Koronavirusu užsikrėtęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paguldytas į ligoninę, informuoja agentūra „Reuters“.
„Jis pirmiausia grįžo namo, bet nusprendė persikelti į Feofaniją (ligoninę), norėdamas tvarkingai izoliuotis ir niekam nesukelti pavojaus“, – agentūrai „Reuters“ sakė prezidento atstovė spaudai.
„Ten geresnės sąlygos pacientams. Nieko rimto“, – pridūrė atstovė, turėdama omenyje prezidento sveikatos būklę.
V. Zelenskis pirmadienį pranešė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu. Virusu užsikrėtė ir trys kiti aukšto rango valdžios pareigūnai, įskaitant finansų ir gynybos ministrus.
Ukrainoje rugsėjo pabaigoje pradėjo daugėti užsikrėtimo koronaviruso infekcija (COVID-19) atvejų, o spalį ir lapkritį užsikrėtusiųjų vis daugėjo. Iš viso šalis yra patvirtinusi 500 865 infekcijos atvejus, 9 145 žmonės mirė.
P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tikina, kad jo įpėdinis Volodymyras Zelenskis teismų pagalba persekioja jį siekdamas keršto, praneša BBC.
Praėjusią savaitę P. Porošenka ir keli tūkstančiai jo rėmėjų Kijeve surengė eitynes į teismo posėdį. Jis teigia, kad daugiau nei 20-yje tyrimų jam pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
P. Porošenka sakė BBC, kad jo pralaimėjimas rinkimuose leido prorusiškiems veikėjams užimti svarbius postus Ukrainos valdžioje.
Pastaruosius šešerius metus Kijevas kariauja prieš Rusijos remiamus separatistus Ukrainos rytuose.
P. Porošenkos rinkimų kampanijos plakatuose buvo teigiama, kad balsas už V. Zelenskį yra balsas už Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Pasak buvusio prezidento, pastarieji įvykiai įrodė, kad jis dėl šito buvo teisus.
„Būčiau laimingiausias žmogus pasaulyje, jei klysčiau, – sakė jis, – Tačiau, deja, tai yra tiesa. Rusijos Federacijos penktosios kolonos vaidmuo Ukrainoje dabar yra labai ryškus.“
P. Porošenka sakė, kad jo įpėdinis nebuvo „V. Putino žmogus“, tačiau yra per daug nepatyręs ir dėl to jo komandoje atsirado Rusijos simpatikų.
Paprašytas pakomentuoti buvusio prezidento žodžius, V. Zelenskio atstovas spaudai sakė, kad „politikai turi teisę išsakyti bet kokią nuomonę savo rinkėjams“.
Vakarų partneriai pareiškė susirūpinimą dėl prieš P. Porošenką iškeltų bylų. Ukrainoje netgi buvusio prezidento kritikai skeptiškai vertina jam mestus kaltinimus.
„Iš tikrųjų yra dalykų, kuriuos reiktų tirti dėl P. Porošenkos. Tačiau jam pateikti kaltinimai yra absurdiški. Tam nėra jokio pagrindo, jokių įrodymų. Vyksta akivaizdus politinis persekiojimas“, – sako Mikhailo Žernakovas, „Dejure fondo“ atstovas, kurio organizacija siekia teismų reformos.
Оlena Zelenska. Wikipedia.org nuotr.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska penktadienį pranešė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu.
Moteris feisbuke rašė, kad jos vyro – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – ir dviejų jų vaikų COVID-19 testų rezultatai neigiami.
„Netikėtos naujienos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad aš ir mano šeima laikomės visų taisyklių – dėvime kaukes, pirštines, minimaliai kontaktuojame su kitais žmonėmis“, – feisbuke rašė O. Zelenska.
Pirmoji ponia teigia, kad jaučiasi gerai, ji nėra paguldyta į ligoninę, tačiau izoliavosi nuo vyro ir vaikų. Pasak šalies pareigūnų, neaišku, kur ir kaip ji galėjo užsikrėsti virusu.
Ukrainoje pastarosiomis dienomis daugėja naujų infekcijos atvejų. Praėjusią parą patvirtinti 683 nauji infekcijos atvejai. Nuo pandemijos pradžios šalyje koronavirusas iš viso diagnozuotas 29 753 žmonėms, 870 pacientų mirė.
Kai kurie ekspertai teigia, kad užsikrėtimo atvejų padidėjimas susijęs su išaugusiomis testavimo apimtimis. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad infekcijos atvejų augimas susijęs su tuo, kad žmonės nustojo laikytis pagrindinių saugumo taisyklių.
„Grėsmė vis dar čia, bet pažiūrėkite į gatves, pažiūrėkite, kas vyksta aplink jus“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigia, kad apie didelius pokyčius kalbantis V. Zalenskis yra ir iššūkis, ir galimybė Ukrainai.
„Tai šalis, kuri yra kryžkelėje, kuri turi daug iššūkių, bet ir turi didžiuliais galimybes. Naujasis prezidentas labai daug nori pokyčių, jis tikrai siejamas su didelėmis žmonių viltimis, todėl tie pokyčiai yra galimi, jeigu žmonės jį palaikys”, – po susitikimo su pirmadienį inauguruotu V. Zalenskiu sakė D. Grybauskaitė.
