Latvijos prezidentas paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. EPA-ELTA nuotr.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas ir premjeras Krišjanis Karinis ketvirtadienį universitetinėje ligoninėje Rygoje buvo paskiepyti pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 doze, o tauta galėjo stebėti juos tiesiogiai per kamerą.
E. Levitas kreipėsi į gyventojus prašydamas sekti jo pavyzdžiu – „kad greičiau galėtume grįžti į įprastą gyvenimą.“ Latvijos premjeras paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. EPA-ELTA nuotr.
Latvijos vyriausybė sulaukė didelės kritikos dėl lėto gyventojų skiepijimo tempo pirmosiomis šio proceso dienomis. Oficialiais duomenimis, 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol paskiepyta šiek tiek mažiau kaip 18 tūkst. žmonių. Maždaug 80 proc. iš jų jau gavo abi vakcinos dozes.
Apklausos rodo, kad apie 50 proc. Latvijos žmonių nori būti paskiepyti. Sklandančios sąmokslo teorijos ir išankstinis nusistatymas apsunkina vakcinacijos kampaniją šalyje.
Politika. TSPMI vitrina. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūra, kaip ir Vyriausybė, skeptiškai vertina galimybę Lietuvoje naudoti Rusijoje gaminamus „SputnikV“ skiepus. Anot šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, Lietuva yra apsisprendusi pirkti vakarietiškas vakcinas, net jei Rusijoje pagaminti skiepai būtų patvirtinti Europos vaistų agentūros.
„Lietuva yra apsisprendusi pirkti Vakarų kompanijose pagamintas vakcinas. Jos jau yra autorizuotos Europos vaistų agentūros arba yra autorizavimo procese. Manytume, kad galime būti puikiai vakcinuoti vakarietiškomis vakcinomis“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Labai panašią poziciją dėl „SputinkV“ yra išsakiusi ir premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Lietuvos vakcinų portfelis yra sudarytas iš ne vienos kompanijos gaminamos vakcinos todėl, LRT radijui antradienį pažymėjo premjerė, ir Rusijoje gaminamų skiepų įsigijimo klausimo svarstyti nėra reikalo.
A. Skaisgirytės teigimu, Rusija ir Kinija skiepus išnaudoja kaip galios instrumentą savo užsienio politikoje.
„Ši diskusija dėl rusiškos vakcinos arba dėl kiniškos vakcinos yra tam tikras politikos darymo įrankis. Prisimenu prezidento pokalbį su Ukrainos prezidentu Zelenskiu, kai Ukrainos prezidentas labai aiškiai sakė, kad rusai siūlo jiems „Sputinik“ vakciną. Tačiau ukrainiečiai nori vakarietiškos vakcinos, kurios visiems trūksta. Tai yra iliustratyvus pavyzdys, kai vakcina naudojama ir užsienio politikoje“, – teigė ji, pažymėdama, kad ir Lietuvoje tikimasi pasiskiepyti tik vakarietiškomis vakcinomis.
Kita vertus, atkreipė dėmesį patarėja, jos žiniomis, Rusija dar nėra pateikusi net prašymo, kad „SputnikV“ vakcina būtų autorizuota Europoje.
„Kiek man yra žinoma, Rusija dar nesikreipė į Europos vaistų agentūrą autorizuoti jos vakciną.
Jeigu jos nėra patvirtintos – tai jos turbūt kelia grėsmę piliečių sveikatai ir neturėtų būti naudojamos“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
Rusijos ambasada Lietuvoje pirmadienį aršiai sureagavo į ministrės pirmininkės I. Šimonytės penktadienį išsakytą nuomonę apie rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“. Penktadienį I. Šimonytė griežtai pasisakė apie „Sputnik V“, pareiškusi, kad vakciną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti.
Rusijos ambasada pavadino tai dezinformacija ir tvirtino, neva rusiška vakcina yra „pripažinta tarptautiniu lygiu.“
„Nepaisant dezinformacijos bangos ir panašių nepagrįstų teiginių visais vakcinos kūrimo ir naudojimo etapais, „Sputnik V“ duomenys, pripažinti tarptautiniu lygiu, kalba patys už save. Rusijoje jau vyksta masinė vakcinacija. O Lietuvoje?“ – rašoma ambasados tviterio paskyroje.
Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad rusiškai „Sputnik V“ vakcinai nuo COVID-19 šiuo metu Lietuvoje skiriama per daug dėmesio. Parlamento vadovė akcentuoja, kad rusiškos vakcinos patekimo į Lietuvą galimybė yra gana teorinė. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau turi aiškų vakcinų įsigijimo planą, todėl rūpintis papildomomis vakcinomis nereikia.
