Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. Smerkiame prieš Ukrainą vykdomą Rusijos Federacijos karinę agresiją, grubiai pažeidžiančią tarptautinės teisės normas, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas, dvišalius Ukrainos ir Rusijos susitarimus. Palaikydami Ukrainą, toliau nuosekliai įgyvendinsime prieš penkerius metus prasidėjusios neteisėtos Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką, sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime dėl penktųjų Krymo okupacijos metinių.

„Rusijos Federacijos neteisėti veiksmai ne tik pamina dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo užtikrinimo, bet ir kelia grėsmę saugumui bei stabilumui visoje Europoje. 2014 metų kovo 27 dieną priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 68/262 patvirtino Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pasmerkė Rusijos veiksmus kaip nusižengiančius tarptautinei teisei, patvirtino Krymą Ukrainos teritorijos dalimi ir pabrėžė Rusijos surežisuoto Krymo „referendumo“ rezultatų nepripažinimą. 

2016, 2017 ir 2018 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtos rezoliucijos dėl žmogaus teisių padėties Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste, 2016 metų lapkričio 14 dienos Tarptautinio baudžiamojo teismo pristatyta preliminari išvada dėl tarptautinio karinio konflikto Kryme, 2017 metų gegužės 3 dienos ET Ministrų komiteto sprendimas dėl situacijos Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste aiškiai pripažįsta, kad Rusijos Federacijos karinė agresija, pradėta prieš penkerius metus Ukrainos Krymo autonominėje respublikoje ir šiuo metu tebesitęsianti Rytų Ukrainoje, grubiai pažeidžia tarptautinės teisės normas, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas ir 1994 metų Budapešto memorandumą.

Lietuva ir toliau sieks, kad tarptautinė bendruomenė stiprintų atsaką dėl Rusijos Federacijos vykdomų grubių tarptautinės teisės pažeidimų Ukrainos Krymo autonominėje respublikoje, Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse, Kerčės sąsiauryje ir Azovo jūroje. Rusijos Federacijai taikomos tarptautinės ir ES sankcijos turi tęstis iki Rusijos visiško pasitraukimo iš neteisėtai užimtų Ukrainos teritorijų. 

Tuo pat metu privalome reaguoti ir į naujus Rusijos Federacijos bandymus destabilizuoti situaciją Ukrainoje – laisvos navigacijos trukdymą Azovo jūroje, provokacinius Rusijos karinių pajėgų veiksmus Juodojoje jūroje, kuomet buvo taranuoti, apšaudyti ir neteisėtai sulaikyti Ukrainos laivai ir jų įgulos. Smerkiame šiuos grubius tarptautinės teisės pažeidimus ir raginame Rusijos Federaciją nedelsiant išlaisvinti neteisėtai kalinamus Ukrainos jūreivius ir kitus neteisėtai sulaikytus Ukrainos piliečius, užtikrinti netrikdomą ir laisvą navigaciją bei tranzitą Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje, nutraukti Kryme vykdomus pagrindinių žmogaus teisių suvaržymus, žiniasklaidos, taikių susirinkimų, religijos ir įsitikinimų laisvių pažeidimus, Krymo totorių persekiojimą“, – sakoma URM pareiškime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.21; 05:00

Likus dviem mėnesiams iki prezidento rinkimų, Ukrainos parlamentas uždraudė Rusijos piliečiams stebėti rinkimus. Už tai ketvirtadienį balsavo parlamentarų dauguma. Atitinkamu įstatymu norima užkirsti kelią Rusijos kišimuisi į rinkimus, Kijeve argumentavo iniciatyvos šalininkai.

Prieš tai vyriausybės atstovai kategoriškai pasisakė prieš tai, kad rusai būtų akredituoti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijai. Ši nuostata galioja visiems rinkimams Ukrainoje.

Pirmasis prezidento rinkimų ratas vyks kovo 31-ąją. Iki šiol oficialiai užregistruoti 38 kandidatai, tarp jų – dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka. Apklausos rodo, kad jis gali nepatekti į antrąjį ratą. Spalio gale, be to, Ukrainoje turėtų būti rengiami parlamento rinkimai. 

Po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir Maskvos paramos separatistams šalies rytuose Kijevas kalba apie karą su kaimyne. Nuo konflikto pradžios Kijevas sugriežtino įvažiavimo taisykles Rusijos valstybės piliečiams, ypač – kariauti tinkamo amžiaus vyrams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.08; 07:00

„Brexitas“, pokyčiai JAV prezidento administracijoje ir Lietuvos šimtmečio minėjimo išnaudojimas didinant šalies pripažinimą pasaulyje, mūsų politologų nuomone, yra išskirtiniai įvykiai 2018 m. Lietuvos užsienio politikoje. Lietuvos ir Rusijos santykių tema, politologų manymu, taip pat išlieka aktuali, ypač, pabrėžia jie, žvelgiant per įvykių Ukrainoje prizmę. Pasak jų, visus šiuos įvykius Lietuvai reikės stebėti ir ateinančiais 2019 metais.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas kaip vieną iš Lietuvai svarbiausių 2018 m. įvykių išskyrė Jungtinės Karalystės traukimąsi iš ES. 

Minint antrąsias „Brexit“ referendumo metines, dešimtys tūkstančių žmonių Londone protestavo prieš JK išstojimą iš ES. EPA-ELTA nuotrauka

,,Brexitas“ svarbus ne tiek dėl tiesioginių jo pasekmių Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisėms ateityje ar ES biudžetui, kiek dėl netiesioginių pasekmių kaip vienas iš ES fragmentacijos veiksnių. Kol kas likusioms 27 ES valstybėms pavyko išlaikyti vienybę derantis su JK ir tuo pačiu parodyti, kokį neapibrėžtumą kelia išstojimas iš ES. Tačiau net jei JK pasitrauks tvarkingai, t. y. pagal su ES susiderėtą išstojimo sutartį, – o tai dar toli gražu nėra aišku, po pasitraukimo iš ES bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, kurių metu ES šalims gali būti daug sudėtingiau išsaugoti savo vienybę“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Savo ruožtu, TSPMI docentas Deividas Šlekys teigė, kad Lietuva jau dabar turėtų ruoštis visiems galimiems „Brexito“ scenarijams. 

,,Nepriklausomai nuo to, ar Didžiosios Britanijos pasitraukimas bus lengvesnis ar sunkesnis, tai palies viską, ypač tarptautinę finansų rinką, kurios dabar ir taip yra nestabilios. O nuo to, kaip rinkos reaguos ir kaip tai atsilieps finansams, kaip žmonės reaguos ir kaip tai padės ar pakenks emigrantams, galiausiai prekybai – yra daugybė nežinomųjų (…) Žodžiu, ,,Brexitas“ yra labai svarbus Lietuvai, todėl vykstančius procesus būtina atidžiai stebėti“, – teigia D. Šlekys.

