Kęstutis Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, sulaukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kvietimo, jungiasi prie partijos komandos ir dalyvaus Seimo rinkimuose.
„TS–LKD yra ta partija, kuri labai tvirtai atsigręžė į modernias, žaliąsias idėjas. Stipri partijos vertybinė nuostata, kad esminės aplinkos problemos (tvari miškų politika, stiprinama ir įgalinta aplinkos kontrolė, neperdirbamų atliekų prevencija, miestų plėtra su išvystyta infrastruktūra) bus atsispindėta partijos programoje ir sulauks politinio dėmesio, lėmė mano apsisprendimą jungtis prie šios politinės jėgos.
Mane ypač džiugina, kad TS-LKD klauso ir įsiklauso į ekspertų nuomones, nebijo įsipareigoti struktūrinėms pertvarkoms aplinkosaugos srityje. Todėl parodytas pasitikėjimas ir kvietimas prisijungti prie komandos, kandidatuoti Seimo rinkimuose man yra didelis įvertinimas ir pasitikėjimo ženklas”, – sprendimą komentuoja Kęstutis Navickas.
„Kęstutį Navicką vertinu kaip gerą ir principingą aplinkosaugos specialistą, kuris net ir spaudžiamas interesų grupių sugebėjo išlaikyti tvirtą stuburą, įgyvendinti svarbias reformas aplinkosaugos srityje. Kęstutis yra Sąjūdžio žmogus, reikšmingai prisidėjęs prie žaliųjų judėjimo atsiradimo Lietuvoje. Todėl pakvietėme K. Navicką prisijungti prie komandos ir tai daryti ne kur kitur, o Klaipėdoje. Klaipėda susiduria su rimtais aplinkosauginiais iššūkiais, ką pademonstravo „Grigeo“ skandalas, pietinės miesto dalies tarša ir nuolatinis konfliktas su uostu dėl aukštesnių aplinkosaugos standartų taikymo. K. Navickas dirbdamas ir daug laiko šiuo metu praleidžia būtent Klaipėdoje. Taip pat konsultuoja ir mūsų frakciją Klaipėdos miesto taryboje aplinkos apsaugos klausimais, taip prisideda prie pokyčių uostamiestyje”, – teigia TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Pasak TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininko Arvydo Pociaus, pokalbiai dėl kandidatavimo su K. Navicku vyko jau kurį laiką, ir skyriaus taryba išreiškė palaikymą jo kandidatūrai. Dėl to, kurioje vienmandatėje apygardoje kandidatuos K. Navickas, bus apsispręsta konsultuojantis su TS-LKD Centriniu rinkimų štabu.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.. Buvusi finansų ministrė ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė teigia, kad sutikusi vesti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą Seimo rinkimuose, šiai partijai elektoratą išplėsti neleidžiančių „stiklinių lubų“ „pramušti“ nesistengs.
Politikės tvirtinimu, rinkimuose vesdama konservatorių sąrašą bei kartu siekdama Vyriausybės vadovės posto, taikysis į tuos žmonės, kurie yra pasiilgę racionalesnės politikos.
Panašius reikalavimus, tvirtina ji, keltų ir politiniams partneriams, jei visgi konservatoriams tektų formuoti valdančiąją daugumą.
Eltai duotame interviu I. Šimonytė taip pat teigė, kad kol kas per anksti įvardinti tas politines jėgas, su kuriomis ji matytų ar priešingai – net neįsivaizduotų bendradarbiavimo po rudenį įvyksiančių rinkimų. Politikė tikra tik dėl to, kad tai, jog ji, eidama ministrės pirmininkės pareigas, nesusidurtų su problema, kuri ištiko dabartinį premjerą Saulių Skvernelį. Tai, kad ji nepriklauso partijai, akcentuoja I. Šimonytė, priešingai nei S. Skverneliui, tikrai nėra problema. Politikės įsitikinimu, dabartinės valdžios darbas strigo ne dėl to, kad premjeras nepriklauso „valstiečiams“, bet dėl to, kad pats siekė tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu.
Daug kalbama apie tai, ar Ingridai Šimonytei pavyks pramušti konservatorių lubas. Einate su šia mintimi kaip tikslu ar tiesiog sutikusi vesti partijos sąrašą turite kitų interesų?
Aš iš savo politinės patirties žinau: kad ir ką darytum, visada bus teorijų, kurių tu negali nugalėti. Tad šias teorijas aš paliksiu politologams, jų reikalas yra analizuoti, daryti išvadas, prognozuoti. Aš neinu lubų mušti, tiesiog apsvarsčiau ir priėmiau šį pasiūlymą, manau, kad žmonės pasirinks, o kiek tokių žmonių bus – pamatysime. Per prezidento kampaniją taip pat buvo prognozuojama daug visokiausių dalykų: kai kurie iš jų pasitvirtino, kai kurie ne. Manau, kad šiame procese visada smagiausias dalykas yra netikėtumas ir galimybė neįsipaišyti į teoriją. Aš neinu tam, kad kažką gelbėčiau, kaip kažkam gali pasirodyti… Tai buvo mano sprendimas, ar aš galiu prisiimti tokią atsakomybę, ar negaliu, ar aš galėsiu kažką žmonėms pasiūlyti per kampaniją ir po jos, ar ne.
Tokiu atveju, kokia yra jūsų vizija, paskatinusi eiti konservatorių sąrašo priekyje. Jūs tapsite šios partijos rinkimų kampanijos veidu, jūs transliuosite pagrindines partijos idėjas. Kokie yra tikslai, kurių sieksite rudenį?
Daugiau bus galima apie tai pakalbėti, kai bus pristatyta programa ir sąrašas. O pačios politinės idėjos… Man atrodo, kad aš nenueisiu labai toli nuo tų dalykų, kurie buvo man asmeniškai svarbūs per prezidento rinkimų kampaniją… Prezidentinėje kampanijoje daug kas sakydavo, kad tai, ką aš kalbu, yra neįmanoma padaryti, nes tai gali padaryti tik Vyriausybė. Tai galbūt dabar bus galima pasižiūrėti, ar Vyriausybei bus įmanoma tai padaryti.
O kalbant tiksliau, tai mano pagrindinis noras būtų per kampaniją neformuoti kažkokių lūkesčių stebuklinėms pasakoms. Problemos, kurias mes turime spręsti: ar tai būtų žema ekonomikos (kuriama – ELTA) pridėtinė vertė, ar iš to kylančios problemos – mažas biudžetas ir gana sudėtingos padėties viešasis sektorius… Visi šie iššūkiai nėra kažkokiu stebukliniu būdu išsprendžiami. Aš nesu tas žmogus, kuris pasakytų, kad ateisiu ir iš nieko neimsiu, visiems duosiu, kad pensijų dydis bus toks, algos bus tokios… Aš manau, kad reikia užsibrėžti keletą esminių dalykų, kuriuos galima bent jau pradėti daryti per kadenciją, o ne šimtą reformų pradėti šimte sričių. Tik tuomet galima tikėtis, kad daliai žmonių, kurie yra pasiilgę nuosaikesnės ir racionalesnės politikos, tai atrodys svarbu.
Jūs prisiminėte prezidento kampaniją ir jos tąsą. Visgi dabar bent jau vienu atžvilgiu bus tam tikras, gal net esminis skirtumas. Kai jūs dalyvavote prezidento rinkimuose, konservatoriai jus rėmė iškeldami kaip savo kandidatę, o šiuo atžvilgiu jūs dalyvausite kartu su konservatoriais, kaip jų vedlė rinkimuose. Maža to, šiuo metu kalbama, kad konservatoriai liberalėja, kad esą yra du sparnai: vienas labiau konservatyvus, kitas – liberalus. Jūs matote tai kaip problemą? Bent jau iki Seimo rinkimų pabaigos jūs nebūsite tikrai partijos pirmininke, konservatoriai jį rinks po parlamento rinkimų. Įsivaizduojate savo funkciją, pavyzdžiui, telkti konservatorių partiją, šių dviejų, partijoje esamų ideologinių paradigmų, atžvilgiu?
Aš manau, kad žmonėms, kurie yra už (konservatorių – ELTA) partijos ribų, dažniau atrodo, o gal kartais jie net norėtų matyti, kad tos skirtys yra kažkokios labai didelės ir labai reikšmingos. Iš tiesų, aš jau ne pirmus metus būdama šioje bendruomenėje, dirbdama su tais, kurie turi galbūt kiek radikalesnį požiūrį ir tais, kurie turi ne tokį radikalų požiūrį, nematau didelės problemos bendradarbiaujant ir randant sutarimo taškus, atitinkančius konservatyvų požiūrį. Yra svarbu tradicija, yra svarbu istorija, yra svarbu šeima, tikėjimas yra svarbu. Yra svarbu tai, ką mes atsinešame iš savo praeities. Man regis, kad nėra didelės idėjinės skirties. Visada bus žmonių, kuriems vienas ar kitas žmogus asmeniškai yra nepriimtinas, gal viena kita nuostata. Bet čia reikėtų kelti klausimą, ar mes galime dirbti kitais klausimais. Praktikoje mes neturime kokių nors didelių nesutarimų, dėl kurių būtų iškilusi grėsmė frakcijos vienybei. Taip, buvo vienas ar kitas atvejis, kai mes turėjome skirtingas nuomones, buvo kolega Rimantas (Dagys – ELTA), kuris tiesiog pasitraukė iš frakcijos. Bet tokių dalykų atsitinka visoms politinėms jėgoms.
