Rusijos generolai. Jų visų rankos suteptos ukrainiečių krauju. Centre – Sergejus Šoigu
Kyjivas, balandžio 19 d. (ELTA). Byloje dėl Rusijos karo nusikaltimų, Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, jau nustatyti 585 įtariamieji.
„Pagrindinė byla dėl Rusijos agresijos: 585 įtariamieji, tarp kurių – Rusijos karinės ir politinės vadovybės atstovai, įskaitant ministrus, deputatus, kariuomenės vadus, pareigūnus, teisėsaugos institucijų vadovus, karo kurstytojus ir Kremliaus propagandistus“, – generalinę prokuratūrą cituoja „Ukrinform“.
Pranešama, kad iki antradienio ryto Ukrainos teisėsauga iš viso inicijavo 7 280 baudžiamųjų bylų dėl Rusijos Federacijos agresijos ir karo nusikaltimų. Be kita ko, užfiksuoti jau 3 326 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui, įskaitant 2 180 nusikaltimų, susijusių su pasikėsinimu į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą ir 569 su valstybės išdavyste bei dar 58 su sabotažu susiję nusikaltimai.
Rusija karą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigia, kad Ukrainos tapimo kandidate į Europos Sąjungą (ES) procesas vyksta pagreitinai ir, pažymi ji, kone pusė šalių narių yra jau išreiškusios pritarimą dėl Ukrainos narystės ES.
„Jis (Ukrainos tapimo ES kandidate procesas – ELTA) eina pagreitintai, taip, kaip ir nori prezidentas Zelenskis. Mūsų stojimo atveju prieš daugelį metų mes kalbėjome apie metus, dabar kalbame apie savaites ir mėnesius. Tai nepalyginami laike dalykai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Anot prezidento vyriausiosios patarėjos, šiuo metu maždaug pusė ES šalių narių palaiko Ukrainos tapimą ES kandidate. Vis dėlto, pažymi ji, sprendimui priimti reikalingas visų 27 šalių pritarimas.
„Jų yra apie pusė ir tai yra gerai, bet tam, kad būtų priimtas galutinis sprendimas, turi būti ne pusė, o šimtas procentų. Dėl to mums ir visoms bendramintėms dar reikia padirbėti, nes ES tokie sprendimai priimami konsensusu ir reikia visų 27 šalių vieningo požiūrio“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja. Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Visgi A. Skaisgirytė akcentuoja, kad Ukraina, sėkmingai atremdama Rusijos puolimą, tik įrodo, kad yra verta tapti ES nare. Todėl, pažymi ji, vis daugiau šalių narių išreiškia pritarimą.
Solidarumo su Ukraina akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Situacija nestatiška, ji dinamiškai keičiasi. Prieš mėnesį kai kurios ES šalys abejojo, ar apskirtai Ukraina egzistuos po mėnesio, o dabar jau aišku, kad Ukraina ne tik sėkmingai egzistuoja, bet ir pajėgi atremti Rusijos invaziją. Tai yra didelis dalykas, tai yra keičiantis požiūrį dalykas, ir turiu atsargaus optimizmo, kad šita Ukrainos sėkmė atremiant Rusijos puolimus labai teigiamai paveiks jos stojimo į ES procesą. Ji įrodo, kad yra verta būti ES nare. Žiauriu būdu įrodo, bet tai yra įrodymas“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjive susitikęs su ES pasiuntiniu Ukrainoje teigė, kad Ukraina tikisi per kelias savaites gauti šalies kandidatės statusą stojimui į ES.
Po Rusijos pajėgų įsiveržimo vasario 24 d. Ukraina sustiprino savo siekį įstoti į Europos Sąjungą. ES lyderiai išreiškė palaikymą Ukrainos ambicijoms, tačiau neįsipareigojo laikytis kokio nors grafiko ir išreiškė skeptišką nuomonę dėl proceso, paprastai trunkančio ne vienerius metus, paspartinimo.
Premjerė I. Šimonytė susitiko su Lietuvos medikais, vyksiančiais į Ukrainą. Laimos Penek (LRV) nuotr.
Trečiadienį Vyriausybės rūmuose Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Lietuvos medikais, vyksiančiais į Ukrainą.
„Šiandien nesinori pompastikos ir skambių žodžių. Ukrainoje vyksta tai, kas neturėtų vykti niekur, kas pribloškia ir yra sunkiai apsakoma.
Prieš kelias dienas lankiausi Ukrainoje, savo akimis mačiau tas skaudžias žaizdas, kurias palieka Kremliaus neapykanta ir agresija. Bet taip pat mačiau ir šios tautos drąsą, ryžtą bei savosios Tėvynės meilę. Ukrainiečiai mums yra tvirtybės pavyzdys, tačiau jiems gyvybiškai reikia pagalbos“, – sakė Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė pasidžiaugė, kad Lietuvos žmonės nuo pat pirmųjų klaikaus karo akimirkų nuoširdžiai ir aktyviai sureagavo norėdami pagelbėti ukrainiečiams. Tai mums padėjo suprasti, kad sugebame padėti, atjausti ir kiekvienas galime prisidėti visais įmanomais būdais. Premjerė I. Šimonytė susitiko su Lietuvos medikais, vyksiančiais į Ukrainą. Laimos Penek (LRV) nuotrauka
„Esu labai dėkinga jums, kad sureagavote į galimybę padėti kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Tikiu, kad padarysite viską, ką mokate ir galite – žinokite, kad jūsų ten labai laukia. Geriau nei aš suprantate, kokie pavargę Ukrainos medikai, baigiantis septintajai karinės agresijos savaitei. Jiems labai reikia bendražygių, kurie leistų bent kiek pailsėti ir prisidėtų prie kovos už kiekvieną sužeistą, sergantį, kenčiantį žmogų“, – kalbėjo premjerė.
Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad įvairiausių negandų ir išbandymų akivaizdoje gali pasikliauti medikais ir jų ryžtu. Tiek vykstant COVID-19 pandemijai, tiek prasidėjus karui Ukrainoje medikai rodo nepaprastą stiprybę ir lyderystę, už tai premjerė sakė esanti nepaprastai dėkinga.
Premjerė į Ukrainą vykstantiems medikams įteikė marškinėlius su Lietuvos ir Ukrainos simbolika.
Prezidentas Gitanas Nausėda su darbo vizitu lankėsi Lenkijoje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad trumpuoju laikotarpiu su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai reikia padėti atsilaikyti teikiant labai konkrečią karinę pagalbą, kurios Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia.
„Jeigu tikrai kalbame apie artimiausią ateitį, tai tikrai reikia padėti Ukrainai atsilaikyti. Ir tai įmanoma padaryti tik teikiant labai aiškią karinę pagalbą ir ne šiaip abstrakčiai, bet tokią kokios Ukraina labiausiai stokoja. Visa tai neįmanoma be finansų, todėl aš labai pasisakau, kad finansiniai instrumentai, leidžiantys mobilizuoti išteklius šiandieną yra taip pat nepaprastai svarbūs“, – teigė antradienį Lenkijoje vizituojantis G. Nausėda.
Tuo tarpu ilgesniuoju laikotarpiu prezidentas patikino tikintis sankcijų Rusijai galia. Visgi, pasak jo, Europos Sąjungos sankcijos Rusijai galėtų būti gerokai efektyvesnės, jeigu būtų sugriežtintos.
„Jos galėtų pademonstruoti dar didesnį efektyvumą, jeigu jos būtų griežtesnės ir nebūtų tas nuolatinis judėjimas po mažą žingsnelį į priekį. Mums reikia daryti didelius žingsnius, kadangi laikas nelaukia, Ukraina susiduria su naujomis Rusijos atakomis, jėgos sukoncentruojamos kitose vietose, keičiama strategija ir taktika, tai nėra paprasta žiūrėti, kaip kenčia ne tik karai, bet ir paprasti žmonės“, – sakė šalies vadovas.
„Tai yra tragedija ir kuo greičiau tai baigsis, tuo (greičiau – ELTA) mes galėsime pasakyti padarę gerą darbą ir prisidėję prie kilnių dalykų“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda antradienį su darbo vizitu lankėsi Lenkijoje, kur su Lenkijos, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimą.
Pamuštas rusų okupantų tankas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 10 d. (ELTA). Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Ukrainos sostinės prieigų, ten buvo aptikta dar viena masinė kapavietė, praneša „Reuters“.
Dešimtys civilių aukų buvo rasta masinėje kapavietėje Buzovos kaime netoli Kyjivo.
Tarasas Didichas, Dmytrivkos bendruomenės pirmininkas, į kurią įeina ir Buzovos kaimas, Ukrainos televizijai sakė, kad kūnai rasti griovyje netoli degalinės, o tikslus nužudytųjų skaičius dar nustatinėjamas.
Augant civilių aukų skaičiui, tarptautinė visuomenė dar kartą pasmerkė žudynes, įskaitant ir Bučos mieste, į šiaurės vakarus nuo Kyijvo, kur Rusijos kareiviai nužudė šimtus žmonių.
Ukraina ir Vakarai kaltina Rusijos pajėgas karo nusikaltimais Bučoje.
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris. EPA – ELTA nuotr.
Viena, balandžio 10 d. (AFP-ELTA). Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša AFP.
„Jis ten vyks, kad paskatintų dialogą. Apie vizitą informuotas Berlynas, Briuselis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis“, – sakė kanclerio atstovas spaudai.
Šeštadienį K. Nehammeris lankėsi Kyjive ir ten susitiko su V. Zelenskiu.
Kanclerio atstovas spaudai taip pat patvirtino, kad K. Nehammeris bus pirmasis Europos lyderis susitiksiantis su V. Putinu po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą.
Austrijos vyriausybės vadovas iškels Rusijos karo nusikaltimų Bučoje klausimą. Šiame mieste netoli Kyjivo jis lankėsi šeštadienį. Pasitraukus Rusijos pajėgoms ten prieš savaitę buvo rasta daugybė civilių žmonių palaikų, o naujienos apie žudynes šokiravo pasaulį. Maskva neigia savo kaltę dėl karo nusikaltimų.
Sekmadienį K. Nehammeris grįžo į Vieną, o jo atstovas spaudai sako, kad neutraliai Austrijai svarbu remti Ukrainą politiniu ir humanitariniu aspektu.
Austrija yra Europos Sąjungos narė, bet nepriklauso NATO. Šalis pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir šią savaitę išsiuntė keturis rusų diplomatus.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija padarė strateginę klaidą, kai 2008-aisiais pasipriešino galimam Ukrainos stojimui į NATO.
Dabar jo šalis turi mokėti už šią klaidą. „Jei būtume NATO narė, šio karo nebūtų“, – D. Kuleba sakė JAV transliuotojui NBC. Jis kartu metė kaltinimus Vokietijai, kad ši nepadeda jo šaliai, nes toliau kalba apie skirtumą tarp gynybai ir puolimui skirtų ginklų. „Jei nešvaistytume laiko kalbėdami apie gynybai ir puolimui skirtus ginklus ir ko Ukrainai reikia ir ko nereikia, dabar būtume visai kitokioje, stipresnėje pozicijoje“, – kalbėjo ministras.
