Po kelias dienas trukusių diskusijų, Europos Vadovų Tarybai (EVT) pavyko sutarti dėl kandidatų į aukščiausius ES postus, pranešė EVT pirmininkas Donaldas Tuskas.
 
Naująja Europos Komisijos pirmininke EVT siūlo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Dėl jos kandidatūros dar balsuos Europos Parlamentas.
 
Naujuoju EVT pirmininku nutarta išrinkti Belgijos premjerą Charles’į Michelį.
 
Tuo tarpu Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos pirmininke taps Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, o ES diplomatijos vadovu – Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 00:30

TVF misijos vadovas Lietuvai Borja Gracia, finansų ministras Vilius Šapoka, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuo birželio vidurio šalyje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai konstatuoja, jog Lietuvos ekonomikos būklė dėl apdairios fiskalinės politikos ir aktyvių makroprudencinių priemonių išlieka stipri, tačiau reikalinga spartinti reformas švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.
 
Ekspertų teigimu, tai padėtų didinti produktyvumą. 
 
„Lietuvos ekonomika toliau demonstruoja stiprų makroekonominį ir fiskalinį pasirodymą. Apdairi fiskalinė politika, lanksti darbo rinka ir proaktyvi makroprudencinė politika buvo svarbios užtikrinant stabilumą ir tai turi būti tęsiama. Tačiau Lietuva vis dar susiduria su demografiniais iššūkiais, socialine nelygybe ir išorės neapibrėžtumais. Efektyvus reformų įgyvendinimas, ypatingai švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, kartu su tęsiama stipria fiskaline pozicija yra raktas padidinti produktyvumą ir išlaikyti didesnius atlyginimus“, – žurnalistams antradienį sakė TVF misijos vadovas Borja Gracia.
 
Paklaustas, ar TVF vis dar laikosi pozicijos, kad Lietuva turėtų išplėsti mokesčių bazę, B. Gracia sakė, kad šioje srityje jų pozicija išlieka ta pati.
„Mūsų rekomendacijos šioje srityje per pastaruosius kelerius metus nepasikeitė. Manome, kad mokesčių sistemoje rėmimasis darbo (santykių – ELTA) mokesčiais yra per didelis ir sistema galėtų būti efektyvesnė, jei dalis tos naštos būtų perkelta apmokestinant NT, įvedant aplinkosaugos mokesčius“, – sakė B. Gracia.
 
Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka sakė, jog Finansų ministerijos pozicija visiškai sutampa su TVF vertinimu.
 
„TVF misijos išvados 100 proc. sutampa su Finansų ministerijos vertinimu. Kuo galime didžiuotis ir ką pasiekėme – atsakingą fiskalinę politiką, kryptingos makroprudencinės politikos priemones, mokesčių ir pensijų reformų kryptis, fintech plėtrą. Kur turėtume priimti ryžtingesnius sprendimus – tai produktyvumas, švietimo tinklo pertvarka, sveikatos tinklo pertvarka ir kryptinga inovacijų politika“, – sakė V. Šapoka.
 
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutiko su išvadomis ir atkreipė dėmesį į incidentus, susijusius su informacinėmis technologijomis (IT).
 
„Kalbant apie finansų sistemą, požiūriai čia sutampa, ji stabili, bankai kapitalizuoti. Atkreiptas dėmesys į fintech ir iššūkius, kurie su tuo susiję, rizikas. Mes visą laiką sakėme, kad pinigų plovimo prevencijos ir terorizmo finansavimo prevencijos aspektai yra svarbūs. Pridėčiau galimus incidentus, susijusius su IT. Tų rizikų įvardijimas ir paraginimas visų institucijų skirti didesnį dėmesį tiek kompetencijų ugdymui, tiek finansavimui yra tai, ką mes galvojame. Mano išvada – visą laiką būti pasiruošus“, – sakė V. Vasiliauskas.
 
