Iliuzijų namas. Slaptai.lt nuotr.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį vykusiame partijos prezidiume nutarė teikti siūlymą, kad Seimo rinkimuose būtų išsaugotos tiek daugiamandatė, tiek vienmandatės rinkimų apygardos, taip iš esmės paliekant šiuo metu veikiantį modelį.
 
Seime suburtai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei vadovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas tvirtina, kad pakeitus balsavimo tvarką ir parlamentarus renkant vien pagal partijų sąrašus, būtų pakenkta politinės sistemos stabilumui, kadangi tuomet daugiau mandatų į Seimą iškovotų tokios radikalios politinės jėgos kaip „Drąsos kelias“ ar Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija-tautininkai.
 
„Dabartinė sistema būtent dėl vienmandačių apygardų apsaugo partinę ir politinę sistemą nuo labai radikalių politinių jėgų. Jeigu žiūrime į buvusių rinkimų rezultatus, kaip sekdavosi tokioms radikalioms politinėms jėgoms 2016 metais, tai jiems vienmandatėse sekėsi ganai sunkiai, o jeigu būtų vien proporcinė sistema, tai jie būtų turėję dvigubai, o kartais net daugiau mandatų, kas atitinkamai jų politinį svorį padidinę“,– Eltai sakė A. Vyšniauskas.
 
Konservatorius tvirtina, kad TS-LKD sprendimą išsaugoti vienmandates apygardas priėmė pasirėmusi skaičiavimais ir įvertinusi, kad būtent mažoritarinė rinkimų sistema apsaugo parlamentą nuo galimybės radikalioms politinėms jėgoms iškovoti daugiau mandatų.
 
Rinkimų sistemų peržiūros darbo grupės vadovas tikina, kad šiuo metu veikianti mišri rinkimų sistema kartu užtikrina ir politinės sistemos stabilumą, kadangi būtent vienmandatėse apygardose leidžiama iškovoti daugiau mandatų didžiausią pozityvų vertinimą turinčioms politinėms jėgoms. 
 
„Mūsų sistema panaudoja tiek proporcinės sistemos elementus, tiek mažoritarinės, fiksuoja mūsų politinę sistemą ties 6-7 politinėmis jėgomis ir atitinkamai tos politinės jėgos, pozityvesnės politinės partijos susilaukia didesnio palaikymo nei tos, kurios turi per daug neigiamo vertinimo. Dėl to radikalioms politinėms jėgoms, kaip pavyzdžiui „Drąsos kelias“, kurie peržengia 5 proc., vienmandatės apygardos yra sudėtinga erdvė konkurencijai“,– teigia A. Vyšniauskas.
 
ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.
Iliuzijos. Slaptai.lt nuotr.
 
Darbo grupę sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).
 
Apie pasitraukimą iš šios grupės, dar prieš pradedant jos darbą, pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet „valstiečiai“ tvirtino, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.07; 07:31

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS-LKD) dar ketverius metus vadovaus Gabrielius Landsbergis.
 
Tai sekmadienį patvirtino partijos Taryba. Savaitgalį vykusiame balsavime 122 TS-LKD Tarybos nariai balsavo už, 5 prieš, 2 susilaikė.
 
TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis sakė, kad Tarybos balsavimas įvyko partijos Priežiūros komitetui pateikus siūlymą TS-LKD Tarybai, kaip aukščiausiam partijos valdymo organui tarp suvažiavimų, apsispręsti – ar patvirtinti G. Landsbergį partijos pirmininku ketverių metų kadencijai.
 
„Penktadienį 15 partijos skyrių iškeltų kandidatų atsisakė dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose ir parėmė G. Landsbergio kandidatūrą. Vadovaujantis TS-LKD pirmininko rinkimų tvarka ir partijos Priežiūros komitetui pateikus siūlymus dėl tolesnės rinkimų eigos, partijos Taryba sekmadienį patvirtino G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketverių metų kadencijai“, – teigia M. Prievelis.
 
„Vertinu bendražygių apsisprendimą tvirtai remti centro dešinės kryptį, kuriai per rinkimus taip pat pritarė ir Lietuvos žmonės. Pandemijos sąlygotų iššūkių akivaizdoje šis sutarimas svarbus ir reikšmingas. Privalome koncentruotis į tai, kas šiandien svarbiausia – vieningai užtikrinti sklandų ir efektyvų Vyriausybės darbą, kad kuo greičiau valstybė ir visuomenė grįžtų į normalų gyvenimo ritmą, bei tęsti darbus, kuriuos įsipareigojome atlikti savo rinkimų programoje“, – komentuodamas partijos pirmininko rinkimus kalbėjo G. Landsbergis.
 
Kaip nurodoma TS-LKD pranešime, vadovaujantis TS-LKD įstatais, G. Landsbergio nauja pirmininkavimo kadencija prasidės partijos suvažiavime, paskelbus priimtą nutarimą dėl pirmininko rinkimų.
 
Prisitaikant prie pandemijos aplinkybių, TS-LKD suvažiavimą planuojama surengti dar šį pavasarį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 18:21

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Penktadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) iškelti pretendentai į partijos pirmininkus, išskyrus dabartinį konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, pasirašė pareiškimą rinkimuose nekandidatuoti pastarojo naudai.
 
Apie artėjančius TS-LKD pirmininko rinkimus partija anonsavo jau kurį laiką, todėl Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigia, kad sprendimas galiausiai rinkimų neorganizuoti yra keistas ir nenaudingas partijai.
 
Politologė akcentuoja, kad konservatoriai praleido progą viešoje erdvėje pakalbėti apie save ne tik kaip apie valdančiuosius, tačiau ir kaip apie partiją. Visgi R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad šioje situacijoje TS-LKD turi du pasirinkimus: arba iš karto paskirti G. Landsbergį partijos pirmininku dar vienai kadencijai, arba partijos pirmininko rinkimus nukelti iki tol, kol pasibaigs pandemija.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis į šį TS-LKD sprendimą žiūri kiek kitaip. Politologas mano, kad sprendimas nekonkuruoti su dabartiniu partijos lyderiu G. Landsbergiu parodo, jog TS-LKD yra nusistovėjusi aiški hierarchinė tvarka, o tai, pasak jo, partijai yra naudinga.
 
R. Urbonaitė: konservatoriai praleido progą pakalbėti apie save kaip apie partiją
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė mano, kad sprendimas neorganizuoti partijos pirmininko rinkimų yra „keistas manevras“, nenaudingas patiems konservatoriams.
 
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Man atrodo, kad yra padaryta šiokia tokia klaida dėl to, kad buvo gana aiškiai anonsuota, kad tokie rinkimai bus, netgi patys konservatoriai platino būsimų rinkimų detales, kaip stengsis įtraukti ne tik konservatorių partijos žmones“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
 
R. Urbonaitės įsitikinimu, argumentas, kad rinkimai nerengiami dėl pandemijos taip pat yra silpnas.
 
„Man atrodo, kad vis dėlto pandemija neturėtų atšaukti nei diskusijų partijoje, nei tų procedūrų, kurios yra numatytos“, – savo nuomonę išsakė politologė.
 
„Aš suprantu, kad galbūt G. Landsbergio pergalės tikimybė tikrai buvo labai didelė, jam konkurenciją sudaryti – sudėtinga, bet negalime sakyti, kad vien šis kandidatų iškėlimas nerodo, kad konkurencija yra“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.
 
R. Urbonaitė akcentavo, kad šioje situacijoje partija gali pasirinkti kelis sprendimus, iš kurių vienas gali būti partijos pirmininko rinkimų nukėlimas iki pandemijos pabaigos.
 
„Man įdomu, kokie toliau sprendimai bus priimti. Nes vienas galimas sprendimas iš tikrųjų yra paskirti Gabrielių Landsbergį iš karto praktiškai naujai kadencijai, kitas sprendimas – nukelti šiuos rinkimus ir pavesti G. Landsbergiui pirmininkauti partijai dar tam tikrą laikotarpį, pusmetį ar metus, bet planuoti, kad tokie rinkimai įvyks“, – sakė R. Urbonaitė.
 
„Aš nežinau, kurį variantą jie pasirinks. Nes, man atrodo, jeigu pasirinkai pandemiją kaip argumentą, o pandemija – mes visi tikimės, kad yra laikinas dalykas – tai tuomet ir idėja apie rinkimų nukėlimą galėtų atsirasti“, – teigė ji.
 
Taigi, politologė pabrėžia, kad nuspręsdami nerengti partijos pirmininko rinkimų konservatoriai „praleido gerą progą ne tik pakalbėti apie save kaip dabartinius valdančiuosius, bet ir apie save, kaip apie partiją“.
 
L. Bielinis: tai rodo partijos viduje nusistovėjusią aiškią hierarchinę tvarką
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis mano, kad sprendimas neorganizuoti partijos pirmininko rinkimų rodo TS-LKD aiškią hierarchinę tvarką, o tai, anot jo, partijai yra naudinga.
 
„Partijos viduje tai rodo tam tikrą nusistovėjusią hierarchinę tvarką. Ko gero, partijos vidaus gyvenimui tai yra naudinga. Nes iš tikrųjų vidinis blaškymasis partijų viduje kartais sukelia tokias audras, kurios patiems partiečiams būna netikėtos“, – Eltai teigė L. Bielinis.
 
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Aš manau, kad pačiai partijai tai yra sveika, nes vidinė hierarchija turi būti aiški ir suprantama visiems ir dauguma turi būti lojali tai hierarchijai. Šiuo atveju mes pamatėme, kad iš tikrųjų hierarchiniai santykiai yra aiškūs ir suprantami partijos viduje“, – taip pat akcentavo jis.
 
Visgi politologas pripažino, kad viešumoje TS-LKD partiečių sprendimas nekonkuruoti su G. Landsbergiu gali sukelti įvairias interpretacijas.
 
„Viešumoje šitoks veiksmas gali sukelti įvairias interpretacijas ir tai gali būti traktuojama ir neigiamai, kaip valdžios uzurpavimą arba alternatyvių lyderių nebuvimą politinėje partijoje. Bet viešumoje visada bus visokiausių komentarų“, – sakė politologas.
 
Tačiau L. Bielinis akcentuoja, kad aiški TS-LKD nusistovėjusi hierarchinė struktūra ir krikdemų pasitraukimas iš partijos rinkimų nereiškia, kad partijoje nėra nuomonių įvairovės. Jis akcentuoja, kad partijoje galima neretai pastebėti aiškiai išsiskiriančias vertybines pozicijas, galinčias sukelti ne tik nesusikalbėjimą, bet ir audras.
 
„Iš tikrųjų partijos viduje yra nuomonių įvairovė, pozicijų įvairovė, ji egzistuoja ir diskusija taip pat yra. Partinė hierarchija signalizuoja apie struktūros aiškumą, apie kiekvieno suvokimą, kokį vaidmenį jis užima partijoje. Tuo tarpu pozicijos arba vertybinės orientacijos yra labai įvairios ir hierarchijos buvimas nesuvaržo tos diskusijos“, – atkreipė dėmesį L. Bielinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 13:00

Penktadienį paaiškės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai partijos pirmininko rinkimuose. Kol kas apsisprendimo dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose nėra oficialiai patvirtinęs nei vienas pretendentas.
 
Didžioji dauguma partijos skyrių ir struktūrų siūlo dabartinio pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą (72 siūlymai).
 
Greta šio pretendento siūlomi ir šie TS-LKD nariai: Paulius Saudargas (31 siūlymas), Laurynas Kasčiūnas (28 siūlymai), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (12 siūlymų), Gintarė Skaistė (5 siūlymai), tris kartus buvo pasiūlytos Žygimanto Pavilionio ir Jurgitos Šiugždinienės kandidatūros, du kartus – Arvydo Anušausko, Audroniaus Ažubalio ir Monikos Navickienės, po vieną kartą – Valdo Benkunsko, Irenos Degutienės, Rasos Juknevičienės, Mykolo Majausko, Kazio Starkevičiaus ir Šarūno Vaitkaus kandidatūros.
 
Pirmasis TS-LKD pirmininko rinkimų turas vyks kovo 27–28 dienomis, jei prireiks, antrasis bus surengtas balandžio 24–25 dienomis.
 
Laikantis TS-LKD įstatų, organizuojami atvirojo tipo pirmininko rinkimai – juose balso teisę turės partijos nariai ir rinkimams užsiregistravę asmenys. Registruotis rinkimams galės rinkimų dieną vyresni nei 16 metų kitoms partijoms ar rinkimų komitetams nepriklausantys Lietuvos piliečiai, pritariantys TS-LKD vertybėms.
 
Atsižvelgiant į pandemijos aplinkybes ir taikomus ribojimus, rinkimai organizuojami balsuojant tik paštu ir internetu, nepriklausantys partijai užsiregistravę rinkimams asmenys galės balsuoti tik internetu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 00:30

Istorikas Valdas Rakutis. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžia, kad viešumoje pasirodęs parlamentaro Valdo Rakučio autorinis tekstas „Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?“ nėra frakcijos pozicija.
 
Konservatorių frakcijai priklausančio istoriko V. Rakučio straipsnis, viešumoje išplatintas trečiadienį minint tarptautinę Holokausto atminimo dieną, susilaukė nemažai kritikos dėl kai kurių išsakytų teiginių.
 
Savo tekste parlamentaro mandatą turintis istorikas svarstė, ar nereikėtų daugiau dėmesio skirti klausimams, apie tai, kokios idėjos paskatino dalį žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. V. Rakutis taip pat teigė, kad buvo žydų, kurie kolaboravo su nacių režimu.
 
„V. Rakučio tekste išreikštos mintys nėra frakcijos pozicija. Tai yra Seimo nario asmeninė nuomonė“, – išplatintame pranešime teigia TS-LKD frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
„Šiandien minime tarptautinę Holokausto dieną. Ši diena skirta pagerbti Holokausto aukas. Turime suprasti, kad mūsų šalį ši tragedija palietė itin skaudžiai. Šiandien turime kalbėti apie atjautą bei atminti žmonių išgyventą siaubą. Nėra jokio pateisinimo Holokaustui – žmonijos tragedijai, pražudžiusiai milijonus šeimų“, – teigia frakcijos seniūnė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 16:39

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Džojos Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.

