Venesuela

Verslas

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Lietuva per 30 metų pasiekė labai daug. Laisvė, sąjunga su pažangiausiomis pasaulio šalimis, narystė saugumo organizacijose, politinis stabilumas (ketvirta Vyriausybė, kuri valdo visą kadenciją!), energetinė nepriklausomybė, bet šalis vis dar ekonomiškai atsilieka nuo Vakarų Europos.

Ekonomika veikia vienu varikliu

Lietuva pasirinko būdą auginti savo ekonomiką per orientaciją į eksportą. Tai sėkmingas ir išbandytas kelias. Pavyzdžiu laikoma Airija. Buvusi ekonomiškai gan silpna valstybė, prisikvietė investuotojų, sukūrė įspūdingą informacinių technologijų pramonę, jos sukurtos prekės ir paslaugos pardavinėjamos visame pasaulyje ir dabar gali džiaugtis aukštu pragyvenimo lygiu. Airijos ekonomikos struktūroje priklausomybė nuo eksporto iki ekonominio šuolio 1982 m. sudarė 38 proc., o ekonominio bumo metu 2000 m. net 77 proc. (countryeconomy.com). Tokią aukštą priklausomybę nuo eksporto ekonomistai vadina „skydžiu vienu varikliu“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patraukli strategija, bet toks išbalansavimas kelia dideles rizikas. Kuo tai gali baigtis, rodo Venesuelos pavyzdys, kai sugriuvusi kertinė naftos pramonė kartu nusitempė šalį prie ekonominio ir socialinio kracho. Airija pastaruosius metus sėkmingai diversifikavo savo ekonomiką ir įjungė „antrą variklį“ – vietos vartojimą. Eksporto reikšmė vėl sumažėjo iki sveikų 38 proc.

Lietuva, kaip anksčiau Airija, irgi „skrenda vienu varikliu“. Daugėja pramonės ir paslaugų investuotojų, kurių tikslas yra eksportas. Tai aiškiai teigiamai veikia ekonomiką. Auga atlyginimai, mažėja nedarbas, mažėja emigracija, o daugėja atvykstančių žmonių skaičius. Sėkminga investuotojų pritraukimo politika, kurią pavydžiai seka kitos valstybės, leido Lietuvai iš Centrinės ir Rytų Europos atsilikėlės pakilti prie pirmaujančių regione. Visgi to kaina yra didelė šalies priklausomybė nuo eksporto, net 62 proc. (triskart daugiau nei 1992 m. (kituose tyrimuose galimi nedideli skirtumai), todėl kitas svarbus valstybės uždavinys yra auginti vietos rinką ir įjungti „antrą variklį“. 

Ar toli nuo Vokietijos?

Kad galima turėti ir didelį eksportą, ir stiprią vietos rinką, rodo ne tik Airija, bet ir Vokietija. Tai šalis, kuri daugelį metų yra pavyzdys Lietuvai ir mūsų emigrantams.

Ne paslaptis, kad Vokietija pastaruoju metu išgyvena ne pačius geriausius ekonominius laikus. Ekspertai pastebi susikaupusius didelius iššūkius. Energetinė priklausomybė nuo Rusijos, „dyzelgeito“ skandalo vis dar jaučiamos pasekmės, informacinių ir žaliųjų technologijų atsilikimas, dideli mokesčiai, biurokratizmas, socialinės problemos, nulemtos chaotiškos imigracijos. Tai atsiliepia vokiečių atlyginimams ir socialinėms išmokoms, kurie auga santykinai lėtai. 2014–2021 m. atlyginimai faktiškai neaugo, o tai kuria tolimesnes problemas. Vokietijai tampa vis sunkiau prikviesti talentus, kurie JAV ar arabų šalyse už tą patį darbą gali uždirbti daug daugiau.

Pinigai. Slaptai.lt foto

Lietuvoje, priešingai, pastaruoju metu atlyginimai auga ypač sparčiai. Lietuviai artėja prie vokiečių. 2000 m. vidutinis lietuvio atlyginimas buvo net 10 kartų mažesnis nei vokiečio. Atrodė tikra svajonių šalis, bet Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą, euro įvedimas, investicijos, paskatino Lietuvos ekonominį proveržį, kuris persiduoda ir atlyginimams už darbą. 2012 m. vidutinis lietuvio ir vokiečio atlyginimo skirtumas sutirpo iki 5 kartų, o 2021 m. skirtumas pasiekė rekordiškai menką atsilikimą, nebesiekia nė 3 kartų ir toliau mažėja. Kai kuriose srityse jau net pasiektas paritetas. Vilniečiai, kurie uždirba daugiausiai Lietuvoje, savo pajamomis nebenusileidžia Rytų Vokietijai, kuri yra silpniausias regionas.