R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad po ,,Brexito“ bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, dėl kurių ES valstybių narių nuomonės gali išsiskirti. 

,,Tačiau net jei JK pasitrauks tvarkingai, t. y. pagal su ES susiderėtą išstojimo sutartį, – o tai dar toli gražu nėra aišku, po pasitraukimo iš ES bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, kurių metu ES šalims gali būti daug sudėtingiau išsaugoti savo vienybę. (…) Daugiausia dėmesio reikėtų skirti ES reikalams, ypač JK išstojimui ir išsaugojimui to, kas ES buvo pasiekta per daugiau nei pusšimtį metų, ypač laisvos prekybos ir Šengeno erdvės“, – teigia R. Vilpišauskas. 

Pasak Vilniaus politinės analizės instituto eksperto Mariaus Laurinavičiaus, Lietuvai svarbios ne tik piliečių teisės po ,,Brexito“, o ir tai, kaip klostysis geopolitiniai procesai po Didžiosios Britanijos atsiskyrimo. Pasak jo, ,,Brexitas“ yra Vakarų pasaulio silpnėjimo ženklas, kuo pasinaudoti nevengia Rusija, kaip ekstremistinių idėjų Vakarų pasaulyje skleidėja.

,,Lietuvai svarbiausios geopolitinės pasekmės šito proceso yra ne tai, kas dažniausiai akcentuojama, pavyzdžiui, Lietuvos piliečių padėtis pasitraukus Britanijai iš ES, tačiau Vakarų byrėjimo arba silpnėjimo Rusijos akivaizdoje grėsmė“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.

Politologai, vertindami Lietuvai svarbiausius tarptautinės politikos įvykius, išskyrė šiemet ne kartą kritikos sulaukusią prezidento Donaldo Trumpo retoriką ir vis dažniau pasigirstančius jo pasakymus, kad NATO yra pasenusi struktūra. Politikos ekspertų manymu, nerimą kelia ir pokyčiai JAV prezidento administracijoje. 

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

,,Manau, kad 2018 m. potencialiai didžiausią įtaką gali turėti tai, kas vyko JAV prezidento Donaldo Trumpo komandoje, tai yra jo patarėjų pasikeitimas, kai iš jo komandos pasitraukė tie, kas panašiai, kaip Lietuva ir kitos šio regiono NATO bei ES narės, supranta pagrindinius iššūkius Europos saugumui ir transatlantinių ryšių svarbą, reaguojant į saugumo iššūkius“, – sakė VU TSPMI direktorius R. Vilpišauskas. 

Pasak R. Vilpišausko, Lietuvai 2019 metais reikia stebėti ne tik ,,Brexito“ procesą, bet taip pat atidžiai sekti ir JAV veiksmus tarptautinėje erdvėje. Jo teigimu, įvykę pokyčiai D. Trumpo komandoje gali lemti korekcijas JAV užsienio politikoje. 

,,Nors vasarą vykęs NATO vadovų susitikimas priėmė tinkamus sprendimus ir dar labiau įtvirtino tai, kas buvo pradėta dar prieš ketvertą metų Velso vadovų susitikime, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo komunikacija jo metu sukūrė didelį neapibrėžtumą dėl jo sprendimų ateityje“, – sako R. Vilpišauskas. 

Jo teigimu, JAV yra svarbiausia Lietuvos saugumo partnerė, todėl labai svarbiu išlieka klausimas, ar pasikeitusi JAV prezidento komanda nereiškia ir galimybės, kad artimiausiais metais gali keistis ir JAV dalyvavimas Europoje.

,,Į tai ir reikėtų kreipti daugiausia dėmesio Lietuvai kitais metais, dirbant su visomis pagrindinėmis JAV institucijomis, kurios susijusios su užsienio politika“, – teigė R. Vilpišauskas.

D. Šlekys primena, kad nuo sausio keisis ir JAV kongreso sudėtis, kuomet į valdžią ateis Demokratų partijos atstovai. Pasak politologo, galimos JAV vidaus įtampos augimas tarp prezidento ir Kongreso gali nukreipti JAV dėmesį nuo tarptautinės arenos įvykių, o tai, pabrėžė jis, Lietuvai būtų neparanku. 

,,Keisis Kongreso sudėtis, nuo sausio mėnesio ateina demokratai, kurie valdys Atstovų rūmus, ir tai reiškia, kad bus daug daugiau įtampų su Prezidentūra, daug daugiau gąsdinimų ir šantažavimų, jei nebus pasirašyti įstatymai. (…) O tai reiškia didelį dėmesį vidinėms peštynėms ir mažesnę koncentraciją į išorėje vykstančius procesus“, – sako D. Šlekys.

D. Šlekys iš Lietuvai svarbiausių įvykių užsienio politikoje taip pat išskyrė tarptautinio dėmesio sulaukusį prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirodymą liepą vykusiame NATO šalių viršūnių susitikime. Jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog Lietuva yra maža valstybė, vis dėlto buvo sugebėta atkreipti JAV dėmesį. 

,,Per metus Lietuva kaip maža valstybė sugebėjo įtikinti amerikiečius, kurie sprendžia globalias problemas, skirti laiko Lietuvai. Ir ne pusvalandį, o suorganizuoti normalius darbinius susitikimus. Manau, tai yra pasiekimas, nes buvo daugiausia kalbėta apie krašto gynybą, saugumo bei kitus dalykus. Stiprinant JAV ir Lietuvos santykius, tai buvo svarbūs metai“, – Eltai sakė D. Šlekys.

Politologo teigimu, Lietuva taip pat gerai atliko ,,namų darbus“ tarptautinėje erdvėje švęsdama Valstybės atkūrimo šimtmetį. Lietuvą lankė bei sveikino ES bei pasaulio valstybių vadovai.

,,Tai buvo tam tikras Lietuvos pristatymas pasauliui, parodymas, ką pasiekėme ir ką turime. Lietuvos ambasados ir atstovybės darė daugybę renginių pasaulio sostinėse. Tai buvo, kas akademiškai yra vadinama švelnioji galia (soft power). Lietuva, kaip valstybė, parodė savo pasiekimus, strateginius tikslus tarptautinėje bendruomenėje“, – teigė D. Šlekys. 

R. Vilpišausko nuomone įtakos Lietuvos užsienio politikai turės ir politiniai procesai, vykę Švedijoje, Italijoje ar Prancūzijoje. 