„Šiai temai, mano manymu, šiandien skiriame per daug dėmesio. Pirmiausia „Sputnik V“ patekimo į Lietuvos rinką galimybė yra gana teorinė. Ši vakcina vis dar nėra patvirtinta Europos Sąjungoje, jos platinimas nėra galimas“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Antra, net jeigu tokia vakcina ir būtų patvirtinta bendrijoje, Lietuva jau turi aiškų vakcinų įsigijimo planą. Vakcinų, kurių patikimumas, atliekant mokslinius tyrimus, yra pastovus ir kas mėnesį nekinta“, – taip pat akcentavo ji.
ELTA primena, kad Prezidentūra, kaip ir Vyriausybė, skeptiškai vertina galimybę Lietuvoje naudoti Rusijoje gaminamus „Sputnik V“ skiepus. Anot šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, Lietuva yra apsisprendusi pirkti vakarietiškas vakcinas, net jei Rusijoje pagaminti skiepai būtų patvirtinti Europos vaistų agentūros.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva, dalyvaudama bendrame Europos Sąjungos (ES) COVID-19 vakcinų pirkime, yra užsitikrinusi reikiamą vakcinų kiekį. Todėl, pasak ministrės pirmininkės, net nėra reikalo svarstyti rusiškos vakcinos „Sputnik V“ įsigijimo.
Tuo tarpu socialdemokratas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis mano priešingai. Pasak jo, COVID-19 vakcinų įsigijimo klausimo nederėtų politizuoti, todėl, pažymi jis, reikia naudoti kuo daugiau saugių skiepų, neišskiriant ir Rusijoje gaminamų „Sputnik V“ vakcinų.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba– apie „AstraZeneca“ vakciną. EPA-ELTA nuotr.
Viešojoje erdvėje pradėjus sklisti informacijai, kad Lietuvoje vyresni žmonės nebus skiepijami vakcina „AstraZeneca“, nes neva trūksta duomenų apie jos saugumą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad ši žinia yra neatitinkanti tikrovės. Taip pat pabrėžia, kad vakcina yra registruota Europos vaistų agentūros. Tai reiškia, kad ji yra saugi, efektyvi ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.
Keturių klinikinių tyrimų, kurie vyksta Jungtinėje Karalystėje (JK), Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, rezultatai parodė, kad vakcina „AstraZeneca“ saugiai ir veiksmingai užkirto kelią COVID-19 ligos plitimui tarp žmonių, vyresnių nei 18 metų.
„Vakcinos saugumas buvo įrodytas keturiuose klinikiniuose tyrimuose. EVA savo skaičiavimus dėl vakcinos efektyvumo parėmė duomenimis iš dviejų tyrimų: vienas jų atliktas Jungtinėje Karalystėje, kitas – Brazilijoje. Kituose dviejose tyrimuose buvo nustatyti mažiau nei 6 COVID-19 ligos atvejai, tad toks skaičius buvo per mažas, kad būtų galima apskaičiuoti vakcinos veiksmingumą“, – teigė VVKT patarėja, EVA Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komiteto (angl. CHMP) narė Simona Stankevičiūtė.
Anot S. Stankevičiūtės, dauguma minėtų keturių klinikinių tyrimų dalyvių buvo nuo 18 iki 55 metų. Kol kas dar nėra pakankamai duomenų, kad EVA galėtų pateikti tikslų skaičių, koks yra vakcinos veiksmingumas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių grupėje pastebimas imuninis atsakas ir remiantis kitų vakcinų patirtimi, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga ir šioje amžiaus grupėje.
Taip pat S. Stankevičiūtė priminė, kad bendras vakcinos „AstraZeneca“ saugumo vertinimas yra pagrįstas visų 4 klinikinių tyrimų, atliktų Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, bendrais tarpinės analizės duomenimis. Buvo analizuojami 23 745 tiriamųjų duomenys (18 metų ir vyresni). Tiriamieji stebimi buvo vidutiniškai 62 dienas po antros dozės suleidimo.
Dažniausiai užfiksuotos nepageidaujamos reakcijos į vakciną buvo skausmingumas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų skausmas, bendras negalavimas ir kiti. Dauguma šių nepageidaujamų reakcijų dažniausiai praeidavo per kelias dienas po vakcinos. Po antros dozės nepageidaujamos reakcijos būdavo lengvesnės ir retesnės negu po pirmos. Senyvų (65 metų ir vyresnių) žmonių reaktogeniškumas buvo silpnesnis ir užfiksuotas rečiau.
