Prof. habil dr. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos medijos rašo:  „maistą į kaimo darželius tiekianti įmonė nuo rugsėjo vaikus paliko be pietų – per didelė prabanga“

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/maista-i-kaimo-darzelius-tiekianti-imone-nuo-rugsejo-vaikus-paliko-be-pietu-per-didele-prabanga.d?id=85231647

Čia konkretus pavyzdys, kaip Lietuvoje išmontuojama valstybė ir jos prievolė laiduoti viešąsias paslaugas, jų kokybę. Pasipiktinimą kelianti ir liūdna, istorija apie šiltu maistu nepamaitintus kaimo darželinukus yra net ne apie kokybę. Pasirodo, jog už viešus pinigus apmokėta ir privačiam verslui deleguota privaloma paslauga iš viso nebuvo suteikta. Nesuteikta mažamečiams vaikams. Vietoje paslaugos teikėjas parodė riestą špygą – mat jam neapsimoka. Apgautų ugdymo įstaigų administracija buvo klastingai priversta suktis iš padėties, kai išmano.

O kodėl visokių šakalienių-žiobienių-jakavonienių „Vaikų teisės“ dabar tyli? Panašu, kad nėra motinos, kurią galima areštuoti ir paguldyti parai laiko „ant narų“, nėra vaikų, kuriuos galima atimti. Amoralus verslas ir šakalienių „Vaikų teisės“ yra ydingos pasaulėžiūros bei deformuotos moralės brolis ir sesuo. Jei galimai korumpuota savivaldybė nenutraukia sutarties su tokiu, atsiprašant, paslaugos teikėju, nepareikalauja didelių baudų (netesybų) dėl įsipareigojimų nevykdymo,  „ant blakstienų“ turėtų stotis Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius. Ant blakstienų turėtų stotis ir LR Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje, nes būtent  jis privalo prižiūrėti, kad savivaldybės „nedurniuotų“, laikytųsi įstatymų.  

Tokia apgailėtina padėtis yra ir kituose viešųjų paslaugų sektoriuose. Transportininkai sako: „šis keleivių maršrutas mums nuostolingas, me jį uždarome“. Paliatyvinėje slaugoje sakoma – „šito mirštančio bėdžiaus slauga mums jau per daug kainuoja“. Toliau, padangas utilizuojantis verslas nieko neutilizuoja, tik „įsisavina lėšas“, o paskui kyla gaisras, toks kaip Alytuje… Bankai sako: „bankų skyriai ir bankomatai periferijoje mums nuostolingi, juos uždarome, nes už 20 m. nebeliks senukų, kurie nemokėtų naudotis elektronine bankininkyste…“. Skubame viską uždaryti avansu, kad tik sąnaudos būtų mažesnės, o pelnas kuo didesnis.  Ant paprastų žmonių nusišvilpt.

Kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Beje, jei koks moraliai išsigimęs savivaldybės švogerių patyliukais globojamas versliukas pabandytų užkliudyti privatų sostinės darželį ar kokią mokyklą, tuojau gautų solidų finansinį ieškinį, momentaliai būrys teisėjų, advokatų, antstolių paklusniai sumuštų kulnais… Kaip mat užsisuktų visa LR teisingumo sistema. O čia kas gi tokio, kažkokie „runkelių“ ir kaimo „vatnikų“ vaikeliai (atleiskite, čia ne mano, o mūsų elito ir visokių užkalnių išrasti terminai) negavo šilto mastelio… Sugebėjo vaikų prisidaryti, tegul sugeba patys ir pamaitinti…  Tokia tad mūsų valstybės ir savivaldybių išsigimusi logika. Beje verslas, eidamas į viešo pirkimo konkursą, privalėjo pasidomėti, koks gyventojų tankis vietovėje, kokie atstumai ir kiek kurioje įstaigoje yra maitinamų vaikelių.

Visas tas marazmas apie naująją viešąją vadybą, apie viešųjų paslaugų suprivatinimą arba „delegavimą“ viešųjų pirkimų būdu verslui, kyla iš „tečerizmo“ ideologijos ir politinės praktikos. Savo ruožtu, tečerizmas yra destruktyvios, anticivilizacinės ideologijos – neoliberalizmo – atmaina.