,,Galima būtų išskirti ir daugiau įvykių, pavyzdžiui, rinkimus Italijoje ir naujos vyriausybės po jų suformavimą, rinkimus Švedijoje, po kurių vis dar nesuformuota nauja vyriausybė, protestus Prancūzijoje prieš (prezidento. – ELTA) Emmanuelio Macrono politiką, nes visa tai gali ilgainiui keisti ir ES raidą. O besikeičiant JAV užsienio politikai, ypač požiūriui į ES bei transatlantinę bendruomenę, Lietuvai dar svarbesnėmis tampa tokios tarptautinės organizacijos kaip NATO ir ES, o jų raida, savo ruožtu, priklausys nuo to, kas vyksta svarbiose šių organizacijų narėse“, – teigė R. Vilpišauskas. 

Tuo tarpu Vilniaus politinės analizės instituto ekspertas M. Laurinavičius kaip vieną svarbiausių įvykių 2018 metų politinėje darbotvarkėje išskyrė Rusijos agresiją Ukrainoje bei cheminio ginklo panaudojimą prieš NATO valstybę. 

Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.

,,Tai Sergejaus Skripalio apnuodijimas, nes, mano manymu, tai buvo cheminio ginklo ataka prieš NATO narę. Kol tai nėra taip įvardijama, tol atrodo, kad čia yra tik juokai, o iš tiesų buvo peržengtos visos ribos. Kare, kurį vykdo Rusija prieš Vakarus, ši ataka yra labai svarbus įvykis ir, mano galva, iki galo neįsisavintas“, – teigė M. Laurinavičius.

Paulina Levickytė (ELTA)

2018.12.30; 06:00

Neteisėtas Ukrainos laivų užgrobimas Kerčės sąsiauryje, jų įgulų įkalinimas, Mariupolio ir Berdiansko uostų blokada aiškiai demonstruoja, kad Rusija siekia legitimizuoti Krymo aneksiją, Azovo jūrą paversti savo vidaus jūra ir galimų karinių veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainą, placdarmu bei diskredituoti artėjančius prezidento rinkimus, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė Kijeve, penktadienį nuvykusi palaikyti Ukrainą.

Prezidentė susitiko su Ukrainos vadovu Petro Porošenka. 

Tai pirmasis Lietuvos vadovės vizitas į Ukrainą po to, kai Rusija neteisėtai užgrobė šios valstybės laivus Kerčės sąsiauryje.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai dalyvavo 11-ajame Lietuvos ir Ukrainos prezidentų Tarybos posėdyje, kuriame viena svarbiausių temų buvo saugumo padėtis Rytų Ukrainoje ir Azovo jūroje, kaip Lietuva ir tarptautinė bendruomenė galėtų padėti Ukrainai.

Lietuva tvirtai palaiko Ukrainą ir įvedė nacionalines sankcijas už agresiją Kerčės sąsiauryje bei Juodojoje jūroje atsakingiems asmenims. Lietuva taip padidina savo karinę paramą Ukrainai, papildomai skirdama didesnį kiekį amunicijos, siųsdama daugiau karinių instruktorių ir kibernetinio saugumo ekspertų, kurie padės atremti hibridines atakas, ypač rinkimų metu.

Lietuva taip pat didina humanitarinę paramą Ukrainai, papildomai skirdama 30 tūkst. eurų. Lietuvos humanitarinė parama Ukrainai šiemet sudaro 140 tūkst. eurų. Iš viso per ketverių metų laikotarpį Lietuva skyrė apie 13 mln. eurų paramos Ukrainai.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, susitikime didelis dėmesys skirtas dvišalių ryšių stiprinimui. Pasirašyti keturi svarbūs dvišaliai dokumentai: Lietuvos ir Ukrainos strateginės partnerystės vystymo 2019-2020 m. gairės, Tarpvyriausybinis protokolas dėl Europos Bendrijos ir Ukrainos susitarimo dėl asmenų readmisijos įgyvendinimo, 11-asis Lietuvos ir Ukrainos prezidentų Tarybos protokolas bei Tarpvyriausybinis susitarimas dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje. Pastarasis dokumentas leis efektyviau kovoti su nelegaliu darbu, padės Lietuvoje ir Ukrainoje dirbančių abiejų šalių piliečių išnaudojimo bei diskriminacijos atvejais.

Dar viena svarbi tema – europinių reformų procesas. Pasak D. Grybauskaitės, reformų kelias yra ilgas ir sudėtingas, tačiau jos yra labai reikalingos sėkmingai valstybės raidai ir žmonių gerovei. Nors Ukrainai, kaip nė vienai kitai šaliai, savo europinį apsisprendimą tenka ginti ginklu, ji sugebėjo susitelkti ir pasiekė nemažą pažangą. Tačiau dar būtina pasitempti kovos su korupcija, teisėsaugos institucijų pertvarkos, energetikos ir verslo aplinkos gerinimo srityse. Kovoti su neteisėtu nuosavybės perėmimu, su kurio atvejais teko susidurti ir Ukrainoje verslą kuriančioms Lietuvos įmonėms.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad dvišalis ekonominis bendradarbiavimas stiprėja. Jį dar labiau paskatino prieš kelerius metus įsigaliojusios ES Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartys. Per šiuos metus dvišalė prekyba išaugo 15 procentų. Daug naujų perspektyvų atveria IT, inovacijų ir logistikos sektoriai.

Prezidentės vizito metu Kijeve taip pat vyksta Lietuvos ir Ukrainos ekonomikos forumas, į kurį atvyko per 30 įvairių verslo įmonių ir asociacijų atstovų iš Lietuvos.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai taip pat apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais.

Prezidentei D. Grybauskaitei įteiktas „Laisvės ordinas“ – apdovanojimas, teikiamas už itin išskirtinius nuopelnus. Jį yra gavę tik nedaugelis iškilių pasaulio lyderių ir politikų, tarp jų buvęs Prancūzijos prezidentas ir Vokietijos prezidentai Francois Hollande’as ir Joachimas Gauckas, buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas, senatorius Johnas McCainas, taip pat buvę Lietuvos vadovai Vytautas Landsbergis ir Valdas Adamkus. Už dvišalių ryšių stiprinimą ir asmenį indėlį skatinant Lietuvos ir Ukrainos partnerystę prezidentui P.Porošenkai įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas.

Kijeve prezidentai taip pat pasveikino 2-ojo Ukrainos moterų suvažiavimo dalyves.

Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.07;17:27

Tęsiantis Maskvos ir Kijevo konfliktui dėl 24 Rusijos sulaikytų jūreivių, Ukrainos karinio laivyno vadas siūlosi būti iškeistas į juos. „Man plyšta širdis, kai matau savo karius, kuriuos nelegaliai laiko Rusija“, – Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė admirolas Igoris Vorončenka. Jis teigė, jog būtų pasiruošęs vietoj jų sėsti į Rusijos kalėjimą.