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
Vakciną „Sputnik V“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasauliui siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti, teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pareikšdama abejonę dėl šios vakcinos veiksmingumo.
„Jie sako, kad „Sputnik V“ yra gera vakcina, tačiau Putinas jos nenori naudoti Rusijos gyventojams gydyti – jis siūlo ją pasauliui kaip dar vieną hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė I. Šimonytė.
„Tai nėra nei naujienos, nei kas nors gero žmonijai“, – pridūrė ji.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis bendroje spaudos konferencijoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu penktadienį pareiškė viltį, kad Europos vaistų agentūra rekomenduos patvirtinti rusišką vakciną ir ES. Jis taip pat „Sputnik V“ vakciną pavadino „gera žinia žmonijai“.
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį I. Šimonytė teigė, kad Lietuva neplanuoja įsigyti rusiškos vakcinos „Sputnik V“, nes jos nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra.
„Ne, neplanuojame, nes ši vakcina nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje ir EMA (Europos vaistų agentūra – ELTA) tikrai nėra vertinusi jos“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
Žurnalistams patikslinus, kad J. Borrellis reiškia viltį, jog Europos vaistų agentūra rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“ patvirtins, ir paklausus, ar Lietuva tokiu atveju įsigytų šią vakciną, I. Šimonytė akcentavo, kad nenori vadovautis prielaidomis.
„Atsiprašau, bet negaliu vadovautis prielaidomis todėl, kad EMA sprendžia dėl to, kokia vakcina turi būti patvirtinta, o ne ponas Borrellis. Ir daugiau komentarų, negu pasakiau, šia tema nebus, nes tikrai „Sputnikas“ nėra ta vakcina, kurią mes esame į traukę į savo vakcinavimo portfelį“, – sakė ministrė pirmininkė.
Japonijoje planuojama paskiepyti pagyvenusius žmones per tris mėnesius. EPA-ELTA nuotr.
Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministerija planuoja per tris mėnesius paskiepyti nuo koronaviruso visus vyresnius kaip 65 metų amžiaus šalies gyventojus.
Kaip pranešė pirmadienį naujienų agentūra „Kyodo“, žinyba ketina šiam tikslui naudoti JAV farmacijos kompanijos „Pfizer“ vakciną, kurios saugumas ir efektyvumas Japonijoje vis dar tikrinamas.
Manoma, kad pagyvenusių žmonių vakcinacijos procesas prasidės šalyje kovo pabaigoje ir apims maždaug 36 mln. žmonių. Bus skiepijama dviem etapais trijų savaičių intervalu.
Praėjusių metų gruodžio 18 d. JAV farmacijos kompanija „Pfizer“ kreipėsi į Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministeriją, prašydama sertifikuoti jos sukurtą vakciną nuo koronaviruso. Jei sprendimas bus teigiamas, „Pfizer“ vakcina taps pirmuoju preparatu nuo koronaviruso, kurį bus leista naudoti Japonijoje.
Gruodžio pradžioje Japonijoje buvo priimtas įstatymas dėl nemokamos visų šalies gyventojų vakcinacijos nuo Covid-19.
Japonijos vyriausybė tikisi pradėti gyventojų vakcinaciją iki vasario pabaigos. Per pirmąjį etapą ji turėtų aprėpti apie 50 mln. žmonių. Pirmiausia bus paskiepyta apie 4 mln. medicinos ir socialinių darbuotojų, kurie dažniausiai bendrauja su pacientais.
Po to bus vakcinuojami vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės, kurių šalyje yra maždaug 36 mln. Vėliau skiepų sulauks 8,2 mln. japonų, sergančių lėtinėmis ligomis. Jiems bus pasiūlyta savarankiškai paduoti prašymus dėl vakcinacijos. Prie pirmiausia skiepijamų gyventojų neketinama priskirti nėščių moterų, kadangi Japonijoje kol kas neturima patvirtintų duomenų, kaip jas veikia vakcinos.
Izraelyje abiem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis jau paskiepyta daugiau kaip 1 mln. žmonių, pirmadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Yuli Edelsteinas. Tai apima daugiau nei 10 proc. šalies populiacijos.
Pirmoji vakcinos dozė iš viso sušvirkšta 2,590 mln. žmonių, ar daugiau kaip ketvirčiui gyventojų, tviteryje rašė Y. Edelsteinas.
