V.Savukynas

adamkus_valdas
Politinės intrigos

Naujoje dienoraščio knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ V. Adamkus pažymi, kad buvo „auklėjamas nuoširdaus patriotizmo, tėvynės meilės dvasia – ir gimnazijoje, ir šeimoje […] Kaip asmenybė aš galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politinės pažiūros, pilietinių laisvių suvokimas“ (p. 525).

Taigi Prezidentas jau nebebuvo tipiškas pirmosios Lietuvos Respublikos patriotas – jis jau buvo šiek tiek dvilypis pilietis, nors abu šie bruožai turėjo ir privalumų. Kaip prieškario patriotas jis stengėsi laikytis „moralinės atsakomybės tautai“ (p. 185), gegužės 9-ąją prie Kremliaus nedėjo gėlių, greitai perprato paksininkus, nors tik ilgainiui tesuprato, jog nepakankamai pažįsta penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius išgyvenusius lietuvius.

Continue reading „Prezidentas Valdas Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai” →

Copy of savukynas_alumnato_kieme
Aktualijos

Sausio 6-ąją dariau laidą tema „Ar mūsų šalį valdo oligarchai ir nusikaltėliai?“. Reagavau į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasakymą, kad „tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe“.

Ir ką sužinojau? Pirmiausia tai, jog abstrakčiai kalbėti apie oligarchus mėgsta daugelis, tačiau kalbėti konkrečiai nelabai norima. Jei taip, tai gal apskritai verta užbaigti šią diskusiją? Neįvardindami konkrečiai, tikrai negalėsime kovoti su oligarchija kaip neigiamu reiškiniu. O jei negalime įvardinti, gal ir nėra jau taip blogai, kaip kartais norima pavaizduoti?

Continue reading „Tai kas valdo valstybę – nusikaltėliai ar politikai?” →

savukynas_gera_m
Aktualijos

Ukrainos ir Lenkijos santykiai įvairiais istoriniais laikais paliko daug nuoskaudų: jau nuo kazokų sukilimo XVII amžiuje buvo kovojama tarpusavyje, o II Pasaulinis karas paliko daug randų šiose tautose.

Vienas bičiulis ukrainietis nusprendė įgyvendinti tokį projektą: kai dauguma kalba apie tarpusavio ukrainiečių ir lenkų kovas, jis nusprendė istorijoje paieškoti, o kada ir kur kartu kovojo lenkai ir ukrainiečiai. „Ir žinai, sako jis man, koks buvo nustebimas, kai tose kovose atradau ir lietuvius“.

Tikrai tiesa, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikotarpiu kovojome kartu prieš bendrus priešus. Tačiau tiesa ir tai, kad nors didžiuojamės savo istorine praeitimi, bet mūsų istorijos žinojimas apsiriboja dabartinės Lietuvos valstybės teritorijoje nutikusiais įvykiais. Tad bendros pergalės rytuose, kultūros pasiekimai mums nėra svarbūs. Juk kiek žmonių žino apie Oršos ar Chotino mūšius?

Continue reading „Mūsų istorijos iššūkis” →

Copy of savukynas_alumnato_kieme
Aktualijos

Neseniai teko kalbėtis su bičiuliu, kuris dirba nevyriausybiniame sektoriuje. „Kaip sekasi“, paklausiau jo. „Būtų neblogai, jei ne valdininkai, kurie žiūri į mus kaip į potencialius vagis“, atsakė man.

Pasirodo, paramos gavimas, jos administravimas yra taip apsunkintas, kad daugiau laiko sugaišti įvairiausioms procedūroms, o ne pačiam projektui. Jei anksčiau užteko geros idėjos, gerai paruošto projekto, tai dabar jo administravimas tapo svarbesnis už patį projektą.

Continue reading „Ar laisvos Lietuvos didžiausias priešas yra laisvas žmogus?” →

Copy of savukynas_alumnato_kieme
Aktualijos

Tamsus vakaras, šlapia, vėjas ūbauja, tokį vakarą gera sėdėti šiltai namuose su arbatos stikline, bet ne, blogosios jėgos nesnaudžia. Jos renkasi į vieną kavinę, ateina generalinis prokuroras. O toliau, toliau – valstybės užvaldymas. Arba bent jau prokuratūros.

