Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, balandžio 5 d. (ELTA). Maskva nebeįstengs suvaidyti lenkų ir ukrainiečių. Tai trečiadienį Varšuvos karalių pilyje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, praneša portalas „rbc.ua“.
„Didžios tautos svarbiausiomis istorijos akimirkomis gali įveikti didžiausius jas skiriančius prieštaravimus ir kartu žvelgti į ateitį. O mes – lenkai ir ukrainiečiai – esame didžios tautos. Mūsų didi istorija, kultūra ir nuostabi ateitis. Kaip tik todėl mes nebijome kalbėti apie skaudžiausius mūsų istorijos momentus“, – sakė A. Duda.
Anot jo, praeityje abi tautos padarė daug klaidų, už kurias buvo brangiai sumokėta. O grobikai ir okupantai ne kartą mėgino suvaidyti lenkus ir ukrainiečius.
Lenkijos prezidentas pareiškė siunčiąs Maskvai signalą, kad jai nebepavyks suskaldyti dviejų tautų.
„Ukraina visam pasauliui parodė, kad gali priešintis kur kas didesnei galingai kaimynei. Putinas nepasiekė nė vieno strateginio tikslo, Rusija patyrė didelių nuostolių. Bet iki karo pabaigos dar toli, Ukrainai reikalinga parama, šiuolaikinė ginkluotė“, – pažymėjo Lenkijos valstybės vadovas.
Anot jo, kaip tik todėl Lenkija perduoda Ukrainai artilerijos, šarvuotosios technikos, tankų ir lėktuvų, rodydama pavyzdį kitiems partneriams Vakaruose.
Lenkijos prezidentas prisiminė, kaip praėjusių metų vasario 23 d. lankėsi Kyjive.
„Aš ilgai kalbėjausi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Padėtis tuo metu buvo nepaprastai dramatiška. Mes jau tada žinojome, kad rusai puls ir prasidės plataus masto karas“, – sakė A. Duda.
Anot jo, Ukraina ginasi jau daugiau kaip 400 dienų, o Lenkija ištesėjo duotą žodį, kad ja galima pasikliauti.
Kaip jau buvo pranešta, prezidentas V. Zelenskis su žmona balandžio 5 d. lankosi Lenkijoje su oficialiu vizitu.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, balandžio 5 d. (AFP-ELTA). Norėdama tapti Šiaurės Atlanto Aljanso nare, Ukraina turi laimėti karą kaip suvereni, nepriklausoma valstybė, taip pat pereiti nuo sovietinių doktrinų ir standartų prie vakarietiškų, tai įtraukta į daugiametę pagalbos programą, per spaudos konferenciją Briuselyje po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė „Ukrinform“.
„NATO laikosi požiūrio, kad Ukraina taps Aljanso nare, ir šis požiūris nepasikeitė. Tačiau žinome, kad norint tai pasiekti, reikia įgyvendinti bent du dalykus. Pirmiausia, turime garantuoti, kad Ukraina išliktų suvereni, nepriklausoma valstybė. Be to, bet kokia prasminga diskusija apie Ukrainos narystę Aljanse turi būti grindžiama tuo, kad Ukraina yra demokratiška nepriklausoma Europos valstybė. O būtent tam ir grasina žiauri Rusijos invazija“, – sakė J. Stoltenbergas.
Todėl, anot jo, svarbiausia yra teikti Ukrainai karinę pagalbą, kad Rusijos prezidentas Putinas nelaimėtų savo agresijos karo.
„Antras dalykas, į kurį turime atkreipti dėmesį, yra tai, jog šiam karui pasibaigus turime garantuoti aukščiausią sąveikos lygį, kad Ukraina galėtų atsisakyti sovietinių standartų, doktrinų, ginkluotųjų pajėgų valdymo. Šis perėjimas prasidėjo, bet mums reikia daugiau ir turime tai įgyvendinti greičiau“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 29 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Kinijos vadovą Xi Jinpingą apsilankyti Ukrainoje.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis V. Zelenskio interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Pasak V. Zelenskio, jis nebendravo su Kinijos lyderiu nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios, todėl norėtų, kad Xi Jinpingas atvyktų į Ukrainą.
„Mes norime pamatyti jį čia. Aš noriu pasikalbėti su juo. Aš bendravau su juo prieš prasidedant plataus masto karui. Bet visus šiuos metus, daugiau kaip metus, mes neturėjome kontaktų“, – sakė V. Zelenskis.
„rbc.ua“ primena, kad praėjusią savaitę Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje su oficialiu vizitu ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tada pasirodė pranešimų, kad gali įvykti Kinijos lyderio ir Ukrainos prezidento pokalbis. Bet vėliau Ukrainos prezidento biuro atstovai paaiškino, kad organizuojant tokį pokalbį esama tam tikrų sunkumų.
Jei klausiate, ko daugiau mano galvoje šiandien – optimizmo ar pesimizmo, atsakysiu, jog galimus variantus visuomet dėlioju nuo blogiausiojo scenarijaus. Juodosios mintys tikrai stelbia džiugesį. Didieji Vakarų politikai iš tribūnų labai gražiai gina demokratijas, teisingumus, padorumus, sąžiningumus. Tačiau jų teisingi, prasmingi žodžiai dažnokai nesutampa su konkrečiais darbais.
Ginklų Ukrainai vis dar trūksta
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
2022-ųjų vasario mėnesį, kai Rusija užpuolė Ukrainą, buvau tikras, jog visa Europa drauge su JAV nuo pat pirmųjų karo dienų ukrainiečiams duos visko, ko jiems reikia, kad šie ne tik apsigintų, bet akivaizdžiai laimėtų. Juk Vašingtonas, Londonas, Paryžius, Berlynas, Roma – už padorumą, teisingumą, humanizmą. Nepadėti Rusijos užpultai Ukrainai – tai pats tikriausias cinizmas ir niekšiškumas, primenantis sąvoką „nusikaltimai žmoniškumui“. Bet Vakarai, pradedant oficialiuoju Vašingtonu, ukrainiečių neskubėjo paremti solidžiais ginklais nei karo išvakarėse, nei pirmosiomis karo savaitėmis.