Remiantis „Our World in Data“ tinklalapio duomenimis, Izraelis šiuo metu pirmauja pasaulyje pagal paskiepytųjų skaičių, tenkantį 100 gyventojų. Po to seka Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Didžioji Britanija.
Šeštadienį Izraelis taip pat tapo viena pirmųjų šalių pasaulyje, nuo infekcijos pradėjusių skiepyti paauglius.
Nepaisant itin greito vakcinacijos kampanijos tempo, Izraeliui sunkiai sekasi suvaldyti koronaviruso atvejų skaičių, nepaisant šalyje šiuo metu galiojančio visuotinio karantino.
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujamas Ministrų kabinetas sekmadienį balsavo visiškai uždaryti vienintelį šalies tarptautinį oro uostą, siekiant užkirsti kelią naujų atmainų koronaviruso įvežimui.
Ši priemonė įsigalios pirmadienį vidurnaktį ir tęsis iki mėnesio pabaigos.
Tačiau Visuomenės sveikatos tarnybų vadovė Sharon Elrai-Price primadienį per parlamento komiteto posėdį sakė, kad uždarymas turėtų tęstis bent mėnesį, kad būtų „sudarytos galimybės padaryti pažangą vakcinacijos kampanijoje.“
Ji taip pat sakė, kad dabartinė prielaida yra ta, kad „vakcina yra veiksminga prieš daugumą viruso atmainų“.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pasiskiepijo nuo koronaviruso JAV kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“ sukurtu preparatu. Tai trečiadienį pranešė Argentinos laikraštis „La Nación“, remdamasis savo šaltiniais.
Pasak leidinio, pontifikui suleista pirmoji vakcinos dozė, antrąją jis gaus po trijų savaičių.
Kaip rašo Italijos laikraštis „Il Messaggero“, 93 metų amžiaus garbės popiežius Benediktas XVI irgi ketina skiepytis.
Vatikane informacija apie popiežiaus vakcinaciją kol kas oficialiai nepatvirtinta. Neseniai duodamas interviu, 84 metų amžiaus pontifikas pareiškė ketinąs pasiskiepyti, kadangi tai – „kiekvieno žmogaus moralinė pareiga vardan artimojo sveikatos ir gyvybės“.
Anksčiau trečiadienį Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis pranešė, kad Vatikane prasidėjo vakcinacijos nuo koronaviruso kampanija.
„Šiandien, kaip ir planuota, prasidėjo vakcinacija. Procedūrai pritaikytas Pauliaus VI salės vestibiulis“, – pareiškė jis.
Vatikano sveikatos apsaugos ir higienos direkcija informavo, kad iš viso užsakyta 10 tūkst. „Pfizer – BioNTech“ vakcinos dozių.
Nuo pandemijos pradžios Vatikane užfiksuota dešimtys užsikrėtimo atvejų, taip pat ir tarp šveicarų gvardiečių. Užsikrėtė ir keli kardinolai.
Norvegijos karališkoji šeima. EPA-ELTA nuotr.
Norvegijos karaliui Haraldui V ir karalienei Sonjai suleista pirmoji vakcinos nuo koronaviruso dozė. Tai trečiadienį pranešė Norvegijos naujienų agentūra NTB, remdamasi karališkosios šeimos spaudos tarnyba.
„Karališkoji pora po trijų savaičių gaus antrąją vakcinos dozę“, – sakė spaudos tarnybos atstovas.
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
Iki šiol Norvegijoje pirmąja „Pfizer/BioNTech“ vakcinos doze paskiepyta daugiau kaip 21 tūkst. žmonių.
Antradienį Norvegiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta – 4 tūkst. dozių.
„Moderna“ vakcinos siunta. EPA-ELTA nuotr.
Estiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta, kurią sudaro 1 200 dozių. Tai trečiadienį pranešė šalies Sveikatos departamentas.
„Atnaujintais duomenimis, sausio mėnesį mes gausime 2 400 „Moderna“ vakcinos dozių, – pareiškė Socialinių reikalų ministerijos vicekanclerė Maris Jesse. – Dar 14 400 dozrių turėtų būti atgabenta į Estiją vasario mėnesį, bet mes būsime tikri dėl siuntų apimties tada, kai jos bus išsiųstos“.
Iš viso Estija turi gauti 234 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, kurių pakaks 117 tūkst. žmonių paskiepyti. Anksčiau Estija užsisakė 1,33 mln.
Didžiosios Britanijos ir Švedijos kompanijos „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos dozių, 300 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių ir 603 876 „Pfizer“ ir „BioNTech“ kompanijų vakcinos dozes.