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis NATO ir Vakarams siūlo „sąžiningą susitarimą“. „Jūs duodate mums viską, ko mums reikia. Mainais mes kaunamės, kad jums nereikėtų stoti į kovą, kai (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nuspręs išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį ir užpulti kurią nors NATO šalį“, – tvirtino D. Kuleba.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka kautis“, tačiau jiems reikia ginklų.
Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš sostinės Kyjivo apylinkių ir numatomą didelio masto Rusijos puolimą šalies rytuose, D. Kuleba nurodė: „Ukraina laimėjo kovą dėl Kyjivo. Dabar laukia nauja kova – kova dėl Donbaso“, – teigė ministras.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį sakė tikįs, kad NATO narės atsiųs Kyjivui reikalingų ginklų, tačiau primygtinai prašė, kad jos turi veikti greitai, kol Rusija nepradėjo dar vieno didelio puolimo.
„Arba jūs mums padėsite dabar, ir aš kalbu apie dienas, ne savaites, arba jūsų pagalba ateis per vėlai. Ir daug žmonių žus, daug civilių neteks savo namų, daug kaimų bus sunaikinta. Būtent dėl to, kad ši pagalba atėjo pavėluotai“, – sakė D. Kuleba, susitikęs su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Ukraina ketvirtadienį apkaltino Vengriją toleruojant Rusijos agresiją ir griaunant Europos Sąjungos (ES) vienybę.
„Pasibaigus rinkimams, Budapeštas, regis, žengė kitą žingsnį ir dabar padeda V. Putinui tęsti savo agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos Kyjive pranešime.
V. Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną su pergale praėjusią savaitę vykusiuose visuotiniuose rinkimuose. Jie trečiadienį kalbėjosi telefonu ir pokalbio metu V. Orbanas pareiškė V. Putinui, kad Vengrija yra pasirengusi už rusiškų dujų importą atsiskaityti rubliais.
„Manome, kad šis pareiškimas apie pasirengimą už rusiškas dujas atsiskaityti rubliais išreiškia nedraugišką poziciją mūsų valstybės atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat prieštarauja bendrai ES pozicijai“, – teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
V. Orbanas savo ruožtu nurodė, kad pokalbio metu paragino V. Putiną Ukrainoje skelbti neatidėliotinas paliaubas ir pakvietė Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderius Budapešte susitikti su Rusijos prezidentu. Tačiau Kyjivas pareiškė, kad tokie Vengrijos siūlymai „atrodo ciniškai“.
„Jei Vengrija tikrai nori padėti nutraukti karą, štai kaip tai padaryti: liaukitės griovę ES vienybę, pareikškite savo paramą naujausioms prieš Rusiją nukreiptoms sankcijoms, atsiųskite Ukrainai karinės pagalbos ir nesteikite papildomų Rusijos karo mašinos finansavimo šaltinių“, – priduriama ministerijos pranešime.
V. Orbanas laikomas artimiausiu V. Putino sąjungininku ES.
Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, balandžio 3 d. (ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad 2008 metais įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas galėjo užkirsti kelią dabartiniams Rusijos okupantų žiaurumams Ukrainoje.
Ukrainos vadovas Rusijos karius pavadino žudikais, plėšikais ir skerdikais, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Bukareštas, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija. Balandžio 3 d. Lygiai prieš 14 metų. Tada buvo galimybė užkirsti kelią Rusijos atėjimui. Buča, Kyjivo sritis. Dabar. Rusija atėjo“, – feisbuke sekmadienį rašė V. Zelenskis.
„Rusų karių motinos turėtų tai pamatyti. Tik pažiūrėkite, kokius išperas užauginote. Žudikai, plėšikai, skerdikai“, – Ukrainos vadovas kreipėsi į rusus jų kalba.
2008 metais NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Bukarešte darbotvarkėje buvo numatyta suteikti Ukrainai ir Gruzijai narystės veiksmų planą (MAP). Ukrainos vyriausybė tikėjosi gauti NATO MAP, tačiau taip neįvyko dėl dalies sąjungininkų prieštaravimo.
Prabėgo daugiau nei mėnesis, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą mesdama gausias karines pajėgas. Tad turime teisę brėžti preliminarias išvadas, kas gi nutiko.
Mano supratimu, išryškėjo daug negražių dalykų, kuriuos derėtų vadinti arba išdavyste, arba sabotažu, arba šokiruojančia nekompetencija.
Sprendžiant iš kai kurių į viešumą vis dažniau prasiveržiančių informacijų, Vakarai, net ir žinodami, jog Vladimiras Putinas puls iš visų pusių panaudodamas tankus, karo lėktuvus ir galingas raketas, nesiruošė rimtai padėti Ukrainai. Nesiruošė jos gelbėti ne tik todėl, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas pilnas keisto antiukrainietiško nusistatymo, o tai reiškia, kad į Baltųjų rūmų lyderį norom nenorom priversti lygiuotis ir prancūzų, vokiečių, britų vadovai. Esama dar vienos priežasties: puikiai žinoję, jog Kremlius ruošiasi šturmui, JAV analitikai buvo įsitikinę, esą Ukraina neišsilaikys nė dviejų parų (vienas Vakarų lyderis taip ir prasitaręs: kam padėti Ukrainai, jei ji po dviejų parų kris?).
Degantis tankas
Beje, egzistuoja dar ir trečioji priežastis, kodėl oficialusis Vašingtonas senų seniausiai galėjo išmušti V.Putinui iš galvos norą kariauti, bet drąsiai ir ryžtingai nesielgė. Ne vien pragmatiškais sumetimais netramdė Kremliaus diktatoriaus (pelninga prekyba dujomis ir nafta). JAV žvalgybos buvo įsitikinusios, jog Rusijos kariuomenė – labai galinga. Proto bokštai iš CIA, CŽV, Pentagono nenumatė korupcijos ir apsileidimo faktorių.