Mūsų šalies iššūkis yra tolesnis gyventojų pajamų augimas, kuriant stiprią vietos rinką. Šešėlio mažinimas, tolygesnis gerovės paskirstymas, bet svarbiausia ekonomikos pertvarkymas, orientuojantis į aukštos pridėtinės vertės sektorius. Tik pirmaujančios „high tech“ įmonės, kuriančios sudėtingus, mokslui imlius produktus, gali didelėmis sumomis papildyti biudžetą ir mokėti aukštesnius atlyginimus darbuotojams, didesnius nei Vakarų Europoje. Vieną žvaigždę jau turime. Biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics” tapo antra didžiausia mokesčių mokėtoja valstybėje, o darbuotojų skaičius nesiekia nė dviejų tūkstančių. Dar 10, o gal kiek daugiau tokių sėkmės istorijų, sukurtų tikrą ekonominį stebuklą. 

2022.07.26; 18:16

Trumposios naujienos

Kur važiuoja šie rusų tankai

Maskva, sausio 13 d. (dpa-ELTA). Rusija neatmeta galimybės dislokuoti savo karius Kuboje ir Venesueloje, jei žlugs pokalbiai dėl Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų. „Nenorėčiau nieko nei patvirtinti, nei atmesti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, stotyje RTVi atsakydamas į atitinkamą klausimą. „Viskas priklauso nuo amerikiečių kolegų veiksmų“, – pridūrė jis.
 
Rusija tikina, kad JAV karinis buvimas Europoje kelia grėsmę jos saugumui. Neseniai jau prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė klausimą, kaip Vašingtonas reaguotų, jei rusų kariai būtų dislokuoti netoli JAV sienos.
 
Trečiadienį 30 NATO valstybių ir Rusijos atstovai pirmą kartą per pustrečių metų susitiko pokalbių – apie Ukrainos konfliktą ir saugumo garantijas. Ketvirtadienį vyko pokalbiai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) formate. Pirmadienį Rusijos ir JAV atstovai kalbėjosi Ženevoje.
 
Maskva buvo nusivylusi derybomis. S. Riabkovas, anot agentūros „Interfax“, sakė, kad kol kas naujų pokalbių su JAV nebus. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kalbėjo apie „rimtą konfrontaciją pasaulio scenoje“ ir kaltino Vakarus „arogantiška“ laikysena. Kiti Rusijos žingsniai esą priklausys nuo Vakarų reakcijos į Maskvos pasiūlymus. „Mes jos palauksime. Ir tada spręsime dėl tolesnių savo žingsnių“, – teigė S. Lavrovas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.01.14; 00:30
Trumposios naujienos

Venesuelos vėliava

Karakasas, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Nicolas Maduras sekmadienį užsipuolė Europos Sąjungos stebėtojus, stebėjusius Venesuelos vietos valdžios rinkimus, ir paneigė jų tvirtinimus, kad praėjusią savaitę vykusiame balsavime būta pažeidimų.
 
„Tie, kurie atvyko kaip priešai, Europos Sąjungos šnipų delegacija, nerado nė vieno įrodymo, kad galėtų kritikuoti rinkimų sistemą“, – sakė N. Maduras apie lapkričio 21 dieną vykusį balsavimą dėl gubernatoriaus ir mero postų.
 
Rinkimų nugalėtojais buvo paskelbti daugiausiai kandidatai, palaikantys N. Maduro vyriausybę.
 
Šiuose rinkimuose opozicinės partijos dalyvavo pirmą kartą nuo 2017 metų, nutraukdamos daugybę boikotų.
 
ES stebėtojų misija teigė, kad, nepaisant, jos teigimu, geresnių sąlygų nei ankstesniuose rinkimuose, ji pažymėjo, kad „nesilaikoma teisinės valstybės principų.“
 
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduras. EPA – ELTA nuotr.

Misijos vadovė Isabel Santos teigė, kad „kai kurie įstatymai turėjo įtakos sąlygų lygybei, rinkimų pusiausvyrai ir skaidrumui.“
 
N. Maduras, kurio išrinkimo 2018 metais nepripažįsta didžioji dalis tarptautinės bendruomenės, vyriausybė iškovojo triuškinamą pergalę prieš savaitę vykusiame balsavime, kurį pirmą kartą per 15 metų stebėjo ES stebėtojai.
 
Tačiau socialistams padėjo tai, kad opozicijos grupėms nepavyko susivienyti aplink atskirus kandidatus siekiant atimti dalį valdžios ir kontrolės iš N. Maduro, kuris šaliai vadovavo taip, kad naftos turtingos šalies ekonomika buvo sužlugdyta.
 