Lietuvoje nuo birželio 12 dienos dirbę TVF ekspertai analizavo bendrą šalies makroekonominę situaciją, padėtį finansų sektoriuje, struktūrinių reformų įgyvendinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.25; 12:05

JAV valstybės sekretorius M. Pompeo. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo antradienį tvirtai gynė JAV užsienio politiką, tvirtindamas, kad Vašingtonas kuria pasaulio tvarką, kuria siekia kovoti su Rusijos, Kinijos ir Irano vykdomais ciniškais pažeidimais.

Viešėdamas Briuselyje buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas atkirto kritikams europiečiams, kaltinantiems JAV pakertant tarptautinių institucijų pamatus, sakydamas, kad prezidentas Donaldas Trumpas tiesiog stengiasi sugrąžinti Amerikai tradicinį lyderės vaidmenį.

M. Pompeo paragino JAV sąjungininkes prisidėti prie D. Trumpo pastangų ir nuoširdžiai įvertinti, ar tokios institucijos, kaip Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išties tarnauja jų piliečių interesams.

„Blogi veikėjai išnaudojo mūsų lyderystės trūkumą savo tikslams pasiekti, – Briuselyje susirinkusiems diplomatams sakė M. Pompeo. – Tai – Amerikos atsitraukimo pasekmė. Prezidentas Trumpas yra pasiryžęs tai pakeisti.“

Šią kalbą M. Pompeo pasakė NATO užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti padėties po Rusijos ir Ukrainos laivų konfrontacijos Kerčės sąsiauryje ir ant plauko pakibusios svarbios Šaltojo karo laikų sutarties.

JAV sprendimas pasitraukti iš 1987 metais pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties paskatino kaltinimus Vašingtonui, kad taip jis griauna Europos saugumo pamatą.

Tačiau M. Pompeo patikino, kad Vašingtonas paprasčiausiai imasi veiksmų tam, kad patobulintų arba nutrauktų „pasenusius arba kenksmingus“ susitarimus, neatitinkančius JAV ir jų partnerių interesų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 05:00

Disidentas, rašytojas ir žurnalistas Jamalis Khashoggis. EPA – ELTA nuotr.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde šeštadienį pareiškė esanti pasibaisėjusi dėl Saudo Arabijos disidento Jamalo Khashoggi likimo, bet vis tiek planuoja dalyvauti ekonominiame susitikime Rijade šį mėnesį.

J. Khashoggi yra Saudo Arabijos kritikas. Jo niekas nematė nuo tada, kai jis įėjo į karalystės konsulatą Stambule spalio 2 dieną. Dėl šio atvejo kai kurie dideli verslai ir žiniasklaidos priemonės pasitraukė iš karalystės antrosios „Ateities investicijų iniciatyvos“.

Visgi Ch. Lagarde teigė kol kas, nepaisant tarptautinio šurmulio, nekeičianti savo planų.

„Žmogaus teisės, informacijos laisvė yra pagrindinės teisės, o pranešama apie siaubingus dalykus, ir aš esu pasibaisėjusi“, – sakė ji žurnalistams Balyje, kur TVF rengia metinius susitikimus.

„Bet aš turiu atlikti TVF darbus visuose pasaulio kampeliuose ir su daugeliu vyriausybių“, – pridūrė Ch. Lagarde.

Rijadas šeštadienį atmetė kaltinimus, kad valdžios institucijos nurodė nužudyti J. Khashoggi Stambulo konsulato būstinėje, ir pavadino tai „melu ir nepagrįstais įtarimais“.

Tačiau ginčas dar labiau įsiplieskė, kai „The Washington Post“ pranešė, kad Turkijos pareigūnai iš pastato vidaus užfiksavo galimus įrodymus, kad J. Khashoggi buvo kankintas ir nužudytas konsulate.

„Bloomberg“, „The Financial Times“, „The Economist“ ir „The New York Times“ pasitraukė iš Saudo Arabijos renginio dėl nežinomybės apie dingusio vyro likimą.