Kartu ji pabrėžė, kad jei naujasis Ukrainos vadovas sugebės pasinaudoti susidariusia situacija, galbūt pajėgs ir sutraiškyti ilgus dešimtmečius Ukrainoje egzistavusią oligarchinę sistemą.
„Jeigu šis prezidentas gebės pasinaudot tuo palaikymu, gebės pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir galiausiai sutraiškyti oligarchinę sistemą, kokia veikia Ukrainoje beveik 30 metų”, – sakė ji.
„Šiandien tai yra iššūkis ir galimybė, linkime Ukrainai ir jos žmonėms, kad jie tuo iššūkiu ir galimybe pasinaudotų geriausiai”, – apibendrino D. Grybauskaitė.
Prezidentė D. Grybauskaitė kartu su Europos šalių vadovais, NATO bei ES atstovais pirmadienį dalyvavo Ukrainos prezidento V. Zelenskio inauguracijoje.
Po inauguracijos įvyko prezidentės D. Grybauskaitės dvišalis susitikimas su naujuoju Ukrainos prezidentu. Jo metu aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, geopolitiniai iššūkiai ir saugumo situacija, Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjunga ir NATO.
Susitikimo metu prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra nuosekli ir principinga Ukrainos žmonių rėmėja, tvirtai palaikanti Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą ir teikianti Ukrainai visokeriopą paramą tiek valstybiniu lygiu, tiek aktyviomis pilietinės visuomenės pastangomis.
Šalies vadovės teigimu, per rinkimus išreikštas itin aukštas Ukrainos žmonių pasitikėjimo mandatas yra labai stiprus įpareigojimas naujajam prezidentui atsakingai dirbti savo šalies gerovei ir sutelkti visuomenės paramą gyvybiškai svarbių reformų tęstinumui.
Šalies vadovė taip pat akcentavo, kad Lietuva, pati įveikusi sudėtingą euroatlantinės integracijos kelią, yra visuomet pasirengusi padėti Ukrainai pasidalindama savo patirtimi ir teikdama ekspertinius patarimus.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Suskaičiavus trečdalį balsalapių, sekmadienį įvykusiuose Ukrainos prezidento rinkimuose pirmauja šoumenas ir jo įkurtos partijos „Liaudies tarnas“ lyderis Volodymyras Zelenskis, turintis 30,17 proc. balsų. Antrojoje vietoje – dabartinis valstybės vadovas Petro Porošenka, surinkęs 16,69 proc. balsų.
Naujausiais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, trečiąją vietą užima partijos „Batkivščina“ lyderė Julija Tymošenko, turinti 13,17 proc. balsų. Partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ kandidatas Jurijus Boika kol kas surinko 11,44 proc. balsų, partijos „Pilietinė pozicija“ vadovas Anatolijus Hrycenka – 7,06 proc. Iš viso dėl šalies prezidento posto kovojo 39 kandidatai.
Rinkėjų aktyvumas Ukrainos prezidento rinkimuose siekė 63,52 proc. Iš 29,6 mln. žmonių, įtrauktų į rinkėjų sąrašus, balsalapiai buvo išduoti maždaug 18,8 mln. ukrainiečių. Pasyviausiai buvo balsuojama Užkarpatės srityje, o aktyviausi – Lvovo ir Voluinės srityse.
Kijevo Obolonės rajono teismas pripažino buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių kaltu dėl valstybės išdavimo ir kėsinimosi į šalies teritorijos vientisumą. Jam skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, paskelbė teisėjas.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius (dešinėje) su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu
„Nors kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės, teismas, išklausęs liudytojų parodymus, susipažinęs su ekspertų išvadomis, dokumentais ir daiktiniais įrodymais, įvertinęs kaltinimo ir gynybos argumentus, mano, kad jo kaltė dėl padarytų nusikaltimų reikiamai įrodyta“, – konstatavo teisėjai.
Teisėjai jį pripažino kaltu dėl valstybės išdavimo, bendrininkavimo kariaujant agresyvų karą prieš Ukrainą ir kėsinantis į jos teritorijos vientisumą, pareikalavusio žmonių aukų.
Vienas iš svarbiausių įrodymų byloje yra V. Janukovyčiaus kreipimasis į Rusijos valdžią 2014 metų kovo 1 d., kuriame prašoma įvesti kariuomenę į Ukrainą. Kaip pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, V. Janukovyčius, „būdamas Rusijos teritorijoje, 2014 metų kovą parašė laišką Rusijos prezidentui ir paragino jį įvesti į Ukrainą okupacinę kariuomenę“.
Buvęs Ukrainos prezidentas ir jo gynyba neigia pateiktus kaltinimus. V. Janukovyčius tvirtina nesiuntęs Rusijos valdžiai laiško su raginimu įvesti kariuomenę.
Pasak advokatų, V. Janukovyčius norėjo dalyvauti teisme, bet būgštavo dėl savo saugumo.
V. Janukovyčius 2014 metais pabėgo į Rusiją, kur jam buvo suteiktas prieglobstis.
Buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko oficialiai paskelbė sieksianti Ukrainos prezidento posto.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
„Dalyvausiu prezidento rinkimuose“, – savo vadovaujamos partijos „Tėvynė“ (Batkivščina) posėdyje sakė J. Tymošenko.
