fsb-pastatas

Prieš keletą dienų buvome paskelbę publikaciją, kurioje pabandėme įžvelgti tendencijas, kaip rusiškuose leidiniuose traktuojamos Baltijos šalių žvalgybos. Įspūdis – slogus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žvalgybos rusakalbiuose laikraščiuose, žurnaluose bei internetiniuose portaluose dažniausiai traktuojamos kaip agresyvios ir absoliučiai nuo JAV ar Didžiosios Britanijos priklausomos struktūros.

O kaip rusakalbiai leidiniai traktuoja mūsų kontržvalgybos padalinius? Palankumo ir vėl nerasime. Bet nereikia būti naiviais – rusakalbė spauda ir negali būti palanki nuo Sovietų Sąjungos atsiskyrusių šalių žvalgybai ir kontržvalgybai. Pavojingiausia tai, kad rusakalbėje spaudoje apie mūsų kontržvalgybas pateikiama daug klaidinančių versijų bei išsigalvojimų, kurie, žinoma, dažniausiai atrodo patraukliai ir galbūt –  įtikinamai.

Continue reading „Baltijos šalių kontržvalgyba – rusiškų leidinių akimis”

algimantas-zolubas-1

Apie gyvūnus, natūraliai baigusius savo gyvenimą, sakoma, – nugaišo, padvėsė. Miršta tik žmonės ir bitės. Dėl bičių gyvensenos darniomis šeimomis bei jų duodamą didelę naudą žmogui bitėms suteikta tokia išskirtinė pagarba.

Tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, bitės, kaip ir žmonės, pradeda plėšikauti: užpuola silpnesnę šeimą ir jos sukauptą turtą pergabena į savo būstą.

Bitininkams žinomas reiškinys, kai, nuo bičių plėšikių nebeįstengdamos apsiginti, užpultosios šeimos bitės pradeda gabenti savo medų į plėšikių avilį. Taip apiplėšta ir netekusi maisto šeima išmiršta. Tarp žmonių, jei panašus reiškinys pasitaiko, vadinamas kolaboravimu, bendradarbiavimu su priešu jo, o ne savo šalies naudai.

Continue reading „Tik silpnas bites puola bitės plėšikės”

DudonisM

Šį savaitgalį užsukęs į Vilniaus centre esantį knygyną vitrinoje pastebėjau besipuikuojančią liūdnai pagarsėjusio sovietinio veikėjo Juozo Kuolelio knygą. Kam skirti šie prisiminimai, bylojo memuarų pavadinimas – “Pro kalėjimo grotas”.

Anotacijoje rašoma: „Gairių“ leidykla išleido Juozo Kuolelio knygą „Pro kalėjimo grotas“. Tai dokumentinio autobiografinio pobūdžio knyga apie lemtingus Lietuvai įvykius 1990-1991 m. bei vėliau sekusį teismo procesą, kuriame buvo teisiami vadinamieji „perversmininkai“.

Knyga nebuvo itin pigi, bet ir ne per daug brangi. Todėl nusipirkau. Šiandien ją jau beveik visą perverčiau. “Pro kalėjimo grotas” įsigijau, žinoma, ne todėl, kad būčiau J.Kuolelio bendramintis.

Continue reading „Džiaugiamės, nors iš tiesų reikėtų verkti”

mafia-woman

Vytauto Pociūno žūties tyrimo byloje įvyko lemiamas lūžis. Generalinės prokuratūros pareigūnai pripažino, kad VSD pulkininko žūties tyrimas perkvalifikuotas į nužudymo tyrimą. Tad pagaliau pripažįstama, kad V.Pociūno mirtis nebuvo nelaimingas atsitikimas, o brutalus smurtinis nužudymas. V.Pociūnas buvo sekamas ir nužudytas, o nužudymo užsakovų ratas susitelkęs Lietuvoje. Tad velionio žmonos Liudvikos Pociūnienės ir ją palaikančių teisininkų bei pilietinių judėjimų atstovų kova nebuvo beprasmė. Tuo tarpu Drąsiaus Kedžio nužudymo byla toliau žlugdoma. Yra daug tariamai nelaimingo atsitikimo versiją paneigiančių aplinkybių, kad ir tokia svarbi detalė:  pakrūmėje rasto D.Kedžio batai visai švarūs.

Continue reading „Politinės ir kriminalinės mafijos valdoma teritorija”

linas_karalius

Nors dar vasario viduryje buvo skelbiama, kad kovo pradžioje bus teikiamos kandidatūros į itin svarbių valstybės institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Generalines prokuratūros vadovų postus, tačiau dabar aiškėja, kad šis procesas gali užsitęsti. Kol kas dar nesutampa prezidentės D.Grybauskaitės ir kai kurių Seimo atstovų pozicijos dėl kandidatų į šiuos svarbius postus. Tikimasi, kad vis tik pavyks pasiekti kompromisus.

Po pagarsėjusių Seimo nario Lino Karaliaus klajonių po užsienį estafetę jau perima kiti politikai. L.Karalius nuo 2009 metų gruodžio pabaigos daugiau nei mėnesį šlaistėsi po užsienį, praleisdamas Seimo posėdžius. Per tą laiką jis su drauge pabuvojo Tailande, Kambodžoje, Singapūre, ir grįždamas į Lietuvą, dar kelioms dienoms užsuko į Maskvą.

Continue reading „Bet “Karaliaus sindromas” toliau plinta”

sabonis

Lie­tu­va ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ja prie sa­vo vals­ty­bės at­kū­ri­mo 20-me­čio. Nors ir mėgs­ta­ma pa­si­gir­ti na­rys­te eko­no­mi­nė­se ar mi­li­ta­ri­nė­se Va­ka­rų or­ga­ni­za­ci­jo­se, džiaugs­mo kol kas nė­ra daug. Sa­vo kuk­lų at­kur­to vals­ty­bin­gu­mo ju­bi­lie­jų vals­ty­bė su­tin­ka kre­čia­ma dau­ge­lio skau­džių li­gų.

Vis mėgs­ta­me pa­kal­bė­ti apie eko­no­mi­nes pro­ble­mas. Bet tiek jau to – kad ir ką sa­ky­tų so­viet­me­čio be­si­il­gin­tys pen­si­nin­kai, Lie­tu­vo­je pra­gy­ve­ni­mo ly­gis šian­dien aukš­tes­nis nei dau­ge­ly­je bu­vu­sios SSRS res­pub­li­kų. Ta­čiau žy­miai re­čiau kal­ba­ma apie mo­ra­li­nę kri­zę, bai­gian­čią su­grauž­ti vals­ty­bės kū­ną. Ir nors dau­ge­lis nu­si­vy­li­mą ir ma­si­nę emig­ra­ci­ją sie­ja kaip tik su kri­ze ir ne­dar­bu, ta­čiau yra ir dar vie­nas svar­bus fak­to­rius – so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo sto­ka.

Continue reading „Jei jau psichologiškai palūžo Arvydas Sabonis, tai – tikrai blogas ženklas”