Pirmosios gyventojų apklausos po Seimo rinkimų rodo, kad konservatorių pergalė gyventojams didesnės euforijos nesukėlė. Lyginant su „valstiečių“ populiarumo proveržiu iškart po Seimo rinkimų 2016 metais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išlaikė panašų populiarumo lygį kaip ir iki parlamento rinkimų rudenį.
 
Šį kartą, skirtingai nei prieš ketverius metus, valdžios pasikeitimas vyko per valstybę užklupusią pandemijos sukeltą krizę. O tai konservatoriams nėra naujiena. 2008 metais prasidėjus finansų krizei po Seimo rinkimų Vyriausybės kontrolę į savo rankas perėmė Andrius Kubilius ir per ketverius metus, priimdamas nepopuliarius sprendimus, „sudegino“ tiek savo, tiek ir partijos populiarumą. Ar gresia panašus likimas ir Ingridai Šimonytei bei jos Ministrų Kabinetui, ekspertų nuomone, yra dar per anksti sakyti, nors prielaidų, kad šį kartą viskas gali susiklostyti ir kitaip, jiems pavyko surasti.
 
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 6-30 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, partiniuose reitinguose lyderystę užtikrintai išlaiko Seimo rinkimus laimėjusi TS-LKD. Palaikymą Gabrieliaus Landsbergio vedamiems konservatoriams deklaravo 15,5 proc. šalies gyventojų.
 
Už jų nugarų lieka gausiausia opozicinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Pasibaigus Seimo rinkimams Ramūno Karbauskio vedamus „valstiečius“ remia lygiai 13 proc. piliečių.
 
Konservatorius Andrius Kubilius. LRS nuotr.

Toliau rikiuojasi valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios liberalios partijos: Viktorijos Čmilytės-Nielsen pirmininkaujamas Liberalų sąjūdis (8,8 proc.) ir Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija (7,7 proc.).
 
Daugiau nei 5 proc. palaikymą reitingų lentelėje turi dar dvi politinės jėgos, kurioms pavyko patekti į Seimą ir suformuoti frakcijas.
 
Penktoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė smulkiausią frakciją tarp opozicinių jėgų turinti Darbo partija. Tai, kad simpatizuoja Viktoro Uspaskicho vadovaujamiems „darbiečiams“ prisipažįsta 7,2 proc. respondentų. Kiek mažesnį palaikymą turi opozicijoje likę Gintauto Palucko vedami Lietuvos socialdemokratai. Juos, lapkričio mėnesio duomenimis, rėmė 6,4 proc. gyventojų.
 
Toliau reitingų lentelėje paminėtos politinės partijos į Seimą per spalį vykusius rinkimus nepateko. Tačiau kai kurioms iš šių partijų Seime atstovauja vienmandatėse išrinkti parlamentarai.
 
Pareiškimus apie esą nesąžiningus Seimo rinkimus deklaravusio Valdemaro Tomaševskio vadovaujamą Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) vis dar remia 3,2 proc. respondentų. Už šios partijos – didelių ambicijų turėjusi, tačiau į Seimą nepatekusi, vadinamoji „trijų muškietininkų“ Laisvės ir teisingumo partija. Šį Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujamą darinį palaiko 2,9 proc. piliečių.
 
Reitingų lentelės gale – Seime nė vieno atstovo nebeturinti Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija – tautininkai (1,7 proc.). Galiausiai sąrašą užbaigia buvusi valdančioji Gedimino Kirkilo „socialdarbiečių“ partija. Pastarąją lapkričio mėnesį palaikė 1,3 proc. gyventojų. Tiesa, nors „socialdarbiečiai“, kaip ir LLRA-KŠS, Seimo rinkimuose 5 proc. barjero ir neperkopė, po 3 mandatus iškovojo vienmandatėse apygardose šioms partijoms atstovavę politikai.
 
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, už kitas rinkimuose dalyvausiančias partijas ketino balsuoti mažiau nei vienas procentas respondentų.
Tuo tarpu trečdalis (31,7 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Lyginant su apklausa prieš 3 mėnesius, neapsisprendusių ar neketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose gyventojų padaugėjo 5 procentiniais punktais.
 
Ekspertai įvertino konservatorių galimybes sudaužyti „stiklines lubas“
 
Ekspertai komentuodami pirmuosius partijų reitingus po Seimo rinkimų atkreipia dėmesį į tai, kad konservatoriai į valdžią vėl grįžta, kai valstybė yra patekusi į gilią krizę. Viena vertus, pažymi „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, bent jau vienu aspektu porinkiminė visuomenės reakcija į konservatorių pergalę yra identiška tai, kuri kilo 2008 m., kai Seimo rinkimus laimėjo Andriaus Kubiliaus vedama Tėvynė sąjunga. Kita vertus, tai nebūtinai reiškia, kad COVID-19 krizė sudegins I. Šimonytės populiarumą ir įšaldys partijos elektorato augimo perspektyvas.
 
Tiek I. Šimonytė, o ir pati partija, sako R. Ališauskienei antrinanti Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, turi įgijusi svarbios patirties suvaldant krizes.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Visgi „Baltijos tyrimų“ vadovė pažymi, kad visuomenės pirmosios reakcijos po Seimo rinkimų skiriasi nuo tų, kokios buvo 2016 m. laimėjus „valstiečiams“.
 
„Anksčiau laimėjusių partijų reitingas po rinkimų pašokdavo. Pavyzdžiui „valstiečių“ reitingas po Seimo rinkimų 2016 m. buvo ganėtinai išaugęs. Bet ir tuomet, kai rinkimus laimėjo Andriaus Kubiliaus vedami konservatoriai, kažkokio atsiplėšimo nuo konkurentų nebuvo. Konservatorių yra kitokia specifika. Jų elektoratas lojalus ir sutelktas, tačiau jų yra tiek, kiek yra“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
 
Kitaip tariant, sutiko sociologė, didesnio porinkiminio entuziazmo konservatorių atžvilgiu nematyti pirmiausiai dėl to, kad rinkimus laimėjo partija, turinti beveik „nepramušamas“ stiklines lubas.
 
„Tiesiog pas juos neateina rinkėjų iš kairės“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė. 
 
Ir ji nesiryžo spėliot,i ar COVID-19 sukeltos problemos, kurias partija turės parodyti jau artimiausiu metu, gebanti spręsti, sudarys galimybes tas stiklines lubas „sudaužyti“.
 
„Kol kas labai sunku pasakyti, kol jie nepradėjo dirbti. Todėl būtų sunku spėlioti“, – sakė R. Ališauskienė.
 
Pasak jos, dinamika, kurią turi koronaviruso sukelta krizė, apsunkina galimybes prognozuoti ilgesnio laikotarpio populiarumo perspektyvas partijai. R. Ališauskienės teigimu, geras pavyzdys yra tai, kaip pandemijos sukeltos krizės kontekste keitėsi „valstiečių“ palaikymas.
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
„Jei žiūrėtume į pavasarinę situaciją, tai „valstiečių“ vertinimai pakilo per pavasarinį karantiną. Priminsiu, kad 2020 metų pradžioje jų situacija atrodė labai blogai. Buvo net keliamas klausimas, ar jie apskritai pateks į Seimą. Bet pavasarį jų palaikymas išaugo, tačiau po kurio laiko vėl ėmė prastėti. Todėl šiuo atžvilgiu svarbiausias klausimas yra, kokių priemonių bus imtasi ir kaip jos veiks, kokia pagaliau situacija bus su ekonomika. Juk yra visas paketas sričių, ne tik sveikata“, – aiškino R. Ališauskienė.
 
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė neatmetanti galimybės, jog koronaviruso sukelta krizė už valstybės vairo stojusiems konservatoriams paliks kiek kitokius įspaudus nei paliko finansų krizė A. Kubiliaus Vyriausybės veiklos laikotarpiu.
 
„Jei užsikrėtimų ir mirčių skaičiai pradės mažėti ir valdantieji parodys, jog vis dėlto geba valdyti situaciją, visuomenės reakcija, tikėtina, bus pozityvi. Nepaisant to, kad galbūt tos reguliuojančios ar draudžiančios priemonės bus ir griežtesnės“, – sakė R. Urbonaitė.
 
Politologės manymu, apskritai visuomenė gali sulaužyti kai kuriuos viešojoje erdvėje prigijusius stereotipus apie konservatorius. Kaip viena iš tokios galimybės prielaidų, svarsto R. Urbonaitė, yra tai, kad premjerė I. Šimonytė, ko gero, suprato ir pasimokė iš A. Kubiliaus padarytų klaidų ankstesnės krizės metu.
 
Todėl MRU dėstytoja neatmetė tikimybės, kad sėkmingas COVID-19 krizės valdymas ir sustyguota bei empatiška dešiniųjų komunikacija su visuomene, gali konservatorių palaikytojų gretas net išplėsti.
 
„Aš manau, kad jie gali pasiųsti neblogą žinią apie save, sukurti pozityvesnį paveikslą, jei tik sugebės parodyti kompetenciją ir tinkamai komunikuos. Deja, bet kadenciją baigę valdantieji, akivaizdu, kad kai kuriuos apdovanojimus išsidalino gerokai anksčiau laiko ir paskutinės savaitės ne vieną galėjo nuvilti. Todėl bent kiek palenkti į savo pusę daugiau žmonių konservatoriai turi visus šansus. Nesakau, kad greitai galima papildyti savo rinkėjų gretas, bet, manau tai yra galimybė pradėti kurti kitokį savo įvaizdį. Ir tai priklausys nuo jų pačių veikimo. Valdžia suteikia daug galimybių tiek pagerinti savo įvaizdį, tiek jį ir sugadinti.“, – sakė ji.
 
S. Skvernelis turi gerų šansų tapti ryškiausia centro kairės politine figūra
 
Visgi COVID-19 krizė, neabejojo R. Ališauskienė, bus tikras išbandymas I. Šimonytės Ministrų Kabinetui. Didžiausios apkrovos ir visuomenės dėmesys bent jau artimiausiu metu teks ne tik premjerei, bet ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Todėl, tęsė „Baltijos tyrimų“ vadovė, tik naujosios Vyriausybės priimti sprendimai parodys, kiek ir ar apskritai išsilaikys visuomenės pasitikėjimas naujosios valdžios lyderiais.
 
Kita vertus, akcentavo R. Ališauskienė, klausimą galima kelti ir dėl premjero pareigas baigusio Sauliaus Skvernelio politinės ateities bei svorio.
 
Sociologės manymu, ekspremjeras turi puikių galimybių įsitvirtinti kaip ryškiausia centro kairės politinė figūra. Tačiau viskas priklausys nuo to, kiek į opoziciją nublokštas S. Skvernelis pats norės būti aktyvus.
 
„Aš manau, kad Skvernelis išliks matomas politikas. Jis veikia labiau centro kairės pusėje. Todėl jei žiūrėtume į tai, su kuo jis konkuruoja, pamatysime, kad jis didelių konkurentų centro kairėje neturi. Paluckas po truputėlį dingsta, o daugiau nėra su kuo konkuruoti. Skvernelis centro kairėje yra labiausiai matomas ir atsimenamas. Tačiau viskas priklausys nuo to, kiek jis bus aktyvus ir kiek norės būti matomas“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2020 m. lapkričio 6–30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
 
Benas Brunalas (ELTA)

Valdančiąją daugumą formuojanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pirmadienį ketina pasirašyti koalicinę sutartį.
 
Šeštadienį susitarimą dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų vienbalsiai patvirtino TS-LKD prezidiumas.
 
„TS-LKD bendruomenė vieningai patvirtino koalicinio susitarimo dokumentą. Tikime, kad šis susitarimas padės pamatus rimtiems darbams, kuriais sustiprinsime Lietuvos valstybę ir atkursime žmonių pasitikėjimą“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Penktadienį šiam susitarimui pritarė Laisvės partijos Politinė taryba.
 
Pasak dešiniųjų partijų buriamos koalicijos lyderės Ingridos Šimonytės, pirmadienį dar nebus paskelbtos pavardės asmenų, pretenduojančių užimti postus Vyriausybėje ir Seime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.09; 05:55

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nors derybos dėl valdančiosios koalicijos jau įgauna pagreitį, naujai išrinkti valdantieji norimų politinių postų kol kas neįvardina. Didžiausia intriga kyla dėl to, ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui atiteks koks nors svarbus politinis postas Seime arba Vyriausybėje. Kol kas pats politikas atvirauti apie savo asmenines ambicijas vengia ir akcentuoja, kad dirbs ten, kur jo labiausiai reikės.
 
Ekspertai teigia, kad tokia santūri politiko pozicija kol kas yra racionaliausia tiek partijai, tiek ir pačiam TS-LKD pirmininkui. Politologų teigimu, G. Landsbergiui šiuo metu naudingiausia būtų susikoncentruoti į savo, kaip partijos pirmininko, pozicijos stiprinimą.
 
V. Valentinavičius: konservatorių pirmininkui parankiausia nereikšti asmeninių savo ambicijų
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius teigia neatmetantis scenarijaus, kad G. Landsbergis po koalicinių derybų liks be politinio posto Seime ar Vyriausybėje.
 
„Tikėtina, nes matome visiškai kitokį Gabrielių Landsbergį nei po 2016 metų Seimo rinkimų. Tada tarp dviejų rinkimų turų TS-LKD rinkimų kampanijos pagrindinis teiginys buvo: balsuokite už TS-LKD, nes G. Landsbergis bus premjeras. Ir mes prisimename, ir partija prisimena, ir pats G. Landsbergis prisimena, kad tai baigėsi sutriuškinimu antrame ture“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
Visgi politologas atkreipia dėmesį, kad dabartinė konservatorių pirmininko laikysena yra kardinaliai pasikeitusi.
 