Remiantis naujausiomis apklausomis, J. Tymošenko laikoma realiausia pretendente laimėti Ukrainos prezidento rinkimus.
Apklausų duomenimis, 58 metų politikė turi 16 proc. paramą, o dabartinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka turi 13,8 proc. rinkėjų palaikymą. Trečioje vietoje yra komikas Volodymyras Zelenskis.
J. Tymošenko du kartus ėjo Ukrainos ministrės pirmininkės pareigas, prezidentaujant Viktorui Juščenkai. Tačiau, 2010 metais prezidento rinkimuose J. Tymošenko pralaimėjus prorusiškam Viktorui Janukovyčiui, nuo politikės nusisuko sėkmė.
Kitais metais prieš politikę buvo pradėti keli teisminiai tyrimai ir ji buvo nuteista septyneriems metams kalėjimo. Trejus metus kalėjime praleidusi J. Tymošenko išleista 2014 metais, kai buvo nuverstas V. Janukovyčius.
Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo šalies pasienio regionuose įvesta karo padėtis. Tokį žingsnį prezidentas žengė po to, kai savaitgalį Rusijai užėmus tris Kijevo laivus, tarp šalių kilo didžiausia krizė per kelerius pastaruosius metus.
„Prezidentas Porošenka pasirašė įstatymą (dėl karo padėties įvedimo)“, – feisbuke informavo jo atstovas Sviatoslavas Cegolka.
Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento prašymui dešimtyje šalies pasienio regionų įvesti karo padėtį. Ji turėtų galioti 30 dienų.
Tiesa, buvo iškilę painiavos dėl to, kada tiksliai karo padėtis įsigaliojo. Kai kurie šalies pareigūnai tvirtino, kad ji pradėjo galioti jau pirmadienį. Prezidento atstovo komentaro šiuo klausimu gauti kol kas nepavyko.
P. Porošenka paprašė įvesti karinę padėtį po to, kai Rusijos pajėgos sekmadienį netoli aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir užėmė tris Ukrainos laivus, o jų įgulas sulaikė.
Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį Ukrainos prezidentas įspėjo, kad šaliai gresia karas su Rusija. Jis pridūrė, kad Kijevo pajėgos yra visiškos kovinės parengties.
Savo ruožtu premjeras Volodymyras Groismanas trečiadienį parlamente sakė: „Privalome visuomet būti pasirengę pasipriešinti mūsų priešės, dar neseniai buvusios mūsų kaimyne, agresijai.“
Pranešama, kad dekretas dėl karo padėties suformuluotas gana neapibrėžtai. Vis dėlto jis numato Ukrainos karinės gynybos stiprinimą, į kurį, be kita ko, gali įeiti oro gynybos ir pasienio postų stiprinimą. Taip pat bus saugomi infrastruktūros objektai ir imamasi informacijos saugumo priemonių. Kokios jos bus, neaišku. Dar vienas dekreto punktas laikomas griežtoje paslaptyje.
Kremliaus propagandistai vis labiau siunta. Rusijos TV kanalai, kuriuos valdo Putino klanas, unisonu prakeikinėja Ukrainą, esą ją valdo nusikaltėliai, niekšai ir pašlemėkai. Žodžių nesirenkama. Ukraina tuoj žlugs, ir tuomet motina Rusija išgelbės jau ketverius su viršum metų kenčiančią, Rusijai brolišką ukrainiečių tautą.
Žirinovskis tiesiai šviesiai sako, jog visa banditiška Ukrainos valdžia bus susodinta į nusikaltėlių suolą, o vėliau ištremta į Vorkutą.
Veidmainystė, ciniškas melas, atviri įžeidinėjimai, net nesistengiant nuslėpti totalinės neapykantos ir tikrųjų kėslų, sklinda ne tik iš Kremliui parsidavusių „žurnalistų“, bet ir iš Rusijos Dūmos deputatų lūpų. Tų pačių, kurie kiekvieną dieną bėgioja iš vieno TV kanalo į kitą, pildami tas pačias pamazgas.
Tačiau „argumentai“, kad Ukraina žlugs, senka, tad propagandistai desperatiškai griebiasi paskutinio šiaudo, – atviro tyčiojimosi.
Myliu Ukrainą
Šią savaitę Niujorke vykusioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvavęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka iš tribūnos aiškiai, nevyniodamas žodžių į vatą, pareiškė, jog Rusija yra okupantė, ir kad ji nenori įsileisti tarptautinės taikdarių misijos, nes bijo, kad visas pasaulis pamatys Rytų Ukrainoje rusų tankus ir rusų kareivius.
Rusija ligi šiol tai atkakliai neigia.
Ukrainos prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Jungtinių Tautų vadovaujama taikos palaikymo operacija padės atkurti šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą. „Aš įsitikinęs, kad daugiašalė taikos palaikymo operacija su JT mandatu ir aiškiu tikslu atkurti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, gali tapti lemiamu veiksniu nutraukiant ukrainiečių liaudies kančias. Remiamės tuo, kad nėra geresnio būdo nei nusiųsti tokią JT vadovaujamą operaciją“, – sakė prezidentas per Niujorke įvykusį renginį dėl paramos JT taikos palaikymo veiklai.
