Vengrija

Gordijo mazgas

Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Vengrai faktiškai laiko nelaisvėje Rusijos jiems perduotus Ukrainos karius. Apie tai Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas pareiškė nacionalinio teletilto eteryje.
 
„Faktiškai jie yra izoliuoti, jų bendravimo ratas ribotas, mobilieji telefonai konfiskuoti. Žinome, kad kai kuriuos iš jų aplankė giminaičiai. Vėlgi, mes nežinome, kaip vyko bendravimas ir kiek jis truko – jokių detalių“, – pažymėjo ombudsmenas.
 
Atsakydamas į klausimą, ką Ukraina daro, kad šie kariai grįžtų namo, D. Lubinecas sakė, kad šiuo klausimu pirmiausia dirba Ukrainos diplomatai.
 
„Mes iš tikrųjų bandome užmegzti kontaktą su aštuoniais buvusiais karo belaisviais, Ukrainos piliečiais. Žinome, kur jie yra, tačiau nesuprantame Vengrijos pozicijos, kodėl iki šiol mūsų diplomatams nebuvo leista jų aplankyti. Ir nežinome, kodėl šie Ukrainos piliečiai, būdami Vengrijos teritorijoje, yra išties tokioje pačioje padėtyje kaip karo belaisviai“, – sakė jis.
 
Pasak jo, Vengrija pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę, nes neįmanoma tiesiog išvežti karo belaisvių iš Rusijos teritorijos.
 
„Net jei buvo kokių nors humanitarinių priežasčių, pirmiausia jie turėjo informuoti Ukrainą. Antra, jie turėjo informuoti Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą. Šį rytą turėjau susitikimą su TRKK misijos Ukrainoje vadovu ir atskirai paklausiau: ar iš Vengrijos ar Rusijos buvo gauta kokia nors informacija apie 11 ukrainiečių karo belaisvių perkėlimą į Vengrijos teritoriją? Buvo atsakyta, kad apie tai sužinota tik iš žiniasklaidos“, – pažymėjo ombudsmenas.
 
Atskirai jis paaiškino, kad šie asmenys laikomi karo belaisviais teritorijoje, kurią kontroliuoja viena iš tarptautinio karinio konflikto šalių, t. y. Rusijos Federacija.
 
„Kai tik Rusijos Federacija juos perkėlė į Vengrijos teritoriją, net ir pažeisdama tarptautinę humanitarinę teisę, jie automatiškai teisiškai nebelaikomi karo belaisviais“, – sakė D. Lubinecas.
 
Ombudsmenas pareiškė, kad Ukrainos kariai nebeturi teisinio karo belaisvių statuso, tačiau faktiškai Vengrija juos tokiais laiko: „Tuomet nesuprantu, kodėl jiems taikomi apribojimai. Jie yra laisvi piliečiai. Jie nėra padarę jokių nusikalstamų veikų. Nežinome, kodėl Vengrija neleidžia Ukrainos diplomatams jų aplankyti“.
 
Kaip pranešama, birželio 9 dieną Ukrainos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vengrijos reikalų patikėtinį Ukrainoje ir įteikė jam prašymą pateikti išsamią informaciją apie Rusijos perduotus ukrainiečių karo belaisvius bei nedelsiant užtikrinti šiems piliečiams konsulinę prieigą.
Taip pat buvo pranešta, kad Ukrainos vyriausybė nebuvo informuota apie atitinkamas Vengrijos ir Rusijos derybas. Apie tai, kad Rusija Budapeštui perdavė 11 vengrų kilmės ukrainiečių, Ukrainos pusė sužinojo iš Vengrijos ministro pirmininko pavaduotojo Zsolto Semjeno viešų pareiškimų Vengrijos žiniasklaidai.
 
Šiuo metu, padedant Ukrainos ambasadai Vengrijoje, trys Ukrainos piliečiai iš Rusijos perduotų karo belaisvių grįžo į Ukrainą.
 
Živilė Aleškaitienė (UKRINFORM)
 
2023.06.23; 07:00
Gordijo mazgas

Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Briuselis, birželio 1 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai pareiškė abejones, kaip Vengrija galėtų kitų metų pabaigoje „patikimai“ perimti pirmininkavimą blokui.
 
Per balsavimą 442 Europos Parlamento nariai – daugiau nei 60 proc. – paragino ES šalis rasti „deramą sprendimą“ ir perspėjo, jog kitu atveju parlamentas „gali imtis atitinkamų priemonių“. Vis dėlto ši rezoliucija iš esmės tik simboliška.
 