Vakaruose mokslininkai, ekonomistai jau paskaičiavo klaikią  tečerizmo žalą Britų valstybei ir visuomenei. Deja, dvasiniai ir mentaliniai nykštukai, gausiai nutūpę Lietuvos ministerijose ir savivaldybėse, šito dar nežino. Nežino, neišmano JIE, o kenčiame MES, mūsų vaikai ir seneliai.

Neleiskime išmontuoti mūsų valstybės, susigrąžinkime ją. Pareikalaukime viešųjų paslaugų kokybės ir valdžios atsakomybės.

2020.09.21; 10:44  

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.

Kariuomenė ne vaikų darželis ir ne džentelmenų klubas, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, komentuodamas pastarąją savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame besitreniruojantys ir karinėmis uniformomis vilkintys vyrai naudoja necenzūrinę leksiką. Kaip įrašą paskelbusiam portalui „15 min“ teigė Lietuvos kariuomenės atstovai, filmuotoje medžiagoje užfiksuoti Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai, o siekiant nustatyti visas šio nufilmuoto įvykio aplinkybes, kariuomenės vado nurodymu, yra pradėtas tarnybinis patikrinimas.
 
R. Karoblio teigimu, patikrinimo metu būtina išsiaiškinti, ar vaizdo įraše užfiksuotas elgesys kariuomenės gyvenime yra praktikuojamas plačiau, ar tai tiesiog leksika, naudojama specifinių pratybų metu, kuomet būtina karius paruošti ir stresinėms situacijoms.  
 
„Yra pradėtas tyrimas, kadangi yra signalas ir turime išsiaiškinti visas esamas aplinkybes. Tačiau ką tai reiškia? Ar tai yra sisteminis elgesys – t.y. ne tik pratybų metu, bet ir už jų ribų, pavyzdžiui, poilsio režime ar maitinimosi metu. Ar tai yra taikoma tik pratybų metu?“, – LRT radijui teigė R. Karoblis, akcentuodamas, kad pastarajame įraše kariai gali būti tiesiog ruošiami stresinėms situacijoms.
 
„Pratybos yra tam, kad ruoštumės gynybai, įskaitant ir stresinėms situacijoms“, – akcentavo jis.
 
Jei, tęsė R. Karoblis, yra būtent taip, tai diskusijas viešojoje erdvėje sukėlusiame vaizdo įraše nėra nieko, kas leistų kalbėti apie padarytus nusižengimus.
 
„Ruošiantis stresinėms situacijoms, priemonės gali būti įvairios, ir naivu tikėtis, kad galimame kare kariams bus sakoma, kad, gerbiami kariai, o dabar prašome mesti granatas. To tikrai nebus. Kariuomenėje yra specifika, yra skirtumas nuo civilinio gyvenimo – tai ne vaikų darželis ir ne džentelmenų klubas ir tos priemonės, ruošiant karius, turi būti taikomos. Tačiau ar tai yra sistema konkrečiose pratybose, ar plačiau – tai yra esmė. Antras dalykas yra ir tai, kas ir kokiais būdais patalpino vaizdus feisbuke (…) Tos aplinkybės turi būti nustatytos“, – apibendrino R. Karoblis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 10:00

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, išvadoms.  
 
Opozicijos itin kritikuotų parlamentinio tyrimo išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.
 
Opozicijos teigimu, atliktas parlamentinis tyrimas ir jo metu suformuluotos išvados yra neobjektyvios, o ir komisijos darbo principai nedera su standartais, keliamais demokratinėms valstybėms. Pasipiktinimą išvadomis yra pareiškusi ir į komisijos darbo akiratį pakliuvusi Generalinė prokuratūra.
 
Kontraversiškai vertinamo tyrimo išvados parlamentarams įvertinti pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
 
Pateikusi išvadas parlamentinė komisija pateikė rekomendacijas, tarp kurių suformuota intencija Valstybinei mokesčių inspekcijaatlikti mokestinį tyrimą dėl Landsbergių šeimos verslo įsigyto sklypo, taip pat siūlymas sukurti darbo grupę, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas atitinka tarptautines rekomendacijas.
 