„Skaldyk ir valdyk… Nemažai valstijų buvo prarasta dėl susiskaldymo ir nesugebėjimo pripažinti kylančių lyderių“, – AFP sakė apžvalgininkas ir universiteto profesorius Pedro Benitezas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.11.29; 00:10
Aktualijos

Į Lietuvą iš Venesuelos atvyko dar 13 lietuvių ir jų artimųjų. URM nuotr.

Sausio 29-osios naktį iš Venesuelos į Vilnių atskrido 13 Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų bei jų šeimos narių. Tai jau ketvirtas perkėlimas, kurį, įgyvendindama Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymą, organizavo Lietuvos ambasada Ispanijoje.
 
Šiuo metu į Lietuvą iš Venesuelos iš viso perkelti 26 asmenys.
 
Atvykusius lietuvius ir jų šeimų narius Vilniuje pasitiko Pabėgėlių centro atstovai, kurie pasirūpino atvykusiųjų laikinu apgyvendinimu, šilta apranga ir maistu, taip pat ir jų karantinavimu.
 
Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, vėliau perkeltiems asmenims bus skiriamos išmokos įsikūrimui bei būtiniausioms reikmėms, teikiama pagalba vaikų ugdymui bei lietuvių kalbos mokymuisi, padedama darbo paieškose ir kita.
 
Situacijai Venesueloje negerėjant, vis daugiau asmenų ryžtasi palikti krizės purtomą šalį ir pradėti naują gyvenimą savo tėvų ir senelių gimtinėje.
 
Šiuo metu Lietuvos ambasada Madride bendrauja su daugiau kaip 80 asmenų, kurie turi perkeliamojo asmens statusą ir siekia persikelti į Lietuvą. Dar tiek pat asmenų teiraujasi apie tokio statuso gavimo galimybes ir svarsto teikti prašymus.
 
Lietuvių bendruomenė Venesueloje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1 000 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų.
 
Prašymus dėl perkeliamo asmens statuso suteikimo galima pateikti Lietuvos ambasadai Ispanijoje iki spalio 1 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.30; 10:42
Aktualijos

Vyriausybės kancleris susitiko su Venesuelos lietuviais, Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, ketvirtadienį susitikęs su Venesuelos lietuviais, kurie pirmieji atvyko įgyvendinant Seimo ir Vyriausybės 2019 m. priimtus sprendimus dėl asmenų perkėlimo iš Venesuelos į mūsų šalį, pažadėjo padėti spręsti jiems galinčias kilti problemas.
 
Pasak A. Stončaičio, Vyriausybė visada skyrė ypatingą dėmesį santykiams su pasaulio lietuviais, o ypač tiems, kuriems dėl koronaviruso pandemijos ar vidaus neramumų toje šalyje reikėjo ištiesti pagalbos ranką.
 
„Informacija apie itin sudėtingą politinę, ekonominę, humanitarinę situaciją Venesueloje mus pasiekė gana anksti, pradėjome gauti informaciją apie sudėtingą jūsų situaciją ir ėmėmės ieškoti sprendimų. Džiaugiuosi, kad šiuos sprendimus radome ir dėl to jūs esate čia. Jei reikės papildomų sprendimų – būkite tikri, kad jų ieškosime“, – sakė A. Stončaitis.
 
Pirmieji 9 iš Venesuelos perkelti asmenys Lietuvą pasiekė šių metų rugpjūčio 21 d. Rugsėjo 15 d. atvyko dar 3 asmenys, šiuo metu jie saviizoliacijoje. Spalio 3 d. atvyksta dar vienas asmuo. 
 
Praėjusių metų birželio 1-ąją įsigaliojo Vyriausybės kanceliarijos inicijuotas Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas, kurio sukurto mechanizmo praktinis įgyvendinimas – perkelti asmenys iš humanitarinės krizės apimtos Venesuelos. Tų pačių metų rugsėjo 11 d. nutarimu „Dėl asmenų perkėlimo iš Venesuelos Bolivaro Respublikos į Lietuvos Respubliką“ buvo pradėtas asmenų perkėlimo procesas.
 
Asmenų perkėlimą organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijos Karalystėje, paskirta asmenų iš Venesuelos perkėlimo į Lietuvą koordinatore.
 
Integracijos operatorius – Pabėgėlių perkėlimo centras. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja perkeliamųjų asmenų turimo išsilavinimo, kvalifikacijos vertinimą, sudaro jiems sąlygas dalyvauti švietimo programose. Pirmasis integracijos etapas vykdomas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (iki 2 mėn.), antrasis – savivaldybės teritorijoje (12 mėn., su galimybe pratęsti iki 24 mėn., bet išmokos mokamos iki 18 mėn.)
 
