Azerbaidžano URM spaudos tarnybos vadovas Aichanas Gadžizadė
Azerbaidžano spaudoje gruodžio 18 dieną aptikau įdomų straipsnį. Leidinyje Caliber.az publikuojamas Azerbaidžano Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybos vadovo Aichano Gadžizadės komentaras. Išvertus pavadinimą į lietuvių kalbą turėtume štai ką: „Lietuvos pareiškimas dėl Karabacho kelia nuostabą ir apgailestavimą“.
Kas ten rašoma? Oficialus Azerbaidžano URM pareigūnas apgailestauja, kad Lietuva, su kuria oficialusis Baku bendradarbiauja plačiai ir pačiose įvairiausiose srityse ir kuri ypač jautri bei principinga tarptautiniams teritorinio vientisumo principams bei taisyklėms, paskelbė tokį dviprasmišką pareiškimą. Kokį dviprasmišką pareiškimą? Omenyje turima įtampa, kilusi Gyzylbulag ir Demirli rajonuose, į kuriuos azerbaidžaniečiai vis dar vadinamųjų „rusų taikdarių“ ir armėnų separatistų neįleidžiami (Azerbaidžano pareigūnai mano, kad ten armėnų separatistai, užmerkiant akis rusų kariškiams, neteisėtai plėšia aukso, vario ir molibdeno kasyklas; azerbaidžaniečiai prie „rusų taikdarių” postų ėmė rengti protesto mitingus).
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija stebisi dar ir dėl to, kad šių metų gegužės mėnesį oficialaus vizito metu į Baku buvo atvykęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, kuris buvo supažindintas su Karabacho problemomis: šiandien nėra tokio regiono kaip „Pribaltika“, tad neturėtų būti sunku įsiminti, jog dabar nebeegzistuoja ir toks teritorinis regionas kaip „Kalnų Karabachas“, primestas gūdžiais sovietiniais laikais. Šiandien azerbaidžaniečiai šią teritoriją vadina tiesiog Karabachu. Žodžių darinį „Kalnų Karabachas“ vartoja tik armėnų separatistai, neteisėtai šį kraštą okupavę 1992-1994 metais ir jį laikę savo rankose iki 2020-ųjų rudens, kai Azerbaidžanas, beveik 30 metų kanrtriai laukęs Vakarų diplomatinės pagalbos, bet taip jos ir nesulaukęs, susigrąžino šias žemes jėga. Taigi šiandien Karabachą vadinti Kalnų Karabachu – pataikauti separatistams, negerbiantiems tarptautinės teisės, apibrėžiančios teritorinio vientisumo principus.
Azerbaidžanui kelia nuostabą ir tai, kad Lietuva reiškia susirūpinimus dėl galimos humanitarinės katastrofos (esą azerbaidžaniečių mitinguotojai blokuoja Lačino kelią ir armėnų separatistai tuoj neturės ko valgyti). O tai, kad armėnų separatistai, saugomi „rusų taikdarių“, plėšia Azerbaidžano gamtos turtus, – Lietuvai nerūpi. Dėl šios problemos Lietuva neapgailestauja, nesipiktina. Kodėl?
Azerbaidžano leidinys Caliber.az
Azerbaidžano URM spaudos tarnybos vadovas minėtame straipsnyje pabrėžia, kad azerbaidžaniečių protestuotojai badu nieko nemarina. Azerbaidžaniečiai nieko neteisėto nereikalauja. Jie – savo teritorijoje. O ką ten veikia armėnų separatistai ir „rusų taikdariai“? Taigi Lietuvai derėtų visiems laikams įsikalti į galvą, jog, remiantis tarptautine teise, Karabachas yra neatsiejama Azerbaidžano teritorija. Jei kas ir gali naudoti šio turtingo regiono iškasenas – tai tik oficiali Azerbaidžano valdžia. O štai neįsileisti azerbaidžaniečių į vis dar armėnų separatistų ir „rusų kariškių” kontroliuojamus rajonus – nusikaltimas!
Ar Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos vadovybė, pradedant ministru Gabrieliumi Landsbergiu, kuris, beje, taip pat yra viešėjęs Azerbaidžane, sugebės susigaudyti, jog „Kalnų Karabacho“ laikai seniai praėję? Ar Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovybė supranta, jog Lietuvai pirmiausia turėtų rūpėti, kodėl Azerbaidžano valdžios atstovai neįleidžiami į kai kurias Karabacho teritorijas? Ar Lietuvos prezidento patarėjai vieną kartą išdrįs garsiai tarti: visi separatistai ir neteisėtos karinės formuotės privalo nešdintis lauk iš Azerbaidžanui priklausančio Karabacho?
Ar vis tik lietuviams teisybė Ukrainoje, Sakartvele (Gruzija), Moldovoje – rūpi, o štai Pietų Kaukaze – vadovaujamės dvigubais standartais?
P. S. Čia pridedame informaciją apie paskutiniąsias įtampas Karabache, slaptai.lt portale paskelbtą gruodžio 15-ąją
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija nusiuntė protesto notą Rusijai. Oficialusis Baku pasipiktinęs vadinamųjų „rusų taikdarių“ savivale Karabache. Taip, pagal 2020-ųjų rudens susitarimus „rusų taikdariai“ dislokuoti keliuose Karabacho rajonuose (terminas – tik iki 2025-ųjų). Jų prievolė – žiūrėti, jog tarp azerbaidžaniečių ir armėnų nekiltų susidūrimų. Tačiau „rusų taikdariams“ neleidžiama trukdyti Azerbaidžano valdžios atstovams apžiūrėti regionų.
Kaip klostėsi įvykiai? Azerbaidžano ekonomikos, ekologijos ir gamtos išteklių ministerijų atstovai gruodžio 3 ir gruodžio 7 dienomis informavo rusų kariškius, jog gruodžio 10-ąją atliks specialų kelių rajonų monitoringą, ar ten nėra vagiami Azerbaidžano gamtos ištekliai. Omenyje turimi Gyzylbulag (aukso klodai) ir Demirli (vario, molibdeno kasyklos). Taip pat teigė, jog atliks specialius tyrimus, koks šiose vietovėse užterštumas.
Tačiau gruodžio 10 dieną Azerbaidžano valdžios atstovams vadinamieji „rusų taikdariai“ neleido patekti į šias vietoves ir išsiaiškinti tikrąją padėtį (oficialusis Baku turi įtarimų, jog armėnų separatistai puikiai supranta, jog anksčiau ar vėliau jiems teks trauktis iš viso Karabacho, tad dabar karštligiškai vagia, plėšia, teršia, kas tik pasitaiko po ranka).
Azerbaidžaniečiai pasipiktinę vadinamaisiais rusų taikdariais, neleidžiančiais patikrinti, kas dedasi kasyklose
Pasipiktinę azerbaidžaniečiai prie rusų taikdarių postų ėmė rengti protesto akcijas. Protestuojama tuose keliuose, kurie iš Šušos driekiasi į Hankendį, taip pat omenyje turimas Lačino koridorius. Azerbaidžaniečiai reikalauja, kad rusų taikdariai žiūrėtų … tvarkos. Tiksliau tariant, reikalauja, kad leistų Azerbaidžano ekspertams apžiūrėti aukso ir vario bei molibdeno kasyklas, neleistų armėnams savivaliauti. Bet kol kas azerbaidžaniečiams nepavyksta patekti į kasyklas. Kelią jiems pastoję rusų kariškiai, vadovaujami generolo majoro Andrėjaus Volkovo. Rusų taikdariai turėtų būt neutralūs, tačiau jie akivaizdžiausiai palaiko armėnų pusę. Pasitaikė net atvejų, kai rusų kariškiai baugino mitingą filmuojančius azerbaidžaniečių žurnalistus.
Armėnijai priklausančiuose leidiniuose pasirodė dezinformacijos, esą azerbaidžaniečių protestuotojai blokuoja Lačino kelią – neleidžia pravažiuoti automobiliams su maistu, vandeniu, šiltais drabužiais. Žodžiu, kaltina azerbaidžaniečius, esą šie bando sukelti „humanitarinę katastrofą“.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Viešojoje erdvėje išsiskyrus prezidento Gitano Nausėdos ir Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pozicijoms Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė teigia, kad pastaruoju metu išsakyta šalies vadovo kritika ministrui iš dalies yra kritika ir pačiam sau. Politologė akcentuoja, kad užsienio politikos sprendimus priima ne tik Užsienio reikalų ministerija, tačiau ir Prezidentūra.
Visgi, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas pabrėžia, kad karo kirvį iškasė ne prezidentas, todėl kritikuoti priimtus sprendimus yra natūralu.
M. Jurkynas: įtampą kelia bravūriška ir nekompetentinga Vyriausybės veikla
M. Jurkyno teigimu, pastaruoju metu kilusios įtampos tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio yra būtent dėl Vyriausybės priimtų, anot jo, nekompetentingų ar net su Konstitucija ne visai derančių sprendimų.
Politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas. ELTA nuotr.
„Aš manau, kad Užsienių reikalų ministerijoje buvo sugalvotas Taibėjaus atstovybės pervadinimas į Taivano, bet Užsienio reikalų ministerijoje ir iš esmės prezidentas tik konstatavo faktą, kad tai buvo su juo nederinta iniciatyva. Tai eina prieš Konstitucijos straipsnį, skelbiantį, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus. Šitą klausimą nusprendė Užsienio reikalų ministerija, prisiimdama tas funkcijas, kurios jai nepriklauso“, – Eltai teigė M. Jurkynas.
M. Jurkynas panašius nesutarimus įžvelgia ir prieš kurį laiką kilusiame „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandale. Anot politologo, šalies vadovas neturėjo įtakos problemų atsiradimui ir skandalas kilo dėl bravūriškos Lietuvos Vyriausybės veiklos.
„Trąšų skandalas, kai žodžiai skyrėsi nuo darbų ir ministerijos nesusišnekėjo, ribojo informaciją arba pateikdavo ne laiku, tai čia yra Vyriausybės atsakomybė. Prezidentas šitoje srityje nieko nepadarė dėl ko būtų galima vertinti jo veiksmus. Įtampą kelia būtent pakankamai nekompetentinga, nesuderinta, nesukomunikuota ir kartais bravūriška Lietuvos Vyriausybės veikla, ypač užsienio politikos srityje“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Visgi, M. Jurkynas mano, kad šalies vadovo prerogatyvoje esančios atsakomybės buvo perimtos Užsienio reikalų ministro dėl vienos konkrečios priežasties – politinės konkurencijos.