Išvados ir siūlymai ištyrus pirmąjį epizodą
 
Išanalizavusi pirmąjį epizodą, kuriame, teigiama, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš tuomet eitų pareigų, komisija siūlo tobulinti VTEK įstatymo nuostatas, susijusias su VTEK narių skyrimo tvarka, įvertinant panašių institucijų formavimo principus Europos Sąjungoje ir užtikrinant jų didesnį nepriklausomumą nuo politikų.
 
Išvados ir siūlymai ištyrus antrąjį epizodą
 
Ištyrus antrąjį epizodą komisija konstatavo, kad Generalinės prokuratūros darbui politikai galėjo daryti poveikį ir kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, jog politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.
 
Atsižvelgiant į tai, Seimo valdybai komisija siūlo sukurti darbo grupę iš Seimo kanceliarijos ir Prezidento kanceliarijos atstovų, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas, prokurorų, tarp jų ir generalinio prokuroro, paskyrimo tvarka, tyrimų paskirstymo tvarka atitinka Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas ir Europos Sąjungos valstybių narių gerąją patirtį, parengtų ir pateiktų Seimui teisės aktus, leisiančius stiprinti prokuratūros nepriklausomumą ir didinti prokurorų atrankos skaidrumą.
 
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra pastarąją savaitę pareiškė, kad A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvados dėl prokuratūros darbo yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.
 
Išvados ir siūlymai ištyrus trečiąjį epizodą
 
Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskienė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.
 
A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
 
„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.
 
Visa tai įvertinus, parlamentinio tyrimo komisija siūlo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos atlikti mokestinį tyrimą ir įvertinti, ar 1 euro kainos UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 03:30

Vysk. A. Baranausko fondas Seinuose informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Užsienio reikalų ministeriją, kad galimai blokuojamas lietuviško vaikų darželio Suvalkuose kūrimas. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą dėl lietuviško vaikų darželio Suvalkuose kūrimo laikinose patalpose, Vysk. A. Baranausko fondas Seinuose ėmėsi organizacinių darbų. Pradėtos derybos dėl nuomos sutarties, pakviestas architektas, kuris apžiūrėjo patalpas ir parengė pritaikymo darželio reikmėms darbų projektą. Pasak architekto, patalpos tinkamos, todėl nedaug ką reikia pertvarkyti.

Buvo paskelbtas susitikimo su vaikų tėvais laikas. Susitikimas planuotas būtent tose patalpose, kur turėtų veikti darželis, kad tėvai iškart pamatytų esamas sąlygas, būtų supažindinti su patalpų pritaikymo projektu.

Tuo pat metu Fondas kreipėsi į valstybinę sanepideminę tarnybą dėl leidimo minėtose patalpose įkurti vaikų darželį. Gautas neigiamas atsakymas, jis grindžiamas tuo, kad patalpos nepakankamai saulėtos, todėl neatitinka vaikų darželiui skirtoms patalpoms keliamų reikalavimų. Fondo pasamdytas architektas įsitikinęs, kad patalpose vaikų darželis galėtų veikti, kadangi patalpų viena siena (nuo grindų iki lubų) yra įstiklinta ir apšvietimas yra normalus.

Tuomet patalpų savininkas pasiūlė patalpas, esančias to paties pastato 2 aukšte. Jos apžiūrėtos dalyvaujant architektui ir priešgaisrinei tarnybai. Nustatyta, kad laiptai neatitinka reikalavimų (pagal įstatymą laiptų pakopa negali būti aukštesnė nei 15 cm, tuo tarpu minimose patalpose ji yra 17,5 cm aukščio). Nurodė taip pat kitus trūkumus, dėl kurių patalpos netinkamos vaikų darželiui.

Esant tokiai padėčiai, kyla pagrįstų abejonių, ar lietuviškas vaikų darželis Suvalkuose š. m. rugsėjį galės pradėti darbą. Net ir suradus naujas patalpas, dėl keliamų minėtų tarnybų reikalavimų gali būti sudėtinga ar net neįmanoma gauti leidimus lietuviško darželio veiklai.