Na, vakarietiškos dvejonės pirmaisiais mėnesiais – tarsi pateisinamos. Bet šiandien – jau vieneri metai, kai ukrainiečiai didvyriškai priešinasi, o ginklų, kurie jiems reikalingi sėkmingam kontrpuolimui, vis dar neturi. Ukrainos kariuomenei šiuo metu stinga ginkluotės, įskaitant sunkiąją techniką ir naikintuvus, o tai neleidžia inicijuoti naujo kontrpuolimo. Tai – ne mano išvados. Taip šių metų kovo 25-ąją dieną Japonijos laikraščiui „Yomiuri Shimbun“ tarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak V. Zelenskio, padėtis Ukrainos rytuose „nėra gera“, nes ten kariai stokoja amunicijos, o Rusijos pajėgos kasdien panaudoja trigubai daugiau šaudmenų, nei Ukrainos daliniai. „Laukiame amunicijos iš savo partnerių“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tuo tarpu Vakaruose jau girdime užuominų, jog Ukraina turėtų kuo greičiau pulti jos žemėje esančias Rusijos pajėgas, nes karą šiemet būtina užbaigti. Suprask, Ukraina privalo skubėt kariauti, kitaip … turės sėstis prie derybų stalo su Vladimiru Putinu neišlaisvinusi visų savo žemių. Karas negali tęstis amžinai, Vakarų ištekliai neva senka (tarsi ukrainiečiai nenorėtų kuo greičiau laimėti). Tačiau tokias mintis peršantys politikai nepaaiškina, kaip pradėti sėkmingą kontrpuolimą, jei trūksta tankų, toliašaudžių pabūklų, lėktuvų, šarvuočių, sviedinių? Beje, trūksta labai daug. Kodėl Ukraina stumiama į mūšius, kurių be deramos ginkluotės neįmanoma laimėti? Gal norima ją sukompromituoti ir tokiu būdu priverst sėstis prie derybų stalo darant Rusijai teritorinių nuolaidų?
Keistas Joe Bideno elgesys
Kiek kartų 2022 – 2023-aisiais girdėjome JAV prezidentą Joe Bideną sakant: „neduosime tankų, apie lėktuvus nė nesvajokite, neatsiųsime sviedinių, kurie lėktų daugiau nei 100 kilometrų, nedislokuosime Ukrainoje savo karių, neduosime įrangos, kad Ukraina gebėtų deramai apsaugoti savo oro erdvę“. Nors JAV, skirtingai nei Vokietija ar Prancūzija, savo angaruose turi tiek karinės technikos, kad senų seniausiai galėjo apginkluoti Ukrainą nuo galvos iki kojų. Bet dabartinė JAV prezidento administracija ukrainiečiams ginklus siunčia itin dozuotai – po trupinėlį, po lašelį. Tarsi nenorom.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Kodėl? Primityvių pasiteisinimų – tarsi kruopų maiše: bijo dar didesnio karo, vengia branduolinių smūgių, baiminasi Rusijos subyrėjimo, taupo savo ginkluotę, nes ruošiasi susiremti su Kinija.
Bet galimi ir kiti variantai. Vienas iš baisiausiųjų, jei pasitvirtintų, būtų šis – J. Bidenas seniai susidraugavęs su V. Putinu. Viešojoje erdvėje J. Bidenas keikia V. Putiną bjauriausiais žodžiais, o iš tiesų jam leidžia elgtis kaip tinkamam. Dabartinė JAV administracija išdavusi Ukrainą. Tiksliau tariant, J. Bidenas dar prieš tapdamas prezidentu davė V. Putinui žodinį leidimą į savo rankas paimti Ukrainą. Jis niekad neprieštaravo, jog V. Putinas užgrobtų ne tik Krymą, ne tik Donbasą su Lughansku, bet dar prigriebtų ir Zaporožės bei Chersono sritis.
Beje, ankstesnysis JAV prezidentas Donaldas Trumpas leidimo suvirškinti Ukrainą, regis, Kremliui nedavė. Kol valdžioje būta D. Trumpo, V. Putinas ginklais nežvagino. D. Trumpas – sunkiai prognozuojamas, kartais prišnekėdavo nesąmonių, kartais elgdavosi visiškai priešingai nei kalbėdavo, todėl V. Putinas nepajėgė perprasti D. Trumpo elgesio motyvų. V. Putinas nebuvo tikras, kad D. Trumpas, kad ir ką viešai bekalbėtų, tikrai aukos Ukrainą. Tad kantriai laukė, kada į Baltuosius rūmus įžengs Ukrainos nevertinantis, lengvai prognozuojamas, silpnučiukas J. Bidenas. Juolab J. Bidenui buvo pažadėta – sudraskysime Ukrainą per keletą savaičių. Didelio triukšmo nekils.
Bet niekas nesitikėjo, jog ukrainiečių kariai, net ir labai silpnai remiami ginklais, taip atkakliai priešinsis. J. Bidenas nė nesapnavo, jog V. Putino kariauna įstrigs Ukrainos stepėse. Oficialusis Vašingtonas pasimetęs, nebežino, kaip elgtis. Remiantis slaptais susitarimais su V. Putinu, neturi teisės padėti Ukrainai, bet viešai privalo rodyti, jog remia Rusijos agresijos auka tapusią Ukrainą. Todėl amerikietiškoji pagalba bent šiuo metu – vis dar menka ir nuolat vėluoja. Tik dėl vaidybos, tik dėl viešosios nuomonės. Kaip ir tas keletą valandų trukęs simbolinis vizitas į Kijevą – tik lengvatikiams apmulkinti.
Kad galbūt egzistuoja kažin kokie slapti J. Bideno ir V. Putino susitarimai dėl Ukrainos, tokios mintys kyla klausantis, sakykim, istoriko Marko Salonino, ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, buvusio JAV karininko Gario Tabacho, politologo Dmitrijaus Korneičuko, analitiko Olego Soskino ir daugelio kitų komentarų. Nepatikliai žvelgiančiųjų į J. Bideną – vis daugiau.
Humoristiniai paaiškinimai
Joe Bidenas. Suklupo…
Žinoma, galimi ir kitokie paaiškinimai. Pavyzdžiui, humoristiniai. J. Bidenas silpnai remdamas Ukrainą iš tikrųjų nėra kaltas, nes nebesusigaudo, ką darąs. Youtube.com erdvėje gausu filmukų, kuriuose užfiksuota, kaip šiandieninis JAV prezidentas net po keletą kartų klupinėja lipdamas trapu į lėktuvą, kaip krenta nuo dviračio, kaip išlipęs iš sraigtasparnio be žmonos pagalbos nepajėgia užsivilti švarko, kaip snaudžia tarptautinėje konferencijoje, kaip saldžiai užmiega kalbėdamas akis į akį su Izraelio premjeru, kaip sutrinka nebesuvokdamas, kur jam eiti, ką jam daryti, užbaigus kalbą tribūnoje. Visa tai peržiūrėjus kyla pagrįstų įtarimų, jog Amerikai šiandien vadovauja visai ne J. Bidenas.
Jūs sakote, jog Amerikos prezidentas J. Bidenas negali taip žemai pulti, kad imtų remti ne auką, o agresorių? Bet juk tokių pavyzdžių – esama. 1994-aisiais metais JAV prezidentas leido Rusijos alkoholikui Borisui Jelcinui kraujyje paskandinti Čečėniją. 2008-aisiais JAV prezidentas išdavė Gruziją (Sakartvelą), leisdamas V. Putinui karinėmis priemonėmis atimti iš gruzinų keletą svarbių teritorijų. 2014-aisiais metais JAV prezidentas leido V. Putinui okupuoti Krymą įtikinėdamas oficialųjį Kijevą nesipriešinti. Oficialiai, viešai smerkė Kremlių, o realiai – ar pajudino bent mažytį pirštelį? Tad, vadovaujantis šia logika, kodėl senukas J. Bidenas turėtų elgtis padoriai, sąžiningai, principingai?
