Ciklonas Hilary sustiprėjo iki ketvirtosios kategorijos uragano. EPA-ELTA nuotr.
Majamis, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Atogrąžų ciklonas Hilary prie šiaurės vakarinės Meksikos pakrantės sustiprėjo iki ketvirtosios kategorijos uragano iš penkių. Tai „didelis ir galingas“ uraganas, judantis Meksikos Žemutinės Kalifornijos valstijos ir JAV Kalifornijos valstijos pietinės dalies link, pranešė JAV uraganų centras Majamyje. Anot amerikiečių žiniasklaidos, Kalifornijoje pirmą kartą valstijos istorijoje paskelbtas perspėjimas dėl audros.
JAV pietvakariuose liūtys savaitgalį gali sukelti „retus ir pavojingus potvynius“, įspėjo JAV uraganų centras. Hillary būtų pirmasis atogrąžų ciklonas, smogęs Kalifornijai nuo 1939 metų. Tada žuvo dešimtys žmonių, nes regiono gyventojai nebuvo pakankamai pasirengę stichijai. Prognozuojama, kad uraganas Meksikos Žemutinės Kalifornijos pusiasalį užgrius sekmadienį. Hilary vėjo stiprumas pasiekė 230 km/h greitį. Vis dėlto tikimasi, kad vėjas nuo šeštadienio ims rimti. Iki sekmadienio popietės Hilary gali susilpnėti iki atogrąžų audros. Institucijos įsopėjo, kad smarkios liūtys gali sukelti potvynius.
Uraganų sezonas Ramiajame vandenyne prasideda gegužės 15 d., o Atlante – birželio 1 d. ir abiejuose regionuose lapkričio 30 d. skelbiamas pasibaigusiu. Atogrąžų audros susiformuoja virš šiltų vandenynų vandenų. Smarkių audrų tikimybę didina klimato kaita. Apie uraganą kalbama, kai vėjo stiprumas yra 119 km/h ir didesnis.
Kanados vėliava
Otava, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Uraganas „Fiona“ šeštadienį pasiekė sausumą – rytinę Kanados Naujosios Škotijos provinciją, pranešė JAV nacionalinis uraganų centras (NHC), jis atnešė vėjus, kurių didžiausias greitis siekė 144 km per valandą, ir smarkias liūtis.
NHC teigimu, audra, kaip „galingas uragano jėgos ciklonas“, paveiks daugelį rytinės Kanados vietovių. Kanada įspėjo apie atšiaurias oro sąlygas didžiojoje jos rytinės pakrantės dalyje. Pasak Kanados uraganų centro (CHC), apie didelio greičio vėjus pranešta Naujojoje Škotijoje, Princo Edvardo saloje, Magdalenos salose ir pietvakarių Niufaundlende. Naujojoje Škotijoje ir Princo Edvardo saloje užregistruota iki 125 mm kritulių, pranešė CHC, „didelė tikimybė“, kad audros kils Naujojoje Škotijoje, Šv. Lauryno įlankoje ir vakarinėje Niufaundlendo dalyje.
„Tai tikrai bus istorinis ekstremalus įvykis Rytų Kanadoje“, – prieš audrai pasiekiant sausumą žurnalistams sakė CHC meteorologas Bobas Robichaudas. „Tai didžiulis uraganas (…) tad mažai tikėtina, kad jis nusilptų“, – sakė jis. Naujosios Škotijos valdžia įspėjo, kad gali nutrūkti elektra, ir patarė žmonėms likti namuose ir turėti atsargų mažiausiai 72 valandoms.
Prieš tai „Fiona“ praslinko pro Bermudus, šioje Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje siautėjo stiprūs vėjai, bet apie žuvusius žmones ar didelę žalą nepranešta, nes audra praskriejo maždaug už 100 mylių į vakarus nuo salos. Dalis gyventojų penktadienio vakarą liko be elektros, bet jos tiekimas greitai buvo atkurtas daugelyje vietovių.
Uraganai gana dažni mažytėje vos 54 kv. km ploto saloje, kurioje gyvena maždaug 64 tūkst. žmonių, vienoje atokiausių vietų pasaulyje, artimiausia kaimyninė šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug už 640 mylių. Bermudai, kurių ekonomiką skatina tarptautiniai finansai ir turizmas, yra turtingi lyginant su dauguma Karibų jūros šalių, pastatai ten statomi pagal griežtus planavimo įstatymus, kad atlaikytų audras. Kai kurie jas atlaiko šimtmečius.
Anksčiau šią savaitę Puerto Rike „Fiona“ pasiglemžė keturis žmones, pranešė JAV žiniasklaida, vienas žmogus žuvo Prancūzijos užjūrio Gvadelupos departamente, dar vienas – Dominikos Respublikoje. Prezidentas Joe Bidenas paskelbė nepaprastąją padėtį Puerto Rike, JAV teritorijoje, vis dar neatsigavusioje po uragano „Maria“, praūžusio prieš penkerius metus. Dominikos Respublikos prezidentas Luisas Abinaderis tris rytines provincijas paskelbė nelaimės zonomis.