Nuo gruodžio 27 d. Estijoje „Pfizer“ vakcina paskiepytas 13 481 gyventojas.
Šalyje nuo pandemijos pradžios koronavirusas nustatytas 34 991 žmogui, mirė 301 infekuotasis.
Valstybės politikams prakalbus apie tai, kaip būtų galima užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai nuo COVID-19 būtų skiepijami numatyta tvarka, žiniasklaida praneša naujus atvejus, kai skiepyta be eilės.
LRT radijas skelbia, kad Šilalėje nuo koronaviruso buvo paskiepyta ir daugiau žmonių, kuriems pagal galiojančią tvarką skiepas nepriklausė.
ELTA primena, kad šeštadienį paviešinta informacija, kad COVID-19 vakcina, kuri buvo skirta medikams, paskiepytas Šilalės privačios greitosios medicinos stoties „Ambulansas“ vadovas Ričardas Ūselis ir jo šeimos nariai bei artimieji.
LRT radijo teigimu, vakcinos nuo COVID-19 sulaukė ir buvęs Šilalės rajono ligoninės vadovas, vyriausiasis gydytojas Antanas Levickis. Kaip pažymėjo LRT radijas, jis šiuo metu ligoninėje nebedirba.
Šilalės rajono ligoninės laikinoji vadovė Jolanta Milišiūnienė LRT radijui tvirtino, kad pasiaiškinimas dėl šio atvejo jau yra surašytas.
„Aš viską surašiau paaiškinime Šilalės rajono savivaldybei. Tegu ji nagrinėja ir nusprendžia, ar tai buvo teisėta, ar neteisėta“, – LRT radijui sakė ji.
Karantinas Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos žinybos planuoja registrą su pavardėmis žmonių, kurie atsisakys skiepytis nuo koronaviruso. Šis registras nebus viešai prieinamas, tačiau juo galės naudotis kitos Europos šalys, interviu televizijai „La Sexta“ sakė sveikatos ministras Salvadoras Illa.
Anot jo, kiekvienas pilietis, remiantis vakcinacijos planu, sulauks kvietimo skiepytis. Nors vakcinacija yra savanoriška, tačiau tas, kas nesiskiepys, bus užregistruotas. Žinybos „labai pagarbiai elgsis su duomenų apsauga“, patikino ministras. Jis pakartojo, kad prievolės skiepytis nebus.
Remiantis prieš savaitę skelbtais apklausos rezultatais, Ispanijoje smarkiai sumažėjo antivakserių skaičius. 28 proc. gruodį apklaustų žmonių teigė, kad nesiskiepys nuo koronaviruso. Ankstesnį mėnesį ši dalis dar buvo 47 proc. Kartu pasirengimas skiepytis Ispanijoje išaugo nuo 37 iki daugiau kaip 40 proc.
Kaip ir kitose Europos šalyse, Ispanijoje gyventojų skiepijimas nuo Covid-19 prasidėjo sekmadienį. Ispanijos vyriausybė tikisi, kad iki vasario pabaigos bus paskiepyta 2,5 mln. žmonių.
Ispanija yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių. Pirmadienį Covid-19 aukų skaičius čia viršijo 50 000. Nuo pandemijos pradžios virusas Ispanijoje patvirtintas daugiau kaip 1,879 mln. gyventojų.
Aštuoniems senelių namų Vokietijos šiaurėje darbuotojams per klaidą buvo suleistos penkeriopos kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozės. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė Priešakinės Pomeranijos – Riugeno rajono administracijos vadovas Stefanas Kerthas, kuriuo remiasi portalas „sueddeutsche.de“.
Incidentas įvyko globos įstaigoje Štralzundo mieste. Paaiškėjus klaidai, septynios moterys ir vienas vyras buvo išsiųsti į namus. Vėliau dėl atsargumo keturi iš jų buvo paguldyti į ligoninę stebėti, kadangi jiems pasireiškė simptomai, panašūs į gripo požymius.
Kaip sakė vietos valdžios atstovai, „BioNTech“ duomenimis, per pirmąjį klinikinių bandymų etapą savanoriai gaudavo kiek didesnes preparato dozes (iki 100 mikrogramų), ir jokių rimtų komplikacijų nebuvo užfiksuota. Įprastinė dozė sudaro 30 mikrogramų.
Sekmadienį Vokietijoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, oficialiai prasidėjo vakcinacijos nuo koronaviruso kampanija, nors pirmieji skiepai buvo suleisti dar gruodžio 26 d.
„Moderna“ vakcina. EPA-ELTA nuotr.
