Ukraina

Gordijo mazgas

Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas

Kyjivas, birželio 14 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą užimti aiškesnę poziciją Rusijos kare prieš Ukrainą.
 
„Mums reikia, kad kancleris Scholzas mus patikintų, jog Vokietija remia Ukrainą. Jis ir jo vyriausybė turi apsispręsti“, – sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.
 
Vokietija neturėtų mėginti ieškoti pusiausvyros tarp santykių su Ukraina ir ryšių su Rusija, sakė Ukrainos prezidentas.
 
„Vokietija ginklų tiekimą pradėjo vėliau nei mūsų kaimyninės šalys. Tai faktas“, – pridūrė V. Zelenskis.
 
Vokietija ir Prancūzija pradžioje Ukrainą rėmė tik politiškai ir retoriškai, sakė jis.
 
O. Scholzas anksčiau atmetė kritiką, kad Vokietija per lėtai tiekia sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
 
„Pristatysime visus ginklus, kuriuos patvirtinome“, – pirmadienį sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad Ukrainos pajėgas pirmiausia reikia apmokyti naudotis ginklais.
 
„Kalbama apie tikrai sunkią ginkluotę. Jūs turite mokėti ja naudotis, turite būti tam apmokyti“, – sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad Ukrainos kariai šiuo metu dalyvauja mokymuose Vokietijoje.
 
Kartu O. Scholzas atsisakė patvirtinti pranešimus, kad ketvirtadienį jis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu turėtų vykti į Kyjivą.
 
Padėtis Ukrainos rytuose
 
Ukrainoje prorusiški Donecko separatistai pranešė, kad miestas patyrė stipriausią Ukrainos artilerijos apšaudymą nuo karo pradžios.
 
Kaip pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida, žuvo keturi žmonės ir mažiausiai 23 buvo sužeisti. Be to, pranešama, kad mieste užsidegė gimdymo namai, tačiau niekas nebuvo sužeistas.
 
Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
 
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Siekiant apsaugoti miestą ir Donecko liaudies respubliką, reikia daugiau „sąjungininkų pajėgų“, t. y. Rusijos kariuomenės, karių, Donecko naujienų agentūra (DAN) citavo apsišaukėliškos respublikos vadovą Denisą Pušiliną.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
 
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos kariai buvo išstumti iš Severodonecko – miesto, kuris jau kelias savaites yra Rusijos pastangų užimti Donbaso regioną židinys – centro.
 
Rusijos pajėgos apšaudė miesto centrą iš artilerijos ir išstūmė ten likusius ukrainiečių karius, pranešė Kyjivo generalinis štabas.
 
Pasak rytinio Luhansko regiono, kuriame yra Severodoneckas, gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 70 proc. miesto, tačiau kovos dėl kiekvieno namo tęsiasi.
 
Kai strategiškai svarbus pramoninis miestas atiteks rusams, Luhanską beveik visiškai kontroliuos prorusiški separatistai, sakė S. Gaidajus transliuotojui „Belsat“, – Maskvai tai svarbus karo tikslas.
 
Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja 90 proc. Luhansko ir palaipsniui augina savo pozicijas, kad visiškai apsuptų Severodonecką.
Rusija taip pat atakuoja chemijos gamyklą „Azot“ Severodonecke. Pasak S. Gaidajaus, gamykloje tebesislepia apie 500 civilių gyventojų, įskaitant 40 vaikų, kurie naudojasi ja kaip priedanga nuo oro antskrydžių. Šiuo metu Kyjivas bando susitarti dėl humanitarinio koridoriaus jiems evakuoti, sakė gubernatorius.
 
Pasak Ukrainos policijos vadovo Ihorio Klymenkos, iki šiol per Rusijos invaziją į šalį žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių gyventojų.
 
75 proc. aukų sudaro vyrai, 2 proc. – vaikai, o likusieji 23 proc. – moterys, sakė jis pirmadienį interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.06.14; 09:43
Gordijo mazgas

A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Kyjivas, birželio 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos vyriausybės neįtikino buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paaiškinimai dėl jos Rusijos politikos.
 
Vis dar nesuprantama, kodėl A. Merkel rėmė „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą, trečiadienį tviteryje rašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Nes, anot A. Merkel, ji esą „visad žinojo, kad Rusija rengiasi karui“ ir kad prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti ES.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
 
A. Merkel antradienio vakarą Berlyne pirmą kartą nuo savo kadencijos pabaigos gruodį atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Ji pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau nesutiko atsiprašyti už savo Rusijos politiką.
 
Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas pareiškė, kad tikėjosi „daug konkretesnių“ A. Merkel atsakymų. „Nes jei viskas vyko taip puikiai ir nebuvo padaryta klaidų, tai kyla klausimas, kodėl mes jau 105 dienas kariaujame“, – sakė diplomatas stotims RTL ir ntv.
 
Jo nuomone, „vis dar yra daug neatsakytų klausimų“.
 
Tačiau A. Melnykas apskritai sveikino, kad A. Merkel viešai pakomentavo savo poziciją dėl Rusijos.
 
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos parlamentaras iš Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) Jensas Spahnas tuo tarpu gynė A. Merkel Rusijos politiką. „Angela Merkel niekada neturėjo iliuzijų dėl to, kas ar koks yra Vladimiras Putinas, – sakė jis . – Priešingai nei jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris parsidavė sistemai“. Tačiau žinant dabartinę situaciją, „neabejotinai kai kurie sprendimai būtų kitokie“.
 
A. Merkel per savo 16 metų kadenciją visad siekė dialogo su Maskva bei glaudžios ekonominės partnerystės.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.09; 06:00
Žvalgyba

Amerikos žvalgyba

Vašingtonas, birželio 7 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas davė nurodymą išslaptinti žvalgybos duomenis prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, kadangi partneriai ir sąjungininkai skeptiškai žiūrėjo į oficialių Amerikos asmenų pareiškimus apie Kremliaus rengiamą puolimą.
 
Tai pareiškė Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, praneša televizijos kanalas CNN.
 
„Kai mes paaiškinome (situaciją) savo politikams, o mūsų politikai kreipėsi į savo pašnekovus, jie pastebėjo, kad partnerių požiūris yra gana skeptiškas“, – pirmadienį kibernetinio saugumo konferencijoje sakė A. Haines.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Todėl prezidentas grįžo pas mus ir pasakė: „Jūs turite kuo plačiau dalytis informacija ir įsitikinti, kad žmonės mato tai, ką matote jūs, kad mes vėl galėtume bendradarbiauti ir galbūt turėti produktyvesnių pokalbių apie tai, kaip rengtis Rusijos įsiveržimui“, – teigė pareigūnė.
 
Ji pridūrė, kad JAV „plačiai dalijosi (informacija) su partneriais ir sąjungininkais“ ir galiausiai parengė „dalijimosi mechanizmus“, kuriuos bus galima panaudoti ateityje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.07; 00:30
Politinės intrigosSkaitomiausios

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vakarų lyderius dėl bandymo palaikyti kontaktą su karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak D. Grybauskaitės, Vakarų lyderių skambučius V. Putinui reikia vertinti kaip skambučius teroristui, žmogžudžiui ir agresoriui.
 