Uraganas. EPA-ELTA nuotr.
Majamis, rugsėjo 2 d. (dpa-ELTA). Atogrąžų audra „Danielle“ tapo pirmuoju šių metų sezono Atlanto uraganu JAV. Nacionalinis uraganų centras Majamyje penktadienį pranešė, kad uraganas šiuo metu yra už 1 400 km į vakarus nuo Azorų, o jo vėjo greitis siekia iki 120 km/h.
Tačiau jis juda labai lėtai vakarų kryptimi – tik maždaug 2 km/h. Pavojaus toli esančioms pakrantės teritorijoms, ekspertų teigimu, nėra.
Dėl klimato šilimo orams tampant vis labiau ekstremaliais, JAV ekspertai prognozuoja intensyvų uraganų sezoną, kuris paprastai trunka nuo vasaros iki lapkričio pabaigos. Uraganų centras rugpjūčio pradžioje skelbė, kad iki dešimties audrų gali sustiprėti iki uragano ir kad pusė jų gali pasiekti trečią ar dar aukštesnę kategoriją.
Audra Europoje. EPA – ELTA foto
Varšuva/Praha, sausio 30 d. (dpa-ELTA). Audra Lenkijoje ir Čekijoje nusinešė po vieną gyvybę ir padarė didelių nuostolių.
Sekmadienį Šiaurės Lenkijos Pamario vaivadijoje žuvo 27 metų vyras, kai ant jo automobilio užvirto medis. Per nelaimę dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Visoje Lenkijoje ugniagesiai tūkstančius kartų vyko į iškvietimus, kad nuo kelių pašalintų išvirtusius medžius ar sutvirtintų stogus. Dėl apgadintų elektros perdavimo laidų 680 000 namų ūkių liko be elektros energijos.
Čekijoje netoli Prahos pramoniname rajone dėl vėjo griuvo penkių metrų aukščio mūro siena ir užvertė du darbininkus. Vienas jų žuvo vietoje, kitas dėl kaulų lūžių nuvežtas į ligoninę. Policija pradėjo tyrimą.
Ir Čekijoje vėjas išvartė daug medžių. Be elektros liko daugiau kaip 30 000 namų ūkių. Vėlavo traukiniai, kai kurie reisai buvo atšaukti. Kalnuose vėjas sustiprėjo iki uraganinio.
Stiprus vėjas apsunkino ir sandėlio Mlada Boleslave už 50 km nuo Prahos gesinimo darbus. Daugiau kaip šimtas ugniagesių čia daug valandų gesino liepsnas. Nuostoliai vertinami daugiau kaip 40 mln. eurų.
Audros padariniai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, penktadienį Lietuvoje užfiksuotų labai stiprių vėjo gūsių ir perkūnijos nuostoliams atlyginti jau rezervuota 120 tūkst. eurų. Anot bendrovės ekspertų, skaičiai dar tikrai augs – prognozuojama pasiekti ir 300 tūkst. eurų sumą nuostoliams padengti.
Iš ketvirtadienio į penktadienį Lietuvoje itin pakilo vėjas (iki 25 m/s) ir smarkūs vėjo gūsiai niokojo žmonių turtą.
„Dėl nuostolių į „Lietuvos draudimą“ kreipiasi žmonės iš visos Lietuvos, tačiau dominuoja didieji miestai. Taip pat svarbu paminėti, kad pirmiausia stiprūs vėjo gūsiai pasiekė pajūrį, vėliau keliavo per visą Lietuvos teritoriją“, – sako „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Anot jo, bendrovės duomenys rodo, kad per penktadienį į bendrovę jau kreipėsi klientai, kurių patirtiems nuostoliams atlyginti jau rezervuota 120 tūkst. eurų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad toks stiprus vėjas Lietuvoje išliks visą penktadienį iki pat šeštadienio pietų. Taigi nuostoliai dar gali augti, tad gyventojai turėtų apsaugoti savo turtą.
„Paskutinės didesnės audros buvo fiksuotos praėjusių metų spalio 12 ir rugpjūčio 16 dienomis. Tada nuostoliai siekė taip pat nemažas sumas – spalio mėnesį – 150 tūkst. eurų, o rugpjūčio mėnesį tada išmokėjome 220 tūkst. eurų nuostoliams padengti“, – sako A. Juodeikis.
Svarbu saugoti daiktus greta namų bei transporto priemones
„Labai svarbu prirakinti bet kokius lauko baldus arba juos įnešti į vidų, kad būtų apsaugotos namų sienos bei langai nuo skraidančių sunkių daiktų. Didelis vėjas pakelia vazonus, batutus, lauko baldus, kurie gali išmušti namų langus, sugadinti automobilius – jūsų ir kaimynystėje esančius. Taip pat būtina saugoti automobilius ir nestatyti jų po dideliais, senais medžiais“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas. Po audros. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas, skubėti saugoti turtą. Jei yra galimybė – mažinti nuostolį. Tuomet labai svarbu nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. Registruoti įvykius „Lietuvos draudime“ klientai gali naudojantis savitarnos svetaine „SavasLD“.
