Ukrainos kariai

Trumposios naujienos

Slava Ukraini. Slaptai.lt foto

Kyjivas, rugsėjo 3 d. (Ukrinform-ELTA). Po kelias savaites trukusio kruopštaus minų šalinimo Ukrainos kariai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją netoli Zaporižios ir tikisi greitesnių laimėjimų spaudžiant silpnesnę antrąją liniją, interviu britų dienraščiui „The Guardian“ pareiškė Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis, pranešė „Ukrinform“.
 
„Dabar baigiame naikinti priešo dalinius, dengiančius Rusijos kariuomenės atsitraukimą už jų antrosios gynybinės linijos“, – sakė O. Tarnavskis.
 
Didžiuliai minų laukai ne vieną savaitę stabdė Ukrainos kariuomenę, kol pėstininkų išminuotojai lėtai valė kelią puolimui. Tuo metu Rusijos kariuomenė iš artilerijos ir bepiločiais orlaiviais apšaudė Ukrainos transporto priemones, pabrėžė O. Tarnavskis.
 
Jo teigimu, dabar šis barjeras peržengtas, rusai priversti manevruoti, o ukrainiečiai grįžo į savo tankus ir kitus šarvuočius. Matyti, kad Maskva jaučia spaudimą, nes permetė kariuomenę į šį rajoną iš kitų krypčių, tokių kaip Chersono ir Lymano, taip pat iš pačios Rusijos.
„Priešai traukia rezervus ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Rusijos. Tačiau anksčiau ar vėliau rusams pritrūks geriausių karių. Tai suteiks mums impulsą pulti daugiau ir greičiau. Mūsų dar viskas laukia“, – paaiškino O. Tarnavskis.
 
Ukrainos vadas atmetė kai kurių Vakarų politikų kritiką dėl Ukrainos kontrpuolimo tempo. Jo nuomone, darbą geriau vertinti tuomet, kai jis baigtas.
 
„Kai pradėjome kontrpuolimą (…) teritorijoms išminuoti mums prireikė daugiau laiko, nei tikėjomės. Deja, sužeistųjų evakuacija mums sekėsi sunkiai. Tai irgi apsunkino mūsų pažangą“, – pripažino O. Tarnavskis.
 
Jo įsitikinimu, rusai nesitikėjo, kad Ukrainos pajėgos įveiks šią gynybos liniją. Jie rengėsi daugiau nei metus ir „darė viską, kad būtų tikri, jog ši linija gerai parengta“.
 
Ukrainos vėliava – labai graži. Slaptai.lt nuotr.

Pasak O. Tarnavskio, antroji linija nėra tokia stipri, tad ukrainiečiai gali naudotis transporto priemonėmis, nors ten irgi yra minų laukų. Rusijos pajėgos taip pat veikia šiame rajone, bet jos išsidėsčiusios tik vietomis, o ne viena ištisine juosta.
 
Paklaustas apie lėtą pažangą prasiveržiant pro Rusijos linijas per kitą puolimą toliau į rytus, O. Tarnavskis sakė, kad jo kitas tikslas. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja kitus netikėtus puolimus, kad išsekintų Maskvos pajėgas. „Norint pasiekti sėkmę viena kryptimi, būtina suklaidinti priešą“, – pridūrė O. Tarnavskis.
 
Jo teigimu, Ukraina ir toliau kovos už savo teritorijas. „Jei nustosime žengti į priekį, priešas surinks naujas jėgas ir sustiprės. Pasieksime 1991 m. Ukrainos sienas (…) Nenorime, kad mūsų vaikai ir net anūkai turėtų kovoti su rusais, o kas dar juos sulaikys? Tik mes“, – pabrėžė O. Tarnavskis.
 
Ukrainos vadas paminėjo, kad kuo arčiau pergalės, tuo sunkiau. „Kodėl? Nes, deja, prarandame pačius stipriausius ir geriausius. Todėl dabar turime susitelkti į kai kurias sritis ir užbaigti darbą. Kad ir kaip mums visiems būtų sunku“, – sakė O. Tarnavskis.
 
Viljama Sudikienė (UKRINFORM)
 
2023.09.03; 00:30
Trumposios naujienos

Ukrainos vėliava – labai graži. Slaptai.lt nuotr.