ES pareigūnai, o taip pat ir Budapeštas, pabrėžia, kad ES sutartys reikalauja, jog pirmininkavimas ES būtų rotuojamas tarp 27 valstybių narių. Vis dėlto kelios ES šalys pareiškė susirūpinimą dėl Vengrijos pirmininkavimo Europos Sąjungai antroje 2024 m. pusėje.
 
Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luehrmann šią savaitę pareiškė „abejojanti“, kaip „izoliuota“ Vengrija galėtų pirmininkauti.
 
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra sakė, kad jo šalis ir kitos narės jaučia „diskomfortą“, kad Vengrija imsis šio vaidmens.
 
Pirmininkaujanti šalis vadovauja ES posėdžiams ir gali nustatyti jų darbotvarkes. Tačiau Vengrija nesutaria su Briuseliu, ji kaltinama pažeidžianti teisinės valstybės principus, taip pat korupcija, LGBTQ bendruomenės diskriminavimu, nepriklausomos žiniasklaidos varžymu ir valdymu daugiausia įsakais. Be to, Budapeštas palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi ir neteikia paramos Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai.
Vengrijos prezidentė Katalin Novak. EPA – ELTA foto
 
Briuselis įšaldė milijardus eurų ES lėšų, kol Budapeštas nesiims rimtų pastangų pakeisti problemišką politiką ir įstatymus. Briuselyje taip pat dirbama dėl proceso, teoriškai galinčio privesti prie to, kad iš Vengrijos bus atimta balsavimo teisė sprendžiant ES reikalus.
 
Reaguodama į Europos Parlamento narių balsavimą, Vengrijos prezidentė Katalin Novak sakė esanti „visiškai įsitikinusi“, jog niekas nesutrukdys jos šaliai perimti pirmininkavimą ES.
 
Parlamentaras iš Vengrijos Balazsas Hidveghi pareiškė, kad parlamentas „užpuolė“ jo šalį dėl jos „taiką remiančios pozicijos“, jis turėjo galvoje Budapešto argumentą, kad ES neturėtų skirti daugiau pinigų Ukrainos kariuomenei remti. „Tai šiurkštus galiojančių ES sutarčių pažeidimas“, – citavo europarlamentarą Vengrijos naujienų agentūra MTI.
 
Šį pusmetį ES pirmininkauja Švedija, kitą mėnesį pirmininkavimą perims Ispanija, o nuo 2024 m. perduos jį Belgijai.  
 
Kartą viena šalis jau praleido pirmininkavimą ES. Didžioji Britanija turėjo pirmininkauti 2017 m., bet atsisakė, nes prieš metus balsavo už pasitraukimą iš ES.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.02; 07:00
Trumposios naujienos

Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.

Budapeštas, gegužės 31 d. (ELTA). Vengrija per kelias pastarąsias savaites paleido 777 užsieniečius – daugiausia Serbijos, Ukrainos ir Rumunijos piliečius, nuteistus už prekybą žmonėmis. Ši amnestija buvo paskelbta dėl perpildytų kalėjimų.
 
Tai pranešama Vengrijos bausmių vykdymo administracijos (BvOP) atsakyme į „Reuters“ paklausimą, rašo portalas „eurointegration“.
 
Kaip informavo žinyba, Vengrijos kalėjimuose laikomi 2636 už prekybą žmonėmis nuteisti asmenys, iš kurių 808 yra užsienio piliečiai, turintys teisę būti paleisti.
 
„Užsienio piliečių kalinimas Vengrijos kalėjimams kasmet atsieina milijardus forintų“, – teigiama BvOP spaudos tarnybos atsakyme į paklausimą.
 
Anot spaudos tarnybos, paleisti užsieniečiai, kurie nepaliks Vengrijos teritorijos per 72 valandas ir bus sulaikyti policijos, visą likusį bausmės laiką turės praleisti kalėjime.
 
Balandžio mėnesį, motyvuodama kalėjimų perpildymu, Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vyriausybė paskelbė dekretą, leidžiantį paleisti užsienio piliečius, nuteistus už žmonių kontrabandą, jei jie per tris dienas išvyks iš Vengrijos.
 
Šis žingsnis sukėlė protestus kaimyninėje Austrijoje, kuri yra pagrindinis nelegalių migrantų, vykstančių iš Balkanų per Vengriją, kelionės tikslas. Viena pareiškė, kad prekeivių žmonėmis paleidimą laiko grėsme savo saugumui.
 