„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia draudimo bendrovė šalyje, savo paslaugas teikianti daugiau nei 588 tūkstančiams privačių ir verslo klientų. Bendrovė užima didžiausią ne gyvybės draudimo rinkos dalį šalyje ir turi daugiau nei 1000 darbuotojų komandą visoje Lietuvoje. „Lietuvos draudimas“ yra ne kartą pripažintas Geriausiu darbdaviu Baltijos šalyse.
Filipinuose taifūno „Rai” aukų skaičius išaugo iki 375. EPA-ELTA nuotr.
Manila, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Stipriausio šiais metais Filipinus nusiaubusio taifūno aukų skaičius pirmadienį išaugo iki 375, o išgyvenusieji desperatiškai maldavo skubiai tiekti geriamąjį vandenį ir maistą.
Filipinų Raudonasis Kryžius pranešė, kad pakrančių teritorijos atrodo „kaip po karo“, kai galingas taifūnas „Rai“ namus, ligonines ir mokyklas „sudraskė į gabalus“.
Audra plėšė stogus, vertė medžius, išvartė betoninius elektros stulpus, sulaužė į gabalus medinius namus, sunaikino pasėlius ir užtvindė kaimus – tai paskatino palyginimus su 2013 metais galingo taifūno „Haiyan“ padaryta žala.
„Mūsų padėtis visiškai beviltiška“, – sakė Ferry Asuncionas, gatvės prekeivis nuo audros smarkiai nukentėjusiame pajūrio mieste Surigao. Gyventojams skubiai reikia „geriamojo vandens ir maisto“, sakė jis.
Per naujausią salyną ištikusią stichinę nelaimę žuvo mažiausiai 375 žmonės, 56 laikomi dingusiais be žinios, dar 500 žmonių sužeista, pranešė šalies policija.
Ketvirtadienį šalį užgriuvus uraganui „Rai“, iš savo namų ir pajūrio kurortų pabėgo daugiau kaip 380 tūkst. žmonių.
Viena iš labiausiai nukentėjusių salų – Boholas, garsėjantis paplūdimiais, „Šokoladinėmis kalvomis“ ir mažaisiais primatais ilgakulniniais. Joje žuvo mažiausiai 94 žmonės, feisbuke pranešė provincijos gubernatorius Arthuras Yapas.
Boholo pakrantės Ubėjaus miestas paskelbtas katastrofos zona, ten daug medinių namų sulyginti su žeme, sunaikinti žvejų laivai.
„Rai“ užklupo Filipinus pavėlavęs į taifūnų sezoną – dauguma ciklonų susiformuoja liepos-spalio mėnesiais.
Mokslininkai jau seniai perspėjo, kad dėl žmogaus veiklos nulemtos klimato kaitos pasauliui šiltėjant taifūnai darosi vis galingesni ir greičiau stiprėjantys.
Filipinus, kurie priskiriami prie labiausiai klimato kaitos poveikio pažeidžiamų valstybių, kasmet užklumpa vidutiniškai 20 uraganų, kurie paprastai sunaikina derlių, namus ir infrastruktūrą jau ir taip nuskurdusiose vietovėse.
2013 metais praūžęs taifūnas „Haiyan“ buvo pati stipriausia kada nors sausumą pasiekusi audra, per kurią žuvo arba dingo be žinios daugiau kaip 7 300 žmonių.
Taifūno „Rai” aukų skaičius Filipinuose išaugo iki 99. EPA-ELTA nuotr.
Manila, gruodžio 19 d. (AFP-ELTA). Šiais metais Filipinams smogusio stipriausio taifūno aukų skaičius išaugo iki 99, sekmadienį pranešė pareigūnai, kai pagalbos komandos pasiekė nuniokotas vietoves ir atgabeno maisto, vandens bei kitų atsargų.
Daugiau nei 480 tūkst. žmonių buvo priversti palikti namus dėl taifūno „Rai“, kuris sugriovė namus, apgadino pastatus ir nutraukė elektros bei ryšių linijas šalies centrinėse ir pietinėse provincijose, pranešė nacionalinė nelaimių likvidavimo agentūra.
Pasak vietos oro linijų, į nukentėjusias vietoves atskraidinta pagalba, taip pat gydytojai savanoriai, gelbėtojai ir kitos greitosios pagalbos komandos.
Populiarios turistų lankomos centrinės Boholo provincijos gubernatorius Arthuras Yapas savo oficialiame feisbuko puslapyje sakė, kad nuniokotos salos merai iki šiol pranešė apie 63 mirtis savo miestuose. Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, bendras užregistruotų mirčių skaičius padidėjo iki 99. Bet greičiausiai aukų skaičius didės, nelaimių valdymo agentūroms vertinant visą žuvusiųjų ir sugriovimų mastą didžiuliame salyne.