Jūreiviai Rusijoje bus teisiami, jiems dėl sienos kirtimo gresia ilgi nelaisvės metais. Rusijos pakrančių apsauga neleido ukrainiečių laivams kirsti Kerčės sąsiaurio Azovo jūroje, juos sulaikė, o įgulų narius suėmė. Po to, kai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, Maskva Kerčės sąsiaurį laiko Rusijos teritorija. Šis incidentas sukėlė didžiulę įtampą tarp Maskvos ir Kijevo.

Tuo tarpu sulaikytų Ukrainos jūreivių motinos paskelbė, kad nori kreiptis tiesiai į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir prašyti jos paramos. „Vokietijos kanclerė Ukrainoje labai vertinama, ir mes žinome, kad ji turi įtakos V.Putinui, – laikraštis „Bild“ citavo vieną motiną. – Mes tikimės, kad ji kovos už mūsų sūnus ir kad jie pagaliau galės grįžti į gimtinę. Todėl mes rašysime jai laišką“.

Prieš tai Ukrainos generalinė prokuratūra pasiūlė šalyje nuteistus rusus iškeisti į Rusijoje laikomus jūrininkus. „Mes turime pakankamą mainų fondą: daugiau kaip 300 asmenų, kurie nuteisti dėl antivalstybinės veiklos“, – sakė generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, kurį cituoja ukrainiečių žiniasklaida.

Per procesą Rusijoje jūreiviams gresia iki šešerių metų kalėjimo. Maskva kaltina juos nelegaliu sienos kirtimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.07; 02:00

Rusijos prokuratūra pateikė kaltinimus 24 Ukrainos jūreiviams. Jie kaltinami nelegaliu sienos kirtimu, pirmadienį pranešė agentūra TASS, remdamasi karių advokatu Nikolajumi Polosovu.

N. Polosovas teigia neturįs tiesioginio kontakto su savo klientais nuo tada, kai jie iš Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio buvo pervežti į Maskvą. Jūrininkai kardomajame kalinime liks mažiausiai du mėnesius.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareikalavo Rusijos vyriausybės informuoti apie tai, kur yra jūrininkai ir kokia jų būklė. Be to, Maskva esą turi vienareikšmiškai teisiškai pagrįsti jų sulaikymą. Kijevas ir toliau darys viską, kad visi Rusijoje laikomi ukrainiečiai greitai sugrįžtų, rašė P. Porošenka tviteryje.

Prieš savaitę Rusijos pasienio apsauga Kerčės sąsiauryje sulaikė tris Ukrainos laivus. Kijevas po to didelėje šalies dalyje 30 dienų paskelbė karo padėtį. Incidentas sukėlė didelį tarptautinį susirūpinimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.04; 02:00

Pirmąją dieną, kai įsigaliojo draudimas atvykti rusų vyrams, Ukraina, oficialiais duomenimis, neįsileido 100 asmenų iš Rusijos. To priežastys – įvairios, šeštadienį Kijeve sakė pasienio apsaugos atstovas. Esą buvo neaiškus jų viešnagės Ukrainoje tikslas arba jie turėjo tik savo rusišką pasą, skirtą naudoti Rusijoje.

Rusija savo ruožtu per sieną neįsileido 40 ukrainiečių.

Norėdama apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, Ukraina kai kuriose šalies dalyse 30 dienų paskelbė karo padėtį. Penktadienį paskelbtas draudimas visiems 16-60 metų amžiaus rusams vyrams šiuo laiku atvykti į Ukrainą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 03:00

Ekspertas: Lietuvos karinė parama Ukrainai yra labai svarbi. EPA-ELTA nuotr.

Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Azovo jūroje tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Saulius Skvernelis prakalbo apie būtinybę stiprinti visokeriopą pagalbą Ukrainai. Pasak D. Grybauskaitės, Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo mūsų šalies ir visos Europos saugumo, todėl Lietuva turėtų svarstyti galimybę dar labiau sustiprinti karinę paramą Ukrainai. 

Tam pritaria ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Deividas Šlekys, teigdamas, kad Lietuvos nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas neprasilenkia su teikiama parama, kurią šalis skiria su Rusija kariaujančiai Ukrainai. Tuo labiau kad didžiosios Vakarų valstybės ginkluotės tiekimo klausimu yra gana atsargios. 

Šiuo metu Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, teikia visokeriopą paramą Ukrainai, įskaitant ir karinę. Per 2014-2018 metus, Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Ukrainai skirta paramos už beveik 6 mln. eurų. 

Be to, Lietuvoje gydomi ir reabilituojami sužeisti Ukrainos kariai – 2014-2018 metais reabilitacija Karių reabilitacijos centre Druskininkuose suteikta daugiau nei 200 Ukrainos karių, patyrusių sužeidimus kovos veiksmuose.

Atsižvelgdama į Ukrainos kariuomenės poreikius, Krašto apsaugos ministerija teikia humanitarinę pagalbą, siunčia materialinę paramą, yra perdavusi įvairios karinės ginkluotės elementų ir amunicijos.

„Lietuva, teikdama paramą Ukrainai, reguliariai konsultuojasi tiek su Ukraina, tiek su sąjungininkais – šiuo metu svarstomos papildomos įvairios paramos formos ir priemonės, kurios atitiktų ukrainiečių poreikius ir mūsų galimybes“, – teigia krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

TSPMI docentas D. Šlekys sako, kad šiuo metu Lietuvos parama Ukrainai yra labai reikalinga. Kita vertus, tvirtina ekspertas, siekiant užsitikrinti nacionalinį saugumą, ne visos lėšos turi būti tiesiogiai investuojamos į Lietuvoje naudojamų saugumo instrumentų vystymą. Pasak D. Šlekio, stiprindami saugumą Ukrainoje, kartu didiname ir saugumą Lietuvoje. 

„Gynybos biudžetas Lietuvoje auga. Nebūtinai visi biudžeto pinigai turi būti pririšti Lietuvoje, nes gynyba ir karyba vyksta ne tik Lietuvoje. Kiekviename gynybos biudžete numatoma eilutė ir užsienio paramai, ir užsienio misijoms. Tai čia traktuokime kaip misiją užsienyje“, – Eltai sakė D. Šlekys. 

Kartu su sąjungininkais Lietuva padeda Ukrainai reformuoti ir stiprinti ginkluotąsias pajėgas, padeda jai artėti prie NATO keliamų standartų bei prisideda prie jos gynybinių pajėgumų stiprinimo.

Šiuo metu, Eltai teigė KAM, Lietuvos kariuomenė taip pat teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms, vykstančioms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenei, siekiančiai didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.

