V.Landsbergis

landsbergis_01
Aktualijos

Su­si­tin­ka­me se­no­jo­je Lie­tu­vos sos­ti­nėj ir be­veik is­to­ri­nę die­ną. Pri­si­me­na­me prieš du mė­ne­sius Vil­niu­je ir Briu­se­ly­je švęs­tą at­kur­tos mū­sų Ne­pri­klau­so­my­bės 20-me­tį, dar pri­si­me­na­me prieš mė­ne­sį žu­vu­sį Lie­tu­vos drau­gą Len­ki­jos pre­zi­den­tą, o už­va­kar – pa­žy­mė­tą ir Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gą su tam tik­ra ap­va­les­ne da­ta. Jei kas no­ri, tai ir va­ka­rykš­tį mi­li­ta­ris­ti­nį pa­ra­dą Mask­vo­je.

Pra­ei­tis ne­mirš­ta ir ne­si­trau­kia, nors yra no­rin­čių įro­dy­ti ki­taip. Pra­ei­tis ne­mirš­ta, ypač kai su ja neat­si­skai­ty­ta. O prieš dvi­de­šimt me­tų gal­vo­jo­me, kad at­si­skai­ty­si­me, kad ga­li ras­tis ki­toks – tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo pa­sau­lis. Lie­tu­va ėjo tie­sos ke­liu, ir nie­kas ap­link ne­sa­kė, ko­kia ji ma­ža. Ir mes pa­tys ne­si­jau­tė­me ma­ži, o tie­siog žmo­nės, tau­ta tarp tau­tų. Ne­to­bu­la, ta­čiau sie­kian­ti gė­rio ir no­rin­ti pa­dė­ti ki­tiems. Ir Lie­tu­vos dva­sia ne­bu­vo ma­ža.

Continue reading „Tiesa ir atmintis” →

mafia-woman
Aktualijos

Vytauto Pociūno žūties tyrimo byloje įvyko lemiamas lūžis. Generalinės prokuratūros pareigūnai pripažino, kad VSD pulkininko žūties tyrimas perkvalifikuotas į nužudymo tyrimą. Tad pagaliau pripažįstama, kad V.Pociūno mirtis nebuvo nelaimingas atsitikimas, o brutalus smurtinis nužudymas. V.Pociūnas buvo sekamas ir nužudytas, o nužudymo užsakovų ratas susitelkęs Lietuvoje. Tad velionio žmonos Liudvikos Pociūnienės ir ją palaikančių teisininkų bei pilietinių judėjimų atstovų kova nebuvo beprasmė. Tuo tarpu Drąsiaus Kedžio nužudymo byla toliau žlugdoma. Yra daug tariamai nelaimingo atsitikimo versiją paneigiančių aplinkybių, kad ir tokia svarbi detalė:  pakrūmėje rasto D.Kedžio batai visai švarūs.

Continue reading „Politinės ir kriminalinės mafijos valdoma teritorija” →

video_cip
Aktualijos

Jam pasisekė. Jis – trijų šimtų metų Trakų ąžuolo sūnus. Gegužės 1-osios vidurdienį jis suleido šaknis Vilniuje, Gedimino pilies papėdėje, netoli paminklo karaliui Mindaugui. Jį sodino ir laistė žymūs žmonės, linkėdami augti ir žaliuoti mažiausiai 600 metų. Nes tiek metų prabėgo nuo pergalingo Žalgirio mūšio, apie kurio reikšmę Lietuvai, Europai taip pat buvo pasakyta prasmingų žodžių. Kaip visada, subtiliai ir nepakartojamai kalbėjo poetas Justinas Marcinkevičius, įžvalgus buvo europarlamentaras Vytautas Landsbergis, nuoširdi ir šilta partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Poetiškų žodžių apie tėvynę Lietuvą girdėjome iš aktoriaus Tomo Vaisietos lūpų. Renginiui vadovavo Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, daug durų pravėręs, daug raštų parašęs, skambinęs ir raginęs, kad būtų leista šioje istorinėje vietoje iškasti duobutę trijų šimtų metų Trakų ąžuolo sūnui, kad įvyktų šventė, skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms.