„Prezidentas atlieka Lietuvos politinio gyvenimo stebėseną ir ją vykdo savo konstitucinių galių rėmuose. O tai, kad Užsienio reikalų ministerija bando perimti atsakomybę, nutiko dėl paprasčiausio noro turėti politinę galią. Jie nutarė elgtis, nenoriu sakyti antikonstituciškai, bet neatsižvelgdami į Konstitucijos straipsnį“, – kalbėjo M. Jurkynas.
„Viską reikia aiškiai suvokti politinės konkurencijos kontekste. Varžomasi dėl rinkėjų balsų, nes tokia yra politika. Prezidentas nėra visagalis valstybės vadovas. Jis kaip stebėtojas, komentuotojas, siūlytojas užsienio politikos klausimus sprendžia Konstitucijos rėmuose. Prezidentas pakankamai subalansuotai dalyvauja ir, nepamirškime, jis yra politinis veikėjas, todėl jam yra svarbus politinis populiarumas “, – pridūrė M. Jurkynas.
Anot profesoriaus, prisidėti prie išaugusios politinės konkurencijos galėjo nuolat šalies vadovui išsakoma konservatorių kritika.
„Konservatoriai puolė prezidentui į atlapus dėl pandemijos valdymo, o dabar dėl užsienio politikos klausimų. Tai ne prezidentas iškasė tą karo kirvį, bet jei kažkas iškasė, tai mojuoja visi“, – kalbėjo M. Jurkynas.
M. Šešelgytė: prezidentas, kritikuodamas URM, kritikuoja ir pats save
Vis dėlto, M. Šešelgytė akcentuoja, kad pastaruoju metu išsakyta šalies vadovo kritika Užsienio reikalų ministerijos priimtiems sprendimams yra kritika pačiam sau.
„Užsienio politiką formuoja ir vykdo dvi institucijos, Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija. Būtent šios dvi institucijos yra atsakingos tiek už užsienio politikos formavimą, tiek už įgyvendinimą. Kuomet viena institucija sako, kad iš tiesų kažkas suklydo, tai, ko gero, kritikos strėlės eina abiem institucijoms. Tiek viena, tiek kita turėjo tokią pačią galimybę dalyvauti vykdant konkrečius užsienio politikos projektus. Tai taip skamba, kad prezidentas išsako kritiką pats sau“, – teigė M. Šešelgytė.
Visgi, VU TSPMI direktorės teigimu, nesutarimai dėl Taivano atstovybės pavadinimo tampa kliūtimi siekiant išspręsti kilusias problemas.
LRT.lt publikacija – komentuoja politologė Margarita Šešelgytė (dešinėje)
„Tiek viena, tiek kita institucija gali imtis lyderystės, tad labai svarbu yra koordinavimas ir bendradarbiavimas. Kuomet yra politinės trintys, mes galime stebėti būtent tai, kas vyksta dabar. Atrodo, kad iniciatyvos paleistos ne pirmą dieną. Žinoma, yra vidaus politikos tam tikri pasistumdymai dėl galios. Problema yra ta, kad tie pasistumdymai turi poveikį mūsų užsienio politikos žinutėms užsienyje ir labai keistai valstybė atrodo, kuri vieną dieną priima konkretų sprendimą, bet kitą dieną prezidentas kelia klausimą, ar tai yra geras sprendimas ir bando laiką atsukti atgal. Tai žinutės nevieningumas ir šiandien yra pagrindinė problema“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
M. Šešelgytė teigia, kad pastaruoju metu vis didėjanti trintis tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio gali atsirasti ir dėl prezidento kilusių reakcijų į jau priimtų sprendimų pasekmes. Visgi, ar tokia strategija yra tinkama sprendžiant užsienio politikos klausimus, M. Šešelgytė abejoja.
„Prezidentas kaip tik dabar imasi lyderystės reaguoti į susiklosčiusią situaciją, tik, kyla klausimas, ar iš tiesų tokiu būdu reikėtų veikti. Lietuva susiduria su labai didele Kinijos reakcija ir tos pasekmės buvo aiškios priimant sprendimą. Bet dabar yra sudėtinga pakeisti užsienio politiką, tam reikėtų diskusijos, o tos diskusijos šiandien nėra ir kiekvienas veikia individualiai. Tai yra žalinga“, – teigė M. Šešelgytė.
„Kalbėti apie sėkmingą užsienio politiką, kaip matome, dabar yra labai sudėtinga. Yra siunčiamos dvigubos žinutės ir kuomet nėra vieningumo, tai niekur neveda. Šiandien apie lyderystė kalbėt išvis negalime, sutarimo nėra, o tos pastangos, kurios buvo dedamos užsienio reikalų ministerijos, jos yra paneigiamos“, – pridūrė VU TSPMI direktorė.
Vienybė težydi. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad pastaruoju metu prezidentas teigė esą Taivano atstovybės pavadinimas su juo nebuvo suderintas ir tai buvo klaida. G. Landsbergio teigimu, Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.
Prezidentas, kritiškai vertindamas G. Landsbergio ministerijos priimtus sprendimus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, taip pat teigė, kad už šalies užsienio politiką atsakingi asmenys Vyriausybėje nevertina priimamų sprendimų pasekmių ir kartais primena tik „sėdinčius sėdmaišyje“.
Dar praėjusių metų pabaigoje G. Landsbergis ir prezidentas skirtingai aiškino kuriozišką situaciją po buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis viešai apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Tuo metu prezidentas, komentuodamas tokius ministro apgailestavimus, ragino kilusius klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, bet asmeniškai, – reikalui esant, nebijoti paskambinti telefonu.
Užsienio reikalų viceministras A. Pranckevičius Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje. URM nuotr.
Europos Sąjunga (ES) turi ginti demokratijos vertybes ir žmogaus teises tiek ES viduje, tiek ir kaimyninėse šalyse bei pasaulyje, teigia užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
,,Vakarų Balkanų valstybių ir Rytų partnerių ateitis priklauso nuo ES ryžto. Turime ir toliau išlikti vieningi ir tvirti gindami demokratijos ir žmogaus teisių vertybes ir nepasiduoti autoritarinių režimų spaudimui“, – pabrėžė viceministras šeštadienį Strasbūre dalyvaudamas Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje.
Plenarinėje sesijoje dėmesio skirta ir Lietuvai ypač aktualiai migracijos temai. Savo pasisakyme viceministras atkreipė dėmesį ir ragino ES daugiau dėmesio skirti kylantiems migracijos iššūkiams.
,,Girdime Lietuvos piliečių ir kitų europiečių lūkestį, kad ES geriau ir vieningiau tvarkytųsi su visai ES kylančiais migracijos iššūkiais. Turime tvirtai užkirsti kelią Baltarusijos režimo vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams ir hibridinei atakai, kuria ES baudžiama už savo principingą vertybinę laikyseną ir pagalbą laisvę mylintiems Baltarusijos žmonėms“, – sakė A. Pranckevičius.
Viceministras atkreipė dėmesį į konkrečius Lietuvos pasiūlymus dėl stipresnės išorės sienų apsaugos ir hibridinių atakų prevencijos, kurie taip pat užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms ir orumui, prisidėtų prie didesnio piliečių pasitikėjimo ES.
Lietuva pasisako už tai, kad Konferencija būtų skirta ES piliečių dialogui dėl to, kaip pasitelkti Sąjungą sprendžiant aktualius šiandienos iššūkius nuo migracijos iki klimato kaitos ir skaitmeninės transformacijos. Svarbu, kad, nepaisant pasitaikančių nesutarimų, būtų sutelktos šalių narių ir institucijų pastangos dėl konkrečių politikos pasiūlymų įgyvendinimo.
Šeštadienį Strasbūre plenarinėje sesijoje ir darbo grupėse dalyvavo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Seimo narys Lukas Savickas ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovas Vidmantas Mitkus. Konferencijos dėl Europos ateities nariai taip pat yra Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo narė Rūta Miliūtė, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius. Kita Plenarinė sesija vyks gruodžio 18 dieną.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atsako į žurnalisto Beno Brubalo klausimus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atmeta oponentų kritiką, esą jo vykdoma ir „vertybine“ praminta užsienio politika yra per aštri, o užimta laikysena Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu – nesubalansuota.
„Reikia klausimus kelti truputėlį giliau“, – Eltai duotame interviu teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Konservatorių pirmininkas tikina nematantis priežasčių, kodėl reikėtų kažką keisti ar kodėl vertėtų imtis švelnesnės retorikos Aliaksandro Lukašenkos režimo kaimyninėje Baltarusijoje atžvilgiu. G. Landsbergio įsitikinimu, tam tikromis aplinkybėmis užsienio politikoje būtina reikalauti teisėto atpildo, nes tai, pažymi ministras, tiesiog yra teisinga. Ir šiame teisingumo realizavimo akte, leidžia suprasti G. Landsbergis, Lietuvai privalu dalyvauti.
„Mes sieksime teisingumo – vardan savęs, vardan žmonių“, – pažymi G. Landsbergis.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas atpildo bei teisingumo klausimą kelia kalbėdamas ir apie kai kuriuos politinių oponentų veiksmus – ypač tuos, kurie neprisideda prie visuomenės skatinimo skiepytis.
„Tokiu būdu žaidžiant žaidimą, nepamirškite nusišluostyti rankų, nes jos yra kruvinos“, – į Galimybių pasu suabejojusią Seimo opoziciją kreipdamasis akcentuoja G. Landsbergis.
Emocijų politikas neslepia ir kalbėdamas konkrečiai apie „valstiečių“ frakciją Seime. Konservatorių lyderio teigimu, tai, kad antivakserių simboliu tapęs Dainius Kepenis vis dar priklauso gausiausiai parlamento opozicijos frakcijai, rodo ne ką kita, kaip tik tai, kad „valstiečiai“ yra prieš skiepus.
„Jeigu jūs esate nuoširdūs, jei esate suinteresuoti, kad kas dieną nemirtų po 20 žmonių – prašau ką nors pasakyti. Bent jau iš frakcijos paprašykite išeiti kuriam laikui – kol jūs būsite už skiepus susitelkę“, – ragindamas neseniai aptrupėjusią „valstiečių“ frakciją sumažinti dar vienu asmeniu – D. Kepeniu – sakė politikas.
Tuo metu komentuodamas Vyriausybės darbo kokybę krizių metu, G. Landsbergis atviravo pastebintis, kad dalis ministrų išties yra pervargę.