Perkeliamiesiems asmenims padengiamos kelionės išlaidos, suteikiamas gyvenamasis būstas, skiriamos išmokos įsikurti bei būtiniausioms reikmėms, vaikų ugdymui, teikiama parama lietuvių kalbos mokymuisi.
 
Prašymai dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo buvo priimami iki 2020 m. spalio 1 d., tačiau šiuo metu svarstoma šį terminą pratęsti metams, iki 2021 m. spalio 1 d.
 
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, Venesueloje gyvena 187 Lietuvos piliečiai. Lietuvių bendruomenė Venesueloje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1 000 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.01; 14:52
Trumposios naujienos

Venesuela apimta protestų ir neramumų. EPA – ELTA nuotr.

Amerikos prezidento Donaldo Trumpo nuomone, Jungtinės Valstijos gali pasukti Venesuelos keliu, jeigu valstybės vadovo rinkimus laimėtų buvęs JAV viceprezidentas demokratas Joe Bidenas.
 
D. Trumpas tai pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“, kuris buvo parodytas sekmadienį.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
„Jis (Bidenas) sunaikins mūsų šalį, bet ne savo rankomis. Tai padarys radikalūs kairieji“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
 
„Tai ta pati ideologija, kuri apėmė Venesuelą, vieną turtingiausių pasaulio šalių.
 
Dabar jie neturi nei vandens, nei maisto, nei medicinos“, – konstatavo D. Trumpas.
 
Anksčiau JAV prezidentas tviteryje rašė, kad „radikalūs kairieji demokratai, visiškai kontroliuojantys Bideną“, sunaikins JAV. „Ameriką ištiks neįsivaizduojamos baisybės“, – teigė jis.
 
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Venesuela pastaraisiais metais patiria didžiulę ekonominę ir socialinę krizę, kurią lydi hiperinfliacija ir nacionalinės valiutos nuvertėjimas. JT duomenimis, šalį jau paliko apie 4,5 mln. žmonių, beveik 80 proc. jų yra regiono valstybėse. Tarptautinis valiutos fondas sausio pabaigoje pareiškė, kad bendras migrantų iš Venesuelos skaičius šįmet gali viršyti 6 mln.
 
59-ieji JAV prezidento rinkimai įvyks šių metų lapkričio 3 d. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.20; 10:10
Trumposios naujienos

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstysiantis susitikti su Venesuelos prezidentu Nicolu Maduro ir pažymėjo, kad ne visai pasitiki Venesuelos opozicijos lyderiu Juanu Guaido.
 
Venesueloje nuo 2019 m. sausio vyksta kova dėl valdžios, o J. Guaido yra pasiskelbęs laikinuoju prezidentu ir siekia nuversti N. Maduro, kuris po nesąžiningų rinkimų eina prezidento pareigas antrą kadenciją.
 
Beveik 60 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, pripažino J. Guaido teisėtu šalies lyderiu, tačiau Kinija ir Rusija remia N. Maduro, kurio režimui įvestos griežtos Vašingtono sankcijos.
 
Nepaisant įtampos D. Trumpas naujienų portalui „Axios“ duotame interviu tikino esąs atviras susitikimui su N. Maduro.
 
„Aš galbūt tai svarstyčiau… N. Maduro norėtų susitikti, o aš niekada neprieštarauju susitikimams, žinote, retai prieštarauju susitikimams“, – sakė D. Trumpas.
 
Nikolas Maduras. EPA – ELTA nuotr.

„Visada sakau – susitikimuose pralaimima labai nedaug, bet iki šiol aš juos atmesdavau“, – teigė JAV prezidentas.
 
Nepaisant JAV vyriausybės paramos J. Guaido, „Axios“ pranešė, kad interviu metu D. Trumpas „parodė ne visai pasitikįs J. Guaido“.
 
D. Trumpas esą teigė „tvirtai besipriešinąs tam, kas vyksta Venesueloje“, tačiau, kalbėdamas apie J. Guaido pripažinimą laikinuoju prezidentu, pridūrė: „Aš su tuo sutikau. Šiaip ar taip, nemanau, kad tai buvo reikšminga.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.22; 10:00
Trumposios naujienos

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro pareiškė „nebijantis karinių veiksmų“ ir apkaltino JAV lyderį Donaldą Trumpą kartu su sąjungininkais Pietų Amerikos regione kurpiant įsiveržimo į Venesuelą planą.
 
„Mes nenorime karo, mes nenorime smurto, mes nenorime terorizmo, bet nebijome karinių veiksmų. Garantuosime taiką“, – per televiziją transliuotoje kalboje sakė N. Maduro, apsuptas aukštų kariuomenės vadų.
 
„Donaldas Trumpas buvo įsitikinęs, kad jam bus lengva įsiveržti į Venesuelą“, – sakė Venesuelos prezidentas, kaltindamas Jungtines Valstijas parengus „samdinių pajėgas“, kurios neva turėtų užpulti šalį.
 
