmininkė pabrėžia, kad JAV parama Taivanui apskritai yra labai didelė.
„Taivano draugų grupė Amerikos Kongrese ir Senate, abejuose rūmuose, yra tarp pačių didžiausių. Galbūt juos kongresmenų, narių skaičiumi lenkia tik Izraelio draugų grupė ir tai labai daug pasako. Simpatijų Taivanui čia yra labai daug, jie turi labai daug galingų, įtakingų draugų“, – sakė L. L. Andrikienė.
„Čia nėra tokių partinių skirtumų: ir demokratai, ir respublikonai iš tikrųjų yra labai vieningi šiuo klausimu, stebėtinai vieningi“, – taip pat pridūrė ji.
Paklausta, kaip JAV yra vertinamas Slovėnijos sprendimas planuojamos atstovybės Liublianoje pavadinime vartoti žodis „Taibėjus“, politikė akcentavo, kad apie kitų valstybių pozicijas delegacija susitikimuose nediskutavo.
ELTA primena, kad sausį Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša tarsi užsiminė apie kiek kitokius valstybės siekius Taivano atžvilgiu. Jis tvirtino, kad remia Lietuvos Vyriausybę dėl patiriamo spaudimo iš Kinijos. Tada J. Janša interviu vienam Indijos transliuotojui pareiškė, kad Slovėnija derasi su Taivanu dėl galimybės „apsikeisti atstovybėmis“. Jis interviu metu vartojo žodį „Taivanas“, ne „Taibėjus“.
„Mes neaptarinėjome su Amerikos kolegomis Slovėnijos ar kurių kitų valstybių pavyzdžių, mes kalbėjome apie Lietuvą, apie dabartinę situaciją, apie išmintingų ir efektyvių sprendimų paieškas, kaip mes turėtume suvienyti jėgas ir siekti Lietuvai reikalingų tikslų“, – sakė L. L. Andrikienė.
Politikė pažymi, kad amerikiečiai mato Lietuvą kaip sąjungininkus kovoje už demokratiją pasaulyje. L. L. Andrikienė įsitikinusi, kad ši partnerystė su JAV Lietuvai duos apčiuopiamos naudos.
„Lietuva yra sudėtinė demokratijų aljanso dalis, ir mes turime stiprinti šį aljansą, nes pasaulyje yra labai aiški atskirtis ir labai ryški kova: demokratijos prieš autokratijas. Ir jie (amerikiečiai – ELTA) mato mus šitame demokratinių valstybių aljanse kaip sąjungininkus. Taivanas yra galingas Jungtinių Amerikos Valstijų partneris, abi pusės turi milžiniškos naudos ir Lietuvos atsiradimas šioje draugijoje ir Lietuvai duos, aš tuo visiškai neabejoju, apčiuopiamos naudos“, – akcentavo politikė.
L. L. Andrikienė priminė ir ieškinį, pateiktą Pasaulio prekybos organizacijai prieš Kiniją dėl jos spaudimo Lietuvai, kuriam pareiškė palaikymą JAV.
„Jungtinės Amerikos Valstijos tą pačią dieną pareiškė, kad taip pat dalyvaus byloje Europos Sąjungos pusėje ir taip pat Lietuvos pusėje.
Australija tą patį pareiškė, nes valstybė yra pavargusi nuo Kinijos provokacijų ir spaudimo. Mes laukiame kitų draugiškų šalių prisijungimo ir Kinijos Liaudies Respublikai tuo būdu bus išsiųsta labai aiški žinia, kad šis elgesys, kurį jie sau leidžia, kalbėdamiesi su Lietuva, ir kaip jie elgiasi su mumis, yra visiškai nepriimtinas. Ir pagal PPO taisykles valstybė narė šitaip elgtis negali, taisyklės galioja visiems tos pačios, kad ir kokia didelė toji valstybė bebūtų“, – sakė ji.