Tačiau, jo teigimu, keliems Ministrų Kabineto nariams trūksta tik trumpų atostogų – kalbėti apie Vyriausybės atnaujinimą nėra jokio pagrindo. Keisti, anot konservatoriaus, nereikia ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio. Bene daugiausiai opozicijos ir prezidento kritikos susilaukiančiam ministrui dirbti būtų lengviau, jei tie patys kritikai, įskaitant prezidentą, nesistengtų tikslingai darbo apsunkinti, tvirtina G. Landsbergis.
– Pasigirsta kritikos jūsų pradėtai „vertybinei“ užsienio politikai. Lietuva yra stipriai per arši ir veliasi į konfliktus – sako socialdemokratai. Kritikos strėlės lekia dėl užimtos laikysenos Kinijos, Baltarusijos atžvilgiu. Ar kritikai kažko nesupranta, ar visgi kaltas vertybių išsiskyrimas vertinant konkrečius klausimus?
– Reikia atskirti keletą dalykų. Aš atidžiai žiūrėjau į LSDP surengtą diskusiją. Gaila, kad tik prieš pat renginį gavau kvietimą ir neturėjau galimybės ten dalyvauti. Tačiau aš turėjau progą susipažinti su tuo, kas buvo kalbėta. Reikia klausimus kelti truputėlį giliau. Jeigu apie aštrų kalbėjimą Baltarusijos atžvilgiu, tada turime dėti faktus ant stalo ir sakyti, kuo Lietuvos užsienio politika šiandien dramatiškai skiriasi nuo to, ką darė Linas Linkevičius. Mes turime tą pačią nuoseklią poziciją ginti demokratiją Baltarusijoje.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Sviatlana Cichanouskaja, kuri buvo pakviesta (į Lietuvą L. Linkevičiaus – ELTA) tęsia savo darbus sėkmingai toliau, prie kitos Vyriausybės.
Tai parodo, kad Lietuvos užsienio politika yra nuosekli. Į tai yra labai svarbu atkreipti dėmesį. Taigi kas konkrečiai neįtinka? Jeigu mes keltume klausimą tiems patiems socialdemokratams: ar jūs kritikuodami siūlote kažkokius pokyčius, kad būtų kitaip, nei buvo su Linu Linkevičiumi? Ar visgi siūloma susitarti su Lukašenka, kurio nė viena demokratinė valstybė nepripažįsta. Jis uzurpavo valdžią ir jis siunčia pabėgėlius.
– Kritikai ir tie patys socialdemokratai, nepaisant to, kokią politiką vykdė ministru būdamas Linkevičius, kelia retorinį klausimą: kas iš to, kad Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu išskiria savo aštrumu. Štai jūs neseniai sakėte, kad su nusikaltėliais nėra apie ką kalbėti diplomatine kalba. Ar užimta retorika ir kai kurie žingsniai, kaip baltarusių demokratinės atstovybės atidarymas, turi kažkokį tikslą, ar atlikus šiuos žingsnius bus geriau?
– Mes turime kelias labai aiškias vertybines takoskyras, dėl kurių ir reikia apsispręsti. Man atrodo, kad Lietuva ganėtinai nuosekliai laikėsi šios linijos – mes esame ori valstybė, kuri nebijo daiktų vadinti tikraisiais vardais. Lukašenkos organizuota hibridinė ataka prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją yra nusikaltimas. Tai nusikaltimas prieš mus, prieš mūsų žmones. Ir lygiai taip pat prieš tuos žmones, kuriuos režimas apgaule atsiveža iš Artimųjų Rytų valstybių ir veža prie mūsų sienos, pažadėdamas jiems lengvą patekimą į Europos Sąjungą. Tai yra nusikaltimai. Kaip aš turėčiau vadinti žmogų, kuris tą nusikaltimą organizuoja ir leidžia jam vykti. Aš vadinu tokį žmogų tuo, kuo jis ir yra, – nusikaltėliu. Ir aš labai tikiuosi, kad vieną dieną jis teisingumo sulauks.
Tad aš ir nematau poreikio nuo to žodžio pabėgti, jis paaiškina labai daug dalykų, kokie yra mūsų veiksmai, ką mes toliau darysime. Mes sieksime teisingumo – vardan savęs, vardan žmonių.
O vertybinė politika… Mes to niekaip neakcentuojame, aš sakau, kad tai yra pragmatinė politika. Mes pragmatiškai esame suinteresuoti demokratija Baltarusijoje. Demokratinės erdvės šalia Lietuvos į rytus atsiradimas ir teisės viršenybės principu grindžiamos demokratinės Vyriausybės atsiradimas – tai yra mums didžiulis pragmatinis interesas.
– Ar jūs tikrai tikite, kad pasirinkta veiksmų kryptis yra teisinga? Juk tie patys kritikai nesako, kad Lukašenkos režimas yra gerai, jie sako, kad Lietuvos pirminis interesas yra tai, kad Lietuvos pasienis su Baltarusija nevirstų dar vienu pasieniu su Rusija. Ar nėra taip, kad užsienio politikos idėja gera, bet ji nepadeda siekti rezultato, kokio Lietuva turėtų siekti?
– Reikia atskirti procesus. Sankcijos yra už tam tikrą veiklą – 800 opozicijos narių yra kalėjime. Daugiau nei 30 tūkst. žmonių iš opozicijos yra perėję per Baltarusijos kalėjimus, buvo priverstas nusileisti lėktuvas, o iš jo pagrobtas žmogus. Dabar per sieną stumiami migrantai. Ar tai nėra dalykai, kurie turi sulaukti atsako? Vien dėl teisingumo… Baltarusijos OMONas siautėja. EPA – ELTA nuotr.
Jei jūs nuvarytumėte automobilį iš gatvės, gal ir būtų galima galvoti apie tai, kokios pasekmės bus jums pritaikius baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Galbūt jūs kalėjime tapsite kokios nors gaujos narys. Bet yra elementarus teisingumas, ir atsakas turi būti. Ir jei šis pasaulis ar bent jau atskiros jo dalys vadovaujasi teisės viršenybės principu, tai man atrodo, kad jis (teisingumas – ELTA) yra labai svarbus (…).
– O jūs tikite, kad, kalbant apie tarptautinę politiką, toks dalykas, kaip teisingumas, egzistuoja? Jei trumpam pereitume prie akademinių abstrakcijų – tarptautinė sistema yra anarchija, kurioje nėra aukštesnės realią galią turinčios valdžios nei valstybė, juo labiau – teismo. Ar nėra tiesiog idealistiška kalbėti, kad štai Lietuvos veiksmą turi apibrėžti teisingumo imperatyvas?
– Aš nemanyčiau, kad ji yra anarchinė. Yra daugybė taisyklių, kurios sieja netgi valstybes, esančias už teisės viršenybės principo ribų. Visų pirma, jei mes imame tarptautinę sistemą, kurią vienija teisė, tai jau yra taisyklėmis grįstas pasaulis, už kurio išlikimą Lietuva kovoja ir turėtų kovoti dieną ir naktį. Tai juk yra vienintelis dalykas, kas mus apsaugo nuo tamsos.
Prekyba, kuri egzistuoja tarp teisės viršenybės ir teisės viršenybe nesikliaujančio pasaulio, taip pat kuria taisykles. Ir dėl to mes turime svertus prieš valstybes, kurios pažeidžia mūsų interesus arba veikia prieš mus, arba tiesiog taip veikia prieš savo žmones, kad mes nebegalime likti nuošalyje: matyti skriaudžiamus, prievartaujamus, mušamus, į kalėjimus sodinamus žmones.
Kaip mes tose taisyklės galime ieškoti teisingumo? Įvesdami sankcijas. Ir tai mes darome. Tad aš nesutinku su jūsų teiginiu, nes globalus pasaulis egzistuoja. Ir tik labai nedaug valstybių nepatenka į globalaus pasaulio tinklą… Šiaurės Korėja yra visiškai save izoliavusi valstybė ir net prekybiniais ryšiais beveik nebesusieta su kitu pasauliu. Pasaulis yra susijęs, jis yra taisyklės, jos veikia ir jos leidžia siekti teisingumo.
– Galėtume pasiginčyti, kas yra ta pirminė jėga tarptautinėje politikoje: ar teisingumas, ar tiesiog nacionaliniai ir geopolitiniai interesai, kurie dažnu atveju – ypač didžiųjų valstybių – būna tiesiog egoistiški.
– Tai jau požiūrio skirtumas. Aš matau Vakarų pasaulį, ypač po Antrojo pasaulinio karo, pastatytą ant taisyklių, kurios gerbia pamatinius klausimus. Taip, galima pasaulyje įžvelgti geopolitinį pasidalinimą, bet tam tikri pamatiniai principai ir jų gynyba yra Vakarų skiriamasis ženklas. Tai nėra pasaulis, kuris galiai skirtų pirmąją eilutės vietą.
– Tęsiant kritikos dabartinei Lietuvos diplomatijai temą… Kinijos klausimas. Lietuva pasitraukė iš 17+1, tačiau formatas vis dar egzistuoja ir yra sumažėjęs tik dėl Lietuvos pasitraukimo. Dėl Taivano buvo nueita į aštrius santykius su Kinija. Ir priežastis, kodėl taip atsitiko, – ketinimas atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje. Tačiau ketinimas taip ir liko nerealizuotas. Kyla klausimas – ar nėra tik stabtelta dėl Taivano atstovybės žadėtu pavadinimu. Ar tai nėra ženklas, kad Kinijos reakcija padarė tam tikros įtakos?
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
– Suprantu jūsų klausimą, bet aš norėčiau orientuotis į tai, kur mes esame matomi. Pirmas dalykas, mes darome taip, kaip mes suprantame valstybės interesą. Valstybės interesas yra bendrauti su tais, kurie mąsto kaip mes ir laikosi tų pačių taisyklių kaip mes. Tai, kad Kinija galimai grasina sankcijomis ir jas įveda, rodo, kad yra kitoks mąstymas. Ši valstybė nesilaiko taisyklių: diplomatinių, prekybos taisyklių. Vienašališkas sankcijų įvedimas yra klaidingas kelias. Jis rodo, kad tai nėra ekonominis partneris, su kuriuo santykius vertėtų stiprinti. Jis yra agresyvus, primetantis nuomonę. Dėl to mūsų sprendimas stiprinti santykius su Pietų Korėja, su Singapūru, taip pat su Taivanu. Tai yra mūsų valstybės interesas. Antras dalykas, mes kruopščiai ir atidžiai deriname veiksmus su savo transatlantiniais partneriais. Ir tiek (Taivano – ELTA) atstovybė, tiek jos pavadinimas, tiek atidarymo laikas yra derinamas su pagrindiniais strateginiais partneriais. JAV yra bene pagrindinė Taivano žmonių palaikytoja, ir mes stipriai konsultuojamės. Sprendimai bus priimti, vyksta daugiašalės konsultacijos. Tikiuosi, kad greitu metu galėsime informuoti tiksliai apie kitus būsimus žingsnius.
