Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 13 d. (ELTA). Ukraina viršūnių susitikime Vilniuje kartu su partneriais sutrumpino savo kelią į NATO. Ir, nepaisydama kai kurių politikų kritikos, Ukrainos vyriausybė įgyvendina viršūnių susitikime pasiektus susitarimus.
Tai ketvirtadienį portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Vilniuje Ukraina kartu su partneriais sutrumpino kelią į NATO. Buvo atsisakyta reikalavimo taikyti Ukrainai narystės veiksmų planą. Įsteigta Ukrainos ir NATO taryba, kurios posėdyje Ukraina pirmą kartą sėdo prie stalo su sąjungininkais kaip būsima Aljanso narė. Taip pat buvo susitarta dėl saugumo architektūros formavimo su Didžiojo septyneto šalimis“, – sakė ministras. Petro Porošenka. EPA-ELTA nuotr.
D. Kuleba pabrėžė, kad Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime pasiektus susitarimus dėl Ukrainos kritikavo tik Rusija ir Vengrija.
„Ukrainoje (kritikuoja) Petro Porošenka. Skambant šiai kritikai, mes realizuojame Vilniuje prezidento Volodymyro Zelenskio sudarytus susitarimus dėl ginklų ir įrangos tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė jis
Ketvirtadienį Aukščiausiojoje Radoje liaudies deputatas ir buvęs prezidentas Petro Porošenka kritikavo NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus, teigdamas, kad Ukrainos valdžia dėjo nepakankamai pastangų.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 27 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paneigė gandus neva Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui pasiūlė, kad okupuotos Ukrainos teritorijos atitektų Rusijos Federacijai, praneša „Ukrinform“.
Ministras savo paskyroje feisbuke patalpino vaizdo įrašą, kuriame sakė iš karto susisiekęs su kolegomis tose valstybėse, kuriose lankėsi Kinijos atstovas. Anot D. Kulebos, nei vienas iš jų nepatvirtino, kad vyko kokios nors derybos dėl okupuotų Ukrainos teritorijų pripažinimo Rusijos naudai.
„Todėl visus raginu išlaikyti šaltakraujiškumą ir vadovautis sveiku protu. Nėra jokio reikalo elgtis emocingai ir reaguoti į kiekvieną straipsnį. Mes kontroliuojame procesą“, – pareiškė užsienio reikalų ministras.
Jis pridėjo, kad kitos šalys neveiktų be Ukrainos žinios nes santykiai su svarbiausiais partneriais grįsti pasitikėjimu.
Ministras taip pat sakė, kad Ukraina tęs dialogą su Kinija, tačiau jis remsis trimis svarbiausiais principais: pirma, bus gerbiamas teritorijos vientisumas; antra, Ukraina neužleis savo teritorijos; ir, trečia, karas nebus įšaldytas.
Anksčiau „The Wall Street Journal“ pranešė, kad savo vizito po Europą metu Kinijos specialusis atstovas Li Hui pasiūlė, kad laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos galėtų būti atiduotos Rusijai.
Kinijos specialusis pasiuntinys susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Per susitikimą su Kinijos specialiuoju pasiuntiniu Li Hui Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė savo šalies teritorinio vientisumo svarbą, trečiadienį pranešė ministerija.
D. Kuleba „išsamiai išdėstė stabilios ir teisingos taikos atkūrimo principus, pagrįstus pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, sakoma ministerijos pranešime.
Kinijos specialusis pasiuntinys antradienį atvyko į Ukrainos sostinę dviejų dienų deryboms su valdžios atstovais. Jis keliauja po Europą, pristatydamas Pekino planą išspręsti konfliktą su Rusija.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas siekia pateikti Kiniją kaip neutralią tarpininkę ir kovo mėnesį lankėsi Maskvoje. Tačiau jis neatvyko į Kyjivą ir atsisako pasmerkti Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje. Kinijos ir Ukrainos vėliavos. EPA – ELTA foto
Per susitikimą su Li Hui D. Kuleba „pabrėžė, kad Ukraina nepriima jokių pasiūlymų, susijusių su teritorijų praradimu ar konflikto įšaldymu“.