Britų verslininkas Richardas Bransonas dėl šio įvykio stabdo su turizmu susijusius projektus Saudo Arabijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.13; 10:11

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seime gimsta nauja parlamentinio tyrimo iniciatyva. Dėl galimos finansinės žalos valstybei Seimas linkęs ištirti ir įvertinti buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Antradienį toks nutarimo projektas, kurį 49 Seimo narių vardu pateikė „tvarkietis“ Petras Gražulis, sulaukė pritarimo. Po pateikimo projektą parėmė 58 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 4 Seimo nariai. Parlamentarai nesiėmė toliau svarstyti šio projekto prieš Kūčias ir nutarė prie jo sugrįžti pavasario sesijoje.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas mano, kad tai yra politiškai angažuotas tyrimas. „Kam kuriamas politinis įrankis, kam ruošiatės kerštauti?“, – klausė jis. Seimo narys Kęstutis Masiulis sakė, kad toks tyrimas yra gėdingas. „Man tai gėdinga, užsiiminėsime archeologija“, – apgailestavo jis.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Pats A. Kubilius juokaudamas pastebėjo, kad nutarimo projekte jo pavardė paminėta tik vieną kartą, o I. Šimonytės pavardė paminėta kelis kartus. „Seimuose taip susiklosčiusi tradicija, kai valdantieji pradeda tirti, taip konservatoriai laimi rinkimus. Matau, kad stengiatės, ačiū. Labai esu sunerimęs, kad mano pavardė paminėta tik kartą“, – sakė A. Kubilius.

Tuo tarpu P. Gražulis tvirtino, kad tyrimas yra reikalingas, nes „padaryta žala siekia beveik 2 milijardus eurų“. „Ir tai jums juokas? Nors Skardžius nepadarė jokios finansinės žalos, o jūs tyrėte“, – pažymėjo projektą pristatęs P. Gražulis.

Įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą „dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009-2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“.

Tai numatantį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai siūlo pavesti atlikti tokį tyrimą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, suteikiant jam laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

simonyte_kubilius
Ingrida Šimonytė ir Andrius Kubilius

Tyrimo iniciatoriai siūlo įpareigoti komitetą nustatyti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė galutinį sprendimą nesiskolinti iš TVF; nustatyti, kodėl 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi už galimai nepagrįstai didelę palūkanų normą, siekiančią 9,375 proc.

Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, kaip buvo derinamos skolinimosi sąlygos, nustatomos palūkanos bei skolinimosi terminai. Taip pat būtų siekiama nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai jie priimdavo sprendimus. Seimo komitetas aiškinsis, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis. Parlamentinį tyrimą domintų tai, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos.

Tyrimo iniciatoriai norėtų sužinoti, ar Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu, turėjo patvirtintas skolinimosi tvarkas ir reglamentus, ar jomis vadovavosi.

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentarai siūlo išsiaiškinti, koks buvo valstybės skolinimosi poreikis 2009-2012 metais; kodėl buvo skolinamasi daugiau, negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti, ir kokie skolinimosi metu buvo lėšų likučiai.

Seimo komitetas sieks „nustatyti atvejus ir asmenis, kai aukciono dalyviai neteikdavo konkurencinių pasiūlymų aukciono metu, bet vėliau įsigydavo VVP, išleistus neviešai; nustatyti asmenis, kurie 2009-2012 m. įsigijo VVP, išleistus neviešu būdu; nustatyti, kokią skolinimosi vidaus rinkoje dalį 2009-2012 metais sudarė VVP, išleisti neviešu būdu“.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, o finansų ministrės pareigas 2009-2012 metais ėjo Ingrida Šimonytė, siūloma nustatyti, ar ji savo veiksmais ar neveikimu nepadarė žalos valstybei, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už nepagrįstai dideles palūkanas.

Sudėtingas klausimas

Taip pat siūloma įvertinti Ingridos Šimonytės, 2009-2012 metais ėjusios finansų ministrės pareigas, priimtus sprendimus dėl tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos ir Ingridos Šimonytės bei tuomečio Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Tyrimo iniciatoriai siūlo nustatyti, ar 2009-2012 metais partijoms, buvusioms valdžioje, ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos.