O galėtumėte įvardinti jau dabar asmenis ar asmenų tam tikrą ratą, su kuriais daugiausiai ir vyks jūsų darbas rinkimų kampanijoje ir po jos?
Manau, kad visi žmonės, kurie turi gerą valią ir talentų bei noro dalyvauti, ras savęs pritaikymą. Tiek ruošiant programą, tiek pretenduojant į kažkokias pozicijas vykdomojoje valdžioje, jei taip susiklostytų. Bet tai nėra šios dienos klausimas. Su savo komanda, su kuria aš daugiausiai laiko praleidžiu, bendradarbiauju ketvirtus metus. O kur jie suras sau pritaikymą, priklausys nuo to, kokie bus rinkimų rezultatai. Manau, kad šešėlinis kabinetas tikrai bus pristatytas kampanijos eigoje, matysime, kokios turėtų būti partijos pozicijos. Didelė dalis atsakymų susidėlios per rinkiminę kampaniją, o visi atsakymai – tik po rinkimų.
Dar vienas klausimas, kuris viešojoje erdvėje dažnai keliamas – tai jūsų partinė priklausomybė.Nemažai kritikos susilaukė premjeras Saulius Skvernelis, kad jis, nebūdamas „valstiečių“ partijoje, jų dominuojamame Seime yra premjeras. Jei susiklostytų taip, kad konservatoriai laimi ir jūs tampate premjere, nors nesate nei partijos pirmininkė, nei apskritai konservatorė… Yra problema tai, kad nepartiniai žmonės yra valdančiųjų lyderiai?
Tas, kas nori sakyti, kad tai yra problema – taip ir sakys. Man tai nėra problema dėl vienos paprastos priežasties. Tarp manęs ir pono Skvernelio yra vienas esminis skirtumas – aš niekada nebuvau tas žmogus, kuris išėjo į vadinamųjų politinių agentūrų rinką ir kuris žiūrėjo, kas gali duoti geresnį pasiūlymą 2016 m. sąrašui. Taip, aš partijai nepriklausiau, bet buvau Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, 2016 m. su ta pačia politine jėga nuėjau į Seimą ir, nepaisant visų spekuliacijų ir patarimų, ką man daryti, buvau šios partijos kandidatė prezidento rinkimuose. Niekada nesvarsčiau kitokios politinės afiliacijos. Aš svarsčiau tik tai, ar dalyvauti rinkimuose apskritai, ar tiesiog pasirinkti kitus dalykus. Tai (partinės priklausomybės klausimas – ELTA) man mažai svarbus dėl vienos priežasties – aš truputį kitaip matau partijų vietą.
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Man labai svarbu partijos, kaip demokratijos, institutas, bet aš kitaip matau jų vietą dabartiniame gyvenime. Daugeliui žmonių formali narystė neteikia didelės pridėtinės vertės. Tiesiog politika dėl to ir įdomi, kad tu nori joje dalyvauti, bet pati partinė karjera kaip tokia nėra pats įdomiausias dalykas. Man atrodo, kad partijoms yra neišvengiama ieškoti būdų, kaip atsiverti savo simpatikams – tiems, kurie norėtų dalyvauti rengiant programą, generuojant idėjas. Tad aš tuos dalykus matau truputėlį ramiau nei kiti žmonės, bandantys mane įspausti į kažkokį kampą.
O jei pažiūrėtume į tai struktūriškai? Sutikite, juk susiklosto specifiniai santykiai tarp valdančiosios jėgos ir jos į Vyriausybę deleguoto, tačiau partijai nepriklausančio asmens. Daugelis teigia, kad keista, kai valdančiosios partijos lyderis yra Seime, o tuo tarpu Vyriausybės galva nepriklauso partijai. Čia tarsi atsiranda užprogramuoti konfliktai. Kaip jūs manote – jei jūs tapsite Vyriausybės vadove ir liksite nepartine, galėtumėte išvengti politikos procesui trukdančių susipriešinimų su valdančiąja dauguma?
Politikoje visko gali būti. Tokių precedentų Lietuvoje taip pat yra buvę, kai partijos pirmininkas buvo vienoje vietoje, o premjeras buvo kitas žmogus. Kai kurie iš jų baigėsi gana nesėkmingai. Bet mano nuomone, tai yra išminties klausimas. Ar gali du politikai savo ambicijas įžeminti tiek, kad jie dviese padarytų didesnę vertę nei kiekvienas atskirai? Mano nuomone, tai yra įmanoma. Bent jau mano būdui tai yra įmanoma.
Aš nesieksiu konkurencijos dėl konkurencijos. Man atrodo, kad tais nesėkmingais atvejais problema buvo ir tame, kad premjeras, nesantis partijos pirmininku visgi siekė tapti partijos pirmininku, siekė politinės karjeros ir turėjo aiškiai išreikštą partijos lyderio ambiciją. Aš ne kartą esu sakiusi, kad man tai nėra svarbu. Man svarbu turėti galimybę ten, kur galima daryti dalykus. Manau, kad mes tikrai sugebėtume sėkmingai ir aiškiai su Gabrieliumi Landsbergiu savo kompetencijas apsibrėžti ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Nekonkuravome iki šiol, tai kodėl turėtume tą daryti toliau.
Ar jau matytumėte koalicijos partnerius iš to, ką mes dabar galime matyti, žvelgdami į politikos procesą iš matomų reitingų tendencijų? Gal jau dabar turite nuostatas, su kuo būtų be galo sunku ar net neįmanoma bendradarbiauti, statyti koaliciją?
Aš manau, kad labai daug kas priklausys nuo to, kokios bus programinės dalyvaujančių partijų nuostatos. Manau, kad sudėtinga būtų bendradarbiauti su politinėmis jėgomis, kurių programos apsiribos – „bus gerai visiems“. Man atrodo, kad nėra didelės prasmės šiandien užsikalti kažkokius kuolus ir sakyti, kad su šitais tikrai eisime, nes jie yra laisvi žmonės. Netgi kalbant apie tuos, kurie atrodytų visiškai natūralūs koalicijos partneriai, tarkime, kaip Liberalų sąjūdis ar Laisvės partija, jeigu jos bus Seime, o tikiu, kad bus…
Bet yra ir tokių jėgų, kurios pačios pasisako, kad su konservatoriais jokiais atvejais neitų… Tai didelė dalis socialdemokratų. Tačiau yra nemažai dalykų, kuriuos aš su ne vienu socialdemokratu matau gana panašiai. Pavyzdžiui, kai mes kalbame apie viešojo sektoriaus būklę ir apie tai, kad mes nevykdome savo įsipareigojimų arba nedarome sprendimų, kurie leistų atliepti žmonių poreikį turėti gerą infrastruktūrą ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Tad bendrų taškų būtų galima surasti. Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taigi nėra didelio tikslo nusipaišyti koalicijas iš anksto. Man regis, tai 2016 m. buvo tam tikra prasme ir Tėvynės sąjungos klaida, kai koalicija buvo labai aiškiai nupiešta ir vėliau gyvenimas parodė, kad viskas yra visiškai kitaip.
Apibendrinkime, koks, jūsų nuomone, yra pagrindinis kylantis iššūkis konservatoriams šiuose rinkimuose? Ar apskritai šiuo metu galėtumėte tokį įvardinti?
Manau, kad reikia tiesiog koncentruotis ne į tai, kad tau reikia kažkokį specialų iššūkį įveikti, o tiesiog eiti į rinkimus ir siūlyti tą darbotvarkę, kuri tau atrodo svarbi. Jeigu tu iš karto pradėsi galvoti, kad tu eini kovoti su kažkuo, tai tuomet tavo darbotvarkė bus gynybinė. Man atrodo, kad reikia darbotvarkės, kuri vestų tiesiog į priekį.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorių partijos bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ pirmininkas Paulius Saudargas ir krikdemų atstovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad džiaugiasi, jog Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, parlamentarė Ingrida Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose.
L. Kasčiūno teigimu, šie Seimo rinkimai spręs premjero klausimą, o I. Šimonytė, jo vertinimu, yra geriausia kandidatė šioms pareigoms.
Kartu politikai pareiškė viltį, kad būtent I. Šimonytės asmenybė padės partijai pramušti politologų įvardijamas TS-LKD rinkimines „lubas“.
„Labai teigiamai vertinu. Manau, kad šie rinkimai bus daugiau rinkimai dėl premjero – kas juo bus. Manau, kad šiandien tai (I. Šimonytė. – ELTA) yra geriausias žmogus, galintis eiti premjero pareigas. Manau, kad tai mus sustiprins, galbūt ir keis tas vadinamąsias mūsų rinkimines „lubas“, to tikiuosi. Tai yra lyderė, turinti kompetenciją, patikrinta įvairių išbandymų, iššūkių, visą laiką buvo šalia mūsų politinės jėgos ir sunkiomis akimirkomis, kai buvo labai sunkūs laikai, – neatsitraukė, nepasitraukė, visada prisiėmė atsakomybę, ėjo drąsiai į priekį“, – Eltai I. Šimonytės sprendimą vesti konservatorių sąrašą į Seimo rinkimus įvertino L. Kasčiūnas.