„Matome visiškai priešingą laikyseną, kad aktyviai yra gesinamos visos kalbos apie postus, kurių norėtų. Tai yra išmoktos 2016 metų pamokos, kai labai skaudžiai nudegė per anksti, be jokio pagrindo pretenduodamas į svarbius postus. Todėl dabar žymiai saugesnė laikysena yra pabrėžti, kad ne postai yra aktualūs“, – aiškino MRU politologas.
 
V. Valentinavičius mano, kad G. Landsbergio sprendimas likti rinkimų kampanijos nuošalyje ir iniciatyvą perleisti Ingridai Šimonytei ir atvedė konservatorius į rinkimus. Politologas įsitikinęs, kad sprendimas G. Landsbergiui ir toliau laikytis santūrios pozicijos bei nesigviešti postų ilgalaikėje perspektyvoje yra naudingas ne tik TS-LKD, bet ir pačiam G. Landsbergiui.
 
„Pats Gabrielius suprato, kad ir jam, ir partijai žymiai geriau, jeigu laikosi santūriai. Ir nors ir pats G. Landsbergis asmeniškai kažkokių postų galbūt negaus, bet partijos, kaip politinės jėgos, pozicijos stiprėja. Aš manau, kad paradoksaliai tokia valdysena kaip tik yra vienintelis būdas Gabrieliui padidinti savo populiarumą. O tada jau atitinkamai bus galima pretenduoti į kažkokius postus, turint tvirtesnį pagrindą po kojomis“, – svarstė jis.
 
„Ar tai yra tikrai nuoširdi laikysena, ar ne – mes to nežinome. Bet kad ji yra teisinga dabartinėmis aplinkybėmis, tai aš tam galėčiau pritarti. Iš tokios pozicijos vėliau yra didelė manevro laisvė. Nežinau, kiek tai daroma sąmoningai, o kiek ne, bet, mano galva, tai dabartinėmis aplinkybėmis yra natūralus ir teisingas pasirinkimas“, – pridūrė politologas.
 
Visgi V. Valentnavičius mano, kad dabartinėje situacijoje konservatorių pirmininkas vis dar turi atviras galimybes tiek užimti Seimo pirmininko postą, tiek pretenduoti į kokios nors srities ministro pareigybę.
 
„Viskas yra atvira, bet svarbu nepadaryti klaidos ir nenorėti per daug, per daug atvirai“, – apibendrino MRU politologas.
 
L. Bielinis: G. Landsbergiui naudingiausia stiprinti savo, kaip partijos pirmininko, poziciją
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis yra įsitikinęs, kad G. Landsbergiui šiuo metu svarbiausia yra suformuoti valdančiąją koaliciją, o ne siekti įgyvendinti savo asmenines ambicijas.
 
„Valdančiąją koaliciją formuojančių konservatorių vadovas, ko gero, visų pirma, suinteresuotas, kad koalicija įvyktų ir galima būtų realiai pasirašyti sutartį be kažkokių didesnių įtampų su partneriais. Todėl savo asmeninę poziciją arba galimybę užimti postą G. Landsbergis greičiausiai atideda į antrą planą“, – savo nuomone dalinosi profesorius.
 
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Politologas taip pat tikina neatmetantis galimybės, kad konservatorių pirmininkas apsispręs apskritai nepretenduoti į jokį politinį postą. L. Bielinis teigia, kad toks G. Landsbergio sprendimas būtų racionalus dėl strateginių priežasčių, orientuotų į ilgalaikę perspektyvą.
 
„Laikas parodė, jog jis iš tikrųjų gana neblogai mąsto strategiškai ir puikiai supranta, kad postas šiandieną yra tik vienas iš tarpinių tikslų, kurių galima, esant reikalui, ir atsisakyti. Iš tikrųjų strateginis tikslas yra ilgalaikė ir stipri dominavimo pozicija valdančiuosiuose ir buvimas valdančiuosiuose“, – Eltai teigė L. Bielinis.
 
„Antra, manau, kad G. Landsbergis labai blaiviai mato save asmeniškai politiniame lauke ir puikiai supranta, kad jis yra jaunas, jam dar viskas ateityje, jam dar visos pozicijos ir visi postai galimi. Galimi ne tik šiandieną, bet ir galimi po daugelio metų“, – antrąją priežastį įvardino jis.
 
L. Bielinis taip pat priduria manąs, kad susilaikymas nuo pretenzijų į politinius postus TS-LKD pirmininkui būtų naudingas ir stiprinant savo reputaciją visuomenėje.
 
„Reputacine prasme tai naudinga. Ir manau, kad jis puikiai suvokia, jog strateginis interesas yra daug svarbiau negu šiandieną užimti vieną postą ir juo didžiuotis. Aš manyčiau, kad G. Landsbergis pabandys išnaudoti šį strateginį interesą ir užleis vietas tiems, kurie galbūt reiškia pretenzijas“, – teigė jis.
 
Politologas akcentuoja, kad G. Landsbergiui šioje situacijoje naudingiausia susikoncentruoti į savo, kaip partijos pirmininko, pozicijų stiprinimą.
 
„Manyčiau, kad jam svarbiausia suformuoti savo istoriją Seimo veikloje diskutuojant ir bendrai politiškai demonstruojant save kaip efektingą partijos pirmininką“, – pabrėžė L. Bielinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.05; 09:20

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valdančiąją daugumą formuojančios politinės jėgos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – ketvirtadienį pradės derinti koalicijos sutarties ir būsimos Vyriausybės programos nuostatas.
 
Šios partijos kartu iš viso turi 74 mandatus naujajame Seime. Deklaracijoje, skelbiančioje apie koalicijos formavimo derybas, taip pat numatyta, kad premjerės pareigas eitų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
 
Liberalų sąjūdis yra pareiškęs pageidavimą dėl trijų ministrų kėdžių – aplinkos, ekonomikos ir inovacijų bei švietimo, mokslo ir sporto. Liberalai taip pat yra viešai sakę, kad norėtų deleguoti ir Seimo pirmininką.
 
Laisvės partija yra skelbusi, kad norėtų veikti švietimo, ekonomikos, žmogaus teisių srityje.
 
Savo ruožtu TS-LKD trečiadienį vakare pranešė, kad partijos derybininkai bus konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir rinkimų sąrašo lyderė I. Šimonytė. Jie taip pat pranešė apie pagrindinius savo prioritetus formuojant Vyriausybės programą – skaidrumas ir aukščiausi etikos standartai, pagarba teisės viršenybei, demokratinių vertybių laikymasis ir žodžio laisvė bei pagarba konstitucinėms žiniasklaidos teisėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.29; 07:00

Šiuo metu opozicijoje dirbantys konservatoriai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 20. Tai rodo Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs sekmadienį vykusių Seimo rinkimų duomenys, gauti iš 69 rinkimų apygardų.  Dar trūksta balsavimo rezultatų iš dviejų rinkimų apygardų.
 
Išankstiniais duomenimis, daugiamandatėje rinkimų apygardoje  TS-LKD  pelnė 21,53 proc. balsų  ir pretenduoja į 20 mandatų.
 
Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 18 mandatų (19,38 proc.), Darbo partija – 10 mandatų (10,93 proc.), socialdemokratai – 9 mandatus (9,91). Sėkmingai rinkimuose pasirodė politikos naujokai Laisvės partija, už kurią balsavo 7,52 proc. rinkėjų ir tai jai užsitikrino 7 mandatus. Kita liberali partija – Liberalų sąjūdis turėtų gauti 6 mandatus (6,46 proc.).
 
Pirmoji mandatų naujame Seime negausianti partija yra, šios valandos duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga, už kurią balsavo 4,87 proc. rinkėjų. Tačiau labai tikėtina, kad susumavus visų apygardų rinkimų  rezultatus, ši partija irgi pateks į Seimą.
 
Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
 
Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.12; 00:30

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad partija yra pasiruošusi ieškoti bendros kalbos su partijomis, kurios turės suderintą programą, tačiau skeptiškai pasisakė prieš bendrą darbą su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
„Mes šiandien esame pasiruošę bendradarbiauti pagal programas, programų suderinimą tikrai su visomis partijomis, kurios yra už valstybę. Pažiūrėsime, ką lems rinkėjai. Naujasis Seimas gali būti labai įdomus. Kalbame apie nuo trijų iki aštuonių partijų“, – žurnalistams šeštadienį sakė G. Landsbergis.
 
Vis dėlto jis atskleidė, kad nemato galimybių kartu dirbti su LLRA-KŠS frakcija bei paminėjo Irinos Rozovos išvengtą apkaltą. Anot TS-LKD lyderio, „valstiečiai“ po rinkimų turėtų atrodyti kitokia partija.
 
„Po rinkimų turiu didelių abejonių, kad „socdarbiečiai“ bus stipriai atstovaujantys Seime, kol kas neatrodo tokia reali galimybė. „Valstiečiai“, manau, irgi bus kitokia partija. Nebūčiau jų pusę vertinantis optimistas, kad tas postepideminis džiaugsmas rinkėjų tęsis labai ilgai. Pažiūrėsime, ką rinkėjai lems“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, kad partijos programoje atsispindės panašūs aspektai kaip ir prieš praeitus Seimo rinkimus.
 
„Kaip bebūtų gaila, vėl programose reikia kalbėti daugiau mažiau tą patį, ką kalbėjome ir praėjusiuose, ir priešpraėjusiuose rinkimuose, tai ir vėl tą patį žodį – reformos. Kurių girdėjome daug, daug buvo pristatyta, bet, kai gerai pagalvoji, reformų taip ir neturime. Turime tuos pačius priekaištus iš tarptautinių institucijų, patys tą patį matome, turime vaikų ugdymo atsilikimą, turime problemas su sveikatos paslaugų pasiekiamumu, valstybės tarnyba, viešuoju administravimu“, – teigė ji.
 
Parlamentarė pakartojo G. Landsbergio žodžius, kad politines partijas bendradarbiavimui bus renkamasi pagal jų programines nuostatas.
 
„Raudonų linijų kampanijoje būna daugiau, nei kada būna realiai tariamasi dėl kažkokių sprendimų. Lengviausia bus sutarti su tomis politinėmis jėgomis, kurios turės iš tiesų programą ar turės kažkokį matymą, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą. Toliau galime diskutuoti, kuris sprendimas iš pasiūlytų yra optimalus ir greičiausiai įgyvendinimas su geriausiomis pasekmėmis“, – sakė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 10:47

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Koronaviruso sukelta krizė tapo veiksniu, privertusiu partijų vadovybes iš esmės persvarstyti strategijas, kurios buvo skirtos rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams. Tą puikiai rodo į viešumą patekusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybei parengta politinės padėties apžvalga.
 
Išimtinai vidiniam TS-LKD Prezidiumo ir TS-LKD Centrinio rinkimų štabo naudojimui skirtame dokumente, kurį gavo ELTA, ne tik deklaruotas matymas, kaip partija vertina pandemijos įtaką priešrinkiminiam šalies politikos žemėlapiui, tačiau ir tai, kaip yra regimos pagrindinių konkurentų – „valstiečių“ – silpnybės bei stiprybės. Konservatorių lyderiams skirtoje politinės padėties apžvalgoje, „valstiečių“ priešrinkiminė padėtis yra įdėmiai įvertinama, konstatuojant, kad į šalį atslinkusi pandemija ne tik sustabdė valdančiųjų reitingų kritimą, tačiau ir neigiamai atsiliepė pagreitį pradėjusiai įgyti Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).
 
Nutekėjusiame dokumente taip pat matyti, su kokiomis politinėmis jėgomis konservatoriai ryžtųsi, esant galimybei, formuoti valdančiąją daugumą. Ir tarp tokių kandidatų – ne tik Aušrinės Armonaitės bei Viktorijos Čmilytės–Nielsen vedami liberalai, kurių sėkmingu pasirodymu, rodo analizėje pateikti skaičiavimai, konservatoriai yra labai suinteresuoti.
 
Dokumente pateiktuose hipotetiniuose modeliavimuose įvardintos situacijos, kuomet valdančiąją daugumą konservatoriai ryžtųsi formuoti su ideologiniais oponentais – socialdemokratais ar į Seimą vėl sugrįžti žadančia Darbo partija. Pastarųjų politinių jėgų preferencijos, kaip teigiama keliose nubrėžtose scenarijuose, gali būti esminės, siekiant konservatoriams įgyti galimybę suburti daugumą Seime.  
 
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Savo funkciją koalicinėje dėlionėje, TS-LKD strateginiame matyme, surado ir Remigijaus Žemaitaičio vedama „Laisvės ir teisingumo“ partija bei rinkimams konstruojamas Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio blokas. Susiklosčius aplinkybėms, teigiama dokumente, šios politinės jėgos galėtų atkartoti Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos  (TPP) funkciją.
 
Į viešumą nutekėjusioje analizėje taip pat pateikiama, kaip konservatoriai vertina savo pranašumą prieš „valstiečius“, ką, jų nuomone, pirmiausiai turėtų padaryti A. Armonaitė norėdama savo partiją atvesti į Seimą, kokiomis aplinkybėmis valdančioji dauguma, kurioje būtų ir konservatoriai, yra neįmanoma, galiausiai kada pasibaigus Seimo rinkimams galėtų iškilti rizikų Lietuvos orientacijai į Vakarus.
 
Kaip teigiama dokumente, apžvalga parengta iki 2020 m. birželio 22 d. remiantis Europos Liaudies partijos ir TS-LKD užsakymu atliktomis sociologinėmis apklausomis ir bendradarbiaujant su nepriklausomais politikos analitikais. TS-LKD savo vidinio dokumento detalių nekomentavo.
 
„Vidinių dokumentų nekomentuojame“, – Eltai teigė TS-LKD komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.
 