– Taigi dėl diskusijų su partneriais atidėtas atstovybės įsteigimo laikas?
– Partneriai yra ir kitoje pusėje Atlanto, taip pat partneriai Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Mes tikrai labai atsakingai, labai rimtai žiūrime į šį klausimą, suprasdami visą jo svarbą ir implikacijas ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui.
– Tai galima sakyti, kad partneriai, kurie yra abiejose Atlanto pusėse ir visame pasaulyje, įvertinę situacijos kompleksiškumą, tapo veiksniu, kodėl sprendimas dėl Taivano atstovybės nukeltas.
– Aš nekalbėčiau apie jo nukėlimą. Ieškoma geriausio laiko ir formos.
– Ar Taivano atstovybės pavadinimo klausimas nebėra klausimas, ar vis dar klausimas?
– Aš tik pakartosiu, kad diskusijos vis dar vyksta su partneriais tiek dėl pavadinimo, tiek dėl atidarymo.
– Ir dar vienas įdomus aspektas. Neseniai sakėte, kad jūsų ir prezidento pozicijos dėl Kinijos ar Lenkijos klausimo nesiskiria, kad skiriasi tik žodžiai. Visgi galėjo susidaryti įspūdis, kad tarp Prezidentūros ir ministerijos nevisiškai buvo suderintas Taivano atstovybės steigimo klausimas. Kita vertus, tam tikrą vaizdą buvo galima susidaryti ir iš jūsų bei prezidento komunikacijos: prezidentas tarsi privengė apie Kinijos klausimą kalbėti, o jūs priešingai – tą darėte kur kas intensyviau. Taigi, ar su prezidentu derinote Taivano atstovybės steigimą planuojamu pavadinimu?
– Esu pasiprašęs dvišalių susitikimų su prezidentu. Tikrai tai puikūs susitikimai. Mes susideriname ir esame 100 proc. tame pačiame puslapyje. Ir aš jam esu dėkingas už tai. Tai čia dėl šio klausimo dėčiau tašką. Dėl jo pasisakymų… Tiesą sakant, aš norėčiau priminti… Manau, kad prezidentui ir Lietuvai yra didelė garbė, jog prezidento interviu Financial Times buvo stipriai vertybiškas. Jis net sukėlė Kinijos tam tikrą reakciją. Man tai puikiausias įrodymas, kad mes esame tame pačiame puslapyje. Prezidentas aiškiai gina vertybinę – pragmatinę poziciją.
– Gal tiesiog nebelieka kitaip elgtis prezidentui, juk tai yra labai subtilus klausimas.
– Aš taip nesakyčiau.
– Šiuo atžvilgiu nuomonių išsiskyrimas dėl santykių su didžiosiomis valstybėmis… Turėti dvi skirtingas nuomones vienoje valstybėje būtų sudėtinga. Galbūt jūs uždavėte toną prezidentui Taivano klausimu?
– Negalėčiau prisiimti tokios atsakomybės. Manau, kad tai yra bendrų pastangų ir tokio bendro valstybės laisvės etoso suvokimo ar, kaip premjerė sakė, laisvės DNR išdava. Mes turbūt negalėtume kitaip daryti.
– Tai suderinote žingsnius dėl Taivano atstovybės?
– Šimtu procentų.
– Tęsiant tuos klausimus, kurie yra ministerijos ir Prezidentūros prerogatyvoje, ramybės neduoda Lietuvos ambasadoriaus ES klausimas. Jei pažiūrėtumėte ne iš ministro pozicijos, bet iš šalies. Dvi institucijos nesutaria dėl šio klausimo, ir tai tęsiasi ganėtinai ilgą laiką. Gal net nepadoriai ilgą. Nėra taip, kad įsijungė principai?
– Užsienio reikalų ministerija turi tvarką, kaip yra atrenkami ambasadoriai. Mes šia tvarka vadovaujamės, ir man atrodo, kad tai yra teisinga ir demokratiška tvarka. Skelbiame atranką, žmonės registruojasi į tą atranką. Tuomet iš prisiregistravusių žmonių yra padaromas sąrašas, jis derinamas su prezidentu, Seimu ir Vyriausybe. Pagrindinio koordinatoriaus vaidmuo tenka Užsienio reikalų ministerijai.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paskutinės kelios atrankos, deja, buvo bevaisės. Niekas nesutinka registruotis. Aš galiu pasakyti taip, kad mes dedame aktyvias pastangas įtikinti žmones dalyvauti. Kartais susidaro įspūdis, kad kartelė, kuri yra užkelta, yra tokia aukšta, kad žmonės yra tiesiog atgrasyti nuo dalyvavimo. Tad mano siūlymas buvo – truputį laiko. Leisti emocijoms nurimti. Ir aš neabejoju, kai šiek tiek nutekėjus vandens, mes galėsime įtikinti, įkalbėti, o gal ir savarankiškai žmonės pasirinks dalyvauti konkurse.
Politinė diskusija, kuri vyko iki šiol, gal ji ir turėjo šiek tiek įtakos tam, kad žmonės nenori dalyvauti, niekas nenori eiti į tas vadinamąsias apklausas Prezidentūroje, kur patarėjai griežtai klausinėja, ar yra sąsajos su Užsienio reikalų komiteto pirmininku ar ministru… Žmonės nenori tokio proceso. Tad reikia šiek tiek laiko. Aš visiškai pasitikiu žmogumi, kuris dirba Briuselyje.
Žalos aš dabar nematau jokios. Man atrodo, kad visos sritys yra padengtos. Prezidentą esu apie tai informavęs, lygiai tais pačiais žodžiais kaip ir jums paaiškinau, kokia yra dabar padėtis. Taip, norėčiau, kad būtų kitaip. Norėčiau surasti variantą, kuris įtiktų visiems, norėčiau galėti įkalbėti žmones. Dabar to padaryti negaliu.
– Šiuo metu pavaduojate vizito išvykusią premjerę. Kaip žiūrite iš gausiausios valdančiosios partijos vadovo perspektyvos į Vyriausybės darbą. Viskas pagal planą?
– Krizės, su kuriomis susiduria Vyriausybė, į veiksmų planą įneša savo korekcijų. Nuoširdžiai pasakysiu, aš matau labai daug širdies, kurios yra įdėta, kad programa būtų įgyvendinama. Aš turiu pripažinti, kad matau žmones, kurie dirba be savaitgalių, kurie dirba be atostogų… Kartais, pamatęs prie Vyriausybės stalo žmogų, pagalvoju: gal reikėtų jam pailsėti, kad jis būtų produktyvesnis ir efektyvesnis. Aš matau žmones, kurie atiduoda visą širdį ir jie tada mažiau dėmesio skiria komunikacijai… Nebuvo laiko tam. Aš džiaugiuosi, kad esu šios komandos narys. Džiaugiuosi, kad mano partija formuoja šią daugumą ir koaliciją.
– O kaip su atnaujinimu? Kai kurie opozicijos atstovai sako, kad nėra silpnybės parodymas, jei nusprendžiama šiek tiek atšviežinti Vyriausybę. Matyt, sunku surasti Ministrų Kabinetą Lietuvoje, kuris savo darbo laiku didesnio ar mažesnio atšviežinimo neturėjo. Dabar yra nemažas spaudimas dėl sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ar ekonomikos ir inovacijų ministrų. Kaip žiūrite į šį klausimą?
– Pirmiausiai reikia užduoti klausimą – atšviežinimas dėl ko. Ar tai tik politinis veiksmas kažkokiai įtampai nuimti? Aš pamenu Skvernelio Vyriausybės atšviežinimą… Pavyzdžiui, kai buvo atšviežinta švietimo ministerija ir mes turėjome Jurgitą Petrauskienę. Taip, ji susilaukė kritikos, taip, ji nebuvo populiariausia, bet ji buvo dirbantis žmogus. Aš manau, kad ji nebuvo blogiausia ministrė Skvernelio Vyriausybėje. Tačiau buvo nuspręsta atšviežinti ir paskirti žmogų, kurio darbų Skvernelio Vyriausybėje dabar negalėtume išvardinti. Po to buvo Narkevičius… Šiuo atžvilgiu buvo nuspręsta neatšviežinti. Nors, man atrodo, jis buvo atšviežinimo reikalaujantis žmogus jau po pirmųjų savo darbo dienų. Tai oponentai Seime, kurie dabar mums žeria patarimus, – kai aš pažiūriu tuos istorinius pavyzdžius, nesu įsitikinęs, ar viskas (jų pačių – ELTA) buvo labai teisingai padaryta.
Esminis faktas yra tai – aš nematau nė vieno ministro, kuris būtų įsitvėręs kėdės ar kad jo šaknys būtų įaugusios į Vyriausybės grindis. Visi turi savo programą, darbus ir labai aiškiai girdi premjerės pasakymą, kad jai paprašius arba susiklosčius aplinkybėms – atsistoji, susirenki savo dokumentus, padėkoji už tarnybą ir keliauji daryti kitų darbų. Tai yra geras simbolis. Mes visi esame laikinai. Dievo akivaizdoje mes apskritai labai trumpai būsime. Kad ir koks bus sprendimas, tai bus premjerės sprendimas. Ji jį mato, ji vertina krizes, su kuriomis dirba, ji vertina darbus, kuriuos pavyko nuveikti. Kad ir kokį sprendimą ji priims, aš asmeniškai jį remsiu.
– O jūsų asmenine nuomone… Prezidentas ministrui Dulkiui davė du pasirinkimus: arba perlaužti situaciją, arba pasitraukti. Bent jau taip buvo galima suprasti iš pasisakymo. Kaip vertinate sveikatos apsaugos ministro situaciją? Ar pakeisti Dulkio nereikia, nes nėra to, kas šiuo momentu galėtų geriau tvarkytis nei dabartinis ministras (iš dalies čia tas pats prezidento naratyvas, kad brastoje arklių nekeičiame), ar tiesiog nėra žmogaus, kuris norėtų atsistoti Dulkio vietoje?