,,Šiuo metu mes padedame ruošti ukrainiečių kariuomenę: padedame treniruoti kareivius, ruošti instruktorius. Tai yra labai prasminga ir rimta pagalba, nes leidžia Ukrainai turėti geresnę kariuomenę“, – teigė TSPMI docentas D. Šlekys.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina taip pat vysto bendrą karinį projektą – bendrą trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG. Šis projektas prisideda prie Ukrainos karių tobulėjimo ir vakarietiškų standartų taikymo praktikoje bei pačios Ukrainos spartesnio judėjimo europinės ir euroatlantinės integracijos keliu.

Nepaisant to, kad Lietuvoje vis garsiau pasigirsta raginimai biudžeto lėšas skirti socialiniam saugumui, eksperto nuomone, tiekiamą paramą ar net jos didinimą Ukrainai valstybė gali sau leisti. 

„Tęsti tai, ką mes dabar darome, tikrai ir yra tai, ką gali sau leisti Lietuva dabar. Mes tikrai mokome ir turime gerus karinius instruktorius, mes turime tokio pobūdžio darbo patirtį ir Ukrainoje jau ne vienerius metus dalyvaujame misijoje. (…) Aš manau, kad tikrai verta ir prasminga ir tikrai galime sau tai leisti (Ukrainos karių mokymą. -ELTA), nes tikrai turime išteklių tai daryti“, – teigė D. Šlekys. 

Pasak TSPMI docento, nors daugelis Lietuvos paramą Ukrainai įvardina simboline ir sunkiai apčiuopiama, tačiau, tvirtina ekspertas, ir tai yra labai svarbu. Anot jo, vien tai, kad mūsų šalis palaiko bei atsižvelgia į Ukrainos karių poreikius, suteikia savotiško moralinio pakilimo tiek Ukrainos kariams, tiek pačiai Lietuvai. 

Tačiau didžiosios valstybės teikti karinės pagalbos su Rusija kariaujančiai Ukrainai neskuba. Pasak D. Šlekio, Vakarams nesinori visiškai aktyvuoti Rusijos karinių veiksmų ir rizikuoti įsivelti į tikrą karą. 

,,Ginkluotė yra specifinis dalykas, dėl to valstybės kartais labai jautriai žiūri į tai, kas ir kokią ginkluotę įsigyja. Taip, mes matome, yra nenoras pernelyg stipriai provokuoti Rusiją. Dėl to, galima sakyti, yra labai atsargiai žiūrima į ginkluotės pardavimą. Todėl Vakarai dažniausiai padeda rūpintis Ukrainos kareiviais, juos, pavyzdžiui, treniruojant. O su ginkluotės tiekimu viskas kitaip. Čia labiau yra politiniai išskaičiavimai per daug nenervinti rusų“, – sakė politologas.

Kita vertus, pažymi ekspertas, Vakarams nepatinka kai kurios Ukrainos vidaus politikos aplinkybės, kurios taip pat tampa svarbiu atsargaus požiūrio tiekiant karinę paramą, veiksniu.

„Yra tam tikro skeptiškumo ir pykčio ant ukrainiečių dėl jų negebėjimo susitvarkyti pas save namie, nes yra ir korupcijos, ir viso kito (…) Reikia atsiminti, kad čia veikia ir vidaus politikos reikalai, ir čia nėra vien tiktai užsienio politika. Vakarai yra dėl to atsargūs. Jie nenori būti įvelti į vietines ukrainietiškas politines batalijas ir labiau žiūri iš atstumo ir dėl to atsiranda atsargumas“, – teigė D. Šlekys. 

ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Nuo trečiadienio įvesta karo padėtis, kuri galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų.

Kol Ukrainoje galios karo padėtis, šalis į savo teritoriją neįleis 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečių vyrų, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadovas.

Karo padėtis įvesta baiminantis, kad Rusija gali pradėti invaziją į Ukrainą. Tokių nuogąstavimų kilo po savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Maskva užėmė tris Ukrainos laivus ir sulaikė 24 jų įgulų narius. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-01

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad „nėra jokio karinio Ukrainos konflikto sprendimo“. Tą ji padarė po to, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO paramos naujausiame šalies konflikte su Rusija.

Nors dėl kilusios įtampos A. Merkel apkaltino Rusiją, ji pridūrė: „Prašome ir Ukrainos pusę būti išmintingą, nes žinome, kad keblumus galime išspręsti tik būdami racionalūs ir palaikydami dialogą, nes tokiems ginčams nėra karinio sprendimo“.

Sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Šis incidentas paskatino nuogąstavimus, kad tarp šalių gali kilti platesnio masto konfliktas.

Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.

Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ P. Porošenka paprašė Vokietijos ir kitų NATO narių „perkelti karinius laivus į Azovo jūrą, siekiant padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“.

A. Merkel, kalbėdama Vokietijos-Ukrainos verslo forume, patikino, kad savaitgalį G20 viršūnių susitikime Argentinoje šį incidentą aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.

Pasak kanclerės, gegužę atidarytas tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis žemyninę Rusijos dalį ir aneksuotą Krymo pusiasalį, jau ir taip ribojo susisiekimą su Azovo jūra, tuo pačiu – ir su Ukrainos Mariupolio uostu.

„Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – pabrėžė kanclerė.

„Ko noriu dabar, tai kad būtų paviešinti visi faktai, kad įgulų nariai būtų paleisti ir kad nebūtų verčiami jėga prisipažinti, kaip kad matėme per televiziją“, – kalbėjo A. Merkel.

„Taip pat palaikyčiau idėją neeskaluoti padėties. Bet tuo pat metu turime užtikrinti, kad toks miestas kaip Mariupolis, priklausantis nuo priėjimo prie jūros, nebūtų tiesiog atkirstas, taip apsunkinant susisiekimą su ištisomis Ukrainos teritorijomis“, – pridūrė jis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 06:06

Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino NATO šalis atsiųsti laivų į Azovo jūrą. Tą jis padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai sekmadienį netoli Krymo krantų Rusija užėmė tris Ukrainos laivus. 

Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, išspausdintame ketvirtadienio numeryje, P. Porošenka teigė: „Vokietija – viena artimiausių mūsų sąjungininkių, ir tikimės, kad NATO šalys yra pasirengusios į Azovo jūrą atsiųsti savo laivų, jog palaikytų Ukrainą ir užtikrintų saugumą.„ 

Iš karto po Maskvos ir Kijevo konfrontacijos NATO paragino Rusiją paleisti Ukrainos laivus bei jų įgulas ir pridūrė „esanti kartu su Kijevu“. 

Rusijos pakrantės apsaugos patruliai Kerčės sąsiauryje iš pradžių apšaudė, o tuomet užėmė Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Kerčės sąsiauris skiria Azovo ir Juodąją jūras. 

P. Porošenka apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną save laikant Rusijos imperatoriumi, o Ukrainą – Rusijos kolonija. 