Ūmi alerginė reakcija pasireiškė gydytojui Bostone (Masačusetso valstija), kai jam buvo suleista kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos. Tai penktadienį pranešė JAV laikraštis „The New York Times“.
Leidinio žiniomis, vakcinos buvo sušvirkšta vienos iš Bostono ligoninių gydytojui ketvirtadienį.
Tepraėjus kelioms minutėms, jis pajuto alerginę reakciją, todėl jam buvo suleista preparato nuo alergijos. Medikas buvo paguldytas į skubios pagalbos skyrių, kur jis buvo stebimas ir po kurio laiko išrašytas. „Šiandien jis jaučiasi gerai“, – cituoja ligoninės atstovą laikraštis.
Kompanijos „Moderna“ atstovai pareiškė esą pasirengę atidžiai ištirti šį incidentą, bet pabrėžė, kad nenorėtų komentuoti pavienio alerginės reakcijos pasireiškimo atvejo. Leidinio duomenimis, tai pirmas atvejis, kai užfiksuojamas „Moderna“ vakcinos šalutinis poveikis. Anksčiau Jungtinėse Valstijose buvo užregistruoti keli alerginės reakcijos į kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną atvejai.
Gruodžio 11 d. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo Covid-19, kuri jau naudojama šalyje. Gruodžio 18 d. FDA leido platinti kompanijos „Moderna“ vakciną.
Naktį į šeštadienį Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinų siunta. Jau sekmadienio rytą planuojama pradėti skiepijimą penkiose didžiosiose šalies gydymo įstaigose. Antroji siunta Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio 29 dieną.
„Vakcina nuo koronaviruso pagaliau pasiekė Lietuvą. Šią naktį, 3.15 val. ji kirto Lietuvos sieną. Prasideda naujas, viltingas etapas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šeštadienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje.
Vilniui ir Kaunui skirtos po 3000 vakcinų, Klaipėdai – 2000, Panevėžiui ir Šiauliams – 1000 dozių.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė pranešė, kad iki Lietuvos sienos vakcinas lydėjo „Pfizer“ apsauga, nuo pasienio prie jų prisijungė Lietuvos policijos ir „Aro” pajėgos.
Pasak kanclerės, pirmosios „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozės, atvežtos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlius, buvo dvi valandas laikomos šaldiklyje, tuomet pakrautos į dvi transporto priemones, kurios jas pristato į ligonines. Vakcinų pristatymo laikas ir tikslus skaičius dėl saugumo neskelbiami.
Vakcinos bus paskirstytos penkioms centrinėms šalies gydymo įstaigoms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, atsakingoms už COVID-19 valdymą regionuose.
Ši pirmoji vakcinų nuo koronaviruso partija bus skirta skiepyti medikams. Bendru sutarimu visos klinikos vakcinavimą pradės vienu metu, sekmadienį, 8 val. ryto.
Medikus planuojama paskiepyti per pirmąjį pusmetį, tuomet bus skiepijami globos ir slaugos įstaigų gyventojai, vėliau – žmonės per 65 metus. O tuomet ateis masinio skiepijimo eilė.
Londone įsigaliojo griežtas karantinas. EPA-ELTA nuotr.
Londone ir kitose teritorijose Pietryčių Anglijoje naktį į sekmadienį įsigaliojo griežtas karantinas su judėjimo ribojimais. Tokio žingsnio priežastis – sparčiai plintanti nauja koronaviruso atmaina. Sugriežtinti ribojimai taikomi maždaug 16,4 mln. žmonių – beveik trečdaliui Anglijos gyventojų. Jie ir per Kalėdas negalės susitikti su kitų namų ūkių nariais.
„Mano, kaip premjero, pareiga yra priimti sunkius sprendimus ir daryti tai, kas turi būti daroma žmonėms šioje šalyje apsaugoti“, – šeštadienio vakarą tviteryje rašė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Dar neseniai jis atmetė mokslininkų ir opozicijos reikalavimus per šventes taikyti griežtesnes priemones. Tačiau dabar milijonai žmonių vis dėlto bus priversti švęsti vieni. „Mes aukojame galimybę per šias Kalėdas pasimatyti su savo mylimais žmonėmis, kad turėtume geresnį šansą apsaugoti jų gyvybes ir galėtume juos matyti per kitas Kalėdas“, – teigė B. Johnsonas.