Ukraina šias JAV analitikų išvadas apvertė aukštyn kojomis. Pasirodo, Kijevas, nepaisant milžiniškų Rusijos pastangų milijardais papirkti ukrainiečių politikus bei kariškius, gavo į kaulus taip, jog visiems akivaizdu: kad ir kaip baigsis šis karinis konfliktas, Ukraina švenčia moralinę pergalę, ir šios pergalės iš jos niekas nebeatims, net jei V.Putinas ją užmėtys atominėmis bombomis. Taigi Vašingtonas apsižioplino du kartus. Pirma, Vašingtonas nesitikėjo, jog Ukrainos kariai moka ne tik kariauti, ne tik drąsūs, bet dar, labai svarbu, myli savo Tėvynę, nesiruošia jos išduoti. Kad amerikiečiai brėžė neteisingas išvadas dėl neva Ukrainos kariuomenės silpnumo, JAV išsidavė tuomet, kai, karo išvakarėse iš Kijevo atšaukė savo ambasadorius ir pirmosiomis karo valandomis pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui bėgti iš šalies, garantuodami politinį prieglobstį.
Antroji Vašingtono klaida: Amerikos analitikai pervertino Rusijos karinės mašinos pajėgumus. Rusijos kariuomenė pasirodė esanti ne tokia stipri, kokia dėjosi visus pastaruosius keliolika metų.
Trečiasis variantas – pats blogiausias, pats baisiausias. JAV žinojo, kokia ištižusi V.Putino karinė armada, o Ukrainos kariuomenė, – tvirta kaip uola, bet vis tiek nusprendė nesikišti. Amerika nusprendė, kad Rusiją verčiau tramdyti ukrainiečių rankomis.
Žodžiu, dabar Amerika priversta keisti savo strategijas ir taktikas. O tai – nėra lengva. Techniškai sudėtinga. Vašingtonas manė teiksiąs tik lengvąją ginkluotę po Ukrainą išblaškytiems ukrainiečių partizanams (šaunamieji ginklai, rankiniai kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai). Dabar gi paaiškėjo, jog Ukrainai reikia karo naikintuvų, oro gynybos įtaisų, tankų. Šią ginkluotę perduoti Ukrainai – jau sudėtingiau. Tačiau jei norėtų, tai suskubtų. Bet kažkodėl trypčioja vietoje. Tvirtina duodanti Ukrainai kiek tik galinti. Bet tai – melas. Ukraina negauna tokių ginklų, kokių prašo. Palyginkime JAV prezidento ir NATO generalinio sekretoriaus pareiškimus dėl siunčiamos ginkluotės su V.Zelenskio maldavimais kreipiantis į JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos parlamentus teikti sunkiuosius, tikruosius ginklus. Skiriasi kaip diena ir naktis. Vakarai teikia Ukrainai labai mažai, labai skūpiai, labai atsargiai. Viena iš mažiausiai Ukrainą remiančių šalių – būtent JAV. Palyginkime, ką Ukrainai persiunčia, sakykim, Čekija, ir ką – amerikiečiai. Amerikai turėtų būti labai gėda.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Kodėl Vakarai taip lėtai, tarsi nenoromis padeda Ukrainai? Bijo Kremliaus atominio šantažo? Nė kiek. Tik apsimeta, kad drebina kinkas. Jei rimtai bijotų, aplink Ukrainos atomines jėgaines senų seniausiai būtų dislokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos kariai. Galų gale, baimindamiesi neva atominių atakų iš Rusijos mes išsiduodame, jog V.Putino branduolinis šantažas galįs veikti ir tuomet, kai Rusija pareikalaus NATO priešakiniams gynybos daliniams nešdintis iš Baltijos šalių. Mąstykime logiškai: jei Vakarai bijotų atominio karo dėl Ukrainos, jie bijotų atominių užpuolimų ir dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos. J.Bidenas nuolat išdidžiai kartoja, jog gins kiekvieną NATO erdvės centimetrą. Bet šiuose jo žodžiuose pasigendu būtent sveiko proto. Nes radiacijai nusispjaut, kur NATO, o kur ne NATO žemės.
Greičiausiai egzistuoja visai kitos priežastys, kodėl J.Bidenas taip akivaizdžiai nenori padėti Ukrainai. Į šį klausimą būtų lengva atsakyti, jei žinotume, kokių priežasčių paskatintas JAV slaptųjų tarnybų vadovas prieš karą buvo nuvykęs į Maskvą ir ten net dvi paras tarėsi su Rusijos žvalgybų vadovais. Kad ir kaip nemėgstu sąmokslo teorijų, tačiau man dingojasi, jog vyriausiasis JAV „džeimsas bondas“ į Maskvą vyko ne tam, kad aptartų, kaip saugoti Ukrainą. Tarėsi dėl kažko kito. Gal kurpė planus, kaip su Rusija teks bendradarbiauti, kai ši okupuos visą Ukrainą?
Išdavystės varianto neatmetu. Tik prisiminkite, kiek sykių J.Bidenas viešai kartojo, jog Amerika nepasiųs savo karių į Ukrainą, net jei V.Putinas ten siautės kaip išmanąs. Net jei toks J.Bideno apsidraudimas – racionalus, teisingas, kam viešai, atvirai priešui pasakoti, kokių veiksmų tu nesiimsi? Tokiais savo plepėjimais senukas J.Bidenas tarsi atriša rankas V.Putinui Ukrainoje žudyti be pasirinkimo, be atvangos (nuo žemės paviršiaus nušluojami milijoniniai miestai, ukrainiečių civiliams trukdoma pasitraukti iš bombarduojamų miestų, specialiai bombarduojamos ligoninės, mokyklos, naftos perdirbimo įmonės). Kalbėkime atvirai, Ukrainą pažemino. Esą ukrainiečių gyvybės nerūpi. Esą į ukrainiečių vaikų skausmą – nusispjauti.