„Turbūt pasakysiu tiesiai, kadangi dabar galiu tiesiau ir atviriau kalbėti, nes neužimu pareigų. Tiesiai sakau – skambučiai teroristui, žmogžudžiui ir agresoriui taip ir turi būti įvertinti, kaip skambučiai teroristui“, – LRT radijui duotame interviu teigė D. Grybauskaitė.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
 
Buvusi šalies vadovė atkreipia dėmesį, kad Europa Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste daro tas pačias klaidas, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais.
 
„Deja, Europa nepasimokė iš savo klaidų prieš Antrąjį ir per Antrąjį pasaulinį karą. Po Antrojo pasaulinio karo, vadinamojo Šaltojo karo metu, matome, kad tos klaidos vėl lenda ir dygsta kaip pupos ar grybai po lietaus iš naujo ir iš naujo. Reikia vėl aiškinti, vėl priminti istorines paraleles, mūsų patirtis, deja. Tuo užsiima visi mūsų regione, tai turime daryti ir aiškinti toliau“, – pabrėžė ji.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
D. Grybauskaitė teigia matanti Vakarų bailumą prieš Rusiją, kuris ypač atsispindi ginkluotės Ukrainai tiekime.
 
„Deja, matome tokį netgi įvardinčiau bailumą, ir šitas kartojasi nuo pat karo pradžios, kartojasi ir dabar. Šiek tiek duodam daugiau ginkluotės, jau šiek tiek geresnės, jau po truputėlį lyg ir įsidrąsinam, bet vėl, tiktai Putinas trept kojele, ir mes krūpt iš karto… Tai iš ties toks nuolaidžiavimas, toks bijojimas priimti sprendimus kainuoja kraują, kainuoja didžiulius žmonių praradimus Ukrainoje, kainuoja mums, Vakarams, didžiulę reputacinę žalą“, – sakė D. Grybauskaitė.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Italijos premjeras Mario Draghis. EPA – ELTA foto
 
„Tuo naudojasi Putinas. Jis mato bailumo apraiškas, jis mato tokį neapsisprendimą ir toliau daro ką nori. Šitą matėme ir po Krymo okupacijos, ir po Gruzijos dalies okupacijos 2008-aisias. Mes, Vakarai, savo bailumu ir krūpčiojimu užauginome Putino agresiją“, – pridūrė ji.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
Gordijo mazgas

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto

Briuselis, birželio 1 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pažadėjo nenaudoti naujų ilgojo nuotolio raketų smogti į Rusijos teritoriją, bei perspėjo apie „daug mėnesių“ truksiantį konfliktą.
 
„Ukrainiečiai mus patikino, kad nenaudos šių sistemų prieš taikinius Rusijos teritorijoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė A. Blinkenas. „Tarp Ukrainos ir JAV yra stiprus pasitikėjimo ryšys, taip pat ir su mūsų sąjungininkais ir partneriais“, – sakė jis.
 
Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad aprūpins Ukrainą pažangiomis raketų sistemomis, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemą „Himars“, galinčią vienu metu paleisti kelias tiksliai valdomas raketas. Prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad JAV nepalaikys atakų Rusijos viduje, nes tai gali greitai peraugti į didesnį Vašingtono ir Maskvos konfliktą.
 
A. Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos ginkluoja Ukrainą atsižvelgdamos į tai, kad laukia ilgas konfliktas. „Geriausiu dabartiniu mūsų vertinimu, laukia dar daug mėnesių truksiantis konfliktas“, – sakė A. Blinkenas. „Tai galėtų baigtis jau rytoj, jei Rusija nuspręstų nutraukti agresiją. Šiuo metu nematome jokių to ženklų“, – sakė jis. „Kol tai tęsis, norime įsitikinti, kad Ukraina turi viską, ko reikia apsiginti, ir garantuoti, kad Rusija jaustų stiprų spaudimą iš kuo daugiau šalių, kad agresija būtų nutraukta“, – sakė jis.
 
A. Blinkenas atmetė teiginius, kad Jungtinėms Valstijoms gresia eskalacija su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, vasarį įsiveržusiu į Ukrainą nepaisant pakartotinių Vakarų įspėjimų. „Ukrainą puola Rusija, o ne atvirkščiai“, – sakė A. Blinkenas. „Paprasčiau tariant, geriausias būdas išvengti eskalacijos yra Rusijai sustabdyti agresiją ir karą, kurį ji pradėjo. Visiškai jos galioje tai padaryti“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.06.02; 07:00
Gordijo mazgas

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Kastytis Stalioraitis

2022 m. gegužės 31 dieną Lietuva Ukrainoje oficialiai pripažinta prisidėjusi prie Ukrainos valstybingumo raidos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Tai patvirtino Ukrainos parlamentarai, balsavę už tai, kad liepos 28-oji būtų paskelbta Ukrainos valstybingumo diena, valstybine švente.

Ukrainoje dabar dar viena šventinė ir nedarbo diena – liepos 28 d.

Kaip pranešė Ukrainos žiniasklaida, šiandien, gegužės 31 d., Ukrainos Aukščiausioji Rada balsavo už įstatymą „Dėl Ukrainos darbo kodekso 73 straipsnio pakeitimų dėl šventės – Ukrainos valstybingumo dienos – nustatymo“.

Už šį sprendimą balsavo 257 Ukrainos liaudies deputatai. Tai įvyko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva.

Ukrainos prezidentui pasirašius ir paskelbus šį įstatymą, liepos 28-oji, Kijevo Rusios krikšto diena, tapo šventine ir nedarbo diena.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, jo priėmimas prisidės prie daugiau nei tūkstančio metų trukusios Ukrainos valstybės istorijos tęstinumo patvirtinimo, ką patvirtina pirmasis Kijevo miesto įkūrimo paminėjimas, istoriniai įvykiai, susiję su iškiliu valstybės veikėju Kijevo kunigaikščiu Vladimiru, kuris 988 m. priimdamas krikščionybę parodė Kijevo Rusios europietišką civilizacinį pasirinkimą, kurio paveldėtojai yra Galicijos-Voluinės kunigaikštystė, Lietuvių ir rusėnų valstybė, Ukrainos kazokų valstybė (Hetmanatas), Ukrainos Liaudies Respublika, Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika, Ukrainos valstybė, Karpatų Ukraina ir šiuolaikinė Ukraina.

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taigi, Lietuvių ir rusėnų valstybė, mūsų vadinama Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, pripažinta tam tikrame Ukrainos istorijos tarpsnyje ir Ukrainos valstybe, kurios ukrainietiškąją dalį paveldėjo dabartinė Ukraina (būtų gerai, kad ir Gudija tai pripažintų savo atžvilgiu, bet Lukašenkos režimui esant, tai neįmanoma).

Neabejoju, kad įstatymą išstudijuos visų mums draugiškų ir nedraugiškų valstybių politikai, kai Ukraina yra pasaulio dėmesio centre. Įstatymas priimtas neatsitiktinai.

Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

„Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą kontekste Rusijos Federacija aukščiausiu valstybiniu lygmeniu aktyviai propaguoja netikrą Rusijos valstybės – tradicinių vertybių gynėjos – įvaizdį, pradėtą dar Kijevo Rusios laikais – stačiatikybė, tautybė ir valstybingumas. Šioje dezinformacijos sistemoje ukrainiečiai nėra atskira tauta, turinti savo daugiau nei tūkstantmetę valstybės istoriją, bet yra neatsiejama trivienės Rusijos tautos dalis, o Kijevo Rusios istorija yra Rusijos valstybingumo etapas. Šios tezės faktiškai tampa ideologine priežastimi pateisinti Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą tęsimą“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Kartu teigiama, kad šio įstatymo priėmimas prisidės prie daugiau nei tūkstantmečio Ukrainos valstybės istorijos tęstinumo patvirtinimo, Ukrainos nacionalinių interesų informacinio saugumo srityje gynimo ir visuomenės poreikių.

2022.06.01; 06:41

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Trumposios naujienos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, birželio 1 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos Sąjungai (ES) už šeštąjį sankcijų Rusijai paketą ir kartu pareikalavo naujų baudžiamųjų priemonių.
 
Kai bus įgyvendinti šeštojo paketo sprendimai, bus reikalingas septintasis paketas, sakė jis antradienio vakarą paskelbtame vaizdo kreipimesi. „Galiausiai neturi likti jokių svarbių ekonominių ryšių tarp laisvojo pasaulio ir teroristinės valstybės, – pabrėžė V. Zelenskis. – Mes sieksime naujų ribojimų Rusijai už šitą karą“.
 
Dėl planuojamo ES naftos embargo Rusija praras „dešimtis milijardų eurų“, kurių ji nebegalės naudoti teroro finansavimui. Rusiškos naftos atsisakymas, be to, anot V. Zelenskio, padės ES pereiti prie atsinaujinančios energijos. Rusija tuo tarpu apskritai ekonomiškai pralaimės ir bus dar labiau izoliuota.
 
ES šalys po kelias savaites trukusių diskusijų viršūnių susitikime Briuselyje susitarė dėl plataus rusiškos naftos embargo. Tai dalis šeštojo sankcijų paketo, kurio detalės trečiadienį Briuselyje bus derinamos toliau. Tada paketas galės būti formaliai priimtas. Numatyta iš „Swift“ mokėjimų sistemos pašalinti didžiausią Rusijos banką „Sberbank“. Be to, ES bus uždrausta valstybinė TV žinių stotis „Rossija 24“ bei valstybinės stotys „RTR Planeta“ ir „TV Centre“.
 
Kas vakarą skelbiamame savo kreipimesi V. Zelenskis sveikino priemones Rusijai. Be to, jis atkreipė dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laimėjimus Charkivo srityje šalies rytuose ir Zaporižėje pietuose. „Tam tikrų laimėjimų“ yra ir Chersono srityje, kurią laiko užėmę rusų daliniai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.01; 07:35
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Puikiai suprantu, kad gyvenimas šioje Žemėje klostosi pagal principus, kurie nuo mūsų troškimų nepriklauso. Žemėje – daug blogio, kurio nė kiek nemažėja, kuris, regis, neišvengiamas. Kiek sykių žmonija, išvarginta žiaurių karų ir žudynių, tvirtino „daugiau – niekada” ir tuo pačiu melavo sau pačiai?

Karai niekur nedingo. Kariavome prieš tūkstantį metų, kariaujame šiandien, kariausime rytoj. Karai – mūsų kasdienybė.

Tad kas belieka? Žurnalistai teturi vienui vieną galimybę – komentuoti. Kiek įmanoma nuoširdžiau, mat viešojoje erdvėje atvirų svarstymų – stokojama. Kur kas daugiau politkorektiškumo, atsargumo, apsidraudėliškumo replių subjaurotų analizių.

Šiandien dar kartą kartoju – karo Ukrainoje buvo galima išvengti. Bet NATO ir Europos Sąjunga neparodė užtektinai sugniaužto kumščio Vladimirui Putinui, o Ukrainai – neištiesė pagalbos rankos, kai to labiausiai reikėjo, ir Rusijos kariauna pajudėjo mūsų pusėn.

Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas

Suprantu, Vakarų civilizacija nepajėgi pašalinti visų pasaulyje susikaupusių nelaimių. Bet juk Ukraina – čia pat, beveik Europos centras!

Tad vieną kartą liaukimės šaukę, jog mums labai rūpi demokratija, taika, sąžiningumas. Prikąsti liežuvį privalėtų pirmiausia Paryžius ir Berlynas. Padorios valstybės neskuba prekiauti su svetimas teritorijas grobstančiomis valstybėmis. Turėkime drąsos pripažinti, jog už demokratiją ir taiką turime kiek svarbesnių reikalų. Vaizdžiai tariant, tikrasis mūsų Dievas – „Nord Stream 2” dujotiekis. O demokratija, teisingumas ir taika – tik tada, jei netrukdo tiesti „Nord Stream 2” vamzdį.

Jau beveik šimtas parų, kai Rusijos kariauna siautėja Ukrainoje, o Vokietija tik dabar vis drąsiau prabyla, esą nusprendusi ukrainiečių didvyriams sparčiau tiekti sunkiosios ginkluotės. Tas skubėjimas štai koks: vokiška ginkluote Kyjivas bus pajėgus pasinaudoti tik liepos mėnesį. Tad vokiška ginkluotė tarnaus ukrainiečių kariams tik po pusės metų, jei skaičiuosime nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo karas.

Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Merkel su Obama

Ačiū, žinoma, ir už tai, bet vien dėl šito „skubėjimo” neapsiverčia Vokietijos vadinti demokratine, taiką mylinčia valstybe. Juolab kad Vokietijos valdžioje – daug ginčų, ar verta Ukrainai padėti taip stipriai, kad ji akivaizdžiai laimėtų. Gal geriau dėti pastangas, kad niekas šiame kare nešvęstų ryškios pergalės – nei Kyjivas, nei Maskva? Nes jei Ukraina nugalės Rusiją, ją reikės priimti ir į NATO, ir į ES, o tai reiškia, kad Vokietijos įtaka NATO ir ES struktūrose sumenks.

Štai kas ramybės neduoda Vokietijos prezidentui ir kancleriui.

Egoistiškai mąsto ir Prancūzijos prezidentas: jei Ukraina įveiks Kremlių, ją teks įsileisti į europietiškas struktūras, ir Prancūzijos įtaka – ištirps. Štai kodėl Paryžius rėkia, esą Ukraina bus priimta į ES tik po kelių dešimtmečių.

Dabar prie Vokietijos ir Prancūzijos jungiasi Italija. Esą Ukraina galėtų paaukoti keletą savo teritorijų Rusijai. Tegul V. Putinas bent kiek išsaugo savo „veidą”. Tegul atsiranda pretekstas deryboms. Man regis, niekšiškas požiūris. Labai jau lengva dalinti svetimas žemes. Dalinkime – savas. Jei Berlynas, Paryžius ir Roma mano, kad tokiuose ginčuose leistina prekiauti savomis teritorijomis, tai rusų separatistams savas žemes ir atiduokite. Tegul Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje įsikuria tokie anklavai kaip, sakykim, Kaliningrado sritis. Apgyvendinkite ten Kremliaus gerbėjus.

kaliningradiec_1
Kaliningrado srities žemėlapis

Apkaltinsite mane, kad šneku nesąmones? Taip – tai nesąmonė. Bet ne aš jų autorius – šias nesąmones, apvertus reikšmes aukštyn kojomis, sapalioja Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Kaip kadaise – tie, kurie Mažosios Lietuvos žemėse įkūrė Kaliningrado sritį. 