Kyjivas, liepos 31 d. (Ukrinform-ELTA). Bachmuto ruože Ukrainos gynybos pajėgos per savaitę išvadavo iš okupantų rusų du kvadratinius kilometrus, o pietuose – daugiau kaip 12 kvadratinių kilometrų teritorijos.
 
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar tai pranešė „Telegram“ kanale.
 
Pareigūnės duomenimis, pagrindinės įsibrovėlių pastangos tebėra sutelktos Kupiansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, tęsiasi sunkūs mūšiai.
 
Praėjusią savaitę šiomis kryptimis įvyko daugiau kaip 170 Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos kariuomenės mūšių.
 
Bachmuto ruože įsibrovėliai praėjusią savaitę iš visų jėgų bandė sustabdyti Ukrainos puolimą, tačiau gynybos pajėgos pamažu stūmėsi į priekį.
 
„Prie Bachmuto iš viso išlaisvinti 37 kvadratiniai kilometrai. Per savaitę išvaduoti 2 kvadratiniai kilometrai”, – sakė viceministrė.
Pietuose Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolamąją operaciją Melitopolio ir Berdiansko kryptimis.
 
Zaporižios srities Mala Tokmačkos – Robotynės kryptimi pasiekta laimėjimų, Ukrainos kariai įsitvirtina pasiektose pozicijose.
 
„Išvaduotos teritorijos plotas pasiekė 204,7 kvadratinio kilometro. Per savaitę jis padidėjo 12,6 kvadratinio kilometro“, – pareiškė H. Maliar.
Šiose teritorijose tęsiami išminavimo darbai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.07.31; 00:30
Žvalgyba

Krymo pusiasalis – tai Ukraina

Kyjivas, liepos 29 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas teigia, kad Ukrainos kariai netrukus įžengs į Krymą.
 
Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai pareiškė televizijos kanalui TSN.
 
Atsakydamas į klausimą apie galimą Ukrainos kariuomenės įžengimą į Krymą, Ukrainos karinės žvalgybos vadovas pabrėžė, kad tai įvyks „netrukus“.
 
Tiesa, pareigūnas neįvardijo konkrečios pusiasalio išvadavimo datos, tačiau patvirtino, kad tai įvyks greitai.
 
Jis taip pat pavadino grėsmę iš Baltarusijos nerealia ir patikino, kad „Wagner“ samdinių dislokavimas Baltarusijoje nė kiek negąsdina Ukrainos gynybos pajėgų.
 
Pasak K. Budanovo, nepastebima, kad Rusijos okupacinės kariuomenės rezervai didėtų.
 
„Jų kiek buvo, tiek ir yra. Tačiau nuolatinė mobilizacija leidžia Rusijai kompensuoti patirtus nuostolius”, – sakė jis.
 
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos žvalgybos duomenimis, šiuo metu didelės grėsmės iš Baltarusijos nėra.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.07.29; 00:30
Gordijo mazgas

Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Vengrai faktiškai laiko nelaisvėje Rusijos jiems perduotus Ukrainos karius. Apie tai Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas pareiškė nacionalinio teletilto eteryje.
 
„Faktiškai jie yra izoliuoti, jų bendravimo ratas ribotas, mobilieji telefonai konfiskuoti. Žinome, kad kai kuriuos iš jų aplankė giminaičiai. Vėlgi, mes nežinome, kaip vyko bendravimas ir kiek jis truko – jokių detalių“, – pažymėjo ombudsmenas.
 
Atsakydamas į klausimą, ką Ukraina daro, kad šie kariai grįžtų namo, D. Lubinecas sakė, kad šiuo klausimu pirmiausia dirba Ukrainos diplomatai.
 
„Mes iš tikrųjų bandome užmegzti kontaktą su aštuoniais buvusiais karo belaisviais, Ukrainos piliečiais. Žinome, kur jie yra, tačiau nesuprantame Vengrijos pozicijos, kodėl iki šiol mūsų diplomatams nebuvo leista jų aplankyti. Ir nežinome, kodėl šie Ukrainos piliečiai, būdami Vengrijos teritorijoje, yra išties tokioje pačioje padėtyje kaip karo belaisviai“, – sakė jis.
 