P. Porošenka padėkojo Vokietijai, Prancūzijai ir JAV „už tarptautinės paramos šiai iniciatyvai mobilizavimą“.
Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad kreipėsi į JT su prašymu dislokuoti taikos palaikymo pajėgas Rytų Ukrainoje, bet jo prašymas nebuvo patenkintas.
Lietuvos ir Ukrainos vadovai Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko susitikimo su Lietuvoje reabilitaciją atlikusiais Ukrainos kariais metu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Po atviros ir griežtos P. Porošenko kalbos JT, Kremliaus skalikas iš „Rossija 1“, save laikantis žurnalistu Jevgenijus Popovas pasigavo koridoriumi einantį prezidentą ir pabandė iš jo paimti interviu. Tačiau šis labai mandagiai, ranka suėmęs Popovo rankos riešą, atsisakė: „Jokių atsakymų Rusijos žiniasklaidai – jūs visi skleidžiate fakenews (melagingas naujienas – aut.“) .
Ir palinkėjęs „žurnalistui“ sėkmės skubiai pasitraukė.
Ir štai tuomet atsitiko tai, kuo propagandistai iškart užpildys savo eterį ir ištisai kartos tuos pačius vaizdelius: P. Porošenko, panašu, supainiojęs duris įėjo į patalpą, kurioje tuo metu posėdžiavo Rusijos delegacija. Supratęs, kad suklydo, apsisuko ir išėjo.
Čia propagandistų mylimas bei dievinamas užsienio reikalų „asas“ Sergejus Lavrovas, laisvalaikiu rašantis… eiles, neištvėrė: „Greičiausiai supainiojo su tualetu“, – pakomentavo.
Tuo tarsi buvo duota komanada skalikams: fass! – Pats Rusijos diplomatijos vadovas sukomandavo!
„Rossija 1“ rugsėjo 26 d. net paruošė specialią laidą apie įvykius Niujorke. „Stebinantys ir neįtikėtini Petro Porošenkos nuotykiai Generalinėje Asamblėjoje“, – su neslepiamu patosu pradėjo vedėja Olga Skabejeva, kuri ir Popovo žmona, ir dar labiau už vyrą aršesnė propagandistė.
Tiesiogiai buvo susisiekta su “žurnalistu“, kuris bandė pakalbinti Ukrainos prezidentą ir kuriam jis palietė ranką. „Koks jausmas?“ – klausė laidos vedėja. „Jausmas puikus čia, Niujorke. Mes su Porošenka norėjome rimtai pasišnekėtėti, o jis ėmė mojuoti fakenews, fakenews“, – atsakė propagandinės televizijos „žurnalistas“.
Skandalingasis Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis.
Toliau buvo klausiama, kurią ranką jam palietė Ukrainos prezidentas, ir ar jam neskauda, į ką žurnalistas atsakė, kad „įsikabino į dešinę“, bet nestipriai, todėl neskauda…. „Nestipriai, aš net nežinau, ką Porošenka norėjo tuo parodyti“, – toliau pasakojo žmonos vyras.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. EPA-ELTA nuotr.
„Vos neįvyko fatalinė klaida“, – taip jis parengtame reportaže apibūdino situaciją, kai P. Porošenka įėjo ne pro tas duris.
Paskui vėl buvo rodomas vaizdas iš TV studijos, kur laidos vedėja klausė, kodėl P. Porošenka kalba rusiškai. Esą Ukrainoje prezidentas kalbėti rusiškai uždraudė, o pats kalba šia kalba.
Kai argumentų, galinčių paneigti Krymo ir Rytų Ukrainos okupaciją, nebėra, lieka tik vienas – melo kelias.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistasUžrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Bet melo kojos, sako liaudies patarlė, trumpos.
Ir dar. Gaila tų ukrainiečių, regis, protingų žmonių, kurie pakaitomis dalyvauja tokiuose šou.
Daugiau kaip pusė Ukrainos piliečių teigė balsuosiantys 2019 metais vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose, o partijos „Tėvynė“ lyderė Julija Tymošenko išlieka populiariausia tarp galimų kandidatų į šalies prezidentus, parodė nepriklausomo nuomonės tyrimo instituto „Rating“ atlikta apklausa.
Remiantis apklausos duomenimis, 17,7 proc. balsuosiančių ir jau apsisprendusių rinkėjų yra pasiruošę rinkimuose palaikyti J. Tymošenko.
Tuo tarpu 10,7 proc. balsuotų už partijos „Pilietinė pozicija“ lyderį Anatolijų Hrycenką, 8,9 proc. balsus atiduotų partijos „Opozicinis blokas“ lyderiui Jurijui Boiko, 8,5 proc. savo balsus skirtų Radikalios partijos lyderiui Olegui Liaško ir tik 8,3 proc. rinkimuose palaikytų dabartinį prezidentą Petro Porošenką.
Prezidento rinkimai Ukrainoje vyks 2019 metų kovo 31 d.
Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Gruodžio 14-ąją „Rothschild&Cie“ vykdantysis direktorius ir valdybos pirmininkas Giovannis Salvettis po daugiau nei trejų metų pastangų interviu dienraščiui „Ukrainskaya pravda“ pripažino, jog potencialūs pirkėjai atsisakė pirkti korporaciją „Roshen“.
Primintina, kad sutartis su šia investicine bendrove dėl dalyvavimo parduodant Ukrainos prezidento Petro Porošenkos korporacijos akcijas pasirašyta 2014-ųjų rugpjūtį. Pasak G.Salvečio, „Rothschild&Cie“ susisiekė su visais pagrindiniais šio verslo sektoriaus atstovais pasaulyje, nes tik globalūs žaidėjai gali įpirkti kompaniją, kurios rinkos kaina siekia kelis milijardus dolerių.
Deja, Ukrainos ir Rusijos konflikto sąlygomis situacija išlieka pernelyg neapibrėžta, ir visi pašnekovai mandagiai atsisakė ketinimų įsigyti kompaniją, kurią įprastomis aplinkybėmis parduoti nekiltų problemų.
Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko ir Prancūzijos Prezidentas Emanuelis Makronas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusių metų gruodžio 13-ąją Maskvos Basmano rajono teismas eilinį kartą pratęsė „Roshen“ Lipecko konditerijos fabriko turto areštą dėl neva nesumokėtų 180 milijonų rublių pridėtinės vertės mokesčio į Rusijos biudžetą. Kadangi gamyba nebevyko, jau šių metų birželio 20-ąją korporacija baigė fabriko konservacijos procesą, prieš tai, 2016-ųjų spalio 28 dieną, „Rochen“ prezidentas Viačeslavas Moskalevskis viešai pripažino, kad fabriką trukdo parduoti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ryšium su tuo išreiškęs nusistebėjimą, kad tokio rango politinei figūrai staiga parūpo Rusijos mastu nedidelis verslo subjektas. Ir priminė, kad rusų specialiosios tarnybos šiaip jau galėjo informuoti valstybės lyderį, kad Ukrainos prezidentas nebėra vienas Lipecko fabriko savininkų, mat savo akcijų dalį dar tų metų sausį perdavė nepriklausomiems patikėtiniams.
V.Moskalevskis pasisakė po V.Putino pareiškimo, esą Lipecko fabrikas turi problemų su mokesčiais ir jam taikomi teisminiai apribojimai, bet įmonė dirba, gauna pelną ir gali juo disponuoti kaip tinkama. Dar vienas demagogijos faktelis, nes tikrovė jau tada buvo tokia, kad uždarius fabriką darbo buvo netekę 1100 Rusijos piliečių, visi su jos veikla susiję dividendai pervesti į labdaros projektus bei gamybą Ukrainoje. Lipecko fabrikas tapo įkaitu su žinomais politiniais įvykiais susijusių aplinkybių.
XXX
Tikrai ne vienintelis „geopolitinio verslo“ Rusijoje fragmentas, dar išraiškingesnė yra tebesiklostanti Vokietijos koncerno„Siemens“ istorija. Gruodžio 14-ąją Maskvos arbitražinis teismas eilinį (trečią) kartą nepatenkino koncerno ieškinio pripažinti negaliojančia „Siemens“ sutartį su Rusijos akcine bendrove „Technopromeksport“ bei savo dukterine įmone „Rostech“ dėl dujinių turbinų patiekimo į Rusiją ir jau pristatytų arešto. Teismo posėdžiai ne kartą atidėti išsigalvotais pretekstais (pavyzdžiui, kad netinkamai užpildyti dokumentai; „Siemens“ juos „ištaisius“, ieškinys vis tiek į jokią pusę nejudėjo).
Istorija prasidėjo pernai liepos pradžioje, kai naujienų agnetūra „Reuters“ išsiaiškino, kad šiluminės elektrinės Tamanėje statybos (iš tiesų ji kontrakto pasirašymo momentu 2015 metais nevyko) pretekstu pasirašiusi sutartį su „Siemens“ dėl 4 dujinių turbinų įsigijimo, „Technopromeksport“ jas nugabeno ne į Kranodaro kraštą, bet Krymą, kuriam Europos Sąjunga (ES) dėl Rusijos įvykdytos aneksijos taiko sankcijas. Pasak „Reuters“, pora turbinų pastebėtos liepos 13-ąją Feodosijoje prisišvartavusiame laive. Prieš tai siekiant nuslėpti jų gamybos kilmę turbinos rekonstruotos bendroje su „Siemens“ įmonėje „Interavtomatika“ (po ko vokiečiai iš bendros įmonės pasitraukė).
Išaiškėjus šiam faktui, ES rugpjūčio 4-ąją įvedė papildomas sankcijas Rusijos energetikos viceministrui Andrejui Čerezovui, šios ministerijos departamento vadovui Jevgenijui Grabčakui bei „Technopromeksport“ direktoriui Sergejui Toporui-Gilkai.
„Siemens“ savo ruožtu atsisakė dalyvauti turbinų montavime, vykdyti jų techninį aptarnavimą bei nutraukė generuojančių įrenginių tiekimą visoms valstybės kontroliuojamoms Rusijos įmonėms (kitokių šioje šalyje yra?).