Jis įspėjo, kad nauja viruso atmaina VUI2020/12/01 sparčiai plinta. Ši mutacija esą yra iki 70 proc. labiau užkrečiama nei iki šiol žinoma viruso forma. Daugelis klinikų Pietryčių Anglijoje yra praktiškai visiškai perkrautos, daug kur atidėtos nebūtinos operacijos. Kartu premjeras pabrėžė, jog nėra duomenų, kad vakcina prieš naująjį koronaviruso variantą yra mažiau efektyvi ar kad ligos eiga būtų sunkesnė ir būtų daugiau mirčių.
Kad gyventojai būtų apsaugoti, daugelyje šalies dalių stabdomas socialinis gyvenimas. Londone ir kituose regionuose Anglijos pietryčiuose galioja aukščiausias koronaviruso pavojaus laipsnis. Čia žmonės gali palikti namus tik dėl būtinų priežasčių – kad galėtų nuvykti pas gydytoją ar į darbą. Uždarytos visos nebūtinos parduotuvės, sporto klubai, kirpyklos, kino teatrai ir grožio salonai.
Didžioji Britanija yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių. Čia prieš 10 dienų pradėta vakcinacijos kampanija, iki šiol „Biontech“ ir “Pfizer“ vakcina paskiepyta apie 350 000 žmonių.
Šveicarai leis naudoti „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną. EPA-ELTA nuotr.
Po du mėnesius trukusio patikrinimo farmacijos įmonių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso leista naudoti Šveicarijoje. Apie tai šeštadienį paskelbė šalies vaistų reguliavimo tarnyba „Swissmedic“.
„Kruopščiai peržiūrėjus turimus duomenis, „Swissmedic“ priėjo išvados, kad kovai su COVID-19 skirta „Pfizer/BioNTech“ vakcina yra saugi, o jos nauda nusveria galimas rizikas“, – sakoma tarnybos pranešime.
Tai yra pirmoji vakcina nuo koronaviruso, patvirtinta šioje turtingoje Alpių regiono valstybėje.
Šveicarija, kurioje gyvena maždaug 8,6 mln. žmonių, nusprendė įsigyti apytiksliai 15,8 mln. vakcinos dozių. Tam sudarytos sutartys su trimis skirtingais gamintojais.
Maždaug 3 mln. dozių bus įsigytos iš „Pfizer/BioNTech“, apie 7,5 mln. dozių parduos „Moderna“, o likusios 5,3 mln. vakcinų bus nupirktos iš „AstraZeneca“. Norint įgyti imunitetą, žmogui reikalingos dvi vakcinos dozės.
Šveicarijoje toliau kasdien pranešama apie daugiau nei 4 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, o infekcija kasdien vidutiniškai nusineša po 100 gyvybių.
Nuo pandemijos pradžios šioje šalyje užregistruota daugiau nei 400 tūkst. koronaviruso atvejų, o mirčių skaičius priartėjo prie 6 tūkst.
Maskvoje šeštadienį prasidėjo masinio skiepijimo nuo COVID-19 programa. Rusijos sostinėje esančiose klinikose pirmiausia bus skiepijami tie žmonės, kuriems gresia didžiausias užsikrėtimo pavojus, informuoja BBC.
Vakcinavimui naudojama pačios šalies sukurta vakcina nuo COVID-19 „Sputnik V“. Jos kūrėjai teigia, kad vakcinos veiksmingumas siekia 95 proc., ir ji nesukelia rimto šalutinio poveikio.
Tūkstančiai žmonių užsiregistravo savaitgalį gauti pirmą vakcinos dozę, tačiau dar nėra aišku, kiek dozių Rusijai pavyks pagaminti ir kiek žmonių iš viso galės būti paskiepyti.
Manoma, kad gamintojai į rinką iki metų pabaigos išleis 2 mln. vakcinos dozių.
Apie masinio skiepijimo programą anksčiau šią savaitę paskelbęs Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad 13 mln. gyventojų turinčiame mieste vakcinavimo prioritetas teikiamas mokyklų darbuotojams, medikams ir socialiniams darbuotojams.
Jis sakė, kad šis sąrašas plėsis, kai bus pasiekiama daugiau vakcinos dozių.
Registruodamiesi internetu, 18–60 metų amžiaus minėtų profesijų miesto gyventojai galėjo užsirašyti nemokamai paslaugai, teikiamai 70-yje visame mieste išsidėsčiusių klinikų.
Jos dirbs nuo 8 val. iki 20 val. vietos laiku.
Vakcina nebus suteikiama žmonėms, per pastarąsias 30 dienų gavusiems kitų skiepų, taip pat žmonėms, per pastarąsias dvi savaites sirgusiems kvėpavimo takų ligomis, sergantiems chroniškomis ligomis žmonėms bei nėščioms ir krūtimi maitinančioms mamoms.