Pasak jo, Vengrija pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę, nes neįmanoma tiesiog išvežti karo belaisvių iš Rusijos teritorijos.
 
„Net jei buvo kokių nors humanitarinių priežasčių, pirmiausia jie turėjo informuoti Ukrainą. Antra, jie turėjo informuoti Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą. Šį rytą turėjau susitikimą su TRKK misijos Ukrainoje vadovu ir atskirai paklausiau: ar iš Vengrijos ar Rusijos buvo gauta kokia nors informacija apie 11 ukrainiečių karo belaisvių perkėlimą į Vengrijos teritoriją? Buvo atsakyta, kad apie tai sužinota tik iš žiniasklaidos“, – pažymėjo ombudsmenas.
 
Atskirai jis paaiškino, kad šie asmenys laikomi karo belaisviais teritorijoje, kurią kontroliuoja viena iš tarptautinio karinio konflikto šalių, t. y. Rusijos Federacija.
 
„Kai tik Rusijos Federacija juos perkėlė į Vengrijos teritoriją, net ir pažeisdama tarptautinę humanitarinę teisę, jie automatiškai teisiškai nebelaikomi karo belaisviais“, – sakė D. Lubinecas.
 
Ombudsmenas pareiškė, kad Ukrainos kariai nebeturi teisinio karo belaisvių statuso, tačiau faktiškai Vengrija juos tokiais laiko: „Tuomet nesuprantu, kodėl jiems taikomi apribojimai. Jie yra laisvi piliečiai. Jie nėra padarę jokių nusikalstamų veikų. Nežinome, kodėl Vengrija neleidžia Ukrainos diplomatams jų aplankyti“.
 
Kaip pranešama, birželio 9 dieną Ukrainos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vengrijos reikalų patikėtinį Ukrainoje ir įteikė jam prašymą pateikti išsamią informaciją apie Rusijos perduotus ukrainiečių karo belaisvius bei nedelsiant užtikrinti šiems piliečiams konsulinę prieigą.
Taip pat buvo pranešta, kad Ukrainos vyriausybė nebuvo informuota apie atitinkamas Vengrijos ir Rusijos derybas. Apie tai, kad Rusija Budapeštui perdavė 11 vengrų kilmės ukrainiečių, Ukrainos pusė sužinojo iš Vengrijos ministro pirmininko pavaduotojo Zsolto Semjeno viešų pareiškimų Vengrijos žiniasklaidai.
 
Šiuo metu, padedant Ukrainos ambasadai Vengrijoje, trys Ukrainos piliečiai iš Rusijos perduotų karo belaisvių grįžo į Ukrainą.
 
Živilė Aleškaitienė (UKRINFORM)
 
2023.06.23; 07:00
Trumposios naujienos

Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Kopenhaga, kovo 20 d. (ELTA). Danija savo teritorijoje mokys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškius atlikti išminavimo darbus ir valdyti savaeigius artilerijos pabūklus CAESAR.
 
Tai pirmadienį pareiškė einantis Danijos gynybos ministro pareigas Troelsas Lundas Poulsenas, kurį cituoja leidinys „Berlingske“.
 
„Labai svarbu rengti Ukrainos karius ir padėti jai gintis nuo nesiliaujančių Rusijos atakų. Danija treniravo Ukrainos kariškius tiek iki invazijos, tiek po jos. Todėl mes galime ir savo didele patirtimi prisidėti prie ES misijos“, – pažymėjo žinybos vadovas.
 
Europos Sąjungos misija „EUMAM Ukraine“ prasidėjo praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Pagal jos programą buvo numatyta parengti 15 tūkst. Ukrainos kariškių. Bet dabar jau užsibrėžtas naujas tikslas – iki šių metų pabaigos parengti 30 tūkst. ukrainiečių karių.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.21; 02:00
Trumposios naujienos

Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kijevas, kovo 5 d. (AFP-ELTA). Kijevas sekmadienį pareiškė atlaikantis Rusijos karių, vis dar bandančių apsupti Bachmutą – dabar jau sugriautą Rytų Ukrainos miestą, kurį Maskva jau kelis mėnesius mėgina užimti, – atakas.
 
Ukraina pažadėjo ginti „Bachmuto tvirtovę“, bet susidūrė su Rusijos kariais, pasiryžusiais užimti miestą, kuris užsitęsus mūšiui tapo politiniu laimėjimu.
 