Jis gyrė Kinijos tarpininkavimo vaidmens „svarbą“, įskaitant dalyvavimą Juodosios jūros iniciatyvoje, leidusioje atnaujinti grūdų eksportą per Juodąją jūrą, ir branduolinės saugos srityje.
Abi šalys susitarė „intensyvinti dialogą svarbiausiais klausimais“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 24 d. (Ukrinform-ELTA). Aprūpinti Ukrainą moderniais naikintuvais būtų geriausia investicija į ilgalaikį Europos žemyno saugumą, todėl jai reikėtų kuo greičiau pritarti, ES užsienio reikalų tarybos posėdyje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Nėra jokių racionalių argumentų, kodėl Ukraina negalėtų gauti modernių vakarietiškų kovinių orlaivių, ir tikiu, kad šis sprendimas bus priimtas. Ukraina yra Europos gynėja. Ukrainos aprūpinimas lėktuvais F-16 bus geriausia šio dešimtmečio investicija į Europos žemyno saugumą“, – pasak Užsienio reikalų ministerijos, kalbėjo D. Kuleba.
Ministras išreiškė įsitikinimą, kad ES šalys gali atlikti pagrindinį vaidmenį priimant sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais koviniais lėktuvais ir taip pademonstruoti savo strateginę lyderystę.
„Būtina kuo greičiau pradėti mokyti Ukrainos pilotus dirbti su vakarietiškais lėktuvais, kad, kai jie bus suteikti, galėtume juos iš karto naudoti. Tai išgelbės mūsų karių ir civilių gyvybes ir užtikrins Ukrainos pranašumą ore priešo atžvilgiu“, – pažymėjo ministras.
Ministras taip pat pažymėjo, kad suteikus Ukrainai naikintuvų F-16 ir integravus Ukrainos ir kaimyninių ES šalių priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą, būtų baigta formuoti taikaus Europos dangaus infrastruktūra.
Kaip pranešama, balandžio 24 dieną Liuksemburge susitinkantys ES šalių užsienio reikalų ministrai ieško kompromiso dėl bendrų amunicijos užsakymų Ukrainai gynybos pramonės įmonėse procedūros.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Ramšteinas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis raminimais reagavo į Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos mestus kaltinimus dėl šaudmenų pirkimo. Jis kalbėjęs su D. Kuleba, jog patvirtintų, kad ES laikysis savo pažadų dėl amunicijos tiekimo, penktadienį pareiškė J. Borrellis. Skuba esą yra suprantama – ES darys viską, ką gali, kad greitai pristatytų šaudmenis.
D. Kuleba ketvirtadienį tviteryje rašė: „ES nesugebėjimas įgyvendinti savo sprendimą dėl bendro šaudmenų pirkimo Ukrainai nuvilia“. Ukraina, anot jo, „neveiklumo kainą matuoja žmonių gyvybėmis“.
Taip ministras reagavo į jau kelias savaites besitęsiančius ginčus ES, kokiomis sąlygomis ateityje galėtų būti bendrai perkama Ukrainai pažadėta amunicija. Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Kovo 20 d. ES šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai susitarė dėl bendro amunicijos pirkimo Ukrainai. Planuojama per 12 mėnesių patiekti Kyjivui milijoną artilerijos sviedinių.
Trečiadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Prancūzijos ir Lenkijos ginčą, kuris kilo, kai ES šalių ambasadoriams nepavyko pašalinti nesutarimų dėl bendrų šaudmenų pirkimo Ukrainai sutarčių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, vasario 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) dėl galimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, praneša „Ukrinform“.
„Nuo praėjusių metų rusai nužudė 231 Ukrainos sportininką ir trenerį, 15 buvo sužeisti, 28 sulaikyti, 4 laikomi dingusiais be žinios. Pradėti šį genocido karą įsakė Putinas, bet jį kariauja paprasti rusai. IOC turi atsisakyti mėginimų paslėpti Rusijos nusikaltimus po baltomis vėliavomis“, – parašė jis tviteryje.