Politikas teigė turįs darbo su I. Šimonyte patirties, tad teigimai vertina jos savybes, o kalbėdamas apie „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, esą konservatoriai tokiu sprendimu liberalėja ir nusisuka nuo pamatiniu vertybių, L. Kasčiūnas replikavo, kad TS-LKD yra dvipusė partija, o R. Karbauskiui, pasak krikdemo, reikėtų pačiam išsiaiškinti vertybes.
„Ponas Ramūnas Karbauskis išvis turėtų labai aiškiai apsibrėžti, ką jis žino apie pamatines vertybes. Mes esame ideologiškai daugiabriaunė politinė jėga, turime du sparnus – nuosaikų, konservatyvų ir tą tautiškai krikščionišką demokratišką, ir tų dviejų sparnų buvimas kartu yra mūsų stiprybė. Aš neabejoju, kad tie sparnai toliau palaikys tą mūsų skrydį į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.
Seimo narys taip pat teigė, kad jam, kaip krikščioniui demokratui, yra artimas I. Šimonytės požiūris į ekonominius-socialinius dalykus.
„I. Šimonytė yra ne kartą sakiusi, kad vokiškasis socialios rinkos modelis yra jai patinkanti koncepcija. Ji yra kildinama būtent iš krikščioniškosios etikos, socialinio mokymo. Taigi socialiniais klausimais turime daug sąlyčio taškų“, – sakė L. Kasčiūnas, priminęs Vokietijos pavyzdį – ten, jo teigimu, Krikščionių demokratų sąjunga ir Bavarijoje veikianti konservatyvesnė Krikščionių socialinė sąjunga kartu dirba jau ilgus metus.
„Atmeskime visas tas dabar priešininkų etiketes – čia yra desperacijos tam tikras ženklas, bandymas ieškoti kažkokių etikečių. Nemanau, kad jiems pavyks. Mes šioje vietoje dirbam kartu ne vienerius metus, vienas kitą gerbiame, suprantame. Jeigu dėl kažkokių dalyku ir nesutariame, tai sutariame nesutarti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
P. Saudargas: pas mus – tikri politikos profesionalai
L. Kasčiūnui antrino ir TS-LKD krikdemiškojo partijos flango vadovas P. Saudargas. Jo teigimu, I. Šimonytės asmenybė gali partiją nuvesti iki rekordinio rezultato Seimo rinkimuose.
„Vertinu pozityviai, I. Šimonytė puikiai pasirodė Prezidento rinkimuose ir manau, gali būti tas garvežys, kuris partiją išves į didesnį rezultatą, nei kada nors partija per rinkimus surinkdavo. Tuo būdu galėsime džiaugtis turėdami didesnę frakciją ir galimai formuoti Vyriausybę arba telkti atsakingų politinių jėgų branduolį, kuris prisiimtų atsakomybę už valstybės ateitį“, – Eltai sakė P. Saudargas. Seimo nariai Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vertindamas R. Karbauskio teiginius, kad TS-LKD nusisuka nuo pamatinių vertybių, P. Saudargas teigė, kad „valstiečių“ lyderis neturėtų komentuoti krikščioniškų vertybių, pats jų nepropaguodamas.
„Nežinau, kokioms vertybėms atstovauja pats ponas Karbauskis, savo veiksmais pastaruoju metu valdant Lietuvą – ypač pagonišką kultą propaguodamas, neturėtų komentuoti krikščioniškų vertybių galbūt apskritai. Nematau jokio nusisukimo (nuo vertybių. – ELTA), TS-LKD yra aiškiai apsibrėžę savo programiniuose dokumentuose, įstatuose visas nuostatas, jų laikomės“, – tęsė P. Saudargas.
Jo teigimu, konservatorių gretose yra tikrų profesionalų.
„Laimėjus rinkimus, prisiėmus atsakomybę už visą valstybę, užgriūna nemažai klausimų – ekonominiai, socialiniai, užsienio politikos, aplinkosaugos ir kiti. Turime labai daug žmonių, patyrusią komandą, tikrus profesionalus politikos, o ne tokius, kaip kažkada ponas Karbauskis kažkada parodė. Manau, kad atskirose srityse gali dirbti mūsų tikrai daug kompetentingų profesionalų, turinčių patirtį, savo nuomonę“, – pridūrė TS-LKD krikdemų vadovas.
Antradienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Seimo narė I. Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, primena ELTA.
TS-LKD taryba jau patvirtino pirmąją dalį partijos vienmandatininkų. Dėl epidemiologinės situacijos atidėjus savaitgalį turėjusį vykti partijos Tarybos posėdį, balsavimas organizuotas elektroniniu būdu pirmadienį ir antradienį.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Parlamentarės Ingridos Šimonytės sprendimas vesti konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose turėtų atnešti daugiau galimybių partijai ir pritraukti daugiau rinkėjų balsų, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Visgi, pasak ekspertės, tai, kad konservatorių sėkmė rinkimuose stipriai priklauso nuo vieno asmens, partijai yra blogas ženklas.
„I. Šimonytės patrauklumas konservatoriams gali pritraukti šiek tiek daugiau rinkėjų. Kitaip tariant, jeigu rinkėjas Gabrieliaus Landsbergio nemato kaip potencialaus premjero, tai Šimonytė savo ruožtu turi premjerui būtinų savybių“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
Politologė įsitikinusi, kad I. Šimonytės sprendimas vesti konservatorių rinkimų sąrašą, nors ir atveria daugiau galimybių partijai, drastiškų pokyčių galutiniams Seimo rinkimų rezultatams greičiausiai neturės.
„Žinoma, savaime nėra taip, kad vien dėl to konservatoriai laimės rinkimus. Vien jos dalyvavimas nenulemia drastiškų pokyčių… Tai greičiau yra labai geras papildomas impulsas (konservatoriams. – ELTA)“, – patikino R. Urbonaitė.
„Be I. Šimonytės rinkimai konservatoriams būtų buvę gerokai liūdnesni. Žinoma, I. Šimonytė savaime nereiškia, kad jie (konservatoriai. – ELTA) bus tie, kurie formuoja valdančiąją daugumą“, – pridūrė ji.
R. Urbonaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose piliečiai, palaikantys I. Šimonytę, tačiau neigiamai vertinantys konservatorius, susidurs su dilema – kaip balsuoti rinkimų dieną.
„Vis dėlto rinkėjas nematys tik I. Šimonytės. Yra visa komanda, visa partija. Ir gali būti, kad rinkėjui imponuoja I. Šimonytė, bet gali būti, kad neimponuoja pati politinė partija, ir tada rinkėjas susiduria su dilema. Faktiškai jiems šios dilemos nebuvo arba ji nebuvo tokia aštri Prezidento rinkimuose“, – sakė ekspertė.
Politologė taip pat pripažįsta, kad ypač konservatyvių nuostatų rinkėjų daliai I. Šimonytė gali pasirodyti pernelyg liberali. Visgi, pasak ekspertės, politikės liberalumas nėra labai ryškus. Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Mes girdime ir kritiką iš kai kurių partijos narių bei kai kurių jau buvusių narių, kad I. Šimonytės liberalumas kai kuriems nėra visai priimtinas. Bet, iš kitos pusės, jos liberalumas nėra toks labai ryškus, ir ji paprastai savo teiginį sugeba pagrįsti. Tačiau, aišku, liberalesnio fono ji tikrai atneša į konservatorių partiją“, – sakė R. Urbonaitė.
Ekspertė įsitikinusi, kad būtent nuo konservatorių komunikacijos dabar priklauso, kaip partija sugebės į savo rinkimų strategiją įtraukti ir liberalesnę politinę mintį.
„Nuo konservatorių partijos rinkimų strategijos, komunikacijos priklausys, ar jie sugebės tai šiek tiek amortizuoti ir parodyti galimybę, kad galima išlaikyti šiokias tokias dvi linijas arba du pogrupius, ar jiems tai nepavyks“, – įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.
„Nemanau, kad balsų, kuriuos gali atnešti I. Šimonytė, bus daugiau nei tų, kurie pereis, pavyzdžiui, Rimantui Jonui Dagiui, net jeigu jis galiausiai tą partiją ir sukurs“, – pridūrė ji.
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Visgi, politologės teigimu, tai, kad konservatorių sėkmė rinkimuose labai priklauso nuo vieno asmens, partijai yra blogas ženklas.
„Tai, kad nuo vieno žmogaus taip viskas priklauso, turbūt nėra gera žinia pačiai partijai. Bet tai, kad šiandien šis žmogus, turintis populiarumą, sutiko dalyvauti rinkimuose (konservatoriams. – ELTA), žinoma, labai svarbu ir iš esmės keičia visą situaciją“, – pripažino MRU politologė.
Antradienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Seimo narė I. Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, primena ELTA.
TS-LKD taryba jau patvirtino pirmąją dalį partijos vienmandatininkų. Dėl epidemiologinės situacijos atidėjus savaitgalį turėjusį vykti partijos Tarybos posėdį, balsavimas organizuotas elektroniniu būdu pirmadienį ir antradienį.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė pleminarų kandidatų vienmandatėse rinkimų apylinkėse sąrašą.