 „Valstiečius“ išgelbėjo pandemija
 
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Prezidiumui ir TS-LKD Centriniam rinkimų štabui skirtoje politinės padėties apžvalgoje pažymima, kad iki Seimo rinkimų likus mažiau nei keturiems mėnesiams, koronaviruso sukelta pandemija reikšmingai pakeitė politinių jėgų padėtį.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Pirmiausia, konservatorių vertinimu, pandemija tapo veiksniu, pakreipusiu iki tol nepalankiai besiklosčiusias tendencijas valdančiosioms jėgoms. Konservatoriai pažymi, kad būtent iki pandemijos buvo fiksuojamas tiek premjero Sauliaus Skvernelio, tiek valdančiųjų jėgų populiarumo kritimas, o didžiausia sėkmė rinkimuose švietėsi Gintauto Palucko vedamai Lietuvos socialdemokratų partijai.
 
Iki pandemijos rinkimuose pergalę prognozavo TS-LKD ir LSDP
 
Konservatoriai išanalizavę savo užsakytų sociologinių apklausų rezultatus, teigia, kad labai tikėtina, jog jei koronaviruso krizė nebūtų užklupusi šalies, daugiausiai mandatų rudenį vyksiančiuose rinkimuose galėjo surinkti būtent LSDP ir TS-LKD.
 
„Labai tikėtina būtų buvusi situacija kai po antrojo rinkimų turo dvi partijos, TS-LKD ir LSDP, būtų turėjusios po maždaug apylygį mandatų kiekį (pavyzdžiui, 45 vs 40)“, – teigiama nutekėjusiame dokumente.
 
Tačiau pandemijos grėsmė, kaip teigiama analizėje, iš viešosios erdvės praktiškai ištrynė valdantiesiems ir jų lyderiams nepatogias temas, o ir visuomenę privertė susitelkti aplink Vyriausybę.
 
„Į antrą planą visuomenės dėmesio centre pasitraukus skaidrumo klausimams bei pasimiršus anksčiau aplink valdančiuosius vyravusiems naratyvams ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atgavo reikšmingą dalį anksčiau prarasto palankaus visuomenės vertinimo“, – rašoma dokumente. Jame išvardintos kone visos viešoje erdvėje atsiradusios istorijos bei priimti nepopuliarūs sprendimai, kuriuose vienaip ar kitaip neigiamame kontekste figūravo valdantieji.
 
Tarp tokių  įvykių – diskusijas sukėlusi istorija dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių tęsti užimamas pareigas, asfaltuoto kelio šalia premjero namų klausimas, bandymas atleisti Seimo primininką, Roko Masiulio pašalinimas iš susisiekimo ministro pareigų, siekis nuleisti rinkimų kartelę, automobilių taršos mokestis ir t.t.
 
„Valstiečių“ partija, konstatuojama konservatorių vadovybei skirtoje analizėje, krizės metu taip pat sugebėjo atgauti prarastą pagreitį bei atsiimti užleistas pozicijas reitingų lentelėje. Tą rodo TS-LKD užsakymu padaryti sociologiniai tyrimai.
 
Konservatorių teigimu, atsitiesę „valstiečiai“ ne tik susigrąžino didelę dalį anksčiau ja nusivylusių rinkėjų, tačiau kartu iš antrosios vietos į trečiąją išstūmė LSDP bei sustabdė besiformavusią Darbo partijos palankumo augimo tendenciją.
 
„Nors skirtingai negu kitose valstybėse pagrindinė valdančioji partija iš pirmos vietos ir neišstūmė opozicinės TS-LKD, tačiau (LVŽS – ELTA) susigrąžino reikšmingą palaikymo dalį centro-kairės elektorato tarpe“, – rašoma analizėje.
 
Įvertino konservatorių dėl koronaviruso patirtą žalą
 
Tuo tarpu konservatorių partija, teigiama dokumente, dėl koronaviruso krizės neteko apie 4-5 proc. palankumo balsų ir galimybės dar labiau padidinti atotrūkį nuo valdančiųjų „valstiečių“, kai TS-LKD sąrašą sutiko vesti Ingrida Šimonytė.
 
Nepaisant to, pažymima dokumente, partijos užsakymu 2020 gegužės 7-12 d. atlikti „Norstat” tyrimai rodo vis dar esantį konservatorių pirmavimą prieš „valstiečius“. Ir šis pirmavimas, pažymima partijos vadovybei skirtame dokumente, padeda spręsti strateginę TS-LKD antrojo turo vienmandatėse regionų apygardose problemą.
 
„LVŽS, skirtingai nei 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos metu, kai ji save sėkmingai supozicionavo kaip telkiančią, nepoliarizuojančią, pozityvią politinę darbotvarkę turinčią savotiško trečiojo vidurio kelio tarp pagrindinių tuometinių varžovų LSDP ir TS-LKD jėgą, šiemet šio pranašumo neteko. Nepaisant pandemijos metu atgauto dalies buvusių rinkėjų palaikymo, šiuo metu LVŽS turi ne tik reikšmingą dalį palaikančiųjų, tačiau ir labai didelį segmentą rinkėjų, nusiteikusių balsuoti “prieš” valdančiuosius. LVŽS per šią Seimo kadenciją dėl neretai agresyvaus veikimo stiliaus bei skaldančios retorikos tapo nemažiau poliarizuota politine jėga visuomenėje nei anksčiau pagal šį neigiamą kriterijų „pirmavusi“ TS-LKD. Kaip rodo sociologiniai hipotetinio antrojo vienmandačių apygardų turo modeliavimai, didesnė dalis socialdemokratų, Darbo partijos ir liberalų rinkėjų šiuo metu didesnį palankumą suteiktų konservatorių kandidatui konkuruojančiam prieš valstiečių atstovą, jei atitinkamai jų pirmojo pasirinkimo kandidatas nepatektų į antrąjį rinkimų turą“, – rašoma analizėje.
 
Pateikė tris galimus Seimo rinkimų baigties scenarijus
 
Šalia pristatytos politinių įvykių interpretacijos, konservatorių vadovybei skirtame dokumente išskiriami ir dar keli pandemijos sukelti efektai, kurie, pasak analizės autorių, yra reikšmingi galimam politinių jėgų išsidėstymui.
Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pirmiausia tai, Laisvės partijai priklausančio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus susigrąžintas populiarumas. Antra, Darbo partijos augančio populiarumo dispersija. Trečias minimas efektas  – mažųjų, naujųjų partijų potencialo apribojimas bei jų politinės darbotvarkės irelevantiškumas sveikatos ir potencialiai ekonominės krizės sąlygomis.
 
Analizę atlikusių asmenų manymu, sprendžiant iš dabartinių politinių tendencijų bei įvertinus antrojo rinkimų turo hipotetinius scenarijus galima projektuoti bent tris skirtingas Seimo rinkimų baigtis.
 
Nors visuose nubrėžtuose scenarijuose prognozuojama, kad TS-LKD gaus didžiausią mandatų skaičių, galimybių vertinimas, jog būtent konservatoriai dalyvaus valdančiosios koalicijos formavime, stipriai varijuoja.
 
Pirmasis scenarijus: du blokai ir neaiškios LSDP bei Darbo partijos preferencijos
 
Pirmasis scenarijus traktuojamas kaip realistinis ir iš esmės grindžiamas šiuo metu esančių politinių aplinkybių pagrindu. Pirmame scenarijuje konservatoriai kalba apie dviejų galimų politinių blokų susiformavimą, „Darbo partijos dilemą“ bei galimybes formuoti „Santarvės koaliciją“.
 
Šio scenarijaus esmė yra tai, kad po rudenį vyksiančių rinkimų, šiuo metu opozicijoje bendradarbiaujantys konservatoriai ir Liberalų sąjūdis – iš vienos pusės, bei valdančiajai daugumai priklausantys „valstiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – iš kitos, gali sudaryti du vienas kitam oponuojančius politinius blokus.
 
Surinkę daugiausiai mandatų, tačiau nepakankamai, kad suformuotų valdančiąją koaliciją, abu blokai, spėja konservatoriai, liktų priklausomi nuo socialdemokratų bei „darbiečių“ politinių preferencijų.
 
Tam, kad toks scenarijus išsipildytų, pabrėžiama dokumente, iš esmės pakaktų, jog dabartinė politinė situacija būtų perkelta į rinkimų dieną.
Kaip strateginė šio scenarijaus prielaida yra pateikiama ir tai, kad visgi „valstiečiams“, o ne konservatoriams, dėl koronaviruso krizės metu vykdytų dosnių pinigų dalybų, regionuose gali pavykti patraukti į savo pusę socialdemokratų bei „darbiečių“ rinkėją.  
 
Kita šio scenarijaus strateginė prielaida yra tai, kad A. Armonaitės vedama Laisvės partija gali nesugebėti transformuoti Vilniaus mero R. Šimašiaus populiarumo į palaikymą visai partijai. Tokiu atveju, konservatorių manymu, ši politinė jėga liktų tik siaurame rinkėjų segmente.
 
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.

Dar viena dokumente įrašyta prielaida – Darbo partijos sugrįžimas į politika. Plėtojant šio scenarijaus logiką, konservatorių skaičiavimais, „darbiečiai“ pagal daugiamandatėje iškovotus mandatus gali rikiuotis ketvirti, ir dar 5 mandatus susirinkti vienmandatėse apygardose. Iš viso šiai partijai analitikai šiame braižomame scenarijuje prognozuoja 15 mandatų.
 
Tuo tarpu konservatoriai, jei išsipildytų šis scenarijus, galimai surinktų 45 mandatus, „valstiečiai“ – 34 mandatus, socialdemokratai – 23, Liberalų sąjūdis – 10. Prognozuojama, kad LLRA-KŠS surinktų 7 mandatus, dar 15 mandatų gautų nepriklausomi kandidatai.
 
Taigi, tęsiama nutekėjusiame dokumente, šio scenarijaus atveju TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio blokas turėtų 55 mandatus, o LVŽS ir LLRA blokas 41 mandatą.
 
„Tokiu atveju valdančioji koalicija priklausytų nuo LSDP ir Darbo partijos preferencijų, kurį bloką paremti. Jei LSDP nusprestų prisidėti prie tradicinių centro dešinės partijų bloko ir sudaryti vaivorykštinę „Santarvės” koaliciją – tokiu atveju užtektų trijų – TS-LKD, LSDP ir Liberalų sąjūdžio partijų valdančiajai daugumai sudaryti“, – rašoma dokumente.
 
Įvertinta koalicijos galimybė su Darbo partija ir liberalais
 
Neatmetama galimybė, kad koaliciją suformuoti galėtų padėti ir „darbiečiai“. Tačiau tokia tikimybė – kad koaliciją konservatoriai formuotų su „darbiečiais“ ir liberalais – vertinama veikiau kaip matematinė.
 
„Šio scenarijaus atveju tikėtinos užsitęsusios, ilgos ir permainingos derybos (Izraelio ar net Belgijos pavyzdžiu) bei galbūt vyriausybės patvirtinimas tik iš antro ar trečio karto, mažesnėms partijoms (LSDP ir DP) manevruojant bei turint auksinius balsus derantis dėl neproporcingai didelės politinės įtakos bei pozicijų“, – akcentuojama dokumente.
 
Užsiminė apie A. Juozaičio ir R. Žemaitaičio jėgų galimą funkciją
 
Visgi pabrėžiama, kad galimos ir kitos šio scenarijaus variacijos, kurios atkartotų 2008 m. situaciją, kai nuo A. Valinsko vedamos Tautos prisikėlimo partijos apsisprendimo priklausė, kuris politinis blokas formuos Vyriausybę.
 
Arvydas Juozaitis. Plakatas Pilaitės rajone. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Konservatorių manymu, A. Valinsko partijos vietą galėtų užimti tiek Arvydo Juozaičio, tiek Remigijaus Žemaitaičio vedami politiniai dariniai. Tačiau jų patekimo į Seimą galimybės šiame scenarijuje vertinamos kaip nedidelės.
 
„Kas galėtų būti TPP vietoje per šiuos rinkimus? Kandidatai: A. Juozaičio vadovaujama politinė koalicija arba Žemaitaičio vadovaujama politinė koalicija, jei joms visgi pavyktų peržengti penkių procentų kartelę“, – samprotauja konservatoriai.
 
Antrasis scenarijus – liberalų partijų dingimas iš politinio žaidimo
 
Antrasis scenarijus pavadintas skambiai – „Liberalų išnykimas ir protestas prieš valstybę“. Konservatorių manymu, yra tikimybė, kad TS-LKD laimės rinkimus daugiamandatėje apygardoje bei absoliučią daugumą vienmandačių apygardų keturiuose didžiuosiuose miestuose. Tačiau, akcentuoja analizę atlikę analitikai, analogiškos sėkmės gali nesulaukti abi liberalų partijos, kurios yra labai svarbios, siekiant konservatoriams formuoti valdančiąją koaliciją.
 
Konservatoriai neatmeta, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms liberalų rinkėjas dėl „strateginio balsavimo“ efekto gali rinktis TS-LKD. O tai būtų pagrindinė priežastis, kodėl tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija neperkoptų 5 proc. daugiamandatės apygardos kartelės.
Aptardami antrojo scenarijaus prielaidas, konservatoriai vėl samprotauja, kad rinkimuose gali gerai pasirodyti Darbo partija. Taip pat, kad 5 proc. barjerą, apsijungus trims mažesniosioms partijoms, gali perlipti A. Juozaičio ir N. Puteikio blokas.
 
Konservatoriai mini ir kitus šio scenarijaus išsipildymui reikšmingus veiksnius: tai visuomenės apatiškumo sustiprėjimas, mažesnis nei vidutinis balsavimo aktyvumas, besimobilizuojantis protesto bei sąmokslo teorijomis tikintis elektoratas.
 
Veikiant visoms šioms aplinkybėms, prognozuoja konservatoriai, TS-LKD galėtų surinkti apie 40 mandatų, LVŽS – 35, LSDP – 26, Darbo partija – 19, LLRA – 7 mandatus, o A. Juozaičio ir N. Puteikio koalicinis sąrašas – 7 mandatus. Dar 7 kėdes Seime galėtų užsėsti nepriklausomi kandidatai.
 