Beje, plepėdama, jog Ukrainos ji ginklu negelbės, Baltųjų rūmų administracija siunčia ženklą ir toms valstybėms, kurios nori padėti Ukrainai. Vašingtono valdžia tarsi sako: turėkite omenyje, kad J.Bidenas nesiųs savo karių į Ukrainą. Vašingtono bosai tarsi sako: neverta persistengti padedant Ukrainai.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Jau daugiau nei trisdešimt parų, kai kiekvieną vakarą peržiūriu Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidentūros atstovu, karo ekspertu Aleksiejumi Arestovičiumi. Kuo toliau, tuo atviriau šis analitikas tvirtina, jog Vakarų pagalba Ukrainai – nei šiokia, nei anokia. Vienas žingsnis – į priekį, du žingsniai – atgal. Ukraina dabar galėtų daug kur pereiti į kotrpuolimą, bet jai trūksta ginklų. Tuo tarpu Rusija visais įmanomais ir neįmanomais būdais sukrapštė rezervų, ir dvi būsimos savaitės Ukrainos kariuomenei bus labai sunkios.
Šiandien taip matau tarptautines intrigas dėl Ukrainos: renkuosi žodį „IŠDAVYSTĖ“. Net jei Amerikos administracija dabar kardinaliai keisis gerojon pusėn, pirmosiomis karo savaitėmis J.Bidenas elgėsi tarsi būtų Ukrainos oponentas.
Ukrainos slaptosios tarnybos suima įtariamąjį
Kyjivas, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). Ukrainos pasienyje sulaikytas slaptosios tarnybos (SBU) atsargos generolas majoras, mėginęs neteisėtai palikti šalį. Pasienyje su Vengrija generolas penktadienį pateikė suklastotus dokumentus, pranešė Ukrainos valstybinis tyrimų biuras.
Vaizdo įraše naktį į penktadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad atėmė karinius laipsnius iš dviejų SBU brigados generolų. Jis nedetalizavo, kuo prasikalto aukšti žvalgybininkai. Vienas jų pastaruoju metu buvo SBU vadas Rusijos pajėgų okupuotoje Chersono srityje Pietų Ukrainoje.
„Neturiu laiko užsiimti su išdavikais“, – sakė V. Zelenskis. Kartu jis gyrė kitų SBU pareigūnų darbą Rusijos pradėtame kare.
Lietuvoje formuojasi keista politinė srovė, kurios atstovai painioja sąvoką „teritorinis vientisumas“ su terminu „demokratija“. Įtariu, jog šios dvi skirtingos temos kaitaliojamos ir priešinamos specialiai – kad susipainiotų ir Lietuvos skaitytojai bei žiūrovai. O gal tai – ne tiek specialus, kryptingas sąvokų painiojimas, kiek nuvalkiota „dvigubų standartų“ politika, tik pridengta kita suknele?
Štai ką turiu omenyje? Jei valstybė, žvelgiant oficialiojo Vilniaus akimis, yra demokratinė arba bent jau pareiškusi, jog siekia demokratijos, svajoja apie demokratiją, tai ji, lietuvių politologų, politikų, žurnalistų manymu, turinti teisę ginti savas teritorijas. Jei šalis, oficialiojo Vilniaus žvilgsniu, nėra demokratinė, iš jos tarsi atimama teisė rūpintis savo žemių apsauga. Tokiai valstybei neva negalima vadovautis tarptautinėmis normomis dėl „teritorinio vientisumo“.
Vienas iš paskutiniųjų keistų akibrokštų viešojoje erdvėje – Lietuvos tarptautinių santykių ir politikos instituto (TSPMI) dėstytojo Vyčio Jurkonio straipsnis „Rusijos kaimynystėje atsivėrė senas konfliktas: įtaria suokalbį tarp didžiųjų žaidėjų“, pasirodęs delfi.lt portale ir LNK „Žiniose“ (kovo 29-oji).
Politologas V.Jurkonis sunerimo, ar tikrai Karabache esančiame Farrucho kaime buvo iškelta Azerbaidžano vėliava? Štai pirmoji citata iš jo teksto: „Todėl, kad suokalbį prieš Jerevaną mes galėjome stebėti ir prieš metus, kuomet gana keisti partneriai bendradarbiavo – ir Azerbaidžanas, ir Turkija, ir taip pat Maskva leido tam karui vykti. Jis ruseno ir anksčiau, bet iš principo matėme milžinišką eskalaciją. Ir Kremlius iki tam tikros linijos nebuvo prieš šiuos veiksmus“.
Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai
Kita citata: „Jau matėme prieš metus, jog Kremlius savotiškai bando bausti Jerevaną už tam tikras demokratines nuostatas arba norą judėti demokratijos link“.
Trečioji citata: „Teigiama, kad Azerbaidžano kariai net pareikalavo, kad rusai iš Karabacho patrauktų Armėnijos karius“.
Manau, iš šių kelių sakinių susidarėte nuomonę, kokias nuotaikas mums perša TSPMI dėstytojas. Žinoma, V.Jurkonio tekste esama teisingų išvadų. Tačiau bendroji pozicija – šokiruoja. Jis nutyli svarbiausią klausimą – kam priklauso Karabachas, įskaitant ir Farrucho kalną?! Jei ši teritorija – Armėnijos, tuomet Azerbaidžanas tikrai elgiasi bjauriai. Bet juk Karabachas, remiantis tarptautine teise, yra Azerbaidžano teritorija, kurią 1988 – 1994-aisiais neteisėtai okupavo Rusijos karinių pajėgų remiama Armėnija.