„Keliami kandidatai yra stiprios ir patyrusios asmenybės. Vieni jų yra patyrę politinio lauko dalyviai, kiti – ilgamečiu darbu įrodę savo tvirtą ir aiškią poziciją dirbti valstybei, jų kompetencija yra aukščiausio lygio. Tikime, kad konservatorių vienmandatininkų sąrašas yra labai stiprus“, – pranešime spaudai teigia TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kandidatu keliamas Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje.
Taip pat skelbiama, kad Kauno konservatorių lyderė Jurgita Šiugždinienė rinkimuose dalyvaus Kauno Šilainių apygardoje.
Tarp TS-LKD vienmandatininkų sąrašo naujų veidų – Klaipėdos konservatorių lyderis, dimisijos generolas leitenantas, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius. A. Pocius keliamas kandidatu Klaipėdos Baltijos apygardoje. Prie TS-LKD prisijungė ir buvęs prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė, jis rinkimuose dalyvaus Šeškinės-Šnipiškių apygardoje Vilniuje.
Su TS-LKD sąrašu rinkimuose dalyvausiantis Justas Džiugelis kandidatuos Nemenčinėje. Sąraše, kurį sudaro 55 pavardės taip pat įrašyta ir Ingrida Šimonytė, kuriai numatyta Antakalnio apygarda. Taip pat įtraukti partiečiai Žygimantas Pavilionis, Agnė Biloteitė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vytautas Kernagis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapatis, Mykolas Majauskas,Gintarė Skaistė, Laurynas Kasčiūnas ir kt.
TS-LKD Taryba, kuriai teikiamas sąrašas, rinksis šeštadienį, vasario 29 dieną.
Galima ginčytis dėl straipsnio pavadinimo pagrindimo, pasak jo, tuo, kad Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimų ciklą su partijų lyderiais pradėjo nuo Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko. “Tačiau „P“ raidė juk nėra pirma abėcėlėje. Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis pirmauja ir pagal abėcėlę, ir pagal savo frakcijų Seime dydį. Jei sakytume, kad dėl pirmo kvietimo pas prezidentą nereikia daryti skubotų išvadų, tai tik reikštų, jog tam tikros išvados pačios beldžiasi, kad ir kaip neskubėtume jų priimti. Seimo rinkimų sezono pradžią paskelbęs prezidentas Nausėda pabrėžtinai suteikė pirmumą – kad ir simbolinį – Socialdemokratų partijai”, – rašo V. Laučius.
Pavyzdžiui, aš, jei Prezidentas susitikimus užbaigs apibendrinančiu susitikimu su Gabrieliumi Landsbergiu, būtent tokį jo pasirinkimą įvertinčiau TS-LKD naudai.
Vladimiras Laučius
O šiaip, mano nuomone, V. Laučius profesionaliai įvertino galimus valdančiųjų koalicijų variantus po Seimo rinkimų. Ir visi jie pagal paskutines apklausas beveik nepalieka šansų TS-LKD patekti į tokią koaliciją.
“Arba TS-LKD tektų triuškinamai laimėti ir gauti arti 50 vietų Seime, kas mažai tikėtina, kai pirmininkas toks panašus į arogantišką kaprizingą vaikį Joffrey Baratheoną iš „Sostų karų“, arba – susikurti rinkimams gan stiprią partnerę”, – rašo jis ir išdėsto, kodėl kol kas tokios stiprios partnerės nesimato. Pasak jo, TS-LKD nepadėtų net tai, jei jos lydere taptų buvusi kandidatė į Prezidento postą populiarioji Ingrida Šimonytė.
Na, kai dėl “arogantiško kaprizingo vaikio”, tai tokį laisvumą galima atleisti, nes daug kas painioja aroganciją su paprasčiausia savigarba.
Pagrindinę priežastį, kuri stabdo TS-LKD populiarumą, galimybę triuškinančiai laimėti rinkimus ir susirasti partnerių į savo koaliciją, V. Laučius nurodo cituodamas žinomą literatūrologą (ir politiką) Darių Kuolį: „Tai partija, kuri jaučiasi taip, lyg Dievas jai būtų dovanojęs Lietuvos valstybę. Ir šitą jausmą Tėvynės sąjungai labai sunkiai sekasi nuslėpti. Kiekvienas partneris partijos, kuri jaučiasi kaip Dievo duota Lietuvai, tampa mažesniuoju partneriu – jaunesniuoju broliu. Ir ne kiekviena politinė jėga su tokiu vaidmeniu sutinka.“
Dalis tiesos citatoje yra. Tačiau protingi rinkėjai tokia tiesa tik didžiuojasi būdami TS-LKD šalininkais, tuo būdu priskirdami ir sau Lietuvos valstybę.
Tik man atrodo, kad pagrindinė kliūtis žymiai išplėsti savo rinkėjų ratą glūdi kitur, o būtent ten, kur TS-LKD nepraleidžia progos save eksponuoti dešiniaisiais. O juk Europoje iki šiol tradiciškai manoma, kad dešinieji, skirtingai, negu su profesinėmis sąjungomis siejami socialdemokratai, gina stambiojo kapitalo interesus, laikydami jį stabilumo valstybėje garantija.
Tik visi Lietuvoje žino, kokia daugeliu atvejų nešvari yra mūsų tautinio stambiojo kapitalo kilmė, per “prichvatizaciją”, per ryšius su Rusija įgytas pradinis kapitalas. Ir TS-LKD oponentai susitikimuose su rinkėjais su malonumu tai išaiškina.
Kai kas TS-LKD gali pasakyti, kad dešiniaisiais save eksponuoti verčia siekis patekti į analogiškos partijos Europos Parlamente frakciją su panašiomis vertybėmis. Bet, kaip nebūtų keista, ta partija vadinasi Europos liaudies partija. Liaudies, o ne stambiojo kapitalo. Ir save ji stengiasi kuo rečiau eksponuoti, kaip centro dešiniąją partiją.
Reikalas tas, kad laikui bėgant skirstymas į dešiniuosius ir kairiuosius vis labiau tampa sąlyginiu. Na, tarkime, aš pagal profesiją esu paklausus IT specialistas, medikas, mokytojas ar panašiai, turiu mėgiamą darbą, priklausau profsąjungai, esu visiškai patenkintas gyvenimu, bet nelaimei paveldėjau iš tėvų perspektyvios didelės kompanijos stambų akcijų paketą. Kas aš, samdomas darbuotojas, ar stambaus kapitalo atstovas? Už ką man balsuoti rinkimuose?
Juokingiausia tai, kad dauguma TS-LKD balsavimų Seime kaip tik nukreipta į turto ir skurdo atotrūkio mažinimą, kai jų oponentų (visų laikų socialdemokratų, žaliųjų ir panašių) balsavimai tiesiogiai ar netiesiogiai nukreipti į to atotrūkio didinimą. Panagrinėjus pastarųjų ryšius, giminystes su stambiojo kapitalo atstovais, tampa aišku, kodėl jie vadina save liaudžiai artimais pavadinimais, tokiais, kaip antai, socialinių demokratų partija, Darbo partija ir pan.
Grįžtant prie V. Laučiaus paminėtos Ingridos Šimonytės, turiu pasakyti, kad daug kas socialiniuose tinkluose pasigenda jos viešoje erdvėje komentuojant šalies ekonominę padėtį, kas joje taisytina įstatymais. Gal ji tausojama oficialiai rinkiminei kampanijai pristatant partijos programą laimėjus rinkimus?
Premjeras Saulius Skvernelis sunkiai įsivaizduoja, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po Seimo rinkimų galėtų formuoti valdančiąją koaliciją kartu su konservatoriais.
Jo teigimu, pagal dabartinį konservatorių ir „valstiečių“ bendravimą net didžiausias optimistas nematytų šių partijų dirbančių kartu valdančiojoje daugumoje.
„Jeigu (…) rinkimus laimės Tėvynės sąjunga, jie bus ta politinė partija, kuri natūraliai, pagal parlamentarizmo tradicijas įgys teisę formuoti valdančiąją koaliciją ir ką jie matytų partneriais, matyt, reikėtų jų klausti“, – pirmadienį DELFI sakė S. Skvernelis.
Paklaustas, ar LVŽS ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vis dėlto galėtų dirbti kartu daugumoje, S. Skvernelis atsakė, kad tokį scenarijų sunku įsivaizduoti.
„Šiandien sunkiai įsivaizduoju tokią koaliciją, bet, grįžtant į 2016 m., tai buvo pakankamai realus dalykas, bet nepavyko. Dabar pagal tą bendravimą, kurį mes turime tarpusavyje, tai, matyt, čia net didžiausias optimistas to negali įsivaizduoti. Manau, kad „valstiečių-žaliųjų“ sąjungos ir konservatorių koalicijos negali būti, nors nežinau, kokia bus partijos politinė valia 2020-aisiais“, – pridūrė premjeras.
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė nemano, kad steigiama nauja Krikščionių sąjungos partija galėtų būti rinkimuose nuožmi konkurentė Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS–LKD). Pasak politologės, naujosios partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys nėra tokia autoritetinga bei žinoma asmenybė, galinti pritraukti savo pusėn lojalų TS–LKD rinkėją.