„Vienintelė kalba, kurią jis supranta – Vakarų pasaulio solidarumas“, – kalbėjo prezidentas, ragindamas Vakarus įvesti naujų sankcijų Maskvai. 

„Negalime taikstytis su agresyvia Rusijos politika. Pirma buvo Krymas, paskui – Rytų Ukraina. Dabar jis nori Azovo jūros“, – tęsė Ukrainos vadovas. 

„Vokietija turėtų sąvęs paklausti: ką Putinas darys toliau, jei jo nesustabdysime?“ – pridūrė P. Porošenka.

Pasak prezidento, esama įrodymų, kad Rusija prieš Ukrainą planuoja naują puolimą sausuma. Jis pridūrė, kad Kijevas partnerėms parodė tokius įtarimus pagrindžiančių palydovinių nuotraukų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-29

Rusijos teismas ginčijamame Krymo regione antradienį pasiuntė į kalėjimą jūreivius iš Ukrainos karinio jūrų laivyno laivų, kuriuos sekmadienį užėmė Rusija.

Sekmadienį Kerčės pusiasalyje, prie Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, kuriuose buvo 24 jūreiviai.

Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.

Simferopolio miesto teismas devyniems jūreiviams skyrė kardomąjį kalinimą dviem mėnesiams dėl kaltinimų neteisėtai kirtus sieną su smurto grėsme. Už tokius kaltinimus gali būti skiriama iki 6 metų trukmės kalėjimo bausmė. Kiti jūreiviai prieš teismą stos trečiadienį. 

Savaitgalį įvykęs incidentas tarp Rusijos ir Ukrainos sukėlė šoką tarptautinei bendruomenei. Ukrainoje pirmadienį buvo nuspręsta 30 dienų laikotarpiui įvesti karinę padėtį.

Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Nuo to laiko Rusija reiškia teises į Krymo priekrančių vandenis.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-28

Pasaulyje Lietuvos vardą garsinančiam J. Ohmanui suteikta Lietuvos pilietybė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Švedijos piliečiui Jonui Ohmanui prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė Lietuvos pilietybę.

Dekretą dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės prezidentė pasirašė vadovaudamasi Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdama į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą.

Kaip rašoma Prezidentūros pranešime, prezidentė atsižvelgė į J. Ohmano nuopelnus Lietuvai, jo sėkmingą integraciją į Lietuvos visuomenę, reikšmingą indėlį garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.

J. Ohmanas į švedų kalbą išvertė 7 lietuvių autorių knygas, sukūrė ne vieną filmą mūsų šalies istorijos temomis, daugiausia – apie pokario rezistenciją Lietuvoje. Už nuopelnus jis buvo ne kartą apdovanotas medaliais, ordinais ir garbės ženklais.

Visuomenininkas, publicistas, kino dokumentikas, socialinių iniciatyvų puoselėtojas J. Ohmanas 2014 metais įkūrė organizaciją „Mėlyna-geltona“, kurios tikslas – rinkti paramą Ukrainos kariams, nuo karo nukentėjusioms mokykloms. Per 4 metus organizacijos surinkta parama siekia beveik pusę milijono eurų. Jo iniciatyva kiekvienų metų Sausio 13-ąją rengiami paramos Ukrainai koncertai, transliuojami Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje.

J. Ohmanas Lietuvoje gyvena daugiau nei 10 metų, laisvai kalba lietuviškai, mūsų šalyje dėsto švedų kalbą, domisi Lietuvos istorija, kultūra, visuomeniniu gyvenimu.

Kaip interviu žurnalui „Moteris” yra minėjęs pats J. Ohmanas, yra tiesos pasakyme, kad jis – žinomiausias švedas Lietuvoje ir populiariausias lietuvis Ukrainoje.

Kalbėdamas lietuviškai, Jonas labai dažnai vartoja mažybines priesagas, tad Lietuva virsta Lietuvėle, Lietuvyte, Lietuviuke, o politikų pavardės pailgėja skiemeniu ar dviem.

„Save pristatyti galiu labai įvairiai, net pagal tautybę. Kažkas neseniai pasakė, kad esu žinomiausias švedas Lietuvoje ir populiariausias lietuvis Ukrainoje. Gal šiek tiek tiesos ir yra. Žmonės mėgsta pristatyti save pagal veiklą: „Aš – poetas“, „O aš – inžinierius“ ar dar kas nors, bet juk nesi tik inžinierius ar menininkas. Žmogus, vertinantis save tik pagal atliekamą darbą, nuobodus. Taip, darbas yra tavo dalis, tačiau tai nėra visa, kas esi”, – sakė J. Ohmanas.

Šią žiemą pristatytame režisieriaus Rimo Bružo dokumentiniame filme „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ kamera seka paskui J. Ohmaną Ukrainoje, fronte, – ten jis su savo įkurtos organizacijos „Blue/Yellow“ („Mėlyna/geltona“) bendraminčiais veža humanitarinę paramą, arba, kaip pats sako, „kariauja“.

ELTA primena, kad prašymą tapti Lietuvos piliečiu pareiškia pats žmogus.

Netaikant natūralizacijos sąlygų kitos valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kurie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, išimties tvarka pilietybė suteikiama už ypatingus nuopelnus valstybei.

Tai užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.

Nuo 2003 metų J. Ohmanas yra ketvirtas asmuo, kuriam išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė.

2018.11.28; 09:00

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.

Po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje Lietuvos vadovai prakalbo apie karinės paramos Ukrainai didinimą ir būtinybę visais įmanomais tarptautiniais kanalais ginti Ukrainos siekį į nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą.

Tačiau iš didžiųjų Vakarų valstybių lyderių panašių kalbų iki šiol negirdėti. Nėra ir užuominų apie konkrečius įrankius, kuriais būtų tramdoma geopolitinę sumaištį regione ir pasaulyje nešanti Kremliaus politika.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako nesitikįs, kad artimiausiu metu išgirsime apie tokias priemones. Jo teigimu, nors tokių priemonių padėti Ukrainai ir atgrasyti Rusiją yra daugybė, vargu ar artimiausiu metu sulauksime naujų sankcijų dėl tarptautinę teisę paminančių Maskvos veiksmų.

Analitiko manymu, toks pasyvumas rodo, kad Vakarai, nepaisant Rusijos vykdomos agresijos Gruzijoje, Ukrainoje ir cheminių atakų NATO priklausančioje Didžiojoje Britanijoje, tiesiog vengia veltis į aštresnę konfrontaciją su demokratines vertybes ir tarptautinę teisę paminančiu režimu.