Tūkstančiai kariškių, policijos, pakrančių apsaugos ir ugniagesių darbuotojų dislokuoti vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus labiausiai nukentėjusiose vietovėse. Pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno laivai pasiųsti gabenti maistą, vandenį ir medicinos reikmenis, sunkioji technika, pavyzdžiui, ekskavatoriai ir krautuvai, padeda valyti kelius, užverstus nuvirtusių elektros stulpų ir medžių.
Labdaros organizacijos ir greitosios pagalbos tarnybos prašo aukoti. Iš lėktuvo apžvelgus žalą kai kuriose vietovėse Bohole, garsėjančiame savo paplūdimiais, banguojančiomis „Šokolado kalvomis“ ir mažyčiais primatais ilgakulniniais, matyti, kad „mūsų žmonės labai nukentėjo“, sakė A. Yapas.
Filipinai po taifūno siautėjimo. EPA – ELTA foto
Manila, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 12 žmonių žuvo per stipriausią šiais metais Filipinams smogusį taifūną, penktadienį pranešė nelaimių likvidavimo agentūra. Salyne siautėjusi audra išvertė medžius, nuvertė elektros stulpus ir užliejo kaimus.
Daugiau nei 300 tūkst. žmonių pabėgo iš namų ir pajūrio kurortų, kai taifūnas „Rai“ užklupo pietinius ir centrinius šalies regionus, kai kuriose vietose nutraukė komunikacijas ir nuplėšė pastatų stogus.
„Rai“ buvo supertaifūnas, kai ketvirtadienį įsiveržė į Siargao salą – maksimalus vėjo greitis siekė 195 kilometrus per valandą. Penktadienį vėjo greitis sulėtėjo iki 150 kilometrų per valandą, pranešė sinoptikai.
Nacionalinės nelaimių agentūros vykdomasis direktorius Ricardo Jaladas sakė, kad per audrą, nuniokojusią Visajus ir pietinę Mindanao salą bei smogusią populiariai turistų lankomai Palavano salai, žuvo 12 žmonių. Dar septyni laikomi dingusiais, du sužeisti, pridūrė jis.
„Visi pastatai smarkiai apgadinti, įskaitant provincijos nelaimių biurą. Atrodo, tarsi į jį būtų pataikiusi bomba“, – sakė ABS-CBN korespondentas Dennisas Datu iš smarkiai nukentėjusio Surigao miesto, esančio Mindanao salos šiauriniame pakraštyje. D. Datu sakė, kad pagrindinius kelius, vedančius į pakrantės miestą, atkirto nuošliaužos, nuvirtę medžiai ir išversti elektros stulpai.
Daugiau nei 300 tūkst. žmonių skubiai ieškojo prieglobsčio, taifūnui atūžus per Ramųjį vandenyną ir įsiveržus į šalį, pranešė agentūra.
Maždaug 18 tūkst. žmonių dar negrįžo namo
Visoje šalyje atšaukta daugybė skrydžių, dešimtys uostų laikinai uždaryti, nes meteorologijos biuras perspėjo, kad kelių metrų aukščio audros bangos gali sukelti „gyvybei pavojingus potvynius“ žemose pakrantės vietose. R. Jaladas sakė, kad buvo apgadintas antras judriausias šalies oro uostas Sebu, skrydžiai sustabdyti.
Filipinai, laikomi viena iš labiausiai klimato kaitos padarinių pažeistų pasaulio šalių, kasmet patiria vidutiniškai 20 audrų ir taifūnų, paprastai sunaikinančių derlių, namus ir infrastruktūrą jau ir taip nuskurdusiose vietovėse.
JAV tornado aukų – 78. EPA-ELTA. nuotr.
Frankfortas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 64 žmonės žuvo Kentukyje per pražūtingus tornadus, palikusius nuniokojimo pėdsaką visoje JAV valstijoje, pirmadienį pranešė gubernatorius, o kitose valstijose patvirtinta, kad žuvo 14 žmonių.
Po dviejų dienų, kai smogė tornadai, pareigūnai vis dar stengiasi nustatyti aukų skaičių, o gelbėtojai skinasi kelią per tūkstančių apgadintų ar sugriautų namų ir pastatų griuvėsius.
„Neabejotinai bus daugiau (žuvusiųjų). Manome, kad jų tikrai bus daugiau nei 70, o gal net 80“, – sakė Kentukio gubernatorius Andy Beshearas.
Tūkstančiai žmonių liko be pastogės per audrą, kurią A. Beshearas apibūdino kaip didžiausią kada nors užregistruotą valstijoje. Maždaug 105 žmonių Kentukyje pasigendama, „gali praeiti savaitės, kol turėsime galutinius skaičius, kiek žuvo žmonių ir kokia padaryta sugriovimų žala“, sakė jis. JAV tornado aukų skaičius pasiekė 78 ir dar tikriausiai didės. EPA-ELTA. nuotr.