Videostudija “SLAPTAI” skelbia beveik pusvalandį trunkantį videoreportažą.

Continue reading „Gedimino pilies papėdėje, netoli paminklo karaliui Mindaugui” →

az_1
Aktualijos

Jam pasisekė. Jis – trijų šimtų metų Trakų ąžuolo sūnus. Gegužės 1-osios vidurdienį jis suleido šaknis Vilniuje, Gedimino pilies papėdėje, netoli paminklo karaliui Mindaugui. Jį sodino ir laistė žymūs žmonės, linkėdami augti ir žaliuoti mažiausiai 600 metų. Nes tiek metų prabėgo nuo pergalingo Žalgirio mūšio, apie kurio reikšmę Lietuvai, Europai taip pat buvo pasakyta prasmingų žodžių. Kaip visada, subtiliai ir nepakartojamai kalbėjo poetas Justinas Marcinkevičius, įžvalgus buvo europarlamentaras Vytautas Landsbergis, nuoširdi ir šilta partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir kiti kalbėjusieji. Poetiškų žodžių apie tėvynę Lietuvą girdėjome iš aktoriaus Tomo Vaisietos lūpų. Renginiui vadovavo Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, daug durų pravėręs, daug raštų parašęs, skambinęs ir raginęs, kad būtų leista šioje istorinėje vietoje iškasti duobutę trijų šimtų metų Trakų ąžuolo sūnui, kad įvyktų šventė, skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms.

Continue reading „Stiprybės jam, o šalia jo ir mums!” →

sabonis
Aktualijos

Buvau girdėjęs, kad “visų laikų geriausias lietuvių krepšininkas” (taip mūsuose dažnai parašoma ir pasakoma) Arvygas Sabonis … drėbė ir drėbtelėjo. Žmogus, be abejo, norėjo atkreipti į save dėmesį. Gal dėl to, kad to dėmesio jo asmeniui pastaruoju metu ne tiek jau daug? Kaip reaguos visuomenė? Ar reaguos? Kaip geriau – reaguoti ar apsimesti, kad negirdėjai, kad nieko neįvyko?

Lietuvos visuomenei “vienodai rodo”. Lietuvos visuomenė ne tokių kalbų apie Lietuvą yra prisiklausiusi ir pati prišnekėjusi. Ji tyli. Pasak Herbačiausko, juk pasitaiko, kad padorioj kompanijos kas nors ima ir …susibezda. Negi dėl to imsi jį pirštais badyti! Elgiesi tarsi nieko neįvyko.

Continue reading „Todėl, Arvydai, todėl!” →

medvedev_putin
Aktualijos

Stengiuose nepraleisti nė vienos pirmadieniais per LRT transliuojamų diskusijų “Tarp Rytų ir Vakarų”. Taip nutiko ir vasario 22-ąją. Tądien itin atidžiai klausiausi LRT laidos, kuriai vadovavo žurnalistas Rimgaudas Geleževičius. Mat pati tema buvo verta išskirtinio dėmesio. Kas gali būti įdomiau ir prasmingiau už domėjimąsi sudėtingais Rusijos – Lietuvos tarpusavio santykiais?! Negaliu sakyti, jog laida buvo neįdomi. Rimgaudas Geleževičius su politologais Nerijumi Maliukevičiumi, Kęstučiu Girniumi ir Vilniaus Universiteto profesoriumi Povilu Gyliu ginčijosi, ar mandagus, korektiškas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo laiškas mūsų prezidentei Daliai Grybauskaitei byloja apie atšylančius Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius. Laidos vedėjas R.Geleževičius pripažino, jog “esama svarbių slinkčių Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykiuose, kurie buvo sudėtingi visą nepriklausomybės laikotarpį, o pastaraisiais metais – net smarkokai atvėso”. Laidos vedėjas teiravosi: ar naujosios tendencijos – realios, ilgalaikės?

