Vasario 16-osios laužai. 2013-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
Lietuva mini Valstybės atkūrimo 102-ąsias metines.
Trečiadienį prasidėję iškilmingi valstybės gimtadienio minėjimo renginiai bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną – Vasario 16-ąją.
Pirmiausia sekmadienio rytą Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas bus pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.
Po šio pagerbimo rengiama jaunimo patriotinė eisena „Valstybingumo keliu“. Jaunimas iš visos Lietuvos eis dainuodami, mušdami būgnais, nešini trispalvėmis. Eitynės prasidės nuo Katedros, kur ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. Toliau eisena judės pro Signatarų namus, Rotušę, paminklą J. Basanavičiui, rūmus, kuriuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, iki Rasų kapinių.
Vėliau Prezidento rūmuose rengiama Valstybės apdovanojimų teikimo ceremonija. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Ceremonijoje kalbą sakys prezidentas G. Nausėda.
Tuo pat metu iškilmingas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyks ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune. Vasario 16-osios laužai. 2013-ieji metai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Po Šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje – tradicinis Vasario 16-osios minėjimas prie Nepriklausomybės Akto signatarų namų Vilniuje. O prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos, bus dedama gėlių. Ceremonija rengiama minint Deklaracijos pasirašymo 71-ąsias metines.
Pavakare vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pabūti prie laužų, kurie bus uždegti Gedimino prospekte. 30 simbolinių laužų suliepsnos nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės.
Vakare Prezidento rūmų kieme koncertuos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Kiemas bus atviras lankytojams. Taip pat lankytojams bus atviras Valstybės pažinimo centras. Jame bus galima aplankyti nuolatinę ekspoziciją ir čia veikiančias parodas.
2013-ieji. Vasario 16-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro J. Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną, išreikšdama tautos valią, Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Vokietijai siųstą 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą paskolino Lietuvai.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kurį laiką saugotas archyve ir pailsėjęs nuo šviesos, vėl sugrįžo į Signatarų namų muziejų. Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.
Vasario 16-osios didvyriai Penktadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Europos Parlamento narys profesorius Liudas Mažylis pristatys parodą, kurioje – reti signatarų autografai iš jo asmeninės kolekcijos.
„Nuo 2015 metų kolekcionuoju Vasario 16-osios Akto signatarų autentiškus autografus. Šioje parodoje vaizduojami laiškai ir kitokie dokumentai, atskleidžiantys išskirtines asmenybes neeiliniuose vaidmenyse“, – pasakoja L.Mažylis.
Parodos atidarymo metu vyks diskusija „Mūsų signatarai: išskirtinės asmenybės neeiliniuose vaidmenyse“.
„Į diskusiją kviesime įsitraukti ir parodos lankytojus. Tikiuosi, kad per tai pavyks atkurti įvairialypius, galbūt ir primirštus mūsų signatarų asmenybių bruožus. Bus gera proga apžvelgti ir mūsų visuomenės raidos etapus: juk toje raidoje – ryškūs tų žmonių pėdsakai“, – sako L. Mažylis.
Europos Parlamento nariui prof. L. Mažyliui itin aktualios išlieka istorinės atminties temos, o Vasario 16-oji tarp jų užima reikšmingą vietą. Parodos atidaryme profesorius kvies diskutuoti, kodėl ši data Lietuvai yra tokia svarbi, ir kartu paminėti Valstybės gimtadienį.
Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį prasidės Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos 102-ųjų metinių – minėjimo iškilmingi renginiai.
Popietę Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje bus teikiama 2019 metų nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Ją nacionalinės J. Basanavičiaus premijos komisijos sprendimu pelnė mitologė ir tautosakininkė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė. Premija jai skirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą. Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vasario 13-osios, ketvirtadienio, rytą Prezidento rūmuose susirinkusiems signatarų šeimų atstovams bus perduotos gėlės, skirtos padėti ant Vasario 16-osios Akto signatarų kapų.
Popiet Prezidento rūmuose bus teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Jomis bus pagerbti operos solistė Asmik Grigorian, kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, aktorė Viktorija Kuodytė, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis.
Vasario 15-osios, šeštadienio, vidudienį Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime Radviliškio rajone prasidės 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos paskelbtos deklaracijos minėjimas. Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka
Vakare Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – iškilmingas Vasario 16-osios koncertas „Skiriama Nepriklausomybei”. Koncerto globėjas – prezidentas Gitanas Nausėda.