Punskas.pl ir Vysk. A. Baranausko fondo „Lietuvių namai“ Seinuose informacija

 2019.07.07; 08:42

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

ČJau ko iš profesoriaus V. Landsbergio neatimsi – tai jokios baimės, kad būsi pajuoktas, sutryptas, nurašytas ar kitaip paniekintas. O jis sau kartą per metus pakyla į Signatarų namų balkoną ir rėžia iš peties: Seimo apipjaustyti (mažinti) nereikia, referendumas dėl dvigubos pilietybės – tai cirkas, o valdžioje vėl užsisuko vietinis vaikų darželis. Nežinia, ar jo ranka rašytuose lapuose šie žodžiai paimti į kabutes, bet – abejoju: profesorius seniai nieko nevynioja į vatą.

Kai dėl pilietybės, Konstitucijos perdirbimo į teisinį pašarą („kombikormą“) visuomenei šerti ar būdą (giljotiną) numalšinti skausmą vienoje iš skaudančių valstybės galvų (Seimo), mažinant seimūnų skaičių, – tai čia galima ginčytis. O štai apie „vaikų darželį“, įsikūrusį buvusio stadiono vietoj, – humoras realistinis: „kas ant ko supyko ir nesikalbės“.  

Pamenu, atvykus iš darželio paimti anūkų, tie dar ilgai kapstydavosi smėlio dėžėje. Vis nugirsdavau: tas ant to supyko ir dabar nedraugaus, daugiau nesikalbės. Praeina kiek laiko, kitas pradeda žliumbti ir bėga skųstis auklėtojai: tas man pagaliu trenkė, anas pastūmė, kitas negražiu žodžiu pavadino…

Kairėje – 3-ieji Seimo rūmai. Slaptai.lt nuotr.

Na, tikras vaikų darželis. Būtent – tikras. O čia gi – Seimas, „aukštasis parlamentas“, antroji valdžios institucija Lietuvos Respublikoje. Nei prezidentūroje, nei Vyriausybėje tokio vaikiško bendravimo negirdime. Vienur vadovauja griežta Namų Tvarkytoja, kitur – Vyriausiasis Mentas. „Tvarka bus“, – sakydavo vienas iš valstybės vadovų. Tačiau parlamente jos nėra, tiksliau – tvarka kaip ikimokyklinio auklėjimo įstaigoje.

Vienas darželio lyderių ir verslininko gyslelę turintis Ramūnėlis treptelėjo kojyte ir pareiškė: aš neisiu ir nedraugausiu su Namų Tvarkytoja, su tąja Freken Bok.

  • Kodėl? – klausia nustebusi auklėtoja.
  • Užtai kad ji negražiai ant manęs pasakė, – papūtė lūpytes tas.
  • Ką gi ji pasakė? – neatlyžo darželio atstovė.
  • Kad aš iš nežinia kur gavau žaisliuką – daug žemės ir niekam nesakiau…
  • Bet ji juk vyresnė, negražu…
  • Nedraugausiu, neisiu pas ją ir pradėsiu tyrimą, kokį raštelį ji rašė Eligijui…

Skėstelėjo rankomis auklėtoja ir sunkiai atsiduso: ji iš mokslų žinojo apie vaikų elgesio projekciją į suaugusius ir – atvirkščiai.

Šiame vaikų darželyje pastebėta vaikiška vaikų ištikimybė savo lyderiui. Antai, kažkada Loretėlė aklai vykdė Viktorėlio užgaidas. Ji vis sakydavo: taip Viktoras galvoja… Duok tu jai saldainį, pažadėk nupirkti ledų ar vietą darželio vadovo kėdutėje – vis atsiklausdavo Viktorėlio. Dabar ją kopijuoja Agnytė, kuri yra vienos to darželio grupės lyderė ir labai dvasinga mergaitė. Tai ji ypač prisirišusi prie mūsų minėto Ramūnėlio ir vykdo kiekvieną jo nurodymą: suduok tam nenuoramai berniukui Gabrieliui, kad jis nekalbėtų negražių žodžių ant valstietiškos išvaizdos vaikų ir nepiltų į akis jiems opozicijos smėlio.

O dar Agnytė paskundė Mykoliuką, kuris vieną kartą į darželį atsinešė keistų žolelių, pluoštinėm kanapėm vadinamų. Sakė, kad narkotikai draudžiami, o tas geria jų arbatėlę ir siūlo draugams. Mykoliukas – blogas berniukas, ir Agnytė apie tai pasakys ne kam kitam, o geram savo draugui policininkui, kuris sėdi aukštai kitame gatvės gale…

Prof. Vytautas Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gabriukas, kuris yra geras Mykoliuko draugas, visa tai papasakojo savo seneliui, o šis savo ruožtu pakratė barzdelę ir treptelėjo:

  • Nutilkit, vaikai!