– Labai smagu, kad prezidento žodžiais galima abi puses argumentuoti. Bet aš manau, kad antroji prezidento formuluotė yra teisingesnė – mes turime daugelį neišspręstų dalykų. Aš matau pastangas, visos komandos sunkų darbą. Žinoma, matau ir klaidas, kurios atsitinka. Tai nedžiugina. Tačiau krūvis, kuris tenka būtent Sveikatos apsaugos ministerijai, būtų bet kam sunkiai pakeliamas. Jo nepalengvina praktiškai niekas iš šono. Nematau tų, kurie padėtų bent porą akmenų nunešti. Tiesą sakant, nei iš to paties prezidento komandos, nei iš opozicijos… Kaip tik yra siekis tik dar daugiau svorio pridėti.
– Jūs sakote, kad opozicija ir prezidentas apsunkina darbą?
– Tikrai jie darbo lengvesniu nepadaro. Ar tie patys apsilankymai restoranuose, ar kažkas kita. Tai yra dar vienas akmuo, kurį reikia nešti. Norint įtikinti žmogų, kuris religiškai tiki nesiskiepijimu, vienintelis būdas yra kalbėti vienu balsu. Pradedant opozicijos radikaliausiais kalbėtojais ir baigiant valstybės autoritetais, tarp kurių yra ir aukščiausi valstybės pareigūnai.
– Jūs užsiminėte apie, ko gero, garsiausią šiuo metu restoraną Žemaitijoje. Premjerė komentavo, kad gal prezidentas, prieš apsilankydamas šiame restorane, nežinojo ir nebuvo susipažinęs su informacija apie tai, kad pasisakyta prieš Galimybių pasą, spėjo, kad tai buvo klaida. O jūs kalbate apie akmenis, kurie kraunami Dulkiui į maišą… Jūs manote, kad tai tikslingai buvo padaryta?
– Mažų mažiausiai tai yra labai apmaudi klaida. Tikrai. Tai apmaudi klaida. Bet tai yra tik dar vienas dalykas. Mes turime Kepenį, kuris kalba kiekviename Seimo posėdyje. Ir jis yra garbingas „valstiečių“ frakcijos narys – kovojantis prieš skiepus. Ir „valstiečiams“ dėl to yra viskas tvarkoje. Ir jie dar turi pastabų Vyriausybei.
Aš turiu pastabų „valstiečiams“: susitvarkykite su savo… Jeigu jūs esate nuoširdūs, jei esate suinteresuoti, kad kas dieną nemirtų po 20 žmonių – prašau ką nors pasakyti. Bent jau iš frakcijos paprašykite išeiti kuriam laikui – kol jūs būsite už skiepus susitelkę. Aš neįsivaizduoju, kaip įmanoma suderinti toje pačioje galvoje buvimą frakcijoje, kurios pirmininkė sako, kad aš esu už skiepus, ir turėjimą tokio žmogaus, kaip Kepenis. Nuoširdžiai neįsivaizduoju. Aš dar galiu paaiškinti, kaip mes su krikdemais sutariame, bet tai yra kardinaliai skirtingi dalykai. Mano supratimu, vienas toks žmogus „valstiečių“ frakcijoje… Man tai reiškia, kad „valstiečiai“, jų frakcija, deja, bet yra pasisakanti prieš skiepus. Jiems tinka žmogus, kuris jau yra tapęs antiskiepininkų simboliu. Dėl to aš ir pasakiau ganėtinai griežtai nuskambėjusią frazę (kad žmonės, kovojantys prieš skiepijimosi raginimus, iš esmės pasisako už tai, jog kuo daugiau žmonių mirtų – ELTA).
Dėl Dainiaus Kepenio ir jo sėbrų įtikinėjimų, kad yra gerai nesiskiepyti… Didelė dalis atsakomybės tenka ant jų rankų dėl vaikų, kurių tėvai yra mirę. Aš žinau, kad turbūt nebus žemėje teismo šitiems žmonėms… Bet aš tikiuosi, kad kažkur jiems reikės atsakyti prieš kažką aukštesnio.
– Ir išties griežtai skambėjo jūsų žodžiai, kad, kas yra prieš skiepus, yra kaltas dėl mirčių. Jūsų manymu, tai tikslingas, ar visgi iš nežinojimo kalbėjimas?
– Neturiu rentgeno aparato, kuriuo galėčiau peršviesti galvą. Tai, kad žmogus (D. Kepenis – ELTA) liko politinėje organizacijoje, rodo, kad tai yra sąmoningas sprendimas.
– Jus minėtam pasisakymui išprovokavo klausimas dėl Galimybių paso – dalis opozicijos narių dėl jo kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
– Tai yra politikavimas. Tai yra politikos dalis. Aš ją turiu priimti, taip veikia žaidimo taisyklės. Tačiau aš noriu pasakyti, kad, tokiu būdu žaidžiant žaidimą, nepamirškite nusišluostyti rankų, nes jos yra kruvinos.
– Epidemiologinė situacija Lietuvoje nėra pati dėkingiausia: rekordiniai užsikrėtimų skaičiai, stabdomos ligoninių planinės paslaugos, dešimtis mirčių kasdien. Ar Latvijos scenarijus – užsidarymas – negresia Lietuvai. Aš pamenu, kai jūs buvote dar opozicijoje ir kritikavote Skvernelio Vyriausybę, kad tuo pereinamuoju laikotarpiu dėl politinio išskaičiavimo nėra priimami ryžtingi sprendimai. Šią savaitę ministerija praneša, kad bus ilginamos atostogos mokiniams – bet tik keliomis dienomis. Nepavėluosite žengti ryžtingo žingsnio?
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
– Čia labai filosofinis klausimas. Latvija žengia tuos žingsnius. Bet kur mes esame? Mes turime galimybę paskiepyti visus Lietuvos žmones. Tai garantuotų, kad užsikrėtimų skaičiai kristų dramatiškai, mirčių, greičiausiai, beveik nebeliktų. Tai rodo kitų valstybių statistika. Tačiau dalį žmonių įtikino pranašai, antiskiepininkų apaštalai to nedaryti. Taip, mes galime užsidaryti. Mes turime tą galimybę. Galbūt sumažėtų užsikrėtimų skaičiai, tačiau vėliau jie vėl grįžtų ten pat. Taigi visa visuomenė tampa įkaitais tų pačių žmonių. Ekonomika, vaikai, kurie eina į mokyklas, ir taip toliau. Jei mes norime išeiti iš šios ligos, mes turime skiepytis. Nes jei dabar mes užsidarysime, skaičiai sumažės, bet atsidarius tie patys nepasiskiepyję žmonės sirgs vėl ir vėl mirs. Nėra kito kelio iš tos ligos – tik per skiepus.
– Paskutinis klausimas apie situaciją Seimo opozicijoje. Opozicijos lyderio nebėra, šešėlinė Vyriausybė, nepaisant rašomų laiškų, nesulaukia pripažinimo iš valdančiųjų. Atsirado nauja frakcija, keliama ambicija kurti naują partiją. Kaip vertinate pokyčius oponentų gretose?
– Manau, kad pagrindinė struktūrinė opozicijos problema ištiko tuomet, kai beveik visų opozicinių frakcijų vadovai ar partijų vadovai išėjo iš Seimo. Sakau tai ne dėl to, kad linkėčiau jiems grįžti… Tai, tiesą sakant, padaro mūsų darbą lengvesniu. Bet vertinant per politologinę prizmę, tai turėti opozicinės partijos lyderius Europos Parlamente, vieną versle… Dabar vienintelis realus lyderis opozicijoje yra Saulius Skvernelis, kuris dabar ir išnaudoja tai, kad susiklostė absoliutus lyderystės vakuumas. Dabar jis bando tą erdvę pasiimti – kurdamas frakciją, kurdamas partiją. Jei jis tą žaidimą žais tiksliai, tai aš manau, kad tiek socdemamų, tiek „valstiečių“ laukia prastos dienos.
– Pamenu jūsų diskusijas ankstesniame Seime su Sauliumi Skverneliu. Jos buvo įdomios, švelniai tariant. Kaip vertinate tą galimybę, jei jis užpildys tą galios vakuumą Seimo opozicijoje.
– Aš vertinu tai ilgesniam laikotarpyje. Valstybėje turi būti funkcionuojanti, efektyvi ir politiška opozicija, kuri geba nepatogius klausimus užduoti. Tai jam ant pečių gula didelė našta. Kaip jis su ja susitvarkys – klausimas, aš nežinau. Tai jo lyderystės reikalai.
Diplomatija
Vykdant įsipareigojimą stiprinti Lietuvos diplomatinę tarnybą, teikiamas Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, kuris sudarys sąlygas veiksmingai ir depolitizuotai diplomatinei tarnybai.
„Šiais įstatymo pakeitimais siekiame susigrąžinti diplomato profesijos prestižą, užtikrinti teisingą, kompetencija grįstą diplomatų skyrimo į pareigas, diplomatinių rangų suteikimo, pareiginės algos nustatymo sistemą. Daugybę metų Užsienio reikalų ministerijoje buvo sudarytos sąlygos politiniams paskyrimams, dalies diplomatų karjerą lėmė ne objektyvūs kriterijai ir aiškios karjeros taisyklės, bet subjektyvūs sprendimai ir pasirinkimai“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pagal teikiamo Diplomatinio įstatymo pataisas bus didinamos žemiausių ir vidutinių diplomatų pareigybių pareiginės algos, mažinant neproporcingą jų atotrūkį nuo analogiškų pareigybių viešajame sektoriuje ir atkuriant Užsienio reikalų ministerijos konkurencingumą.
„Nuosekliai tęsiame diplomatinės tarnybos depolitizavimą – galutinai panaikiname šešėlinį politinių paskyrimų į diplomatinę tarnybą karjeros takelį, sudarome sąlygas Diplomatų atestacijos komisijos nešališkumui ir priimamų sprendimų objektyvumui“, – sakė ministras. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Atsižvelgiant į saugumo iššūkius, įstatymas taip pat numatys papildomas garantijas Lietuvos diplomatams, dirbantiems aukšto ir vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje.
Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas parengtas įgyvendinant XVIII Lietuvos Vyriausybės programos nuostatas dėl ambicingos diplomatinės tarnybos pertvarkų programos, pagrįstos depolitizavimo ir profesionalizmo, aukščiausių kompetencijų pritraukimo, efektyvaus ir atskaitingo veikimo, patrauklių ir konkurencingų darbo sąlygų sukūrimo principais.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Šimtą dienų užsienio reikalų ministro poste skaičiuojantis Gabrielius Landsbergis svarbiausiais pirmaisiais darbais įvardija strateginių partnerių telkimą, itin aiškiai ir tvirtai formuluojamą paramą demokratinių procesų siekiančiai Baltarusijos visuomenei, didelį dėmesį ekonominės diplomatijos plėtrai, ryšio su diaspora stiprinimą bei vidines pertvarkas Užsienio reikalų ministerijoje (URM).