Sąmokslas, Lietuvą ir toliau valdo neaiški grupelė žmonių. Ir gerai, kad dar yra žmonių Lietuvoje, kurie drįsta mesti iššūkį, kovoti su tamsiojo Verderio (ar taip tas švokščiantis personažas vadinosi, nepamenu tiksliai) imperija. Ir aprašo slapyvardžiu „Lietuvos žiniose“ (http://www.lzinios.lt/lt/2010-11-04/ruduo_2010_kaitos_taskas/scenarijaus_keisti_negalima.html).

Continue reading „Alisa Stebuklų šalyje, arba Kaip Mindaugas sąmokslą rado” →

savukynas_gera_m
Aktualijos

Visuomenės gyvenimo apžvalgininkai dažnai kaltinami, kad rašo tik apie  blogus dalykus. Tai savaime suprantama: reikia į viešumą iškelti problemas, bėdas. O ten, kur viskas gerai, kam apie tai rašyti ir kalbėti? Tačiau kartais būtina pakalbėti ir apie gerus dalykus.

Niekas Lietuvoje per daug nenustemba, jei politikas pasinaudodamas savo padėtimi išsirūpina kokių nors sau gėrybių. Tačiau ne visi politikai taip daro. Štai žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius atsisakė jam teisėtai priklausančios Europos sąjungos paramos, kad vėliau nebūtų kaltinamas pasinaudojęs tarnybine padėtimi. Sutikime, kad toks atvejis nėra dažnas. Šis poelgis parodo, kad ne visi į valdžią eina vien todėl, kad nori ja pasinaudoti. Egzistuoja garbingo politinio elgesio pavyzdžiai, tik gal ne visada reikiamai pastebimi.

Continue reading „Ar tikrai viskas blogai Lietuvoje?” →

landsbergis_01
Aktualijos

Laidoje „Savaitės atgarsiai“, kurią veda žurnalistas Virginijus Savukynas, buvo išsamiai kalbama apie lietuviškojo humoro specifiką.

Iš ko juokiasi lietuviai? Ar liko humoro mūsų viešajame gyvenime? Kas yra oficialusis humoras? Kokį humorą būtų galima laikyti tikrai geru? Ar žurnalistai visuomet pelnytai ironizuoja, kalbėdama apie politikus. O ar politikams dera ironiškai kalbėti apie visuomenę, žurnalistus? Koks skirtumas tarp įžeidžiančios, žeminančios ir humoristine forma pateiktos ironijos? 

Toje laidoje dalyvavo ir profesorius, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, kurio pokalbį su laidos vedėju žurnalistu Virginijumi Savukynu pateikiame skaitytojams.

Continue reading „Vytautas Landsbergis: lietuviškas humoras – baisiai liūdna tema” →

bumblauskas
Aktualijos

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt  publikavo  ne vieną  kritinį rašinį apie istoriką Alfredą Bumblauską bei jo požiūrį į Lietuvos istoriją. Pavyzdžiui, mums neišdildomą įspūdį paliko Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko knyga “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”. V.Terlecko pozicija mums priimtinesnė. Todėl nenuostabu, kad esame paskelbę net keliolika išsamių ištraukų iš V.Terlecko veikalo, kuris, pasak paties autoriaus, „tai ilgamečio viešo “susirašinėjimo” su istorikais, dažniausiai matomais, girdimais, duodančiais toną Lietuvos istorijos mokslui, rinkinys. Iki šio dialogo su istorikais buvo ilgas sunkių vidinių apmąstymų laikotarpis. Iš pradžių buvau apžavėtas “Būtovės slėpinių” televizijos laidos dueto (A.Bumblausko ir E.Gudavičiaus) pokalbių naujoviškumo, žaismingumo.

Continue reading „Alfredas Bumblauskas: gyvename geriausiais laikais” →

lavaste
Aktualijos

Dienraščio „Lietuvos ryto“ žurnalistė Laima Lavastė patyrė persekiojimą dėl savo straipsnių apie Kauno tragediją, tai ji papasakojo tiesioginėje: LTV laidoje „Savaitės atgarsiai“, kurią veda Virginijus Savukynas.