Prašoma JAV padėti atverti naujas rinkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
URK pirmininkės teigimu, delegacijos susitikimuose su JAV politikais taip pat prašoma amerikiečių pagalbos bei paramos padėti atverti Lietuvai naujas rinkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, siekiant kompensuoti patiriamus nuostolius dėl paaštrėjusių santykių su Kinija.
Demokratija
„Jungtinės Amerikos Valstijos yra tikrai galingos šiame regione, ir jie mums galėtų labai smarkiai padėti. Jie turi vadinamąjį strateginį dialogą su to regiono šalimis, ir mes galėtume irgi būti jo dalimi tuo tikslu, kokį sakiau, kad mes turėtume prieigą prie tų valstijų rinkų. Jeigu Kinijos rinka dabar mums yra beveik užsidariusi ar užsidariusi ir nežinoma, kiek tai truks, mes turime turėti alternatyvas ir diversifikuoti mūsų produktų kelius tame regione“, – teigė L. L. Andrikienė.
„Tai amerikiečiai labai gerai supranta ir iš tikrųjų remia. Esame čia tam, kad konkretūs darbai būtų pradėti daryti artimiausiu metu, nes laikas mums taip pat yra labai svarbus“, – pažymėjo ji.
Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai vasario 2−4 dienomis Vašingtone dalyvauja susitikimuose su Jungtinių Amerikos Valstijų Senato ir Atstovų Rūmų, JAV administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Lietuvos atstovai su JAV kolegomis ketina aptarti saugumo ir gynybos klausimus Baltijos regione, JAV paramą Lietuvai, Rusijos keliamas grėsmes Europoje, ypač Ukrainos pasienyje, NATO ir Rusijos bei JAV ir Rusijos dialogų perspektyvas, Lietuvos ir Kinijos santykių dinamiką, taip pat Lietuvos ir JAV strateginio dialogo dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione klausimus.
Taivanas. Sostinė – Taipėjus
Vilnius sausio 5 d. (ELTA). Taivanas ir toliau sieks stiprinti tarpusavio ekonominį ir technologinį bendradarbiavimą, todėl Lietuvoje investuos 200 mln. dolerių, tirs galimybę čia plėtoti puslaidininkių pramonę, sako Vilniuje įsteigtos Taivaniečių atstovybės vadovas Ericas Huangas.
Anot jo, Taivanas taip pat perims arba į kitas šalis nukreips prekes, kurių nepriima Kinija – jau perimta daugiau kaip 120 jūrų konteinerių lietuviškos produkcijos.
„Taivanas įkurs investicinį fondą, kuriame iš pradžių bus 200 mln. JAV dolerių. Jie bus investuojami į Lietuvos pramonės šakas. Tai yra strateginis žingsnis tiek Lietuvai, tiek Taivanui, siekiant ilgalaikės ekonominės plėtros“, – trečiadienį žurnalistams sakė E. Huangas. Fondą žadama įkurti kuo greičiau, pirmųjų rezultatų tikintis dar šiais metais.
Šiuos pinigus ketinama investuoti pirmiausia į aukštųjų technologijų pramonės šakas: puslaidininkių, lazerių, biotechnologijų pramonės, teigė E. Huangas. Fondą finansuos Taivano nacionalinis plėtros fondas.
E. Huangas, be kita ko, pažymėjo, kad Taivanas ketina ieškoti galimybių Lietuvoje plėtoti puslaidininkių pramonę. Pasak Taivaniečių atstovybės Vilniuje vadovo, suformuota speciali Europos ir Taivano bendradarbiavimo puslaidininkių srityje darbo grupė, kuri padės Lietuvai plėtoti puslaidininkių pramonę.
„Suformuota bendra Taivano-Europos bendradarbiavimo puslaidininkių srityje darbo grupė, o Lietuva yra pirma jos darbotvarkėje“, – teigė jis. Grupę sudarys Taivano nacionalinė plėtros taryba, taip pat Ekonomikos ir Mokslo bei technologijų ministerijos.
