Ukrainos sostinė Kijevas. 2022.02.25. EPA – ELTA foto
Kijevas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pajėgos penktadienį kovėsi su Rusijos kariuomene sostinėje Kijeve – antrąją dešimtis gyvybių pareikalavusio konflikto dieną, tuo metu Europos Sąjunga (ES) patvirtino sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui.
Šiauriniame miesto Obolonskio rajone buvo girdėti šūviai ir sprogimai, atrodo, tai buvo Rusijos invazinės priešakinės pajėgos ir jų palikti sunaikinimo pėdsakai. Rusijos prezidentas V. Putinas toliau nepaisė Vakarų perspėjimų dėl plataus masto puolimo, per kurį namus paliko mažiausiai 100 tūkst. žmonių ir kuris sulaukė pasmerkimo visame pasaulyje.
Ketvirtadienį po auštant Kijeve nugriaudėjusių sprogdinimų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisiminė 1941 m. nacistinės Vokietijos invaziją ir gyrė savo žmones už „didvyriškumą“, Rusijos pajėgoms artėjant prie sostinės.
Penktadienį prezidentas paragino europiečius, turinčius „kovinės patirties“, imti ginklus ir ginti Ukrainą, sakydamas, kad Vakarai per lėtai ateina į pagalbą jo šaliai. Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nori „išvaduoti Ukrainą iš priespaudos“ ir neigė, jog smūgiuojama į civilius taikinius. Jis sakė, kad Maskva pasirengusi kalbėtis, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos „sudės ginklus“, ir pridūrė, kad „niekas neketina okupuoti Ukrainos“.
Rusija pareikalavo, kad Ukraina atsisakytų ambicijų įstoti į NATO.
Kūnas ant šaligatvio
Obolonskio rajone AFP matė ant šaligatvio gulintį žuvusį vyrą civiliais drabužiais, o netoliese medikai atskubėjo padėti kitam vyrui, kurio automobilis buvo prispaustas po šarvuočio vikšrais.
Miesto centras tuo metu atrodė išmiręs, it vaiduoklių miestas. Aplink vyriausybinį rajoną judėjo žalios šarvuotos mašinos ir kulkosvaidžiais ginkluoti kaukėti kariai. Visą dieną apniukusiame mieste siaubingais intervalais kaukė sirenos. Apleistose gatvėse aidėjo neaiškios kilmės dundesys. Kijevas. 2022.02.25. EPA – ELTA foto
Rusijos pajėgos pirmiausia pasirodė Kijevo pakraštyje ketvirtadienį, kai sraigtasparnių gabenami kariai užpuolė aerodromą visai šalia miesto, netoli Obolonskio. Ukrainos gynybos ministerija paragino civilius priešintis. „Raginame piliečius informuoti mus apie kariuomenės judėjimą, gaminti Molotovo kokteilius ir neutralizuoti priešą“, – sakoma jos pareiškime.
Ukraina pranešė, kad ketvirtadienį Rusijai pradėjus oro ir sausumos puolimą, žuvo 137 žmonės, įskaitant karius ir civilius.
Glaudžiasi metro
Ukrainos Starognatyvkos kaime, esančiame netoli fronto linijos, kur separatistai daugelį metų kariauja su Kijevo pajėgomis, pareigūnas Volodymyras Veselkinas sakė, kad gyvenvietė buvo užpulta raketomis. „Jie bando nušluoti kaimą nuo žemės paviršiaus“, – sakė jis.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra pranešė, kad mažiausiai 100 tūkst. žmonių jau tapo pabėgėliais Ukrainos viduje, tūkstančiai kitų bėga per sieną. Į Vengriją, Lenkiją ir Rumuniją buvo matyti mašinomis ir pėsčiomis einančių žmonių srautai, šimtai telkėsi traukinių stotyje Lenkijos pasienio mieste Pšemislyje. Kijeve daugelis gyventojų paliko savo namus ir glaudėsi miesto metro sistemoje.
Nors JAV ėmėsi sankcijų prieš Rusijos elitą ir bankus, prezidentas Joe Bidenas pabrėžė, kad amerikiečių pajėgos nekariaus Ukrainoje. NATO taip pat pareiškė nesiųsianti pajėgų į Ukrainą.