„Teko pajusti ne tik spaudimą, bet ir fizinį smurtą, nes prieš dvi savaites vienoje laidoje, kurios metu ekrane didelėmis raidėmis buvo parodyta mano pavardė ir aiškinama, kad dienraščio žurnalistė dirba už pedofilų pinigus, kitą dieną mane vakare važiuojančią į sodo namelį miške pasekė automobilis, džipas, blokavo mano automobilį, atplėšė mano automobilio duris ir paaiškino, kad Ūsas jau užkastas, advokatė jau nebedirba savo darbo: „O jūs, pone Lavaste, dar dirbate. Tai ar tu ilgai dirbsi?“, pasakojo žurnalistė Lavastė.

Continue reading „Laima Lavaste patyrė persekiojimą dėl savo straipsnių” →

video_cip
Aktualijos

Žurnalistas Virginijus Savukynas internetiniame portale tinklink.lt neseniai svarstė, ar žiūrovams būtų įdomu išvysti diskusijų laidą apie 12-a garsiųjų VSD operatyvinių pažymų. Jis rašė: “Rugsėjo 6 dieną „Savaitės atgarsiai” vėl eteryje. Jau galvoju apie laidos  temą. Kilo mintis – gal pakalbėti apie 12-a operatyvinių VSD pažymų, kurias jau gavo Seimas. Dabar jau iškilo klausimas, ar jas reikia išslaptinti? Kaip manote, ar būtų įdomi tokia diskusija? O gal čia tik istorija? Juk viskas buvo prieš ketverius metus. Be to, kaip sakė prezidentė D. Grybauskaitė, ten nieko įdomaus nėra. Tad kaip yra iš tiesų? Kokius man patarimus duotumėte?”

Mes įsitikinę, jog tokia diskusija LRT ekrane būtų ne tik įdomi, bet ir reikalinga. Žinoma, jei tik apie šią problemą būtų kalbama atvirai, nuoširdžiai. O ką apie 12-os operatyvinių pažymų išslaptinimo – neišslaptinimo reikalus mano studijos “Slaptai” svečiai – buvęs Lietuvos parlamentaras Romanas SEDLICKAS (kairėje) ir advokatas Arūnas MARCINKEVIČIUS? Su buvusiu Lietuvos Seimo nariu Romanu SEDLICKU ir advokatu Arūnu MARCINKEVIČIUMI kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Ką byloja 12-os VSD operatyvinių pažymų skandalas?” →

Copy of savukynas_alumnato_kieme
Aktualijos

Šių metų 57 – ame Santaros – Šviesos suvažiavime dalyvavo ir du svečiai iš Lietuvos.

Tai – Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovas Audrius Siaurusevičius bei žurnalistas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas.

Į “Draugo” klausimus mielai sutiko atsakyti šiuo metu Lietuvos radijuje ir televizijoje dirbantis V. Savukynas, kuris Santaros – Šviesos suvažiavime Amerikoje lankėsi pirmą kartą. V.Savukyną kalbina „Draugo” redaktorė Dalia Cidzikaitė.

Continue reading „Lietuvių tapatybės paieškose” →

video_cip
Aktualijos

Žurnalistas Virginijus Savukynas tinklalapyje tinklink.lt svarsto, ar žiūrovams būtų įdomu išvysti diskusijų laidą apie 12-a garsiųjų VSD pažymų. Jis rašo: “Rugsėjo 6 dieną „Savaitės atgarsiai” vėl eteryje. Jau galvoju apie laidos  temą. Kilo mintis – gal pakalbėti apie 12-a VSD pažymų, kurias jau gavo Seimas. Dabar jau iškilo klausimas, ar jas reikia išslaptinti? Kaip manote, ar būtų įdomi tokia diskusija? O gal čia tik istorija? Juk viskas buvo prieš ketverius metus. Be to, kaip sakė prezidentė D. Grybauskaitė, ten nieko įdomaus nėra. Tad kaip yra iš tiesų? Kokius man patarimus duotumėte?”