„Darbo grupė pirmą šių metų pusmetį į Lietuvą atsiųs ekspertų grupę, kuri įvertins Lietuvos technologinius pranašumus ir pasiūlys strategiją, kaip Lietuvai plėtoti puslaidininkių pramonę“, – sakė jis, pridurdamas, kad dėl to aktyviai deramasi ir su Lietuvos Užsienio reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis. Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Be to, dvidešimčiai Lietuvos studentų bus siūlomos stipendijos studijuoti puslaidininkių technologijas pačiame Taivane.
Perims Kinijos nepriimtas prekes
E. Huangas dar patvirtino, kad Taivanas jau priėmė ir dar ketina priimti daugiau kaip 120 konteinerių su lietuviškomis prekėmis, kurius blokavo Kinija. Jie nukreipiami į pačią salą arba kitas valstybes, ateityje žadama priimti dar daugiau krovinių.
E. Huango teigimu, Lietuva susiduria su beprecedentėmis, nedeklaruotomis ir neteisėtomis Kinijos ekonominėmis sankcijomis.
„Tokie Kinijos veiksmai (nepriimti lietuviškų krovinių – ELTA), remiantis tarptautine teise, nėra nei deklaruoti, nei teisėti. Mes ir toliau padėsime Lietuvos kompanijoms, ne tik trumpą laikotarpį“, – sakė E. Huangas.
Jis atskleidė, kad Taivanas taip pat ketina lengvinti lietuviškų prekių sertifikavimo ir importavimo į salos…. rinką procedūras, siekiant, kad taivaniečiams būtų pasiūlyta daugiau maisto produktų iš Lietuvos, visų pirma pieno ir grūdų produktų.
Be kita ko, lietuviška produkcija 2022 m. pirmąjį ketvirį turėtų atsirasti ir Taivano el. prekybos platformoje „PCHome“. Joje būtų prekiaujama maisto ir gėrimų, tekstilės, kosmetikos gaminiais, maisto papildais, interjero detalėmis.
ELTA primena, kad Kinija pradėjo spausti Lietuvos verslą lapkričio viduryje Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, nuotoliniu būdu pradėjo dirbti ir Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos antradienį išsakyta kritiška pozicija dėl Vyriausybės pasirinkto Taivano atstovybės pavadinimo, kuris, pasak šalies vadovo, nebuvo derintas su juo, yra „nuoseklus nenuoseklumas“. Politikė pabrėžia, kad klaida yra ne Taivano atstovybės pavaidinimas, o prezidento nuomonės keitimas.
„Nuoseklus nenuoseklumas, taip pavadinčiau šiandien išreikštą prezidento poziciją dėl Taivano atstovybės. Tik pastebiu, kad šalies vadovo pozicija vėl pasikeitė“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Politikė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos prezidentas prieš kelis mėnesius susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu džiaugėsi, kad JAV palaiko ir remia Lietuvos sprendimą dėl Taivano.
„Vienaip kalbėta prieš porą mėnesių: „Lietuvos pozicija Vilniuje įkurti Taivano ekonominę atstovybę nepasikeitė“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas J. Bidenas lapkričio pradžioje jųdviejų susitikime, matyt, sveikino Lietuvos poziciją, nes Lietuvos prezidentas džiaugėsi, kad JAV palaiko ir remia Lietuvos sprendimą dėl Taivano“, – rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tai kas pasikeitė? Kuri tikroji nuomonė? Kada Prezidentas nuoširdus, o kada jo nuomonė įtakojama ne jo paties įsitikinimų, o kažkokių vertinimų iš vienų ar kitų komentatorių?“, – kelia klausimą ji. Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat primena, kad spalio pabaigoje G. Nausėda pabrėžė, jog Lietuvos pozicija Vilniuje įkurti Taivano ekonominę atstovybę nepasikeitė.
„Mūsų pozicija yra nekintama, nes tai yra suverenios nepriklausomos valstybės pozicija“, – spalio pabaigoje žurnalistams sakė prezidentas.