Anot Ukrainos generalinio štabo, per praėjusią parą buvo atremta „daugiau nei 130 priešo atakų“, įskaitant Kupiansko, Lymano, Bachmuto ir Avdijivkos miestus.
 
„Priešas toliau bando apsupti Bachmuto miestą“, – sekmadienio ryte pranešė generalinis štabas.
 
Per ilgiausią ir kruviniausią invazijos mūšį Bachmutas faktiškai paverstas griuvėsiais.
 
Ukrainos pajėgų atstovas Sergejus Čerevaty šeštadienį sakė, kad situacija mieste, kurį jis pavadino „prioritetiniu priešo taikiniu”, yra „sudėtinga, bet kontroliuojama“.
 
Mieste ir jo apylinkėse vyksta mūšiai, pranešė JAV įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW)  ir perspėjo, kad Ukrainos tiekimo maršrutai siaurėja.
 
Ukraina ir Rusija nuo vasaros įnirtingai kovoja dėl šio miesto, kurio simbolinė reikšmė pranoksta jo karinę svarbą.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.03.06; 07:13
Trumposios naujienos

Ukrainos atrėmė dar vieną rusų puolimą Bachmute. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, vasario 5 d. (AFP-ELTA). Ukraina atrėmė dar vieną rusų puolimą Bachmute, apie tai šalies vadovybė paskelbė šeštadienį, praneša AFP.
 
„Šią savaitę rusų okupantų pajėgos skyrė visas pastangas, kad pralaužtų mūsų gynybą ir apsuptų Bachmutą bei surengė galingą puolimą Lymano sektoriuje. Tačiau jiems nepasisekė dėl mūsų karių ryžto“, – sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar.
 
Rusija taip pat apšaudė Černyhivo, Zaporižios, Dniepropetrovsko, Charkivo, Luhansko, Donecko ir Mykolajivo sritis.
 
Savo kreipimesi šeštadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad situacija darosi sudėtingesnė, o Rusija meta vis daugiau kovotojų siekdama palaužti Ukrainos gynybą.
 
„Dabar labai sunku Bachmute, Vuhledare, Lymane ir kitose vietose“, – sakė jis.
 
Penktadienį Prancūzija, Italija ir JAV pažadėjo nusiųsti daugiau ginklų Ukrainai, o Kanada šeštadienį išsiuntė pirmuosius iš keturių žadėtų tankų „Leopard 2“.
 
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė, kad sutarta, jog vakarų tiekiamais ginklais nebus atakuojama Rusijos teritorija.
 
Tuo metu Kyjivas, išreikšdamas dėkingumą dėl ginklų tiekimo, taip pat tikisi, kad ateityje bus perduoti ir naikintuvai.
 
Be to, šeštadienį Ukraina paskelbė apie karo belaisvių mainus. Ukraina išlaisvino 116 savo karių, o Rusija – 63.
 
Mainų metu buvo atgauti ir dviejų žuvusių britų savanorių kūnai. 28 metų Chrisas Parry ir 47 metų Andrew Bagshaw padėjo evakuoti žmones iš karo zonos Ukrainos rytuose. Jie žuvo kai į jų automobilį Soledare pataikė artilerijos sviedinys.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.02.06; 06:00
Trumposios naujienos

Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, sausio 13 d. (ELTA). Ukrainos piliečiai labiausiai pasitiki šalies ginkluotosiomis pajėgomis. Tai rodo praėjusių metų gruodžio 4-27 dienomis Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“.
 
Tyrimo duomenimis, pasitikėjimas Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis nuo 2021 metų gruodžio iki 2022 metų gruodžio išaugo nuo 72 proc. iki 96 proc.
 
Pasitikėjimas Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per metus padidėjo nuo 27 proc. iki 84 proc., savanoriais – nuo 68 proc. iki 84 proc.
 
Pasak KTSI atstovų, išaugo ukrainiečių pasitikėjimas ir dviem kitomis jėgos struktūromis. Prieš metus Ukrainos saugumo tarnyba pasitikėjo 29 proc. apklaustųjų, dabar – 63 proc., o pasitikėjimas Nacionaline policija padidėjo nuo 30 proc. iki 58 proc.
 