Ši žurnalisto V.Savukyno idėja buvo palydėta įvairiausiais komentarais. O ką apie tas nelemtas 12-a pažymų mano buvęs ilgametis Amerikos advokatas, buvęs Lietuvos parlamentaras Romanas SEDLICKAS? Su buvusiu Lietuvos seimo nariu Romanu SEDLICKU kalbasi videostudijos “SLAPTAI” ir “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Dar sykį apie 12-a slaptųjų pažymų” →

savukynas_gera_m
Aktualijos

Valdžios vyrai skelbia, kad be verslumo Lietuva neišgyvens. Tai tikrai tiesa.

O skaičiai byloja ką kitą.Eurostato duomenimis, Ispanijoje 1000 gyventojų tenka 71 smulkiojo verslo įmonė, Slovėnijoje – 55, Danijoje – 54, o Lietuvoje – vos 19.

Kodėl taip yra? Priežastys įvairios. Viena iš jų – per mažai laisvos rinkos Lietuvoje. Ir dėl to kalta ne vien valdžia, bet ir stambusis verslas Lietuvoje.

Kodėl daugelio produktų ir paslaugų kainos yra tokios pat kaip ir Vakarų Europoje, o kai kuriais atvejais ir didesnės? Ar ne dėl to, kad per maža konkurencija?

Continue reading „Kodėl slopinamas verslumas?” →

savukynas_gera_m
Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė naiviai nustebo: Lietuvoje tokia didelė korupcija. Ir čia kaip su tame anekdote: visi kalba apie blogą orą, bet niekas nedaro, kad jis pagerėtų.

Kodėl? Sociologinės apklausos rodo šizofrenišką mūsų būseną: dalis Lietuvos piliečių, nors smerkia kitus, kurie ima kyšius, tačiau neatsisakytų, jei jiems duotų.

Be to, nesena sociologinė apklausa parodė, kad kontrabandą pateisina irgi didelė dalis Lietuvos visuomenės. Galima cypauti dėl pilietiškumo stokos, tačiau būtent pilietiškumą atkakliai naikino politinis elitas, jį sukompromitavo ir save vadinančios pilietinės organizacijos. Tad ir turime tokią situaciją.

Continue reading „Kodėl nenorime gelbėtis nuo korupcijos?” →

savukynas_gera_m
Aktualijos

Vienas baisiausių karo ginklų buvo pritaikytas Korėjoje prieš į nelaisvę paimtus amerikiečius karius. Ne, jie nebuvo fiziškai kankinami, jiems į panages nebuvo varomi bambuko ūgliai, netgi teritorijos, kur jie kalėjo, nebuvo aptvertos, tačiau beveik niekas nemėgindavo iš ten bėgti, o karių mirtingumas buvo labai aukštas.

Tai kas gi ten vyko tokio baisaus? Vėliau amerikiečių psichologas Williamas E. Mayeris nustatė korėjiečių naudojamą psichologinio žlugdymo taktiką.

Korėjiečiai skatino belaisvius karius skųsti vienas kitą. Įdomiausia tai, kad už įskundimą niekas nebuvo baudžiamas, tačiau skundikas gaudavo cigarečių. Svarbu buvo ne tai, kad kažkas sulaužo taisykles, bet tai, kad kariai vienas kitu nepasitikėtų.

Continue reading „Ar Lietuva panaši į korėjietišką kalėjimą?” →

berlynas_2
Aktualijos

Tokią išvadą perša ne mūsų, o Vokietijos istorikai. Štai Aleksanderis von Plato sako, kad Vokietijos susivienijimui didelės įtakos turėjo Sąjūdis. Kodėl?

Jei prisimename tuos laikus, tai tarptautinėje viešojoje erdvėje buvo daug diskutuojama apie tai, kad galbūt reikia paaukoti Baltijos valstybes vardan nuolaidų dėl Vokietijos. Be to, galvota, kad jei jau sovietai nusileidžia Vakarams, tai negalima spausti Michailo Gorbačiovo dėl Baltijos šalių nepriklausomybės, tai tik sukels reakcingų jėgų pasipiktinimą, o M. Gorbačiovas gali būti nuverstas.

Continue reading „Europoje minimas Berlyno sienos griuvimas, tačiau menkai prisimenamas Lietuvos indėlis” →