A. Beshearas sakė, kad nuolaužų kalnai išsibarstė keliuose miestuose ir miesteliuose, krito daug gyvulių. Nukentėjo bendruomenės dar penkiose kitose valstijose, kur tornadai siautėjo naktį iš penktadienio į šeštadienį, o JAV prezidentas Joe Bidenas tai apibūdino kaip „vieną didžiausių“ audrų Amerikos istorijoje.
Tornadai už Kentukio ribų nusinešė mažiausiai 14 žmonių gyvybes, įskaitant šešis naktinės pamainos darbuotojus „Amazon“ sandėlyje pietiniame Ilinojaus Edvardsvilio mieste, kur jie apdorojo užsakymus prieš Kalėdas. J. Bidenas paskelbė Kentukyje katastrofą, o tai leido nukreipti papildomą federalinę pagalbą atkūrimo pastangoms.
Pareigūnai pranešė, kad pirmadienį 28 500 Kentukio klientų vis dar buvo be elektros.
Uraganas. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, gruodžio 11 d. (ELTA). Mažiausiai 50 žmonių galėjo žūti, kai naktį į šeštadienį vakarinę Kentukio valstijos dalį užgriuvo tornadas. Tai televizijos kanalui CBS pareiškė šio JAV regiono gubernatorius Andy`is Beshearas.
„Mūsų manymu, dėl šios nelaimės žuvusių žmonių skaičius viršys 50, jis gali priartėti prie 70 ar 100“, – sakė Kentukio valstijos vadovas.
Tornadas daugiausia žalos padarė Meifildo miestui, kur dėl stichijos šėlsmo įgriuvo fabriko stogas.
A.Beshearas pranešė, kad iki vidurnakčio valstijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Ieškoti žmonių ir šalinti tornado padarinius pasitelkta nacionalinė gvardija.
Anot gubernatoriaus, praūžęs tornadas buvo stipriausias per visą valstijos istoriją.
Penktadienį Amerikos meteorologai įspėjo apie tornado pavojų kai kuriose Arkanzaso, Kentukio ir Ilinojaus valstijų apygardose.
Uraganas Ida gali tapti brangiausia visų laikų stichija. EPA-ELTA nuotr.
Uraganas Ida gali tapti brangiausia visų laikų orų stichija. „Yra galimybė, kad ekonominiai nuostoliai bus didesni nei po Katrinos“, – trečiadienį Ženevoje sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) generalinis sekretorius Petteris Taalas. Ida sekmadienį kaip 4 kategorijos uraganas smogė JAV pietrytinei pakrantei – praėjus lygiai 16 metų po Katrinos siautėjimo tame pat regione. Vėliau jis susilpnėjo iki tropinio viesulo.
Sugriovimų mastus Luizianos ir Misisipės valstijose kol kas sunku įvertinti. Žuvo mažiausiai keturi žmonės. Tačiau žinybos spėja, kad aukų bus daugiau. Kilo dideli potvyniai, daugiau kaip milijonas namų ūkių Luizianoje liko be elektros energijos.
Iki šiol brangiausia orų sąlygota katastrofa buvo laikomas uraganas Katrina. Jis 2005-aisiais nuniokojo didelę dalį Naujojo Orleano, žuvo daugiau kaip 1 800 žmonių. WMO duomenimis, Katrinos padaryti ekonominiai nuostoliai siekė beveik 164 mlrd. dolerių.
Antroje ir trečioje brangiausių orų stichijų vietoje yra uraganai Harvey‘is ir Maria, 2017 metais padarę žalos už 97 mlrd. ir beveik 70 mlrd. dolerių.
P. Taalas atkreipė dėmesį į didelę uragano Ida žalą Luizianos elektros tinklams. Laimei, dėl patobulintos išankstinio perspėjimo ir apsaugos nuo potvynių sistemos bei savalaikės evakuacijos pavyko išgelbėti daug žmonių gyvybių. „Gera žinia yra tai, kad aukų skaičius, lyginant su Katrina, yra daug mažesnis“, – pabrėžė P. Taalas.
Medis išlaužtas. Slaptai.lt nuotr.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šią savaitę apžiūrėjo miškus ir įvertino savaitgalį didelio vėjo bei lietaus padarytą žalą – iš viso buvo išversta ir išlaužyta beveik 10 000 kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote. Labiausiai nukentėjo miškai Biržų, Kazlų Rūdos ir Švenčionėlių regioniniuose padaliniuose, pastarajame išversta didžioji dalis medžių – per 5000 kubinių metrų. Stiprus vėjas niokojo ir privačius miškus.