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Anot politikės, G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Kinija neturėtų irzliai reaguoti į Lietuvos iniciatyvą įsteigti verslo atstovybę Taivano pavadinimu.
Jos teigimu prezidentas teigė, kad Lietuva palaiko „Vienos Kinijos“ idėją, o su Taivanu siekia plėtoti ekonominius ir kultūrinius santykius kaip suvereni valstybė.
„Šiandien jis sako, kad atstovybės/jos pavadinimas – klaida. Klaida, yra tokie pareiškimai ir nuomonės kaitaliojimas“, – savo feisbuko poste pabrėžia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad prezidentas antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad klaida buvo ne Taivaniečių atstovybės atidarymas, bet pasirinktas jos pavadinimas. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo Užsienio reikalų ministerija su juo nederino.
„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – teigė G. Nausėda.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai įvertino Užsienio reikalų ministerijos darbą. Šalies vadovo teigimu, praėjusiais metais Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija priėmė sprendimus ne visiškai įvertinusi pasekmes. Apskritai, neslepia G. Nausėda, kartais jam susidaro įspūdis, kad kai kurie už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys užsienio politiką įsivaizduoja tiesiog kaip kalbėjimą apie principus sėdint sėdmaišyje.
„Reikia pripažinti, kad kartais susidaro įspūdis, jog mūsų užsienio politikos kai kurie dalyviai įsivaizduoja užsienio politiką kaip sėdėjimą sėdmaišyje atsidarius langą ir per tą langą garsiai teigiant tam tikrus savo užsienio politikos principus. Vien to nepakanka. Vien tik sėdėti sėdmaišyje negalima, nes pirmiausia reikia pasižiūrėti per langą, kas yra apačioje ir, svarbiausia, reikia išeiti iš kambario ir kalbėti su sąjungininkais, kad tie mūsų užsienio politikos principai, kuriuos mes įgyvendiname, rastų pritarimų ir, kad mes rastume sutarimą, pirmiausia tarp ES valstybių ir, be jokios abejonės, kalbėdamiesi ir su transatlantiniais partneriais“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.
„Atrodo, kad iki galo tai nebuvo padaryta. Aš manau, kad tai yra darbas, kurį privalome daryti visi, pradedant prezidentu ir baigiant ambasadoriais. Ir tą darbą aš Europos Sąjungoje darau tikrai labai aktyviai, kalbėdamas su ES institucijų vadovais, kad jie panaudotų visus instrumentus, kurie yra būtini vienai iš Kinijos spaudimą patiriančių valstybių – Lietuvai“, – teigė prezidentas, ypač pažymėdamas, kad užsienio politikoje sprendimus būtina priimti gerai įvertinus galimas jų pasekmes.
O tai, G. Nausėdos vertinimu, Užsienio reikalų ministerijai praėjusiais metais sekėsi ne itin gerai.
„Šioje vietoje buvo kliuvinių ir dabar reikia tuos kliuvinius ištaisyti, kad dėl to nekentėtų mūsų verslas“, – teigė prezidentas.
Užsienio reikalų ministerijos inicijuota Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu, leido suprasti šalies vadovas, yra kaip tik vienas pavyzdžių, kai nebuvo tinkamai įvertintos sprendimų pasekmės.
„Aš manau, kad yra tam tikrų problemų prognozuojant mūsų užsienio politiką. Taip, mes kalbėjome, kad Lietuva patiria mažai naudos iš formato, kuris buvo vadinamas 17+1. Tačiau nuo to laiko (kai Lietuva 17+1 formatą paliko – ELTA) mes nelabai sugebėjome įtikinti kitus mūsų partnerius, kad šis formatas yra mažai perspektyvus nemažai daliai Rytų Europos valstybinių. Jos vis dar lūkuriuoja. Ir, manyčiau, kad mūsų užsienio politikos priedermė yra ieškoti sąjungininkų ir daugiau rasti supratimo tarp mūsų partnerių“, – teigė G. Nausėda, tame pačiame kontekste paminėdamas ir Lietuvos konfliktą su Kinija sukėlusį sprendimą atidaryti Vilniuje Taivaniečių atstovybę.