Dar viena tema: Amerikos karinė parama Ukrainai. Šiandien ji tarsi velniškai didelė – dešimtys milijardų. Bet išklausę ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, kuris lygina, kiek Washingtonas anuomet skyrė lėšų, pavyzdžiui, Afganistanui ir kiek dabar atseikėja Ukrainai, – pamatysime, jog turime painų Gordijo mazgą. O jei palyginsime, kiek karinės pagalbos, skaičiuojant procentais nuo išlaidų karinėms reikmėms, Ukrainai šiandien skiria Estija ir kiek Ukrainai duoda JAV, vėl apstulbsime. Amerika greičiau skūpi, nei dosni Ukrainai.

Ar skubu į NATO priimti Suomiją ir Švediją? Skubu. Nepaisant karčios tiesos: narystės NATO aljanse šiandien labiausiai nusipelnė Ukraina. Jei gyvenimas šioje Žemėje klostytųsi pagal gėrio principus, Stokholmas ir Helsinkis turėtų kukliai palaukti, nes per daug ilgai svarstė, skaičiavo, lygino, derėjosi. Per daug arogantiškai didžiavosi mokančios susišnekėti su Kremliumi, laviruoti tarp savų ir Rusijos interesų.

Juolab niekam neleistina atsainiai žvelgti į NATO narės Turkijos priekaištus. Oficialioji Ankara elgiasi labai teisingai, kai garsiai ir atvirai įvardina savus priekaištus. Taip ir turėtų būti organizacijoje, kur susirinkę draugai, bičiuliai, partneriai. Privalu liautis stumdyti Turkiją tarsi antrarūšę valstybę.

Turkijos kariai

Šitaip sakydamas galvoju ne tik apie Skandinaviją, bet ir apie Baltijos šalis. Į Europos Sąjungą priimti Turkijos neskubame, vadinamąjį armėnų genocidą 1915-aisiais pripažinome nė nežvilgtelėję į turkiškus archyvus. Jei Turkija poną Fethullah Gülen laiko savo priešu, mes būtinai tvirtinsime atvirkščiai. Jei Turkija kariauja su kurdų grupuotėmis, tuos kurdus būtinai laikysime šventais.

Gink Dieve, nesakau, kad Turkija visur ir visuomet – teisi. Bet man atrodo, jog rimčiau įsiklausyti į Turkijos interesus – būtina. Kitaip anksčiau ar vėliau sulauksime dienos, kai Turkija ignoruos mūsų interesus. Šiandien taip ir atsitiko. Dar visai neseniai į šias pinkles kvailai įkliuvo Lietuva, nes keletą dešimtmečių labai atvirai nuolaidžiavo Rusijos satelite tapusiai, svetimas žemes okupavusiai Armėnijai (omenyje turiu azerbaidžanietišką Karabachą).

O kai Lietuvai prireikė, kad Turkija palaimintų Baltijos šalių gynybos planus, turkai pusiau juokais, pusiau rimtai atkirto: eikite po velnių, mes jūsų neginsime, dabar jus gins narsioji Armėnijos kariuomenė.

Panašiai nutiko ir skandinavams.

Pavojinga pamiršti patarlę: nespjauk į šulinį, nes teks iš jo gerti vandenį.

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org

2022.05.26; 04:50

Trumposios naujienos

Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Įgyvendinti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES) užtruks „15 ar 20 metų“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras. Šie žodžiai – it šaltas dušas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltims, kad vykstant Rusijos invazijai jo šalis greitai taptų ES nare.
 
„Turime būti sąžiningi. Meluojate, jei sakote, kad Ukraina įstos į ES po šešių mėnesių, po metų ar poros”, – pareiškė Clement’as Beaune’as „Radio J”. „Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tai trunka ilgai”.
 
„Nenoriu siūlyti ukrainiečiams jokių iliuzijų ar melo“, – sakė jis, pakartodamas prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą sukurti laisvesnę „Europos politinę bendriją“, kuri galėtų padėti greičiau integruoti Ukrainą į bloką. Šį pasiūlymą V. Zelenskis sutiko šaltai, šeštadienį pasmerkęs „tokius kompromisus“ ir primygtinai reikalavęs nedelsiant pradėti procesą siekiant visavertės narystės Europos Sąjungoje. Tačiau C. Beaune’as sakė, kad E. Macrono pasiūlymas nėra „alternatyva prisijungimui prie Europos politinės bendruomenės. Tai netrukdo vėliau tapti nare”.
 
Pagal E. Macrono planą „Europoje galėtų vykti laisva cirkuliacija ir būtų galima gauti naudos iš Europos biudžeto, skirto šalies, visuomenės ir ekonomikos atstatymui bei atgaivinimui“, sakė jis. Kiti ES lyderiai taip pat nerodė didelio noro greitai priimti Ukrainą, kurios provakarietiški siekiai laikomi pagrindine priežastimi, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo invaziją į šalį.
 
Bet kokią Kyjivo kaltę C. Beaune‘as atmetė. „Asmuo, kuris siekė šio karo, agresorius, yra ponas Putinas“, – anksčiau sekmadienį interviu televizijai CNews sakė jis ir taip pat tvirtino, kad „Ukraina yra Europa“. ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės“, teigė jis ir pridūrė: „Mūsų parama yra teisėta. Jei Europa pasakytų pirmyn, pono Putino Rusija gali daryti, ką nori, tai būtų pavojinga mūsų saugumui“.
 
E. Macrono „Europos politinės bendrijos“ iniciatyva bus svarstoma per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.05.23; 06:27
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Štai ko nesuprantu. Ukraina dar nenugalėjo Rusijos, Vakarai tik pradėję Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tiekti rimtą ginkluotę, frontuose – tik pirmieji ženklai, jog ukrainiečių kariuomenė ruošiasi plačiam kontrpuolimui, o Vakaruose jau aidi balsai, esą Rusijos negalima žeminti, esą būtinos abipusės nuolaidos, esą būtina tuoj pat nutraukti kovinius veiksmus ir sėstis prie derybų stalo.

Sakydamas „Vakarai“ pirmiausia omenyje turiu ką tik rinkimus laimėjusį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, prabilusį apie neleistiną Rusijos žeminimą. Keistas ir Vokietijos kanclerio Olafo Scolzo skambutis Vladimirui Putinui. Niekam tikę ir Popiežiaus Pranciškaus pareiškimai, esą pirmiausia – taika, pirmiausia – derybos. Taika – reikalinga, svarbi, bet ko ji verta, jei neparemta teisybe, neparemta pastangomis susigrąžinti tai, ką iš tavęs neteisėtai atėmė?!