Kaip jau buvo pranešta, IOC paskelbė pareiškimą, kuriame svarstoma galimybė leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti kitąmet Paryžiuje įvyksiančiose olimpinėse žaidynėse su neutralia vėliava.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Charkivas, sausio 10 d. (AFP-dpa-ELTA). Antradienį, kai karo krečiamame rytiniame Ukrainos Charkivo mieste viešėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Berlyną suteikti jo šalies kariuomenei tankus „Leopard“.
D. Kuleba pareiškė įsitikinimą, kad Berlynas galiausiai pristatys sunkiuosius tankus, bet perspėjo: „Kuo ilgiau užtruks priimti sprendimą, tuo daugiau žmonių žus. Kuo greičiau šis sprendimas bus priimtas, tuo greičiau šis karas baigsis Ukrainos pergale ir Europoje nebebus karo”.
„Mums reikia šių tankų, kad išlaisvintume savo miestus, kaimus ir viską, ką okupuoja Rusija“, – Charkive per spaudos konferenciją su A. Baerbock žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras. Vokiečių tankai reikalingi „apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą, išgelbėti ukrainiečius nuo nusikaltimų“, sakė jis. Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Rusijai yra okupavusi 18 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, aneksuotą 2014 metais. Ukraina yra beveik visiškai priklausoma nuo Vakarų tiekiamų ginklų. Be lengvųjų ginklų ir amunicijos, Berlynas jau pristatė sunkiųjų haubicų ir priešlėktuvinių sistemų ir pažadėjo suteikti 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 9 d. (ELTA). Ukraina dėkinga partneriams už karinę pagalbą, bet reikia daryti daugiau, kad būtų iškovota pergalė, o Europoje būtų atkurta taika ir saugumas.
Tai pirmadienį tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“.
„Ukraina yra dėkinga partneriams už karinę pagalbą, bet mes turime būti atviri vieni kitiems: niekas nepadarė pakankamai, kol ruso batai tebetrypia Ukrainos žemę. Mūsų šalies apginklavimas pergalei yra trumpiausias kelias į taikos ir saugumo atkūrimą Europoje ir už jos ribų“, – pažymėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
„Ukrinform“ primena, kad JAV šiomis dienomis oficialiai paskelbė skirianti Ukrainai dar vieną daugiau kaip 3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 26 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Didžiojo septyneto (G7) valstybes įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir perduoti Ukrainai sunkiąją ginkluotę po to, kai sekmadienį Kyjivą sudrebino Rusijos raketų sprogimai, praneša „Ukrinform“.
Apie tai ministras paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį vykstant G7 viršūnių susitikimui Vokietijos Alpėse.
„Septynerių metų ukrainietė mergaitė ramiai miegojo Kyjive, kol Rusijos sparnuotoji raketa nesusprogdino jos namų. Dar daugelis kenčia visoje Ukrainoje. G7 viršūnių susitikimas privalo atsakyti didžiausiomis sankcijomis Rusijai ir dideliu kiekiu sunkiosios ginkluotės Ukrainai. Liguistą Rusijos imperializmą reikia nugalėti“, – pabrėžė D. Kuleba, minėdamas sprogimą išgyvenusią mergaitę.
Kaip anksčiau skelbta, sekmadienio rytą Rusija paleido kelias sparnuotąsias raketas į Ukrainos sostinę. Sprogimas apgriovė devynių aukštų gyvenamąjį namą. Nelaimės metu vienas žmogus žuvo, o 4 buvo sužaloti. Gelbėtojai toliau ieško žmonių, kuriuos galėjo užgriūti nuolaužos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad antradienį Ukrainoje vykusio susitikimo su šios šalies diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba metu buvo aptarta Ukrainos perspektyva Europos Sąjungoje, finansinė ir karinė parama karo niokojamai šaliai bei tolesnės sankcijos Rusijai.
„Susitikimas – tai pirmiausiai politinės paramos išraiška: paremti ir dar sykį pasakyti, kad Lietuvos parama Ukrainai yra šimtaprocentinė visais būdais, kuriais mes galime, kiek tik mūsų jėgos leidžia mes padėsime savo broliams ir sesėms Ukrainoje, kovojantiems žūtbūtinę kovą“, – Eltai savo vizito į Ukrainą tikslą paaiškino G. Landsbergis.