Tik 2020-ųjų rudenį padedamas Turkijos per 44 dienas trukusią karinę operaciją Azerbaidžanas sėkmingai daugumą anuomet prarastų žemių susigrąžino (susigrąžino apie tris ketvirtąsias). Bet V.Jurkonis net nešnibžtelna, jog Karabachas – tai Azerbaidžanas, todėl azerbaidžaniečiai, vadovaujantis sveiku protu, turi teisę savo žemėse elgtis kaip tinkami: nori – iškelia šalies vėliavą virš Farrucho, nori – veja lauk rusų „taikdarius“.
Nikolas Pašinianas ir rusiški naikintuvai
V.Jurkonis, žinoma, neužsimena ir apie tai, jog Lietuva gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą, o tai reiškia, kad Lietuva pripažįsta Karabachą esant azerbaidžanietišką.
Štai šis nutylėjimas – kam priklauso Karabachas , mano supratimu, ir yra pats didžiausias nesusipratimas, iškreipiantis temos sudėtingumą.
Be kita ko, stebina ir kiti niuansai. Neva Armėnija trokšta judėti demokratijos keliu (jei Armėnijos parlamente deputatai dažnokai mušasi, stumdosi – tai jau demokratija?), todėl jai daug atleistina, ji turinti teisę nepaisyti tarptautinių taisyklių dėl šalių teritorinio vientisumo. Klausiant dar aiškiau: jei Lietuva kada nors, neduok Dieve, atsisakys demokratijos, iš jos bus galima atimti Klaipėdą bei Vilnių? Jei Rusija kada nors taps demokratinė, o Ukraina – ne, vadinasi, ukrainiečiau jau nebeteks teisės į Krymą ir Donbasą?
Vytis Jurkonis
Keistas V.Jurkonio bandymas teisinti Armėniją ir dėl pozicijos Ukrainoje: „ …karo Ukrainoje kontekste tai nėra atvirai Kijevą palaikanti valstybė, bet vis dėlto nėra ir ta, kuri kaip Baltarusija atvirai palaiko Kremlių kare su Ukraina“.
Šių eilučių autoriaus patarimas: suskaičiuokime, kiek sykių Jerevane prie Rusijos ambasados surengta antiukrainietiškų mitingų, įsidėmėkime, jog Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas padovanojo Rusijai keturis modernius naikintuvus, tegul šie bombarduoja Ukrainos miestus ir gyvenvietes, iš atminties neišbraukime Rusijos karinės bazės Giumri mieste, – ir matysime tikrąjį Armėnijos veidą.
O jei pridėsime žinią, jog Azerbaidžanas siunčia į Ukrainą humanitarinės pagalbos, kuro siuntas, jog vienas Rusijos parlamentaras pareikalavo Azerbaidžaną griežtai bausti už proukrainietišką laikyseną (tiesa, vėliau pasirodė žinių, jog atsiprašė oficialiojo Baku), bus aišku, ko verti V.Jurkonio pastebėjimai apie „atvirai Rusijos nepalaikančią Armėniją“.
Neturėkime naivių iliuzijų. Net ir dėl neva noro tapti demokratiška. Armėnija nusipelno griežto pasmerkimo. Ji – Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą. Ji – mažoji Rusijos kopija, nes vis dar pretenduoja į svetimas žemes.
Olena Zelenska. olenazelenska_official / Instagram
Berlynas, kovo 31 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona Olena Zelenska, nepaisant slegiančios padėties Ukrainoje, nepraranda vilties, kad karas baigsis.
„Tai, kad mano šeima ir aš esame medžiojami, atrodo tarsi prastas veiksmo filmas“, – Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“ sakė O. Zelenska, buvusi komedijų scenarijų autorė ir dviejų vaikų mama. „Bet tuomet prisimenu, ką įsibrovėliai jau padarė, kiek žuvo bejėgių vaikų, išnaikintos ištisos šeimos, sušaudyti neginkluoti ukrainiečiai“.
Vis dėlto 44 metų moteris sako neprarandanti vilties. „Mes laimėsime, ir esu tikra, kad ukrainiečiai grįš, atstatys Rusijos užpuolikų sugriautus miestus ir dirbs, kad atkurtų ekonomiką bei infrastruktūrą“.
Ji sakė turinti ypatingą prašymą Vokietijos pirmajai poniai Elkei Büdenbender, Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio žmonai. Su pirmosiomis Prancūzijos ir Lenkijos poniomis Brigitte Macron ir Agata Kornhauser-Duda O. Zelenska padėjo organizuoti skrydžius vėžiu sergantiems Ukrainos vaikams, kuriems reikia gydymo.
„Kol kas nesu gavusi kvietimo iš E. Büdenbender (…), bet būčiau laiminga ir dėkinga už tokią iniciatyvą. Esu tikra, jog kartu galime pasiekti daugiau“, – sakė O. Zelenska. Taip pat labai padėtų, jei Ukrainoje sergantiems vaikams būtų pristatyti vaistai ir medicininė įranga, sakė ji.
Mitingas prieš prekių iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitą per Lietuvą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį prie Vyriausybės susirinkę mitinguotojai išreiškė solidarumą už laisvę kovojančiai Ukrainai, kartu reikalaudami visų Europos Sąjungos šalių partnerių, jų teigimu, realios pagalbos Ukrainai, nutraukiant ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija.