„Gaila, kad atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu vyksniu, kuris veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija. Pats Taivano atstovybės atidarymas buvo ir derintas, ir svarstytas. Tiek mes, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybę, kuri nėra diplomatinė atstovybė. Tačiau pagrindinė kibirkštis kilo dėl pavadinimo ir dabar mes turime kovoti su pasekmėmis“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad klaida šiuo atveju buvo ne atstovybės atidarymas, bet pasirinktas jos pavadinimas. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo Užsienio reikalų ministerija su juo nederino.
„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – teigė G. Nausėda.
Prof. R. Rudzkis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Neapgalvotas Lietuvos leidimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje yra puiki dingstis Kinijai parodyti, kaip Pekinas gali pamokyti jos politikai prieštaraujančias valstybes, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis. Be kita ko, jis neabejoja, kad spaudimo priemonės skaudžiai smogs Lietuvai ypač svarbiai apdirbamajai pramonei ir išeitį, patyrus minimalius nuostolius, galima rasti tik su partnerių parama.
„Įsteigę atstovybę ne Taibėjaus, o Taivano vardu, davėme Kinijai puikų pretekstą, kodėl Kinija dabar gali visam pasauliui parodyti, kaip ji tą Lietuvą pamokys. To preteksto nebuvo galima jokiu būdu duoti. Kas nusprendė šitaip pasielgti, matyt, nesupranta nei Kinijos istorijos, realijų, nei galimybių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Rudzkis.
Jo teigimu, konfliktas su Pekinu paliks gilų neigiamą pėdsaką Lietuvos patrauklumui investicijoms. Didžiausią riziką ekspertas įžvelgia apdirbamosios pramonės sektoriui, kuris, primena R. Rudzkis, sudaro didžiausią šalies ekonomikos dalį.
„Investicinį klimatą sugadiname iš karto. Todėl, kad pagrindinis pasaulio fabrikas yra Kinija. O pas mus apdirbamoji pramonė yra variklis. (…) Šituo sprendimu sudarytos didžiulės problemos, bent jau didžiulių problemų grėsmė apdirbamajai pramonei, tai matėsi iš karto“, – teigė ekonomistas.
„Jei turi problemų su Kinija, tai labai apsunkina apdirbamosios pramonės eksportą“, – tęsė jis.
R. Rudzkio įsitikinimu, konfliktui aštrėjant, gamintojai spaudimo pasekmes ilgainiui pajus, be to, įmonės gali stabdyti plėtrą Lietuvoje arba perkelti veiklą į užsienio valstybes.
„Buvau visiškai apstulbintas šitos valstybės politikos formuotojų sprendimų. Ir jau matome, kad spaudimas tikrai didelis. Aišku, ne žaibiškai tai atsilieps pramonei, bet tie, kas planavo plėtrą Lietuvoje, ar esamų įmonių, ar naujų statybą, dabar tikrai pasvarstys, ar geriau neplanuoti to kaimyninėse šalyse“, – sako ekonomistas.
E. Rudzkis nemano, kad politikams dar yra kelias atgal ištaisyti santykius su Pekinu.
„Mes neturime prarasti veido. Kaip atrodys, jei staiga lietuviai paims ir atšauks sprendimą, kai pusę metų šneka, koks jis buvo teisingas“, – pabrėžė R. Rudzkis. Eksperto įsitikinimu, Lietuvai šiuo metu gali padėti tik Jungtinės Amerikos Valstijos, ypač – Europos Sąjunga (ES), kuri pagelbėti Lietuvai privalo.