Valstybės gimtadienio minėjimo renginiai bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną – vasario 16-ąją.
Pirmiausia Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas bus pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.
Po šio pagerbimo rengiama jaunimo patriotinė eisena „Valstybingumo keliu”. Jaunimas iš visos Lietuvos eis dainuodami, mušdami būgnais, nešini trispalvėmis. Eitynės prasidės nuo Katedros, kur ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. Toliau eisena judės pro Signatarų namus, Rotušę, paminklą J. Basanavičiui, rūmus, kuriuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, iki Rasų kapinių.
Vėliau Prezidento rūmuose rengiama Valstybės apdovanojimų teikimo ceremonija. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Ceremonijoje kalbą sakys prezidentas G. Nausėda.
Tuo pat metu iškilmingas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyks ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Vasario 16-osios spalvos. Foto – Vytauto Visocko
Po Šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje – tradicinis Vasario 16-osios minėjimas prie Nepriklausomybės Akto signatarų namų Vilniuje. O prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos, bus dedama gėlių. Ceremonija rengiama minint Deklaracijos pasirašymo 71-ąsias metines.
Pavakare vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pabūti prie laužų, kurie bus uždegti Gedimino prospekte. 30 simbolinių laužų suliepsnos nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės.
Vakare Prezidento rūmų kieme koncertuos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Kiemas bus atviras lankytojams. Taip pat lankytojams bus atviras Valstybės pažinimo centras. Jame bus galima aplankyti nuolatinę ekspoziciją ir čia veikiančias parodas.
Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro J. Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną, išreikšdama tautos valią, Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Lietuviais norime ir būti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vokietijai siųstą 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą paskolino Lietuvai.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kurį laiką saugotas archyve ir pailsėjęs nuo šviesos, vėl sugrįžo į Signatarų namų muziejų. Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.
Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje rengiama ypatinga šventė – Prezidentas Gitanas Nausėda įteiks Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją.
2019 metų premija skiriama mitologei ir tautosakininkei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausiajai mokslo darbuotojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei. Premija jai paskirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą.
N. Laurinkienė yra paskelbusi per 130 mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose, ji yra keturių svarbių ir esmingas lietuvių mitologijos temas atskleidžiančių knygų autorė. 1990 m. publikuota jos knyga „Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose“, 1996 m. – monografija „Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose“, 2013 m. – monografija „Žemyna ir jos mitinis pasaulis“, 2019 m. – monografija „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“. N. Laurinkienė yra parengusi ,,Lietuvių liaudies dainyno“ X tomą, penkis tęstinio leidinio „Tautosakos darbai“ tomus. Netrukus prestižinėje Suomijos mokslų akademijos knygų serijoje „Folklore Fellows Communications“ (,,Folkloro bičiulių žinios“) pasirodys atnaujinta ir papildyta N. Laurinkienės monografija apie Perkūną anglų kalba.
Nacionalinė J. Basanavičiaus premija – mitologei ir tautosakininkei dr. Nijolei Laurinkienei. Jovitos Ambrazaitytės nuotr.
N. Laurinkienės kandidatūrą teikusio Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rekomendacijoje pažymima, kad jos straipsniuose ir monografijose atidžiu tyrėjos žvilgsniu nagrinėjami iki tol mažai tirti svarbieji baltų mitiniai vaizdiniai. Visi jos per daugelį metų paskelbti tyrimai drauge atskleidžia sisteminį baltų mitologijos pjūvį, apimdami visą mus supantį pasaulį: nuo dangaus skliauto šviesulių iki žemės ir deivės Žemynos. N. Laurinkienės moksliniai darbai pasižymi naudojamų šaltinių gausa, sisteminga jų analize. Mitinių įvaizdžių prasmė, kilmė aiškinama plačiame – indoeuropiečių ir kitų tautų – kultūros kontekste. Ji žvelgia į lietuvių religiją ir mitologiją kaip į didžiulę sistemą, kuri atkuriama remiantis rašytiniais šaltiniais, žodine tradicija, kalba, archeologija ir kitais tradicinės kultūros faktais. Taip N. Laurinkienė sėkmingai tęsia lietuvių mitologijos tyrimų mokyklos tradicijas.
Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą. Pagal premijos nuostatus ji išmokama ne vėliau kaip vasario 16 dieną, premijos dydis – 800 bazinių socialinių išmokų.