„Vakarai nebėra pasiryžę konfrontacijai. Nepaisant to, kad jie yra nuolat Rusijos puolami įvairiausiomis formomis, Vakarai tam tiesiog nėra pasiryžę. Tuo tarpu Rusija demonstruoja, kad yra pasiryžusi ir tokiu būdu šantažuoja Vakarus“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

Anot jo, ne tik Rusijos turima karinė galia bei branduolinių ginklų arsenalas, tačiau ir Vakarų politinio ryžto stoka Kremliui atriša rankas destruktyviai elgsenai.

„Daugelis klausimų yra ne apie juos, o apie mus. Mūsų bankininkai padeda jiems plauti pinigus, mūsų nekilnojamojo turto atstovai padeda jiems pirktis namus mūsų sostinėse, mūsų teisininkai padeda jiems įregistruoti bendroves ir pirkti pilietybes. Visa tai yra didelė egzistuojančios problemos dalis“, – Eltai kalbėjo M. Laurinavičius.

Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.

Eksperto teigimu, pradžiai pakaktų, kad Vakarai, reaguojant į Rusijos agresiją, bent užsimintų apie galimas sankcijas ar kitokio pobūdžio veiksmus.

„Atsakas galėtų būti vien pasakymas, kad dėl šios agresijos Vakarai svarsto naujas sankcijas ar kitokio pobūdžio reakcijos priemones. Tačiau to nėra ir nė iš vienos valstybės to negirdėjome. Vien pasakymas, kad yra svarstoma konkreti galimybė, skirtingai nuo dabartinių pabarimų, gali turėti bent jau kažkokios reikšmės“, – kalbėjo M. Laurinavičius. Visgi jis neatmetė galimybės, kad ilgainiui JAV subręs naujoms sankcijoms, tačiau, pasak analitiko, tam tikriausiai bus visas kompleksas priežasčių.

Nepaisant to, kad Ukrainos lyderiai kalba apie Rusijoje brandinamus planus organizuoti dar vieną intervenciją, M. Laurinavičiaus manymu, tai yra mažai tikėtina. Analitiko manymu, Kremliaus agresija Kerčėje neturėtų išvirsti į atvirą Rusijos ir Ukrainos konfliktą. L. Laurinavičius aiškino, kad Rusija greičiausiai ir toliau sieks tiesiog destabilizuoti padėtį šalies viduje.

„Pagrindinės pajėgos bus mestos būtent į nematomą destabilizacijos karą ir provokacijų organizavimą. Kitaip tariant, jiems dabar svarbiausia ne tai, kas vyksta Donbase, o pirmiausia, kaip klostysis prezidento ir Rados rinkimai. Reikia suprasti, kad Rusija, priešingai nei kitos valstybės, nedaro skirtumo tarp taikos ir karo. Jiems viskas yra karas. Tad, aš manau, kad Rusija ir toliau naudos hibridines priemones“, – kalbėjo ekspertas.

Kita priežastis, kodėl, M. Laurinavičiaus manymu, Maskva nesiryš veltis į platesnio masto konfliktą, kariniu lygmeniu Ukraina yra sustiprėjusi.

„Nors Rusijos karinė galia ir yra didesnė, tačiau dabartinės Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau tikrai nebėra tos būklės, kokios buvo 2014 metais. Todėl šiuo metu Rusijai būtų labai sudėtinga įsivelti į didelio masto konfliktą. Rusijos režimas prie viso savo nežmoniškumo ir agresyvumo yra pakankamai racionalus“, – apibendrino analitikas.

ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento Petro Porošenkos sprendimui nuo trečiadienio šalies pasienio teritorijose įvesti karo padėtį. Planuojama, kad ji turėtų galioti 30 dienų. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.28; 09:00

Prie Rusijos diplomatinių atstovybių Ukrainoje rengiamos smurtinės protesto akcijos. EPA-ELTA nuotr.

Incidentas tarp Rusijos ir Ukrainos paskatino smurtinius protestus prie Rusijos diplomatinių atstovybių Ukrainoje, skelbė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

ESBO teigimu, prie Rusijos konsulato Charkove pirmadienį susirinko 70 protestuotojų, tarp kurių – daugiausia jauni vyrai. Jie svaidė į pastatą signalines raketas ir bandė deginti padangas.

Tuo tarpu į Maskvos konsulatą Odesoje apie 100 susirinkusių protestuotojų svaidė fejerverkus.

Protestus lėmė sekmadienį įvykęs incidentas. Kerčės pusiasalyje, prie Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.

Ukrainos teigimu, incidentas įvyko trims šalies laivams, tarp kurių buvo du nedideli kariniai laivai, plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.

Prie Rusijos diplomatinės atstovybės Ukrainoje. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įsaką, kad šalyje 60 dienų trukmės laikotarpiui būtų paskelbta karo padėtis, tačiau kiek vėliau prezidentas sakė, kad karo padėtis būtų įvedama 30 dienų laikotarpiui. Pasak P. Porošenkos, jis nenori, kad karo padėtis turėtų įtakos prezidento rinkimams, kuriuos šalyje numatoma rengti 2019 m. kovo 31 d.

Karo padėties įvedimui dar turi pritarti šalies parlamentas. Jei parlamento nariai pritars, karo padėtis įsigalios trečiadienį, lapkričio 28 d., 9.00 val. ryto vietos laiku.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 09:00

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sprendimą dėl karinės padėties įvedimo Ukrainoje. Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį vėlai vakare šiam sprendimui pritarė – už įsako įsigaliojimą balsavo 278 parlamentarai. Tam, kad šalyje būtų įvesta karinė padėtis reikėjo 226 Ukrainos parlamentarų pritarimo.

Karinė padėtis galios Vinycos, Luhansko, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Charkovo, Černigovo, Chersono srityse ir Azovo-Kerčės akvatorijoje. Visoje šalyje karinė padėtis įsigaliotų Rusijos atviros karinės agresijos atveju.

Karinė padėtis turėtų įsigalioti lapkričio 28 dieną. Skirtingai nei skelbta anksčiau, ji galios ne 60, o 30 dienų. Paties P. Porošenko teigimu vietinei televizijai, karinės padėties terminas sutrumpintas siekiant išvengti spekuliacijų susijusių su artėjančiais Ukrainos prezidento rinkimais. Įsake apie karinę padėtį nurodyta, jog prezidento rinkimai bus surengti 2019 metų kovo 31-ąją.

Karo padėties Ukrainoje įstatymas numato dalinę mobilizaciją, šalies oro erdvės gynybos stiprinimą ir kt. šalies saugumą stiprinančias priemones. Būtinybė įvesti karinę padėtį Ukrainoje iškilo sekmadienį, kai Rusijos karinės jūrų pajėgos Kerčės pusiasalyje, prie Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.