„Pasakyti, kad labai reikėtų nerimauti konservatoriams, kurių rinkėjas vienas iš lojaliausių, būtų drąsu. Aš nedrįsčiau to teigti. Galima kalbėti apie žmonių skaičių, kuris pasirinks šitą naujadarą, bet nemanau, kad jis bus reikšmingas (…) Klausimas yra ir paties R. J. Dagio vaidmuo. Jis nėra tas politikas, kuris būtų išskirtinai žibėjęs politinėje arenoje. Išvardinti partijos ir frontiniai žmonės taip pat nėra atpažįstami veidai. Bus sunku įvertinti, ar jie tikrai bus konkurencingi“, – Eltai sakė politologė.
R. Urbonaitė klausia, ar apskritai atsiras didelis skaičius žmonių, kuriems imponuotų ir pačios partijos vertybės. Politologė nemananti, kad Lietuvoje yra niša šiai krikščioniškai politinei srovei su tradicinėmis vertybėmis.
„R. J. Dagys, norėdamas turėti savo nišą ir norėdamas tapti svaresniu politikos veikėju, nusprendė kurti politinę jėgą. Agituodamas už tikrąjį konservatizmą, kaip pats jis sako, o ne už liberalią dabartinę konservatorių partiją, imasi iniciatyvos. Žinoma, didžiausia intriga čia, ar Lietuvoje yra niša šiai krikščioniškai politinei srovei su tradicinėmis vertybėmis, tradiciniu šeimos vaidmeniu ir panašiai. Didelis klausimas, ar tikrai daug žmonių tai atlieps. (…) Lietuviai pagal moralinio liberalizmo ir konservatizmo pjūvį yra labiau konservatoriški, bet ar jie nemato alternatyvų dabartiniame partijų sąraše ir ar jiems reikia dar vieno naujadaro… Tai yra klausimas“, – sakė R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė taip pat pažymi, kad ir kiti partijos nariai nėra gerai žinomi.
„Išvardinti partijos frontiniai žmonės taip pat nėra atpažįstami veidai. Bus sunku įvertinti, ar jie tikrai bus konkurencingi. Koks skirtumas, ką partija deklaruos, jei joje nebus žmonių. Juk partija yra žmonės, o šioje partijoje jie dar vis faktorius X ir nežinia, ar jis iš viso suveiks. Klausimas, ar šie žmonės turės tikrų politinių ambicijų, savybių rinkinį, kurio reikia, norint konkuruoti politinėje arenoje. Man čia kyla abejonių“, – teigė ji. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak politologės, TS–LKD partijai per daug nerimauti dėl didėjančios konkurencijos nereikėtų.
„Nežinoma, kaip partija toliau gyvuos. Partiją sukurti yra viena, o ją išgryninti, išvystyti, palaikyti matomumo ir aktyvumo lygmenyje – visai kas kita. Klausimas, ar yra pakankamas skaičius žmonių, kurie bus aktyvūs ir kurie partijoje dirbs ir nebus tik nariais sąraše. Klausimas, ar yra tas aktyvus partijos branduolys, kuris galėtų reikiamai veikti. Jeigu ne, konservatoriams labai čia nerimauti dėl jų nereikėtų. Tuo labiau, kad R. J. Dagys niekad nebuvo vertinamas kaip pirmojo ryškumo politinė žvaigždė“, – sakė ji.
ELTA primena, kad šeštadienį įvyko „Krikščionių sąjungos“ steigiamasis suvažiavimas. Partijos pirmininku tapo R. J. Dagys. Partiją įsteigė 2210 žmonių, tarp kurių yra dar vienas Seimo narys, buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Egidijus Vareikis bei Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Jonas Šimėnas.
Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį vyksta Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Jo metu partijos steigėjai tvirtina bendrąją programą, įstatus, partijos pavadinimą bei renka partijos valdymo organus.
Vieno iš naujosios partijos iniciatorių Rimanto Jono Dagio teigimu, šiuo metu prie partijos prisijungė dar vienas parlamentaras, buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Egidijus Vareikis, o su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu diskusija dar vyksta.
Taip pat, pasak R. J. Dagio, partijos iniciatoriai ir steigėjai yra tvirtai apsisprendę dalyvauti 2020 m. spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Įsteigus partiją esame numatę eilės regioninių skyrių įkūrimą, kokybiškos rinkiminės programos parengimą, galiausiai – savo idėjų ir konkrečių planų pristatymą žmonėms visoje Lietuvoje. Užtikrinsime, jog 2020 m. rudenį mūsų piliečiai turėtų akcentuotą krikščionišką alternatyvą politikoje – partiją, kurios darbai nuosekliai derėtų su programoje įtvirtintu vertybiniu kamienu“, – teigė R. J. Dagys.
Suvažiavimą steigėjai pradėjo malda, kurią vedė kunigas Robertas Grigas. Toliau buvo giedamas himnas bei choro atliekamos liaudies, patriotinės dainos, taip pat giesmė „Ave Marija“. Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
R. J. Dagio teigimu, palaikymas naujai partijai yra nemenkas, nes nė viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja. Kuriama partija Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ aiškiai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). TS-LKD yra liberali partija, todėl skiriasi partijų požiūris į šeimą, gyvybę, tėvų vaidmenį auklėjant vaikus.
„Konservatorių partija iš esmės yra liberali partija ir turbūt skiriasi tuo, kuo skiriasi liberalai nuo krikščionių demokratų. Skiriasi požiūris į šeimą, požiūris į tėvų vaidmenį auklėjant vaikus, požiūris į gyvybę, požiūris į Stambulo konvencijas ir taip toliau. Mes manome, kad toks požiūris yra ganėtinai prieštaraujantis prigimtiniam supratimui, ir norime tą prigimtinį supratimą susigrąžinti atgal“, – savo poziciją Eltai išsakė R. J. Dagys.
Partijos steigiamasis suvažiavimas vyksta Vilniaus mokytojų namuose.
Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį numatomas Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas. Jo metu partijos steigėjai pasitvirtins bendrąją programą, įstatus, partijos pavadinimą bei rinks partijos valdymo organus.
Vieno iš naujosios partijos iniciatorių Seimo nario Rimanto Jono Dagio teigimu, partijos iniciatoriai ir steigėjai yra tvirtai apsisprendę dalyvauti 2020 m. spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, todėl sulig partijos oficialiu įkūrimu vasarį prasidės naujas itin aktyvus pasirengimo šiems rinkimams periodas.
„Įsteigus partiją esame numatę eilės regioninių skyrių įkūrimą, kokybiškos rinkiminės programos parengimą, galiausiai – savo idėjų ir konkrečių planų pristatymą žmonėms visoje Lietuvoje. Užtikrinsime, jog 2020 m. rudenį mūsų piliečiai turėtų akcentuotą krikščionišką alternatyvą politikoje – partiją, kurios darbai nuosekliai derėtų su programoje įtvirtintu vertybiniu kamienu“, – teigė R.J. Dagys.
Pasak R. J. Dagio, palaikymas naujai partijai yra nemenkas, nes nei viena dabartinė politinė partija krikščioniškomis vertybėmis nuosekliai nesivadovauja. Kuriama partija Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ aiškiai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). TS-LKD yra liberali partija, todėl skiriasi partijų požiūris į šeimą, gyvybę, tėvų vaidmenį auklėjant vaikus.
„Konservatorių partija iš esmės yra liberali partija ir turbūt skiriasi tuo, kuo skiriasi liberalai nuo krikščionių demokratų. Skiriasi požiūris į šeimą, požiūris į tėvų vaidmenį auklėjant vaikus, požiūris į gyvybę, požiūris į Stambulo konvencijas ir taip toliau. Mes manome, kad toks požiūris yra ganėtinai prieštaraujantis prigimtiniam supratimui ir norime tą prigimtinį supratimą susigrąžinti atgal“, – savo poziciją Eltai išsakė R. J. Dagys.
Partijos steigiamasis suvažiavimas vyks Vilniaus mokytojų namuose.
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr. Antradienį Seime visuomenei buvo pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Su šiuo dokumentu Lietuvos visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
Artimiausiu metu slaptai.lt publikuos savuosius įspūdžius, susipažinus su VSD ir AOTD ataskaita. O šiandien skelbiame Kastyčio Stalioraičio, buvusio ilgamečio užsienio informacijos analitiko Lietuvos Seime, pastabas. Kastytis Stalioraitis įžvelgia svarbų prieštaravimą.
Kastytis Stalioraitis. Prieštaravimai
Ar nematote akivaizdaus prieštaravimo šiose dvejose straipsnio pastraipose?
1. „Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 m. vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2. Antradienį kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.
Juk šmeižto kampanija prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius TS-LKD politikus, visų pirma jos Garbės pirmininką Vytautą Landsbergį, ir yra sudėtinė, labai veiksminga Rusijos kišimosi į rinkimines kampanijas Lietuvoje dalis.
O Rusijos propagandistams orientuotis į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus net nėra reikalo. Tokie ir patys žino, kaip agituoti, tik duokit jiems kuo daugiau pinigų (nelegaliai, žinoma) visokiems „kolchoznykų vasarų“ filmams pastatyti.