JAV ir viena iš daugiau nei 50 valstybių, kurios Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažįsta opozicijos lyderį Juaną Guaido, iškilusį po N. Maduro pergalingų 2018 m. prezidento rinkimų, kuriuos tarptautinė bendruomenė pripažino nesąžiningais.
 
Tiesa, N. Maduro vis dar remia Turkija, Rusija, Kinija ir Kuba.
 
N. Maduro teigimu, kaimyninėje Kolumbijoje yra „kariuomenės dezertyrų grupuotės“, kurios neva yra pasirengusios įsiveržti į Venesuelą.
 
N. Maduro taip pat pareiškė, kad savaitgalį Venesueloje vyko karinės pratybos, skirtos reaguoti į „puolimo planus“, kuriuos neva rengia JAV, Kolumbija ir Brazilija.
 
Oficialiais duomenimis, pratybose dalyvavo 2,4 mln. kariškių ir sukarintų grupių narių.
 
Gynybos ministro Vladimiro Padrino teigimu, pratybos vyko „atsižvelgiant į realias, o ne įsivaizduojamas grėsmes“.
 
D. Trumpas savo metinėje kalboje anksčiau vasarį, kurią stebėjo ir J. Guaido, žadėjo „sutriuškinti“ N. Maduro režimą.
 
JAV prezidentas N. Maduro vadino tironu, o J. Guaido – „teisėtu Venesuelos prezidentu“.
 
Sugrįžęs į Venesuelą po tris savaites trukusių vizitų užsienyje, J. Guaido tvirtino, kad valdžios pasikeitimas Venesueloje yra neišvengiama ir paragino kariuomenę šį pokytį padaryti „mažiau traumuojančių“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 09:45
Trumposios naujienos

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA) Kuba pasmerkė JAV sprendimą buvusiam šalies prezidentui, dabartiniam Kubos komunistų partijos vadovui Rauliui Castro ir jo šeimai įvesti kelionių sankcijas.
 
Vašingtonas pranešė apie kelionių sankcijas, taikysimas R. Castro ir jo artimiausiems šeimos nariams, – jie nebegalės keliauti į JAV.
 
„Šis veiksmas neturi jokio praktinio poveikio, yra siekiama pažeisti Kubos orumą ir užgauti mūsų žmonių jausmus“, – JTGA kalbėjo šalies užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas.
 
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo teigė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, jog R. Castro remia Venesuelos socialistą prezidentą Nicolasą Maduro. M. Pompeo Kubos komunistų partijos lyderį kaltina žmogaus teisių pažeidimais ir savo einamų pareigų tęsimu.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra prisiekęs Lotynų Ameriką išlaisvinti nuo socializmo – tokį požiūrį vertina į politiškai svarbią Floridos valstiją pabėgę Kubos ir Venesuelos žmonės. B. Rodriguezas apkaltino JAV lyderį pataikavimu Kubos-Amerikos kraštutiniams dešiniesiems, kadangi D. Trumpas ruošiasi 2020-ųjų rinkimams.
 
Toks D. Trumpo žingsnis prieštarauja veiksmams, kurių ėmėsi buvęs prezidentas Barakas Obama, – jis 2016-aisiais istorinio vizito į Kubą metu susitiko su R. Castro, kadangi norėta sumažinti šalių priešiškumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 07:53
Žvalgyba

Atleistas Venesuelos žvalgybos vadas Manuelis Ricardas Cristopher Figuera, JAV vyriausybės duomenimis, pasitraukė į Jungtines Valstijas. „Jis yra JAV, ir jis laivas žmogus, – Vašingtone sakė JAV specialusis įgaliotinis Venesuelai Elliottas Abramsas. – Mes jo neatsivežėme į JAV, bet aš sakyčiau, jog mes džiaugiamės, kad jis yra čia“.
 
„The Washington Post“ pranešė, kad prezidento Nicolo Maduro pavasarį atleistas liūdnai pagarsėjusios žvalgybos „Sebin“ vadas nuo pirmadienio yra JAV. Laikraštis rašė, kad 55-erių M. R. C. Figuera du mėnesius buvojo Kolumbijos sostinėje Bogotoje, o tada atvyko į JAV. Tiksli jo buvimo vieta nežinoma.
 
N. Maduras po M. R. C. Figueros atleidimo apkaltino jį dirbus JAV Centrinės žvalgybos agentūrai (CŽA). JAV vyriausybė atšaukė sankcijas buvusiam žvalgybos vadui, kai šis atsuko nugarą N. Madurui.
 