„Lietuva visada buvo ir bus prieglobstis demokratinėms, represijas savo šalyje patiriančioms jėgoms. Mūsų parama prieš režimo tironiją kovojantiems kaimynams – tik didės. Kartu dėsime visas pastangas, kad už laisvę kovojantys žmonės nuo Minsko iki Mianmaro sulauktų dėmesio bei palaikymo ir tarptautinėse organizacijose“, – ministerijos pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pasak užsienio reikalų ministro, strateginių partnerių telkimas svarbiausių iššūkių sprendimui yra vienas svarbiausių jo prioritetų. Darbo vizitų ir pokalbių su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrais bei JAV valstybės sekretoriumi metu, taip pat aktyviai veikiant Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, suburta politinė parama demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje ir Rusijoje įvertinimui bei papildomų sankcijų nacionaliniu ir ES mastu šių valstybių režimo atstovams taikymui. Susitikimuose ir pokalbiuose su Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo vadovais bei ministrais nuosekliai įtvirtinama parama Rytų partnerystės valstybėms ir jų demokratijos procesams.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos aktyvi pozicija dėl Baltarusijos ir Rusijos sulaukė įtakingiausių tarptautinės žiniasklaidos priemonių – BBC, CNN, „Politico“, „Le Figaro“, „Le Monde“, „Deutsche Welle“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Tagesspiegel“, „Voice of America“, „Rzecpospolita“ – dėmesio.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Greta laisvės ir demokratijos gynybos užsienio reikalų ministras itin svarbiu laiko ir pradėtą Lietuvos ekonominės diplomatijos plėtros projekto įgyvendinimą, kuriam šios kadencijos metu teikiamas išskirtinis prioritetas – siekiant užtikrinti ir diversifikuoti Lietuvos interesus Azijoje, pradėtas ambasados Pietų Korėjoje steigimo procesas.
Išskirtinis Užsienio reikalų ministerijos dėmesys, kaip pažymima URM pranešime, skiriamas ir mūsų tautiečiams, gyvenantiems užsienyje, jų keliamų klausimų sprendimui bei valstybės ir diasporos ryšio stiprinimui.
Nuo pirmųjų naujos Vyriausybės darbo dienų URM pradėtos ir vidinės pertvarkos, kurių tikslas skaidrinti bei stiprinti Lietuvos diplomatiją.
„Mūsų politinės komandos uždavinys – sustiprinti instituciją, kad ji būtų geriau pasiruošusi laikmečio iššūkiams“, – apie vidines permainas kalbėjo ministras G. Landsbergis.
Užsienių reikalų ministro iniciatyva Seime priimtos įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią politiniams paskyrimams į diplomatinę tarnybą be konkurso. URM taip pat pakeistas ambasadorių atrankos procesas – nuo šiol į laisvas pozicijas gali kandidatuoti kiekvienas kriterijus atitinkantis diplomatas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr. Užsienio reikalų ministerijoje (URM) atliktos darbuotojų apklausos rezultatai atskleidė, kad įstaigoje susiduriama su problema, kai, pasinaudojant įstatymo spragomis, į aukštas pareigas yra skiriami asmenys, priklausantys artimam draugų ratui.
Ministerijoje dirbantys darbuotojai taip pat neslepia jaučiantys, kad jiems yra labai apribotos galimybės kilti karjeros laiptais, o dėl, jų manymu, vadovų arogancijos bei esamo nesiskaitymo su pavaldiniais įstaigoje tvyro blogas psichologinis klimatas.
Kartu URM darbuotojai reiškia nepasitenkinimą ir dėl nekonkurencingo atlyginimo. Darbuotojų darbo sąlygų tyrimas rodo, kad dėl šių priežasčių net 7 iš 10 darbuotojų nėra tikri, ar liktų dirbti URM, jei jiems pasiūlytų kitą darbą.
Nors darbo sąlygų tyrimas buvo atliktas visose šalies ministerijose, paaiškėjo, kad padėtis URM, kuriai dvi kadencijas vadovavo buvęs ministras Linas Linkevičius, yra viena blogiausių. Šiuo metu ministerijai vadovauja konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus patarėjos Eglės Vileikienės 2020 m. atliktas tyrimas atskleidžia, kad galimybe dirbti URM patenkinti 66 proc. personalo. Tai yra 3 procentiniais punktais mažiau, nei buvo 2017 m. URM darbuotojai teigė esantys labiausiai patenkinti esamais santykiais su kolegomis ir tiesioginiais vadovais bei aprūpinimu darbo priemonėmis.
Išskyrė pagrindines silpnybes ir grėsmes: vos trečdalis darbuotojų teigiamai vertina savo vadovybę
Tyrime išskirtos pagrindinės darbo URM silpnybės. Kaip viena pagrindinių silpnybių įvardinta nepakankamai skaidri darbuotojų vertinimo ir karjeros sistema. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad labai sumažėjo ministerijos vadovų pasitenkinimas galimybe daryti karjerą ir kelti kvalifikaciją. Tuo metu specialistai yra vis labiau nepatenkinti psichologiniu klimatu ir santykiais su tiesioginiais vadovais.
Prie ministerijos silpnybių priskiriamas ir nepatenkintas darbuotojų tobulėjimo poreikis, gana žemas įsitraukimo į darbą indeksas, nepakankamas aprūpinimas darbo priemonėmis, tinkančiomis nuotoliniam darbui. Taip pat pabrėžiama tai, kad beveik pusė darbuotojų nepatenkinti tolesnėmis karjeros ministerijoje perspektyvomis ir darbo užmokesčiu.
Tuo metu tarp tyrime išskirtų esminių grėsmių pažymima tai, kad vos trečdalis darbuotojų teigiamai atsiliepia apie ministerijos vadovybę, taip pat akcentuojama tai, jog net 7 iš 10 darbuotojų nėra tikri dėl to, ar liktų dirbti URM, jei jiems pasiūlytų kitą darbą.
Taip pat prie išskirtų grėsmių nurodoma, kad pastebimai sumažėjo darbuotojų, kurie rekomenduotų kitam asmeniui dirbti URM. Akcentuojama ir tai, kad daugiau nei pusė darbuotojų savo darbo užmokestį vertina kaip neteisingą rinkos atžvilgiu.
Politinio pasitikėjimo asmenims sudaromos išskirtinės sąlygos
ELTA taip pat gavo ir nuasmenintus URM darbuotojų atsakymus, kuriuose ministerijoje dirbantys asmenys identifikavo problemas, su kuriomis susiduria. Tarp aktualiausių nusiskundimų buvo pažymimas ir neskaidrus darbuotojų priėmimas, kai masiškai į aukštus postus be konkursų priimami politinio pasitikėjimo asmenys.
„Masiškai priimami į aukštas pareigas asmenys be konkurso, neišdėstant kriterijų (tiksliau, kriterijus būna politinė priklausomybė ar asmeninė draugystė su vadovybe) – pasinaudojant įstatymų landa“, – rašoma viename iš atsakymų.
„Atrankos į pareigas taisyklių, tvarkų taikymas nevienodai visiems – kai kurie yra „lygesni už kitus“, kad norimi žmonės būtų atrinkti, manipuliuojama taisyklėmis“, – pažymima kitame atsakyme.
Taip pat teigiama, kad valstybės tarnautojai iš esmės gali būti tik vyriausiais specialistais. Patarėjai ir vedėjai valstybės tarnautojai yra išimtys.
Darbuotojai akcentuoja karjeros galimybių stoką
Nuasmenintuose darbuotojų atsakymuose, kuriuose darbuotojai identifikavo problemiškiausius darbo URM aspektus, dažniausiai minėtas karjeros galimybių nebuvimas.
„Dėl keletą metų iš eilės keistų darbo vertinimo taisyklių, nuo 2019 m. pradžios įsigaliojusio naujos redakcijos diplomatinės tarnybos įstatymo bei nerašytų taisyklių taikymo, faktiškai buvau pažemintas pareigose, apribotos karjeros galimybės ir galimybės siekti aukštesnių pareigų“, – pažymima vieno iš darbuotojų atsakyme.
Kituose atsakymuose taip pat akcentuojama problema, kad, esant valstybės tarnautoju, galimybės kilti karjeros laiptais yra nulinės.
„Valstybės tarnautojai negali dalyvauti atrankose į politinių skyrių vedėjus, net jei ir turi reikiamą darbo patirtį, nes skelbiant atrankas nurodoma, kad dalyvauti gali tik diplomatai“, – rašoma URM darbuotojo atsakyme.
Kituose atsakymuose taip pat pažymima, kad yra sudaromos išskirtinės karjeros sąlygos asmenims, „pasižymintiems ne puikiais darbo rezultatais, bet įtakos ryšiais ir pan.“. Akcentuojama, kad tokia praktika visiškai sunaikina darbuotojų motyvaciją, todėl daug karjerą pradedančių diplomatų palieka diplomatinę tarnybą.
Taip pat apklausoje dalyvavusių darbuotojų atsakymuose pažymima, kad karjera daroma ryšių dėka, kandidatuojant į aukštesnes pareigas vertinama ne asmens kompetencija, o URM išdirbti metai.
Vadovai nesiskaito su pavaldiniais
Apklausoje dalyvavę respondentai neretai išskiria ir vadovų arogancijos problemą, kas, pasak jų, lemia blogą psichologinį klimatą darbe.
„Vadovų arogancija ir nesiskaitymas su pavaldiniais. Blogas psichologinis klimatas. Menkos arba visiškai jokių galimybių darbuotojams ginti savo teises“, – problemas įvardino vienas iš darbuotojų.
Tarp atsakymų pažymima ir atskirtis tarp ministerijos vadovybės ir eilinių darbuotojų. Teigiama, kad susitikimai dažnai vyksta tik vadovų lygmeniu, todėl žemesnių pareigybių darbuotojai nesužino aktualios informacijos.
„Nėra vadovybės dalijimosi informacija – gyvename „paslapčių pasaulyje“, kur vadovų vienintelis galios įrankis prieš pavaldinius (nemaža dalis kurių yra jauni ir gabesni už vadovus) – „žinios, paslaptys“, kuriomis jie disponuoja. Tarsi dirbtume skirtingoms valstybėms. Kraupu“, – teigiama vieno iš darbuotojų atsakyme.
Netenkina atlyginimo dydis
Apklausoje dalyvavę darbuotojai taip pat labai dažnai tarp pagrindinių problemų išskyrė nekonkurencingą atlyginimą.