Taip pat pagerėjo ukrainiečių nuomonė apie vyriausybę ir parlamentą. Pasitikėjimas ministrų kabinetu išaugo nuo 14 proc. iki 52 proc., o Aukščiausiąja Rada – nuo 11 proc. iki 35 proc.
 
Apklausoje dalyvavo 995 respondentai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.14; 08:00
Trumposios naujienos

Azovstal gynėjams – laisvę. Tai skelbia plakatas anglų kalba.

Kyjivas, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Daugelis ukrainiečių, išlaisvintų per didžiausią nuo Rusijos invazijos pradžios apsikeitimą belaisviais, turi smurtinio kankinimo žymių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas.
 
„Daugelis jų buvo žiauriai kankinami“, – per spaudos konferenciją sakė Kyrylo Budanovas, Ukrainai paskelbus, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija išlaisvintas rekordinis skaičius karių – 215, tarp jų yra ir Mariupolio gynybai vadovavusių kovotojų, kurie buvo įsitvirtinę „Azovstal“ metalurgijos gamykloje, tapusioje Ukrainos pasipriešinimo simboliu.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.09.23; 07:40
Aktualijos

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, šeštadienį dalyvavusi Ariogaloje vykusiame tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy, pasidžiaugė besitęsiančia tradicija skirtingų kartų žmonėms kasmet susiburti Dubysos slėnyje ir išreikšti pagarbą laisvės kovų dalyviams, aukojusiems save dėl nepriklausomos Lietuvos.
 
„Turėjome galimybę savu kailiu pažinti sovietinės imperijos klastą ir žiaurumą. Deja, tokios patirties neturėjusių valstybių lyderiai mūsų perspėjimų apie potencialią grėsmę nevertino rimtai. Mus vadino per daug dramatiškais, nors šiandien jau galime sakyti, kad buvome net per daug optimistiški. Net ir mums buvo sunku įsivaizduoti, kad sovietinė imperija nepranyks, kol nebus sutriuškinta mūšio lauke. Kad stebėsime visai šalia vykstantį brutalų karą ir niokojamus miestus, žūstančius ir kankinamus nekaltus jų žmones. Sakėme, kad mums Pasaulinis karas baigėsi tik tada, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos karys. Tačiau, kaip pasirodė, imperija tik laižėsi žaizdas ir ruošėsi naujam agresyviam puolimui. Visi suprantame, kad jei ji nebus sustabdyta Ukrainoje, karas ateis ir į mūsų namus. Nuolat nešiodamiesi Lietuvą savo širdyje, turime nepamiršti, kad šioji laisvė nėra savaiminė duotybė. Privalome ją saugoti, puoselėti ir padėti kitiems kovoti už mūsų visų laisvę ir pasaulį, kuriame vertinama žmogaus gyvybė, taika ir demokratija”, – renginyje sakė premjerė I. Šimonytė.
Lietuvos partizanai. Slaptai.lt fotografija
 
Pasak Vyriausybės vadovės, ukrainiečiai šiandien kovoja už save ir vertybes, svarbias visam Vakarų pasauliui, o kartu tęsia ir Lietuvos partizanų neužbaigtą kovą.
Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Ji nebuvo užbaigta ir dėl to, kad jie liko vienui vieni. Todėl labai svarbu, kad ukrainiečiai nesijaustų palikti”, – sakė premjerė.
 
Šeštadienį Raseinių rajone, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyko tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy”. Jis organizuojamas kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį.
 
Į sąskrydį susirinko buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai, kitų patriotinių organizacijų nariai, Ariogalos miestelio, aplinkinių rajonų gyventojai ir svečiai iš visos Lietuvos.
 
Po šventinės dalyvių eisenos į Dubysos slėnį buvo iškilmingai pakeltos vėliavos, buvo aukojamos Šv. Mišios tremtinių, politinių kalinių, laisvės kovotojų aukai pagerbti. Vidudienį įžiebtas sąskrydžio aukuras, koncertavo jungtinis tremtinių choras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.07; 07:40
Trumposios naujienos

Londonas, liepos 9 d. (dpa-ELTA). Į Jungtinę Karalystę atvyko Ukrainos kariai, kuriuos moko britų pajėgos, kad padėtų jiems kovoti su Rusija. Pirmoji grupė, atvykusi pagal JK vadovaujamą karinę programą, ketvirtadienį pradėdama kelias savaites truksiančius mokymus susitiko su gynybos sekretoriumi Benu Wallace’u, pranešė Gynybos ministerija (MoD). Pagal programą per ateinančius mėnesius bus apmokyta iki 10 tūkst. ukrainiečių.
 