JAV yra vienos griežčiausių N. Maduro kritikių ir nori priversti socialistą palikti prezidento postą. Vašingtonas remia laikinuoju prezidentu pasiskelbusį Juaną Guaido. Šis balandžio 30 dieną mėgino patraukti ginkluotąsias pajėgas į savo pusę ir išstumti N. Madurą iš valdžios.
 
Tą dieną M. R. C. Figuera nutraukė ryšius su N. Maduru, paskelbė vyriausybę kritikuojantį laišką ir nurodė iš namų arešto paleisti opozicijos lyderį Leopoldą Lopezą.
 
Vis dėlto valdžios perėmimas žlugo, nes tik nedaugelis karių remia opoziciją. Žvalgybos vadas tada buvo atleistas ir dingo iš akiračio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.27; 09:15
Trumposios naujienos

Mažiausiai 29-ni kaliniai buvo nužudyti, o 19-ka policininkų sužeista per konfliktus Vakarų Venesuelos kalėjime penktadienį, pranešė valdžia.
 
Vaizdo įrašas, kuriuo pasidalinta socialinėje žiniasklaidoje, rodo, kad vienas iš kalinių grasino dviem moterims.
 
Apie įkaitų likimą kol kas nėra informacijos.
 
Apskritai smurtas tokiose sulaikymo įstaigose tampa problema. Venesuelos kalėjimuose dažnai smurtaujama. Manoma, kad šalies įkalinimo įstaigose nuo 2011 metų buvo nužudyta daugiau negu 400 žmonių.
 
Žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad jos taip pat susiduria su maisto ir vaistų trūkumu, o kalėjimuose tarpsta korupcija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.25; 00:02
Trumposios naujienos

JAV slaptosios tarnybos ir policijos pareigūnai pirmadienį pareikalavo, kad Venesuelos prezidentą Nicolą Madurą remiantys aktyvistai, prieš kelias savaites užėmę šios šalies ambasadą Vašingtone, paliktų pastatą, bet šie atsisakė tai padaryti.

Kaip sakė žurnalistams viena iš Amerikos moterų antikarinio judėjimo „CodePink“ įkūrėjų Medea Benjamin, šiuo metu pastate yra keturi aktyvistai. Jie stengiasi neleisti, kad diplomatinę misiją užimtų Venesuelos opozicijos atstovai, vadovaujami Carloso Vecchio. 

„Keista, bet pareigūnai neturėjo arešto orderio. Todėl jiems nepavyko priversti tų žmonių palikti pastatą“, – pareiškė ji.

Kaip pranešė televizijos kanalas NBC, Venesuelos opozicijos atstovai kreipėsi į JAV valstybės departamentą, prašydami padėti jiems patekti į ambasadą ir pašalinti iš jos „ten neteisėtai esančius asmenis“. Patys aktyvistai teigia teisėtai patekę į pastatą – esą raktus jiems perdavė Venesuelos diplomatai, kurie turėjo palikti JAV Vašingtono reikalavimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 03:00
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nerodo didelio noro surengti karinę operaciją Venesueloje, bet jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas yra už griežtesnę poziciją šios šalies atžvilgiu, rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais.

„Pasak dabartinių ir buvusių (prezidento) patarėjų, D. Trumpas nerodo didelio noro įsiveržti į Venesuelą, nors jis jau įvedė sankcijas Kubai, kurią JAV administracija kaltina Venesuelos kariškių kontrole, ir grasina įvesiąs dar“, – rašo leidinys. 

„Prezidentas ne sykį yra sakęs, kad J. Boltonas nori įtraukti jį į karą“, – teigia „The Washington Post“.

Šiomis dienomis interviu televizijos kanalui „Fox News“ JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pareiškė, jog Vašingtonas neatmeta karinio Venesuelos krizės sprendimo varianto, bet teikia pirmenybę taikiam valdžios perdavimui šioje šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 02:00
Trumposios naujienos

Per pastaruosius protestus prieš prezidentą Nicolą Madurą Venesueloje, opozicijos duomenimis, žuvo mažiausiai keturi žmonės, informuoja agentūra AP.

Ketvirtadienį nuo sužalojimų mirė 14-metis, pranešė Socialinių konfliktų stebėsenos biuras (OVCS). Į jį trečiadienį sostinėje Karakase pataikė kulka. Taip pat mirė antradienį Viktorijos mieste Aragvos valstijoje per protestą pašautas 16-metis. Jau prieš tai Aragvoje žuvo 24 metų vyras, o Karakase – 27 metų moteris.

Laikinuoju Venesuelos prezidentu pasiskelbęs opozicijos lyderis Juanas Guaido antradienį paragino gyventojus paremti jo operaciją „Laisvė“ ir išvyti iš valdžios N. Madurą. Daugelyje miestų tada į gatves išėjo tūkstančiai žmonių.