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Gruodžio 5-ąją vykusiame eiliniame teismo posėdyje „Siemens“ atstovas Michailas Ivanovas atvirai apkaltino rusus apgaule, nes „Technopromeksport“ kelis kartus raštiškai patikino vokiečius, kad turbinos Kryme neatsidurs. Vokietijos koncernas Rusijos teismuose bergždžiai siekia turbinų arešto ir bejėgiškai stebi, kaip jos jau montuojamos Sevastopolyje bei Feodosijoje. Negana to, „Technopromeksport“ praėjusių metų spalio 16-ąją iškėlė „Siemens“ kontrieškinį dėl esą kėsinimosi į Rusijos nacionalinį suverenumą, kurio, tiesa, Rusijos teismas irgi kol kas netenkino, bet tai jau skamba kaip pasityčiojimas.
Vokietijos vyriausybė perspėjo Maskvą, kad „Siemens“ turbinų sumontavimas Kryme gali vėl sukomplikuoti abiejų valstybių santykius – ir kas iš to? Rusams manipuliacijos – įprasta praktika, Rusijos valstybinės kompanijos ir organizacijos bei Krymo įmonės apgaule (pateikusios melagingą informaciją arba per trečius asmenis) apeidamos sankcijas įsigijo „Microsoft“ programinės įrangos už daugiau nei milijoną dolerių. Tarp sukčiavusiųjų – kompanija „Almaz-Antej“, gynybos ministerijos kurortas „Krym“, Kryme veikianti laivų statykla „More“. Ir istorija su Vokietijos koncernu veikiausiai tempsis kone iki begalybės. Stebina nebent godumo mastai eiti į sandorius, kurių „eigą“galima be ypatingų pastangų nuspėti iš anksto.
„Siemens“ vis tiek bus priverstas subręsti apsisprendimui galutinai palikti Rusiją, nors buvo labai suinteresuotas šioje šalyje uždirbamu pelnu ir iš pradžių kategoriškai pasisakė prieš sankcijas Maskvai dėl Krymo. Primintina, kad koncerno generalinis direktorius Joe Kaeseris iškart po pusiasalio aneksijos buvo susitikęs su Rusijos prezidentu V.Putinu, Kremliuje šis faktas interpretuotas kaip atvira parama ryšiams su dabartiniu Rusijos režimu.
„Nieko asmeniško, vien verslas“ kontekste „Siemens“ suinteresuotumas suprantamas: juk patogu kuo ilgiau uždirbti ne konkurencijos sąlygomis, bet naudojantis „reikalingų ryšių“ galimybėmis. Deja, paaiškėjo, kad „lengvų pinigų“ pelnymo trukmė buvo gerokai trumpesnė negu tikėjosi vokiečiai. Istorija su turbinomis Kryme jų iliuzijas sugriovė akimirksniu, tarsi kortų namelį.
Tokia jau to „geopolitinio verslo“ prigimtis – įsipareigojimas civilizuoto pasaulio įstatymams, korporacinei etikai, reputacijai nėra svarbiausi sėkmės faktoriai. Vakarų korporacijoms čia paminėtos (ir ne tik) istorijos galėtų būti dar viena pamoka, kad dabartinė Rusija vis dar toksiška erdvė civilizuotam verslui, „lengvi pinigai“ gali lemti ne tik reputacinius praradimus, bet net ir baigtis kriminalinėmis bylomis.
Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo bado streiką, protestuodamas prieš jo suėmimą bei kaltinimus Rusijos remiamo perversmo rengimu.
Kijevo policija penktadienį antrą kartą šią savaitę suėmė M. Saakašvilį – po pirmojo suėmimo politikas, padedamas savo šalininkų, sugebėjo pabėgti iš specialiųjų tarnybų automobilio.
„M. Saakašvilis skelbia neterminuotą bado streiką“, – „Facebook“ tinkle rašė žurnalistas ir artimas M. Saakašvilio bičiulis Vladimiras Fedorinas.
Panašią informaciją naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ skelbė ir buvusio Gruzijos prezidento advokatas Ruslanas Chornoluckis, pridėjęs, kad 49-erių politikas neigia jam mestus „melagingus kaltinimus“.
Po to, kai M. Saakašvilis sugebėjo pabėgti antradienį, jis toliau rengė ir vadovavo protestams prie parlamento, reikalaudamas apkaltos prezidentui Petro Porošenkai dėl šio nesėkmingų bandymų kovoti su korupcija.
M. Saakašvilis į dėmesio centrą grįžo per Maidano įvykius 2014-aisiais, kurių metu jis rėmė prorusišką valdžią nušalinti siekusius protestuotojus. Už jo nuopelnus sukilimo metu Ukrainos prezidentas P. Porošenka atsidėkojo M. Saakašviliui paskirdamas jį Odesos regiono gubernatoriumi.
Tačiau M. Saakašvilio ir P. Porošenkos santykiai greitai pašlijo, dėl ko iš gruzino buvo atimta Ukrainos pilietybė. Nepaisant to, šių metų rugsėjį M. Saakašviliui, su savo šalininkų pagalba, pavyko sugrįžti į Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pasižadėjo steigti kovos su korupcija teismą, kurio reikalauja palapinių miestelį netoli parlamento įkūrę protestuotojai.