Nutarimo projekte siūloma pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2018 m. balandžio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.20; 05:30

Seime kaip grybai po lietaus gimsta parlamentinio tyrimo iniciatyvos. Dėl galimos finansinės žalos valstybei siūloma ištirti ir įvertinti buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Andriaus Kubiliaus asmeninę iniciatyvą.

Ketvirtadienį 49 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai, tarp jų socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „valstiečiai“, pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą „dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009-2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“.

Tai numatantį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai siūlo pavesti atlikti tokį tyrimą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, suteikiant jam laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Tyrimo iniciatoriai siūlo įpareigoti komitetą nustatyti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė galutinį sprendimą nesiskolinti iš TVF; nustatyti, kodėl 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi už galimai nepagrįstai didelę palūkanų normą, siekiančią 9,375 proc.

Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, kaip buvo derinamos skolinimosi sąlygos, nustatomos palūkanos bei skolinimosi terminai. Taip pat būtų siekiama nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai jie priimdavo sprendimus. Seimo komitetas aiškinsis, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis. Parlamentinį tyrimą domintų tai, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos.

Tyrimo iniciatoriai norėtų sužinoti, ar Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu, turėjo patvirtintas skolinimosi tvarkas ir reglamentus, ar jomis vadovavosi.

Parlamentarai siūlo išsiaiškinti, koks buvo valstybės skolinimosi poreikis 2009-2012 metais; kodėl buvo skolinamasi daugiau, negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti, ir kokie skolinimosi metu buvo lėšų likučiai.

Seimo komitetas sieks „nustatyti atvejus ir asmenis, kai aukciono dalyviai neteikdavo konkurencinių pasiūlymų aukciono metu, bet vėliau įsigydavo VVP išleistus neviešai; nustatyti asmenis, kurie 2009-2012 m. įsigijo VVP, išleistus neviešu būdu; nustatyti, kokią skolinimosi vidaus rinkoje dalį 2009-2012 metais sudarė VVP, išleisti neviešu būdu“.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, o finansų ministrės pareigas 2009-2012 metais ėjo Ingrida Šimonytė, siūloma nustatyti, ar ji savo veiksmais ar neveikimu nepadarė žalos valstybei, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už nepagrįstai dideles palūkanas.

Taip pat siūloma įvertinti Ingridos Šimonytės, 2009-2012 metais ėjusios finansų ministrės pareigas, priimtus sprendimus dėl tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos ir Ingridos Šimonytės bei tuometinio Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Tyrimo iniciatoriai siūlo nustatyti, ar 2009-2012 metais partijoms, buvusioms valdžioje, ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos.

Nutarimo projekte siūloma pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2018 m. balandžio 1 d.

Ketvirtadienį Seimo narys Andrius Palionis pasiūlė šį nutarimo projektą įtraukti į artimiausių Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Į kitą plenarinį posėdį Seimas rinksis lapkričio 7 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.20; 06:47

„Dolerių procentas pasaulinėse valiutos atsargose smunka. Dėl to būgštaujama, kad dolerio kaip pagrindinės pasaulio valiutos valdymui artėja galas“, – rašo Džefas Koksas (Jeff Cox) portalui CNBC.

„Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, palyginus su kitomis valiutomis doleris krito iki žemiausio lygio per pastaruosius 15 metų. Tai rodo, kad vis daugiau šalių linkusios tvarkyti reikalus kita valiuta“, – nurodo Dž..Koksas. Pasak jo, vis stiprėja Japonijos jena, Šveicarijos frankas „ir tai, ką TVF klasifikuoja kaip „kitą valiutą“, pavyzdžiui, Kinijos juanis“.

Continue reading „Doleris merdi? Kodėl Amerikos valiuta pavojuje?“

Jau keleri metai iš premjero Andriaus Kubiliaus vis girdime – “reikia veržtis diržus, kitos alterntyvos nėra”… Reikia mažinti išmokas mamoms, auginančioms vaikučius, nes kitos alternatyvos nėra. Reikia taupyti atimant iš pensininkų jų teisėtas ir taip jau seniai mažas pensijas. Negalima didinti algų, nes bus blogai.