Ginčai dėl Taivano
Neteisingo JAV elgesio pavyzdžių esama ir daugiau. Sakykim, ginčai dėl Taivano. Taivanas – kinietiška teritorija. Pats Vašingtonas oficialiai pripažįsta, kad Taivanas – Kinijos dalis. Visa Europa pripažįsta, įskaitant ir Lietuvą, jog Taivanas priklauso Pekinui. Žodžiai – gražūs, teisingi, o koks – elgesys? Sakykim, 1991-aisiais metais pasirašytoje Lietuvos ir Kinijos sutartyje oficialusis Vilnius įsipareigoja su Taivanu bendrauti tik per Pekiną, tik Pekinui leidus. Sutartyje niekur nenurodyta, koks Pekinas turi būti – komunistinis, fašistinis ar demokratinis. Tiesiog su Taibėjumi bus draugaujama tik Pekinui, koks jis bebūtų, palaiminus. Prabėga trys dešimtmečiai, ir Lietuva pažeidžia šią savo nuostatą. JAV akivaizdžiai kursto Lietuvą draugauti su Taivanu ignoruojant Pekiną. Suprask, Pekinas – nedemokratiškas, todėl neva neturi teisės į savo žemes.
Pavojingas Rusijos – Irano – Armėnijos tandemas
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
Panaši padėtis – ir dėl Armėnijos. JAV pripažįsta, kad Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Nuo pat 1992 – 1994 metų Azerbaidžanas prašė Vakarų, kad šie padėtų susigrąžinti Karabachą taikiai, humanistiškai, nenaudojant karinės jėgos. Visus pastaruosius tris dešimtmečius Vakarai šaukė, jog bando šį teritorinį konfliktą sureguliuoti taikiai ir teisingai. Bet iš tiesų trisdešimt metų prievartavo Azerbaidžaną, kad šis savo Karabachą … padovanotų armėnų separatistams. Azerbaidžaniečiams tokia vakarietiška dviveidystė nusibodo, ir 2020-ųjų rudenį Baku karinėmis priemonėmis susigrąžino daugumą Karabacho teritorijų.
Ir vėl Vakarai, ypač Prancūzija, gudrauja. Esą dėl Azerbaidžano elgesio armėnus galinti ištikti humanitarinė krizė, esą azerbaidžaniečiai trukdo armėnų civiliams gabenti į Karabachą maisto produktus, geriamąjį vandenį (azerbaidžaniečiai tikrina, ar negabenami ginklai, narkotikai, padirbti pinigai), esą azerbaidžaniečiai vis dar apšaudo armėnų karius (nors būtent armėnų separatistai rengia diversijas ir išpuolius, kad tik Azerbaidžanas atidengų ugnį, ir Jerevanas galėtų kaltinti Baku pradėjus naują karą)…
Ypač Vakarams patiko Jerevano pareiškimas, girdi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti suimtas Armėnijoje, jei atvyktų į šalį, mat Armėnija oficialiai prisiėmusi įsipareigojimus pagal Romos statutą. Tai kovo 24-ąją pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „News.Am“.
Taip, Armėnijos Konstitucinis teismas pripažino, kad įsipareigojimai, įtvirtinti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Romos statute, atitinka šalies Konstituciją. Tad jei V. Putinas atvyktų į Armėniją, jis turėtų būti suimtas, rašo leidinys (kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius; jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos).
Armėniškoji dviveidystė
Bet ar Armėnija tikrai uždėtų antrankius V. Putinui? Sunku patikėti jau vien dėl to, kad V. Putinas keliauja lydimas gausios iki dantų ginkluotos apsaugos. Be to, Armėnijoje vis dar dislokuota Rusijos karinė bazė. Trečioji priežastis – į Karabachą šiuo metu atsiųsta vadinamųjų „rusų taikdarių“. Vos prieš keliolika dienų, kovo 14-ąją, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas skambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir papasakojo apie „problemas“, susijusias su Rusijos taikdarių veikla Karabache“. Lietuviškoji ELTA perpasakoja N. Pašiniano žodžius: „Vakar telefonu kalbėjau su V. Putinu apie galimą eskalavimą Karabache ir sakiau, kad zonoje, už kurią atsakingi Rusijos taikdariai, yra problemų“.
Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau paskutiniojo N. Pašiniano ir V. Putino pokalbio, kuomet Armėnijos premjeras beveik atvirai reikalauja, kad rusų kariai šaudytų į azerbaidžaniečių karius, Vakarai nekomentuoja. Nutyli.
Nepastebi ir kovo 23-ąją „EU reporter” paskelbtos publikacijos, kaip Armėnija padeda Rusijai apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Pasirodo, JAV finansų ministerija išplatinusi informaciją, kaip armėnų firmos perka iš užsienio technikos, prietaisų, medžiagų, o paskui viską atiduoda Rusijos kariniam kompleksui. Dar 2022-ųjų metų spalį agentūra Bloomber paskelbė faktų, kaip per Armėniją į Rusiją keliauja technika, kuri vėliau tampa prieš Ukrainą nukreiptais ginklais. Būtent Armėnija šiandien tapusi centru, kurio pagalba karinės arba dvigubos paskirties prekės iš Europos atsiduria Maskvoje.
Nedera pamiršti ir Armėnijos – Irano bičiulystės. Irano karinė technika, įskaitant bepiločius orlaivius, pirma atgabenama į Armėniją, po to slapta išvežama į Rusiją. Tad Ukraina už jos miestus bombarduojančius bepiločius orlaivius turi „dėkoti“ ne tik Rusijai, ne tik Iranui, bet ir Armėnijai. Ši trijulė šiandien puikiai sutaria.
Tačiau Vakarai kažkodėl ne itin noriai komentuoja Rusijos – Irano – Armėnijos tandemo keliamus pavojus.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, kovo 11 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus sako esąs pasirengęs vykti į Rusijos užpultą Ukrainą, bet tik su sąlyga, kad galės vykti ir į Maskvą.
„Vyksiu į abi šias šalis, arba nė į vieną iš jų“, – duodamas interviu Argentinos laikraščio „La Nacion“ šeštadienio numeriui sakė Katalikų Bažnyčios vadovas.
Karą Ukrainoje galima užbaigti tik pasitelkus dialogą ir konkrečias taikos iniciatyvas, tvirtino popiežius.
86-erių metų pontifikas kelionę į abi minėtas šalis svarstė dar praėjusią vasarą. Tuo metu jis taip pat sakė, kad norėtų apsilankyti tiek Kijeve, tiek Maskvoje.
Vatikanas jau seniai siekia tarpininko vaidmens Ukrainos ir Rusijos konflikte – šiame kontekste jis kalbėjo leidiniui „La Nacion“ apie „troškimą tarnauti taikai“.
Interviu popiežius Pranciškus papasakojo, kaip antrą dieną po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą jis paklausė Rusijos vadovų, ar galėtų atvykti į Maskvą. Pasak pontifiko, tuomet Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas padėkojęs atsisakė.