Konservatoriai neturi galimybių formuoti daugumos
 
Jei susiklostytų šis pesimistiniu laikomas scenarijus, rašoma dokumente, konservatoriai, nepaisant gauto didesnio mandatų skaičiaus, liktų be didesnių galimybių sudaryti koaliciją.
 
„Šio scenarijaus atveju TS-LKD, nors šiek tiek padidina mandatų skaičių, tačiau lieka iš esmės vienintele opozicine jėga kairiųjų ir protesto, populistinių ir antisisteminių partijų blokui“, – rašoma politinėje apžvalgoje.
 
Tekste taip pat pažymima, kad šis scenarijus keltų ir tam tikrų rizikų Lietuvos orientacijai į Vakarus.
 
„Galima prognozuoti, kad tokiu atveju iškiltų labai sudėtingas uždavinys ginti valstybingumą ir vakarietišką orientaciją nuo prasiskolinusios „satelitinės valstybės“ pavojaus“, – rašoma analizėje.
 
Trečiasis scenarijus: viltys dedamos geram I. Šimonytės ir G. Landsbergio pasirodymui
 
Galiausiai trečiuoju – optimistiniu scenarijumi – piešiamos pozityvios dešiniosioms opozicinėms partijoms perspektyvos. Šis hipotetiškai sumodeliuotas scenarijus pavadintas „Laiminti centro dešiniųjų koalicija“.
 
Paskutinio ir partijai patraukliausio scenarijaus strategines prielaidas konservatoriai pirmiausiai sieja su I. Šimonytės galimybėmis didinti visuomenės palankumą konservatorių partijai. Visgi, kad analizėje optimistiniu traktuojamas scenarijus susiklostytų ir realybėje, reikalingas taip pat geras partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasirodymas. Kaip teigiama dokumente, G. Landsbergis mažų mažiausiai turėtų pakartoti sėkmingą pasirodymą Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje, o konservatoriai laimėtų likusias 6 Kauno miesto bei 1 Kauno rajono apygardą.
 
„Atnaujinus ir sustiprinus TS-LKD sąrašą Kaune, kaip rodo soc. tyrimai, tam yra palanki padėtis ir didelė tikimybė“, – pažymima analizėje.
Atitinkamai, kad susiklostytų šis scenarijus turėtų gerai pasirodyti ir Laisvės partija. Tam, teigia konservatoriai, būtina R. Šimašiaus, kaip Vilniaus mero, populiarumą transformuoti į Laisvės partijos palaikymą daugiamandatėje apygardoje. Tai, samprotauja konservatoriai, leistų įveikti 5 proc. barjerą šiai neseniai susikūrusiai ir kol kas reitingų lentelės apačioje besirikiuojančiai partijai.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Dar viena prielaida – gerai turėtų pasirodyti ir V.Čmilytės-Nielsen vedamas liberalų sąjūdis.
 
„V. Čmilytės-Nielsen sėkminga lyderystė atnaujinus Liberalų sąjūdžio post-masiulinį įvaizdį miestuose bei kartu integruojant bei išnaudojant pragmatiškųjų regionų liberalų partijos administracinio tinklo dalį“, – rašoma dokumente.
 
Galiausiai, kad išsipildytų šis scenarijus, teigia konservatoriai, visuomenė turėtų imtis protestuoti prieš esančias nepotizmo ir neskaidrumo apraiškas valstybėje.
 
„Visuomeninis aktyvumas bei mobilizacija ̨ protestuojant prieš valdančiųjų nepotizmo, neskaidrumo ir korupcijos apraiškas bei to nulemtas didesnis nei vidutinis didžiųjų miestų gyventojų bei jaunimo aktyvumas rinkimuose“, – teigiama konservatorių atliktoje analizėje.
 
Galvosūkių formuojant valdančiąją daugumą nekiltų
 
Jei realybėje išsipildytų visos šios aplinkybės, dokumente prognozuojama, kad TS-LKD sąskaitoje po rinkimų rudenį būtų 54 mandatai, antroje vietoje su 26 mandatais rikiuotųsi LSDP, toliau „valstiečiai“ – 22 mandatai, liberalų sąjūdis – 11 mandatų, „darbiečiai“ pretenduotų į 10 mandatų, Laisvės partija į 6 mandatus, LLRA – 7 mandatai. Dar 5 mandatus pasidalintų kitų partijų kandidatai bei savarankiškai save išsikėlę politikai.
 
Kaip pabrėžiama dokumente, didelių galvosūkių, sudarant koaliciją išsipildžius šiam scenarijui, nekiltų.
 
„Šio scenarijaus atveju Centro dešinės koalicijai sudaryti užtenka TS-LKD (54), Liberalų sąjūdžio (11) ir Laisvės partijos (6) atstovų sutvirtinant daugumą dar keletu savarankiškai išsikėlusių kandidatų“, – teigiama dokumente. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 18:55

Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai reitinguos TS-LKD kandidatų daugiamandatėje apygardoje sąrašą.
 
„Partijos bendruomenė šį savaitgalį spręs, kuriuos bendražygius vertina kaip vienus aktyviausių, geriausiai pažįsta ir kurie gali labiausiai prisidėti įgyvendinant TS-LKD rinkimų programoje numatytus tikslus“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Atsižvelgiant į vis dar išliekančią COVID-19 infekcijos grėsmę ir siekiant maksimalaus saugumo, partijos nariai reitingavimą atliks trimis būdais: skyriuose, internetu ir paštu.
 
Reitingavimas skyriuose ir internetu vyks sekmadienį nuo 8 iki 18 val. Balsavimas paštu prasidėjo birželio 12 d. Partijos sąrašo reitingavimas internetu organizuojamas pirmą kartą, praneša TS-LKD viešųjų ryšių tarnyba.
 
Balsuojant skyriuose bus laikomasi visų saugumo reikalavimų, o kai kuriuose miestuose balsavimas vyks atvirose erdvėse. Vilniuje reitingavimas vyks specialiai įrengtoje palapinėje V. Kudirkos aikštėje nuo 8 iki 18 val.
 
Reitingavimo rezultatai bus suskaičiuoti ir paskelbti viešai pirmadienį.
 
Galutinį partijos sąrašą po sąrašo lyderės ir pirmininko bendrų galimų korekcijų tvirtins TS-LKD taryba liepos viduryje.
 
ELTA primena,  kad sąrašo pirmuoju numeriu  įrašyta Ingrida Šimonytė, o antruoju ­– partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Sąraše yra visi TS-LKD frakcijos Seime nariai, išskyrus Ireną Degutienę, kuri baigia aktyvią politinę veiklą, ir Mantą Adomėną bei Raimundą Martinėlį, kurie rinkimuose dalyvaus tik vienmandatėse apygardose kaip save išsikėlę kandidatai.
 
Sąraše yra naujų, tačiau visuomenei gerai žinomų asmenybių: buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, psichiatras Linas Slušnys, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, visuomenininkas Kristijonas Bartosevičius, ekonomistė, mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė, tarptautinės politikos ekspertas Matas Maldeikis, buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė, strateginio planavimo ir viešojo sektoriaus reformų ekspertė Giedrė Balčytytė, buvęs aplinkos viceministras Dalius Krinickas ir kiti.
 
Tiksli visų kitų kandidatų eilė paaiškės po reitingavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 00:03

Pristatytas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 2020 m. Seimo rinkimų programos projektas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmadienį paviešino savo programos projektą artėjantiems Seimo rinkimams. Kaip skelbiama, partijos programos pagrindiniai principai – laisva valstybė, orus žmogus ir normali politika.
 
Konservatorių rinkimų programoje iškeliami 7 iššūkiai, kylantys Lietuvai: šlubuojanti demokratija ir chaotiškas viešasis valdymas, galimybių nelygybė ir skirtingos starto pozicijos mūsų vaikams, nesubalansuota sveikatos apsaugos sistema, išsikvėpęs ekonominis modelis, augantis nedarbas, gilėjanti socialinė atskirtis ir demografinė žiema, grėsmės valstybingumui bei neatsakinga ir aplinkai žalinga veikla.
 
Pasak TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, Lietuvoje būtina gerinti tarpusavio pasitikėjimą ir politikos kokybę. Jo teigimu, „mažiau yra geriau“ – kartais, pabrėžė konservatorių lyderis, geriau atlikti mažiau veiksmų, tačiau kokybiškų.
 
„Man rodos, kad universalių ir visuomenę vienijančių temų sparčiai mažėja, todėl, kad politikams neapsimoka kalbėti taip, kas visuomenę jungtų. Jie daug dažniau ima ieškoti temų, kas išskirtų juos, leistų atstovauti nedidelei grupei žmonių. Tolydžio tas mažesnės grupės, temos ieškojimas darosi vis grėsmingesnis, aštresnis, radikalesnis. Tai yra antipodas susitarimui, tai yra antipasitikėjimo kūrimas“, – projekto pristatyme Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sakė G. Landsbergis.
 
Tikslai sveikatos sektoriuje ir švietime
 
Šalia kiekvieno iškelto iššūkio TS-LKD siūlo ir galimus sprendimų būdus. Siūloma grąžinti prestižą valstybės tarnybai, mažinti priimamų įstatymų skaičių, užtikrinti prieinamą ugdymą, gerinti švietimo kokybę, pakeisti mokytojų padėtį. Konservatoriai siūlo įgyvendinti „Tūkstantmečio“ gimnazijų projektą – kiekviename rajone užtikrinti bent po vieną „kokybiškai aprūpintą gimnaziją-daugiafunkcį centrą“, kurių infrastruktūra, veiklomis ir paslaugomis galėtų pasinaudoti visos regiono mokyklos. Išsikeliamas tikslas – kad Lietuva patektų į PISA reitingo 10-uką.
 
TS-LKD. Daiiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorių programos projekte taip pat įrašyta, kad bus siekiama mažinti kultūrinę atskirtį tarp miestų ir regionų, įgyvendinti skaitmenizacijos sprendimus, stiprinti šeimos gydytojo savarankiškumą, gerinti gyventojų psichologinės pagalbos pasiekiamumą, modernizuoti e.sveikatos sistemą, stiprinti regionų kompleksinės pagalbos centrus.
 
Dėmesys ekonomikai, pasiūlytas analogas Valstybiniam bankui
 
TS-LKD taip pat siūlo savitą analogiją dabar siūlomam įsteigti Valstybiniam bankui. Konservatorių siūlymu, būtų tikslinga įsteigti Lietuvos strateginių investicijų fondą, kuris būtų „skirtas telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir prioritetinėse ekonomikos srityse vykdyti investicijas“.
 
Taip pat pabrėžiamas siekis didinti gyventojų darbo užmokestį, skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai, didinti darbo našumą, gerinti sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, siekti pritraukti talentus ir susigrąžinti emigrantus, pritraukti ir skatinti investicijas į gamybą.
 
Siekiai aplinkosaugos ir gynybos sektoriuose
 
Projekte dėmesys skiriamas ir gynybai. Kaip sėkmės kriterijus 2025 metams nurodomas išlaidų gynybai didinimas – siekiama, kad BVP dalis gynybai iki 2025 m. pasiektų 2,5 proc. Taip pat skatinamas Šaulių sąjungos narių skaičiaus didėjimas, gyventojų nusiteikimas ginkluoto konflikto atveju ginti Lietuvą.
 
Prioritetai kartu teikiami ir visuomenės atsparumo propagandai stiprinimui, kovai su dezinformacija, NATO gynybinių pajėgumų mūsų regione plėtimui.
 
Kalbant apie aplinkosaugą, išsikeliamas tikslas, kad iki 2025 metų komunalinės atliekos būtų perdirbtos ne mažiau kaip 60 proc., padvigubintas nekertamų miškų plotas, pagerinta vandens telkinių būklė bei pasiektas geresnis rezultatas ekologinių inovacijų indekse.
 
G. Landsbergis: programa atspindi konservatorišką misiją
 
Pristatydamas partijos rinkimų programos projekto esminius elementus, TS-LKD lyderis G. Landsbergis tikino, kad programa visiškai atitinka konservatorišką politiką.
 
„Ji yra visiškai konservatoriška. Ji yra taip, kaip aš suprantu konservatorių, kaip partijos, misiją šiandien – padėti valstybėje rasti sutartį, išgryninti tai, kas yra valstybės interesas ir pamėginti sutelkti kitus bendram darbui. Jei konservatoriai pasiduotų identitetų pagundai, tai sumažintų valstybės atsparumą, susilpnintų valstybę ir konservatoriai negali sau to leisti“, – sakė G. Landsbergis.
 
Tuo tarpu TS-LKD rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie partijos programos projektą ir iššūkius viešųjų paslaugų srityje, pažymėjo, kad itin svarbu siekti tikslų be gailesčio įvairioms socialinėms visuomenės grupėms. Svarbiausia, pasak I. Šimonytės, racionaliai įvertinti gyventojų poreikius – ne vien dėl to, kad būtų gaila mažai uždirbančių mokytojų dėstytojų, medikų ar kitų specialistų.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Reikia grįžti prie ekonomizuoto vertinimo. (…) Mes, kaip visuomenė, turtėjame – to negalime paneigti, ažanga yra akivaizdi ir mums turtėjant norisi ne tik geresnės kokybės daiktų, kuriuos mes nešiojame, valgome, vartojame, bet taip pat ir geresnės kokybės viešųjų paslaugų. Tai yra visiškai natūralu“, – pabrėžė I. Šimonytė.
 
Pasak jos, tai supratus dialogas dėl viešųjų paslaugų kokybės ir išsivystymo taptų natūralus.
TS-LKD lyderiai pabrėžė, kad sulaukę kritikos dėl ankstesnių rinkiminių programų ilgumo, pastarąją programą stengėsi rengti koncentruotą, trumpesnę, išsigryninus svarbiausius tikslus ir kriterijus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.22; 13:14

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Ar įstengs TS-LKD peržengti priešiškumo tiems rinkėjams, kurie susirūpinę Garliavos mergaitės likimu, barjerą.