Ukrainos saugumo tarnyba. Youtube.com nuotr.
Kijevas, lapkričio 11 d. (dpa-ELTA). Dėl dramatiškos padėties Lenkijos ir Baltarusijos pasienio teritorijoje ir Ukraina prie savo sienos su Baltarusija siunčia tūkstančius karių.
„Papildomai bus sutelkta apie 8 500 kareivių ir policininkų“, – ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis. Į daugiau kaip 1 000 km besidriekiantį Ukrainos ir Baltarusijos pasienį, anot jo, bus permesta apie 3 000 pasienio apsaugos karių, 2 000 nacionalinės gvardijos kareivių ir 2 000 policininkų. Be to, iš dalies neprieinamas miškų ir pelkių teritorijas iš oro stebės 15 sraigtasparnių.
Kartu ministras paskelbė, kad bus plečiama fizinio barjero statyba pasienyje su Baltarusija. „Per trumpą laiką Ukraina turi pastatyti „išmaniąją sieną“ Rusijos ir Baltarusijos pasienyje, kalbėjo D. Monastyrskis. Tam bus skirta per 560 mln. eurų.
Nuo 2014 metų Kijevas kasa griovius, tiesia tvoras ir stato sargybos bokštelius palei 2 000 km ilgio savo sieną su kaimynine Rusija, su kuris santykiai yra labai įtempti. Didelis projektas iki šiol nėra baigtas. Anot žiniasklaidos, didelė dalis statybai skiriamų biudžeto lėšų iššvaistoma.
Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje šiuo metu susirinkę tūkstančiai migrantų. Kijevas baiminasi, kad žmonės gali būti pasiųsti Ukrainos kryptimi.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Per susirėmimus su prorusiškais separatistais karo draskomuose Ukrainos rytuose žuvo dar du kariai ukrainiečiai, pirmadienį pranešė jos kariuomenė.
Pastarosiomis savaitėmis šalies rytuose reguliariai vyksta susirėmimai. Jie pakerta pernai pasiektas paliaubas, kurios suteikė vilties, kad bus užbaigtas 2014 metais po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kilęs konfliktas.
Ukrainos kariuomenės teigimu, vienas karys žuvo šeštadienį, o kitas pirmadienį.
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus šalies rytuose, Ukraina taip pat apkaltino Rusiją telkiant tūkstančius karių prie jos sienos ir Kryme.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė agentūrai AFP pirmadienį sakė, kad Rusija prie sienos su Rytų Ukraina sutelkė 41 tūkst. karių, o Krymo pusiasalyje – 42 tūkst. Julija Mendel pridūrė, kad prezidentas dar kovo mėnesio pabaigoje išsiuntė užklausą Kremliui, prašydamas derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl aštrėjančio konflikto, bet atsakymo dar negavo.
„Tikimės, kad prezidentas V. Putinas neatsisakys dialogo“, – sakė J. Mendel.
Ilgalaikis konfliktas Rytų Ukrainoje pareikalavo iš viso daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių. Nuo šių metų pradžios žuvo jau 28 Ukrainos kariai, palyginti su 50 žuvusių karių per visus 2020 metus.
Apdovanoti mokomąją misiją Ukrainoje vykdę Lietuvos kariai. Michailo Lysenkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) štabe Vilniuje penktadienį sutikti karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje dalyvavę Lietuvos kariai. Už sėkmingą dalyvavimą tarptautinėse operacijose kariams buvo įteikti medaliai „Už tarptautines operacijas“ ir šio medalio ženklai.
Pagal pranešimą, karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje (JMTG-U) tarnybą atliko jau ketvirtoji KASP karių pagrindu suformuota instruktorių grupė. Lietuvos kariai drauge su JAV ir Kanados kariais Tarptautiniame taikos ir saugumo centre Javorivo poligone tris mėnesius apmokė Ukrainos karius. Lietuvos kariai Ukrainos instruktoriams teikė paramą organizuojant kolektyvinį padalinių ir štabo rengimą pagal NATO standartus. Grupei vadovavo majoras Virginijus Jonuška.