Popiežius dar kartą išsakė savo sielvartą dėl karo: „Karas mane skaudina, štai ką noriu pasakyti. Karas mane skaudina.“
Savo viešuose pasisakymuose ir audiencijose jis nuolat kalba apie ukrainiečių kančias. Tačiau diplomatiniais sumetimais jis juose nemini Rusijos.
Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
Kyjivas, kovo 6 d. (ELTA). Pirmadienį Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai sulaikė Odesos srities karinės administracijos viršininko pavaduotoją Ihorį Tkačuką.
Tai pranešė šio Ukrainos regiono vadovas Maksymas Marčenka, kuriuo remiasi „Interfax-Ukraina“.
„Kartu su teisėsaugos institucijomis toliau šaliname visus vadovus, kurie vis dar nesupranta, kaip jie turėtų atlikti savo tarnybines pareigas, tuo labiau karo metu. Šiandien UST sulaikė Odesos srities karinės administracijos viršininko pavaduotoją I. Tkačuką, šiuo metu atliekami tyrimo veiksmai“, – parašė „Telegram“ kanale M. Marčenka.
Jis pažymėjo, kad visos detalės bus pateiktos vėliau.
„Dar kartą pabrėžiu, jog niekada nesutiksime su jokia neteisėta asmenų veikla, kad ir kokias pareigas jie eitų“, – apibendrino Odesos srities karinės administracijos vadovas.
Savo ruožtu Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksijus Hončarenka žurnalistams pranešė, jog I. Tkačukas buvo sulaikytas kilus įtarimui, kad jis paėmė kyšį.
Jei pasakysiu, kad JAV prezidentas Joe Bidenas yra bailys, – būsiu neteisus. Norint atvažiuoti į Rusijos užpultos Ukrainos sostinę Kijevą būtent šiandien – reikalinga drąsa. Amerikos prezidento vizitas į Kijevą šių metų vasario 20-ąją – svarbus, išskirtinis įvykis. Baltųjų rūmų šeimininkas viešai, atvirai demonstravo paramą Ukrainai, ir tai labai gražu bei prasminga. Ačiū jam už šią kelionę. Tai stiprus simbolinis antausis Kremliaus išsigimėliui Vladimirui Putinui.
Tačiau jei analizuosime, kiek nuo 2022-ųjų vasario 24-osios užsienio valstybių vadovų atvyko į Rusijos armijos apšaudomą Kijevą, privalėsime konstatuoti, jog palyginimas – ne J. Bideno naudai. Kijeve jau pabuvojo Lietuvos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir dar keliolikos šalių bei Europos sąjungos vadovų. Pripažinkime, J. Bidenas suskubo į Kijevą vienas iš paskutiniųjų, kai jau tapo aišku, jog Rusija tikrai nepajėgia okupuoti Ukrainos. Be to, J. Bideno pasivaikščiojimas po Kijevą – kažin koks keistas. Jokių oficialių įsipareigojimų, jog nuo šiol Ukrainos kariuomenei bus duodama ginklų „tiek, kiek jai reikia“. J. Bidenas neištarė Kijeve: nuo šios akimirkos daugiau nebus jokių „neduosime tankų“, „neduosime lėktuvų“, „neduosime Himars“. J. Bidenas netarė nė vieno žodžio net Ukrainos parlamente. Tiesa, pažadėjo, jog Vakarai rems Ukrainą tol, kol reikės (bet tai tik žodžiai, neparemti jokiomis konkrečiomis sutartimis, jog, pavyzdžiui, Ukraina yra strateginė JAV partnerė), pažadėjo duoti vos keletą milijardų paramos (tokios sumos užtenka vos keliolikai dienų, tad labiau panašu į išmaldą, o ne į rimtą paramą). Štai ir viskas.
V. Zelenskis ir J. Bidenas – Kijeve. EPA – ELTA foto
Analizuojant šių metų vasario 20-osios įvykius Kijeve svarbu dar paklausti, ar J. Bidenas atsibeldė į Kijevą tuomet, kai Ukrainai to labiausiai reikėjo, ar tądien, kai Amerikoje neoficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, ir demokratų lyderiui J. Bidenui prireikė politinės reklamos: žiūrėkite, koks aš drąsus, kietas, principingas. Šių eilučių autoriui įsiminė Ekonominės analizės instituto prezidento Andrėjaus Ilarionovo pastaba, jog kelione į Kijevą ponas J. Bidenas pirmiausia rūpinosi savo asmeniniais reikalais (artėja JAV prezidento rinkimai, jis žada siekti antrosios kadencijos, tad jam verkiant reikia, kad Amerikos piliečiai laikytų jį drąsiu, principingu vadovu), tad Ukraina jam – tik tarp kitko.
Neįtikinamai atrodė ir akimirkos, kai Kijeve kaukė oro pavojaus sirenos, o J. Bidenas su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu ramiai vaikštinėjo po Kijevą. Net ir didžiausiam kvailiui aišku: Kremliaus banditas, kad ir koks niekšas bebūtų, nedrįs Kijevo centro bombarduoti tol, kol ten svečiuosis JAV prezidentas.
Tad net nežinau, kaip iš tikrųjų reikėtų vertinti J. Bideno vizitą į Kijevą? Karo analitikas Aleksejus Arestovičius – labai optimistiškas. Girdi, Ukrainos reikalai – vis geryn ir geryn. Esą Vakarai apsisprendė negrįžtamai: Ukrainos nepaliks likimo valiai. Suprask, J. Bideno vizitas į Ukrainą – labai stiprus ženklas. Nėra jokių abejonių: Vakarai pradeda tiekti daug ir galingų ginklų, rimtų sviedinių, todėl karas ilgai netruks, Rusijos kariauna greitai bus sutriuškinta…
Aš irgi norėčiau būti optimistas. Bet karti gyvenimiška patirtis byloja, jog žodžiai dažnai skiriasi nuo konkrečių darbų. Vis dar prisimenu, kaip J. Bidenas praėjusiais metais svaidėsi pareiškimais „neduosime to, neduosime ano“. Vis dar negaliu pamiršti, kaip Vakarų lyderiai niekingai, bailiai stumdėsi tarpusavyje: „jei anie duos tankų, tada ir aš duosiu, o jei nebus tankų iš anos šalies, tai ir aš tupėsiu tarsi pelytė po šluota“.
Tokių tūpčiojimų vietoje negalima pamiršti. Kol kas atrodo, jog Vakarai tesugeba gražiai ir optimistiškai valandų valandomis pliurpti iš tribūnų, vieną po kito rengti pompastiškus susitikimus karinėse bazėse, restoranuose, parlamentuose, o realiai grumtis su agresyviu banditu – šiaip sau.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Prisiminkime Gruzijos (Sakartvelo) pavyzdį. Vakarai rėmė demokratines reformas įgyvendinantį Michailą Saakašvilį, dalino Tbilisiui pažadus dėl narystės NATO aljanse, dėl narystės Europos Sąjungoje. Bet užteko Vladimirui Putinui užpulti Gruziją, ir Vakarų parama išskydo. Vakarai nežengė svarbiausio žingsnio: nesuteikė gruzinams realios, konkrečios, skubios karinės paramos. Jei kalbėtume visiškai atvirai, 2008-aisiais Vakarai išdavė Gruziją. Paliko ją vieną grumtis su dešimtis kartų stipresne kariuomene. JAV prezidentui neužteko drąsos išlaipinti Gruzijoje amerikietiškųjų desantininkų V. Putinui parodant tikrą kumštį.