Šeštadienį Vilniuje vykusioje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ (LKD) rinkiminėje-ataskaitinėje konferencijoje LKD pirmininku išrinktas Seimo narys Paulius Saudargas, pavaduotojais – Valentinas Stundys, Antanas Čepononis, Laurynas Kasčiūnas, Audronė Baronienė, Vitalijus Satkevičius, Loreta Kudarienė.
Bendrijos atstovai išrinko ir naujos sudėties Tarybą ir Valdybą, diskutavo visuomenei aktualiais klausimais.
Konferenciją pasveikinęs TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pakvietė krikščionių demokratų bendrijos narius aktyviai įsijungti į naujos partijos rinkimų programos rašymo veiklą. Ypač LKD atstovų indėlio G. Landsbergis teigė laukiantis „Šeimos politikos“ bei „Žaliosios ekonomikos“ programų dalyse.
„Šiandien Lietuvai pats didžiausias iššūkis – atskirtis. Ir tai ne tik ekonominė, socialinė, bet ir galimybių atskirtis. Privalome uoliai dirbti ir dėti visas pastangas tam, kad šį iššūkį spręstume. Krikščioniškoji demokratija yra ta politinė kryptis, kuri gali padėti pagydyti Lietuvą – sukurti ne atskirties, bet galimybių Lietuvą“, – teigė LKD pirmininkas P. Saudargas.
LKD bendrija yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų struktūrinis padalinys. Bendrijos konferencija vyksta kas dvejus metus.
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą lipa ant kulnų „valstiečiams“, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), nors ir lieka pirmoje vietoje, vis dar neperžengia 20 proc. ribos, rodo liepos mėnesio „Spinter tyrimų“ reitingai.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ liepos 17-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad partijų vertinimo skaičiai keitėsi tik 3,1 proc. paklaidos ribose.
Partijų reitingų lyderiu liko TS-LKD, už kuriuos liepą Seimo rinkimuose būtų balsavę 18,2 proc., o birželį 20,2 procento respondentų.
Politologė atkreipė dėmesį, kad įdomiausia kova dabar verda tarp antroje ir trečioje reitingų vietose esančių valstiečių ir žaliųjų ir G. Palucko vadovaujamų socialdemokratų. Liepos mėnesį partijų rezultatų skirtumas jau net neviršijo tyrimo paklaidos.
Už valstiečius ir žaliuosius liepą būtų balsavę 11,5 proc., o birželį – 13,7 proc. o už socialdemokratus – atitinkamai 9,5 proc. ir 10,5 proc. apklaustųjų.
„Panašu, kad jie konkuruoja dėl panašių rinkėjų, kurie nori daugiau kairės politikos, valstybės globos“, – DELFI sakė politologė Rima Urbonaitė.
Jei rinkimai būtų vykę liepą, į Seimą taip pat būtų patekusi Darbo partija, už kurią liepą būtų balsavę 5,3 proc., o birželį – 5,2 proc. respondentų.
Barjerą būtų peržengęs ir Liberalų sąjūdis, už kurį liepą būtų balsavę 5 proc., o birželį – 4,6 proc. respondentų.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Politikos apžvalgininko Virgio Valentinavičiaus nuomone, tai, kad partijai pavyko sustabdyti reitingo kritimą, yra daugiausiai šios partijos frakcijos Seime seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuopelnas.
„Atrodo, kad jai pavyko išjudinti Liberalų sąjūdį iš mirties taško, kuriame jis buvo vadovaujant Eugenijui Gentvilui. Ji atrodo šviežiau, patraukliau. Manau, kad tai yra didele dalimi jos asmeninis nuopelnas, kad Liberalų sąjūdžio reitingai, užuot kritę į dugną, stabilizavosi“, – sakė V. Valentinavičius.
R. Urbonaitė pasigenda ryškesnių šios politikės lyderystės bruožų.
„Ji kalba neblogai, kaip opozicijos lyderė Seime yra aktyvesnė, bet klausimas – ar ji gali partiją tempti į viršų“, – svarstė politologė.
V. Valentinavičius atrėmė, kad V. Čmilytei-Nielsen pavyko sustabdyti partijos skendimą, ir tai jau yra pasiekimas.
„E. Gentvilui nesisekė ir to padaryti. Bent jau šansų prasme, V. Čmilytė-Nielsen turi daugiau galimybių parodyti auginančią lyderystę negu E. Gentvilas arba bet kas kitas partijoje“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Tarp asmenybių, kurias žmonės mato kaip tinkamiausias eiti premjero pareigas, ir toliau pirmauja parlamentarė Ingrida Šimonytė. Liepą 18,3 proc. respondentų manė, kad ji būtų tinkamiausia premjerė, o birželį tokių buvo 17,2 procento.
Antroje vietoje yra dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, kurį liepą palaikė 15 proc., o birželį – 14,7 proc. žmonių.
TS-LKD lyderį Gabrielių Landsbergį premjero pareigose liepą norėjo matyti 7,5 proc., o birželį – 5,7 proc. respondentų.
Buvusio susisiekimo ministro reitingas liepą buvo 5,3 proc., o birželį – 7,3 proc., europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – atitinkamai 3,2 proc. ir 5,2 proc., kadenciją baigiančio eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio – atitinkamai 2,7 proc. ir 3 procentai.
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
2,6 proc. respondentų liepą ir 2,2 proc. birželį manė, kad geriausiu premjeru būtų „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas. O 2,4 proc. apklaustųjų liepą ir 2,1 proc. birželį šiose pareigose norėjo matyti Rolandą Paksą.
Į eurokomisarus deleguojamą ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių kaip geriausią premjerą liepą matė 2,2 proc., o birželį – 2,3 proc. respondentų.
2,1 proc. apklaustųjų liepą ir 2,2, proc. birželį atrodė, kad premjero pareigas turėtų eiti valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, rašo DELFI.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų liepos 17-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Paminklinė lenta. Slaptai.lt nuotr.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos Vilniaus taryboje seniūnas Liutauras Kazlavickas sako, kad Vilniaus mero sprendimas nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nukabinti Jono Noreikos–Generolo Vėtros atminimo lentą – vienašališkas sprendimas.
Pasak jo, frakcija inicijuos, kad būtų sukurta Istorinių tyrimų komisija, kurioje mokslininkai-tyrėjai išnagrinėtų, susistemintų ir įvertintų „nedemokratinių, ksenofobinių, totalitarinių ir autoritarinių požymių turinčių ženklų Vilniuje vietas ir pateiktų siūlymus miesto politikams“.
„Posėdžiavusi frakcija sutarė siųsti aiškią žinią Vilniaus merui – vienašališki sprendimai Vilniaus istorinės atminties temoje turi baigtis. Ir jeigu merui kiltų noras toliau naudotis reglamentavimo spragomis bei improvizuoti vilniečiams jautriose istorinės atminties temose, miesto vadovas turėtų susilaikyti iki tol, kol sutarsime dėl aiškių ir civilizuotų sprendimų priėmimo principų. Ir nepaisant to, kad R. Šimašiui pavyko Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą nuimti, tai nereiškia, kad šio klausimo neliks Vilniaus miesto istorinės atminties politikos darbotvarkėje“, – teigia L. Kazlavickas.
Frakcijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Jono Noreikos–Generolo Vėtros atminimo lenta buvo nuimta slapčia – 4 valandą nakties, vienasmenišku mero sprendimu, pasinaudojant esamomis reglamentavimo spragomis.
„Artimiausiame tarybos posėdyje TS-LKD frakcija siūlys peržiūrėti ir sustiprinti Vilniaus miesto Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos vaidmenį ir aiškiai sutarti dėl koalicijos programoje numatytų istorinės atminties klausimų svarstymo“, – teigia L. Kazlavickas.
Taip pat, anot L. Kazlavicko, bus inicijuotas Istorinių tyrimų komisijos sukūrimas, kurioje mokslininkai-tyrėjai išnagrinėtų, susistemintų ir įvertintų nedemokratinių, ksenofobinių, totalitarinių ir autoritarinių požymių turinčių ženklų Vilniuje vietas ir pateiktų siūlymus miesto politikams.
Lietuvos didvyris Jonas Noreika
„Tik toks kelias gali išlaikyti visuomenės santarvę, svarstant skaudžius ir nevienareikšmiškus mūsų valstybės istorijos tarpsnius“, – pažymėjo L. Kazlavickas.
Praėjusį šeštadienį Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavedimu nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nukelta Jono Noreikos–Generolo Vėtros atminimo lenta sukėlė visuomenėje nuostabą ir audringas diskusijas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Rimantas Dagys, prabilęs apie partijos vadovybės atstovų spaudimą, pareiškė stabdantis savo narystę TS-LKD partijoje.
R. J. Dagys teigia, kad TS-LKD vadovybės atstovų spaudimą partijoje, dėl jo elgesio priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas Seime, vertina kaip grubų Konstitucijos pažeidimą, siekiant riboti Seimo nario teises, o TS-LKD viduje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą, vengiant atviros diskusijos ir norint priversti partijos narius bijoti išsakyti savo nuomonę.