„Nors savaitgalį praėjusi audra nebuvo tokia smarki, kaip „Laura“ ar „Ervinas“, tačiau kiekvienas išverstas ar išlaužytas medis – praradimas mūsų miškams. Dabar mūsų miškininkai kuo skubiau tvarkys vėjavartas ir vėjalaužas, kad išverstuose, nulaužytuose medžiuose neatsirastų kenkėjų židinių. Nusilpusius medžius puola kamienų kenkėjai – žievėgraužiai, išsiritusi nauja karta užpuola ir sveikus medžius“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė.
Labiausiai, kaip nurodoma VMU pranešime, Lietuvoje nukentėjo spygliuočiai – daugiausiai pušys. Kadangi pušies šaknis yra stipri ir įsiskverbus giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl pušis dažniausiai lūžta per pusę.
Ketvirtadienį Švenčionėlių regioninio padalinio miškininkai, Labanoro regioninio parko bei Valstybinės miškų tarnybos atstovai vietoje dar kartą apžiūrės išlaužytus medynus ir nuspręs, kaip efektyviausiai juos tvarkyti.
Miškininkai prisimena ir pernai kovą praūžusią audrą „Laurą“, kuri pridarė kur kas didesnės žalos. Tąkart suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. kub. m išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.
VMU primena, kad 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kub. m medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.
2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kub. m medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių).
Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kub. m (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. kub. m (60 proc. metinių kirtimo apimčių). Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių.
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kub m medienos. Labiausia nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius, primenama VMU pranešime.
JAV pietinę pakrantę pasiekė uraganas „Delta“. EPA-ELTA nuotr.
Luizianos pakrantę pasiekė uraganas „Delta“, atnešdamas nuožmius vėjus ir keldamas „gyvybei grėsmingų“ štorminių potvynių riziką.
„Delta“ tapo jau 10-ąja didele audra, šiemet pasiekusia JAV. Meteorologų teigimu, toks skaičius – rekordinis. Iki 100 km/h greičio vėjus atsinešdamas 2 kategorijos uraganas penktadienį smogė netoli Luizianos valstijos Kreolio miesto. Jis šeštadienį susilpnėjo iki tropinės audros.
„Žalą sukeliantys vėjai ir gyvybei grėsmingi štorminiai potvyniai toliau stebimi kai kuriose pietų Luizianos dalyse“, – sakė Nacionalinis uraganų centras (NHC), pridurdamas, kad viena stebėjimo stotis pranešė, jog vieno štorminio potvynio vandens lygis nuo žemės siekė 2,4 metro.
„Delta“ šeštadienį visoje valstijoje sukėlė elektros energijos tiekimo sutrikimų.
Pietvakarių Luizianos miestui Leik Čarlzui dar visai neseniai, rugpjūčio 20 dieną, smogė uraganas „Laura“. Penktadienį, artėjant „Delta“ ir nuolatos lyjant lietui, miesto gatvės buvo ištuštėjusios.
Miestas vis dar bando atsigauti nuo „Laura“, kuris buvo stipresnis, 4 kategorijos uraganas plėšė namų stogus bei su šaknimis rovė medžius. Miesto gatvės iki šiol nusėtos įvairių nuolaužų.
JAV Floridos valstija ruošiasi audrai „Isaias“, kuri greičiausiai sekmadienį smogs pietinei pakrantei. Nacionalinis uraganų centras įspėjo dėl liūčių ir potvynių dalyje valstijos. Jau sekmadienio rytą išmatuotas iki 110 km/h vėjo greitis. Prieš tai audra siautėjo Bahamose, Dominikos Respublikoje ir Puerto Rike.
Floridos link artėjanti „Isaias“ susilpnėjo iki tropinės audros. Tačiau uraganų centras perspėjo, kad stichija gali vėl sustiprėti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė ekstremalią padėtį, kad būtų galima skirti federalinių lėšų ekstra atveju. Palm Byčo regione paskelbta rekomendacija gyventojams evakuotis.
Audra Floridai reiškia papildomą naštą per koronaviruso pandemiją. Florida po Kalifornijos yra antra daugiausiai infekcijos atvejų registravusi JAV valstija. Tiesa, Kalifornija turi dvigubai daugiau gyventojų.
Šeštadienį Floridoje registruotos 179 naujos mirtys nuo Covid-19. Bendras mirusiųjų skaičius viršijo 6 800. Dėl stiprių vėjų teko uždaryti palapines, kuriose atliekami koronaviruso testai.
1 kategorijos uraganas šeštadienį siautėjo Bahamose, jo vėjo stiprumas siekė iki 136 km/h. Dominikoje audra pražudė mažiausiai vieną žmogų, čia iš krantų išsiliejo upės. Puerto Rike kilo potvyniai, virto medžiai ir elektros perdavimo stulpai. Tūkstančiai žmonių buvo likę be elektros energijos.