Paskutinieji keliolika metų, pradedant 2008-aisiais, kai buvo užpulta Gruzija (Sakartvelas), akivaizdžiausiai parodė, jog Kremlius supranta tik jėgos kalbą; jokios nuolaidos, jokie vizitai, jokie skambučiai neprivertė Vladimiro Putino atsikvošėti. Visa Vakarų politika bendraujant su Kremliumi pastaruosius 14 metų buvo klaidinga. Paryžius, Berlynas, Vašingtonas naiviai manė, jog su Rusija įmanoma draugauti. Paaiškėjo, jog teisios buvo Baltijos šalys, Lenkija, Ukraina, tvirtinusios, jog V. Putinas – teroristas, kuris pripažįsta tik grubią jėgą.

Tai, kad 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos armija plačiu frontu veržėsi į Ukrainą, kalti ne vien Kremliaus politikai. Kaltė krenta ir ant vokiečių, prancūzų, amerikiečių pečių – neperprato V. Putino, apsižioplino bendraudami su V. Putinu, leido, kad V. Putinas juos apgautų. Todėl šiandieniniai pasikeitimai, kai Vakarai suskubo į Ukrainą vežti sunkiąja ginkluote, – tai visų pirma skola, kurią NATO ir Europos Sąjunga privalo grąžinti Ukrainai už savas nuodėmes. Būtent – skola, o ne geros valios gestas.

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Ir vis tiek šiandien Vakaruose atsiranda politikų, kurie sapalioja, esą teroristinę Rusiją įmanoma sustabdyti derybomis. Kas tai – idiotizmas ar kolaboravimas? Nejaugi Prancūzijos prezidentas nesupranta, kad reikalaudamas nežeminti agresorės Rusijos jis tuo pačiu žemina auka tapusią Ukrainą? Kaip Prancūzijos prezidentui apsiverčia liežuvis tvirtinti, esą Ukraina taip pat turinti bent kažką paaukoti ant Taikos aukuro? Galų gale niekas nesiruošia Rusijos specialiai žeminti. Grąžins tai, ką neteisėtai atėmė iš Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos, Japonijos, pasitrauks iš Kaliningrado srities, sumokės milijardus dolerių už sugriautus Ukrainos miestus, nužudytus ir sužeistus ukrainiečius, mirties baisme nuteis savus karo nusikaltėlius, – tada bus galima mąstyti ir apie atleidimą. Kalbant atvirai, ne prancūzų lyderio reikalas, kaip Kijevas spręs atleidimo – neatleidimo dilemą.

O kokio velnio Vokietijos kancleris skambino V. Putinui? Padorus, demokratiškas kancleris pirmiausia turėjo pasitarti su Baltijos šalių prezidentais – paklausti jų nuomonės. Juk visa pastarųjų metų Vokietijos politika Rusijos atžvilgiu buvo nusikalstamai klaidinga. Jau esama įtakingų vokiečių politikų, kurie beveik atvirai skelbia Vilnių, Rygą ir Taliną buvus teisius, kuomet lietuviai, latviai ir estai baiminosi Rusijos išpuolių. Tad jei nesuvokiate, kas yra Rusija, paklauskite tų, kurie suvokia, ko galima tikėtis iš Kremliaus. Mano įsitikinimu, Vokietijos kancleris pirmiausia turėjo skambinti į Vilnių, Rygą ir Taliną bei teirautis Baltijos šalių patarimų. Šitaip jis privalėjo pasielgti dar ir dėl to, kad NATO ir ES, kaip ypač dažnai Briuselyje ir Strasbūre įrodinėjama, sudarytos iš lygias teises bei pareigas turinčių valstybių. Jei tai – tiesa, o ne vien gražūs žodeliai, tai Lietuva – tokia pat valstybė kaip ir Vokietija.

Bet Vokietijos premjeras, sprendžiant iš viešųjų informacijos šaltinių, neskambino Prezidentui Gitanui Nausėdai. O G. Nausėda, sužinojęs apie O. Scholzo akibrokštą, – neįsižeidė, nesupyko, nepareiškė protesto. Be reikalo nesupyko, be reikalo neįsižeidė. Tokia praktika Europos Sąjungoje privalo būti nutraukta. Jei Paryžius ir Berlynas sumanė šnekučiuotis su Kremliumi, privalu sulaukti Vilniaus, Rygos ir Talino palaiminimo. Tik taip ir niekaip kitaip. NATO ir ES santykiai su Rusija – tai pirmiausia Baltijos šalių ir Lenkijos reikalas. Nes tikimybė, jog Rusija bombarduos Branderburgo vartus Berlyne ar Eifelio bokštą Paryžiuje, – labai nedidelė. O tai, kad išprotėję Kremliaus teroristai numes bent keletą bombų ant Gedimino kalno Vilniuje ar Vavelio rūmų Krokuvoje, – tikimybė kur kas didesnė.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Todėl NATO ir ES tiesiog privalo atsižvelgti į nuomonę tų, kuriems lemta gyventi Rusijos pašonėje. Lietuva sakė, kad nereikia tiesti Nord Stream 2, bet anoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel net išsišiepusi melavo, jog šis dujotiekis – vien tik verslas ir jokios politikos.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jau kadaise pavadino V. Putiną nusikaltėliu. Vakarai turėjo pagirti D. Grybauskaitę už drąsą. Bet jos pareiškimas šokiravo apkiautusius Vakarus. O juk šiandien akivaizdu, kokia teisi buvo D. Grybauskaitė. Baltijos šalys ne be pagrindo stebėjosi, kodėl V. Putino valdoma Rusija dujas ir naftą Vokietijai ir Prancūzijai linkusi parduoti pigiau nei Vilniui ar Talinui. Mūsų partneriai tokių Kremliaus pasiūlymų turėjo atsisakyti. Bet neatsisakė. Išdavysčių sąrašas – labai ilgas.

O jei Prancūzija su Vokietija ateityje vis tiek piktnaudžiaus savo galia, kolaboruodamos su Rusija, neatmestina versija, jog Europoje ims formuotis nauji politiniai dariniai. Naują gynybinį aljansą galėtų sudaryti Ukraina, Lenkija, Baltijos šalys, Rumunija, Suomija, Švedija.

Tai žinoma – tik teoriniai samprotavimai. Greičiausiai – neteisingi. Bet Ukrainoje aptinku vis daugiau politikų, kariškių, žurnalistų, kurie kalba būtent apie naująjį mažytį NATO, kuriame nebūtų vietos jokioms draugystėms su Kremliumi. Nes Rusijoje politikai keisis, o Rusijos imperinės ambicijos niekur nedings. Kaip nepasikeis ir Prancūzija su Vokietija – vis žvilgčios, kaip įsiteikti Kremliaus gaujai.

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Jei jums įdomi mano asmeninė nuomonė, šių eilučių autorius netiki, jog Rusija kada nors taps demokratinė, o Prancūzija ir Vokietija atsisakytų savų išdavysčių.

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis „Draugas”

2022.05.30; 06:00

Aktualijos

Vyšyvankos diena. Laimos Penek (LRV) nuotr.

Trečias gegužės ketvirtadienis Ukrainoje – Vyšyvankos diena, kasmet minima ukrainiečių ir jų draugų visame pasaulyje, šiemet suvienijo dešimtis Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) politikų, diplomatų, scenos atlikėjų ir nuomonės lyderių, atsiliepusių į Lietuvos iniciatyvą „Vyšyvanka: vienybė težydi“.
 