Bet jo jau niekas neklausė, tad senolis surašė gražią kalbą ir ją vieną gražią dieną visai tautai išrėžė iš visiems žinomo balkono.  

Taigi, tame vaikų darželyje, na, kaip bet kokiame vaikų darželyje: svaidomasi pagaliais, byra į akis smėlis, rieda ašaros ir trykšta vaikiškos ambicijos, o auklėtojos, susėdusios aplink smėlio dėžę, žiovauja iš nuobodulio: jų mažoje valstybėlėje viskas ramu…

2019.02.17; 18:00

Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje. Susirinkusiems kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos –Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Lansbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vasario 16-osios proga Vilniuje Signatarų namų balkone šiemet kalbą vėl sakė Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis. Praeitais metais šventę praleidęs ligoninėje, šiemet profesorius susirinkusiesiems pažadėjo pasakyti dvi kalbas. Pirmoje kalbos dalyje jis išdėstė savo požiūrį į politinius procesus Lietuvoje, antroje žadėjo kalbėti apie pasaulį, tačiau labiau koncentravosi į pamatines žmogiškąsias ir valstybės vertybes, kurias turėtume išlaikyti ir puoselėti.

„Valdžioje vėl įsisuko vietinis vaikų darželis – kas ant ko supyko ir su kuo nesikalbės“, – taip dabartinę politinę padėtį Lietuvoje įvertino profesorius. V. Landsbergis.

Jis taip pat negailėjo kritikos valdantiesiems, užsimojusiems mažinti Seimo narių skaičių. 

„Gal jis per didelis? Tebus Lietuvos širdis kuo mažesnė, sutaupysime karsteliui. Ir kuo tu sergi, nenaudėle? Gal palikim ją nuseimuotą iki vieno, svarbiausio nario, arba vieno visažinio Kultūros komiteto. Parašų parinkti ne problema. Būtų didžiulė valdymo išlaidų ekonomija. Ir dviejų Seimų pirmininkų tikrai nereikia, o geriausias vaistas nuo galvos skausmo, kaip žinia, yra giljotina“, – sakė V. Landsbergis.

Profesorius kritikavo ir valdančiųjų peripetijas dėl aplinkos ministro: „Vaikų darželyje neseniai kilo idėja, kad ministras tik šratinukas, kuris pasirašinėja komandos parengtus dokumentus. Dalyko išmanymas jam nebūtinas“.

Griežtos V. Landsbergio kritikos sulaukė referendumo dėl dvigubos pilietybės procesas. Profesoriaus manymu, šis klausimas nėra pakankamai išdiskutuotas ir žmonės bus raginami balsuoti nežinia už ką.

„Nūnai tarsi veržiamės į daugybinę pilietybę. Dalis išvykusiųjų nuoširdžiai norėtų, siekdami naujų pilietybių, išsaugoti ir turimą Lietuvos. Išsaugoti – gražus žodis. Bet esamoji Konstitucija to nenumato. Iš čia gudragalvystės: kaip tą Konstituciją pakeisti, nebe tradiciniu, o kokiu nors išsėtiniu referendumu ir apgaule“, – savo nuomonę dėstė V. Landsbergis.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį į Astravo elektrinės keliamą pavojų: „Lietuva nedalyvauja Astravo kiaulystėje ir avantiūroje, taip, bet kiekvienas kandidatas į prezidentus turėtų patvirtinti tautai tą nuostatą. Spaudimas dalyvauti bus nežmoniškas.“

V. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį į verslininkų ketinimus stikliniais pastatais užstatyti Vilniaus centre esančią Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią.

Antroje kalbos dalyje profesorius V. Landsbergis kalbėjo apie šventų dalykų nuvertinimą ir net menkinimą. Tai esą būdinga šiandienos tendencija pasaulyje. Profesorius ragino tam nepasiduoti.