Praūžusi audra pridarė nuostolių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kovo mėnesį Lietuvai smogusi audra „Laura“ ir birželio tropinius karščius lydėjusios gūsingų vėjų, liūčių bei krušų bangos verčia fiksuoti liūdnus rekordus. Vien per birželį draudikai užfiksavo beveik tiek pat gamtos stichijų sukeltų žalų kaip per visus praėjusius metus.
Audrų nuostoliams atlyginti skirtų lėšų suma šiemet irgi bus rekordinė per pastarąjį dešimtmetį, sakoma draudimo bendrovės BTA pranešime.
„Per šešis mėnesius mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau patyrė beveik 1000 įvykių – 20 proc. šių atvejų nukentėjo transporto priemonės, 80 proc. – kitas turtas. Tuo tarpu per visus 2019 metus analogiškų atvejų, kilusių dėl gamtos stichijų, buvo užfiksuota dvigubai mažiau – kiek daugiau nei 400“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.
Vien per birželio mėnesį draudiminių įvykių, susijusių su nukentėjusiu gyventojų ar įmonių turtu, draudimo bendrovė teigia užfiksavusi beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus – per 400. Keleriopai išaugo ir audrų padariniams atlyginti skirtų lėšų suma. Pernai gamtos stichijų nuostoliams kompensuoti bendrovė skyrė 670 tūkst. eurų, o per pirmąjį 2020 m. pusmetį klientams jau išmokėta 577 tūkst. eurų, dar 732 tūkst. eurų rezervuota tebevertinamų įvykių žaloms atlyginti.
Pasak K. E. Karpovos, pagal audrų ir jų sukeltų žalų skaičių 2020 metai neabejotinai bus rekordiniai nuo pat 2005-ųjų, kai draudikams teko kompensuoti milijonines sausio mėnesį praūžusio uragano „Ervinas“ žalas gyventojų bei įmonių turtui. Palyginimui: pernai gamtos stichijos tapo 18 proc. visų BTA užfiksuotų turto draudiminių įvykių priežastimi, o šiemet šis skaičius išaugo iki 30 procentų.
„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir krušų sukeltų atvejų padaugėjo beveik visuose šalies regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje jų užfiksuota beveik 3 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Tik Dzūkijoje draudiminių įvykių skaičius augo kiek kukliau. Itin marga šiemetinė draudiminių įvykių geografija byloja, kad kone visų regionų gyventojai savo turto apsauga turėtų rūpintis dar atsakingiau nei ankstesniais metais“, – sako K. E. Karpova.
BTA ekspertai rekomenduoja gyventojams atidžiai sekti orų prognozes, o artėjant audrai susinešti lauke paliktus baldus, vazonus, indus, įrankius, kepsnines, žoliapjoves, drabužių džiovyklas, batutus. Būtina patikrinti, ar nepaliktos atviros namų, balkono, terasos durys. Siaučiant gūsingam vėjui reikėtų sandariai užsidaryti langus bei stoglangius.
Griaudžiant bei žaibuojant privalu pasirūpinti, kad patalpose būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai bei nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.
„Deja, net ir maksimalus dėmesys asmeniniam ir turto saugumui neduos šimtaprocentinės garantijos, jog išvengsime gamtos stichijų sukeltų nuostolių. Juolab kad kai kurį turtą apsaugoti yra sunku – šiais metais užfiksavome itin daug atvejų, kai kruša, smarkus lietus ar vėjas sugadino stogų bei sienų dangą, išdaužė stoglangius, langus. Apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų galima tik iš anksto pasirūpinus turto draudimu, kurio apsauga galioja ne tik gamtos stichijų, bet ir vagysčių, gaisrų, turto suniokojimo ar apgadinimo atvejais“, – sako draudimo ekspertė.
Pasak K. E. Karpovos, nors apsidraudusiems klientams taip pat tenka sugaišti laiko bei pastangų atkuriant suniokotą aplinką, bet draudimo apsauga bent jau kompensuoja materialinius nuostolius bei leidžia sumažinti patiriamą stresą.
Europoje siaučianti stipri audra sutrikdė keliones. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės vakarų Europoje siautėjanti stipri audra „Ciara“, atnešusi uraganinio stiprumo vėjus, sutrikdė keliones. Dėl audros pirmadienį buvo atšaukta šimtai skrydžių, traukinių ir keltų reisų.
Audra atkeliavo iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kur tūkstančius namų paliko be elektros energijos. Didžiojoje Britanijoje vis dar išlieka pavojus, įspėjama dėl stiprių vėjų, smarkių liūčių, sniego ir potvynių. Didžiausias šalyje vėjo greitis – 150 km/h buvo užfiksuotas Aberdarono kaime Velse.
Tuo metu atskirose šiaurės Prancūzijos dalyse paskelbtas oranžinis pavojaus lygis. 130 000 namų liko be elektros energijos. Audra vertė medžius ir elektros stulpus 31-ame Prancūzijos departamente.
Belgijoje taip pat galioja oranžinis pavojaus lygis, atšaukta apie 60 skrydžių į ir iš Briuselio. Sostinėje audra vertė medžius ir pastolius, bet apie sužeistus žmones nepranešama.