Ir ypatingai labai mėgsta pasipuikuoti savo išvykose į užsienio šalis –  koks jis šaunuolis, kad užveržė lietuviams diržus, o jie vis dar patenkinti. Ir čia, deja, jis teisus. Taip, lietuviai atrodo patenkinti, kad net nebando protestuoti ar garsiau pasakyti – jūs neteisus, premjere!

Continue reading „Andrius Kubilius neteisus – alternatyva egzistuoja“

lagarde

Pasaulio ekonomika rodo tendencijas, būdingas Didžiajai depresijai. Baisūs žodžiai, tačiau jie ne mano.

Tai pasakė garsiausi pasaulio ekonomistai, o dabar pakartojo ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadovė Kristina Lagarde (Christine Lagarde). Čia jau nebe juokai… Ir kaip tyčia Lietuvoje klostosi chaotiška situacija, kai nebežinai, kokie sprendimai bus priimami rytoj ir kas tai darys. Tiesa, ekspertai sako, kad naujai krizės bangai esame pasiruošę daug geriau nei 2008 metais. Tuomet Lietuvos ūkis smigo žemyn 15 proc., sprogo nekilnojamo turto ir vartojimo burbulai.

Continue reading „Į Tarptautinį Valiutos Fondą. Ir kuo greičiau!“

Sakoma, istorija sukasi ratu, keičiasi tik formos. Dažnai savo straipsniuose kritikuodavau valdžią, o šį kartą nutariau į dabartį pažvelgti plačiau.

Kaip taisyklė, valstybių istorijose atsiranda fanatikai, kurie, prisidengdami gražiais lozungais, keičia pasaulį, įrašydami į istorijos vadovėlius naujas pastraipas. Tas pasikeitimas dažnai lydimas maištais, perversmais ir revoliucijomis, užliejant žemę kraujo upėmis. Vardan ko visa tai daroma ir kas už viso to stovi, – žino vienetai, o, kalbant tiksliau, vykdytojams, eiliniams tai niekada nebūna žinoma. Nepamenu, kas pasakė, bet labai taikliai: „jei kareiviai žinotų, už ką kariauja – nebūtų kam kariauti“. O Platonas sakydavo: „norint laimėti karą, reikalingi trys dalykai: pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai“. Iš istorijos, bent jau paskutinių grandiozinių istorinių perversmų, galima paminėti spalio revoliuciją Rusijoje, kurios fanatiškas vedlys buvo V. U. Leninas. Šiandien visi žinome, kokios buvo jos atsiradimo ištakos, kas po ja slėpėsi, kas finansavo bei kokie gražūs buvo lozungai. Internete informacijos apie tai užtenka.

Continue reading „Ar Jūs norėtumėte gyventi feodalinėje santvarkoje?“

vagnorius_gediminas

Nedarbas jau palietė kas šeštą darbingą pilietį ir toliau sparčiai auga, šalies ekonomika smuko penktadaliu, o iždo įplaukos – net trečdaliu. Metas pripažinti – rinkos marinimo, panikos kurstymo ir besaikio mokesčių didinimo politika patyrė akivaizdų fiasko.

Šiais finansinių sunkumų metais nei viena rimtesnė valstybė nedidino mokesčių ir nemažino algų bei pensijų, nes tai prieštarauja ekonomikos palaikymo logikai. Ekonomikos skatinimą pasirinkusios ES valstybės visos išvengė reikšmingesnio nuosmūkio ar net kopia į viršų. Elgdamiesi priešingai – mažindami rinkos finansavimą ir beatodairiškai keldami mokesčius – Lietuvos valdantieji šalį katastrofiškai ridena žemyn.

Continue reading „Valdančiajai koalicijai metas keisti arba politiką, arba nepajėgiančią dirbti Vyriausybę“