Tarptautinė operacija Ukrainoje yra viena iš 10-ies, kuriose dalyvauja apie 170 Lietuvos karių. Lietuva vienašališkai ir kartu su sąjungininkais teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis. Lietuvos kariuomenės instruktoriai padeda rengti ir stiprinti ukrainiečių kariuomenę dalyvaudami JAV vadovaujamoje Ukrainos karių mokymo programoje ir vykdydami Lietuvos karinę mokymo operaciją Ukrainoje. Taip pat, siekdama artinti Ukrainos kariuomenę prie vakarietiškų standartų ir suteikti galimybę mokytis dirbti pagal NATO procedūras. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže. Apdovanoti mokomąją misiją Ukrainoje atlikusių Lietuvos karių ženklas. Michailo Lysenkos (KAM) nuotr.
Nuo pat Rusijos karinės agresijos Ukrainoje 2014 m. pradžios Lietuva politinėmis ir praktinėmis priemonėmis palaiko Ukrainą, remia ją visomis įmanomomis formomis, įskaitant ir karinę paramą.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį dalyvavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva Mariupolyje pirmą kartą surengtame tarptautiniame investicijų forume „RE:THINK. Invest in Ukraine“.
„Matome konkrečius Ukrainos valdžios žingsnius siekiant investicinio ir verslo klimato šalyje gerinimo per ambicingos reformų darbotvarkės įgyvendinimą. Toliau remsime Ukrainą jos reformų kelyje“, – forume sakė ministras.
Forumu siekiama pademonstruoti Ukrainos ir Azovo jūros regiono investicinį patrauklumą, paskatinti didesnį tarptautinių finansinių institucijų ir kompanijų įsitraukimą, kuriant stipresnę Ukrainos ekonomiką.
Šią Ukrainos dalį labiausia paveikė Rusijos vykdoma agresija, o Rusijos vykdomi laivybos per Kerčės sąsiaurį suvaržymai dar labiau apsunkina socialinę ir ekonominę gyventojų padėtį.
Forumo diskusijose dalyvavo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, parlamento pirmininkas Dmytro Razumkovas, ministras pirmininkas Oleksijus Hončarukas ir kiti vyriausybės nariai, Europos Sąjungos ir tarptautinių finansinių institucijų atstovai, Švedijos tarptautinio ir vystomojo bendradarbiavimo ministras Peteris Eriksonas.
Forumo metu, kaip skelbiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, ministras L. Linkevičiaus taip pat susitiko su prezidentu V. Zelenskiu, aptarė iniciatyvas, kaip išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje, Ukrainos reformų procesą ir pasirengimą kitą vasarą Vilniuje vyksiančiai Ukrainos reformų konferencijai, Ukrainos ir Europos Sąjungos santykius.
Tą pačią dieną L. Linkevičius kartu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Vadymu Prystaiko lankėsi Rusijos agresijos paveiktoje ir visiškai sugriautoje Šyrokinės gyvenvietėje ir susitiko su Ukrainos kariais.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą atvykusia Dniepropetrovsko srities delegacija ir Druskininkuose gydomais Ukrainos kariais.
Pasak Prezidento, Lietuva ketina ir toliau aktyviai teikti paramą nuo karo kenčiančios Ukrainos žmonėms. Mūsų šalis kasmet reabilitacijai priima po 50 ukrainiečių karių, o Lietuvos parama Ukrainai per 2014–2018 m. laikotarpį sudarė 11,482 mln. eurų.
Remdamasi Lietuvos pavyzdžiu, Ukraina planuoja steigti psichologinės socialinės reabilitacijos centrą, kuris padėtų nuo karo nukentėjusiems žmonėms.
Prezidentas taip pat pabrėžė aktyvų Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą švietimo ir mokslo srityje, pradedant moksleiviais, atvykstančiais mokytis į mūsų šalį, ir baigiant universitetų partneryste.
Dniepropetrovsko srities švietimo skyriai bendradarbiauja su Lietuva atrinkdami našlaičius ir nukentėjusius nuo karo vaikus, kuriems mūsų šalyje yra sudarytos mokymosi galimybės.