„Manau, kad partijos vadovybės atstovų užimta pozicija šiuo ir kitais klausimais prieštarauja krikščioniškoms vertybėms, įtvirtintoms TS-LKD programoje. Tai nuoseklus siekis, išvengiant sąžiningų diskusijų, partijoje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą. Apgailestauju, kad buvo atsisakyta tikros ir atviros diskusijos apie partijos pasaulėžiūrą ir ateitį“, – sako R. J. Dagys.
TS-LKD partijos pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šių metų birželio 12 d. ir TS-LKD vykdomoji sekretorė Aistė Gedvilienė šių metų kovo 21 d. kreipėsi į partijos Priežiūros komitetą dėl R. J. Dagio, kaip Seimo nario, elgesio priimant Vaiko teisių pagrindų įstatymą.
Jis kaltinamas, kad nepakluso TS-LKD Prezidiumo įpareigojančiam sprendimui nepalaikyti daugelio Lietuvos tėvų raginimo taisyti įstatymą taip, kad būtų kuo tiksliau reglamentuota ir užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė tėvams auklėti savo vaikus, apsaugant juos nuo perteklinio valdžios kišimosi.
„Dėl vienos ir tik dėl vienos priežasties tapau itin nepatogus ir nepriimtinas TS-LKD partijos vadovybei. Ši priežastis yra tvirta mano pozicija, skleidžiant krikščioniškąsias ir konservatoriškąsias vertybes politikoje. Gyniau šeimos laisvę nuo perteklinio valstybės kišimosi ir diktato, auklėjant savo vaikus.
Tačiau TS-LKD vadovybės atstovai mane kaltina, kad nepaklusau TS-LKD Prezidiumo įpareigojančiam sprendimui nepalaikyti daugelio Lietuvos tėvų raginimo taisyti įstatymą taip, kad būtų kuo tiksliau reglamentuota ir užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė tėvams auklėti savo vaikus“, – teigia R. J. Dagys.
R. J. Dagio teigimu, įstatymo projekto tikslai atitiko tiek teisinės valstybės, tiek TS-LKD programos, tiek Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo principus. Šių pataisų palaikymas nuosekliai išplaukė iš TS-LKD programinių nuostatų, teisinės valstybės principų ir Bažnyčios socialinio mokymo. Ir priešingai, teigia R. J. Dagys, TS-LKD Prezidiumo draudimas palaikyti pataisas niekaip nedera nei su TS-LKD programinėmis nuostatomis, nei su teisinės valstybės principais, nei su Bažnyčios socialiniu mokymu, nei su Seimo nario sąžinės laisvės principais, nei su didžiosios dalies TS-LKD rinkėjų lūkesčiais.
Politikas primena, kad Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad Seimo nariai eidami pareigas vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
Algimantas Zolubas, šio komentaro autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujausi „Spinter tyrimų“ duomenys rodo, kad partijų lyderių dvejetuke yra tvirtai įsitvirtinusios dvi tos pačios partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Kol kas reitinguose nesimato, kad kurio nors iš kandidatų į prezidentus kampanija būtų pridėjusi taškų jį remiančiai partijai. Tarp lyderių tvirtai laikosi TS-LKD, už kuriuos balandį būtų balsavę 20,4 proc., o kovą – 19,6 proc. respondentų. Už valstiečius-žaliuosius balandį būtų balsavę 17,3 proc., o kovą – 16,5 proc. apklaustųjų.
TS-LKD vadovybė džiūgauja dėl pasiekto partijos populiarumo, net bando susigrąžinti palikusius partiją narius, tačiau ar tokie reitingai išsilaikys iki rinkimų, ar jie nesmuks, kai partijos vedliai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius, palikę Lietuvą, panašu, labiau rūpinsis Europa ar Lenkija Europoje?
Kadangi esu TS-LKD narys, norėdamas išsiaiškinti padėtį ne iš bendrų apklausų, o apklausų TS-LKD skyrių viduje, atlikęs dalinę apklausą skyriuose, kaip TS-LKD ir LLKS narys, Seimo nariams 2017-06-08 parašiau laišką:
Ant priesaikos sulaužymo ir išdavystės slenksčio
…O mano motina kalbėjus tik lietuviškai!…
Miškų, laukų, dangaus dievų kalba…
Aš būčiau paskutinis skuduras
Ant išdavystės papilvės kabąs,
Jeigu nors vieną tavo šventą žodį
Pakeisčiau svetimu, pelningesniu kitu…
Petras Palilionis („Aušra“, 1984/4).
Žinotina ir įsidėmėtina: raidės lietuvių kalboje yra žodžių dėmenys. Pakeisi raidę, pakeisi žodį, žengsi išdavystės žingsnį!
Politikos eiliniai daro klaidas, tačiau mažesnes, lengviau pataisomas, o įsijautę politikos didžiūnais esą, daro dideles klaidas, dažnai nebepataisomas.
70 Seimo narių, atsisakę vertybinių Tautos ir jos valstybės nuostatų, nepaisydami 70 tūkst. Lietuvos piliečių parašų už kalbos išsaugojimą, įkyriai perša ydingą Seimo nutarimo projektą, galbūt laikinai tenkinantį Lietuvos LLRA vadovo reikalavimą, esminės Tautos vertybės – kalbos – sąskaita.
Lietuvos Laisvės kovotojų Sąjunga (LLKS) tokio kėslo akivaizdoje, įvertinusi mūsų teismų ir ES Teisingumo Teismo sprendimus, jog Lietuvoje tik lietuviškais rašmenimis rašomi vardai ir pavardės nepažeidžia jokių europinės teisės normų, pasiūlė diskusijas bei svarstymus valstybiniu lygmeniu dėl nelietuviškų „w“, „q“ ir „x“ ir kitų raidžių rašybos nutraukti, nes kėslas tampa valstybės pamatinių vertybių naikinimo žingsniu, pačios Tautos ir jos valstybės išdavyste. LLKS nuomone, per drungną patriotizmą, per siekį ne demokratiškai valdyti, o vienasmeniškai administruoti „apačias“, TS-LKD frakcijos Seime didžioji dalis atsidūrė ant priesaikos sulaužymo, išdavystės ir susinaikinimo slenksčio.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Nei buvęs TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius, nei esamas – Gabrielius Landsbergis nepasirūpino apklausti TS-LKD skyrių bei visuomeninių organizacijų nuomonės kalbamu reikalu. Tokios apklausos ėmėsi LLKS, kadangi dauguma šios organizacijos narių yra ir TS-LKD nariai arba rėmėjai.
Tai ir akivaizdus TS-LKD frakcijos Seime skilimo požymis.
Žinotina:
Galimybė išvengti klaidos išlieka. Ji – laisvų nuo klystančiųjų, antikonstitucinio flirto su Lenkija paveiktų vadovų diktato, balsuojančiųjų valioje.
Atsiliepusiems į laišką Seimo nariams padėkojau. Tačiau pokyčių partijoj neįžvelgiu.
Atsigaunanti TS-LKD į Sąjungą vėl pasikvietė pašalintą M. Adomėną, kuris buvo ne tik abėcėlės keitimo iniciatorius, bet ir iniciatorius 2019-uosius metus paskelbti Žydų metais, nors žiauriausiu genocidu – holokaustu – laikytinas čigonų fizinis naikinimas, nes šios tautybės asmenų Lietuvoje nebeliko jau 1942 m.
Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ši diena primena apie 1943 m. rugsėjo 23 dieną likviduotą Vilniaus getą, kai dalis šio geto kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose.
Seimo narys Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nuo pirmųjų okupacijos dienų naciai pradėjo rasinių ir politinių priešų žudynes. Pirmosiomis aukomis tapo žydai ir komunistai, sovietinės valdžios talkininkai, čigonai ir psichiniai ligoniai. Žiauriausiu genocidu Lietuvoje laikytinas čigonų fizinis naikinimas, nes šios tautybės asmenų Lietuvoje nebeliko jau 1942 m. Visoje Europoje buvo išžudyta 500 tūkst. čigonų.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių Manto Adomėno, Gabrieliaus Landsbergio, Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Andriaus Kubiliaus ir Edmundo Pupinio siūlymas 2019 metus paskelbti Lietuvos Žydų metais, teikiant šiai tautybei išskirtinumą labiau panašus ne į kokią rimtą kampaniją, bet į primityvų pritarimą Vanagaitės ir Zurofo postringavimams, dirbtinai keliamu kovos su antisemitizmu vajumi.
TS-LKD kosmetinis gestas susigrąžinant M. Adomėną, partijai populiarumo tikrai nepridės. Nelinkėdamas mažinti TS-LKD populiarumą ar trauktis iš politinės erdvės, šiai partijai linkiu veiklą grįsti tikrųjų vertybių pagrindu, trauktis iš liberaliosios klaidatikystės klystkelių.
Teksto autorius yra Algimantas ZOLUBAS, TS-LKD narys
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Verda politologų aistros dėl peripetijų valdančioje Seimo koalicijoje, ar nuvers Ramūnas Karbauskis ir Gediminas Kirkilas iš Seimo Pirmininko posto Viktorą Pranskietį, ar prisijungs prie koalicijos Valdemaro Tomaševskio partijos frakcija, ar bus pirmalaikiai Seimo rinkimai, kokia bus nauja Vyriausybė ir t.t.