Tad dabar Vakarai neturi nė menkiausios moralinės teisės gailiai kniaukti, esą gruzinai nusisuka nuo vakarietiškų vertybių. Dėl šio posūkio kalti ne tik gruzinai. Kalti tuometiniai JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderiai. Gruzinai pamatė, ko verti amerikietiški, prancūziški ar vokiški pažadai. Vakarietiški pažadai liko pažadais, o Rusijos užpuolimas buvo realus, konkretus, kruvinas ir labai skaudus (Sakartvelas neteko kelių savo teritorijų).
Ukrainoje pamuštas rusų tankas demonstruojamas Lietuvos sostinėje. Susidomėjimas milžiniškas. Slaptai.lt foto
Rusijos opozicionierius Markas Feiginas viešojoje youtube.com erdvėje dažnai kaltina oficialųjį Tbilisį kalėjime kankinant Michailą Saakašvilį. M. Feiginas teisus. M. Saakašvilis neturėtų būti marinamas viename iš Gruzijos kalėjimų. Bet M. Saakašvilis – asmeninis V. Putino priešas. Sakartvele dabar įtakingos gausios prorusiškos jėgos. Tad M. Saakašvilio gyvybei tikrai iškilęs mirtinas pavojus. Kad M. Feiginas mėgina išlaisvinti Gruzijos reformatorių, – šaunu. Bet ponas M. Feiginas visiškai nepriekaištauja Vakarams, 2008-aisiais išdavusiems Tbilisį. Jei esame principingi ir atviri, turėtume matyti visas paveikslo spalvas. M. Feiginas galėjo bent vienu žodeliu užsiminti, jog dėl M. Saakašvilio įkalinimo kalti ir Berlyno, Vašingtono, Paryžiaus ponai.
Todėl šiandien aš vis dar – pesimistas. Patikėsiu Vakarų nuoširdumu tuomet, kai ukrainiečiai galų gale ims tvirtinti, jog ginklų jau tikrai užtenka. Patikėsiu Ukrainos pergale tuomet, kai ji tikrai išvys iš visų savo teritorijų visas Rusijos pajėgas. Vakarus imsiu girti tik tuomet, kai jie į tarptautinius kalėjimus tikrai sugrūs visą V. Putino šutvę bei privers Maskvą mokėti rimtas karo reparacijas ekonomiškai nukraujavusiai Ukrainai.
O kol kas man atrodo, kad J. Bidenas – bailokas dėdė. Be kita ko, J. Bidenas jau dabar dažnokai primena liūdnai pagarsėjusį sovietų bosą Leonidą Brežnevą (tai suklumpa, tai vos paeina, tai snaudžia). Jei tikrai sieks antrosios kadencijos, tikrai bus panašus į susenusį L. Brežnevą.
Ukrainos palaikymo mitingas Vilniuje Katedros aikštėje. mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilnius, vasario 24 d. (ELTA). Paminėti pirmųjų karo Ukrainoje metinių penktadienį sostinėje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Renginio pradžioje tylos minute pagerbti žuvę Rusijos sukeltame kare.
Surengtame mitinge žmonės dalyvavo nešini Ukrainos, Lietuvos vėliavomis, taip pat Ukrainą palaikančiais plakatais ar Ukrainos nacionaliniu simboliu tapusiomis saulėgrąžomis. Gausiai susirinkusi minia skandavo Ukrainą palaikančius šūkius, nešėsi plakatus, skirtus agresorei Rusijai: „Haga laukia Putino“, „Visi rusai yra kalti“.
Renginyje dalyvavo ir kalbas sakė premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas bei Ukrainos ambasadorius Petro Bešta. Šlovė Ukrainai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kalbą sakiusi premjerė pažymėjo, kad Kremliaus sukeltas brutalus karas suvienijo Lietuvos žmones – jų tikslu tapo pagalba Ukrainai.
„Mes išvydome pilietišką, drąsią ir solidarią Lietuvą“, – teigė I. Šimonytė.
Nuo 21 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks koncertas, kuriuo bus užbaigta mėnesį trukusi akcija „Radarom!“. Šios akcijos tikslas buvo surinkti pinigų ir nupirkti Ukrainą galinčius apsaugoti modernius radarus.
Estijos premjerė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto
Talinas, vasario 23 d. (AFP-ELTA). Estijos gynyba „prasideda nuo Ukrainos“, ketvirtadienį, Rusijos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, interviu naujienų agentūrai AFP sakė šios Baltijos valstybės premjerė Kaja Kallas.
„Aiškiai matome, kad šiuo metu mūsų gynyba prasideda taip pat ir nuo Ukrainos, nes Ukraina kovoja su ta pačia grėsme (…) Taigi, kol jie kovoja, jie silpnina tą patį priešą, kurį turime ir mes“, – AFP angliškai sakė K. Kallas.
Paklausta apie Estijos saugumo problemas, K. Kallas pabrėžė būtinybę „visiškai diskredituoti agresijos įrankį“. „Jei ši agresija pasiteisins Ukrainoje, tai bus kvietimas panaudoti ją ir kitur“, – sakė K. Kallas.
„Jei yra taip, kad (…) užpuoli kitą šalį, kitą suverenią šalį, gauni daugiau teritorijų, daugiau žemės, daugiau gamtos išteklių, tuomet (…) visoms agresorėms, ar būsimoms agresorėms pasaulyje, pasiunčiamas signalas, jog tai apsimoka, panaudokite tai“, – kalbėjo K. Kallas.
1,3 mln. gyventojų turinti Estija, kadaise okupuota Sovietų Sąjungos, yra viena didžiausių Ukrainos donorių ir neseniai pareiškė, kad padidins savo karinę paramą karo niokojamai šaliai iki daugiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Remiantis naujausiais Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto surinktais duomenimis, atsižvelgiant ne tik į karinę, bet ir humanitarinę bei finansinę pagalbą, per pastaruosius metus Estijos parama Ukrainai sudarė 1,07 proc. BVP.
Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Estija, kuri pagal savo ekonomikos dydį prisidėjo daugiausia karine parama Ukrainai, ketvirtadienį paragino sąjungininkus labiau padėti karo draskomai šaliai.
Baltijos valstybės gynybos ministras Hanno Pevkuras kreipėsi su tokiu raginimu po Taline vykusių derybų su šalyje viešinčiu JAV kolega Lloydu Austinu.