Žinią, jog Ukraina yra neatskiriama Europos dalis drauge pasiuntė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Vyriausybės ministrai, premjerės kvietimu prie iniciatyvos prisijungusios Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir vicepirmininkė Vera Jourova, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, Lietuvos atstovė „Eurovizijoje“ Monika Liu ir kiti, pasipuošę tradiciniais vyšyvankos – tautinių ukrainietiškų marškinių – raštais. Gegužės pradžioje startavusios iniciatyvos dalimi tapo ir socialinių tinklų naudotojai, šia proga vyšyvankos spalvomis pažymėję savo paskyras – kartu visa tai padėjo sužydėti vienybei ir solidarumui, kurio ypač reikia Ukrainai, ginančiai savo laisvę.
 
Tradiciniais vyšyvankos raštais pasipuošė bei prie iniciatyvos prisijungė ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene.
 
Šalies vadovas kartu paragino ir kitus Lietuvos gyventojus taip pareikšti savo palaikymą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai.
Drauge tai yra simbolinis palaikymo ženklas Europoje įsikūrusioms ukrainiečių bendruomenėms, kurios sparčiai auga dėl Rusijos pradėto karo ir sukeltos humanitarinės krizės.
 
Lietuvoje registruota 52 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 40 proc. jų yra vaikai. Pagal pabėgėlių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva yra trečia tarp visų ES šalių – tai statistika, rodanti Lietuvos žmonių, visuomeninių organizacijų ir institucijų geranoriškumą ir parodytą valią padėti ištiktiems karo nelaimės.
 
Vyšyvankos raštai, skirtingi dažname Ukrainos regione, pasakoja vietos tradicijas ir, kaip tikėta, telkia ir teikia jėgų. Žydint vienybei, didžiuojamės galėdami palaikyti Ukrainą, šių jėgų šiandien ypač reikalingą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.20; 06:55
Aktualijos

Šiauliuose – naujas meno kūrinys, simbolizuojantis Lietuvos ir Ukrainos vienybę. „Gubernijos“ nuotr.
Šiauliuose – naujas meno kūrinys, simbolizuojantis Lietuvos ir Ukrainos vienybę. „Gubernijos“ nuotr.

Šeštadienį šiauliečiai rinkosi miesto centre kilniam tikslui – palaikyti ir prisidėti prie iniciatyvos „Už Savus! Už Ukrainą!“. Surengtame renginyje gyventojams buvo pristatytas unikalus, palaikymą Ukrainai ir jos žmonėms žymintis gatvės meno kūrinys – dvi viena kitą sveikinančios rankos, simbolizuojančios šiauliečių palaikymą Ukrainai. Pasak pranešimo, iniciatyvos organizatorė darykla „Gubernija“ prisidėti prie naujo kūrinio tapymo darbų ir taip išreikšti solidarumą su ukrainiečiais pakvietė būrį miestiečių, tarp kurių – ir žinomi veidai. 
 
Įspūdingo dydžio – daugiau kaip 100 kv. m ploto – palaikymą Ukrainai ir jos žmonėms reiškiantis meno kūrinys papuošė miesto centre, Ežero g. 19, esančio daugiabučio sieną. Naujasis mėlynos ir geltonos spalvos piešinys vaizduoja tvirtą ir palaikantį rankų susikibimą. Jis daryklos iniciatyva pakeitė bene pusę amžiaus čia buvusį sovietinę armiją šlovinusį piešinį.
 
„Šiauliai neabejingi tam, kas šiuo metu vyksta visai šalia mūsų, todėl, tikiu, vieningai sutariame, kad mūsų mieste nėra vietos sovietiniam paveldui, o solidarumas ir emocinis palaikymas nuo karo kenčiančiai Ukrainai dabar yra labai svarbu. Esame dėkingi šiauliečiams, namo gyventojams, miesto savivaldybei ir partneriams už įsitraukimą, pagalbą ir mūsų idėjos palaikymą. Naujasis piešinys siunčia labai aiškią žinutę – ukrainiečius mes palaikome kaip savus, o tuo pačiu esame už tikrąsias vertybes – laisvę, vienybę ir bendrystę“, – renginyje sakė „MV GROUP“ rinkodaros vadovė Ieva Matulaitienė.
 
Prie unikalaus iniciatyvos „Už Savus! Už Ukrainą!“ meno kūrinio savaitę dirbo Lietuvoje ir svetur pripažintas gatvės menininkas Linas Kaziulionis, kuris tokio dydžio piešinį Šiauliuose kūrė pirmą kartą.
 
„Gatvės menas yra būdas ryškiai, originaliai ir garsiai išreikšti svarbius momentus – perduoti žmonėms aktualias žinutes, paraginti atkreipti dėmesį į svarbias temas. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje toks menas vis labiau matomas ir verslas vis dažniau pasitelkia šią formą savo socialiniuose projektuose. Smagu, kad dabar mano kūryba puoš ne tik Vilnių, Kauną, bet ir Šiaulius ir dar prisidės prie prasmingo tikslo – kvies Ukrainą ir jos žmones palaikyti kaip savus“, – sakė L. Kaziulionis.
 
Pasak menininko, šis projektas jam buvo nemažas iššūkis, nes jis įpratęs piešti ant lygių paviršių. „Dažniausiai aš kuriu ant tuščių sienų, o čia viskas buvo kitaip. Bet uždažydamas seną sovietinį paveldą daviau pradžią naujai idėjai, o tai – unikali patirtis. Man asmeniškai tai svarbus įvykis, tikiu, svarbus momentas ir visam Šiaulių miestui“, – dalinosi L. Kaziulionis.
 
Simboliškai prisidėti prie šio milžiniško meno kūrinio renginyje galėjo ir kiekvienas norintis. Progos čiupti teptukus, padėti užbaigti piešinį nepraleido gausus būrys renginyje apsilankiusių šiauliečių ir miesto svečių, tarp kurių buvo ir Šiaulių miesto regbio klubo „Baltrex-Šiauliai“ bei vyrų krepšinio klubo „Šiauliai“ žaidėjai, ukrainiečių bendruomenės atstovai. Iš viso sienai uždažyti ir naujam piešiniui sukurti prireikė daugiau kaip 50 l dažų, kuriuos iniciatyvai padovanojo bendrovė „Tikkurila“.
 
Prie šios iniciatyvos prisidėti ir paremti Ukrainą netrukus galės ir visi norintys – nuo pirmadienio elektroninėje parduotuvėje www.marskineliai.lt bus galima įsigyti marškinėlius su tuo pačiu L. Kaziulionio piešiniu „Už savus! Už Ukrainą!”.
 
Visą už įsigytus marškinėlius gautą pelną „Gubernija“ su partneriais paaukos nevyriausybinių organizacijų susivienijimui „Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“, teikiančiam humanitarinę pagalbą Lietuvoje apsistojusiems Ukrainos karo pabėgėliams.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.15; 00:30
Gordijo mazgas

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, gegužės 13. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį per 75 minutes trukusį pokalbį telefonu su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu pareikalavo kuo greičiau paskelbti paliaubas Ukrainoje, pranešė vyriausybės atstovas žiniasklaidai.
 
O. Scholzas taip pat paragino gerinti humanitarinę padėtį ir siekti pažangos ieškant diplomatinio konflikto sprendimo, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.
 