Trečiadienį į masines demonstracijas rinkosi ir opozicijos, ir vyriausybės rėmėjai. Abi dienas kilo smurtinių susirėmimų. OVCS pranešė apie daugiau kaip 130 sužeistųjų per abi protesto dienas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.03; 00:05
Trumposios naujienos

Jungtinės Valstijos mano, kad į Venesuelą permesti Rusijos kariškiai padeda atnaujinti raketų kompleksų S-300 eksploatavimą, sutrikusį dėl elektros energijos tiekimo pertrūkių. Tai penktadienį per spaudos konferenciją Valstybės departamente pranešė JAV specialusis atstovas Venesuelai Elliottas Abramsas.

Diplomatas buvo paklaustas, kodėl, Vašingtono nuomone, Rusijos kariškiai atvyko į Venesuelą. „Jie padeda (Nicolo Maduro) režimui tvarkyti raketų kompleksus S-300, kurių veiklai neabejotinai pakenkė elektros tiekimo sutrikimai šalyje… Aš nežinau, kaip jie tai vadina – perkalibravimu, perderinimu, šiaip ar taip, tai – techninė priežiūra“, – sakė E. Abramsas.

Jis taip pat pareiškė nežinąs, ar Maskva ketina siųsti į Venesuelą dar daugiau kariškių. Diplomatas atsisakė kalbėti apie įrangą, kurią galėjo atsivežti rusai.
 
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas yra pareiškęs, jog Jungtinės Valstijos laikys šalių ne iš Vakarų pusrutulio ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Venesueloje provokaciniais veiksmais, keliančiais grėsmę taikai ir saugumui regione.

Anksčiau laikraštis „El Comercio“ pranešė, kad kovo 23 d. į Maiketijos tarptautinį oro uostą Karakase atskrido Rusijos lėktuvai An-124 ir Il-62 su kariškiais ir 35 tonomis krovinių.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.30; 06:30
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Maria Zakharova. EPA – ELTA nuotr.
Rusų karių buvimas Venesueloje niekam nekelia grėsmės, ketvirtadienį pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Rusija neketina keisti galios pusiausvyros regione, Rusija niekam negrasina, skirtingai negu pareigūnai Vašingtone“, – sakė atstovė.

Šiuo pareiškimu M. Zacharova reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktą reikalavimą Rusijai išvesti savo karius iš šios Lotynų Amerikos šalies.

Kaip žinoma, prieš kelias dienas Venesuelos sostinėje Karakase nusileido du Rusijos kariniai lėktuvai su beveik 100 kariškių.

Savo ruožtu Venesuelos diplomatas Maskvoje sakė, kad Rusijos kariai į krizės ištiktą Venesuelą atvyko aptarti karinio bendradarbiavimo, o ne dalyvauti karinėse operacijose.

„Mes visiškai nekalbame apie Rusijos karinių pajėgų buvimą su tikslu dalyvauti karinėse operacijose“, – sakė diplomatas Josė Rafaelis Torrealba Perezas.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.29; 07:44
Trumposios naujienos

Jungtinės Valstijos apsvarstys visus galimus veiksmų variantus, kad Rusija būtų priversta pasitraukti iš Venesuelos. Tai trečiadienį Baltuosiuose rūmuose per susitikimą su Venesuelos opozicijos lyderio Juano Guaido žmona Fabiana Rosales pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša televizijos kanalas „Fox News“.

„Rusija turi pasitraukti“, – pabrėžė Amerikos lyderis. Paklaustas, kokių priemonių Vašingtonas ketina imtis šiuo tikslu, prezidentas pareiškė: „Pažiūrėsime, galimi visi veiksmų variantai. Kad suprastumėte: galimi visi variantai“.

Atsakydamas į klausimą, ar Vašingtonas informavo Maskvą apie savo poziciją per JAV prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną ar JAV nuolatinį atstovą Jungtinėse Tautose, D. Trumpas pareiškė: „Jie žino, jie žino“. Jis nepatikslino, ką turi omenyje.

Anksčiau laikraštis „El Comercio“ pranešė, kad kovo 23 d. į Maiketijos tarptautinį oro uostą Karakase atskrido Rusijos lėktuvai An-124 ir Il-62 su kariškiais ir 35 tonomis krovinių.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.28; 03:00
Trumposios naujienos

Dviejų Rusijos lėktuvų su kariškiais ir kroviniais atskridimas į Venesuelą yra pirmas žingsnis į Rusijos karinių bazių atsiradimą šalies teritorijoje. Tai antradienį pareiškė Humbertas Calderonas Bertis, kuris yra Venesuelos opozicijos lyderio Juano Guaido paskirtas ambasadorius Kolumbijoje.