„Nors Jungtinės Amerikos Valstijos prisideda daugiausia absoliučia išraiška, Estija didžiausią indėlį įneša santykine išraiška, – žurnalistams sakė H. Pevkuras. – Estijos karinė parama Ukrainai neseniai viršijo vieną procentą mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto galime ir privalome padaryti daugiau.“
Tada jis išvardijo tris būdus, kaip pasaulio bendruomenė galėtų toliau padėti Kijevui atremti beveik prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją.
H. Pevkuras paragino Europos ir NATO sąjungininkes padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau nei dviejų procentų BVP, nes „daugiau galima duoti tik tada, kai yra ką duoti“. Pati Estija pareiškė kitais metais planuojanti viršyti trijų procentų BVP ribą.
H. Pevkuras taip pat paragino tarptautinę koaliciją iki metų pabaigos padidinti bendrą karinę pagalbą Ukrainai iki bent 100 mlrd. eurų. Iki šiol Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės jau skyrė beveik pusę šios sumos kaip paramą Ukrainai saugumo srityje.
Pagalba Ukrainai apima beveik visų rūšių karinę įrangą, nuo uniformų, šaulių ginklų ir amunicijos iki artilerijos raketų sistemų, oro gynybos priemonių ir šarvuočių.
Galiausiai H. Pevkuras paragino Europos Sąjungą „skubiai“ paremti Ukrainos gynybą milijonu artilerijos sviedinių. Pastarosiomis dienomis buvo susirūpinta, kad Ukrainoje sparčiai senka artilerijos sviedinių atsargos iš JAV ir kitų sąjungininkų.
Benas Chodžesas. Sergėj Dolženko (EPA) nuotr.
Berlynas, vasario 11 d. (ELTA). Jei Ukraina nori įveikti Rusiją, šaliai būtinai reikia naikintuvų.
Tai interviu „Deutsche Welle“ pareiškė buvęs JAV generolas Benas Hodgesas. Su dabartine Vakarų parama pergalės prieš Rusiją, anot jo, reikės laukti 3–4 metus. Gavusi papildomos paramos, Ukraina jau šių metų pabaigoje galėtų išstumti rusų pajėgas iš savo teritorijos, pažymėjo B. Hodgesas.
Kuo anksčiau suteiksime Ukrainai galimybę pasiekti lemiamą rezultatą, tuo greičiau karas baigsis, pridūrė buvęs aukštas kariškis. Anot jo, vienintelė Vašingtonui svarbi „raudona linija“ yra sausumos dalinių panaudojimas.
Rusija, anot B. Hodgeso, šiuo metu mėgina pradėti naują puolimą. Tačiau šalis esą nėra pajėgi pradėti „didelį“ puolimą. „Jie neturi šarvuotų pajėgų, neturi galimybių prasiveržti“, – teigė karinis ekspertas leidiniui „Deutsche Welle“. Kyjivas tuo metu „turi užtektinai galimybių apriboti Rusijos sėkmę“. Tačiau tai esą „brangiai kainuos“, jei kalbėsime apie nuostolius ar amuniciją.
B. Hodgesas pabrėžė, jog Kyjivas turi atsikovoti Krymą, kad išsaugotų „tarptautinę, taisyklėmis pagrįstą tvarką“ ir „JT chartiją“. Ukrainos uostams svarbi prieiga prie Azovo jūros per Krymą, teigė jis.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, vasario 4 d. (ELTA). Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo sukeltą plataus masto karą Ukrainoje remia tik 4 proc. Latvijos gyventojų, ir jų dalis nuo praėjusių metų kovo sumažėjo per pusę.
Tai rodo Valstybės kanceliarijos užsakymu surengtos apklausos rezultatai, praneša portalas „lsm.lv“.
Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma Latvijos gyventojų palaiko Ukrainą jos kovoje su Rusijos agresija, pabėgėlių ukrainiečių priėmimą ir Ukrainos pastangas įstoti į Europos Sąjungą ir NATO.
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
82 proc. Latvijos gyventojų visiškai arba veikiausiai remia Ukrainos kovą už nepriklausomybę ir laisvę. Tai 6 proc. daugiau negu 2022 metų kovą. Už karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą yra 73 proc. apklaustųjų. Tai 1 proc. mažiau negu praėjusių metų kovą.
Už Ukrainos priėmimą į NATO yra beveik du trečdaliai – 63 proc. – apklaustųjų, 12 proc. daugiau negu kovo mėnesį, o už jos priėmimą į ES – 62 proc. respondentų, 7 proc. daugiau negu kovą.
Latvijos visuomenės nuomonė dėl Vakarų dalyvavimo kare nepasikeitė – jam pritartų tik 20 proc. apklaustųjų. Pusė – 49 proc. – šalies gyventojų yra prieš Vakarų dalyvavimą kare.
Apklausa buvo surengta praėjusių metų gruodžio 9-19 dienomis, joje dalyvavo 1057 Latvijos gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
Rusijos propagandistai
Londonas, sausio 28 d. (ELTA). Rusija, dalindamasi duomenimis apie savo plataus masto karo prieš Ukrainą eigą, dažnai skleidžia dezinformaciją. Tai savo naujausioje, šeštadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.
Kaip pažymima suvestinėje, vienas iš tokios praktikos pavyzdžių – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis rusų bazei Makijivkos mieste (Donecko sritis) pirmą šių metų dieną. Ministerijos skaičiavimu, čia žuvo ar dingo daugiau kaip 300 Rusijos karių, tačiau pati Maskva tikino, kad būta 89 žuvusiųjų.
Suvestinėje nurodoma, kad Rusijoje panašios dezinformacijos sklaidą lemia siekis sumenkinti patiriamus pralaimėjimus, šalyje vyraujant „suversk kaltę ir nušalink“ kultūrai – aukštesnio rango pareigūnai duoda leidimą meluoti, o žemesnes pareigas einantys asmenys savo ruožtu viešina tikrovės neatitinkančią informaciją.
JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 26 d. (ELTA). Ukrainai dar reikia mažiausiai 350-400 tankų, kad suformuotų smogiamąsias šarvuočių ir tankų pajėgas. Tai ketvirtadienį interviu „24-ajam kanalui“ pareiškė prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
Jo manymu, galutinis lūžis tiekiant ginklus Ukrainai jau įvyko.
„Vis dar girdėti eskalacijos baimės atgarsių, bet jau visi suprato, jog jokios eskalacijos nebus, kadangi visiška eskalacija jau pasiekta, jau vyksta didelis karas ir Ukrainai visko reikia duoti čia ir dabar… Dabar ateis metas, kai Ukraina pakankamai gaus visko, ko reikia, kad pasiektų šio karo finalą“, – teigė patarėjas. Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas
Pasak jo, šiuo metu vienintelė ginklų tiekimo Ukrainai problema yra logistika. M. Podoliakas pažymėjo, kad dabar iškilo uždavinys organizuoti ginklų pristatymo „konvejerį“ ir Ukrainos kariškių rengimą.
„Oficialiai jau paskelbta apie maždaug 120 tankų, bet, atsižvelgiant į dabartinį momentą, mums reikia 350-400 tankų, kad suformuotume konkrečias tankų šturmo brigadas. Manau, kad šį skaičių pasieksime“, – pabrėžė M. Podoliakas.