Iš pradžių priešiškumo nebuvo

Pasiremsiu TV3.lt skelbtu Jūratės Vaižgauskaitės straipsniu (2019.11.11) “ Garliavos istorijos aidai: kaip politikai kilo, krito, gynė ir išsižadėjo”, atkreipdamas dėmesį tik į TS-LKD pozicijos kaitą šioje istorijoje. Aš pats įdėmiai stebiu šią istoriją ir laikau straipsnyje pateikiamus faktus patikimais.

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1018442/garliavos-istorijos-aidai-kaip-politikai-kilo-krito-gyne-ir-issizadejo

TS-LKD partijos patriarchas Vytautas Landsbergis nevengė pareikšti savo nuomonę apie Garliavos įvykius, N. Venckienės dukterėčios paėmimą iš tetos ar teismų darbą. Daug kas prisimena V. Landsbergio kvietimą žmonėms „nestovėti po medžiu“. Jis ragino partiją nenusisukti nuo to, kas vyksta Garliavoje.

Šviežiai komentuodamas įvykius, kai Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra 2012 metų gegužės 17 dieną buvo perduota motinai,  žiniasklaidoje jis tikino, kad jo pozicija yra gana aiški. „Pozicija ir negali būti kitokia, tik vienašališka. Kitas atvejis būtų nusiplauti rankas ir nematyti, kas vyksta. Aš nemanau pasiduoti bandymams užčiaupti burną ir nepareikšti savo nuomonės“, – “Lietuvos Rytui” sakė politikas.

2012 metų pavasarį vykusiame konservatorių partijos suvažiavime V. Landsbergis ragino bendražygius atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Garliavoje, užsiminė apie, jo manymu, abejotiną teisėsaugos darbą, pedofilijos bylos tyrimo „blokavimą“.

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012 metų gruodžio mėnesį duotame interviu portalui bernardinai.lt V. Landsbergis sakė: „Aš manau, kad vis dėlto mes, Tėvynės sąjunga, stovėjome kažkokioje atsargioje pozicijoje, kuri galėjo būti ne tokia atsargi.

Kada atsirado priešiškumas

Bet galbūt galima už tą atsargumą atleisti, minėtame interviu tęsė V. Landsbergis. Elgėmės taip, kad neateitų dar blogesni. Aiškiai buvo galima spėti ir tai pasitvirtino – jie darys viską, kad Neringa Venckienė kurtų partiją. Šitame kambaryje sakiau jai: ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite. Atrodė, kad suprato. Bet ji turėjo kitus nuolatinius patarėjus, kurių, matyt, klausė ir kurie, matyt, jai sakė: taip visa Lietuva pakilusi, eisime ir visus nušluosime… Gal patikėjo moteriškė? Ji nėra didelio proto, atleiskite man. Jai pradėjo pūsti miglas, kad ji gali būti prezidente, kad ji tokį palaikymą turi“, – apie N. Venckienę ir konservatorių partijos poziciją Garliavos klausimu tuomet kalbėjo V. Landsbergis. 

Taip ir įvyko. Atsirado “Drąsos kelias” su jo idėjine lydere N. Venckiene. Partija įregistruota 2012 m. kovą, o spalį įvyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. “Drąsos kelias” jame gavo 7 vietas, TS-LKD – 30.

2013 metais pavasarį V. Landsbergis reziumavo santykius su N. Venckiene. Kai pradėjo aiškėti ta sudėtinga ir daug žmonių jaudinanti byla dėl mergaitės buvimo vienuose ar kituose namuose, kad ją galima „išimti“ kaip daiktą pagal antstolio specialiai sudarytus įgaliojimus ir su visa kariuomene, tai man atrodo, kad čia yra kažkas ne taip. <…> O jeigu man tai kelia klausimų ir kai kas nepatinka, ir aš apie tai pasakau, tai nereiškia, kad aš įstojau į N. Venckienės partiją“, – tuomet aiškino politikas.

Suprantamas TS-LKD priešiškumas “Drąsos keliui”, Seimo rinkimuose galimai atitraukusiam dalį konservatorių rinkėjų kitų partijų naudai arba iš viso nenuėjusių balsuoti.

Artėja eiliniai Seimo rinkimai.

V. Landsbergio pranašystė “ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite” išsipildė. Galima tik spėlioti, kokia būtų buvusi TS-LKD pozicija aiškinantis tiesą galimos pedofilijos, žmogžudysčių, smurto prieš mergaitę istorijoje, jei “Drąsos kelias” nebūtų įkurtas, bet manyčiau, kad teigiama.

Artėjant Seimo rinkimams Garliavos įvykių atžvilgiu aktyvūs rinkėjai pasiskirstę į tris grupes.

Spėju, didžiausią grupę sudaro abejingieji.

Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Kita grupė įsitikinusi, kad pedofilija buvo, ją dengia teisėtvarka ir teisėsauga, mergaitė pagrobta, panaudojant prieš ją smurtą, ir ji arba negyva, arba psichiatrinėje po tokių psichinių traumų, arba, geriausiu atveju, slepiama svetimoje šalyje, nežinia kokiose sąlygose.

Trečioji grupė įsitikinusi, kad viskas vyksta pagal Lietuvos įstatymus ir tarptautines konvencijas – įrodyta, kad žmogžudystės ir nelaimingi atsitikimai niekaip su pedofilija nesusiję, nes pedofilijos nebuvo, o mergaitę saugo įstatymai, ji yra saugi.

Sprendžiant iš komentarų socialiniuose tinkluose, komentarų po straipsniais portaluose antrosios grupės šalininkų kur kas daugiau, negu trečiosios, arba bent jau jie žymiai aktyvesni.

Jei TS-LKD atsieti nuo rinkėjų, tai ji, bent formaliai, priklauso trečiajai grupei. Tai patvirtina ir pranešimas, kad vaikų psichiatras Linas Slušnys kandidatuos į Seimą TS-LKD sąraše. Šis vaikų psichiatras mergaitės smurtinį (mano nuomonė) atėmimo iš globėjos aktą pavadino teisiškai nesmurtiniu. Po to mergaitės likimu, kiek žinau, nesidomėjo.

Atlaidumas ir gailestingumas

Bet Deimante Stankūnaite susidomėjo Jungtinių Tautų specialus komitetas, įtraukęs ją į dingusių be žinios sąrašą, paaiškinant:

“Ataskaitiniu laikotarpiu buvo paduotas prašymas dėl neatidėliotinų veiksmų Deimantės Stankūnaitės atžvilgiu, seksualinio išnaudojimo aukos, įtariama, su tyliu motinos sutikimu ir dalyvaujant valstybės institucijoms, kuri dingo, sulaukusi 8 metų (skubių veiksmų prašymas Nr. 569/2019). Atsakyme valstybė narė informavo komitetą, kad Deimantė buvo surasta ir šiuo metu saugoma įstatymų. Nepaisant to, atstovas paprašė valstybės, šios Konvencijos Šalies, patvirtinti tikslią Deimantės buvimo vietą ir leisti susisiekti su ja. Kitas pranešimas bus išsiųstas valstybei, šios Konvencijos šaliai.”

Neringa Venckienė atvežama į teismą. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.

During the reporting period, a request for urgent action was registered on behalf of Deimantė Stankūnaitė (urgent action request No 569/2019) a victim of sexual exploitation allegedly committed with the mother’s acquiescence and the involvement of State authorities, who disappeared at the age of 8. In its reply, the State party informed the Committee that Deimantė had been found and was currently under the protection of the law. Nevertheless, the representative requested the State party to confirm Deimantė’s exact whereabouts and allow contact with her. A follow-up note will be sent to the State party (iš oficialaus JT tinklalapio).

Viskas paprasta ir aišku, prašytojas nori įsitikinti, kad Deimantė gyva, ir sužinoti, kaip ji gyvena. Matyt, pagal tarptautines konvencijas tai – šventa prašytojo teisė, kurią, jei Deimantė gyva, yra visiškai nesunku įgyvendinti.

Dvi iš šešių krikščioniškų dorybių – atlaidumas ir gailestingumas. Jas labai naudinga žinoti einant į rinkimus su viešais pareiškimais. Taip pat, ir savų klaidų pripažinimas, pavyzdžiui, TS-LKD kandidatui į Seimą viešai pripažinus kažkada klydus, o dabar pakeitus nuomonę.

Be to, tylėjimas reiškia sutikimą. Negi TS-LKD sutinka, kad galimai valdančiąją partiją, pagrindinį jos konkurentą, į Seimo rinkimus vesiantis lyderis Garliavos istorijoje – be nuodėmės? Net po to, kai aštuonerius metus slėptas video įrašas, padarytas 2012 m. gegužės 17 d. namo viduje Garliavoje, neseniai buvo išsiųstas visoms suinteresuotoms valstybės institucijoms?

2020.06.14; 07:10

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Įdomu buvo pasiklausyti politikų ir politologų liaupsių prezidentui G. Nausėdai jo prezidentavimo metinių proga per LRT radiją.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1183302/liaupses-prezidentui-giria-uz-nora-i-lietuvos-politika-inesti-inteligentiskumo

Suprantama, gimtadienio proga kiekvienas stengiasi surasti ir pažymėti tik gerąsias solinezanto savybes. Tik vargu ar tai tinka, paminint politinį gimtadienį ir dar palyginant politinį solinezantą su jo pirmtaku pastarojo nenaudai.

Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Seime Ramūnas Karbauskis aukštai įvertino Prezidento sukalbamumą. Jis įsitikinęs, kad šalies vadovas yra stiprus, o vis labiau pasigirstantys nuogąstavimai, kad Prezidentūros institucija yra silpnesnė, nei kad Dalios Grybauskaitės vadovavimo metu, nėra pagrįsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija). nuotr.

Pasak jo, jeigu G. Nausėda imasi ieškoti kompromiso, sutarimo diskusijoje, tai jis nėra silpnas, o atvirkščiai – rodo savo stiprybę. „Aš manau, kad silpnumas yra tame, kai daužoma per stalą ar įžeidinėjama kokia nors kita valdžios institucija. Tai yra silpnumas, – tvirtino R. Karbauskis. – Ieškojimas kompromiso, galėjimas nusileisti nėra kažkoks tai silpnumas.“

Kalbai pakrypus apie susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, „valstiečių“ lyderis pasidžiaugė, kad dabartinis šalies vadovas neprimeta savo griežtos nuomonės, kaip kad, esą, darytų D. Grybauskaitė.

„Ji tiesiog nebūtų bendravusi daugiau iš viso. Būtų visiems uždarytas kelias į Prezidentūrą, būtų pareiškimai buvę visokiausi. O dabartinis prezidentas pakartoja savo nuomonę, mes tą nuomonę gerbiame, tačiau mes turime kitą nuomonę“, – konstruktyviu prezidento G. Nausėdos bendravimu džiaugėsi R. Karbauskis.

Gyrė Prezidentą dauguma kalbėjusių. Tik dvi nuomonės buvo atsargesnės.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen pastebėjo, kad pirmuosius G. Nausėdos ir paskutiniuosius Dalios Grybauskaitės prezidentavimų metus lyginti nėra korektiška. Pasak jos, lyginti aštuonerių metų D. Grybauskaitės patirtį su vos vienerių metų dabartinio šalies vadovo patirtimi tiesiog negalima.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Panašiai kalbėjo ir TS-LKD partijos pirmininkas, opozicijos pirmininkas Seime Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, nors šalies vadovas nusipelno įvertinimo kaip „žmogus, aktyviai ieškantis savo politinės pozicijos politiniame gyvenime“, tačiau Prezidentui vis dėl to neretai trūksta drąsesnio  žodžio.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Valdančiosios Seimo daugumos lyderio džiūgavimas dėl sutarimo su Prezidentu leidžia paklausti, o gal mes jau turime Lietuvoje naują politinę koaliciją – prezidentas Gitanas Nausėda + Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis + Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Kuo čia dėtas V. Tomaševskis? Ogi – R. Karbauskio paminėtoje kitokioje valdančiosios daugumos nuomonėje, negu Prezidento, susisiekimo ministro istorijoje.  

Argi Prezidentas negalėjo viešai bent paprašyti Seimo valdančiosios daugumos imtis interpeliacijos susisiekimo ministrui, kurią, spėju, ir opozicija palaikytų. Valdančioji dauguma turėtų rimtai susimąstyti, kaip atsisakymas patenkinti tokį Prezidento prašymą atsilieps Seimo rinkimų spalio 11 rezultatams.

Tačiau Prezidentas, matyt, vardan naujos politinės koalicijos stabilumo  viso labo nurodė, kad dėl Seimo pozicijos ministro atžvilgiu kaltas V. Tomaševskis (pasirodo, diriguojantis Seimui, net nebūdamas Seimo nariu, – K.S.).

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-apie-susisiekimo-ministro-skandala-raktelis-yra-ne-pas-premjera-ir-ne-pas-pona-karbauski.d?id=84397891

Dar prieš tai Prezidentas, kurio reitingai tebėra aukšti ir jis įtakoja visuomenės nuomonę sau palankia kryptimi, šitaip prognozavo būsimo Seimo valdančiąją daugumą:

„Yra nemaža tikimybė, kad jei per artimiausius mėnesius neįvyks kažkokių nemalonumų šiai partijai, jie (LVŽS) turi galimybę formuoti centro kairės koaliciją“, – interviu TV3 žinioms gegužės 26 d. sakė šalies vadovas.

Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-valstieciai-po-rinkimu-gali-formuoti-centro-kaires-koalicija.d?id=84368149

Balandžio 20-30 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“ atliko apklausą, kurioje teirautasi, kas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas. Joje pirmavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė su 18,5 proc. R. Karbauskio rezultatas – 2,2 proc.

Pasakykite man, kaip partija, už kurios lyderį pasisako 2,2 proc. respondentų, naujajame Seime gali tikėtis formuoti valdančiąją koaliciją. Nebent visos partijos ir Prezidentas rinkimų išvakarėse susivienytų prieš partijų reitinguose pirmaujančią TS-LKD. Sąmoningai, ar ne, Prezidentas, panašu, jau suka šia kryptimi.