„Mes priprantame prie karo vaizdų, prie karo tematikos ir tai tampa norma, bet tai nėra norma. (…) Labai jautrus momentas kalbėti apie karą, kai Lietuvoje nemaža dalis nenori apie tai kalbėti. Bet mes apie tai kalbėsime“, – rodydamas Ukrainos karo nuotraukas prie Vyriausybės kalbėjo vienas iš mitingo organizatorių Olegas Šurajevas.
Protesto akcijos organizatoriai kėlė reikalavimą valdžiai, verslams, elitui, menininkams, piliečiams ne tik išreikšti žodinį palaikymą, tačiau ir imtis veiksmų.
Į renginį atvykę Ukrainos karo pabėgėliai buvo kviečiami su visuomene dalytis savo istorijomis.
„Noriu padėkoti Lietuvai, Lietuva visada palaiko Ukrainą ir mes tikrai esame broliai. Vienybėje, kai visas pasaulis susijungė, su šia jėga mes nugalėsime šį siaubą“, – kalbėjo į renginį atvykusi ir Lietuvoje gyvenanti ukrainietė.
Priešais Vyriausybę sustoję gyventojai rankose laikė Ukrainos vėliavas ir plakatus. Prie mikrofono palaikymą Ukrainai atėjo pareikšti Rusijos emigrantai.
O. Šurajevo teigimu, tai tik viena iš akcijų, kurias ateityje ketinama organizuoti ir tarptautiniu mastu.
„Mes judėsime toliau, planai kalbėti apie tai Europai garsiau. Kalbėti angliškai, kalbėti vokiškai, kalbėti ispaniškai“, – teigė O. Šurajevas.
Organizatoriai nurodo, kad piketo tikslas yra garsiai pasakyti visam pasauliui, kad Rusijos vykdomas genocidas Ukrainoje nėra tik Ukrainos reikalas, tai – viso pasaulio reikalas.
Kaip pranešė renginio organizatoriai, akcija buvo suderinta su Lietuvos policija ir Vilniaus miesto savivaldybe.
ELTA primena, kad dar trečiadienį prieš protestą premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su mitingo organizatoriumi Olegu Šurajevu. Kaip po susitikimo akcentavo O. Šurajevas, susitikimas nebuvo skirtas aptarti ekonominių ryšių su Rusija ir Baltarusija nutraukimo.
„Yra krūva būdų, kaip galima užtverti kelią, ir ne man patarinėti premjerei, mūsų tarnyboms. Aš nesu nei politikas, nei aš esu kažkuo išrinktas, nei gaunu pinigų iš valstybės, aš galiu užsiiminėti tik aktyvizmu, ką aš ir darau“, – po susitikimo prie Vyriausybės kalbėjo O. Šurajevas.
Praėjusią savaitę O. Šurajevas organizavo protestą Minsko plente, siekdamas priversti Lietuvos Vyriausybę nedelsiant nutraukti prekybą su Rusija ir Baltarusija bei nepalaikyti prekybinių ryšių, ekonomiškai neremti šių valstybių agresorių.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 28 d. (AFP-ELTA). Jau galbūt pirmadienį Rusijos ir Ukrainos derybininkai atnaujins taikos derybas akis į akį, tikimasi, kad jos parodys, ar beveik aklavietėje atsidūrusios kovos privertė Maskvą sušvelninti savo reikalavimus.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino naujas derybas, vildamasis, kad jos atneš taiką „neatidėliojant“. Per antrą mėnesį trunkančią Rusijos invaziją žuvo tūkstančiai žmonių, nusiaubta daugybė Ukrainos miestų.
Prancūzija, Graikija ir Turkija tikisi pradėti „humanitarinę operaciją“, kad per kelias dienas būtų evakuoti civiliai, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekiantis gauti Rusijos kolegos Vladimiro Putino sutikimą.
Keli ankstesni taikos derybų ratai nesugebėjo sustabdyti kovų ar įveikti esminių nesutarimų dėl Kyjivo krypties į Vakarus ir Rusijos vykdomos Ukrainos teritorijos okupacijos. Tačiau įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas pristabdė Rusijos kariuomenę ir privertė nutraukti pastangas užimti Kyjivą, o tai atgaivino derybų viltį. „Mūsų tikslas akivaizdus – taika ir kuo greičiau atkurti normalų gyvenimą mūsų gimtojoje valstybėje“, – sakė V. Zelenskis vėlyvo vakaro vaizdo žinutėje ir taip pat išdėstė savo derybines raudonąsias linijas.
„Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių. Veiksmingos saugumo garantijos mūsų valstybei yra privalomos“, – sakė jis.
Anksčiau V. Zelenskis sakė „nuodugniai“ svarstąs Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos „neutralumo“. „Šis derybų punktas man yra suprantamas ir jis yra svarstomas, atidžiai nagrinėjamas“, – sakė V. Zelenskis per interviu kelioms nepriklausomoms Rusijos naujienų organizacijoms. V. Putinas vengia detalizuoti savo invazijos tikslus ir tik pareiškė, kad nori „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą.
Apžvalgininkai tikisi, kad neapibrėžtumas suteiks jam daugiau erdvės pritarti susitarimui, paskelbti pergalę ir baigti karą.
Daugeliui Ukrainos gyventojų tebekelia įtarimų tai, kad Maskva gali pasinaudoti derybomis kaip galimybe persigrupuoti ir išspręsti rimtas taktines ir logistines Rusijos kariuomenės problemas. Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad V. Putinas vis dar gali siekti padalyti šalį panašiai kaip yra padalyta Korėja – „nustatyti atskyrimo liniją tarp okupuotų ir neokupuotų regionų“. „Nepavykus užimti Kyjivo ir nušalinti Ukrainos vyriausybę, V. Putinas keičia savo operatyvinės veiklos kryptis. Dabar jos yra pietūs ir rytai, – feisbuke parašė jis. – Tai bus bandymas įkurti Ukrainoje Pietų ir Šiaurės Korėjas“.