VDU Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vokietijos kancleriui patvirtinus, kad Vokietija aprūpins Ukrainą koviniais tankais „Leopard 2“, taip pat davus leidimą kitoms šalims Ukrainai perduoti tankų, Rusijoje išaugo propagandos banga. Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio teigimu, dabar Rusijos priešu tapo ne tik Ukraina, bet ir visos NATO bei Europos Sąjungos (ES) šalys.
Anot profesoriaus, tai yra ir proga Rusijai pagerinti savo reitingus šalyje, nes, pastaruoju metu, propagandos populiarumas šalyje ėmė mažėti.
„Priešu dabar tapo visas NATO, ES, o ne tik Ukraina. Net didysis globalusis pasaulis bet kokia proga bus kaltinamas kažkokiais tai įvykiais, niekada nesigilinama į technines ar technologines detales“, – LRT radijui teigė profesorius G. Mažeikis.
Pasak jo, informacinio triukšmo Rusijoje tikslas – įtampos didinimas santykiuose su ES ir JAV.
„Tai, žinoma, kad šitas triukšmas yra tik prielaida tam, kad vėl galėtų grasinti galbūt patys savo nešvariomis branduolinėmis akcijomis atominėse branduolinėse elektrinėse arba vėl grasinant naudoti taktinį branduolinį ginklą. Bet kokiu atveju, Rusijos tikslas yra labiau eskaluoti, tai yra padidinti įtampą santykiuose su ES ir JAV“, – akcentavo profesorius.
Anot G. Mažeikio, Rusijoje pastaruoju metu mažėja skleidžiamos propagandos populiarumas, todėl įvairios dezinformacinės žinutės apie tai, kad „Leopard 2“ tankai gali virsti „nešvaria atomine bomba“, yra pastangos pagerinti savo reitingus.
„Ir kadangi propagandos populiarumas pradėjo pastaruoju metu Rusijoje kristi, tai rodo įvairūs jų medijų tyrimai, tai šiuo atveju yra didelė proga pagerinti savo reitingus“, – pabrėžė profesorius.
G. Mažeikio teigimu, ši Rusijos skleidžiama propaganda neturėtų persikelti į Lietuvą. Propaganda
„Na, aš nemanau, kad labai stipriai persikels, atmenant tai, kad šito karo metu, skirtingai nei COVID-19 pandemijos metu, mes nematome tokios labai stiprios koreliacijos, kad, pavyzdžiui, jeigu Rusijoje pasirodo kažkokia žinutė, tai būtinai ji kažkokiu perverstu būdu būtinai atkeliaus iki Lietuvos“, – akcentavo profesorius.
Anot jo, tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra mažas procentas žmonių, kurie palaiko Rusiją – vos 2–3 proc., todėl tikėtis naujos dezinformacijos bangos Lietuvoje nereikėtų.
ELTA primena, kad O. Scholzas trečiadienį paskelbė, jog Vokietija perduos Ukrainai 14 kovinių tankų „Leopard-2-A6“. Kancleris taip pat nurodė, kad Berlynas duos leidimą šalims partnerėms, norinčioms nusiųsti Kyjivui „Leopardų“ iš savo atsargų.
Jungtinės Karalystės premjeras Rishis Sunakas jau prieš pusantros savaitės paskelbė, kad perduos Ukrainos kariuomenei 14 „Challenger 2“ tipo kovinių tankų.
Jungtinės Valstijos pasiųs į Ukrainą 31 kovinį tanką „M1 Abrams“, trečiadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas. Prieš tai tą pačią dieną Vokietija patvirtino pristatysianti Kyjivui savo tankus „Leopard 2“.
Kyjivas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį savo tradiciniame vakariniame kreipimesi pažadėjo ateityje griežtai reaguoti į galimus korupcijos atvejus valstybės institucijose.
„Visuomenei bus pateikta visa informacija, o valstybė imsis reikiamų galingų veiksmų“, – pareiškė V. Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad anksčiau šią savaitę Nacionalinio antikorupcijos biuro sulaikytas savivaldybių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros viceministras Vasylis Losynskis jau buvo paleistas.
Anot žiniasklaidos, jis kaltinamas paėmęs 400 tūkst. eurų kyšį, kai buvo perkami elektros generatoriai.
V. Zelenskis savo kreipimesi taip pat užsiminė apie pasirodžiusius pranešimus, kuriuose Gynybos ministerija kaltinama sudariusi sutartį dėl maisto produktų įsigijimo kelis kartus didesnėmis nei įprastinės kainomis. Oficialiais duomenimis, šiuo klausimu numatytas gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo kreipimasis į parlamentą Kyjive.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad esą jau buvo parengti „atitinkami sprendimai“. „Dar nenoriu jų skelbti, bet viskas bus teisinga, – kalbėjo V. Zelenskis. – Noriu aiškiai pabrėžti: daugiau nebebus taip, kaip buvo praeityje.“
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, sausio 11 d. (ELTA). Vokietija turėtų leisti kitoms valstybėms perduoti vokiškų tankų Ukrainai, kol Berlynas vis dar delsia priimti sprendimą dėl savo pagalbos.
Tai interviu Vokietijos leidiniui „tagesschau.de“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Pasak jo, Ukraina pasikliauja Vokietija, kuri yra viena iš nedaugelio šalių, tikrai turinčių reikiamą potencialą. Po visų diskusijų dėl vokiškos ginkluotės tiekimo liko paskutinis sprendimas – dėl tankų. Visais kitais klausimais judama į priekį.
„Jeigu jūs kaip vyriausybė patys negalite priimti šio paskutinio svarbaus sprendimo, tai bent jau uždekite žalią šviesą šalims, kurios turi jūsų pagamintų tankų ir yra pasirengusios juos mums perduoti. Bet tam reikalingas jūsų leidimas“, – pažymėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
„Mes norime sąžiningo požiūrio tankų klausimu, be delsimo. Kaip sužinojome per pastaruosius dešimt mėnesių, tai įvyks bet kuriuo atveju – tai tik laiko klausimas. Kam kankinti save, mus ir visus kitus, o ne tiesiog nedelsiant priimti sprendimą, kuriuo būtų galima didžiuotis?“ – klausė ministras.
Kitos šalys negali perduoti Ukrainai Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“ be Berlyno sutikimo.
Prokuratūra
Ukrainoje įvykdytus ir vis dar kasdien vykdomus karo nusikaltimus Lietuvoje jau paliudijo daugiau nei trys šimtai į Lietuvą atvykusių ukrainiečių. Tokius naujausius šio tyrimo duomenis pateikia Generalinė prokuratūra.
„Šiuo metu apklausti beveik trys šimtų liudytojų. Virš septyniasdešimt asmenų pripažinti nukentėjusiais“, – Eltai nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Prokuratūra akcentuoja, kad tinkamai užfiksuotus žmonių liudijimus bei visą vaizdinę dokumentinę medžiagą vėliau ketinama perduoti Ukrainos prokuratūrai, nes tai itin reikšmingi duomenys siekiant vėliau teisme įrodyti įvykdytus karo nusikaltimus, nusikaltėlių tapatybes ir kitas nusikaltimų aplinkybes.