Ministras teigia, kad susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba metu buvo aptarta ir tolesnė karinė bei finansinė parama Ukrainai.
„Aptarėme konkrečius poreikius, ką galime padaryti, kokiuose formatuose iškelti klausimus apie tai, ko reikia Ukrainai. Lietuvos indėlis, aišku, yra pripažintas ir yra suprantama, kad objektyviai mūsų galimybės galbūt yra ribotos, bet mūsų diplomatinės galimybės visą laiką dar gali padaryti ir daugiau, siekiant kitus paraginti padėti Ukrainai“, – akcentavo ministras.
G. Landsbergis taip pat pažymi, kad susitikimo metu buvo aptarti ir veiksmai dėl tolesnių sankcijų Rusijai.
„Sutarėme, kad tikrai tai turi būti daroma toliau. Ir ne iki galo mus įtikina, kad jau yra padaryta pakankamai, V. Putinas toliau turi vis dar resursus, kuriais finansuoja savo karą prieš Ukrainą, ir reikia tuos resursus jam mažinti“, – sakė jis.
Ministras taip pat teigia, kad susitikimo su D. Kuleba metu taip pat buvo aptartas ir Ukrainos narystės ES klausimas.
„Sutarėme lygiai taip pat, kad jokiu būdu Ukrainos kreipimasis, prašymas priimti negali būti padėtas į stalčių ir kad po dienų Versalyje turi sekti istoriniai sprendimai Europos Komisijoje“, – akcentavo jis.
G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad tolesnė Ukrainos narystės ES perspektyva šiuo metu sprendžiama Europos Komisijoje.
„Dabar kamuolys yra Europos Komisijos rankose ir turime sulaukti labai aiškių atsakymų, kokius žingsnius jie toliau numato. Tai iš tikrųjų valstybių vadovai sutarė dėl tolesnių žingsnių Versalyje ir dabar tiesiog labai primygtinai laukiame, kad Europos Komisija toliau savo žingsnius žengtų“, – teigė politikas.
ES atsiranda sankcijų Rusijai nuovargis
G. Landsbergis, paprašytas įvertinti ES valstybių pasiryžimą griežtinti sankcijas Rusijai, pripažįsta, kad kai kurios valstybės jau pradeda jausti sankcijų Rusijai nuovargį. Visgi ministras pabrėžia, kad tai dar tik kelionės pradžia. Pasak jo, vienas iš svarbių tolesnių svarbių sankcijų žingsnių – sprendimas iš Rusijos nebepirkti iškastinių resursų.
„Šiek tiek pastebime, kad yra tokio sankcijų nuovargio, ir kai kuriems, atrodo, dar net maratono neįpusėjus pirmuosius kilometrus bėgti tarsi pradeda trūkti kvapo. Tai man norisi pasakyti, kad kelionė dar tikrai yra ilga ir dar padaryti reikia daug ką. Ir vienas iš žingsnių yra būtent iškastinių resursų pirkimo iš Rusijos atsisakymas“, – akcentavo ministras.
Jis pabrėžia, kad norint atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, yra būtinas labai aiškus didžiųjų ES valstybių apsisprendimas.
„Reikia ieškoti alternatyvių energijos šaltinių apskritai, pereiti prie žaliosios energijos greičiau, negu tai buvo planuota anksčiau padaryti, arba bent jau trumpuoju laikotarpiu ryžtingai ieškoti kitų tiekėjų toms energijoms sritims, kurios mums dabar yra reikalingos – pirmiausiai naftai ir dujoms“, – sakė G. Landsbergis.
Dauguma apklaustų Ukrainos ekspertų įsitikinę, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas bus pasirašytas lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiančiame ES Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime.
Tarp priežasčių, kurios sutrukdytų Ukrainai pasirašyti šį susitarimą ekspertai mini ES iškeltų sąlygų neįvykdymą, Rusijos pasipriešinimą, nenumatytus atvejus, galimas provokacijas, kai kurių ES valstybių pasipriešinimą. Ekspertai neabejoja, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo pasirašymas priklausys ir nuo buvusios premjerės Julijos Tymošenko klausimo.