Tarp protestuotojų reikalavimų yra ne tik kovos su korupcija teismo steigimas, bet ir rinkimų sistemos reforma. Demonstrantai dar nori, kad būtų panaikintas parlamentarų imunitetas.
Ukrainos lyderis teigė, kad kitų metų biudžeto projekte, kuriam dar turi pritarti parlamentas, numatytos lėšos antikorupciniam teismui. Be kita ko, P. Porošenka pateikė atitinkamo įstatymo projektą, bet kad jis būtų priimtas, reikalingas dviejų trečdalių deputatų pritarimas iš 300.
P. Porošenkos kritikai ir kai kurie Vakarų ekonomistai kaltina Ukrainos lyderį sąmoningai atidėliojant antikorupcinio teismo steigimą, taip siekiant išsaugoti dabartinę politinę tvarką.
Europos Audito Rūmai pernai pareiškė, kad Ukraina vis dar laikoma labiausiai korumpuota šalimi Europoje. 2016 metais „Transparency International“ sudaromame korupcijos suvokimo indekse Ukraina užėmė 131 iš 176 ir yra vertinama kaip viena labiausiai korumpuotų Europos šalių.
Dabartiniai protestai žadina prisiminimus apie neramumus Kijevo Maidano aikštėje 2014 metais, kai po smarkių gatvės mūšių buvo nuverstas tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius. Ir tada vyriausybės priešininkai buvo įsikūrę palapinių stovyklose. Išplitusios korupcijos įveikimas buvo vienas pagrindinių vyriausybės priešininkų reikalavimų. Tačiau nuo tada nebuvo nuteistas nė vienas asmuo.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka iš oponentu tapusio buvusio savo sąjungininko Michailo Saakašvilio atėmė Ukrainos pilietybę, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, kuria remiasi „Politico“.
Michailas Saakašvilis. Slaptai.lt nuotr.
M. Saakašvilis į tai sureagavo „Facebook“ žinutėje pareikšdamas, kad jo „Ukrainos pilietybės atėmimas yra dar vienas žingsnis pirmyn šalyje kuriant diktatūrą“.
M. Saakašvilis, du kartus – nuo 2004 iki 2007-ųjų ir nuo 2008 iki 2014-ųjų metų – ėjęs Gruzijos prezidento pareigas, gruodį neteko ir savo gimtosios šalies pilietybės. Gruzijos pareigūnai politiką kaltino viršijus savo įgaliojimus ir netinkamai naudojus valstybės lėšas.
P. Porošenka buvusiam savo sąjungininkui Ukrainos pilietybę suteikė 2015-ųjų gegužę ir paskyrė jį Odesos gubernatoriumi. Tačiau 2016-ųjų lapkritį, apkaltinęs P. Porošenką „asmeniškai remiant“ korupciją, M. Saakašvilis iš posto atsistatydino.
Tuomet politikas įkūrė naują opozicinę partiją – „Naujų jėgų judėjimą“. Ji kritikavo Ukrainos valdžią ir žadėjo į šalies „politikos elitą atvesti naują kartą“.
Ukrainos migracijos tarnyba nepateikė konkrečios M. Saakašvilio pilietybės netekimo priežasties.
„Pagal Ukrainos konstituciją, su pilietybės atėmimu susijusius sprendimus Ukrainos prezidentas priima, atsižvelgdamas į pilietybės komisijos išvadas“, – rašoma migracijos tarnybos išplatintame pranešime.
Prieš oficialų Ukrainos prezidento Petro Porošenkos tinklalapį Rusija surengė organizuotą kibernetinę ataką, pranešė Ukrainos prezidento administracija, informuoja BBC.
Anot P. Porošenkos administracijos, tai Rusijos atsakas į Ukrainos prezidento nurodymą užblokuoti šalyje didžiausius Rusijos socialinės žiniasklaidos tinklus ir tarp milijonų ukrainiečių populiarias interneto paslaugas.
Tačiau Kijevas nepateikė jokių įrodymų dėl Rusijos dalyvavimo kibernetinėje atakoje. Taip pat negauta Rusijos institucijų komentarų dėl Ukrainos kaltinimų.
Ukrainos prezidento administracijos teigimu, situacija buvo sukontroliuota, o tinklalapio darbui nekilo jokio grėsmė. Praėjus kelioms valandoms po Ukrainos administracijos paskelbimo apie kibernetinę ataką, tinklalapis veikė normaliai, o pagrindiniame puslapyje esančios nuorodos buvo pasiekiamos.
Šiuo Ukrainos prezidento sprendimu žymiai sugriežtinamos sankcijos Ukrainos kaimynei Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir besitęsiančio konflikto Rytų Ukrainoje.
Draudimas galios tokiems socialiniams tinklams, kaip „VK.com“ ir „Odnoklassniki“, paieškos sistemai „Yandex“ ir elektroninio pašto paslaugai „Mail.ru“.
Ukrainos paslaugų tiekėjams nurodyta užblokuoti prieigą į šiuos tinklalapius. Su sankcijomis susiduria ir kelios kitos Rusijos kompanijos, įskaitant kibernetinio saugumo bendroves „Kaspersky Lab“, „Doctor Web“ ir „Aeroflot“ bei kelias televizijos kompanijas, pavyzdžiui, NTV, RT ir naujienų agentūrą „Ria Novosti“.