Svarstomi įvairiausi variantai, kas bus taip arba kitaip, jeigu suveiks vieni ar kiti patys įvairiausi interesai.
Galiu nuraminti, viskas bus taip, kaip įsakys „viena užsienio kontora“.
Bet ir TS-LKD stovykloje išryškėjo nemaža problema.
Triuškinantis Ingridos Šimonytės pralaimėjimas antrajame ture mažai teikia vilčių TS-LKD būsimuose Seimo rinkimuose ir turėtų jai kelti rimtą susirūpinimą. Nors, greičiausiai, ji pirmaus pagal partinius sąrašus, bet, kaip paprastai, vienmandatėse apygardose triumfuos oligarchų statytiniai arba net patys oligarchai. Geriausiu atveju teks klijuoti koaliciją su įtartinomis partijomis, greičiausiai, naujais pavadinimais, ir kokia nors nepartinių grupe. O tai ateičiai nieko gero nežada.
Skulptūros iš medžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Akivaizdu, kad TS-LKD „lubas“ lemia milžiniška socialinė atskirtis. Ir ne tik.
Likimas taip lėmė, kad, neskaičiuojant užsienio kompanijų, turtingiausia pas mus – buvusi komunistinė – kagėbistinė nomenklatūra (ir jos palikuonys), godi, be moralės principų ir labai įtakinga. Ji po Nepriklausomybės atstatymo „privatizavo“ pelningiausius Lietuvos objektus, o toliau jau veikė pricipas „pinigas pinigą daro“.
Kiek ji įtakinga, parodė antrasis Prezidento rinkimų turas, kuriame ši nomenklatūra sugebėjo priversti ateiti pasisakyti prieš Ingridą Šimonytę net visus tuos rinkėjus, kurie balsavo už kitus kandidatus, bet ne už Gitaną Nausėdą (balsavę už Saulių Skvernelį savaime suprantami).
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas kabojo Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Mes pasaulyje! (ne ES), esame pagal atskirtį 10 vietoje, „aplenkę“ netgi oligarchinę su visiškai tokiomis pačiomis komunistinio – kagėbistinio „privatizavimo“ šaknimis Rusiją (https://247wallst.com/…/countries-with-the-widest-gap…/ ). Tai rodo, kad reguliariai gaunamų pajamų, turimų akcijų, kitų vertybinių popierių, nekilnojamo turto “žirklės” Lietuvoje yra nenormaliai didelės, o tai leidžia koncentruotam kapitalui valdyti bestuburės, visko bijančios (kad tik ne karas), mažas pajamas gaunančios rinkėjų masės nuomonę.
Jei TS-LKD nenustos vaidinti vienareikšmiškai „dešiniuosius“, “lubos” ne ką tepakils, ką bedarytum. Priklausant Europarlamente Liaudies partijai ir dar su tokiu pavadinimu – Tėvynės Sąjunga, nei kiek neabejoju, kad pagrindinis TS-LKD šūkis iki padėtis bus ištaisyta turėtų būti „Ne – siaubingai socialinei atskirčiai“, nebijant būti apkaltintiems „kairumu“. Su įrodymais, kad tai tik TS-LKD nesunkiai gali įgyvendinti.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) į frakciją kviečia sugrįžti buvusį bendrapartietį, Seimo narį Mantą Adomėną, kurį patys praėjusių metų birželį pašalino iš partijos.
Penktadienį savo socialiniame tinkle „Facebook“ Seimo narys M. Adomėnas pasidalijo laišku, kuriuo, nepaisant politinio „MG Baltic“ praeities šešėlio, TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio yra kviečiamas sugrįžti į frakciją.
„Aišku tik tiek, kad nauja politinė padėtis ir netikėtos, precedento neturinčios politinės peripetijos, galimo politinio chaoso valstybėje perspektyva reikalauja daug ką iš naujo permąstyti“, – komentuodamas rašo M. Adomėnas.
Kaip rašoma G. Landsbergio pasirašytame laiške, atsižvelgus į M. Adomėno indėlį formuojant konservatizmo ideologiją ir siekiant stiprinti opoziciją, jis yra kviečiamas sugrįžti į frakciją.
„Mus tebesieja bendra konservatizmo politinė pasaulėžiūra“, – rašoma laiške.
Pasak M. Adomėno, apsisprendimą jis paskelbs artimiausiu metu.
Kilus skandalui dėl koncerno „MG Baltic“ ir tuomečio TS-LKD nario M. Adomėno ryšių, jis partijos Priežiūros komiteto sprendimu buvo iš jos pašalintas.
„Deja, turime konstatuoti, kad M. Adomėnas, būdamas partijos nariu, tenkino „MG Baltic“ interesus, poreikius, siekė su jais sukurti draugiškus santykius, vykdė jų tam tikrus prašymus ir mainais už galimą finansinę arba kitokią paramą. Tai nėra suderinama su partijos nario statusu, ir buvo priimtas sprendimas jį pašalinti“, – tuo metu žurnalistams sakė Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
Po pašalinimo iš partijos Seimo narys vėliau pasitraukė ir iš TS-LKD Seimo frakcijos.
Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Emanuelis Zingeris ir Žygimantas Pavilionis viešai kreipiasi į premjerą Saulių Skvernelį, prašydami paaiškinti, kodėl jis nusprendė nedalyvauti labai svarbiame Lietuvai formate – Šiaurės, Baltijos šalių ir Jungtinės Karalystės ministrų pirmininkų susitikime Osle.
„Šiandien Norvegijoje vykstančiame Šiaurės, Baltijos šalių ir Jungtinės Karalystės premjerų susitikime Lietuva yra atstovaujama tik užsienio reikalų ministro lygiu. Tai iš principo yra labai blogas žingsnis diplomatijoje, reiškiantis nepakankamą atstovavimą bei prarastas galimybes tiesiogiai spręsti regionui ir mūsų valstybei svarbius klausimus kartu su kitais premjerais. Todėl kreipiamės į ministrą pirmininką prašydami paaiškinti, kas sutrukdė dalyvauti šiame susitikime bei ginti Lietuvos interesus tinkamu politiniu lygiu? Tokie susitikimai paprastai planuojami prieš daugelį mėnesių, todėl tiek premjerui, tiek jo sekretoriatui turėjo būti puikiai žinoma apie šį svarbų renginį gerokai iš anksto ir planai turėjo būti pakoreguoti atitinkamai“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.
Pasak parlamentarų, pastarojo meto ministro pirmininko politiniai pasirinkimai dėl darbotvarkės jau pradeda kelti vis didesnį nerimą.
„Kai ministras pirmininkas vietoje Seimo specialiai sušaukto posėdžio jo veiklai aptarti pasirenka įmonių atidarymo šventes, tai parodo jo niekinamą požiūrį į Lietuvos parlamentą bei opoziciją. Tačiau kai jis neranda laiko ir galimybių susitikti su viso regiono ministrais pirmininkais, tai jau pradeda kenkti Lietuvos nacionaliniams užsienio ir saugumo interesams“, – teigė Ž. Pavilionis.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis parlamentaras Gabrielius Landsbergis nelinkęs komentuoti paviešintos TS-LKD strategijos ateinantiems rinkimams, teigdamas, kad partija tokių planų neturi, ir tai yra, anot jo, „tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“.
„Aš nieko nenoriu komentuoti, tai yra tiesiog juodraštiniai visokie dalykai, kurie nežinau iš kur atsirado, nežinau, kaip iškilo į viešumą, net neturiu ką komentuoti. Mūsų partijos tokių planų tikrai nėra. Tai yra tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, teigdamas nesuprantąs, kaip jis atsirado spaudoje.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad partijoje strategijos priiminėjamos viešai.
„Partijos tarybos posėdyje mes svarstome strateginius dokumentus. Strateginio dokumento mes kaip tokio neturime, jis visai kitokio pavidalo, visai kitokio turinio ir jis kol kas „nenutekėjo“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma irgi sako, kad neteko svarstyti tokio plano.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
„Gal kokie nors analitikai mums palankūs ir ką nors siūlo, bet mes svarstėme vakar kitą dokumentą, kuris absoliučiai nieko bendro neturi su tuo, visai kitas tekstas, jis kol kas „nenutekėjo“. Mes jį atvirai svarstysime partijos tarybos posėdyje, visuomenė žinos tikrus dalykus, ką mes svarstome ir planuojame“, – žurnalistams sakė J. Razma.
TS-LKD vidaus naudojimui skirtą dokumentą „Rekomenduojami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinės ir rinkiminės strategijos metmenys“ antradienį paviešino Delfi portalas.
Dokumente pažymima, kad TS-LKD turėtų remti kitų partijų atstovus Remigijų Šimašių ir Aušrinę Armonaitę, pradėti megzti ryšius su Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko partija. Taip pat siūloma aktyviai pabrėžti „valstiečių“ mokestinės reformos nelogiškumą ir nepakankamą paramą socialiai jautrioms grupėms.
Dokumente keliami penki strateginiai tikslai: laimėti rugsėjo 16-osios pakartotinius Seimo nario rinkimus Šakiuose, savivaldos, Europos Parlamento rinkimus, TS-LKD remiamo kandidato pergalė prezidento rinkimuose ir pirma vieta Seimo rinkimuose.