Vasario 16-osios Aktas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilnius, vasario 16 d. Lietuva mini Valstybės atkūrimo 101-ąsias metines.
Iškilmingi Vasario 16-osios šventiniai renginiai, prasidėję penktadienį, vasario 15-ąją, bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną – vasario 16-ąją.
Šeštadienį Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas pirmiausia bus pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.
Po šio pagerbimo rengiama jaunimo patriotinė eisena „Valstybingumo keliu“. Jaunimas iš visos Lietuvos eis „Lietuvos valstybės keliu“ dainuodami, mušdami būgnais, nešini trispalvėmis ir mokyklų vėliavomis. Eitynės prasidės nuo Katedros, kur ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. Toliau eisena judės pro Signatarų namus, Rotušę, paminklą Jonui Basanavičiui, rūmus, kuriuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas – iki Rasų kapinių.
Vasario 16-osios didvyriai
Vėliau Prezidento rūmuose rengiama Valstybės apdovanojimų teikimo ceremonija. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Ceremonijoje kalbą sakys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tuo pat metu iškilmingas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyks ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Po Šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje – tradicinis Vasario 16-osios minėjimas prie Nepriklausomybės Akto signatarų namų Vilniuje. O prie 1949 m. Vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos, bus dedama gėlių. Ceremonija rengiama minint Deklaracijos pasirašymo 70-ąsias metines.
Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pabūti prie laužų, kurie bus uždegti Gedimino prospekte – 70 simbolinių laužų suliepsnos nuo Katedros iki Lukiškių aikštės. Juos uždegti pakviesti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviai, partizanų artimieji, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, šauliai.
Vilniaus senamiestyje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vakare Nacionaliniame operos ir baleto teatre – iškilmingas Vasario 16-osios koncertas.
Prieš koncertą bus teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu 2018 metų Nacionalinių kultūros meno premijų laureatais tapo rašytojas Vytautas Martinkus – už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentė Mirga Gražinytė – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojas Marius Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsnį į teatrą, kino operatorius Audrius Kemežys (po mirties) – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, aktorius Darius Meškauskas – už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila – už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą.
Valstybės atkūrimo dienos iškilmes Operos ir baleto teatre tradiciškai vainikuos prezidentės globojamas koncertas. Jame skambės specialiai šiai progai sukurti ar aranžuoti lietuvių kompozitorių Arvydo Malcio, Lino Rimšos, Fausto Latėno, Giedriaus Kuprevičiaus kūriniai, skambės retai atliekama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“. Kūrinius atliks Nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras. Pajamos, surinktos už parduotus bilietus, bus skirtos jauniesiems muzikams remti.
Švenčiame Nepriklausomybės dieną. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Katedros aikštėje tuo metu vyks Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas „Broliai“. Skambės laisvės dvasią uždegančios dainos. Scenoje pasirodys septyni grupės „Skylė“ nariai, pritarianti penkių vyrų vokalinė grupė bei ypatingi koncerto svečiai – grupė „Taruta“, specialiai atvyksianti iš Kijevo. Koncertą vainikuos įspūdingi šventiniai fejerverkai.
Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną, Išreikšdama tautos valią, Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Prof. Vytautas Landsbergis ir prof. Liudas Mažylis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą paskolino Lietuvai.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, nuo 2018 m. lapkričio saugotas archyve ir pailsėjęs nuo šviesos, vėl sugrįžo į Signatarų namų muziejų. Popierius ir rašalas yra jautrūs šviesai ir pagal dokumentų saugojimo tvarką jie gali būti eksponuojami ne ilgiau kaip pusę metų. Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.
Mes mylime Lietuvą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios išvakarėse sulaukė valstybinių sveikinimų iš viso pasaulio. Prezidentę pasiekė užsienio šalių vadovų sveikinimo laiškai Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, kuriuose šalies žmonėms linkima santarvės, taikos ir klestėjimo.
Prisimindamas savo valstybinį apaštalinį vizitą Lietuvoje pernai rugsėjį, Popiežius Pranciškus siunčia širdingus sveikinimus ir geriausius linkėjimus mūsų šalies žmonėms. Šventasis Tėvas laimina lietuvių tautą ir meldžiasi, kad lietuviai liktų ištikimi teisingumo, solidarumo bei taikos vertybėms ir toliau jas skleistų.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo J. Trumpo laiške pabrėžiama, kad Lietuva yra patikima JAV draugė ir sąjungininkė, ginanti transatlantinius ryšius bei vertybes. JAV labai vertina mūsų šalies partnerystę stiprinant Europos saugumą, indėlį kovoje su terorizmu Afganistane ir Irake bei tvirtai remiant suverenumą, teritorinį vientisumą ir demokratinę pažangą kitose valstybėse. Prezidentas D. J. Trumpas savo ir visų Amerikos žmonių vardu palinkėjo Lietuvai linksmos Vasario 16-osios šventės ir padėkojo už bendrą darbą užtikrinant taiką ir saugumą Europoje.
Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II savo atsiųstame sveikinime valstybinės šventės proga visiems Lietuvos žmonėms palinkėjo laimės ir gerovės.
„Man didelis džiaugsmas atsiųsti Jums, Jūsų Ekscelencija, ir visiems Jūsų šalies žmonėms nuoširdžius savo sveikinimus ir linkėjimus Nepriklausomos valstybės atkūrimo dienos proga“, – rašoma Japonijos Imperatoriaus Akihito sveikinimo telegramoje prezidentei D. Grybauskaitei.
Savo ir visų Vokietijos žmonių vardu sveikindamas Lietuvą šios šalies prezidentas Walteris Steinmeyeris džiaugiasi galėjęs pats prieš metus dalyvauti nepriklausomybės 100-mečio renginiuose Vilniuje. Savo sveikinimo laiške Vokietijos vadovas taip pat pabrėžia, kad Vokietiją su Lietuva sieja glaudi bendrystė ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir NATO. Pasak prezidento W. Steinmeyerio, Lietuva ir ateityje galės pasikliauti Vokietijos solidarumu.
„Man malonu Lietuvos Respublikos valstybinės šventės proga Jus ir visus Jūsų piliečius nuoširdžiai pasveikinti savo ir prancūzų tautos vardu. Džiaugiuosi mūsų visose plotmėse kokybišku politiniu dialogu, atveriančiu kelią intensyvesniems dvišaliams santykiams visose mus bendrai dominančiose srityse. Sveikinu Jūsų ryžtingą pasisakymą už Europos Sąjungą – norėčiau, kad ji įgautų daugiau suverenumo, būtų demokratiškesnė ir vieningesnė, kad užimtų visą jai deramą vietą tarptautinėje scenoje ir galėtų veiksmingiau apsaugoti savo piliečius“, – rašome prezidentei adresuotame Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono laiške, kuriame jis taip pat teigia esąs laimingas, kad Prancūzija buvo įsitraukusi į Lietuvos valstybės atkūrimui skirtus šventinius renginius, iš kurių vienas reikšmingiausių – Baltijos šalių simbolizmui skirta paroda Orsė muziejuje.
Kaip praneša Prezidentės spaudos tarnyba, Vasario 16-osios proga sveikinimo laiškus taip pat atsiuntė Belgijos Karalius Filipas, Švedijos Karalius Karlas Gustavas, Ispanijos Karalius Pilypas, Airijos prezidentas Michaelis D. Higginsas, Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas, Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, Italijos prezidentas Sergio Mattarella, Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis, Suomijos prezidentas Sauli Niinisto, Kanados Generalinė gubernatorė Julie Payette, Šveicarijos prezidentas Uelis Maureris, Australijos Generalinis gubernatorius Peteris Cosgrove’as, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-in, Indonezijos prezidentas Joko Widodo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas Khalifa Bin Zayedas Al-Nalyanas, Bahreino Karalius Hamadas bin Isa Al Khalifas, Kataro Emiras Tamimas Bin Hammadas Al-Thani, Maroko Karalius Mohamedas VI, Alžyro prezidentas Abdelazizas Bouteflida, Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, Turkmėnistano prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas, Peru prezidentas Martinas Vizcarra.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga pasveikino užsienio lietuviškas mokyklas ir baltistikos centrus.
„Visų Jūsų – mokytojų, mokinių, tėvų, lituanistinių centrų dėstytojų ir studentų – užsidegimas, pastangos ir atkaklumas kalbėti, mąstyti, gyventi lietuviškai, pažinti mūsų tautos istoriją ir kultūrą išplečia Lietuvą toli už jos geografinių ribų. Dėka Jūsų esame ryškiau matomi margaspalviame pasaulio žemėlapyje. Minėdami mums brangią Vasario 16-ąją būkime visi kartu. Ši džiugi šventė tegul dar glaudžiau mus sutelkia draugėn, leidžia intensyviau pajusti bičiulystės, vienas kito palaikymo šilumą, įkvepia drąsių idėjų mūsų visų ir Lietuvos labui“, – sakoma ministro A. Monkevičiaus sveikinime.