2020.05.29; 17:06

Kęstutis Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, sulaukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kvietimo, jungiasi prie partijos komandos ir dalyvaus Seimo rinkimuose.
 
„TS–LKD yra ta partija, kuri labai tvirtai atsigręžė į modernias, žaliąsias idėjas. Stipri partijos vertybinė nuostata, kad esminės aplinkos problemos (tvari miškų politika, stiprinama ir įgalinta aplinkos kontrolė, neperdirbamų atliekų prevencija, miestų plėtra su išvystyta infrastruktūra) bus atsispindėta partijos programoje ir sulauks politinio dėmesio, lėmė mano apsisprendimą jungtis prie šios politinės jėgos.
 
Mane ypač džiugina, kad TS-LKD klauso ir įsiklauso į ekspertų nuomones, nebijo įsipareigoti struktūrinėms pertvarkoms aplinkosaugos srityje. Todėl parodytas pasitikėjimas ir kvietimas prisijungti prie komandos, kandidatuoti Seimo rinkimuose man yra didelis įvertinimas ir pasitikėjimo ženklas”, – sprendimą komentuoja Kęstutis Navickas.
 
„Kęstutį Navicką vertinu kaip gerą ir principingą aplinkosaugos specialistą, kuris net ir spaudžiamas interesų grupių sugebėjo išlaikyti tvirtą stuburą, įgyvendinti svarbias reformas aplinkosaugos srityje. Kęstutis yra Sąjūdžio žmogus, reikšmingai prisidėjęs prie žaliųjų judėjimo atsiradimo Lietuvoje. Todėl pakvietėme K. Navicką prisijungti prie komandos ir tai daryti ne kur kitur, o Klaipėdoje. Klaipėda susiduria su rimtais aplinkosauginiais iššūkiais, ką pademonstravo „Grigeo“ skandalas, pietinės miesto dalies tarša ir nuolatinis konfliktas su uostu dėl aukštesnių aplinkosaugos standartų taikymo. K. Navickas dirbdamas ir daug laiko šiuo metu praleidžia būtent Klaipėdoje. Taip pat konsultuoja ir mūsų frakciją Klaipėdos miesto taryboje aplinkos apsaugos klausimais, taip prisideda prie pokyčių uostamiestyje”, – teigia TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Pasak TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininko Arvydo Pociaus, pokalbiai dėl kandidatavimo su K. Navicku vyko jau kurį laiką, ir skyriaus taryba išreiškė palaikymą jo kandidatūrai. Dėl to, kurioje vienmandatėje apygardoje kandidatuos K. Navickas, bus apsispręsta konsultuojantis su TS-LKD Centriniu rinkimų štabu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.05; 10:11

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr..

Buvusi finansų ministrė ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė teigia, kad sutikusi vesti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą Seimo rinkimuose, šiai partijai elektoratą išplėsti neleidžiančių „stiklinių lubų“ „pramušti“ nesistengs.
 
Politikės tvirtinimu, rinkimuose vesdama konservatorių sąrašą bei kartu siekdama Vyriausybės vadovės posto, taikysis į tuos žmonės, kurie yra pasiilgę racionalesnės politikos.
 
Panašius reikalavimus, tvirtina ji, keltų ir politiniams partneriams, jei visgi konservatoriams tektų formuoti valdančiąją daugumą.
 
Eltai duotame interviu I. Šimonytė taip pat teigė, kad kol kas per anksti įvardinti tas politines jėgas, su kuriomis ji matytų ar priešingai – net neįsivaizduotų bendradarbiavimo po rudenį įvyksiančių rinkimų. Politikė tikra tik dėl to, kad tai, jog ji, eidama ministrės pirmininkės pareigas, nesusidurtų su problema, kuri ištiko dabartinį premjerą Saulių Skvernelį. Tai, kad ji nepriklauso partijai, akcentuoja I. Šimonytė, priešingai nei S. Skverneliui, tikrai nėra problema. Politikės įsitikinimu, dabartinės valdžios darbas strigo ne dėl to, kad premjeras nepriklauso „valstiečiams“, bet dėl to, kad pats siekė tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu.
 
Daug kalbama apie tai, ar Ingridai Šimonytei pavyks pramušti konservatorių lubas. Einate su šia mintimi kaip tikslu ar tiesiog sutikusi vesti partijos sąrašą turite kitų interesų?
 
Aš iš savo politinės patirties žinau: kad ir ką darytum, visada bus teorijų, kurių tu negali nugalėti. Tad šias teorijas aš paliksiu politologams, jų reikalas yra analizuoti, daryti išvadas, prognozuoti. Aš neinu lubų mušti, tiesiog apsvarsčiau ir priėmiau šį pasiūlymą, manau, kad žmonės pasirinks, o kiek tokių žmonių bus – pamatysime. Per prezidento kampaniją taip pat buvo prognozuojama daug visokiausių dalykų: kai kurie iš jų pasitvirtino, kai kurie ne. Manau, kad šiame procese visada smagiausias dalykas yra netikėtumas ir galimybė neįsipaišyti į teoriją. Aš neinu tam, kad kažką gelbėčiau, kaip kažkam gali pasirodyti… Tai buvo mano sprendimas, ar aš galiu prisiimti tokią atsakomybę, ar negaliu, ar aš galėsiu kažką žmonėms pasiūlyti per kampaniją ir po jos, ar ne.
 
Tokiu atveju, kokia yra jūsų vizija, paskatinusi eiti konservatorių sąrašo priekyje. Jūs tapsite šios partijos rinkimų kampanijos veidu, jūs transliuosite pagrindines partijos idėjas. Kokie yra tikslai, kurių sieksite rudenį?
 
Daugiau bus galima apie tai pakalbėti, kai bus pristatyta programa ir sąrašas. O pačios politinės idėjos… Man atrodo, kad aš nenueisiu labai toli nuo tų dalykų, kurie buvo man asmeniškai svarbūs per prezidento rinkimų kampaniją… Prezidentinėje kampanijoje daug kas sakydavo, kad tai, ką aš kalbu, yra neįmanoma padaryti, nes tai gali padaryti tik Vyriausybė. Tai galbūt dabar bus galima pasižiūrėti, ar Vyriausybei bus įmanoma tai padaryti.
 
O kalbant tiksliau, tai mano pagrindinis noras būtų per kampaniją neformuoti kažkokių lūkesčių stebuklinėms pasakoms. Problemos, kurias mes turime spręsti: ar tai būtų žema ekonomikos (kuriama – ELTA) pridėtinė vertė, ar iš to kylančios problemos – mažas biudžetas ir gana sudėtingos padėties viešasis sektorius… Visi šie iššūkiai nėra kažkokiu stebukliniu būdu išsprendžiami. Aš nesu tas žmogus, kuris pasakytų, kad ateisiu ir iš nieko neimsiu, visiems duosiu, kad pensijų dydis bus toks, algos bus tokios… Aš manau, kad reikia užsibrėžti keletą esminių dalykų, kuriuos galima bent jau pradėti daryti per kadenciją, o ne šimtą reformų pradėti šimte sričių. Tik tuomet galima tikėtis, kad daliai žmonių, kurie yra pasiilgę nuosaikesnės ir racionalesnės politikos, tai atrodys svarbu.
 
Jūs prisiminėte prezidento kampaniją ir jos tąsą. Visgi dabar bent jau vienu atžvilgiu bus tam tikras, gal net esminis skirtumas. Kai jūs dalyvavote prezidento rinkimuose, konservatoriai jus rėmė iškeldami kaip savo kandidatę, o šiuo atžvilgiu jūs dalyvausite kartu su konservatoriais, kaip jų vedlė rinkimuose. Maža to, šiuo metu kalbama, kad konservatoriai liberalėja, kad esą yra du sparnai: vienas labiau konservatyvus, kitas – liberalus. Jūs matote tai kaip problemą? Bent jau iki Seimo rinkimų pabaigos jūs nebūsite tikrai partijos pirmininke, konservatoriai jį rinks po parlamento rinkimų. Įsivaizduojate savo funkciją, pavyzdžiui, telkti konservatorių partiją, šių dviejų, partijoje esamų ideologinių paradigmų, atžvilgiu?
 
Aš manau, kad žmonėms, kurie yra už (konservatorių – ELTA) partijos ribų, dažniau atrodo, o gal kartais jie net norėtų matyti, kad tos skirtys yra kažkokios labai didelės ir labai reikšmingos. Iš tiesų, aš jau ne pirmus metus būdama šioje bendruomenėje, dirbdama su tais, kurie turi galbūt kiek radikalesnį požiūrį ir tais, kurie turi ne tokį radikalų požiūrį, nematau didelės problemos bendradarbiaujant ir randant sutarimo taškus, atitinkančius konservatyvų požiūrį. Yra svarbu tradicija, yra svarbu istorija, yra svarbu šeima, tikėjimas yra svarbu. Yra svarbu tai, ką mes atsinešame iš savo praeities. Man regis, kad nėra didelės idėjinės skirties. Visada bus žmonių, kuriems vienas ar kitas žmogus asmeniškai yra nepriimtinas, gal viena kita nuostata. Bet čia reikėtų kelti klausimą, ar mes galime dirbti kitais klausimais. Praktikoje mes neturime kokių nors didelių nesutarimų, dėl kurių būtų iškilusi grėsmė frakcijos vienybei. Taip, buvo vienas ar kitas atvejis, kai mes turėjome skirtingas nuomones, buvo kolega Rimantas (Dagys – ELTA), kuris tiesiog pasitraukė iš frakcijos. Bet tokių dalykų atsitinka visoms politinėms jėgoms.
 
O galėtumėte įvardinti jau dabar asmenis ar asmenų tam tikrą ratą, su kuriais daugiausiai ir vyks jūsų darbas rinkimų kampanijoje ir po jos?
 
Manau, kad visi žmonės, kurie turi gerą valią ir talentų bei noro dalyvauti, ras savęs pritaikymą. Tiek ruošiant programą, tiek pretenduojant į kažkokias pozicijas vykdomojoje valdžioje, jei taip susiklostytų. Bet tai nėra šios dienos klausimas. Su savo komanda, su kuria aš daugiausiai laiko praleidžiu, bendradarbiauju ketvirtus metus. O kur jie suras sau pritaikymą, priklausys nuo to, kokie bus rinkimų rezultatai. Manau, kad šešėlinis kabinetas tikrai bus pristatytas kampanijos eigoje, matysime, kokios turėtų būti partijos pozicijos. Didelė dalis atsakymų susidėlios per rinkiminę kampaniją, o visi atsakymai – tik po rinkimų.
 
Dar vienas klausimas, kuris viešojoje erdvėje dažnai keliamas – tai jūsų partinė priklausomybė. Nemažai kritikos susilaukė premjeras Saulius Skvernelis, kad jis, nebūdamas „valstiečių“ partijoje, jų dominuojamame Seime yra premjeras. Jei susiklostytų taip, kad konservatoriai laimi ir jūs tampate premjere, nors nesate nei partijos pirmininkė, nei apskritai konservatorė… Yra problema tai, kad nepartiniai žmonės yra valdančiųjų lyderiai?
 
Tas, kas nori sakyti, kad tai yra problema – taip ir sakys. Man tai nėra problema dėl vienos paprastos priežasties. Tarp manęs ir pono Skvernelio yra vienas esminis skirtumas – aš niekada nebuvau tas žmogus, kuris išėjo į vadinamųjų politinių agentūrų rinką ir kuris žiūrėjo, kas gali duoti geresnį pasiūlymą 2016 m. sąrašui. Taip, aš partijai nepriklausiau, bet buvau Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, 2016 m. su ta pačia politine jėga nuėjau į Seimą ir, nepaisant visų spekuliacijų ir patarimų, ką man daryti, buvau šios partijos kandidatė prezidento rinkimuose. Niekada nesvarsčiau kitokios politinės afiliacijos. Aš svarsčiau tik tai, ar dalyvauti rinkimuose apskritai, ar tiesiog pasirinkti kitus dalykus. Tai (partinės priklausomybės klausimas – ELTA) man mažai svarbus dėl vienos priežasties – aš truputį kitaip matau partijų vietą.
 
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Man labai svarbu partijos, kaip demokratijos, institutas, bet aš kitaip matau jų vietą dabartiniame gyvenime. Daugeliui žmonių formali narystė neteikia didelės pridėtinės vertės. Tiesiog politika dėl to ir įdomi, kad tu nori joje dalyvauti, bet pati partinė karjera kaip tokia nėra pats įdomiausias dalykas. Man atrodo, kad partijoms yra neišvengiama ieškoti būdų, kaip atsiverti savo simpatikams – tiems, kurie norėtų dalyvauti rengiant programą, generuojant idėjas. Tad aš tuos dalykus matau truputėlį ramiau nei kiti žmonės, bandantys mane įspausti į kažkokį kampą.
 
O jei pažiūrėtume į tai struktūriškai? Sutikite, juk susiklosto specifiniai santykiai tarp valdančiosios jėgos ir jos į Vyriausybę deleguoto, tačiau partijai nepriklausančio asmens. Daugelis teigia, kad keista, kai valdančiosios partijos lyderis yra Seime, o tuo tarpu Vyriausybės galva nepriklauso partijai. Čia tarsi atsiranda užprogramuoti konfliktai. Kaip jūs manote – jei jūs tapsite Vyriausybės vadove ir liksite nepartine,  galėtumėte išvengti politikos procesui trukdančių susipriešinimų su valdančiąja dauguma?
 
Politikoje visko gali būti. Tokių precedentų Lietuvoje taip pat yra buvę, kai partijos pirmininkas buvo vienoje vietoje, o premjeras buvo kitas žmogus. Kai kurie iš jų baigėsi gana nesėkmingai. Bet mano nuomone, tai yra išminties klausimas. Ar gali du politikai savo ambicijas įžeminti tiek, kad jie dviese padarytų didesnę vertę nei kiekvienas atskirai? Mano nuomone, tai yra įmanoma. Bent jau mano būdui tai yra įmanoma.
 