„ES institucijos turi ginti kiekvieną šalį. Šiandien bus smaugiama Lietuva, po metų kita šalis, dar po metų – vėl kita. Jei yra ES, kuri turi savo atstovą užsienio politikai, – ji turi įsijungti. O su visa ES pyktis Kinijai, žinoma, jau ne su Lietuva. Jei pavyks į tą diskusiją, priešpriešą, įtraukti ES, tada galima tikėtis su minimaliais nuostoliais išeiti“, – neabejojo ekspertas.
„Nors mūsų reputacija tos pačios ES koridoriuose jau sugadinta gerokai“, – pridūrė R. Rudzkis.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“. Kinijos karys. Youtube.com
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė, – Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Savo ruožtu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius praėjusį pirmadienį žiniasklaidai atskleidė, kad Kinijos spaudimas gali skaudžiai smogti Lietuvos ekonomikai, tačiau kol kas Europos Komisija situaciją gali tik vertinti ir stebėti, kokia bus tolesnių Pekino veiksmų įtaka. Anot V. Sinkevičiaus, pradėti derybas dar anksti, kadangi tikrąsias Kinijos valdžios taikomas spaudimo priemones įvardyti sudėtinga.
„Daugelis spaudimo priemonių yra tokios „po stalu“, kurias labai sudėtinga užfiksuoti ir pasakyti, kad prie to prisidėjusi valstybė“, – sakė jis.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen
Taipėjus, sausio 1 d. (AFP-ELTA). Taivano prezidentė konflikte su Kinija paragino Pekiną nutraukti savo „karinį avantiūrizmą“. „Karinių priemonių naudojimas yra visiškai nepriimtinas, kad būtų išspręsti nesutarimai tarp abiejų pusių“, – savo Naujųjų metų kalboje šeštadienį sakė šalies vadovė Tsai Ing-wen. Šiuo metu abiejų šalių santykiai yra kaip niekad įtempti.
2016-aisiais Tsai Ing-wen stojus prie Taivano vairo, Kinija padidino karinį ir diplomatinį spaudimą salai. Pastaruoju metu daugėjo incidentų, kai kinų naikintuvai pažeisdavo Taivano oro gynybos erdvę.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo Naujųjų metų kalboje pareiškė, kad „visiškas mūsų tėvynės suvienijimas“ yra „bendras žmonių Kinijoje ir Taivane noras“. Pekinas laiko Taivaną separatistine provincija, kuri vėl turi būti sujungta su žemynine dalimi, jei reikės – karine jėga. Taivanas 1949 metais po komunistų triumfo pilietiniame kare atsiskyrė nuo Kinijos.
Kartu Pekinas mėgina tarptautiniu mastu izoliuoti Kiniją. Po dešimtmečių spaudimo iš Kinijos oficialiai Taivaną pripažįsta tik 14 šalys. Neseniai Nikaragva nutraukė savo diplomatinius santykius su Taivanu. Kinija tada šioje Centrinės Amerikos šalyje penktadienį vėl atidarė savo ambasadą.
Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, gruodžio 30 d. (ELTA). Kinija dar kartą įspėjo Taivaną dėl drastiškų padarinių, jei šis imsis tolesnių žingsnių oficialios nepriklausomybės link, praneša agentūra „Reuters“.
„Jei nepriklausomybės siekiančios separatistinės jėgos Taivane naudos jėgą ar net peržengs raudoną liniją, mes būsime priversti imtis drastiškų priemonių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Ma Xiaoguangas, Taivano reikalų biuro atstovas. Kinija, anot jo, toliau darys viską, kas yra jos galioje, kad taikiai susijungtų su Taivanu, tačiau imsis veiksmų, jei Taivano nepriklausomybės siekis taps nevaldomas.
Taivano žemyninės dalies reikalų taryba po šio pareiškimo paragino vyriausybę Pekine „rimtai persvarstyti savo poziciją dėl Taivano ir teisingai įvertinti situaciją“.
Kinija demokratiškai valdomą Taivaną laiko savo teritorija ir per pastaruosius dvejus metus padidino karinį ir diplomatinį spaudimą, siekdama įtvirtinti savo suvereniteto teises.