Aukštojo mokslo srityje Ukrainos aukštosios mokyklos bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Romerio ir kitais Lietuvos universitetais. Dnipro vidaus reikalų universitetas 2018 m. įsteigė Lietuvos teisės centrą, o kartu su Vytauto Didžiojo universitetu šiuo metu kuria dvigubo diplomo studijų programą, sudarysiančią galimybes Dnipro vidaus reikalų universiteto diplomų pripažinimui ES.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Kryžių kalne Lietuvos ir Ukrainos kariai pastatė 20-ąjį Ukrainos karių kryžių. EPA-ELTA nuotr.
Šiaulių rajone, Kryžių kalne, pastatytas jubiliejinis – 20-asis Ukrainos karių kryžius. Jį statė Lietuvoje gydomi Ukrainos antiteroristinėje operacijoje dalyvavę ir sužeisti kariai. Kryžius skiriamas už savo šalies laisvę ir nepriklausomybę kovojantiems Ukrainos kariams, kartu tai ir dėkingumo Lietuvai ženklas.
„Kryžiaus statymo tradicija tapo įkvėpimo simboliu karo išvargintiems kariams, taip pat suteikia tikėjimo ir vilties, jog pergalė anksčiau ar vėliau bus Ukrainos pusėje“, – sako idėjos bendraautorius ir reabilitacijos programose dalyvaujančių Ukrainos karių kuratorius Ramūnas Šerpatauskas.
Kyžiaus nešimo ceremonijoje drauge su Ukrainos kariais dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės, Oro gynybos bataliono, Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono ir Karo policijos kariai. Specialiai į šią ceremoniją atvyko Ukrainos karys Oleksa Sokilas, dalyvavęs pirmojo kryžiaus statymo ceremonijoje 2017 metais. Kryžių pašventino ir maldą už Ukrainos bei Lietuvos karius sukalbėjo Karinių oro pajėgų kapelionas pulkininkas Virginijus Veilentas drauge su Graikų unitų apeigų kunigu Tėvu Vikentijumi.
2017 m. Lietuvos karių reabilitacijos centro darbuotojai kartu su Ukrainos kariais inicijavo tradiciją – reabilitacijos kursą mūsų šalyje baigiantys ukrainiečių kariai vyksta į Kryžių kalną ir ten pastato savo kryžių kaip dėkingumo Lietuvai ir jos žmonėms ženklą.
2014-2019 m. reabilitaciją Karių reabilitacijos centre Druskininkuose atliko daugiau nei 230 Ukrainos karių, patyrusių sužeidimus koviniuose veiksmuose.
Lietuvos ir Ukrainos vadovai Dalia grybauskaitė ir Petro Porošenko susitikimo su Lietuvoje reabilitaciją atlikusiais Ukrainos kariais metu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Darbo vizito į Ukrainą išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį susitiko su šios šalies Prezidentu Petro Porošenka. Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė Ukrainos europinės integracijos procesą, saugumo situaciją regione.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su reabilitaciją Lietuvoje atlikusiais Ukrainos kariais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai taip pat susitiko su Ukrainos kariais, kurie atliko reabilitaciją Lietuvoje.
Roberto Dačkaus (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tautininkų Sąjungos kvietimu į Lietuvą atvyksta Ukrainos tautinio išsivadavimo judėjimo ir Maidano dalyviai, Rusijos imperialistų vadinami „banderovcais”.
Omenyje turimi organizacijos „Dešinysis sektorius“ (DS) lyderiai ir prieš Rusijos invaziją fronte kovojantys kariai. Tai: „Dešiniojo sektoriaus“ partijos lyderis Andrij Tarasenko, DS pilietinės organizacijos valdybos narys Arsentij Klimačiov, Kijevo DS organizacijos vadovas Volodimir Zagazej ir Savanoriškojo ukrainietiško korpuso prie DS kapitono Voloviko vardo atskiros karinės taktinės grupės vadas Oleh Kuzko.
Susitikimas įvyks š. m. rugsėjo 15 d., 17 val. 30 min. Lietuvos Edukologijos Universitete(T. Ševčenkos g. 31, A4, Vilnius).