Aš nesieksiu konkurencijos dėl konkurencijos. Man atrodo, kad tais nesėkmingais atvejais problema buvo ir tame, kad premjeras, nesantis partijos pirmininku visgi siekė tapti partijos pirmininku, siekė politinės karjeros ir turėjo aiškiai išreikštą partijos lyderio ambiciją. Aš ne kartą esu sakiusi, kad man tai nėra svarbu. Man svarbu turėti galimybę ten, kur galima daryti dalykus. Manau, kad mes tikrai sugebėtume sėkmingai ir aiškiai su Gabrieliumi Landsbergiu savo kompetencijas apsibrėžti ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Nekonkuravome iki šiol, tai kodėl turėtume tą daryti toliau.
 
Ar jau matytumėte koalicijos partnerius iš to, ką mes dabar galime matyti, žvelgdami į politikos procesą iš matomų reitingų tendencijų? Gal jau dabar turite nuostatas, su kuo būtų be galo sunku ar net neįmanoma bendradarbiauti, statyti koaliciją?
 
Aš manau, kad labai daug kas priklausys nuo to, kokios bus programinės dalyvaujančių partijų nuostatos. Manau, kad sudėtinga būtų bendradarbiauti su politinėmis jėgomis, kurių programos apsiribos – „bus gerai visiems“. Man atrodo, kad nėra didelės prasmės šiandien užsikalti kažkokius kuolus ir sakyti, kad su šitais tikrai eisime, nes jie yra laisvi žmonės. Netgi kalbant apie tuos, kurie atrodytų visiškai natūralūs koalicijos partneriai, tarkime, kaip Liberalų sąjūdis ar Laisvės partija, jeigu jos bus Seime, o tikiu, kad bus…
 
Bet yra ir tokių jėgų, kurios pačios pasisako, kad su konservatoriais jokiais atvejais neitų… Tai didelė dalis socialdemokratų. Tačiau yra nemažai dalykų, kuriuos aš su ne vienu socialdemokratu matau gana panašiai. Pavyzdžiui, kai mes kalbame apie viešojo sektoriaus būklę ir apie tai, kad mes nevykdome savo įsipareigojimų arba nedarome sprendimų, kurie leistų atliepti žmonių poreikį turėti gerą infrastruktūrą ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Tad bendrų taškų būtų galima surasti.
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Taigi nėra didelio tikslo nusipaišyti koalicijas iš anksto. Man regis, tai 2016 m. buvo tam tikra prasme ir Tėvynės sąjungos klaida, kai koalicija buvo labai aiškiai nupiešta ir vėliau gyvenimas parodė, kad viskas yra visiškai kitaip.
 
Apibendrinkime, koks, jūsų nuomone, yra pagrindinis kylantis iššūkis konservatoriams šiuose rinkimuose? Ar apskritai šiuo metu galėtumėte tokį įvardinti?
 
Manau, kad reikia tiesiog koncentruotis ne į tai, kad tau reikia kažkokį specialų iššūkį įveikti, o tiesiog eiti į rinkimus ir siūlyti tą darbotvarkę, kuri tau atrodo svarbi. Jeigu tu iš karto pradėsi galvoti, kad tu eini kovoti su kažkuo, tai tuomet tavo darbotvarkė bus gynybinė. Man atrodo, kad reikia darbotvarkės, kuri vestų tiesiog į priekį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 06:26

Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.

Konservatorių partijos bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ pirmininkas Paulius Saudargas ir krikdemų atstovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad džiaugiasi, jog Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, parlamentarė Ingrida Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose.
 
L. Kasčiūno teigimu, šie Seimo rinkimai spręs premjero klausimą, o I. Šimonytė, jo vertinimu, yra geriausia kandidatė šioms pareigoms.
 
Kartu politikai pareiškė viltį, kad būtent I. Šimonytės asmenybė padės partijai pramušti politologų įvardijamas TS-LKD rinkimines „lubas“.
 
„Labai teigiamai vertinu. Manau, kad šie rinkimai bus daugiau rinkimai dėl premjero – kas juo bus. Manau, kad šiandien tai (I. Šimonytė. – ELTA) yra geriausias žmogus, galintis eiti premjero pareigas. Manau, kad tai mus sustiprins, galbūt ir keis tas vadinamąsias mūsų rinkimines „lubas“, to tikiuosi. Tai yra lyderė, turinti kompetenciją, patikrinta įvairių išbandymų, iššūkių, visą laiką buvo šalia mūsų politinės jėgos ir sunkiomis akimirkomis, kai buvo labai sunkūs laikai, – neatsitraukė, nepasitraukė, visada prisiėmė atsakomybę, ėjo drąsiai į priekį“, – Eltai I. Šimonytės sprendimą vesti konservatorių sąrašą į Seimo rinkimus įvertino L. Kasčiūnas.
 
Politikas teigė turįs darbo su I. Šimonyte patirties, tad teigimai vertina jos savybes, o kalbėdamas apie „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, esą konservatoriai tokiu sprendimu liberalėja ir nusisuka nuo pamatiniu vertybių, L. Kasčiūnas replikavo, kad TS-LKD yra dvipusė partija, o R. Karbauskiui, pasak krikdemo, reikėtų pačiam išsiaiškinti vertybes.
 
„Ponas Ramūnas Karbauskis išvis turėtų labai aiškiai apsibrėžti, ką jis žino apie pamatines vertybes. Mes esame ideologiškai daugiabriaunė politinė jėga, turime du sparnus – nuosaikų, konservatyvų ir tą tautiškai krikščionišką demokratišką, ir tų dviejų sparnų buvimas kartu yra mūsų stiprybė. Aš neabejoju, kad tie sparnai toliau palaikys tą mūsų skrydį į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys taip pat teigė, kad jam, kaip krikščioniui demokratui, yra artimas I. Šimonytės požiūris į ekonominius-socialinius dalykus.
 
„I. Šimonytė yra ne kartą sakiusi, kad vokiškasis socialios rinkos modelis yra jai patinkanti koncepcija. Ji yra kildinama būtent iš krikščioniškosios etikos, socialinio mokymo. Taigi socialiniais klausimais turime daug sąlyčio taškų“, – sakė L. Kasčiūnas, priminęs Vokietijos pavyzdį – ten, jo teigimu, Krikščionių demokratų sąjunga ir Bavarijoje veikianti konservatyvesnė Krikščionių socialinė sąjunga kartu dirba jau ilgus metus.
 
„Atmeskime visas tas dabar priešininkų etiketes – čia yra desperacijos tam tikras ženklas, bandymas ieškoti kažkokių etikečių. Nemanau, kad jiems pavyks. Mes šioje vietoje dirbam kartu ne vienerius metus, vienas kitą gerbiame, suprantame. Jeigu dėl kažkokių dalyku ir nesutariame, tai sutariame nesutarti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
 
P. Saudargas: pas mus – tikri politikos profesionalai
 
L. Kasčiūnui antrino ir TS-LKD krikdemiškojo partijos flango vadovas P. Saudargas. Jo teigimu, I. Šimonytės asmenybė gali partiją nuvesti iki rekordinio rezultato Seimo rinkimuose.
 
„Vertinu pozityviai, I. Šimonytė puikiai pasirodė Prezidento rinkimuose ir manau, gali būti tas garvežys, kuris partiją išves į didesnį rezultatą, nei kada nors partija per rinkimus surinkdavo. Tuo būdu galėsime džiaugtis turėdami didesnę frakciją ir galimai formuoti Vyriausybę arba telkti atsakingų politinių jėgų branduolį, kuris prisiimtų atsakomybę už valstybės ateitį“, – Eltai sakė P. Saudargas.
Seimo nariai Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Vertindamas R. Karbauskio teiginius, kad TS-LKD nusisuka nuo pamatinių vertybių, P. Saudargas teigė, kad „valstiečių“ lyderis neturėtų komentuoti krikščioniškų vertybių, pats jų nepropaguodamas.
 
„Nežinau, kokioms vertybėms atstovauja pats ponas Karbauskis, savo veiksmais pastaruoju metu valdant Lietuvą – ypač pagonišką kultą propaguodamas, neturėtų komentuoti krikščioniškų vertybių galbūt apskritai. Nematau jokio nusisukimo (nuo vertybių. – ELTA), TS-LKD yra aiškiai apsibrėžę savo programiniuose dokumentuose, įstatuose visas nuostatas, jų laikomės“, – tęsė P. Saudargas.
 
Jo teigimu, konservatorių gretose yra tikrų profesionalų.
 
„Laimėjus rinkimus, prisiėmus atsakomybę už visą valstybę, užgriūna nemažai klausimų – ekonominiai, socialiniai, užsienio politikos, aplinkosaugos ir kiti. Turime labai daug žmonių, patyrusią komandą, tikrus profesionalus politikos, o ne tokius, kaip kažkada ponas Karbauskis kažkada parodė. Manau, kad atskirose srityse gali dirbti mūsų tikrai daug kompetentingų profesionalų, turinčių patirtį, savo nuomonę“, – pridūrė TS-LKD krikdemų vadovas.
 
Antradienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Seimo narė I. Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, primena ELTA.
 
TS-LKD taryba jau patvirtino pirmąją dalį partijos vienmandatininkų. Dėl epidemiologinės situacijos atidėjus savaitgalį turėjusį vykti partijos Tarybos posėdį, balsavimas organizuotas elektroniniu būdu pirmadienį ir antradienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 00:30

Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Parlamentarės Ingridos Šimonytės sprendimas vesti konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose turėtų atnešti daugiau galimybių partijai ir pritraukti daugiau rinkėjų balsų, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Visgi, pasak ekspertės, tai, kad konservatorių sėkmė rinkimuose stipriai priklauso nuo vieno asmens, partijai yra blogas ženklas.
 
„I. Šimonytės patrauklumas konservatoriams gali pritraukti šiek tiek daugiau rinkėjų. Kitaip tariant, jeigu rinkėjas Gabrieliaus Landsbergio nemato kaip potencialaus premjero, tai Šimonytė savo ruožtu turi premjerui būtinų savybių“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
 
Politologė įsitikinusi, kad I. Šimonytės sprendimas vesti konservatorių rinkimų sąrašą, nors ir atveria daugiau galimybių partijai, drastiškų pokyčių galutiniams Seimo rinkimų rezultatams greičiausiai neturės.
 
„Žinoma, savaime nėra taip, kad vien dėl to konservatoriai laimės rinkimus. Vien jos dalyvavimas nenulemia drastiškų pokyčių… Tai greičiau yra labai geras papildomas impulsas (konservatoriams. – ELTA)“, – patikino R. Urbonaitė.
 
„Be I. Šimonytės rinkimai konservatoriams būtų buvę gerokai liūdnesni. Žinoma, I. Šimonytė savaime nereiškia, kad jie (konservatoriai. – ELTA) bus tie, kurie formuoja valdančiąją daugumą“, – pridūrė ji.
 
R. Urbonaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose piliečiai, palaikantys I. Šimonytę, tačiau neigiamai vertinantys konservatorius, susidurs su dilema – kaip balsuoti rinkimų dieną.
 
„Vis dėlto rinkėjas nematys tik I. Šimonytės. Yra visa komanda, visa partija. Ir gali būti, kad rinkėjui imponuoja I. Šimonytė, bet gali būti, kad neimponuoja pati politinė partija, ir tada rinkėjas susiduria su dilema. Faktiškai jiems šios dilemos nebuvo arba ji nebuvo tokia aštri Prezidento rinkimuose“, – sakė ekspertė.
 
Politologė taip pat pripažįsta, kad ypač konservatyvių nuostatų rinkėjų daliai I. Šimonytė gali pasirodyti pernelyg liberali. Visgi, pasak ekspertės, politikės liberalumas nėra labai ryškus.
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Mes girdime ir kritiką iš kai kurių partijos narių bei kai kurių jau buvusių narių, kad I. Šimonytės liberalumas kai kuriems nėra visai priimtinas. Bet, iš kitos pusės, jos liberalumas nėra toks labai ryškus, ir ji paprastai savo teiginį sugeba pagrįsti. Tačiau, aišku, liberalesnio fono ji tikrai atneša į konservatorių partiją“, – sakė R. Urbonaitė.
 
Ekspertė įsitikinusi, kad būtent nuo konservatorių komunikacijos dabar priklauso, kaip partija sugebės į savo rinkimų strategiją įtraukti ir liberalesnę politinę mintį.
 
„Nuo konservatorių partijos rinkimų strategijos, komunikacijos priklausys, ar jie sugebės tai šiek tiek amortizuoti ir parodyti galimybę, kad galima išlaikyti šiokias tokias dvi linijas arba du pogrupius, ar jiems tai nepavyks“, – įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.
 
„Nemanau, kad balsų, kuriuos gali atnešti I. Šimonytė, bus daugiau nei tų, kurie pereis, pavyzdžiui, Rimantui Jonui Dagiui, net jeigu jis galiausiai tą partiją ir sukurs“, – pridūrė ji.
 
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Visgi, politologės teigimu, tai, kad konservatorių sėkmė rinkimuose labai priklauso nuo vieno asmens, partijai yra blogas ženklas.
 
„Tai, kad nuo vieno žmogaus taip viskas priklauso, turbūt nėra gera žinia pačiai partijai. Bet tai, kad šiandien šis žmogus, turintis populiarumą, sutiko dalyvauti rinkimuose (konservatoriams. – ELTA), žinoma, labai svarbu ir iš esmės keičia visą situaciją“, – pripažino MRU politologė.
 
Antradienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Seimo narė I. Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, primena ELTA.
 
TS-LKD taryba jau patvirtino pirmąją dalį partijos vienmandatininkų. Dėl epidemiologinės situacijos atidėjus savaitgalį turėjusį vykti partijos Tarybos posėdį, balsavimas organizuotas elektroniniu būdu pirmadienį ir antradienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 06:00