„Nemanykite, kad Rusijos lėktuvai atskrido tik laikinai. Kaip ir prieš trejus ketverius metus, Rusija stengiasi įkurti Venesueloje savo karinių bazių, pirmiausia – povandeninių laivų bazių“, – teigė politikas per spaudos konferenciją Bogotoje, skirtą padėčiai Venesueloje.

Pasak J. Guaido atstovo, Rusijos interesai skiriasi nuo Kinijos interesų. „Kinija suinteresuota išsaugoti prekybos santykius ir Venesuelos naftos tiekimą. Rusijos interesus lemia geopolitika“, – pareiškė jis.

Anksčiau laikraštis „El Comercio“ pranešė, kad kovo 23 d. į Maiketijos tarptautinį oro uostą Karakase atskrido Rusijos lėktuvai An-124 ir Il-62 su kariškiais ir 35 tonomis krovinių.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.28; 04:00
Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Venesuelos lietuvių bendruomenės pirmininku Vyteniu Folkmanu, domėjosi Venesuelos lietuvių situacija ekonominės ir humanitarinės krizės ištiktoje šalyje.

„Esame susirūpinę dėl situacijos Venesueloje. Su lietuvių bendruomenės pirmininku palaikome nuolatinį ryšį, ieškome galimybių, kaip padėti mūsų tautiečiams. Inicijavome ir raginome, kad artimiausiu metu Seime būtų priimtas įstatymas, numatantis tvarką, kaip padėti tautiečiams, jei jie pageidauja persikelti iš neramumų apimtų šalių“, – sakė L. Linkevičius.

V. Folkmanas buvo informuotas apie Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo priėmimo eigą. Atsižvelgiant į ministerijos prašymą svarstyti įstatymo projektą ir susijusius teisės aktų projektus skubos tvarka, įstatymo įsigaliojimo terminas paankstintas nuo gegužės 1 dienos, o įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki balandžio 30 dienos. 

2017 metų pabaigoje ministerija kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją siūlydama svarstyti Venesueloje esančių Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų klausimą. Buvo prašoma pavesti atsakingoms institucijoms parengti reikiamus teisės aktus dėl tikslinės programos Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, esančių humanitarinės krizės ištiktose šalyse ar karinio konflikto apimtose teritorijose, perkėlimo į Lietuvą ir jų integracijos mechanizmo sukūrimo, numatant šios programos finansavimo šaltinius. 

Šio prašymo pagrindu Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri išanalizavo perkėlimo galimybes. Įvertinus būtinus sisteminius teisės aktų pokyčius, kad perkelti asmenys galėtų efektyviai integruotis į Lietuvos visuomenę, buvo parengtas Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektas, kuris sausio 12 dieną pateiktas Seimui su prašymu jį svarstyti skubos tvarka.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2019.03.26; 06:38
Trumposios naujienos

Kolumbijos migracijos tarnyba pranešė, kad iš Venesuelos ginkluotųjų pajėgų dezertyravusių kariškių skaičius jau viršijo 320. Tokius duomenis interviu radijo stočiai RCN pateikė tarnybos vadovas Christianas Krugeris.

„Pabėgusių kariškių skaičius viršijo 320 žmonių. Kiekvieną valandą padėtis keičiasi. Dabar 28 Venesuelos kariškiai prašo pagalbos Kukutos mieste“, – pareiškė Ch. Krugeris. Jis pridūrė, kad Kolumbijos pareigūnai kruopščiai tikrina kiekvieną dezertyrą. Tarnybos vadovas taip pat pažymėjo, kad nuo vasario 27 d. Kolumbija atidarys savo kontrolės punktus Venesuelos pasienyje, kurie buvo uždaryti naktį į sekmadienį.

Vasario 23 d. Venesuelos opozicija mėgino įvežti į šalį iš Brazilijos ir Kolumbijos humanitarinę pagalbą, nors prezidentas Nicolas Maduras įsakė uždaryti sieną. Daugelyje pasienio rajonų kilo įnirtingi opozicijos šalininkų susirėmimai su nacionalinės gvardijos ir policijos pajėgomis. Keli žmonės žuvo, šimtai buvo sužeisti.

Sausio 23 d. Venesuelos opozicijos lyderis J. Guaido, kurio paskyrimą į parlamento pirmininko postą dviem dienomis anksčiau anuliavo šalies Aukščiausiasis teismas, pasiskelbė Venesuelos laikinuoju prezidentu. Tą pačią dieną JAV pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu. Prezidentas N. Maduras pavadino tai mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.

Netrukus J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Australija, Albanija, Gruzija, Izraelis, Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių palaiko Venesuelos parlamentą ir reiškia viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą parėmė Rusija, Baltarusija, Bolivija, Iranas, Kinija, Kuba, Nikaragva, Salvadoras, Sirija ir Turkija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.27; 05:00