Apie atšauktus skrydžius pranešama ir Vokietijoje bei Nyderlanduose.
Bahamoms ir pietrytinei Jungtinių Valstijų pakrantei grasinantis galingas uraganas Dorianas dar labiau sustiprėjo iki 5-os kategorijos, paskelbė JAV Nacionalinis uraganų centras. Šiuo metu stichija artėja prie Bahamų Abako salų.
Didžiausias nepertraukiamo vėjo stiprumas palei Abako salas pasiekė 260 km per valandą greitį, informuoja BBC ir naujienų agentūra „dpa“.
Prognozuojama, kad uraganas dar labiau sustiprės, o ties jo centru kitos savaitės pradžioje gali atsidurti Bahamos ir, kiek vėliau, rytinės Floridos pakrantės pakraštys.
Pranešama, kad Bahamose turistai suskubo išskristi namo, kol dar neuždarytas tarptautinis oro uostas.
Nepaprastoji padėtis paskelbta Floridos, Džordžijos ir Pietų bei Šiaurės Karolinos valstijose. Amerikiečiai raginami pasirūpinti maisto, vandens ir medikamentų atsargomis mažiausiai savaitei laiko.
Meteorologai perspėjo, kad Dorianas gali tapti smarkiausiu šio regiono uraganu nuo 1992 metų, kai 5-ąją kategoriją pasiekęs uraganas Endriu pražudė 65 žmones ir sunaikino apie 63 tūkst. namų.
Penktadienį Doriano vėjo stiprumas pasiekė iki 220 km/h. Bahamų vyriausybės vadovas Hubertas Minnisas paragino salų grandinės gyventojus evakuotis.
Per sekmadienį Varšuvoje vykstantį iškilmingą renginį, skirtą 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pradžios metinėms pažymėti, Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas pareiškė, kad JAV toliau ragins sąjungininkes laikytis savo bendrų pažadų gynybos srityje.
„Amerika ir Lenkija toliau kartu su visomis sąjungininkėmis laikysis mūsų bendros gynybos. Amerika ir Lenkija taip pat toliau ragins sąjungininkes laikytis pažadų, kuriuos esame davę vieni kitiems“, – renginio metu Lenkijos sostinėje kalbėjo Jungtinių Valstijų viceprezidentas.
JAV yra ne kartą pabrėžusios, kad NATO karinio aljanso šalys narės turėtų daugiau investuoti į savo gynybą tam, kad būtų įgyvendintas 2014 m. paskelbtas įsipareigojimas kiekvienai narei savo gynybos išlaidoms skirti ne mažiau nei 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Vėliau JAV viceprezidentas planuoja dvišalį susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o pirmadienį surengs dvišales derybas su Lenkijos atstovais.
Iš pradžių planuota, kad renginiuose Varšuvoje dalyvaus pats JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tačiau vizitą jam teko atidėti dėl prie Floridos artėjančio 5-os kategorijos uragano Doriano.
Dėl artėjančio uragano D. Trumpas ragina pakrantės gyventojus būti atsargius. EPA-ELTA nuotr.
Dėl artėjančio uragano Florence JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino rytinės pakrantės gyventojus būti atsargius. „Tai yra vienas didžiausių uraganų rytinėje pakrantėje per daugelį metų. Prašau, būkite pasiruošę, būkite atsargūs ir evakuokitės į saugias vietas“, – pareiškė D. Trumpas tviteryje.
Nacionalinio uraganų centro (NHC) duomenimis, viesulas pakrantei turėtų smogti ketvirtadienį. Florence jau sustiprėjo iki ketvirtos kategorijos uragano. Antradienį Pietų Karolinoje turėtų prasidėti milijono žmonių evakuacija.
26 iš 46 Pietų Karolinos rajonų antradienį nedirbo mokyklos. Čalstono uostamiestyje buvo tikrinami vandens nutekamieji grioviai ir nuotėkų sistemos. Pakrantės gyventojai dangstė langus ir pildė smėliu maišus, kad apsaugotų savo namus nuo stipraus vėjo ir vandens masių. Žmonės masiškai pirko maisto produktus ir geriamą vandenį.
Pietų Karolinos gubernatorius Henry’is McMasteris pirmadienį nurodė evakuoti gyventojus iš beveik 320 km ilgio pakrantės ruožo. Iki milijono žmonių regione paraginti iki antradienio vidudienio (18.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku) pasitraukti į saugias vietas. „Tai labai pavojingas uraganas“, – pabrėžė gubernatorius, Todėl esą negalima rizikuoti. Evakuacija yra „priverstinė, ne savanoriška“.
Žinybos pirmadienio vakarą įspėjo, kad Florence Šiaurės ir Pietų Karolinos bei Virdžinijos valstijose gali sukelti „gyvybei pavojingus potvynius ir visa naikinančius vėjus“.