Atvykstančios delegacijos vizito tikslas – Lietuvos visuomenei ir politikams plačiau papasakoti apie tarptautinę tvarką griaunančią Rusijos agresiją ir apie tarptautinių šios agresijos užkardymo priemonių (ne)efektyvumą.
Rugsėjo 13 d. svečiai iš Ukrainos susitiko su Krašto apsaugos savanoriais, o rugsėjo 14 d. 12.30 jie dalyvavo spaudos konferencijoje bei diskusijoje LR Seime, susitiko su Lietuvos politikais bei pareigūnais.
Informaciją pateikė Tautininkų Sąjungos pirmininkas Audrius Rudys.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su dvejus metus Rusijoje neteisėtai kalinta Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nare Nadija Savčenko, jos seserimi Vira Savčenko ir Lietuvoje besigydančiais Ukrainos kariais.
Ukrainos lakūnė Nadija Savčenko ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė pabrėžė, jog Lietuva tvirtai remia Ukrainos žmones. Jų drąsa nepasiduoti ir visomis jėgomis ginti savo valstybę bei jos ateitį – geriausias įrodymas, kad jokia agresija negali užgniaužti ryžto gyventi laisvėje.
Šalies vadovės teigimu, tarptautinės bendruomenės spaudimas ženkliai prisidėjo prie Nadijos Savčenko išlaisvinimo.
Tačiau Rusijoje dėl politinių priežasčių neteisėtai vis dar kalinama daugiau nei 20 ukrainiečių. Tam, kad visi Ukrainos politiniai kaliniai galėtų sugrįžti į tėvynę, būtina išlaikyti tvirtą ir principingą poziciją Rusijos atžvilgiu.
Lietuva nuolatos aktyviai kėlė Nadijos Savčenko ir kitų Rusijoje kalinamų Ukrainos žmonių išlaisvinimo klausimą Jungtinėse Tautose, Europos Sąjungoje ir kitose tarptautinėse organizacijose.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikinasi su Vira Savčenko.
Prezidentės iniciatyva Nadijos Savčenko sesuo Vira perskaitė nelaisvėje laikytos sesers žinią tarptautinei bendruomenei praėjusiais metais JT Generalinėje Asamblėjoje surengtoje aukšto lygio moterų pasaulio lyderių diskusijoje. Išreikšdama solidarumą su Ukraina, Lietuva taip pat taiko sankcijas asmenims, prisidėjusiems prie neteisėto Ukrainos piliečių įkalinimo.
Mūsų šalis taip pat teikia visokeriopą pagalbą Ukrainai, padeda jos žmonėms įgyvendinti reformas, kurti skaidrias ir atsakingas institucijas.
Nuo Rusijos agresijos pradžios Lietuvos Ukrainai suteikta parama siekia 4 mln. eurų. Į Lietuvą atvyksta mokytis vaikai iš karo nuniokotų Rytų Ukrainos regionų, o sužeistiems Ukrainos kariams teikiamos gydymo ir reabilitacijos paslaugos.
Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotraukos.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Į Ukrainą išvyko Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių pagrindu sudaryta karinių instruktorių grupė, kuri kartu su sąjungininkais tęs dalyvavimą JAV vadovaujamoje daugianacionalinėje karių mokymo programoje (angl. Joint Multinational Training Group-Ukraine) ir padės rengti Ukrainos reguliariosios kariuomenės padalinius.
Lietuvos kariai Tarptautiniame taikos palaikymo mokymo centre Yavoriv poligone (Lvovo apskritis) nuo kovo 1 d. du mėnesius vykdys Ukrainos Sausumos pajėgų 25-osios oro desanto brigados 2-ojo bataliono karių rengimą.
Į Ukrainą išvyko Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių pagrindu sudaryta karinių instruktorių grupė, kuri kartu su sąjungininkais tęs dalyvavimą JAV vadovaujamoje daugianacionalinėje karių mokymo programoje (angl. Joint Multinational Training Group-Ukraine) ir padės rengti Ukrainos reguliariosios kariuomenės padalinius.