„Išsivadavome, tai išsivaduokime. Trenk perkūne, ir neįkliūkime iš naujo, klausydamiesi dūsavimo, kad vergijoje buvo geriau. Stiprybės, broliai ir sesės, nevokim ir nemeluokim, tokia pilėnų rinkiminė programa, toks tebūnie garbės devizas. O aukščiausias įstatymas, kurį esame girdėję, tai brolystės meilė. Nepamirškime, nepraraskime ir nepražūsime“, – sakė V. Landsbergis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.17; 04:30

Kauno apylinkės prokuratūroje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje tyrimui vadovaujanti prokurorė pateikė tiriamo įvykio faktines aplinkybes.

Konferencijos pradžioje buvo pastebėta, kad iki šiol viešojoje informacinėje erdvėje paskelbta netikslių duomenų ir nepagrįstų gandų.

Gavus informaciją apie tai, kad vienoje ugdymo įstaigoje mažametis apsinuodijo nenustatytos veikliosios medžiagos medikamentais, Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, kuriam vadovauja ir jį organizuoja Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Renata Oželienė.

Prasidėjus tyrimui buvo imtasi visų įmanomų priemonių kuo greičiau ištirti šį įvykį. Atliekant tyrimą be kitų proceso veiksmų darželyje buvo atliktos kratos bei poėmiai, kurių metu ugdymo įstaigoje rasta medikamentų. Paskirtos atitinkamos jų ekspertizės ir tyrimai dėl medikamentų ir jų vartojimo.

Tiriamos visos šio įvykio aplinkybės ir galimos versijos. Paskirtos įvairios ekspertizės ir kiti tyrimai, kas padės išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes. Dalis iš šių tyrimų gali trukti iki pusės metų.

Atsižvelgiant į šio įvykio svarbą, informacija apie ekspertų išvadas visuomenei bus pateikta nedelsiant, kai tik tos išvados bus gautos.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.11.12; 02:30

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai nustatė, kad Kauno rajono savivaldybė nepakankamai stengėsi sukurti skaidrią vaikų priėmimo į darželius sistemą. 2015 m. lapkritį įsigaliojusi Vaikų priėmimo į darželius priėmimo tvarka sudaro sąlygas piktnaudžiauti ir korupcijai pasireikšti.

Continue reading „Vaikų priėmimas į darželius Kauno rajone gali būti neskaidrus“

2015 m. rugsėjo 17–18 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko tarptautinė tęstinė mokslinė konferencija „Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos“.

Konferencija nuo 2004-ųjų kas dvejus metus suburia žmones, besidominčius ikimokykliniu ir pradiniu ugdymu. Tai puikus būdas dalytis patirtimi, diskutuoti, kelti idėjas ir svarstyti svarbius klausimus, užmegzti naujas pažintis ir bendrauti.

Continue reading „LEU auditorijose – mokslinė konferencija „Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos““

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nusprendė vis daugiau investuoti į pedagogų rengimo kokybę, ir kurti inovatyvią studijų infrastruktūrą. Siekiant šio tikslo 2015 m. pradžioje duris atvers universitetinis vaikų darželis „Mažųjų akademija“.

Jis teiks ne tik vaikų priežiūros ir jų ugdymo paslaugas, tačiau ir veiks kaip vaikų ugdymo tyrimų, inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo laboratorija. Universitetinis vaikų darželis bus kuriamas ir vystomas kaip šiuolaikiška studentų praktikų bazė.

Continue reading „LEU steigia universitetinį vaikų darželį „Mažųjų akademija““

Indrė Kušlytė – ne tik Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pradinio ugdymo IV kurso studentė, aktyvi akademinės bendruomenės narė, bet ir LEU Ugdymo mokslų fakulteto studentų mokslinės draugijos „Idėjų laboratorija“ prezidentė.

Paklausta, kodėl pasirinko studijas LEU, atsakė, jog norėjo tapti pradinių klasių mokytoja. „Žinoma, rinkdamasi studijas svarsčiau ne tik apie Lietuvos edukologijos, bet ir apie Šiaulių, Klaipėdos universitetus, nes jie yra arčiau mano gimtųjų Mažeikių. Apsispręsti padėjo aplinkiniai, ir rezultatu labai džiaugiuosi“, – teigia LEU studentė.

Continue reading „LEU studentė Indrė Kušlytė: kai pradėjau dirbti darželyje, mano studijos tapo prasmingesnės“