Prabėgo Laisvės gynėjų 20-mečio minėjimo “Mūšis už Tautų laisvę” dienos. Visą savaitę šventėme Pergalės dieną. Fotografijų parodos Seime ir mokyklose, iškilmingi vakarai ir koncertai, jubiliejinis “Gyvybės ir mirties kelias”, moksleivių viktorinos, kraujo donorystės akcija, atminimo lentos prie pastatų, menančių Kruvinąjį sekmadienį, Sausio 13-osios atminimo medaliai, atminimo laužai, pilietiškumo pamoka mokyklose, Šv.Mišios bažnyčiose, pagaliau iškilmingas Lietuvos vėliavos spalvų juostos (200 metrų) nešimas nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštę, kur vyko baigiamasis Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo “Mūšis už Tautų laisvę” renginys, su prezidentų kalbomis, su sveikinmais ir saliutais.
V.Visockas
Kol kraujas dar nepralietas (iš mano dienoraščio – 1991 01 24)
Apie sausio įvykius jau daug kalbėta ne tik Lietuvoje, apie juos ne mažiau kalbama ir šiandien. Kalbama, rodoma, rašoma. Bus išleistos knygos. Pirmoji, rengiama Spaudos departamento, pasirodys po keliolikos dienų. Ir vis dėlto noriu tarti ir savo žodį, nes daug ką mačiau savo akimis.
Vyriausybė ir Parlamentas susikibo ne juokais. Seniai jautėme jų priešiškumą, kartais tiesiog neapykantą. Vyriausybė perdėm komunistinė, Parlamente komunistinės nuotaikos ne tokios stiprios, tačiau kai kurie kairieji itin agresyvūs: Pangonis, Antanavičius, Jasukaitytė, Stakvilevičius, Šadreika… Kaip šiomis dienomis sakė A.Terleckas, Parlamente yra apie 30 deputatų, kurie Landsbergiui pasirengę perkąsti gerklę. Jiems trūksta dar devyniolikos – ir Landsbergis būtų sutvarkytas. Prunskienė įsiutusi, net sustorėjusi nuo pasiutimo. Suaktyvėjo Beriozovas.
Continue reading „Kol kraujas dar nepralietas (iš mano dienoraščio – 1991 01 24)”
Sovietų Sąjungą sugriovė komunizmas
Pastaruoju metu girdėjome ir skaitėme daug bandymų tiksliai atsakyti klausimą: kas sugriovė Sovietų Sąjungą?
Manau, kad daugybėje atsakymų esama bent dalinos tiesos suvokus tikrąją, istorinę klausimo esmę: kas paspartino šios tironijos, kaip ir visų buvusių tironijų, neišvengiamumą. Tad net ir tie mūsų, kurie drįso vien tik svajoti apie LAISVĘ, prisidėjo prie jos atgavimo. Keistu sutapimu, šį rašinį rašau per TV išklausęs didžiai iškilmingų „padėkos už laisvę“ Šventų Mišių Šiluvoje.
Ko siekia Vilius Bražėnas
“Daugelį savo gyvenimo metų jis kovojo už tai, kad Tėvynė Lietuva atgautų laisvę, o Jungtinės Valstijos ją išsaugotų. 1994 m. pradžioje jis pradėjo keliauti į Lietuvą su savo mylima žmona ir veiklos pagalbininke Eda, kuri mirė 2000 metais. Jis siekia padėti Lietuvos žmonėms suprasti, kas vyksta šiandieniniame pasaulyje, padėti krašto patriotams, kovojantiems už 50 metų komunistinės valdžios nuterioto krašto sielą, ir prisidėti prie grumtynių už Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimą”. (Iš interviu “Tironijos priešas visą gyvenimą”. The New American, 2003 m. sausio 13 d. John F. McManus, žurnalo TNA leidėjas ir konservatyvios organizacijos John Birch Society Prezidentas. Iš anglų kalbos vertė Elena Krilavičiūtė).
Pas antiglobalistą, antikomunistą, publicistą Vilių BRAŽĖNĄ svečiuojasi Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas OZOLAS ir žurnalistas Vytautas VISOCKAS.
Kaip Vincas Krėvė ir Antanas Smetona į Merkinę ėjo
2010-ųjų pavasaris man prabėgo Vilniuje: mugėse, minėjimuose, mitinguose, piketuose. Tačiau, žydint sodams, norisi ištrūkti iš miesto. Kaip mano klasės draugas istorikas Sigitas Jegelevičius sako, norisi išeiti ant “pirmosios žolės”. Senas kaimiškas pasakymas, jaunas žmogus jo prasmės nesuprastų, nes neganė karvių, jo supratimu, pienas gaminamas “Pieno žvaigždėse”. O kur tokiu metu – sodams žydint – gali būti gražiau, jeigu ne Merkinėje, Subartonyse, Nemunaityje, Alytuje, Birštone! Šiuo iki smulkmenų pažįstamu maršrutu ir leidomės į 2010-ųjų Lietuvos pavasarį, kai Vilniaus pakraštyje, mano sodelyje, obelys dar tik pumpurais puošėsi, o Alytuje jos jau žydėjo visu gražumu.
Continue reading „Kaip Vincas Krėvė ir Antanas Smetona į Merkinę ėjo”
Filosofas Krescencijus Stoškus: “Lietuvoje universitetą galima baigti visai nestudijavus”
Su filosofu Krescencijum Stoškum susitikome Vasario 16-osios išvakarėse jo bute Vilniuje. Mažiau kaip po mėnesio – ir Kovo 11-oji, kurią švęsime dvidešimtą kartą. Abu nepriklausomybės laikotarpiai trukme beveik susilygino. Nejučiom imi lyginti ir jų įtaką Lietuvos gyvenime. Didesnį dėmesį skyrėme nūdienos rūpesčiams. Kalbėjome apie pavojus lietuvių tautai ir jos kultūrai, Lietuvos valstybei ir jos kalbai. Didžiausias nūdienos rūpestis – išlikti.
Su filosofu Krescencijum Stoškum kalbasi Vytautas Visockas.