O. Scholzas atmetė Rusijos kaltinimus, kad Ukrainoje paplitęs nacizmas, teigiama Vokietijos paskelbtoje pokalbio išklotinėje.
 
Anksčiau Kremlius teigė, kad V. Putinas Vokietijos kancleriui nurodė „šiurkščius tarptautinės teisės normų pažeidimus, kuriuos daro nacistinę ideologiją išpažįstantys kovotojai“.
 
Rusija ne kartą bandė pateisinti savo karą prieš Ukrainą teigdama, kad jo tikslas – kaimynės „denacifikacija“, nors tokiam teiginiui pagrįsti nėra jokių įrodymų.
 
S. Hebestreitas sakė, kad abu vadovai taip pat kalbėjo apie pavojų pasauliniam maisto tiekimui dėl karo Ukrainoje, kuri yra viena svarbiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje.
Vladimiro Putino fizionomija
 
„Kancleris pakartojo, kad Rusijai čia tenka ypatinga atsakomybė“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.
 
Kremlius teigė, kad V. Putinas pateikė „išsamią“ informaciją apie Rusijos siekius Ukrainoje, daugiausiai akcentuodamas humanitarinius tikslus. Buvo sutarta, kad diskusija bus tęsiama „įvairiais kanalais“.
 
Penktadienio rytą įvykęs pokalbis telefonu buvo pirmas abiejų lyderių pokalbis per daugiau nei šešias savaites.
 
O. Scholzas informavo įstatymų leidėjus apie savo planą susisiekti su V. Putinu anksčiau penktadienį, teigė Bundestago gynybos komiteto posėdžio dėl Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai dalyviai.
 
O. Scholzas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu telefonu po vasario 24 dienos, paskutinį kartą tai įvyko kovo 30 dieną. Po kelių dienų pasirodė žinia apie žudynes Bučos mieste netoli Kyjivo.
 
Kurį laiką su V. Putinu nebendravo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau gegužės 3 dieną jie vėl kalbėjosi telefonu, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas balandžio mėnesį aplankė V. Putiną Maskvoje, siekdamas deeskaluoti konfliktą.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.05.14; 00:30
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 11 d. (ELTA). Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, prezidentas Emmanuelis Macronas neatmeta galimybės apsilankyti Ukrainoje, bet kol kas toks vizitas neplanuojamas.
 
Tai televizijos kanalui BFM TV pareiškė ministerijos atstovė spaudai Anne-Claire Legendre.
 
„Situacija nepasikeitė, prezidentas neatmeta galimybės vykti į Kijevą. Bet šiuo metu manome, kad nėra naudingų elementų, kurie galėtų paskatinti šį vizitą“, – sakė ji.
 
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio viduryje E. Macronas, paklaustas apie vizito į Ukrainą galimybę, pareiškė, kad jam „ateis laikas“.
 
„Manau, jog kelionė turi būti surengta ne tik tam, kad būtų galima pamatyti, bet ir tam, kad būtų galima veikti. Todėl aš visada sakiau, kad surengsiu vizitą, kai tai bus naudinga“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.12; 09:00
Trumposios naujienos

Ch. Michelio susitikimas su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu. EPA - ELTA nuotr.
Ch. Michelio susitikimas su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu. EPA – ELTA foto

Odesa, gegužės 9 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Odesoje su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis buvo priverstas nutraukti susitikimą ir bėgti į slėptuvę, kai pietiniam Ukrainos miestui vėl buvo smogta raketomis, pranešė ES pareigūnas.
 
Smūgis buvo suduotas tuo metu, kai vyko Ch. Michelio susitikimas su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu. „Susitikimo su premjeru metu dalyviams teko nutraukti susitikimą ir slėptis, nes į Odesos regioną vėl smogė raketos“, – sakė pareigūnas.
 
Vizito metu Ch. Michelis apžiūrėjo uostą ir „galėjo iš arti pamatyti Rusijos karo poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms“, sakė ES pareigūnas.
 
„Tai, kad daugybė tonų grūdų įstrigo uoste dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros blokados, ne tik kenkia Ukrainos ekonomikai, bet ir trukdo pasauliui gauti gyvybiškai svarbių maisto produktų, ir kelia grėsmę maisto saugumui visame pasaulyje“, – sakė jis.
 
Ukraina yra viena pagrindinių kviečių augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, tačiau dėl invazijos sutriko ir sėja, ir paskirstymas, kurį paralyžiavo Rusijos sunaikinta transporto infrastruktūra ir Odesos, pagrindinio grūdų eksporto uosto, blokada.
 
Prieš karą Ukrainai teko apie 12 proc. pasaulio kviečių eksporto, o karui prasidėjus maisto prekių kainos smarkiai išaugo.
 
ES vadovas taip pat išklausė Ukrainos karinio jūrų laivyno vado informacijos apie „žalą, kurią padarė iš jūros paleistos Rusijos raketos, ir galėjo savo akimis stebėti beprasmišką gyvenamojo namo sugriovimą ir poveikį nekaltiems civiliams“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.05.10; 07:10
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 9 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turės susitarti dėl paliaubų ir kad taikos pastangoms nepasitarnaus Rusijos „pažeminimas“.
 
„Rytoj turėsime kurti taiką, niekada to nepamirškime, – sakė jis žurnalistams. – Turėsime tai padaryti kartu su Ukraina ir Rusija prie bendro stalo“.
 
„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus daroma… atstumiant ar net žeminant viena kitą“, – sakė E. Macronas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.05.10; 07:23
Trumposios naujienos

Griuvėsiai po Rusijos kariuomenės apšaudymų Ukrainoje. EPA – ELTA foto

Ženeva, gegužės 6 d. (ELTA). Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 309 civiliai, o dar 3 493 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).
 
Tarp žuvusiųjų – 1 194 vyrai, 761 moteris, 73 mergaitės, 88 berniukai, taip pat 73 vaikai ir 1 120 suaugusiųjų, kurių lytis kol kas nežinoma.
 
Be to, sužeisti 452 vyrai, 352 moterys, 75 mergaitės, 86 berniukai, taip pat 169 vaikai ir 2 359 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.
 
OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.
 
OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.07; 07:42
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Kastytis Stalioraitis

2022 m. gegužės 1 d. JAV Kongreso narys Adamas Kinzingeris  paskelbė, kad pristato rezoliuciją, kuri leistų JAV ginkluotąsias pajėgas panaudoti Ukrainos teritoriniam vientisumui ginti tuo atveju, jei Vladimiras Putinas eskaluotų savo neteisingą karą prieš mūsų demokratinius sąjungininkus.

Rezoliucija dėl leidimo naudoti karines pajėgas  ginant Amerikos sąjungininkus įgaliotų JAV prezidentą panaudoti JAV ginkluotąsias pajėgas reaguojant į scenarijų, kai Rusijos Federacija prieš Ukrainą panaudoja cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus.

Prieš tai Kongreso narys A. Kinzingeris paskelbė šį pareiškimą:

„Po Antrojo pasaulinio karo Amerika aiškiai išreiškė mūsų ryžtą – mūsų įsipareigojimas laisvei privertė autokratus gintis ir sustiprino demokratijas visame pasaulyje. Tačiau pastarąjį dešimtmetį matėme, kaip šis ryžtas svyravo, o tironai, kaip ir Vladimiras Putinas, pasinaudojo šiais svyravimais. Šiandien Amerika turi galimybę dar kartą patvirtinti savo paramą laisvės ieškantiems žmonėms ir tvirtai pasipriešinti autoritarizmui.