„Ši ambicinga nauja mokymo programa yra kitas JK paramos su Rusijos agresija kovojančioms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms etapas, – sakė B. Wallace’as. – Pasitelkę pasaulinio lygio Britanijos armijos patirtį padėsime Ukrainai atkurti savo pajėgas ir sustiprinti jos pasipriešinimą ginant savo šalies suverenitetą bei teisę pasirinkti savo ateitį“.
 
Vykdyti programą dislokuota maždaug 1050 JK aptarnaujančio personalo, mokymai vyksta ministerijos objektuose JK šiaurės vakaruose, pietvakariuose ir pietryčiuose. Per mokymus savanoriai, turintys mažai ar net jokios karinės patirties, įgis įgūdžių, reikalingų veiksmingai kautis fronto linijose. Kursas, sudarytas remiantis pagrindiniu JK kario mokymu, apima ginklų valdymą, pirmąją pagalbą mūšio lauke, karines gudrybes, patruliavimo taktiką ir Ginkluotų konfliktų įstatymą.
 
Mokymų programai vyriausybė taip pat įsigijo AK tipo automatų, o tai reiškia, kad Ukrainos kariai gali treniruotis su ginklais, kuriuos naudos fronto linijoje. Velso gvardija per 17 dienų išbandė daugiau nei 2400 tokių šautuvų, kad įsitikintų, jog jie parengti ukrainiečiams pradėti mokymus. JK taip pat padovanojo drabužių ir įrangos, kad padėtų Ukrainos kariams treniruotis ir dislokuotis atgal į Ukrainą.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.07.10; 07:46
Trumposios naujienos

Tel Avivas, birželio 20 d. (ELTA). Ukrainos ambasada Izraelyje pažymi, kad šios šalies valdžia delsia teikti žadėtą medicinos pagalbą ukrainiečių kariams, sužeistiems kare su Rusija, praneša portalas „zn.ua“.
 
Atitinkamas įrašas su sužeisto ukrainiečio nuotrauka skelbiamas ambasados feisbuke.
 
„Dėl rusų atakų daug ukrainiečių neteko galūnių. Izraelis – pirmaujanti šalis protezavimo srityje. Mes laukiame, kada Izraelio vyriausybė pagaliau žengs humanitarinį žingsnį ir padės Dalilui (nuotraukoje) ir daugeliui kitų ukrainiečių atgauti galimybę judėti. Nėra jokio pateisinimo delsimui suteikti šią humanitarinę pagalbą“, – rašoma publikacijoje.
 
Portalas primena, jog gegužės 2 d. Izraelio sveikatos apsaugos ministras Nitzanas Horowitzas per susitikimą su Ukrainos ambasadoriumi Jevhenu Korneičuku pranešė, kad skirtos kvotos sužeistiems Ukrainos kariškiams Izraelio ligoninėse gydyti. Bet iki šiol Izraelis vis dar nepriima ukrainiečių gydyti ir protezuoti.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.20; 15:28
Trumposios naujienos

Kyjivas: nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas: nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, birželio 11 d. (ELTA). Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas O. Arestovyčius, kurį cituoja BBC.
 
Pasak O. Arestovyčiaus, tokie yra Ukrainos žmogiškieji nuostoliai per 100 karo dienų, t.y. iki birželio 3 d.
 
Tačiau prezidento patarėjas pridūrė, kad atitinkami Rusijos nuostoliai yra kelis kartus didesni. Kyjivo duomenimis, invazijos metu žuvo daugiau kaip 30 tūkst. Rusijos karių. Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų skaičiavimai yra kiek mažesni – apie 15 tūkst.
Sovietų Sąjungos kariuomenė per visą 1979-1989 m. Afganistano karą neteko maždaug 15 tūkst. karių.
 