Ukrainiečių teigimu, rusų atakos metu šeši Ukrainos jūreiviai buvo sužeisti, dviejų sužeistųjų būklė sunki. Užgrobti laivai prišvartuoti Kerčės sąsiauryje, laivuose buvę 24 Ukrainos karinio jūrų laivyno jūreiviai rusų kariškių buvo paimti į nelaisvę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 08:52

Ukrainoje gali būti įvesta karinė padėtis reaguojant į tai, kad Rusijos laivai sekmadienį Kerčės sąsiauryje apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos laivus. Šį klausimą pirmadienį svarstys Aukščiausioji Rada. Taip pat pirmadienį įvyks skubus JT Saugumo Tarybos posėdis, skirtas įvykiams Juodojoje jūroje, praneša BBC.

Sekmadienį prezidento Petro Porošenkos sušauktame Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdyje buvo prieita išvada, kad šalyje reikia įvesti karinę padėtį. 

„Rusijos veiksmai prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų yra ginkluota agresija prieš Ukrainą“, – pareiškė po posėdžio NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.

NSGT siūlys Aukščiausiajai Radai įvesti Ukrainoje karinę padėtį 60 dienų laikotarpiui, pridūrė O. Turčynovas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-26

Ukrainos karinis jūrų laivynas teigia, kad Rusija netoli aneksuoto Krymo pusiasalio krantų apšaudė ir areštavo tris Kijevo laivus, praneša BBC.

Laivyno teigimu, du kanonieriniai laivai buvo užimti, o laivas-vilkikas priverstinai sustabdytas. Per incidentą nukentėjo du įgulos nariai ukrainiečiai.

Rusija šios informacijos kol kas nekomentavo.

Kiek anksčiau Maskva buvo apkaltinusi Ukrainos laivus neteisėtai įplaukus į jos teritorinius vandenis ir tanklaiviu užblokavusi patekimą į Azovo jūrą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-26

Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė, kad Rusijos pakrantės apsauga sekmadienį jūroje ties Krymu taranavo vieną iš jo laivų-vilkikų. Laivynas tokius šalies veiksmus apibūdino „atvirai agresyviais“.

Ukrainos teigimu, incidentas įvyko trims šalies laivams, tarp kurių buvo du nedideli kariniai laivai, plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Laivų maršrutas driekėsi per teritoriją, kurioje tarp Maskvos ir Kijevo tvyro didelė įtampa.

Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.

Teises į Krymo priekrančių vandenis Rusija reiškia nuo 2014-ųjų, kai aneksavo Ukrainai priklausantį pusiasalį.

Rusijos pasienio apsaugos laivas „taranavo mūsų laivą-vilkiką“, apgadindamas jo variklį ir korpusą, pranešime nurodė Ukrainos laivynas.

Tačiau, nepaisant „atvirai agresyvių Rusijos veiksmų“, laivai toliau plaukė savo keliu, pridūrė laivynas.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), kuriai pavaldi šalies Pasienio apsaugos tarnyba, savo ruožtu teigė, kad Ukrainos laivai „neteisėtai įplaukė į laikinai uždarytą Rusijos teritorinių vandenų teritoriją“.

Pasak FSB, Ukrainos laivai vykdė „provokacinius veiksmus“ ir „jų tikslas buvo aiškus: regione sukurti konfliktinę situaciją.„

Tačiau Ukraina tikino apie savo laivų maršrutą Rusiją informavusi iš anksto. Tai vienintelis kelias, kuriuo šalies laivai gali pasiekti Azovo jūrą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Maskvą tyčia trukdant laivams pasiekti Mariupolį, turintį gyvybiškai svarbią prieigą prie regione vystomos sunkiosios pramonės.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-25

Ukraina trečiadienį mini penktąsias Maidano revoliucijos metines. Sukilimas padėjo nuversti prorusiškų pažiūrų šalies prezidentą, tačiau po jo Ukraina neteko Krymo pusiasalio, o rytinėje šalies dalyje įsiplieskė tūkstančių aukų pareikalavęs separatistinis konfliktas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir kiti aukšti šalies pareigūnai per uždegė žvakutes prie laikino memorialo, skirto „Dangiškajai šimtinei“ – taip vadinami žuvusieji per protestus – atminti. Tuo metu gyventojai per jautrią ceremoniją prie memorialo nešė gėles.

„Čia žuvo geriausieji, – sakė 63-ejų Volodymyras Kyrylenka, prieš penkerius metus dalyvavęs Kijevo Maidano aikštėje vykusiose demonstracijose. – Bet gyvenimas tęsiasi ir jis pagerės.„

„Pamažu judame link savo laisvės ir nepriklausomybės“, – pridūrė buvusi mokytoja Liudmyla Gryvačevska.

2013-ųjų lapkričio demonstracijos kilo po to, kai Kremliui palankus tuometis Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius pasitraukė iš derybų dėl Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo. Ateinančių metų vasarį jis buvo nuverstas per provakarietiškus protestus.

Netrukus po to Rusija pradėjo užiminėti Krymo uostus, o po kurio laiko pusiasalyje buvo surengtas referendumas, per kurį Krymo gyventojai esą pritarė teritorijos prisijungimui prie Rusijos. Nei Kijevas, nei Vakarų šalys referendumo ir jo rezultatų nepripažįsta.

Dar po kurio laiko apie naujų „respublikų“ įkūrimą Ukrainos rytuose paskelbė prorusiškų pažiūrų separatistai. Po to kilęs ir iki šiol besitęsiantis konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją kurstant separatistinį sukilimą ir tiekiant maištininkams ginklus bei pastiprinimą. 

Nepaisydama svarių tokių teiginių įrodymų, Maskva kaltinimus atkakliai neigia.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-22

interpol
Interpolas

Ukraina pasirengusi sustabdyti savo narystę Tarptautinėje kriminalinės policijos organizacijoje (Interpole), jeigu jos vadovo postą užims Rusijos atstovas Aleksandras Prokopčiukas. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, praneša portalas „telegraf.com.ua“.

„Galimas Rusijos pirmininkavimas Interpole būtų absurdiškas ir prieštarautų organizacijos dvasiai ir tikslams. Jeigu Ukrainos ir daugelio kitų šalių argumentai nebus išgirsti, Ukraina svarstys savo narystės Interpole sustabdymo klausimą“, – parašė A. Avakovas savo „Facebook“ paskyroje.

Pasak Ukrainos VRM kolegijos nario, parlamento deputato Antono Heraščenkos, Ukraina turi „nepaneigiamų įrodymų, kad pagrindinis kandidatas į Interpolo prezidento postą A. Prokopčiukas yra kadrinis Rusijos žvalgybos darbuotojas“.

Ankstesnis Interpolo prezidentas Meng Hongwei`us atsistatydino spalio mėnesį po to, kai buvo sulaikytas Kinijoje dėl įtarimų korupcija.

Naujasis Interpolo vadovas bus renkamas trečiadienį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.20; 06:40