Pasaulio šalyse yra daugiau nei 200 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi per 7,5 tūkst. mokinių. Europoje dar yra 10 lietuviškų mokyklų, kuriose mokoma formaliuoju būdu, t. y., vaikai lanko įprastas pamokas lietuvių kalba. Jose mokosi apie 2000 mokinių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklas aprūpina knygomis, mokymo priemonėmis, kompiuterine įranga. Šešiolikoje užsienio šalių mokyklų ir bibliotekų, kurias lanko lietuvių vaikai, įrengtos lietuviškų knygų lentynėlės.
Lietuva į užsienio lietuviškas mokyklas siunčia mokytojus, rūpinasi jų kvalifikacija. Kasmet į lietuviškas mokyklas išvyksta apie 100 mokytojų, jiems skiriama apie 600 tūkst. eurų. Keliolika mokytojų pagal darbo sutartis dirba Europos mokyklose, vykdančiose formalųjį švietimą. Atlyginimus jiems moka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Antrus metus lituanistinių mokyklų mokytojams teikiama Metų mokytojo (dėstytojo) premija. Šiemet ji skirta ir kovo mėnesį bus įteikta Londono darželio-mokyklos „Obelėlė“ direktorei, mokytojai Alvijai Černiauskaitei.
Įvairiose šalyse įsikūrusiuose lituanistikos (baltistikos) centruose, jų yra daugiau nei 40, lietuvių kalbą ir kultūrą studijuoja apie 1000 užsienio studentų, daugiausia Lenkijoje ir Čekijoje. Ministerija su dirbančiais lietuvių kalbos dėstytojais sudaro lituanistinio švietimo sutartis, jie gauna paramą už lituanistinio švietimo vykdymą. Jau vienuoliktus metus lietuvių kalbą užsienio aukštosiose mokyklose studijuojantiems studentams skiriama Lietuvos valstybinė Kazimiero Būgos stipendija.
Šis tekstas nebus apie tai, kuri vėliava – Vyčio ar Tautinė – yra geresnė. Šis tekstas bus apie turtingą paveldą Vytį, kurį turime jau 700 metų, kuris buvo labai svarbus ir Vasario 16, ir tarpukariu, ir pokariu ir apie kurį galime telkti savo valstybę. Seimas sausio mėnesį žengė dar vieną simbolinį žingsnį ir praplėtė Vyčio vėliavos naudojimą, taigi šį puikų simbolį matysime dar dažniau.
Vyčio vėliavą laimėjo žmonės
Dar 2012 m. Seime su kolega Stasiu Šedbaru registravome įstatymo pataisą, kad Vyčio vėliava būtų naudojama plačiau. Siūlėme, kad Vyčio vėliava būtų keliama per istorinių švenčių dienas, prie valstybinių įstaigų ir praeityje svarbių vietų.
Dauguma Seimo narių tuo metu tyliai pritardavo šiai idėjai, tačiau sakydavo, kad dabar ne metas apie tai kalbėti. Seimo komitetams pradėjus pataisos svarstymus, spaudoje teko skaityti argumentuotų ir net piktų laiškų, kad Vyčio vėliava konkuruos su Tautine vėliava, kad čia provokacija ir pan. Net iškilūs Tėvynės sąjungos, kuri save pristato, kaip istoriją ypač gerbianti partija, lyderiai barėsi, kad užsiimama netinkama veikla. Vienas žymus visuomenininkas buvo atėjęs į parlamento rūmus ir grasino mitingais, jeigu nebus nustota savivaliauti ir Vyčio vėliavą išvadino kaip „per daug raudona“. Užsienio lietuviai buvo priėmę dokumentą, kad išvis nepritaria Vyčio vėliavos naudojimui, nes taip, neva, bus nuvertinta pokario partizanų veikla. Visiems šiems argumentams nugalėti gausu istorinės medžiagos ir ačiū pilietiškiems žmonėms: aktyviam istorinės vėliavos propaguotojui Deivydui Rimkevičiui, žymiems istorikams prof. Alfredui Bumblauskui ir prof. Rimvydui Petrauskui.
Lukiškių aikštei labiausiai tiktų įspūdingas Vytis. Slaptai.lt nuotr.
Nepaisant politinių ir pilietinių pastangų Vyčio vėliava nebūtų įgijusi deramo svorio, jei ne visuomenė. Po žiniasklaidos ir bendruomenių diskusijų Vyčio vėliava labai sparčiai pradėjo populiarėti. Aktyvūs visuomenės lyderiai šį simbolį pradėjo naudoti įvairiuose viešuose renginiuose, vėliava suplevėsavo ant valstybės institucijų ir ant paprastų žmonių namų. Seimui tą pamatyti reikėjo laiko.
Įstatymo pataisa dėl vėliavos platesnio naudojimo įstrigo Seimo teisės komitete, o konkrečiai ilgamečio pirmininko Juliaus Sabatausko stalčiuje. Aš jo daug kartų prašiau parengti tolimesniam svarstymui reikalingą išvadą, rašiau laiškus, kalbėjau Seimo posėdžiuose, kreipiausi į Etikos komisiją… viskas veltui. Teko laukti 5 metus, kol amžinasis Teisės komiteto pirmininkas pagaliau buvo pakeistas. Naujoji pirmininkė Agnė Širinskienė, kaip ir valstiečių partijos vadovybė, visai nematė reikalo specialiai kažką sabotuoti, o iškart parengė reikalingus dokumentus, atidavė parlamentui balsuoti ir netikėtas rezultatas – nei vienas Seimo narys nebalsavo prieš.
Vyčio galybė
Vytis – simbolis, kuris vienija Lietuvą jau nuo XV amžiaus. Tai labai įsimintinas ir vaizdingas stiprybės, ryžto, drąsos ir energijos ženklas, gerai žinomas visame regione. Per amžius Vyčio įkvėpti bendrą šalį statė įvairių tautybių gyventojai, ir tai buvo sėkmės projektas – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Tada iš Lietuvos, regiono lyderės, kiti mokėsi karybos, kultūros, amatų ir meno. Lietuva nežinojo tokio proceso kaip emigracija, priešingai, į Lietuvą, kaip galimybių šalį, vyko žydai, vokiečiai, lenkai, rusai, škotai ir daug kitų.
Vytis – vėliavoje. Slaptai.lt nuotr.
Vyčio vėliava turi vieną labai svarbų privalumą. Ji simbolizuoja ilgą valstybės istoriją, kuri spinduliuoja toleranciją, nuo nieko neatsiskiria, bet visus jungia. Vyčio vėliava plevėsuodavo bendruose Abiejų Tautų renginiuose, atstovavo visas tautines Lietuvos mažumas, ją naudodavo mūšiuose, Vytis buvo valdovų herbe. Šis simbolis niekada nebuvo svetimas nei rusams, nei gudams, nei musulmonams nei kitoms visuomenės grupėms, todėl ši vėliava yra labai telkianti visuomenę.
Turime tokį istoriškai turtingą simbolį, kuriuo galime didžiuotis ir jo pagrindu kurti visą valstybės įvaizdį, o svarbiausia, savo tapatybę. Bet koks užsienietis bent vieną kartą pamatęs Vytį jį atsimins ilgam. Įsimintinas visiems Vytis buvo ir praeityje. Gėrimės vikingų laivais, islandų geizeriais, olandų malūnais, ispanų koridomis, tai įvertinkime ir ką patys esame paveldėję iš savo praeities. Kai turime Vytį, nereikia jokių „drąsios šalies“ strategijų. Užtenka susitelkti ir džiaugtis savo paveldu!
Artėja Vasario 16–oji, tai irgi puiki galimybė iškelti ne tik Trispalvę, bet ir Vyčio vėliavą, kuriai plevėsuojant ir buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas.
Dar anksčiau Seimas yra priėmęs nutarimą „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“. Be visa ko kito čia, pasitinkant garbingą jubiliejų, raginama visas valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti.
Vilnius, Katedros aikštė. Švenčiama Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Galimas daiktas, ne visi suspėjo perskaityti šį dokumentą, tačiau kažin ar atsirastų Lietuvoje toks nevėkšla, kuris nebūtų girdėjęs, kad jubiliejaus proga Vilniuje bus pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui, kažkur provincijoje pasodinta ąžuolų giraitė. Ir tai tik pradžia, žmonės ir institucijos jau dabar lenktyniauja teikiant vienas už kitą geresnius pasiūlymus – kaip gražiai įprasminti šią šventę ir praplėsti šventinio minėjimo repertuarą.
Leiskite ir man įkišti savo trigrašį, siūlant tokios garbingos datos proga paskelbti Lietuvoje bent jubiliejiniais metais, o gal ir ilgesiniam laikui moratoriumą nepotizmui. Tai būtų pats puikiausias Vasario 16-osios šimtmečio išaukštinimas, kai įtakingi Lietuvoje žmonės, seneliai, tėveliai, dėdės ir tetos, galėtų ne tik žodžiais, bet ir darbais paliudyti savo nelygstamą meilę Tėvynei.
Taip jau atsitiko mano giliam liūdesiui, kad nepotizmo simboline figūra Lietuvoje tapo ne kas kitas, o Vytauto Landsbergio anūkas Gabrielis Landsbergis. Ne, tikrai nėra taip, kaip galėjote pagalvoti, nejaučiu jokios neapykantos šiam labai simpatiškam, neieškančiam žodžio kišenėje jaunuoliui, o tik konstatuoju faktą, kad garsiojo anūko karališkas pavyzdys gali būti panaudotas net didžiausio pašlemėko kaip savotiškas pasiteisinimas stumiant į šiltas vietas savuosius mulkius, morališkai pašventinant praktiką, kai kompetencija nieko nereiškia, o įsidarbinimo ir karjeros galimybes valstybės tarnyboje lemia giminystė, pažintys, įtakingi užtarėjai arba dar kitokios konfigūracijos nešvankumo testai.
O dabar visi pasvajokime kartu, kad toks tarakonų maršas per valstybę būtų suspenduotas metams kitiems, minint mums brangią datą, o apsikopus, truputėlį pagyvenus kitaip, regis, pagalvotume, kad terminus būtų galima pratęsti. Labai tikėtina, kad tada sumažėtų ir jaunų žmonių emigracijos tempai. Dabar vis dažniau bures kelia ir iš tėviškės bėga ne tik kaimų ir miestelių gyventojai, bet ir universitetus baigę jauni žmonės, nenorintys tapti klanų žaidimų įkaitais.
Iš tiesų, valstybės tarnyba mūsų padangėje vis labiau tampa tokia uždara giminių pelke, kad kyla pavojus, kad reprodukcija čia greitai bus galima tik kraujomaišos būdu.
Lansbergio pavardė yra politinis kapitalas, savaime duodantis dividendų, tačiau anūko protegavimas per visus galus, vadovaujant seneliui, čia toks akivaizdus, kad garsi pavardė tampa politinės sistemos kompromitavimo priemonė. Sakykite, ką norite, bet nedrįsčiau dabar raginti jaunus žmones būti pasiruošusiai padėti galvą už Tėvynę, kai laisvos šalies valstybė vis labiau panašėja į šeimyninę rangą.
Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius.
Suprantu, ką dabar norite pasakyti, priešgyniaudami autoriui, pirmų pirmiausiai. Tiesa sakant, tuos žodžius, kurie jums kabo ant liežuvio galo, anąkart garsiai ištarė B.Bradauskas, žurnalistams bandydamas paaiškinti tai, kodėl jo sūnus staiga buvo paskirtas į labai aukštą postą: kuo aš kaltas, jeigu mano sūnus yra toks talentingas…
Žinoma, V.Landsbergis ir B.Bradauskas yra nesulyginami dydžiai, nuodėmė būtų net gretinti tokius žmones, ir, tarkime, jaunasis G.Landsbergis yra kaip reta padorus ir nepalyginamai talentingesnis žmogus už B.Bradausko atžalą, galop išgarsėjusią kaip valstybės tarnautojas, mėgstantis postringauti kriminalinių padugnių žargonu. Tačiau net jeigu G.Landsbergis būtų labai talentingas jaunuolis, kaip niekas kitas partijai kuriantis pridėtinę vertę, jo veikla dėl aptartų aplinkybių yra morališkai nuostolinga, žiūrint visos valstybės mastu ir siekiant prasmingos ateities.
Naujųjų laikų padavimuose yra pasakojimas apie tai, kaip kartą jaunuolis/ė laimėjo konkursą į valstybės tarnybą be jokių protekcijų. Šis perduodamas iš lūpų į lūpas stebuklinis pasakojimas uždega šimtus jaunuolių bandyti savo laimę be dėdžių ir tetų pagalbos, bet, susidūrus su lietuviškų papročių tikrove, dažniausiai tenka skaudžiai nusivilti.
Paskutinis pavyzdys yra Aplinkos ministerijos organizuotas konkursas užimti jauną žmogų intriguojančias pareigas ministerijos viešųjų ryšių tarnyboje ir atšauktas išvakarėse, likus vienai dienai iki konkursui nurodytos datos. Kodėl taip negailestingai buvo pasityčiota iš jaunų žmonių, kurie siuntė savo CV, studijavo reikiamus dokumentus, puoselėjo, kaip išaiškėjo, visiškai nepamatuotas viltis. Nėra jokių abejonių, kad susipažinus su kandidatų anketiniais duomenimis ir supratus, kad savojo pritežę prastumti gali ir nepavykti, buvo nuspręsta tokį nereikalingą renginį atšaukti.
Kaip jie mums tai paaiškins, – retoriškai klausė manęs vienas iš tų nelaimėlių kandidatų, pažįstamas jaunas žmogus telefonu. Jam, naivuoliui, paaiškinau, kad bus pasiremta valstybės interesais ir užduotimi taupyti lėšas. Dar kartą vėliau man perskambinęs jaunas šalies pilietis negalėjo atsistebėti, kad ministerijos valdininko atsakymą nuspėjau žodis į žodį, net tiksliai išpranašavau intonacijų seką. Kas man leidžia būti tokiu įžvalgiu? Ogi seniai jau žinau, kad valstybės iždo vagys savo subjaurotas sielas labiausiai už viską mėgsta slapstyti po valstybės interesų gynimo lozungų uždanga.
Naujasis Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pažadėjo apvalyti Lietuvos miškus nuo korupcijos, tačiau kyla visai ne retorinis klausimas – o kas išvėdins pačios ministerijos, nuo seno krečiamos korupcijos skandalų, lyderiaujančios korupcijos sąraše, pridvisusius kabinetus, dezinfekuos ministerijos koridorius nuo visokio užkrato, apgins visuomenę nuo ministerijoje platinimo kiaulių maro?
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba gėlių perdavimo ceremonijoje Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems
Gerbiamieji, šiemet – nuo Vasario šešioliktosios šventės – prasideda garbingų sukakčių ir jubiliejų virtinė.
Rytoj sukaks devyniasdešimt metų, kai Lietuva atsisveikino su vyriausiuoju Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi.
Tuomet valstybė minėjo tik devintąsias atkūrimo metines. O štai šiandien pasitinkame jau 99-ąsias.
Greta tautos patriarcho J. Basanavičiaus asmenybės visada regime dar devyniolika signatarų – visą Lietuvos Tarybą, pasirašiusią mūsų valstybei reikšmingiausią dvidešimtojo amžiaus pradžios dokumentą.
Tarybą, pirmininkaujant J. Basanavičiui, išrinko istorinė Vilniaus konferencija, į kurią iš įvairių Lietuvos vietų buvo suvažiavę daugiau kaip du šimtai delegatų.
Rugsėjį paminėsime šios konferencijos šimtmetį. Būtent tada ir buvo nutarta atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, o jos sostine paskelbti Vilnių.
Apie jubiliejinius pagarbos ženklus diskutuojame daug – ir apie paminklus, ir apie renginius. Jų neabejotinai reikia.
Tačiau tai turi būti jau šiuolaikinės Lietuvos akcentai, kurie įprasmintų šių dienų požiūrį į svarbiausius valstybei įvykius.
Ir tautos dėkingumą už nepriklausomybę – už Vasario šešioliktosios signatarų svajonę, patvirtintą jų parašais, ir jų viltį, kad Lietuva gali būti laisva ir savarankiška.
Sveikinu visus su Valstybės atkūrimo švente!
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
1918 m. vasario 16 d. iškiliausių to meto Lietuvos vyrų parašais buvome amžiams įpareigoti ne tik atkurti, iškovoti, bet ir išpuoselėti valstybės laisvę. Tai nesibaigiantis kūrybinis procesas, pareikalavęs daug aukų, reikalaujantis visų pastangų ir jėgų šiandien.
Kaip ir žydų tauta, išsivadavusi iš Egipto vergijos, mūsų tauta iškart netapo laisva. Reikėjo nueiti ilgą kelią iki Pažadėtosios žemės. Vienas baisiausių išbandymų, ištikusių šiame kelyje – aukso veršio garbinimas. Tik atlaikiusieji šį išbandymą gavo laisvę – nesutapatindami laisvės su pinigais, su nauja vergija.