Rusijos valdžios institucijos dar nuo kovo 25-osios neatnaujina duomenų apie savo Ukrainoje patiriamus nuostolius. Tada Maskva skelbė, kad nuo jos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pradžios žuvo 1 351 rusų karys.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.06.12; 07:23
Trumposios naujienos

V. Zelenskis apsilankė Charkivo regione. EPA-ELTA nuotr.
V. Zelenskis - Charkivo regione. EPA-ELTA nuotr.
V. Zelenskis – Charkivo regione. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, gegužės 29 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis semadienį nuvyko į Charkivo regioną, aplankė karius priešakinėse pozicijose, padėkojo jiems už tarmybą ir įteikė valstybinius apdovanojimus, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
 
„Jaučiu begalinį pasididžiavimą mūsų gynėjais. Kiekvieną dieną, rizikuodami savo gyvybėmis, jie kovoja už Ukrainos laisvę“, – „Telegram“ rašė V. Zelenskis.
 
Prezidento biuras „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis dėvi neperšaunamą liemenę ir jam rodomi smarkiai sugriauti Charkivo ir jo apylinkių pastatai.
 
„Charkive ir regione sugriauti 2 229 pastatai. Mes atkursime, atstatysime ir sugrąžinsime gyvybę. Charkive ir visuose kituose miestuose ir kaimuose, į kuriuos buvo atėjęs blogis“, – sakoma pranešime.
 
Pasak prezidento kanceliarijos, V. Zelenskis susipažino su padėtimi dalinių atsakomybės zonoje.
 
Kaip pranešama, gegužės 28 dieną per Rusijos kariuomenės apšaudymą buvo sužeisti šeši Charkivo srities civiliai gyventojai. Per praėjusią parą  Charkivo gelbėtojai užgesino devynis gaisrus, kilusius dėl priešo apšaudymo Charkivo, Čugujevo ir Bogoduchovo rajonuose.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.05.30; 06:33
Trumposios naujienos

Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Mariupolis, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Šimtai Ukrainos karių buvo evakuoti iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ – paskutinio karių, gynusių pietinį Mariupolio uostamiestį, bastiono, pirmadienį pranešė Kyjivas.
 
Gamykla buvo tapusi pasipriešinimo simboliu, o apie 600 karių, pasislėpusių požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose, kovojo užnugaryje, kad Rusijos pajėgos neperimtų visiškos strategiškai svarbaus miesto kontrolės.
 
Tačiau Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pirmadienį teigė, kad daugiau kaip 260 žmonių humanitariniais koridoriais buvo perkelti į Maskvos ir Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamas teritorijas.
 
„Bus vykdoma mainų procedūra dėl jų tolesnio grįžimo namo“, – sakė H. Maliar.
 
Ukrainos kariuomenė teigė, kad kariai Mariupolyje „įvykdė savo kovinę užduotį“ ir dabar pagrindinis tikslas yra išgelbėti karių gyvybes.
Įsitvirtinę plieno gamykloje jie neleido Rusijos pajėgoms greitai užimti pietinio Zaporižios miesto, sakoma „Facebook“ tinkle paskelbtame pareiškime.
 
Nepaisant milžiniškos kaimynės turėtų išteklių, Ukraina, sustiprinta Vakarų sąjungininkų ginklais bei pinigais, sugebėjo atremti Rusijos kariuomenę ilgiau, nei daugelis tikėjosi.
 
Naujausias to pavyzdys – pirmadienis, kai Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad jos kariai susigrąžino teritorijos kontrolę Rusijos pasienyje netoli antrojo pagal dydį Charkivo miesto, kuris buvo nuolat puolamas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.05.17; 08:19
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Maskva, gegužės 5 d. (dpa-ELTA). Rusijos pajėgos skelbia per parą iš viso 77 kartus iš oro atakavusios kaimyninę Ukrainą. Per antskrydžius trečiadienį nukauta 310 ukrainiečių kovotojų ir sunaikinti 36 karinės technikos vienetai, sakė Gynybos ministerijos Maskvoje atstovas Igoris Konašenkovas.
 
Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
 
Pasak I. Konašenkovo, be kita ko, virš Luhansko srities Rytų Ukrainoje ir Gyvačių salos Juodojoje jūroje numušti šeši ukrainiečių dronai.
 