„Atlyginimas yra nekonkurencingas – didelė dalis jaunų žmonių ilgai neužsibūna, o ilgiau dirbę dažnai nebeturi įgūdžių ieškoti kito darbo rinkoje“, – teigiama viename iš atsakymų.
Todėl dalis apklausoje dalyvavusių asmenų neslepia, kad dėl nedidelio atlyginimo ieškantys kito darbo.
„Esu „tik valstybės tarnautoja“, o tai mūsų įstaigoje reiškia – esi tarnas diplomatams. Dirbu jau daug metų (18 metų), bet karjeros galimybių jokių, atlyginimas niekada nekyla, nors esu nuolat giriama už iniciatyvas ir puikų darbą, bet šeimai nuo to tikrai ne lengviau. Todėl būsiu atvira: rimtai ieškau kito darbo, nes esu labai nusivylusi“, – teigia viena iš apklausoje dalyvavusių URM darbuotojų.
Motyvacinės sistemos nebuvimas
Darbuotojai akcentuoja, kad visos jau anksčiau identifikuotos problemos lemia tai, kad darbuotojai neturi motyvacijos darbui bei karjeros siekiui.
„Neproporcingai sunaikinta kilimo karjeros laiptais galimybė: dabartinė institucijos nuostata, – net jei darbuotojas rodo puikius darbo rezultatus, normalu dirbti tose pačiose pareigose 20 metų, išskirtinių karjeros sąlygų sudarymas asmenims, pasižymintiems ne puikiais darbo rezultatais, bet įtakos ryšiais ir pan. Tokia pozicija visiškai sunaikina darbuotojų motyvaciją, daug karjerą pradedančių diplomatų palieka diplomatinę tarnybą“, – teigia vienas iš ministerijos darbuotojų.
„Motyvacijos – jokios, nemaža dalis vadovų mano, kad darbas URM (su tragiškai maža alga) – pakankama motyvacija“, – antrina ir kitas darbuotojas.
URM atliktame tyrime dalyvavo 30 proc. ministerijos darbuotojų t.y. 266 asmenys. 2020 m. gegužės 25 d. – liepos 31 d. internetinės apklausos forma atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybei ir Prezidentūrai net artimiausiu metu radus sprendimų dėl kandidatų užimti ambasadorių postus valstybei strategiškai svarbiose valstybėse, iki realaus naujųjų diplomatinių atstovų darbo Lietuvos atstovybėse užsienyje pradžios dar gali tekti laukti bent kelis mėnesius.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas ir buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis teigia, kad būtų labai gerai, jei naujasis ambasadorius Vašingtone, kurio Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, darbą pradėtų bent jau iki Velykų.
Kita vertus, dėl to, kad kandidatai į ambasadorius turės būti apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) nereikėtų atmesti galimybės, jog bent jau viešojoje erdvėje JAV ir ES ambasadorių skyrimo procesas gali būti linksniuojamas ne tik dėl to, kad jis akivaizdžiai per ilgai užsitęsė ar yra siejamas su prezidento įvesta „politinio atšalimo“ sąvoka. Papildomų aistrų gali įnešti ir Seimo narių veiksnys, jei URK nuspręstų kuriai nors iš kandidatūrų nepritarti.
Ir nors, teigia ekspertai, Konstitucijoje aiškiai numatyta, kad Seimas neturi teisės įsiterpti į Vyriausybei bei Prezidentui numatytus įgaliojimus skirti bei atšaukti ambasadorius, istorijoje esama ne vieno atvejo, kai Seimo komitetas pasielgė priešingai.
Reikės sulaukti ir užsienio valstybės sutikimo priimti ambasadorių
Ž. Pavilionio teigimu, Lietuvos institucijoms sutarus dėl kandidatūrų į ambasadorius, reikės dar sulaukti ir užsienio valstybės sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą. Šis procesas, pažymi politikas, gali kurį laiką užsitęsti.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Iki dviejų mėnesių gali trukti. Tačiau agremanai ateina ir anksčiau. Aš manau, kad visos pusės – ir JAV, ir Vokietija nori, kad mes turėtume kuo greičiau tuos žmones“, – Eltai teigė buvęs ambasadorius JAV Ž. Pavilionis.
„Duok Dieve, iki Šventų Velykų, kad turėtume“, – pridūrė jis.
Pasak konservatoriaus, nebent Europos Sąjungos struktūrose ambasadoriaus paskyrimas galėtų klostytis šiek tiek greičiau nei kad užtrunka nacionalinėse valstybėse.
„Ten skyrimo procesas gana greitas. Negalima sakyti, kad automatiškas, tačiau palengvintas“, – teigė Ž. Pavilionis.
Pasak jo, užsienio valstybės, į kurias bus skiriamas ambasadorius, gali turėti klausimų dėl siūlomų personalijų. Kita vertus, akcentuoja politikas, klausimų gali kilti ir Seimo nariams, kurie dirba URK.
Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatyta, kad „iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo ministras pirmininkas“.
Kitaip tariant, gavus URK išvadą, Užsienio reikalų ministerija kreipiasi agremano (priimančiosios valstybės sutikimo priimti) į užsienio valstybę, į kurią norima kandidatą į ambasadoriaus postą išsiųsti. Gavusi sutikimą, Vyriausybė teikia suderintą kandidatūrą prezidentui, o jis ambasadorių skiria.
URK pirmininkas Ž. Pavilionis Eltai pažymėjo, kad istorijoje buvo įvairių komiteto sprendimų dėl kandidatų į ambasadorius – ne visuomet Seimo nariai pritardavo siūlymams. Ir šiuo atveju, teigia konservatorius, komitetas nebūtinai pritars. URK pozicija, tvirtino Ž. Pavilionis, kiekvienu atveju priklausys nuo kandidato į ambasadorius profesionalumo.
„Visko buvo mūsų istorijoje, buvo ir nepritarimų, tačiau aš tikiuosi, kad pasirinkimas bus toks, kad abejonių mums nekils (…) Iš esmės tai priklausys nuo žmogaus profesionalumo. Jokia partija neprieštarauja profesionalams, kuriuos mes matėme dešimtmečius veikiančius diplomatijos frontuose. Tad turi būti visuotinas pritarimas, nes tai garantuoja tęstinumą, ilgalaikiškumą“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
„Kuo profesionalesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jokių problemų nekils. Jeigu šis principas nebus išlaikytas, gali būti įvairių klausimų. Jei mes žmogaus nepažįstame, nematėme, kaip jis dirbo… Jeigu bus koks politinis kandidatas, kojų diplomatinėje tarnyboje neapšilęs – gali kilti daug klausimų ar net galime tikėtis nepritarimo“, – teigė politikas.
O Seimo Užsienio reikalų komiteto istorijoje išties esama epizodų, kai parlamentarai pasisakė priešingai nei valią ambasadorių atžvilgiu buvo išreiškęs Ministrų Kabinetas ar prezidentas. Pavyzdžiui, 2013 m. URK nepritarė sprendimui atšaukti ambasadorius iš Azerbaidžano ir Vengrijos, po to, kai internete buvo paviešinti diplomatų pokalbiai telefonu. Tačiau tuomet URK pozicijos Vyriausybė nepaisė ir savo sprendimo nepakeitė.
URK yra nepritaręs ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio paskyrimui į ambasadorius Baltarusijoje 2006 m. bei Argentinoje 2007 m.
URK sprendimas dėl kandidatūrų į ambasadorius – nieko nelemia
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Seimo komitetas neturi jokių instrumentų neleisti Vyriausybei teikti kandidato į ambasadorius, o prezidentui – teikiamo kandidato skirti.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mes turėtume remtis valdžių padalijimo principu. Pagal Konstituciją tik du subjektai dalyvauja skiriant ambasadorius. Ambasadorius skiria Prezidentas Vyriausybės teikimu. Tad joks kitas subjektas – ar tai būtų komitetas, ar komisija, ar kokia nors taryba – negali daryti jokių sprendimų, kurie neleistų Vyriausybei pateikti kandidatūros arba neleistų prezidentui paskirti ambasadoriaus“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, URK šiuo atžvilgiu tiesiog pasako savo nuomonę, neturinčia jokios konstitucinės galios skiriant ambasadorius.
„Diplomatinės tarnybos įstatyme yra numatyta, kad kandidatūra yra svarstoma Užsienio reikalų komitete. Jie gali svarstyti kandidatūrą, viskas gerai, bet jų sprendimas negali būti vertinamas taip, kad jei jie nepritars – tai paskirti kandidato negalima. Jie pasvarsto, susipažįsta, parodo savo požiūrį, bet tai nesukelia jokių teisnių padarinių: nei Vyriausybei, nei prezidentui“, – sakė MRU profesorius.
„Yra įprasta praktika, kad paprastai parodomas mandagus požiūris į parlamentą. Paklausiama komiteto nuomonės, tačiau tai tik mandagumo gestas. Tad jų sprendimas nesaisto Vyriausybės ir ji gali pateikti kandidatūrą, kuriai komitetas nepritarė, o prezidentas gali paskirti tą, kuriai komitetas nepritarė“, – apibendrino V. Sinkevičius.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministrais dirbę Raimundas Karoblis bei Linas Linkevičius pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas Gitanas Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Seimas bendru sutarimu po pateikimo antradienį pritarė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama apriboti galimybę vykdyti politinius paskyrimus į diplomatinę tarnybą.
„Pavyzdys, su kuriuo turbūt esame susidūrę ne vienas, kai parduotuvėje stovint ilgoje eilėje matome kaip žmogus „netyčia“ su vežimėliu pradeda į vidurį eilės brautis ir lyg niekur nieko atsistoja prieš jus. Tai šitaip jaučiasi daugelis diplomatų, darydami karjerą nuo žemiausio laiptelio kildami aukštyn ir matydami, kaip politinė komanda gauna rangus ir įsibrauną į jų eilę, kai jiems trunka 20 metų sulaukti tų pozicijų“, – Seime pristatydamas projektą, teigė G. Landsbergis.
Todėl teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos diplomatinės tarnybos įstatymas užsienio reikalų ministrą įpareigoja su asmeniu, skiriamu užsienio reikalų viceministru ir nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimui teikia įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią politiniams paskyrimams į diplomatinę tarnybą be konkurso ir kitų statutiniams diplomatams įstatyme numatytų reikalavimų.
„Ilgus metus gyvavusi vadinamoji „įdiplomatinimo“ tradicija yra ydinga ir privalo būti panaikinta. Tai tiesiog įteisintos politikų privilegijos, kurios teisėtai piktina visuomenę“,– sakė ministras G. Landsbergis.