Tam, kad tokių duomenų rinkimas vyktų kuo sklandžiau ir kuo paprasčiau žmonėms, visi į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai registracijos metu gauna anketas, kuriose gali pažymėti, jog yra nukentėję arba tapę karo nusikaltimų liudytojais ir yra informuojami apie galimybes liudyti artimiausioje policijos įstaigoje.
Jei žmogus anketoje pažymi, kad turi duomenų apie įvykdytus karo nusikaltimus, tuomet pareigūnai su juo vėliau susisiekia, pasitikslina informaciją ir apklausia. Generalinė prokuratūra pabrėžia, kad apklausiami yra tie, kas nurodo, jog patys nukentėjo nuo karo nusikaltimų, juos matė asmeniškai arba turi tai liudijančios vaizdinės medžiagos.
Informuoti pareigūnus apie turimą vaizdinę medžiagą arba norą duoti parodymus žmonės tai pat gali ir internetu – šiam tikslui policija sukūrė specialią platformą. Joje lietuvių, ukrainiečių, rusų bei anglų kalbomis taip pat yra pateikiami visiems suprantami aktualių teisinių sąvokų paaiškinimai bei karo nusikaltimų pavyzdžiai. Informacija apie galimus būdus pranešti turimą informaciją apie karo nusikaltimus teisėsaugai dalijasi ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.
Ikiteisminį tyrimą dėl Ukrainoje vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo 2022 metų kovo 1 d. Šiame ikiteisminiame tyrime dirba 40 prokurorų, policijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų grupė.
Nuo 2022 m. kovo 25 d. sudaryta ir jungtinė tyrimo grupė, kurios veikloje dalyvauja septynių valstybių atstovai ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras. Jungtinės tyrimo grupės tikslas – keistis įrodymais ir informacija tarp šalių, palengvinti tyrimų atlikimą ir baudžiamąjį persekiojimą atitinkamose valstybėse, siekiant, kad už nusikaltimų darymą atsakingi asmenys būtų perduoti teismui.
Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai yra pavojingos veikos, pažeidžiančios visuotinai pripažintus karo įstatymus ir papročius arba humanitarinės teisės leistiną elgesį su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, padarytos karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos metu.
Nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų atvejais įvardijama civilių gyventojų žudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinimas, neteisėtas įkalinimas, pavergimas ar deportacija, seksualiniai nusikaltimai, žmonių persekiojimas dėl politinių, nacionalinių, etninių motyvų. Taip pat nusikaltimais laikoma ir kultūrinės reikšmės objektų naikinimas, karo belaisvių kankinimas ar nužudymas, vertimas karo belaisviams ar civiliams tarnauti priešo ginkluotose pajėgose.
Nusikaltimų pavyzdžiais įvardijama ir civilių, medicinos ar civilinės gynybos personalo, karo ar civilinės ligoninės, sužeistų asmenų ar ligonių vežančių transporto priemonių bombardavimas, apšaudymas arba kitoks užpuolimas, aiškiai iš mūšio pasitraukusių ir nesipriešinančių kombatantų ir kitų asmenų užpuolimas, gyvenamųjų vietovių, neginamų civilinių objektų, gyvenviečių ar miestų bombardavimas, apšaudymas arba kitoks užpuolimas.
Taip pat bombardavimas, apšaudymas arba kitoks užpuolimas prieš didelį pavojų aplinkai ir žmonėms keliantį objektą – atominę elektrinę, užtvanką, nuodingųjų medžiagų saugyklą ir pan., žinant, kad dėl jų gali atsirasti labai sunkių padarinių. Uždraustų karo priemonių ar kariavimo būdų naudojimas taip pat yra vienas iš karo nusikaltimų.
Stepanas Bandera. Paminklas Ukrainoje. EPA – ELTA fotografija
Varšuva, sausio 3 d. (ELTA). Įrašas Ukrainos Aukščiausiosios Rados „Twitter“ paskyroje, skirtas Stepano Banderos gimimo 114-osioms metinėms, buvo pašalintas po Ukrainos ir Lenkijos premjerų pokalbio.
Tai antradienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arkadiuszas Mularczykas, praneša PAP.
„Tai ženklas, kad ukrainiečiai išgirdo mūsų balsą. Noriu aiškiai pasakyti, jog Lenkijos valstybei nepriimtinas S. Banderos, ukrainiečių nacionalistų, nužudžiusių Voluinėje dešimtis tūkstančių lenkų, ideologo šlovinimas“, – sakė diplomatas.
A.Mularczykas pridūrė, jog ukrainiečiai turėtų suprasti, kad tai, ką dabar daro Lenkijos vyriausybė ir lenkai, turi kur kas didesnę reikšmę nepriklausomai, suvereniai Ukrainai.
Anksčiau PAP pranešė, kad sausio 1 d. Aukščiausiosios Rados tviteryje buvo paskelbta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno nuotrauka, kurioje jis stovi po S. Banderos portretu, ir kelios citatos iš S. Banderos knygų.
Sausio 2 d. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė apsvarstysiąs su savo kolega Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu S. Banderos „heroizavimo“ oficialiuose Ukrainos valdžios institucijų tinklalapiuose klausimą.
S. Banderos figūra ir anksčiau temdė Lenkijos ir Ukrainos santykius.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gruodžio 30 d. (dpa-ELTA). Rusija, anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, su kiekviena raketų ataka prieš Ukrainą vis labiau artėja prie Tarptautinio tribunolo.
„Su kiekviena tokia raketų ataka Rusija tik dar giliau stumia save į aklavietę“, – sakė jis ketvirtadienio vakarą tradiciniame kreipimesi praėjus tik kelioms valandoms po naujausios didelio masto rusų pajėgų atakos sparnuotosiomis raketomis ir dronais kamikadzėmis.
„Didžiausio pasaulyje teroristo statusas“ esą dar ilgai atsilieps Rusijai ir jos piliečiams.
„Kiekviena raketa tik patvirtina, kad viskas turi baigtis tribunolu, būtent taip ir bus“, – kalbėjo V. Zelenskis. Savo pokalbiuose su užsienio šalių lyderiais Ukrainos prezidentas mėgina užsitikrinti jų paramą tarptautiniam tribunolui pagal Niurnbergo tribunolo pavyzdį, kuriame rusų politikai ir kariai atsakytų už invaziją į Ukrainą.
Pasak V. Zelenskio, naujausia Rusijos raketų ataka vėl padarė didelės žalos energetikos tinklui didelėje šalies dalyje. „Šie metai dar turi dvi dienas. Priešas galbūt vėl sieks, kad mes Naujuosius švęstume tamsoje, – įspėjo V. Zelenskis dėl tolesnių atakų. – Tačiau nesvarbu, ką jie ketina, mes apie save žinoma viena: mes atsilaikysime“.