P. Porošenkos sprendimas gali būti prieštaringai vertinamas pačioje Ukrainoje, nes vien „VK.com“ (VKontakte) Ukrainoje turi apytikriai 15 mln. vartotojų, o socialinis tinklas „Odnoklassniki“ irgi populiarus tarp ukrainiečių.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė draudimą, kaltindama Ukrainą bandymu sukurti „autoritarinę valstybę“.
„Tai (prieš Rusiją nukreiptų sankcijų išplėtimas) – dar vienas žingsnis daugybės kitų žingsnių grandinėje, pažeidžiantis Ukrainos žmonių teises gauti tokią informaciją, kurią jie nori žinoti“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, neva „tai dar vienas akivaizdus nedraugiškos, trumparegiškos politikos Rusijos atžvilgiu pavyzdys“.
Trečiadienis, rugpjūčio 24 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Prezidentą Petro Porošenką Ukrainos Nepriklausomybės dvidešimt penktųjų metinių proga.
„Prieš ketvirtį amžiaus Ukrainos tauta vieningai nusprendė kurti nepriklausomą valstybę. Įveikdami visus Jūsų šaliai tenkančius iššūkius išsaugokite šią vienybę, nes tik taip galėsite toliau ryžtingai eiti reformų keliu, kurti skaidrias institucijas ir pateisinti būsimųjų kartų lūkesčius gyventi šiuolaikiškoje ir klestinčioje Ukrainoje“, – sakoma Prezidentės sveikinime.
Šiemet Lietuva ir Ukraina mini ir diplomatinių santykių dvidešimt penkerių metų sukaktį. Prezidentė pabrėžė, kad per šiuos metus abiejų šalių piliečiai tapo ypač artimi, o būtent abipusė žmonių parama kuria tvirčiausią pamatą sėkmingam valstybių bendradarbiavimui. Pasak šalies vadovės, Lietuva tvirtai remia Ukrainos žmones, o šiemet tai simboliškai patvirtina mūsų karių dalyvavimas Ukrainos Nepriklausomybės dienos parade.
Savo ir visos Lietuvos žmonių vardu pasveikinusi Ukrainos žmones Nepriklausomybės dvidešimt penktųjų metinių proga, Prezidentė palinkėjo Ukrainos žmonėms stiprybės, taikos ir visokeriopos sėkmės.
Informacijos šaltinis ir nuotrauka- Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą darbo vizito atvykusiu Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Šalių vadovai pirmininkavo aštuntajai Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų tarybai, kurioje aptarta Ukrainos saugumo padėtis, Minsko susitarimų įgyvendinimas, Ukrainoje įgyvendinamos svarbios teisinės ir ekonominės reformos.
„Trapios paliaubos Ukrainoje nėra taika. Ugnies nutraukimo susitarimas nuolat pažeidinėjamas, neatitraukta sunkioji karinė technika, neatkurta Ukrainos sienų kontrolė. Rusija toliau pamina tarptautinę teisę Ukrainoje, o jos demonstruojama kova su terorizmu – mažai įtikinanti. Už tai negalime mokėti Europos ir Ukrainos saugumu“, – sakė Prezidentė.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gruodžio 2 d. susitinka su darbo vizito į Lietuvą atvyksiančiu Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Šalių vadovai dalyvaus aštuntajame Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų tarybos posėdyje.
Susitikime Prezidentai aptars Ukrainos saugumo ir ekonominio savarankiškumo stiprinimą. Lietuvos – Ukrainos prezidentų taryba vyksta sudėtingu Ukrainai metu. Šalies rytuose tęsiasi karinė agresija, ugnies nutraukimo susitarimas yra nuolat pažeidinėjamas, daugėja žmogaus teisių pažeidimų okupuotame Kryme, Ukrainai grasinama ekonomine ir energetine blokada.
Prasidėjus Krymo okupacijai Vokietijos kanclerė Angela Merkel po ilgo telefoninio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu JAV prezidentui Barackui Obamai pranešė, jog ji nėra tikra, ar ponas Putinas išsaugojo ryšį su realybe. Pasak jos, jis atsidūrė kitoje realybėje.
Tąsyk V. Putinas žinisklaidai aiškino, kad rusų kariai į Krymą esą siunčiami dėl humanitarinių tikslų, o Kryme su ginklais patruliuoja savigynos būriai, kurių uniformos tik panašios į Rusijos. Esą jie nori apginti savo miestus, kad jų neištiktų Kijevo likimas, kuriame siautėjo asmenys, ruošti Lietuvoje ir Lenkijoje. Ir taip toliau.
Ukraina ketvirtadienį paskelbė nutraukianti pasirengimą lapkričio 27-29 d.d. per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje pasirašyti svarbų politinį ir prekybinį susitarimą su ES. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį apie tai pranešė ir pirmininkaujančios ES Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei telefoninio pokalbio metu, pridurdamas, kad tai lėmė Rusijos ekonominis spaudimas ir šantažas.
Per pokalbį Prezidentei buvo pranešta apie grasinimus riboti prekių importą iš Rytų Ukrainos, o tai, Kijevo skaičiavimais, galėtų atnešti milijardinius nuostolius.