Continue reading „Paskutinioji Rimgaudo Geleževičiaus laida “Tarp Rytų ir Vakarų” – tendencinga” →

savukynas_gera_m
Aktualijos

Kiekviena karta ieško praeities laikotarpių, į kuriuos gali atsiremti. Aš manau, kad tokie laikotarpiai gali būti tie, kuriuose buvo aktualizuota laisvės idėja: tai ir LDK laikai, ir XIX amžiaus sukilimai, savanorių kovos, pokario partizanai ir, be abejo, Sąjūdis bei Sausio 13-oji. Gaila, kad mūsų istorikai nelabai kreipia dėmesio į šį laikotarpį. Tačiau reikia pabandyti suprasti, kas anuomet vyko.

Rusijoje jau ilgą laiką bandoma įtvirtinti sąmokslo teoriją. Detaliausiai ją išdėstė Sergėjus Kara – Murza savo knygoje „Sąmonės manipuliacijos“. Anot jo, Sausio įvykiai – tai tik manipuliavimas. Pasak jo, tuo metu Lietuvoje „Landsbergio režimas“ turėjo žlugti, nes vis daugėjo nepatenkintų žmonių jo politika – tai ne tik rusakalbiai, bet ir kolūkiečiai, kurie nenorėjo, kad žemė būtų privatizuota. Ir kaip tik tokiu metu įvyksta kruvinieji Sausio įvykiai.

Continue reading „Ar Sausio 13 – oji buvo sąmokslas?” →

kudarauskas_internetinis
Aktualijos

Si­gi­tas Ku­da­raus­kas – pro­fe­so­rius, ha­bi­li­tuo­tas dak­ta­ras, moks­li­nin­kas, iš­ra­dė­jas, vi­są gy­ve­ni­mą do­mė­ję­sis spe­cia­lių­jų elek­tros ma­ši­nų ga­my­ba, jų to­bu­li­ni­mu bei pri­tai­ky­mu vi­suo­me­nės po­rei­kiams. Prof. S. Ku­da­raus­kas mo­kė­si, dir­bo, sta­ža­vo­si Kau­no po­li­tech­ni­kos, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tuo­se, pa­skai­tas skai­tė Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos, Suo­mi­jos, Če­ki­jos uni­ver­si­te­tuo­se. Ta­čiau pe­da­go­gi­nė veik­la, iš­ra­di­mai, moks­li­nių straips­nių ra­šy­mas – tai tik vie­na jo tu­ri­nin­gos, pra­smin­gos veik­los kryp­čių. At­gi­mi­mo pra­džio­je prof. S. Ku­da­raus­kas at­li­ko kai ku­riuos slap­tus ar pu­siau slap­tus ne­pri­klau­so­my­bę at­kū­ru­sios vals­ty­bės pa­ve­di­mus. Pa­vyz­džiui, prof. S.Ku­da­raus­kas su­ma­nė tuo­me­ti­niam Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tui Fran­sua Mi­te­ra­nui pa­ra­šy­ti laiš­ką, ko­dėl Lie­tu­va sieks at­si­skir­ti nuo So­vie­tų Są­jun­gos. Šian­dien aki­vaiz­du, kad bū­tent tas di­plo­ma­ti­niais ka­na­lais nu­siųs­tas laiš­kas kar­di­na­liai pa­kei­tė tuo­me­ti­nio Pran­cū­zi­jos va­do­vo skep­tiš­ką po­žiū­rį į lie­tu­vius, ir ofi­cia­lu­sis Pa­ry­žius po Ko­vo 11-osios ta­po kur kas di­des­niu mū­sų drau­gu, nei ti­kė­jo­si Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas…

Continue reading „Di­plo­ma­ti­nę kar­je­rą suž­lug­dė į val­džią at­ėju­si LDDP” →