Be to, raketomis apšaudytos keturios ukrainiečių artilerijos pozicijos bei trys amunicijos sandėliai. Prie Popasnos Luhansko srityje sunaikinta JAV pagaminta artilerijos radarų sistema.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.05.05; 09:19
Trumposios naujienos

Haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.

Vašingtonas, gegužės 2 d. (ELTA). Į Ukrainą nugabenta daugiau kaip 70 haubicų M777 – apie 80 proc. iš 90-ties pabūklų, kuriuos JAV žadėjo Kyjivui.
 
Tai pirmadienį televizijos kanalui CNN pareiškė aukštas Pentagono atstovas.
 
Pasak jo, jau daugiau kaip 200 Ukrainos artileristų išėjo parengimą, kaip naudoti haubicas M777.  Vėliau šią savaitę dar daugiau kaip 50 ukrainiečių atvyks mokytis į vieną iš poligonų už Ukrainos ribų.
 
M777 – 155 mm haubica, itin tiksliais sviediniais M982 Excalibur ji gali šaudyti 40 km atstumu.
 
Gynybos departamento atstovas taip pat informavo, kad gegužės 1 d. 20-ties Ukrainos kariškių grupė pradėjo savaitinį kursą, kurio metu jie bus mokomi dirbti su bepilotėmis skraidyklėmis „Phoenix Ghost“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.03; 07:03
Gordijo mazgas

V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas

Kyjivas, balandžio 16 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad eliminavus paskutinius Ukrainos karius, įstrigusius apgultame Mariupolio mieste, derybos su Maskva bus nutrauktos.
 
„Mūsų karių, mūsų vyrų (Mariupolyje) likvidavimas užbaigs bet kokias Ukrainos ir Rusijos derybas“, – sakė V. Zelenskis interviu naujienų tinklalapiui „Ukrayinska pravda“. – Tai bus aklavietė, nes mes nesiderame nei dėl savo teritorijų, nei dėl savo žmonių“.
 
Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis nukentėjo bene labiausiai.
 
Mariupolis – po barbarų atakų

Miesto užėmimas leistų Rusijai sausuma sujungti 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį ir Maskvos remiamų separatistų valdomus regionus Ukrainos rytuose.
 
Netrukus po invazijos Rusijos kariai apsupo uostamiestį, tačiau menkiau ginkluota ir ne tokia gausi Ukrainos kariuomenė atsilaikė.
Rusijos kariai pamažu žengė į miestą, tačiau ukrainiečių pajėgų grupės ir toliau laikosi miesto milžiniškose metalurgijos ir sunkiosios technikos gamyklose, kurios turi didžiulį požeminių tunelių tinklą.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.04.17; 08:20
Trumposios naujienos

Kyjivas, kovo 12 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį spaudos konferencijoje Kyjive pranešė, kad per pirmąsias 17 Rusijos invazijos dienų jau žuvo apie 1 300 Ukrainos karių.
 
Tokius V. Zelenskio komentarus cituoja BBC.
 
Vakarų šaltinių skaičiavimu, per tą patį laikotarpį žuvo apie 6 000 Rusijos karių.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.03.13; 07:17
Trumposios naujienos

Ukrainos karys. Sargyba.

Kijevas, kovo 1 d. (ELTA). Sumų srities Ochtyrkos mieste nuo Rusijos pajėgų artilerijos ugnies žuvo 70 Ukrainos kariškių.
 
Tai antradienį socialiniame tinkle „Telegramm“  pranešė Sumų srities administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.
 
„Vakar priešo artilerija smogė karinei daliai. Iš griuvėsių tebetraukiami palaikai. Žuvusiųjų daug. Dabar kapinėse ruošiamos vietos – 70-čiai kritusių Ukrainos kovotojų“, – sakoma pranešime.
 
D. Žyvyckis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių.
 
„Rusų lavonų mieste labai daug, renkame“, – pridūrė regiono vadovas.
 
Jis taip pat paskelbė sunaikintos karinės dalies nuotraukų.
 
Anksčiau Ochtyrkos meras Pavlo Kuzmenka pranešė, kad ant miesto buvo numesta Ženevos konvencijos uždraustų vakuuminių bombų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.01; 07:11