Adam Kinzinger. JAV Kongreso narys

Pakalbėjęs su sekretoriumi Blinkenu ir išgirdęs jo rimtą susirūpinimą dėl Putino cheminio ginklo panaudojimo, esu įsitikinęs, kad JAV parodys tarptautinei bendruomenei, jog mes – prieš beprasmišką smurtą. Mano darbuotojai ir aš tikimės, kad bendradarbiausime su sekretoriumi Blinkenu, siekdami užtikrinti, kad Rusija atsakytų už bet kokius tarptautinės teisės pažeidimus.

Žinome, kad milijonai ukrainiečių yra perkelti, tūkstančiai žuvo, o žala, kuri ir toliau jiems daroma, yra visiškai nežmoniška. Taikymasis į civilius, masinės egzekucijos ir daugybė pranešimų apie Rusijos pajėgų vykdomus išžaginimus iš esmės liko nekontroliuojami. Turime imtis veiksmų, kad sustabdytume šiuos žiaurumus. Žodžiai svarbūs, bet svarbūs ir mūsų veiksmai.

Šią rezoliuciją pristatau kaip aiškią raudoną liniją, kad JAV administracija galėtų imtis atitinkamų veiksmų, jei Rusija panaudotų cheminius, biologinius ir (arba) branduolinius ginklus. Turime ginti žmoniją ir palaikyti savo sąjungininkus.

 

JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.

Kaip sakė JAV prezidentas, Putinas turi būti sustabdytas. Atitinkamai, vyriausiasis didžiausios pasaulio kariuomenės vadas turėtų turėti įgaliojimus ir priemones imtis reikiamų veiksmų.“

Pažymėtina, kad Rezoliucijos projekte niekur neminima NATO, tad Ukraina traktuojama kaip ir bet kuri kita JAV demokratinė sąjungininkė.

Priėmus sprendimą, kad Rusijos Federacija naudojo cheminius, biologinius,  ar branduolinius ginklus Ukrainos teritorijoje, Prezidentas turi teisę panaudoti Jungtinių Valstijų ginkluotąsias pajėgas tam, kad 1) apsaugotų JAV nacionalinio saugumo interesus Ukrainos atžvilgiu ir 2) padėtų ginti ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą.

Rezoliucijoje Prezidentui suteikti įgaliojimai nutrūksta tą dieną, kai Prezidentas patvirtina Kongresui, jog Ukrainos teritorinis vientisumas jau atkurtas.

Visą A. Kinzingerio medžiagą ir rezoliucijos projektą galima surasti jo oficialioje svetainėje:

https://kinzinger.house.gov/news/documentsingle.aspx?DocumentID=402924

2022.05.02; 17:00

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Kazachstano vėliava šalies žemėlapyje

Nur Sultanas, balandžio 28 d. (AFP-ELTA). Kazachstanas perspėjo Kremliui palankų televizijos laidų vedėją, kad šis taps šalyje nepageidaujamas, po to, kai išsakė priešišką tiradą šaliai dėl jos tariamo nutolimo nuo Maskvos prasidėjus karui Ukrainoje.
 
Turtingiausia Centrinės Azijos šalis Kazachstanas turi sausumos sieną su Rusija, joje gyvena gausi etninių rusų mažuma, o sausio mėnesį šalies valdžia buvo priversta pasitelkti Rusijos vadovaujamo bloko karius, kad numalšintų beprecedenčius neramumus.
 
Tačiau 19 mln. gyventojų turinti šalis išliko neutrali Ukrainos atžvilgiu ir sušvelnino sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos minėjimą, kuris Rusijos vadovui Vladimirui Putinui turi didelę simbolinę reikšmę.
 
Kazachstano užsienio reikalų ministerijos trečiadienį vakare išplatintame pareiškime teigiama, kad Rusijos laidų vedėjo, kino režisieriaus ir „Russia Today“ vyriausiosios redaktorės Margaritos Simonian vyro Tigrano Keosajano komentarai „nuodija gerų kaimyninių santykių atmosferą“ tarp abiejų šalių.
 
„Manau, kad jis bus įtrauktas į asmenų, nepageidaujamų Kazachstane, sąrašą“, – pareiškime cituojamas užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Aibekas Smadijarovas.
Tigranas Keosajanas
 
T. Keosajanas savo „YouTube“ kanale paskelbtame vaizdo įraše kvestionavo buvusių sovietinių šalių, įskaitant sąjungininką Kazachstaną, reakciją į invaziją į Ukrainą.
 
„Rimtai pagalvokite“
 
„Kazachai, broliai. Kas čia per nedėkingumas?“ – klausė T. Keosajanas dėl žinios, kad Kazachstanas atsisakė rengti kasmetinį karinį paradą per gegužės 9-osios šventę.
 
„Atidžiai pažvelkite į Ukrainą, rimtai pagalvokite“, – sakė jis.
 
„Jei manote, kad ir toliau galite būti tokie klastingi kvailiai ir nebus jokių pasekmių, klystate“, – sakė T. Keosajanas, o paskui pridūrė: „Traukinys išvyksta. Jūs vis dar galite įlipti į traukinį. Į paskutinį vagoną“.
 
Kazachstano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šie komentarai „naudingi Kazachstano ir Rusijos strateginės partnerystės priešininkams“.
 
Margarita Simonian

Ketvirtadienį AFP nepavyko susisiekti su ministerija ir sužinoti, ar T. Keosajanas jau įtrauktas į juodąjį sąrašą.
 
T. Keosajano pasisakymas atkartoja jo žmonos komentarus, kuri suabejojo, kodėl Rusija „gelbėjo“ Kazachstaną sutikdama atsiųsti tai, ką Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) pavadino „taikdariais“, sausio mėnesį šalyje vykusiems kruviniems politiniams neramumams malšinti.
 
M. Simonian vasario 22 dienos „Facebook“ žinutė buvo reakcija į Kazachstano užsienio reikalų ministro Muchtaro Tleuberdi teiginį, kad Kazachstanas nesvarsto galimybės sekti Maskvos pavyzdžiu ir pripažinti dviejų separatistinių darinių rytų Ukrainoje nepriklausomybę.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.04.29; 06:00
Trumposios naujienos

V. Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Donbase. EPA-ELTA nuotr.

Briuselis, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Santykiai tarp Vakarų ir Ukrainos dėl ginklų tiekimo „tapo šiltesni“, per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Karinės technikos atvykimo į Ukrainą terminai „tapo aiškesni“, sakė V. Zelenskis, Kyjive kalbėdamas kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu.
 
„Vakarų požiūris į Ukrainą šiltesnis“, – pridūrė jis, bet paragino Europos Sąjungos valstybes nares vengti delsimo ir taikyti sankcijas Rusijos naftos ir dujų importui. Vokietija nepasirengusi sankcijoms Rusijos energetikos importui, sakė V. Zelenskis, kritikuodamas vėlavimą.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.04.21; 08:00