Kiekvienas žmogus gaus dvi vakcinos dozes, antroji bus suleista praėjus 21 dienai po pirmosios.
Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso yra saugi vyresniems žmonėms. EPA-ELTA nuotr.
Viena iš perspektyviausių vakcinų nuo koronaviruso saugiai padeda sukelti patikimą imuninę reakciją į koronavirusą ne tik jaunų, bet ir vyresnio amžiaus žmonių organizme, rodo ketvirtadienį paskelbti Oksfordo universiteto ir Jungtinės Karalystės (JK) bendrovės „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos klinikinių tyrimo rezultatai.
2-ojo etapo klinikinio tyrimo rezultatai rodo, kad vyresnių nei 56 metų amžiaus žmonių organizme ši vakcina sukėlė mažiau šalutinių poveikių nei jaunesnių žmonių organizme.
Vakcinos kūrėjai tikino, kad šiuo metu atliekami platesnio masto 3-ojo etapo tyrimai.
Įprastai nuo vakcinų susiformuojantis imunitetas yra silpnesnis vyresnių žmonių organizme, o tai lemia didesnį senjorų pažeidžiamumą ligoms.
„Būtent todėl svarbu, kad vakcinos nuo COVID-19 būtų ištirtos su šios amžiaus grupės žmonėmis, kuriems taip pat būtų teikiamas prioritetas skiepijant“, – sakė Oksfordo universiteto profesorius, vienas iš tyrimo autorių Andrew Pollardas. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „The Lancet“.
Šios vakcinos 2-ojo etapo tyrime dalyvavo 560 žmonių. 240 iš jų buvo vyresni nei 70 metų amžiaus, jie buvo padalyti į tris grupes. Pirmajai grupei suleista viena vakcinos dozė, antrajai – dvi, o trečiajai grupei suleistas placebas.
Imuninė reakcija į vakciną buvo įvertinta skiepijimo dieną, o tada dar keletą kartų per kelias savaites.
Tyrėjų teigimu, visų amžiaus grupių tyrimo dalyviams susidarė panašus imunitetas.
„Tyrimas rodo, kad imuninė reakcija buvo sukelta visose amžiaus grupėse, įskaitant vyresnių nei 70 metų amžiaus dalyvių grupę. Kadangi vyresni žmonės bus skiepijami vieni pirmųjų, kai vakcina bus prieinama, tai – gera žinia“, – tyrimo rezultatus komentavo Sautamptono universiteto, kuris nedalyvavo tyrime, mokslininkas Michaelas Headas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo metu iš viso 48 vakcinos nuo koronaviruso pasiekė tyrimų su žmonėmis etapą.
Šį mėnesį buvo paskelbti „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ bendrovių kuriamų vakcinų 3-ojo etapo rezultatai, kurie parodė, kad abi vakcinos sukuria efektyvų imunitetą nuo COVID-19.
Stabdykime COVID-19 visomis priemonėmis. Slaptai.lt nuotr.
„Moderna“ pirmadienį pranešė, kad jos eksperimentinė COVID-19 vakcina yra 94,5 proc. efektyvi, tai jau antras toks laimėjimas vakcinos kūrimo procese.
„Moderna“ preliminarius klinikinio tyrimo su daugiau nei 30 tūkst. dalyvių rezultatus paskelbė po to, kai praėjusią savaitę JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ kartu su partnere Vokietijos įmone „BioNTech“ pranešė apie savo vakcinos efektyvumą, kuris siekia 90 proc.
„Šie teigiami tarpinių 3 fazės tyrimų rezultatai suteikė pirmąjį klinikinį patvirtinimą, kad mūsų vakcina gali apsaugoti nuo COVID-19 ligos, įskaitant sunkius atvejus“, – sakė įmonės „Moderna“ generalinis direktorius Stephane’as Bancelis.
Įmonė planuoja teikti paraiškas skubiam vakcinos patvirtinimui JAV ir kitose pasaulio valstybėse ir iki šių metų galo paruošti maždaug 20 mln. dozių.
„Moderna“ vakcina, sukurta bendradarbiaujant su JAV Nacionaliniu sveikatos institutu, suleidžiama dviem dozėmis su 28 dienų pertrauka. Preliminarūs rezultatai siejami su 95 koronavirusu užsikrėtusiais savanoriais iš visų 30 tūkst.
90 iš šių 95 užsikrėtusių savanorių buvo iš placebo grupės, ir tik penkiems jų buvo suleista tikroji vakcina, vadinama mRNA-1273.