Pasak ministro, dabartinis įstatymas pažeidžia teisėtus statutinių diplomatų lūkesčius į karjerą, yra sukuriamas diskriminacinis teisinis reguliavimas, kurio pasekmės – mažėjantis diplomatinės tarnybos skaidrumas ir prestižas.
Teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.
„Dėl kitų politinio „įdiplomatinimo“ atvejų bei sisteminių diplomatinės tarnybos problemų sprendimo bus diskutuojama ir platesniame kontekste, rengiant būtinus įstatymo pokyčius, apimančius visą diplomatinės tarnybos sistemą“, – sakė ministras.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija trečiadienio vakarą vėl patyrė kompleksinę kibernetinę-informacinę ataką.
Ministerija pabrėžia gruodžio 9-osios vakarą neplatinusi pranešimo spaudai apie neva Lietuvos-Lenkijos pasienyje sulaikytą Lenkijos ambasados Lietuvoje diplomatą, gabenusį narkotikus, ginklus ir pinigus. Pranešimas apie neva Lietuvos užsienio reikalų ministerijos įteiktą notą Lenkijos ambasadai Lietuvoje dėl šio klausimo neatitinka tikrovės.
„Koordinuodamiesi su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis, darome išvadą, kad tai yra kompleksinė kibernetinė-informacinė ataka“, – rašoma URM pranešime.
Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į pastaruoju metu suintensyvėjusias kibernetines-informacines atakas, kuriomis siekiama pakenkti draugiškiems Lietuvos-Lenkijos santykiams ir kiršinti lietuvių ir lenkų tautas.
Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo įvesti sankcijas daugiau nei šimtui Baltarusijos asmenų, atsakingų už smurtą prieš taikius protestuotojus bei prezidento rinkimų klastojimą.
„Užsienio reikalų ministerija grąžino Vidaus reikalų ministerijai papildytą sąrašą. Sankcionuoti prašome 118 asmenų“, – Eltą informavo URM atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Užsienio ministro Lino Linkevičiaus patarėja teigia, kad papildytas sąrašas VRM buvo pateiktas trečiadienį.
Savo ruožtu Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė taikyti individualias sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už prezidento rinkimų rezultatų klastojimą ir smurtą prieš taikių protesto akcijų dalyvius.
ELTA primena, kad Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) greitu metu įves sankcijas „dideliam skaičiui“ asmenų, kurie yra atsakingi už prezidento rinkimų klastojimą ir smurtinį protestų malšinimą Baltarusijoje.
Demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Užsienio reikalų ministerija praneša, kad Vokietijos-Lenkijos pasienyje, netoli Frankfurto prie Oderio miesto, laukiantys piliečiai į Lietuvą vis dėlto negalės parvykti lengvaisiais automobiliais.
„Lengvieji automobiliai per Lenkiją vykti negalės. Automobiliai turi vykti į Frankfurto prie Oderio centrinę geležinkelio stotį. Visi automobilių keleiviai (išskyrus vairuotoją) turi išlipti stotyje, kur jų nuo kovo 17 dienos, 7.30 val. ryto Vokietijos laiku, lauks specialus traukinys (650 vietų). Traukinys iš Frankfurto prie Oderio centrinės geležinkeliostoties (Main Station) vyks į Kauną. Prioritetas bus teikiamas vaikams ir šeimoms. Traukiniuose nebus maitinimo, todėl prašoma iš anksto pasirūpinti maistu. Traukinys važiuos per Lenkiją be sustojimų“, – teigiama pranešime.
Lengvieji automobiliai (be keleivių) turi atvykti į Zasnico jūrų uostą iki kovo 17 dienos 13 val. Vokietijos laiku, kur jie bus plukdomi keltu į Klaipėdą (250 vietų automobiliams +250 vietų vairuotojams) (keleiviai turi likti Frankfurto prie Oderio centrinėje geležinkelio stotyje). Kelto išvykimas planuojamas tarp 15-18 val., kovo 17 dieną. Kelionės trukmė – 18 valandų.
Per Lenkiją organizuotu konvojumi praleidžiami autobusai ir mikroautobusai – sienos kirtimas numatytas Šviecko pasienio punkte.
Planuojama praleisti 6 konvojus. Kelionės metu galimi 2-3 sustojimai apsirūpinti maistu ir degalais. Visiems kertantiems sieną bus vykdoma medicininė patikra. Į Lenkijos teritoriją bus įleidžiami tik asmenys, neturintys aiškių ligos simptomų.
Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų pasiūlymus, kaip patobulinti ekonominio atstovavimo sistemą, aptarė ketvirtadienį į posėdį susirinkusi Ekonominės diplomatijos taryba.
Ekonominės diplomatijos tarybos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad prieš priimant sprendimus, kaip bus dirbama toliau, svarbu įsiklausyti į verslo bendruomenės nuomonę.
„Socialinių partnerių pasiūlymai mums visada buvo svarbūs, siekiame išlaikyti šią praktiką konsultuotis visais ekonominio bendradarbiavimo klausimais“, – pabrėžė ministras.
Tarybos nariai pažymėjo, kad būtina neatidėliotinai priimti sprendimus, kurie užtikrintų efektyvesnį atstovavimą šalies ekonominiams interesams užsienyje. Verslo asocijuotų struktūrų vadovai akcentavo, kad ekonominiai atstovai užsienyje atstovauja Lietuvai, o ne atskirai institucijai, todėl būtina siekti sutarimo sostinėje dėl ekonominės diplomatijos prioritetų ir užduočių diplomatinėms atstovybėms bei sutelkto komandinio darbo rezidavimo valstybėse jas įgyvendinant.
L.Linkevičius pavedė Ekonominės diplomatijos tarybos darbo grupei pateikti su visomis suinteresuotomis pusėmis suderintą pasiūlymą dėl konkrečių veiksmų, eliminuosiančių esamus ekonominio atstovavimo trūkumus.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, posėdžio metu taip pat buvo keliamas klausimas dėl diplomatinių atstovybių vaidmens skatinant tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje.
„Mokslas gali prisidėti prie užsienio politikos tikslų įgyvendinimo, tarpvalstybinių ryšių plėtros. Kartu diplomatija gali įnešti savo indėlį didindama šalies mokslo ir technologijų pasiekimų žinomumą pasaulyje. Todėl ir šioje srityje bendras koordinuotas darbas yra ypač svarbus“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.
Ekonominės diplomatijos taryboje dalyvauja užsienio reikalų, ūkio, žemės ūkio, susisiekimo bei švietimo ir mokslo ministrai, 5 asocijuotų verslo organizacijų – „Investor’s Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos – vadovai ir Ministro Pirmininko patarėjai.
Nuo birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiojo patarėjo užsienio politikos klausimais pareigas užims Nerijus Aleksiejūnas, iki šiol užsienio politikos patarėjų grupėje kuravęs Europos Sąjungos politikos klausimus.
Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
N.Aleksiejūnas daugiau nei 15 metų dirba užsienio reikalų srityje.
Jis turi didelę darbo su ES institucijomis patirtį, yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijos ES departamento direktoriaus pavaduotoju, ministru patarėju ir antruoju sekretoriumi Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES.
Taip pat buvo deleguotu nacionaliniu ekspertu Europos Komisijoje.
Tarptautinių santykių magistro laipsnį N. Aleksiejūnas įgijo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Vienerius metus Prezidentės vyriausiuoju patarėju užsienio politikos klausimais dirbęs Renaldas Vaisbrodas pareigas palieka savo noru, dėl asmeninių priežasčių.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos prezidentūra Vilniuje, Daukanto aikštėje.
Tikriausiai nėra tokių, kurie nebūtų girdėję posakio, esą pasaulį valdo tie, kurių rankose – informacija.
Valdo ne ginklai, ne pinigai, o būtent žmonės, kuriems prieinama pačių įvairiausių rūšių informacija – riboto naudojimo, tarnybinė, slapta, karinė, politinė, mokslinė, konfidenciali, visiškai slapta, asmeninio pobūdžio…
Šiuose žodžiuose – labai daug tiesos. Tačiau tokia aksioma reikalauja papildymų. Norint valdyti tautas, bendruomenes ar valstybes neužtenka vien turėti daug informacijos. Dar reikia mokėt ja naudotis: „atsijoti informacines šiukšles“, išgryninti esmę, susisteminti faktus ir t.t. Įtakos pasiekia tik tas, kuris žino, kada, kaip ir kur panaudoti etiškai ar neetiškai surinktas slaptas ar pusiau slaptas žinias.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs Liudvikos Pociūnienės skundą Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjos skundą.
Liudvika Pociūnienė prašė teismo panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) 2011-01-20 sprendimą, kuriuo atsisakyta spręsti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo iki ikiteisminio tyrimo dėl V. Pociūno žūties pabaigos; 2011-07-19 VSD generalinio direktoriaus raštą; 2011-07-01 VSD tarnybinio tyrimo komisijos išvadą, kuria konstatuota, kad Vytautas Pociūnas 2006 m. rugpjūčio 22-23 dienomis buvo tarnybinėjė komandiruotėje Baltarusijoje, Breste, kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas ir jokių VSD užduočių nevykdė; nustatyti, kad Vytauto Pociūno žūtis yra įvykis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas kaip VSD pareigūnui, ir įpareigoti Valstybės saugumo departamentą apskaičiuoti ir išmokėti žuvusiojo šeimai Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 str. ir Valstybės saugumo departamento statuto 44 str. nustatytą kompensaciją.
Baltarusijoje mįslingai žuvusio Vytauto Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė per teismus siekia įpareigoti Valstybės saugumo departamentą (VSD) atlikti išsamų tyrimą dėl jos vyro žūties.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo našlės skundą ir kovo 22-ąją skelbs sprendimą, kuris bus galutinis ir neskundžiamas.
L.Pociūnienės advokatas Jonas Butkus teismui sakė, kad akivaizdu, jog VSD atliko tyrimą dėl V.Pociūno žūties, tačiau tyrimas atliktas skubotai, per dvi dienas.
Vakar paskelbta svarbi žinia apie buvusį (?) skandalą dėl Baltarusijos opozicijos aktyvisto A. Beliackio duomenų išdavimo diktatoriškam režimui – Premjero sudaryta darbo grupė siūlo taisyti sistemines tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragas.
Kadangi pranešimas spaudai surašytas tvarkingai ir gražiai, kad nebūtų aišku, kas kaltas ar nekaltas dėl idiotiškos situacijos ir sugadinto Lietuvos įvaizdžio, tai pabandysiu išversti pranešimą į žmonių kalbą.
Bandysiu pateikti svarbias pranešimo detalas ne pagal PR specialistų sudėliotus akcentus:
