Vašingtonas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Pirmadienio vakarą prie savo rezidencijos Vašingtone buvo apiplėštas JAV Atstovų rūmų narys, pranešė jo biuro darbuotojai, o JAV sostinėje išaugo ginkluotų vagysčių skaičius.
Demokratų atstovą iš Teksaso Henry Cuellarą apiplėšė trys ginkluoti užpuolikai, AFP patvirtino jo biuro vadovas. „Trys ginkluoti užpuolikai prisiartino prie kongresmeno ir pagrobė jo automobilį“ iš stovėjimo aikštelės, sakė Jacobas Hochbergas. „Laimei, jis nenukentėjo ir bendrauja su vietos teisėsauga“, – sakė J. Hochbergas, dėkodamas policijai už „greitus veiksmus ir atgautą kongresmeno automobilį“.
Pastaruoju metu Vašingtone smarkiai padaugėjo automobilių vagysčių: miesto policijos departamento duomenimis, šiais metais jau užregistruota 750 tokių nusikaltimų. Tai beveik dvigubai daugiau nei jų buvo pernai per tą patį laikotarpį.
Kita Kongreso narė, atstovė iš Minesotos Angie Craig, vasario mėnesį buvo užpulta savo gyvenamojo namo Vašingtone lifte, bet jos biuras teigė nemanantis, kad užpuolimas buvo politiškai motyvuotas. Jai pavyko pabėgti, o įtariamasis vėliau buvo suimtas.
Dolerių kupiūros. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Vienas griežtosios linijos respublikonas sekmadienį pareiškė, kad teiks siūlymą nušalinti Atstovų rūmų pirmininką Keviną McCarthy‘į, nes grėsus JAV vyriausybės uždarymui šis sudarė susitarimą su demokratais, kuris neapima dešiniųjų siekto išlaidų sumažinimo.
„Šią savaitę ketinu pateikti siūlymą nušalinti pirmininką McCarthy’į“, – transliuotojui CNN tvirtino kongresmenas Mattas Gaetzas.
M. Gaetzas yra viena iš pagrindinių figūrų nedidelėje griežtosios linijos respublikonų grupėje Atstovų rūmuose, kuri savo atsisakymu pritarti naujam federaliniam finansavimui iš pradžių neužtikrinus didelio išlaidų apkarpymo privedė vyriausybę prie uždarymo slenksčio. Grupė įniršo, kai K. McCarthy’is vėlų šeštadienį pasiekė laikiną susitarimą su demokratais, leidžiantį vyriausybei veikti dar 45 dienas, tačiau numatantį palaikyti ligšiolinį išlaidų lygį.
„Manau, kad mums reikia naujo, patikimo lyderio“, – kalbėjo M. Gaetzas. Nepaisant to, politikas nurodė, kad nėra aiškumo, ar grupei iš tiesų pavyktų nušalinti pirmininką, ypač po to, kai K. McCarthy’is atsigręžė į demokratus. Anot M. Gaetzo, K. McCarthy’io kėdė nesuklibės nebent tokiu atveju, jei demokratai jį užstos. „Dabar jie veikiausiai tai ir darys“, – sakė kongresmenas.
Manoma, kad K. McCarthy’io šalininkai respublikonai taip pat dės pastangas, jog užkirstų kelią jo atleidimui. Doleriukai. Slaptai.lt nuotrauka
Respublikonas Mike’as Lawleris sekmadienį sakė ABC laidai „This Week“, kad atsakingiausia būtų užtikrinti tolesnį vyriausybės darbą ir finansavimą, kol „užbaigsime savo darbus“. M. Lawlerio teigimu, M. Gaetzas savo siūlymu nušalinti Atstovų rūmų pirmininką tik užvilkins darbų užbaigimą per ateinančias 45 dienas.
Jei Kongresui nebūtų pavykę užtikrinti, kad vyriausybė išliktų atvira, uždarymai būtų prasidėję iš karto po vidurnakčio (vietos, 7 val. sekmadienį Lietuvos laiku) ir būtų buvę atidėti milijonų federalinių darbuotojų ir karinio personalo atlyginimai. Be to, nuo sekmadienio visuomenė būtų netekusi prieigos prie daugumos nacionalinių parkų.
Minėta laikina priemonė suteikė įstatymų leidėjams laiko susiderėti dėl išlaidų lygio, kuris bus taikomas likusiais fiskaliniais 2024-aisiais.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 26 d. (AFP-ELTA). JAV Kongresui lieka vis mažiau laiko, kad išvengtų dalinio vyriausybės uždarymo, kuris gali įvykti dėl griežtai dešiniųjų respublikonų veiksmų, ir dėl kurio gali pakibti Baltųjų rūmų planai skirti dar 24 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai.
Likus vos kelioms dienoms iki rugsėjo 30 dienos galutinio termino, vis dar tęsiasi derybos siekiant rasti būdą, kaip patenkinti respublikonų vadovaujamų Atstovų Rūmų ir demokratų kontroliuojamo Senato reikalavimus.
Nė vienas iš skirtingų pasiūlymų dėl trumpalaikio išlaidų įstatymo projekto, kuriuo siekiama bent laikinai užtikrinti vyriausybės darbą, nesulaukė pakankamo palaikymo abejuose rūmuose ir susiskaldžiusioje Respublikonų partijoje.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tai gali reikšti, kad spalio 1 dieną šimtai tūkstančių federalinių tarnautojų gali būti išleisti atostogų, jų atlyginimai – sustabdyti, o jų administruojamos paslaugos –apribotos. Tai taip pat reikštų, kad daugelis socialinės paramos gavėjų negaus išmokų.
Valstybės tarnautojų, kurie laikomi „ne pirmos svarbos“, bus paprašyta per uždarymą likti namie ir tik grįžę į tarnybą jie gaus savo darbo užmokesčio nepriemoką.
Ar Ukraina bus palikta likimo valiai?
Kadangi respublikonai laikosi savo reikalavimų mažinti biudžetą, vienas dalykas, kuris gali neatlaikyti dabartinių derybų, yra prezidento Joe Bideno prašymas skirti dar 24 mlrd. dolerių karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai kovai su Rusijos invazija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę lankėsi Kapitolijuje ir mėgino įtikinti pamažu augantį skeptiškai nusiteikusių Kongreso narių respublikonų skaičių nepalikti likimo valiai jo šalies.
Demokratų Senato lyderis Chuckas Schumeris, vienas pagrindinių J. Bideno proukrainietiškos politikos rėmėjų, sakė, kad V. Zelenskis jam pasakė: „Jei negausime pagalbos, pralaimėsime karą“. Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Tačiau JAV Kongresas yra smarkiai susiskaldęs.
Respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose nemažai labai konservatyvių įstatymų leidėjų reikalauja smarkiai apkarpyti biudžetą, taip pat nedelsiant nutraukti pagalbą Ukrainai.
Joe Bideno kritimai
„Kai turime prezidentą, kuriam labiau rūpi Ukrainos suverenitetas nei mūsų pačių nacionalinis suverenitetas, turime problemą“, – sakė vienas griežtosios linijos atstovas Chipas Roy‘us.
Senato demokratų dauguma ir respublikonų mažuma didžiąja dalimi pritaria naujai pagalbos daliai, kuri papildytų 110 mlrd. dolerių, jau skirtų Ukrainai nuo invazijos pradžios 2022 metų vasario mėnesį.
„Tie, kurie ragina nutraukti JAV pagalbą Ukrainai, paprasčiausiai sudaro sąlygas dar didesniems karams ateityje“, – sakė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.
Iškilus vyriausybės uždarymo perspektyvai, JAV akcijų rinkos antradienį nusmuko daugiau nei vienu procentu.
Slaptieji agentai
Vašingtonas, liepos 13 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį JAV slaptoji tarnyba pareiškė negalinti nustatyti, kieno kokainas buvo rastas Baltuosiuose rūmuose liepos 2 d., ir nutraukė incidento tyrimą.
Teisėsaugos agentūra, atsakinga už JAV prezidentų apsaugą, nurodė, kad ant nedidelės pakuotės, kurioje buvo kokainas, aptiktos Vakarų sparno fojė, pirštų atspaudų nebuvo.
Stebėjimo kamerų filmuota medžiaga taip pat nepateikė jokių žinių, kas galėjo padėti kokainą į vieną iš spintelių, kuriose į Vakarų sparną įeinantys Baltųjų rūmų lankytojai turi palikti mobiliuosius telefonus.
Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
„Be daiktinių įrodymų tyrimas negalės išskirti asmens iš šimtų kitų, praėjusių pro vestibiulį, kuriame buvo rastas kokainas“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad „šiuo metu tyrimas baigtas, nes trūksta daiktinių įrodymų“.
Praėjusią savaitę Baltųjų rūmų Vakarų sparno fojė aptikus nežinomus baltus miltelius trumpam buvo evakuoti žmonės, nes baimintasi, kad tai galėjo būti pavojinga cheminė ar biologinė medžiaga. Tačiau juos ištyrus paaiškėjo, jog tai – kokainas.
Žiniasklaidoje kilo spėlionės, kas galėjo palikti narkotikus. Visą tą savaitgalį prezidentas Joe Bidenas ir jo šeima buvo išvykę iš Baltųjų rūmų.
Kanadoje liepsnojančių miškų gaisrų dūmai toliau plinta JAV. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Kanadoje liepsnojančių miškų gaisrų dūmai ketvirtadienį toliau plito virš Jungtinių Valstijų. Dūmai apgaubė tokius didmiesčius, kaip Filadelfija ir Vašingtonas, jų poveikis buvo juntamas ir toliau į vakarus esančiame Detroite ar Baltimorėje. Jau trečiadienį pranešta, kad dėl iš Kanados atslinkusių dūmų oro kokybė Niujorke buvo blogiausia per dešimtmečius.
Ir ketvirtadienį šiame didmiestyje tvyrojo degėsių kvapas – dūmai buvo justi kvėpavimo takuose ir akyse. Daug žmonių skundėsi galvos skausmais. Tačiau dūmų migla jau nebuvo tokia tiršta kaip dar trečiadienį, kai ekspertai kalbėjo apie „labai pavojingą“ oro kokybę. Niujorko valstijos gubernatorės Kathy Hochul nurodymu buvo išdalyta milijonas apsauginių kaukių. Vienu metu buvo smarkiai apribotas lėktuvų eismas.
Jau kelias savaites Kanados vakaruose, o dabar ir šalies šiaurės rytuose liepsnoja miškų gaisrai. JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį kalbėjosi su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir pasiūlė jam papildomą pagalbą, pranešė Baltieji rūmai.
Vašingtonas, kovo 12 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos paneigė Irano teiginius apie tariamą susitarimą dėl apsikeitimo kaliniais. „Irano pareigūnų pareiškimai, kad pasiektas susitarimas dėl pasikeitimo kaliniais, yra dar vienas ypač žiaurus melas, kuris tik dar labiau padidina šeimų kančias“, – sekmadienį Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as.
Prieš tai Irano užsienio reikalų ministras Husseiinas Amirabdollahianas pareiškė: „Pastarosiomis dienomis pasiekėme susitarimą su JAV dėl pasikeitimo kaliniais“. Esą jau artimiausioms dienomis įmanomas apsikeitimas. Abi valstybės daug dešimtmečių yra susipriešinusios. Iranas vis įkalina užsieniečius, kaltindamas juos šnipinėjimu ir kitais nusižengimams nacionaliniams interesams. Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja neretai už uždarų durų vykstančius procesus kaip nesąžiningus.
JAV valstybės departamento atstovas pabrėžė: „Mes nepailstamai siekiame, kad būtų paleisti trys neteisėtai Irane įkalinti amerikiečiai“.
Tarp žinomiausių JAV kalinių Irane yra verslininkas Siamakas Namasis, kuris turi abiejų šalių pilietybes. 51 metų vyras 2015-aisiais buvo įkalintas su savo tėvu ir tada dėl šnipinėjimo nuteistas dešimt metų kalėti. Bagheras Namasis 2022-aisiais atgavo laisvę pagal susitarimą su JAV. Tačiau jo sūnus vis dar sėdi liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime sostinėje Teherane.
Volodymiras Zelenskis ir Joe Bidenas. Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia džiaugsmo savo vizito Vašingtone ir pokalbių su JAV prezidentu Joe Bidenu rezultatais. „Grįžtu iš Vašingtono su gerais rezultatais“, – sakė jis ketvirtadienį savo kasdieniniame vaizdo kreipimesi, kuris dėl kelionės buvo trumpas ir parodytas anksčiau nei įprastai.
V. Zelenskis teigė grįžtąs su tuo, „kas tikrai padeda“. JAV ketina perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri yra naujo 1,85 mlrd. dolerių (1,74 mlrd. eurų) pagalbos paketo dalis. Šaliai taip pat pažadėta naujos amunicijos.
„Patriot“ oro gynybos ginklais dabar vienodai galės būti apsaugota valstybė ir žmonės, pabrėžė V. Zelenskis. Apie kitus Vašingtone pasiektus susitarimus jis ketina paskelbti vėliau.
„Aš dėkoju prezidentui J. Bidenui už jo pagalbą, už jo tarptautinę lyderystę ir už jo ryžtą laimėti“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis padėkojo ir JAV Kongresui, „abiem rūmams, abiem partijoms, visiems tiems, kurie remia Ukrainą, visiems tiems, kurie lygiai tai pat trokšta pergalės, kaip mes visi“. Ukraina nugalės, pabrėžė prezidentas.
Zelenskis Volodymyras ir Bidenas Joe. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, gruodžio 22 d. (dpa-AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas su vizitu į Vašingtoną atvykusiam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo ilgalaikę savo šalies paramą. „Jūs niekada nebūsite vieni“, – sakė J. Bidenas trečiadienį bendroje su V. Zelenskiu spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose Vašingtone. – Remsime jus tol, kol reikės“.
J. Bidenas pabrėžė, kad Ukrainos kova su rusų agresoriumi yra „kažko daug didesnio dalis“. „Amerikos žmonės žino, kad pasaulis neabejotinai susidurtų su dar blogesniais padariniais, jei mes pasyviai žiūrėtume į tokius įžūlius išpuolius prieš laisvę ir demokratiją bei pagrindinius suverenumo ir teritorinio vientisumo principus“, – sakė J. Bidenas.
Jis pabrėžė, kad Vakarų parama Ukrainai nemažėja. „Nematau pagrindo manyti, kad parama mažės“, – pabrėžė JAV prezidentas. Jis teigė dar niekada nematęs NATO ir ES tokių vieningų. „Ir nematau ženklų, kad tai keistųsi. Visi žinome, kas pastatyta ant kortos – suverenumo idėja, JT chartija“, – sakė J. Bidenas.
Jis apkaltino Rusiją kare prieš Ukrainą naudojant „žiemą kaip ginklą“. Maskva šalčiausiu ir tamsiausiu metų laiku tikslingai puola Ukrainos infrastruktūrą, sakė J. Bidenas. Rusija verčia žmones Ukrainoje badauti ir šalti. „Tai tik naujausias siaubingų žiaurumų, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo prieš nekaltus civilius, vaikus ir jų šeimas, pavyzdys“, – kalbėjo J. Bidenas.
V. Zelenskis spaudos konferencijoje padėkojo JAV už „Patriot“ oro gynybos sistemą. Tai „reikšmingai“ sustiprins Ukrainos gynybinius pajėgumus, sakė jis. Kartu V. Zelenskis šypsodamasis pridūrė, kad norėtų dar daugiau tokių „Patriot“. Jis sakė savo vizitą Vašingtone laikąs „istoriniu“, nes JAV ir Ukraina dabar tapo tikromis partnerėmis ir sąjungininkėmis“.
J. Bidenas atmetė Rusijos kaltinimus, kad „Patriot“ sistemų perdavimas reikš karo eskalaciją. „Tai gynybinė ginkluotės sistema, – teigė jis. – Tai ne eskalavimas, o gynyba“.
V. Zelenskis trečiadienį atvyko į Vašingtoną. Tai buvo pirmoji jo kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios prieš dešimt mėnesių. JAV vyriausybė trečiadienį pažadėjo Ukrainą naują 1,85 mlrd. dolerių paramą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (McPherson aikštė, Washington DC) 2022 m. birželio 13-ąją duris atveria pirmasis ir kol kas vienintelis šioje šalyje istorijos muziejus, skirtas komunizmo aukoms atminti. Lietuva prisideda prie šio muziejaus kūrimo, skirdama tam savo eksponatus. Lietuvos institucijų pastangomis į jo ekspoziciją artimiausiu metu iškeliaus unikalūs tremties ir rezistencijos eksponatai iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius). Juos atrinko konkursą laimėjusio valstybės istorinės atminties projekto kuratorė Ramunė Driaučiūnaitė kartu su muziejaus fondų saugotojų komanda.
„Šiuo metu kartu su kolegomis iš JAV ieškome optimalių sprendimų pagrindiniam projekto tikslui pasiekti, kad per autentiškus eksponatus – politinio kalinio numerį, rožančių iš duonos, tabokinę su išraižytu tėvynės ilgesio posmu, KGB pareigūnų kratos metu konfiskuotą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numerį ir perfotografuotą Kronikos numerio juostelę, skirtą slaptam gabenimui į Vakarus – skleisti žinią apie 50 metų trukusią Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje“, – sako muziejininkė Ramunė Driaučiūnaitė.
Primintina, kad sovietinė okupacija Lietuvoje truko 50 metų (1940–1990). Per visą šį laikotarpį šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, pasipriešinusių okupaciniam režimui, prievartinei kolektyvizacijai, įvairiems tikėjimo ir žmogaus teisių suvaržymams, patyrė brutalias represijas: stalininiu laikotarpiu buvo sušaudyti, įkalinti sovietų kalėjimuose ir lageriuose, ilgiems metams ištremti į atokius Sibiro regionus, postalininiu laikotarpiu – nuolat saugumo persekioti, tardyti ar prievarta gydyti psichiatrinėse ligoninėse ir kt. Daugumai po paskirtos bausmės atlikimo ar ilgų tremties metų, uždrausta grįžti į tėvynę.
Pasak istorijos mokslų daktaro Arūno Bubnio, sovietinės okupacijos laikotarpis Lietuvos visuomenės atmintyje paliko gilių randų: „Pasaulio visuomenė per mažai apie tai žino. Eksponuoti autentiškus eksponatus ir pristatyti Lietuvos okupacijos istoriją Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone Amerikoje yra puiki galimybė užsienio auditorijai ir lietuvių diasporai parodyti, kaip totalitarinis režimas elgėsi su okupuotos valstybės žmonėmis ir kokių valios pastangų reikėjo kiekvienam, išdrįsusiam pasipriešinti“, – sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas. Pasak Lietuvos valstybės istorinės atminties tyrimų ir įamžinimo programas vykdančio centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio, numatoma, kad projektas bus tęstinis ir ateityje Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenei bus pristatomi ne tik ekspoziciniai eksponatai, bet ir sovietinės okupacijos laikotarpį Lietuvoje atskleidžiančios kilnojamosios ir virtualios parodos, leidiniai, vyks tarptautinės mokslinės konferencijos bei kita edukacinio pobūdžio veikla: kuriamos bendros akademinės programos, vystomi švietėjiški projektai.
„Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. tiek amerikiečiai, tiek Vakarų Europos gyventojai pradėjo užmiršti traumuojantį komunizmo palikimą ir šio režimo nusikaltimus milijonams žmonių visame pasaulyje“, – sako vienas iš Komunizmo aukų Vašingtone muziejaus įkūrėjų ir buvęs Komunizmo aukų memorialo fondo vadovas dr. Lee Edwardsas. „Valdančios komunistinės partijos vis dar sprendžia penktadalio pasaulio gyventojų likimą, todėl atidarėme šį muziejų komunizmo aukoms atminti, kad jis būtų ir paminklas žuvusiems ir nukentėjusiems nuo režimo, ir vilties švyturys tiems, kurie priešinasi totalitarinių režimų ir diktatūrų terorui“, – teigia jis.
„Komunizmo aukų muziejaus atidarymas yra daugiau nei trijų dešimtmečių darbo ir daugybės specialistų indėlio, kulminacija“, – sako Komunizmo aukų muziejaus Vašingtone prezidentas ir generalinis direktorius ambasadorius dr. Andrew Bremberg. „Tikiuosi, kad muziejus, prie kurio įkūrimo dirbo pasaulinio lygio istorikų, architektų ir menininkų komanda, taps vieta, leisiančia komunizmo aukoms jausti, kad jų istorija yra išgirsta, kad ji gyva demokratinių šalių gyventojų atmintyje.“
„Komunizmo aukų muziejus taip pat bus vieta prisiminti pasaulinius praeities ir dabarties komunizmo nusikaltimus“, – teigia Komunizmo aukų muziejaus valdybos narys dr. Edwin J. Feulner. „Muziejaus pastangos bus nukreiptos stiprinti vakarietiškas asmens laisvės, liberalios ekonomikos, teisinės valstybės, demokratinės savivaldos ir žmogaus teisių vertybes.“
Pasak dr. Elizabeth Edwards Spalding, Komunizmo aukų muziejaus vicepirmininkės ir vienos iš jo įkūrėjų, vakarietiškoje kultūroje pakankamai daug klaidingo supratimo apie komunizmą, todėl muziejaus viena paskirčių – silpninti šios destruktyvios ideologijos paveikumą šiandieninėse visuomenėse.
Komunizmo aukų muziejus Vašingtone įamžina daugiau nei 100 milijonų žmonių, kuriuos nužudė komunistiniai režimai, atminimą. Amerikos mokslininkų teigimu, šiandien per 1,5 milijardo žmonių vis dar gyvena ir dirba aktyviai demokratijai ir žmogaus bei pilietinėms teisėms priešiškų komunistinių vyriausybių valdomose šalyse. Tai pirmasis muziejus Amerikoje, skirtas atskleisti komunizmo istoriją, tiek jo dabartinį pasaulinį išplitimą Europoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje.
Muziejų sudaro parodų, konferencijų ir renginių erdvės. Pirmame jo aukšte yra trys pagrindinės lankytojams skirtos galerijos, kurios pasakoja komunizmo istoriją ne tik per artefaktus, bet ir interaktyviai. Komunizmo aukų muziejus įkurtas Vašingtono centre, McPherson aikštėje (900, 15th St NW).
Šį muziejų valdo Komunizmo aukų memorialo fondas – pelno nesiekianti švietimo, tyrimų ir žmogaus teisių organizacija Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gegužės 19 d. (ELTA). Ketvirtadienį JAV Kongreso Senato dauguma patvirtino naują 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą. Už balsavo 86 senatoriai, prieš – 11.
Anksčiau šį paketą buvo užblokavęs senatorius Randas Paulas, Kentukio valstijai atstovaujantis respublikonas. Jis reikalavo įtraukti į įstatymo projektą normą, kad būtų paskirta speciali federalinė priežiūros institucija, kuri stebėtų, kaip naudojamos Ukrainai skirtos lėšos.
Praėjusią savaitę pagalbos Ukrainai paketą patvirtino JAV Kongreso Atstovų Rūmai.
Dabar įstatymas siunčiamas į Baltuosius rūmus, kur jį pasirašys JAV prezidentas Joe Bidenas.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, sausio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno administracija penktadienį dar kartą išreiškė paramą Europos Sąjungai (ES) ir Lietuvai konflikte su Kinija, kuri protestuodama prieš Lietuvos vystomus diplomatinius ryšius su Taivanu pradėjo blokuoti šalies eksportą.
JAV prekybos atstovė Katherine Tai penktadienį kalbėjosi su Europos Komisijos vykdomuoju viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu ir „išreiškė tvirtą Jungtinių Valstijų paramą ES ir Lietuvai, kurios šiuo metu susiduria su Kinijos Liaudies Respublikos ekonominiu spaudimu“.
Lietuva, nors ir viena mažiausių ES šalių, praėjusių metų liepą sukėlė bangas, leisdama Taivanui Vilniuje atidaryti atstovybę. Šis žingsnis papiktino Pekiną, kuris nepripažįsta Taivano kaip valstybės ir šią salą laiko savo maištaujančia žemynine teritorija. Kerštaudama Kinija apribojo diplomatinius ir ekonominius ryšius su Lietuva.
„Ambasadorė K. Tai pabrėžė, kad svarbu bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis sprendžiant diplomatinio ir ekonominio spaudimo problemą įvairiais kanalais, įskaitant ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą“, – teigiama K. Tai biuro penktadienį išplatintame pranešime.
Trečiadienį K. Tai telefonu kalbėjosi su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir dar kartą patvirtino Vašingtono paramą Lietuvai.
Ministro Gabrieliaus Landsbergio ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Wendy Ruth Sherman susitikimas. URM nuotr.
Vašingtonas/Vilnius, lapkričio 24 d. ELTA). Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Ruth Sherman. Pokalbio metu, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, buvo aptarti susirūpinimą keliantys saugumo iššūkiai regione, Rusijos agresyvus elgesys kaimynystėje, situacija prie sienos su Baltarusija, taip pat kiti strateginės partnerystės bei tolesnio bendradarbiavimo klausimai.
„Saugumo situacija regione išlieka trapi. Įtampą keliantis Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienų, tebesitęsianti Baltarusijos hibridinė ataka prieš Europos Sąjungą kaip niekad reikalauja transatlantinių partnerių veiksmų koordinacijos ir susitelkimo“, – sakė ministras G. Landsbergis.
Susitikimo metu ministras G. Landsbergis dėkojo už JAV paramą ir glaudų bendradarbiavimą, sprendžiant šiuos iššūkius bei užtikrinant Baltijos regiono šalių saugumą, dvišalės partnerystės stiprinimą Indijos-Ramiojo vandenynų regione ir bendradarbiavimą demokratijų stiprinimo klausimais, įskaitant paramą žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės gynėjams autokratinėse šalyse.
Antradienį prasidėjus šaudymui autobusų ir metro stotyje šalia Pentagono, itin saugoma JAV gynybos departamento būstinė buvo uždaryta.
JAV gynybos departamento biurų komplekso, esančio Arlingtono priemiestyje Vašingtone, darbuotojams buvo liepta ilgiau nei valandą praleisti slėptuvėse, kai stotyje, įėjimas į kurią yra vos už kelių dešimčių metrų nuo pagrindinių pastato durų, pasigirdo šūviai.
Pasak greitosios pagalbos darbuotojų, buvo sužeista „nemažai“ žmonių, nors išsamesnės informacijos apie sužalojimus nebuvo.
Metro darbas buvo laikinai sustabdytas, o į stotį važiavę autobusai buvo nukreipti į kitas stoteles, pranešė Vašingtono metropoliteno zonos tranzito tarnyba.
Maždaug po 40 minučių buvo pranešta, kad įvykio vietoje saugu, apie incidentą nebuvo pateikta jokios informacijos.
Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad gynybos sekretoriaus Lloydo Austino tuo metu pastate nebuvo.
Pasak Pentagono šaltinio, L. Austinas buvo įprastiniame susitikime su prezidentu Joe Bidenu.
A. Blinkenas ir S. Lavrovas. EPA – ELTA foto
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patikino, kad jų vyriausybės, nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, yra pasirengusios dialogui. Jei vadovybės Vašingtone ir Maskvoje galėtų bendradarbiauti, pasaulis būtų „saugesnė vieta“, – sakė A. Blinkenas trečiadienio vakarą susitikęs su S. Lavrovu.
Tai buvo pirmasis abiejų diplomatijos vadovų susitikimas nuo JAV prezidento Joe Bideno kadencijos pradžios sausį. A. Blinkenas pažymėjo, kad jo vyriausybė siekia „nuspėjamų“ ir „stabilių“ santykių su Maskva. Tačiau jis kartu įspėjo, kad, jei Rusija elgsis „agresyviai“ su JAV ir jų sąjungininkėmis, „tada mes duosime atsaką“.
S. Lavrovas savo ruožtu patikino, kad jo vyriausybė pasirengusi pokalbiams su Vašingtonu visomis be išimties temomis, jei šis dialogas vyks „sąžiningai“ ir bus pagrįstas „abipusiu pasitikėjimu“. Dvišalis S. Lavrovo ir A. Blinkeno susitikimas vyko Islandijos sostinėje Reikjavike Arkties Tarybos posėdžio kuluaruose.
Vašingtono ir Maskvos santykiai nuo J. Bideno kadencijos pradžios smarkiai pablogėjo. J. Bidenas paskelbė apie griežtesnį kursą Maskvos atžvilgiu po to, kai jo pirmtakas Donaldas Trumpas buvo kaltinamas dėk per didelio nuolaidumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. J. Bidenas, pavyzdžiui, kovą interviu teigiamai atsakė į klausimą, ar laiko V. Putiną „žudiku“.
Šalių santykius, be kita ko temdo, pastarasis Ukrainos konflikto paaštrėjimas, Rusijos elgesys su kalinamu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu ir kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus.
Balandį JAV vyriausybė išsiuntė 10 Rusijos diplomatų. Be to, Vašingtonas dėl spėjamo Rusijos kišimosi į rinkimus bei kibernetinės atakos, kuria taip pat kaltinama Rusija, paskelbė sankcijas Maskvai. Į tai reaguodama Rusija savo ruožtu išsiuntė 10 JAV diplomatų ir virtinei JAV pareigūnų uždraudė atvykti į šalį.
Kiekvienais metais balandžio 24-osios išakarėse kyla ginčų, kaip Vakarai turėtų paminėti tragiškus 1915-ųjų metus, kai tuometinėje Osmanų imperijoje žuvo daug armėnų tautybės žmonių.
Labiausiai rūpėjo išgirsti, kaip šiemet pasielgs naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas). Juk Dž. Baideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas (Donald trump) vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose dėl 1915 metų įvykių. Barakas Obama (Barackas Obama), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat nevartojo šio apibrėžimo.
Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Deja, JAV prezidentas Dž. Baidenas vakar, remiantis armėniška spauda, 1915-ųjų karus oficialiai įvardino buvus „genocidu“. Šis pareiškimas niekuo neįpareigojantis. Tai – tik deklaracija. Ir vis dėlto tai – keistas 46-ojo JAV prezidento žingsnis.
Istorija – ne politika. Istorinių įvykių neperprasime skelbdami politinius pareiškimus. Kvaila, primityvu ieškoti, kas prieš šimtą metų dėjosi karo frontuose, balsuojant Kongrese, Senate ar Baltuosiuose rūmuose. Vienintelis teisingas kelias pažinti istoriją – ją atidžiai studijuoti archyvuose. O šiandieninė situacija tokia: JAV kongresmenai ir senatoriai tiksliai nežino, kas, kaip ir kodėl klojosi 1915-aisiais metais tarp turkų ir armėnų tuometinės Osmanų imperijos žemėse. Jie niekaip negali žinoti. Kad pasaulis vis dar iki šiol nežinąs tikrosios tiesos apie 1915-uosius, kalčiausias … oficialusis Jerevanas. Taip, Armėnija, skirtingai nei Turkija, iki šiol įslaptinusi savuosius archyvus šia skausminga tema. Armėnija neatsiliepė į Turkijos raginimus visoms suinteresuotoms šalims atrakinti savo archyvus, juos atidžiai peržiūrėti ir tada, susėdus prie apskritojo stalo, aptarti visas niuansus ir smulkmenas. Todėl pasakyti, kas anuomet šaudė, žudė, badu marino, tebus galima tik tada, kai JAV istorikai turės galimybę nuodugniai ištirti armėniškus archyvus (turkiški archyvai, kaip jau minėjau – atviri).
Tad Dž. Baideno skubėjimas brėžti kategoriškas išvadas nesusipažinus su armėniškais archyvais, – lemtinga klaida. Dž. Baideno skubėjimas įsiteikti Jerevanui rodo ne 46-ojo JAV prezidento padorumą, jautrumą, o jo silpnumą ir primityvumą pasiduodant gausioms lobistinėms įtakoms. Tiesiog Vašingtone – gausu armėniškų lobistinių organizacijų, kurių spaudimui jis gėdingai pasidavė. Jei Dž. Baidenui rūpėtų tiesa ir teisingumas, jam būtų užtekę vienui vienintelio klausimo: ar Amerika žino, kokias paslaptis Armėnija slepia savo archyvuose? Išgirdęs atsakymą apie aklinai užrakintas armėniškųjų archyvų duris, principingas prezidentas privalėjo atkirsti: kol Jerevanas neįsileis į savo senuosius rankraštynus, tol nebus oficialaus Vašingtono pareiškimo.
Briusas Feinas, buvęs JAV prezidento Ronaldo Reigano patarėjas
Galų gale Dž. Baidenui, prieš svaidantis griežtais pareiškimais, derėjo pasidomėti, ką šia tema manantis buvęs JAV prezidento Ronaldo Reigano patarėjas teisės klausimais ponas Briusas Feinas. Šis JAV prezidento R.Reigano patarėjas yra ne sykį viešai teigęs, jog Baltieji Rūmai yra bandę atidžiai analizuoti „armėnų genocido“ klausimą remdamiesi prieinama informacija. Štai kokia jo išvada, kurią šiandien primena leidiniai Turkiye ir Caucasus Online: „jeigu archyvai bus atidaryti, armėnams teks atsiprašyti, jog suklaidino pasaulį“.
Į 1915-aisiais armėnus ištikusią tragediją blaiviai žvelgia, mano supratimu, ir armėnų tyrinėtojas, istorikas, knygos „Izraelis Ori. Pandoros skrynia“ autorius Filipas Ekozjancas. Štai jo komentaras, duotas slaptai.lt portalui 2020-ųjų sausio 20 dieną:
„Kova dėl „genocido“ pripažinimo nėra kova dėl teisingumo pergalės. Tai kova už tai, kad viena sąvoka būtų pakeista kita: visų Osmanų imperijos tautų tragediją pervadinti vienos armėnų tautos genocidu. Protingai mąstančiam žmogui aišku, kad tokiomis sąlygomis, kai Osmanų imperija kovojo keliuose frontuose, kai jos viduje buvo keli pilietinės konfrontacijos židiniai, atsiradę ir religiniu, ir tautiniu pagrindu, tuomet buvo itin sudėtinga vesti šią liūdną statistiką, kuria šiandien manipuliuoja „genocido aukos“ (sakydamas „genocido aukos“ aš turiu omenyje, žinoma, ne tuos, kurie žuvo, amžiną jiems atilsį, o tuos, kurie šiandien bando gauti finansinius ir moralinius „honorarus“ už jų mirtį). Akivaizdu, kad šiandien neįmanoma tiksliai išsiaiškinti, kas būtent vyko kiekviename mieste, kiekviename kaime, kiekvienoje fronto atkarpoje. Argi kuris nors iš mūsų supranta: kas, ką ir dėl ko žudo Irake ir Libijoje? Juk šiandien mes naudojamės palydoviniu ryšiu, internetu, žiniasklaida, vaizdo įrašais, turime tūkstančius profesionalių žurnalistų, dirbančių karštuosiuose taškuose. Ir mes vis tiek negalime neabejodami atsakyti į šiuos klausimus. Ką jau kalbėti apie šimto metų senumo įvykius!“
Filipas Ekozjancas rankose laiko savo knygą „Izraelis Ori.Pandoros skrynia”
Dėmesio verta ir blaivi, subalansuota oficialios Ankaros nuomonė: „Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.“
Deja, oficialusis Vašingtonas nusispjovė į visus Armėnijos oponentų argumentus. Ir tuo pačiu pravėrė garsiąją Pandoros skrynia. Ką turiu galvoje? Jis ne tik atstūmė savo NATO sąjungininkę Turkiją, ne tik prieš save nuteikė milijonus musulmonų visame pasaulyje, bet ir suteikė teisę dideliems ir mažiems savo kritikams nuolat teirautis: kaip vadintinas Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio sunaikinimas atominiu ginklu, kaip derėtų apibūdinti karą Vietname, kaip traktuotini Irako, Serbijos bombardavimai?
Galimas ir kitas Amerikos oponentų klausimas: ar verta aklai tikėti kiekvienu Vašingtono žodžiu, jei ankstesnysis JAV prezidentas savo parašu garantavo Ukrainai jos teritorinį vientisumą mainais į „atiduotas atomines bombas”, o vėlesni JAV prezidentai šį viešai, iškilmingai tartą įsipareigojimą pamiršo?
JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas interviu sekmadienį perspėjo apie „pasekmes“, jei Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainos atžvilgiu.
„Turiu jums pasakyti, kad man kelia susirūpinimą Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų“, – interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press“ sakė A. Blinkenas.
„Prezidentas Joe Bidenas kalbėjo labai aiškiai. Jei Rusija elgsis neatsakingai arba agresyviai, tai kainuos, bus pasekmių“, – pridūrė sekretorius.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie šiaurinės ir rytinės jos sienų, taip pat aneksuotame Kryme. Kremlius neneigė kariuomenės judėjimo fakto, bet tvirtino, kad Maskva neketina niekam kelti grėsmės.
Apie tai britų laikraščiui „Guardian“ papasakojo buvęs KGB šnipas Jurijus Švecas, kurį Sovietų Sąjunga praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo išsiuntusi veikti Vašingtone. Švecas palygino Trumpą su „Kembridžo penketuku“ – britų šnipų grupe, kuri Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo pradžioje perduodavo Maskvai valstybės paslaptis.
67 metų Švecas buvo svarbus žinių šaltinis Craigo Ungero knygai „American Kompromat“ („Amerikiečių kompromatas“, 2021), kurioje aptariami Trumpo santykiai su mirusiu finansininku Jeffrey‘iu Epsteinu. 2018 m. išėjo kita Ungero knyga „House of Trump, House of Putin“ („Trumpo namai, Putino namai“).
„Tai pavyzdys, kaip verbuojami žmonės, kai jie dar buvo studentai, kad po to iškiltų iki reikšmingų pareigybių; panašiai nutiko su Trumpu“, – pasakė Švecas telefoniniame pokalbyje iš savo būsto Virdžinijos valstijoje.
KGB majoras Švecas devintąjį dešimtmetį dirbo Vašingtone. Kaip priedanga pasinaudojo TASS‘o agentūros korespondento darbu. 1993 m. jis apsigyveno JAV ir gavo JAV pilietybę, dirbo saugos tarnybos tardytoju, buvo 2006 metais Londone nužudyto Aleksandro Litvinenkos partneris.
Ungeras naujausioje knygoje aprašo, kaip Trumpas patraukė sovietinių tarnybų dėmesį, kai jis 1977 m. pirmąkart vedė čekų modelį Ivaną Zelničkovą. Trumpas tapo verbavimo operacijos taikiniu. Veiksmus vykdė Čekoslovakijos žvalgyba, bendradarbiaudama su KGB.
1980 metais renovuotame Niujorko viešbutyje „Grand Hyatt New York“ buvo atidaryta Trumpo bendrovė „Trump Organization“ – jo pirmas didžiulis darbas nekilnojamojo turto rinkoje. Trumpas šiam viešbučiui nupirko 200 televizorių iš sovietinio emigranto Semiono Kislino, elektronikos bendrovės „Joy-Lud“ bendrasavininkio Niujorko Penktojoje aveniu.
Jurijus Švecas
Švecas mano, kad bendrovę „Joy-Lud“ kontroliavusi KGB, o Kislinas veikęs kaip „agentas stebėtojas“, identifikavęs jauną perspektyvų verslininką Trumpą kaip potencialų aktyvą. Kislinas neigia sąsajas su KGB.
1987 metais Trumpas su žmona Ivana pirmąkart lankėsi Maskvoje. Švecas mano, kad tuomet KGB stengėsi paveikti Trumpo pažiūras. KGB operatyvininkai, meilikaudami Trumpui, pakišo mintį, kad jis turėtų užsiimti politika.
„KGB buvo surinkusi daug informacijos apie jo asmenybę, vadinasi, asmeniškai žinojo, kas jis toks. Pojūtis toks, jog jis buvo labai neapsaugotas intelektine, psichologine prasme ir pasidavė meilikavimui“, – Švecas pasakoja savo atsiminimuose.
„Jie tuo pasinaudojo. Jie žaidė žaidimą, kad jiems padarė didelį įspūdį jo asmenybė ir jie matantys Trumpą, tą vaikiną, kuris vieną dieną galėtų tapti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, kad tik tokie žmonės, kaip jis, gali pakeisti pasaulį. Jį „pamaitino“ šiomis aktyviomis sumanymų frazėmis, ir tai įvyko. Tuomet tai buvo didelis tuometinės KGB veiklos pasiekimas“, – tvirtina Švecas.
Sugrįžęs į JAV, Trumpas pradėjo domėtis galimybe būti nominuotas JAV prezidento rinkimams nuo Respublikonų partijos, net surengė kampanijos mitingą Niuhempširo valstijos Portsmuto mieste. Šiai akcijai paskyrė puslapio dydžio reklamą laikraščiuose „New York Times“, „Washington Post“ ir „Boston Globe“, skleidžiusią skepticizmą dėl JAV dalyvavimo NATO, apkaltinusią Japoniją išnaudojant JAV.
Švecas pasakojo, kad toks požiūris apie gynybą sujaudinęs Maskvą. Tuomet jis ką tik buvo grįžęs iš JAV į gimtinę ir KGB pirmojoje vyriausiosios direkcijos būstinėje Jeseniove gavęs telegramą, charakterizuojančią šią reklamą kaip veiksmingą „aktyvo planą“, kurį įvykdė naujas KGB aktyvas.
EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris
„Buvo sunku patikėti, kad kas nors tai paviešintų savo vardu ir kad tai paliktų įspūdį rimtiems žmonėms Vakaruose, bet taip įvyko ir pagaliau šis vaikinas tapo prezidentu“, – sako buvęs KGB šnipas.
Maskva teigiamai atsiliepė apie Trumpo rinkimų pergalę 2016 metais. Ypatingojo prokuroro Roberto Millerio tyrime neaptariamas slaptas Trumpo kampanijos bendrininkų pokalbis su Rusijos atstovais.
Švedas laikraščiui „Guardian“ pasakoja apie savo atliktą tyrimą: „Man Millerio pranešimas teikė didelių vilčių, nes žmonės laukė, kad bus iš esmės ištirti visi Trumpo ryšiai su Maskva, bet buvo tirta tik nusikaltimą liečiantys klausimai. Tenai nebuvo jokių papildomų tyrimo aspektų dėl Trumpo ir Maskvos santykių.“
„Mes nusprendėme tuos pamatus tvirtinti. Todėl aš atlikau savo tyrimą ir tada susitikau su Craigu. Mes nusprendėme šioje knygoje parašyti tai, ką paliko neištyręs Milleris“, – pridūrė Švecas.
Septynių knygų autorius ir buvęs žurnalo „Vanity Fair“ redaktorius Ungeras sakė, kad Trumpas buvo Rusijos „aktyvas“. „Tai prasidėjo devintąjį dešimtmetį, kai rusai kaip patrakę ėmė verbuoti ir stengėsi patraukti dešimčių dešimtis žmonių“.
„Trumpas buvo tobulas taikinys daugeliu atvejų: jo išdidumas ir narcisizmas padarė jį natūraliu verbavimo taikiniu. Tai buvo kultivuojama ilgiau nei 40 metų, iki pat jo išrinkimo“, – tvirtina naujos knygos autorius.
Apie pirmą Trumpo kelionę į Maskvą ir galbūt ryšį su KGB yra rašęs ir „Guardian“ užsienio korespondentas L. Hardingas savo 2017 m. išleistoje knygoje „Collusion: Secret Meetings, Dirty Money, and How Russia Helped Donald Trump Win“(„Sąmokslas: Slapti susitikimai, nešvarūs pinigai, ir kaip Rusija padėjo Donaldui Trumpui nugalėti“).
Lubianka – buvusi KGB būstinė. EPA – ELTA nuotr.
Hardingas, pateikdamas ištraukas iš savo knygos internetiniame žurnale „Politico“, detaliau apibūdino tuometinę situaciją KGB ir Sovietų Sąjungoje.
Hardingas rašė, kad KGB neturėjo didelių pasisekimų veikiant prieš JAV, todėl norint pagerinti veiklą buvo pasitelktos „draugiškos žvalgybos“, pavyzdžiui, Čekoslovakijos ir Rytų Vokietijos. Autorius daro prielaidą, kad KGB sudarė Trumpo dosje jau 1977 metais, kai jis vedė 28 metų Čekoslovakijos modelį Ivaną Zelničkovą. Jo pirmąja žmona, kaip komunistų valdomos šalies piliete, domėjosi tiek šalies žvalgyba, tiek JAV Federalinis žvalgybos biuras (FBI), tiek Centrinė žvalgybos valdyba (CIA).
Šaltojo karo metais čekų ir vengrų šnipai garsėjo savo profesionalumu ir buvo dažnai panaudojami užsienio valstybių operacijose, ypač JAV ir Lotynų Amerikoje, nes buvo ne tokie pastebimi kaip Maskvos siųsti šnipai.
Zelničkovos pirmoji santuoka buvo sudaryta su Austrijos nekilnojamojo turto agentu. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje ji persikėlė į Kanadą – pas draugą slidinėjimo instruktorių, nes tuo metu likti Čekoslovakijoje buvo „neįsivaizduojamai sunku“. Po to Zelničkova persikėlė į Niujorką ir 1977 metų balandį susituokė su Trumpu.
2016 m. Čekijoje atskleistose bylose paaiškėjo, kaip Čekoslovakijos šnipai sekė Trumpą ir skaitė laiškus, kuriuos Ivana Trumpa siuntė savo tėčiui inžinieriui Milošui. Paaiškėjo, kad Ivana Trumpa yra paminėjusi savo vyro susidomėjimą politika.
Sugrįždamas į 1987 metus, Hardingas rašo, kad Trumpo vizitą į Maskvą sovietų diplomatinė tarnyba aukščiausiu lygiu suderino su KGB. Tai įvyko tuo metu, kai KGB užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Vladimiras Kriučkovas norėjo, kad KGB darbuotojai užsienyje užverbuotų kuo daugiau amerikiečių.
Pats Trumpas pasakojo, kad jo pirmos kelionės į Maskvą idėja gimė 1986 metų rudenį, kai vieno verslininko renginyje sėdėjęs šalia Sovietų Sąjungos ambasadoriaus Jurijaus Dubinino ir kalbėjosi apie didelio ištaigaus viešbučio statybą šalia Kremliaus. Dubinino dukra „buvo skaičiusi apie Trumpo Bokštą ir viską žinojo apie jį“, – rašė Trumpas savo 1987 m. išleistame biuletenyje „The Art of the Deal“ („Sandėrio menas“). Natalija Dubinina pasakoja, kad Trumpas jos tėvą sutikęs 1986 metų kovą Trumpo Bokšte ir ambasadorius sužavėjęs Trumpą kaip puikus anglų kalbos žinovas ir nuostabus pokalbio draugas.
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone
Trumpas rašė, kad 1987 metų sausį gavęs Dubinino laišką, jog sovietų tarptautinė turizmo agentūra „Inturist“ susidomėjusi viešbučio statyba. Dubininas suderino kelionę, ir Trumpas su žmona Ivana ir jos asistentu 1987 metų liepos 14 d. išskrido į Maskvą, kur jis buvo nuoširdžiai priimtas. Per šią kelionę Trumpas aplankė ir Leningradą.
Hardingas pažymi, kad po šios ir būsimų kelionių į Maskvą nieko nebuvo pasiekta dėl verslo galimybių Rusijoje, bet Trumpas sugrįžo į Niujorką su nauju strateginiu tikslu – kurti politiko karjerą aukščiausiu lygiu, kaip JAV prezidento.
Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas, sakydamas inauguracinę kalbą, paragino amerikiečius susivienyti ir įveikti nesutarimus bei pasižadėjo būti visų amerikiečių prezidentu, tačiau kartu įspėjo apie laukiančius iššūkius.
Kalbėdamas JAV Kapitolijuje, praėjus dviem savaitėms po to, kai jį šturmavo kadenciją baigusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai, J. Bidenas pareiškė, kad demokratija nugalėjo, ir pridūrė: „Tai Amerikos diena, demokratijos diena. Istorinė ir vilties diena.“
„Stovime čia praėjus vos kelioms dienoms po to, kai maištaujanti minia pamanė, kad gali panaudoti smurtą, jog nutildytų žmonių valią, sustabdytų demokratijos darbą, išstumtų mus iš šios šventos žemės. Tai neįvyko. Niekada neįvyks. Nei šiandien, nei rytoj, niekada. Niekada“, – kalbėjo J. Bidenas.
„JAV susiduria su didėjančiu politiniu ekstremizmu, baltųjų viršenybe, vidaus terorizmu, ir mes turime kovoti, ir mes nugalėsime“, – tvirtino jis.
Tačiau, JAV susiduriant su pražūtingu koronavirusu ir giliu politiniu susiskaldymu, jis įspėjo, kad šiems iššūkiams įveikti „reikės daug daugiau nei žodžių, reikės trapiausio iš visų dalykų demokratijoje – vienybės“.
„Šiandien, šią sausio dieną, mano visa siela yra tame: sutelkti Ameriką, suvienyti mūsų žmones, mūsų tautą ir prašau kiekvieno amerikiečio prisijungti prie manęs šiame reikale“, – sakė 46-asis JAV prezidentas.
21 minutę trukusios kalbos metu J. Bidenas vardijo laukiančius iššūkius.
„Mums reikia stiprybės, kad ištvertume šią tamsią žiemą. Mes įžengiame galbūt į sunkiausią ir mirtiniausią viruso laikotarpį“, – teigė J. Bidenas ir paragino amerikiečius galiausiai atremti šią pandemiją kaip viena tauta.
Joe Bidenas žada „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.
Po pirmojo mėginimo tapti prezidentu praėjus 34 metams, Joe Bidenas trečiadienį bus prisaikdintas kaip 46-asis JAV prezidentas. Taip jis užbaigs audringiausią prezidentavimo kadenciją moderniojoje JAV istorijoje ir imsis naujos pandemijos valdymo bei tautos vienijimo krypties.
Prieš ketverius metus Donaldas Trumpas į Baltuosius rūmus įžengė kaip drąsus, politikos elitui nepriklausantis milijardierius, dabar jį pakeis kitokia administracija, kurios atsidavimas tarnybai, geras Vašingtono išmanymas ir asmeniniai randai neabejotinai duos naują toną.
78-erių buvęs JAV viceprezidentas ir ilgametis senatorius J. Bidenas bus prisaikdintas vidurdienį (19 val. Lietuvos laiku) prie JAV Kapitolijaus, toje pačioje vietoje, kur prieš dvi savaites D. Trumpo rėmėjai per šturmą susirėmė su policija.
Nors valdžia bus perduota tokiu pačiu principu kaip ir pastaruosius du šimtmečius, ceremonija vis dėlto smarkiai skirsis nuo ankstesnių.
Dabartinis Vašingtono vaizdas panašėja į karo stovyklą – tam, kad nebūtų organizuojama panašių išpuolių, kaip prieš dvi savaites, miesto centre dislokuota maždaug 25 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių.
Dėl koronaviruso pandemijos šalyje ceremonijoje nedalyvaus plačioji visuomenė, paprastai sausakimša Nacionalinė alėja inauguracijos dieną – beveik tuščia. Joje susmaigstyta maždaug 200 tūkst. vėliavėlių, kurios simbolizuoja inauguracijoje nedalyvausiančią minią.
Viešumoje visą savaitę nesirodęs D. Trumpas antradienį paskelbė iš anksto įrašytą atsisveikinimo vaizdo įrašą. Pirmą kartą jis paragino Amerikos gyventojus melstis dėl išrinktojo prezidento sėkmės.
Vašingtonas. EPA – ELTA nuotr.
J. Bidenas taip pat pažadėjo darbo imtis iš karto po inauguracijos. „Siekdami tvarkytis su mus, kaip tautą, ištikusia krize, negalime švaistyti nė sekundės, – antradienio vakarą tviterio paskyroje rašė J. Bidenas. – Todėl rytoj po prisaikdinimo iš karto imsiuos darbo.“
Išrinktojo prezidento inauguracinė kalba truks 20–30 min., skelbia su pasirengimu susijęs šaltinis. J. Bidenas „kreipsis į visus Amerikos gyventojus ir kvies visus piliečius įveikti visiems iškilusius iššūkius“.
J. Bidenas du aukšto rango senatorius – demokratą Chucką Schumerį ir respublikoną Mitchą McConnellą – bei kitus Kongreso lyderius pakvietė trečiadienį kartu su juo dalyvauti mišiose prieš inauguraciją.
Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.
Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.
Pirmiausia persispausdiname iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą. Po to publikuosime J.Šveco interviu iš gordonua.com.
Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.
XXX
ANDREI ILLARIONOV. „Reichstago padegimas“ – 2021
Andrejus Ilarionovas. Gordonua.com
Tai, kas pastaruosius mėnesius vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kasdien vis labiau primena tai, kas vyko Vokietijoje lygiai prieš 88 metus, 1932–1933 m. O vadinamasis „Kapitolijaus šturmas“, vykęs 2021 m. sausio 6 d., vis labiau įgyja 1933 m. vasario 27 d. Vokietijos Reichstago padegimui būdingų bruožų.
Prieš aiškinantis „Kapitolijaus šturmo“ esmę ir galimus padarinius, reikia atsakyti į kelis pastaruoju metu dažnai užduodamus klausimus.
Klausimas. Kas laimėjo JAV prezidento rinkimus 2020 m. lapkričio 3 d.?
Atsakymas. Nežinoma.
Jeigu lapkričio 3 d. balsavimo rezultatai būtų skaičiuojami pagal principą „vienas žmogus – vienas balsas“, tai laimėtojas greičiausiai būtų Joe Bidenas. Kadangi JAV rinkimų rezultatai skaičiuojami pagal atskirose valstijose išrinktų Rinkikų kolegijos delegatų balsų skaičių, o kai kuriose valstijose rinkimų rezultatai sukėlė ginčų, tai kiekvieno kandidato rinkikų skaičius šiuo metu nežinomas.
Klausimas. Kiek amerikiečių nepripažįsta, kad įvykę rinkimai buvo sąžiningi?
Atsakymas. Maždaug 40 proc. bendro rinkėjų skaičiaus, tarp jų – 72 proc. respublikonų. Toks skaičius piliečių, manančių, kad įvykęs balsavimas buvo nesąžiningas, kai kandidatų rezultatai buvo artimi oficialiems ir visuomenėje įkaito politinės aitros, žinoma yra pakankamas, kad būtų imtasi įstatymo numatytų ir nenumatytų priemonių likviduoti bet kokį pagrindą abejoti rinkimų sistema.
Išsaugoti JAV piliečių pasitikėjimą šalies rinkimų, teisine, politine sistemomis yra nepalyginti svarbesnis klausimas, nei nustatyti, kas konkrečiai laimėjo 2020 metų prezidento rinkimus.
Klausimas. Ar teisinė JAV sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį vertindama prezidento rinkimų kokybę?
Atsakymas. Ne.
Principinę konstitucinę klaidą padarė JAV Aukščiausiasis Teismas, atsisakęs iš esmės nagrinėti klausimą dėl kai kurių valstijų balsavimo taisyklių (balsavimo paštu) pakeitimo, nes pagal jų balsavimo rezultatus J. Bidenas nugalėjo Donaldą Trumpą. Jeigu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtų šį klausimą iš esmės ir tuo pasiremdamas priimtų sprendimą įteisinti pasikeitusias taisykles ir, vadinasi, įteisintų J. Bideno pergalę ginčytinose valstijose, tai rinkimų kokybės patikros teisiniai ištekliai būtų pasibaigę. Kadangi šių išteklių neprireikė, tai JAV piliečių ir nepriklausomų stebėtojų abejonės ne tik nebuvo išsklaidytos, bet ir gerokai sustiprintos. Jas dar labiau padidino daugelio demokratų pareiškimai, kad ateityje nebus balsuojama paštu.
Klausimas. Ar politinė JAV sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį vertindama prezidento rinkimų kokybę?
Atsakymas. Ne.
Principinę politinę klaidą padarė JAV Kongresas, atsisakęs lygiateisiškumo pagrindais su vienodu Respublikonų ir Demokratų partijų atstovų dalyvavimu kurti komisiją, kuri patikrintų ginčytinų valstijų balsavimo kokybę. Jeigu Kongresas būtų įsteigęs tokią komisiją, kuri iš esmės išnagrinėtų šį klausimą ir tuo pasiremdama priimtų sprendimą dėl ginčytinų valstijų rezultatų pagrįstumo, tai Kongreso rinkimų kokybės patikros politiniai ištekliai būtų išsemti. Susidarė įspūdis, kad Demokratų partijai gerokai svarbiau bet kokia kaina pasiekti pergalę.
Klausimas. Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jeigu teisinė ir politinė sistemos negali įveikti visuomenės iššūkių?
Atsakymas. Teisė pateikti peticiją, organizuoti demonstraciją, surengti protestą. Būtent šia teise pasinaudojo JAV piliečiai per 2021 m. sausio 6 d. vykusias manifestacijas, kai jose Vašingtone dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių.
Klausimas. Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jeigu teisinė ir politinė sistemos atsisako priimti visuomenės iššūkius?
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
Atsakymas. Taisė pakeisti tokį politinį režimą. Išsamus šios teisės aprašymas yra kanoniškame JAV nepriklausomybės deklaracijos tekste: „…visa praeities patirtis patvirtina, kad žmonės linkę kentėti nuodėmes tol, kol jas galima kentėti, nei naudoti savo teisę panaikinti vyriausybės formas, kurios tapo jiems įprastos. Tačiau kai daugybė piktnaudžiavimo ir prievartos, siekiančių to paties tikslo, rodo klastingą kėslą priversti žmones susitaikyti su neribotu despotiškumu, nuversti tokią vyriausybę ir sukurti naujas ateities saugumo garantijas yra žmonių teisė ir pareiga“.
Sausio 6 d. įvykiuose JAV piliečiai ne tik nepasinaudojo šia teise, bet net ir nebandė ja pasinaudoti. Paplitę tvirtinimai, neva sausio 6 d. JAV rengiamas valstybinis perversmas, neatitinka realybės.
Klausimas. Ar prezidentas D. Trumpas kvietė – arba savo kalboje prie Baltųjų rūmų, arba kitu metu – „šturmuoti Kapitolijų“, „užimti Kongresą“ arba imtis kitų prievartos veiksmų?
Atsakymas. Ne.
Panašūs tvirtinimai, kuriuos skleidžia D. Trumpo oponentai, neatitinka realybės.
Klausimas. Ar turi piliečiai teisę organizuoti demonstracijas šalia nacionalinio parlamento pastato (pavyzdžiui, Kapitolijaus, kuriame yra JAV Kongresas)?
Atsakymas. Be abejonės, taip.
Klausimas. Ar turi piliečiai teisę įeiti į nacionalinio parlamento pastatą (pavyzdžiui, į Kapitolijų, kuriame yra JAV Kongresas)?
Atsakymas. Be abejonės, taip.
Iki 2021 m. sausio 6 d. tokio klausimo iš principo nekilo. Kaip ir Amerikos, taip ir užsienio piliečiai reguliariai lankėsi Kapitolijuje ir kitose JAV Kongreso patalpose beveik be apribojimų (pastatuose, kuriuose yra kongresmenų ir senatorių biurai, – net nepateikdami asmens tapatybės dokumento).
Klausimas. Ar manifestantai, sausio 6 d. įėję į Kapitolijaus pastatą, pažeidė vidines Kapitolijaus taisykles dėl lankymosi patalpose, kuriose yra JAV Kongresas?
Atsakymas. Be abejonės, taip.
Klausimas. Ar manifestantai, sausio 6 d. įėję į Kapitolijaus pastatą, pažeidė JAV konstituciją?
Atsakymas. Be abejonės, ne.
Klausimas. Ar kitose šalyse esama analogiškų parlamento rūmų užėmimo (įsibrovimo į parlamento pastatą) atvejų asmenimis, protestavusiais prieš oficialius ginčytinų rinkimų rezultatus?
Atsakymas. Taip.
Pastaruosius du dešimtmečius asmenys, prieštaravę dėl oficialių prezidento arba parlamento rinkimų rezultatų, buvo užėmę kelis parlamentų pastatus (buvo įsibrovę į tokius pastatus):
Jugoslavija, 2020 m. spalio 5 d. – Buldozerių revoliucija;
Sakartvelas (Gruzija), 2003 m. lapkričio 22 d. – Rožių revoliucija;
Kirgizija, 2005 m. kovo 24 d. – Tulpių revoliucija;
Moldova, 2009 m. balandžio 7 d. – Vynuogių revoliucija;
Kirgizija, 2010 m. balandžio 6 d. – Melionų revoliucija;
Moldova, 2016 m. sausio 20 d. – Chrizantemų revoliucija.
Daugeliu šių atvejų po tokių įsiveržimų šių šalių valdžia (rinkimų komisijos, aukščiausieji (konstituciniai) teismai, parlamentai, prezidentai) arba „tikslinosi“, kokie pirminiai rinkimų rezultatai, arba paskirdavo naujus rinkimus, arba skirdavo naują antro rinkimų turo balsavimą, kaip tai įvyko, pavyzdžiui, 2004 m. gruodžio 26 d. Ukrainoje, Oranžinės revoliucijos metu. Šių atvejų atžvilgiu šiuo metu egzistuoja konsensusas, kad paskelbti pirminiai rinkimų rezultatai šiais atvejais buvo sufalsifikuoti. Nė vienas iš šių parlamentų užėmimo atvejų nebuvo pripažintas ir nepripažįstamas kriminaliniu aktu arba valstybinio perversmo požymiu (aktu).
Klausimas. Ar yra atvejų, kad kitų šalių veikianti valdžia atsisakytų atlikti ginčytinų balsavimo rezultatų falsifikacijos (iškraipymo) tyrimus nepaisydama masinių piliečių protestų?
Atsakymas. Taip.
Štai keli tokie atvejai:
Baltarusija – 2006, 2010, 2015 m., 2020 m. rugpjūtis – 2021 m. sausis.
Iranas – 2009 m. birželis.
Azerbaidžanas – 2011 m.
Rusija – 2011–2012 m.
Venesuela – 2018–2019 m.
Kazachstanas – 2019 m. birželis.
Visose šiose šalyse valdžia priklauso autoritarinėms diktatūroms, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti valstybinę valdžia savo rankose nepaisant faktinių piliečių balsavimo rezultatų.
Dabar prie šio sąrašo šalių, kurių vadovybės atsisako tirti ginčytinus oficialius rinkimų rezultatus ir skelbti naujus rinkimus, 2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį prisijungė ir JAV.
14. klausimas. Ar sausio 6 d. Vašingtone manifestantai buvo ginkluoti, kovodami su policija (savo oponentais)?
Atsakymas. Ne.
Vašingtono policijos tarnautojų pranešimai nedviprasmiai – neužregistruota nė vieno atvejo, kad manifestantai naudotų šaunamuosius arba šaltuosius ginklus susiremdami su savo oponentais (policija).
15. klausimas. Ar policija naudojo ginklus susiremdama su manifestantais?
Atsakymas. Taip.
Dėl šaudymo prisitaikius Kapitolijaus apsaugos darbuotojas mirtinai sužeidė Ashli Babbitt, 35 metų JAV karinių oro pajėgų veteranę. Iš viso žuvo 4 manifestantai ir vienas policininkas (nuo smūgio gesintuvu).
16. klausimas. Ar galima lyginti sausio 6 d. Vašingtono manifestacijos prievartos mastą su 2020 m. vasarą–rudenį „Black Lives Matter“ (BLM) ir „Antifos“ narių organizuotų žudynių prievartos mastu?
Atsakymas. Be abejonės, ne.
Žmogžudysčių, puolimų sunkinančiomis aplinkybėmis ir puolimų naudojant šaunamuosius ginklus pradedant 2020 m. gegužės pabaiga (BLM ir „Antifos“ žudynių pradžia) skaičius gerokai išaugo palyginti su atitinkamais praeitų metų laikotarpiais.
Žmogžudysčių skaičius, palyginti su 2019 metų vasara ir rudeniu, padidėjo: 2020 m. vasarą – 42 proc., 2020 m. rudenį – 34 proc. 21-ame JAV mieste, pateikusiam 2020 m. vasaros ir rudens žmogžudysčių duomenis, buvo įvykdyta 610 žmogžudysčių daugiau nei tokiu pat laikotarpiu 2019 m.
17. klausimas. Ar pasitvirtino stebėtojų, po 2016 m. prezidento rinkimų prognozavusių, kad išrinktas prezidentas D. Trumpas sunaikins svarbiausias JAV politines ir teisines institucijas, prognozės?
Atsakymas. Ne, jos subliūško.
Prezidento kadencijos metu D. Trumpas veikė arba neviršydamas savo konstitucinių įgaliojimų, arba – tais atvejais, kai jis, teisinės sistemos arba JAV Kongreso nuomone, peržengdavo jų ribas, teismai ir JAV Kongresas priimdavo sprendimus, blokuojančius tokius D. Trumpo sprendimus.
18. klausimas. Ar pastaruoju metu buvo naikinamos svarbiausios JAV politinės ir teisinės institucijos?
Atsakymas. Be abejonės, taip.
Per pastaruosius mėnesius nustojo galioti pirmoji JAV Konstitucijos pataisa žodžio laisvės srityje. Pastaruosius mėnesius sporadiškai, o nuo sausio 6 d. – nuolat socialinių tinklų tviterio, feisbuko, instagramo vadovybė cenzūruoja paskyras, pridėdama prie užblokuotų dešimčių tūkstančių įvairių asmenų paskyrų ir prezidento D. Trumpo paskyras.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį įdiegus balsavimą paštu padaryta nepataisoma žala JAV rinkimų sistemos vientisumui ir sąžiningumui, dėl kurios anksčiau nekildavo jokių rimtų abejonių.
2021 m. sausį nustojo galioti pirmoji JAV konstitucijos pataisa dėl susirinkimų laisvės – Vašingtono merės Murielės Bowser (Demokratų partijos atstovės) sprendimu mieste 15 parų įvesta komendanto valanda, Kapitolijaus rajonas aptvertas betono blokais, vos ne kiekvienoje miesto sankryžoje patruliuoja policininkai.
Pastaruosius mėnesius įsibėgėjo beprecedentė kampanija dėl antros JAV Konstitucijos pataisos – teisės nešioti ginklą – panaikinimo.
19. klausimas. Kas šiandien griauna svarbiausias politines ir teisines JAV institucijas?
Atsakymas. JAV demokratų vadovybė, siekianti įvesti šalyje savo monopolijos viešpatavimą.
20. klausimas. Kam JAV Demokratų partijai būtina įvesti šalyje savo monopolijos viešpatavimą?
Atsakymas. Kad būtų įgyvendintos ne vieną kartą J. Bideno, Kamalos Harris, BLM paskelbtos radikaliojo socializmo, juodojo rasizmo, žaliojo totalitarizmo programos.
O dabar keli žodžiai apie sausio 6 d. specialiąją operaciją „Spąstai“
Spąstų parengimas
Sausio 4 d. Vašingtono merė Murielė Bowser pareiškė, kad miestui patruliuoti dėl tikėtinų manifestacijų sausio 4–6 d. ji pasitelkia Nacionalinę gvardiją. Kartu buvo paskelbta, kad iš 340 pasitelktų darbuotojų gatvėse patruliuos tik 115 žmonių, beje nė vieno iš jų – manifestacijų vykdymo vietose Nacionalinės alėjos teritorijoje ir Kapitolijaus rajone. Palyginkite: beveik pirmomis BML žudynių dienomis 2020 m. birželio pradžioje į Vašingtoną buvo nusiųsta 1 900 JAV Nacionalinės gvardijos karių, kurių skaičius vėliau dar padidintas. Šie pareiškimai iš karto pakvipo provokacija – kilo įtarimas, kad Vašingtono merija sąmoningai kuria išskirtinio teisėsaugos pajėgų silpnumo įspūdį ir jų visiško nebuvimo ten, kur tikėtasi daugybės žmonių susibūrimo.
Gandai
Įtarimai sustiprėjo sausio 5 dieną, kai Demokratų partijos šalininkai pradėjo skleisti gandus, kad kraujo praliejimas neišvengiamas ir kad jis būtinai įvyks kitą dieną. Šių eilučių autoriui apie tai pranešė iš karto keli žmonės, kurie reguliariai kontaktuoja su demokratais. Tai atrodė ganėtinai keistai anksčiau vykusių panašių įvykių fone. Tuomet susidūrimai – jeigu jų ir būdavo, jie įvykdavo netikėtai, kai iš anksto, juolab prieš parą, niekas nežinojo ir juo labiau neįspėjo nei apie galimą, nei apie neišvengiamą kraujo praliejimą.
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
Sausio 6 dieną Vašingtono protestuose dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių. Manifestantai užėmė didžiąją miesto centro dalį. Beveik visur eitynės ir mitingai vyko be prievartos. Jie buvo taikūs net tuomet, kai mažos BLM grupuotės demonstratyviai ir specialiai bandė provokuoti juos daug kartų skaičiumi lenkiančius protestų dalyvius, kaip, pavyzdžiui, Pensilvanijos aveniu, ko tiesioginiu liudininku tapo ir šių eilučių autorius.
Provokavimas
Trys BLMistai provokuojamai mosikavo savo vėliava (už jos nuplėšimą nuo afrikietiškos bažnyčios prieš tai buvo areštuotas „Proud Boys“ lyderis) ir šaukdami įžeidinėjo pro juos praeinančius dešimtis tūkstančių protestuojančiųjų. Šie susivaldydami jiems atsakydavo „Prisijunkite prie mūsų!“ ir griežtai kartojo savo kolegoms: „Tik be prievartos! Nelieskite jų! Jie tik ir trokšta muštynių!“
Spąstai
Vienintelė vieta, kur buvo panaudota prievarta, – tai užpakalinė (manifestacijos su milijonu dalyvių atžvilgiu), t. y. rytinė Kapitolijaus pusė, prie kurios priartėjo keliasdešimt gerai ekipiruotų ir ryžtingai nusiteikusių asmenų. Kongreso policija jiems nepasipriešino ir greitai pasitraukė į pastatą, nors Kapitolijaus durys buvo užrakintos, už daugelio jų nebuvo jokios apsaugos. Todėl šie aktyvūs kariai turėjo galimybę išlaužti kelias spynas, sudaužyti stiklus ir be kliūčių patekti į pastatą, kuriame jų judėjimui iš pradžių niekas nepasipriešino.
Kas vyko toliau, visiems gerai žinoma.
Spąstai suveikė.
2021 m. sausio 6 d. „Kapitolijaus šturmas“ primena: pagal pritaikytą metodą – vadinamąjį 2010 m. gruodžio 19 d. „Vyriausybės rūmų šturmą“, specialiųjų tarnybų provokaciją, kurią panaudojo Aliaksandras Lukašenka Baltarusijos opozicijai sutriuškinti, o pagal realų sumanymą – 1933 m. vasario 27 d. „Reichstago padegimą“, kurį panaudojo Hitleris, kad įvestų Vokietijoje nacistinę diktatūrą.
„Echo Moskvy“; ANDREI ILLARIONOV. „Reichstago padegimas“ – 2021