Rusija de facto kontroliuoja pietinį Krymo regioną ir nepriklausomomis pasiskelbusias Donecko bei Luhansko respublikas šalies rytiniame Donbaso regione. Ukrainos Luhansko separatistinio regiono vadovas sakė, kad gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Pasipriešinimas apgultame Mariupolyje yra pagrindinė kliūtis, trukdanti Maskvai kontroliuoti sausumą nuo Donbaso iki Krymo. Tačiau akivaizdu, kad pirminės Rusijos viltys nekliudomai nušluoti Ukrainą išblėso. Rusijos pajėgos padarė menką pažangą siekiant užimti svarbiausius miestus, todėl perėjo prie civilių bombardavimo iš oro. Su Vakarų tiekiamais ginklais Ukrainos kovotojai ir toliau sulaiko Rusijos armiją arba net stumia ją atgal.
JAV prezidentas Joe Bidenas – viešnagės Lenkijoje metu. EPA – ELTA foto
Varšuva, kovo 26 d. (ELTA). Šeštadienio vakarą kalbėdamas Lenkijos sostinėje Varšuvoje, JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad pasaulio ir Ukrainos laukia „ilga kova“, praneša portalas „Sky News“.
J. Bidenas prisiminė Šaltojo karo metu vykusią akistatą tarp komunizmo ir Vakarų. Pasak jo, tai buvo „kova už laisvę“ ir kova tarp „laisvės ir represijų“. Prezidentas perspėjo, kad dabartinis karas Ukrainoje greitai nesibaigs, o žmonės turi pasiruošti „ilgai kovai“.
„Rusija pasmaugė demokratiją“, – kalbėjo jis ir nurodė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiai apie Ukrainoje neva vykdomą „denacifikaciją“ yra „pasibaisėtini“. JAV prezidentas perspėjo V. Putiną neliesti „nė centimetro“ NATO teritorijos ir pridūrė, kad Maskvos kursą gali pakeisti tik „sparčios ir griežtos“ priemonės.
Pasak J. Bideno, šis karas „jau yra strateginė Rusijos nesėkmė“. Toliau kalbėdamas apie V. Putiną, jis nurodė, kad, „dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“.
JAV prezidentas pridūrė, kad visos pasaulio demokratijos turi atsakomybę padėti Ukrainai, ir nurodė: „Mes su jumis. Taškas.“
Kyjivas, kovo 27 d. (ELTA). Okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių. Tai pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.
„Okupantai ciniškai tūkstančiais grobia žmones iš karo veiksmų zonos arba iš laikinai okupuotų teritorijų, išveža juos nežinoma kryptimi tariamais humanitariniais koridoriais, kuriuos patys atidaro be Ukrainos sutikimo“, – sakė ji.
Anot vicepremjerės, Rusija kuria alternatyvią „humanitarinę realybę“ ir mėgina nutiesti Mariupolio gyventojams savo „evakavimo maršrutus“ į Rusijos teritoriją.
„Dauguma mariupoliečių nenori „gelbėtis“ agresorės teritorijoje. Taigi Rusijos kariuomenė prievartą išveža taikius piliečius į okupuotų Ukrainos teritorijų gilumą ar pačią Rusiją“, – teigė I. Vereščuk.
Pasak jos, pagal panašią schemą okupantai veikia ir laikinai okupuotoje Kijevo regiono dalyje, iš kur mėginama prievarta vežti žmones į Baltarusiją.
J. Bidenas apgailestavo negalįs apsilankyti Ukrainoje. EPA-ELTA nuotr.
Žešuvas, kovo 25 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas apgailestauja, kad negali apsilankyti Ukrainoje ir savo akimis pamatyti, kas ten vyksta. Amerikos lyderis tai pareiškė penktadienį Lenkijos mieste Žešuve, kuris yra netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos.
„Aš esu čia, Lenkijoje, kad asmeniškai pamatyčiau humanitarinę krizę, – sakė J. Bidenas. – Ir, jei atvirai, esu nusivylęs dėl to, kad negaliu savo akimis pamatyti visko, kaip galėjau kitose vietose. Manau, dėl suprantamų priežasčių negalėsiu kirsti sienos, kad pamatyčiau, kas vyksta Ukrainoje“.
Pasak J. Bideno, jis „nekantriai“ laukia Amerikos ir Lenkijos pareigūnų, taip pat humanitarinių organizacijų atstovų informacijos apie įvykius, apie jų darbą ir tolesnius planus, susijusius su Ukraina.
JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nuo vasario 24 d. iki kovo 21 d. daugiau kaip 3,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos atvyko į kaimynines šalis.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje iš viso MIGRIS sistemoje užregistruoti 32 032 Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai, iš jų – 13 789 vaikai iki 18 metų.
31 406 pabėgėliai pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu.
Daugiausia ukrainiečių registruota didžiųjų miestų registracijos centruose: 11 243 asmenys užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 3 387 – Klaipėdos, 1852 – Šiaulių, 3262 – Kauno centruose. 7 707 asmenys užregistruoti Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose.
Vidau reikalų ministerijos duomenimis, ketvirtadienį MIGRIS sistemoje užregistruoti 1 708 atvykėliai iš karo zonos Ukrainoje. Iš jų – 789 vaikai iki 18 metų. 1 698 pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu. Daugiausia jų registruota Vilniaus (411), Klaipėdos (346) ir Kauno (387) miestų registracijos centruose. Dar 285 asmenys užregistruoti Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose.