Daugeliui migrantų Vengrijos maršrutas tebėra patrauklus, nors ši šalis sustiprino pasienio policijos patrulius ir pastatė tvorą po 2015 metų migracijos krizės Europos Sąjungoje.
 
Patekę į Vengriją, migrantai gali kirsti atviras Šengeno erdvės sienas į turtingas ES šalis, tokias kaip Austrija ar Vokietija.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.01; 05:36
Trumposios naujienos

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Budapeštas, gegužės 12 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį palygino ES suvienijimo projektą su Adolfo Hitlerio siekiu dominuoti pasaulyje.
 
Nuo pat Romos imperijos žlugimo buvo stengiamasi atkurti imperiją jos teritorijoje, sakė dešiniųjų populistų lyderis vakariniame Vengrijos mieste Vesprėme.
 
„Bizantija, Karolis Didysis, [Vokietijos imperatorius] Otonas, Napoleonas ir Hitleris – visi jie, kiekvienas skirtingu pagrindu, svajojo apie Europos vienybę“, – kalbėjo V. Orbanas.
 
Šiandien situacija niekuo nesiskiria, tęsė jis: „Nepriklausoma nacionalinė egzistencija ir imperijos idėja egzistuoja tuo pačiu metu. Nacionalinė kultūra ir europietiškos vertybės. Suverenitetas ir – kaip sakoma Briuselyje – vis glaudesnė sąjunga“.
 
Pastaroji sąvoka yra ES Lisabonos sutarties, kuri taikoma visoms valstybėms narėms, preambulėje.
 
Vengrija į ES įstojo 2004 metais. V. Orbanas, kuris nuo 2010 metų šalį valdo beveik autoritariniu būdu, ne kartą pasisakė prieš įsipareigojimus, kylančius iš narystės ES, pavyzdžiui, prieglobsčio politikos ar teisės viršenybės srityje.
 
Kartu ši Vidurio Europos šalis gauna didelę ES paramą. Dalis šių lėšų šiuo metu įšaldyta, nes ES mano, kad kyla pavojus jų teisėtam ir nekorumpuotam panaudojimui dėl iš dalies praradusios nepriklausomybę teismų sistemos. Savo ruožtu V. Orbanas ne kartą pyko ant „Briuselio biurokratų“, taip pat lygino ES su buvusia Sovietų Sąjunga.
 
„Šis žmogus serga“, – apie naujausius vyriausybės vadovo postringavimus pasisakė Vengrijos opozicijos lyderis Ferencas Gyurcsany. Hitlerio minėjimas kartu su Europos idėja yra „liguista, pasibjaurėtina mintis“, – rašė F. Gyurcsány savo feisbuko puslapyje.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.05.13; 05:00
Trumposios naujienos

Budapeštas, gegužės 5 d. (ELTA). Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad esą JAV ambasadorius Davidas Pressmanas varo „karo propagandą“.
 
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Telex“.
 
„Kiek mes suprantame, ambasadorius Pressmanas mano, kad mes turime įsitraukti į karą. Todėl jis aktyviai varo karo propagandą. Jūs galite tai pamatyti jo plakatuose, jūs galite tai pamatyti jo pareiškimuose, jis yra karo propagandos ekspertas“, – teigė Vengrijos diplomatijos vadovas.
 
Pasak P. Szijjártó, Vengrija nenori karo ir „priklauso taikos stovyklai“, nors „amerikiečiai mėgina įstumti šalį į karo stovyklą“.
 
Tokie griežti ministro pareiškimai ambasadoriaus adresu nuskambėjo po to, kai D. Pressmanas sukritikavo jį dėl dažnų kelionių į Rusiją. Pasak JAV diplomato, nuo plataus masto karo pradžios Vengrijos URM vadovas penkis kartus vyko į Rusiją svarstyti energetikos klausimų, bet nė sykio nesėdėjo prie derybų stalo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
 
„Deja, Vengrijoje kariaujamas kažkoks tariamas kultūrinis karas, kuriam skiriamas didžiulis dėmesys. Tuo pat metu šalia vyksta tikras karas, kuriame žūsta tūkstančiai žmonių“, – sakė ambasadorius.
 
Kovo pradžioje D. Pressmanas pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas atsidūrė kryžkelėje ir kad jam „atėjo metas“ nusisukti nuo Rusijos ir stiprinti šalies santykius su sąjungininkais Vakaruose.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.05.06; 02:00
Gordijo mazgas

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Budapeštas, balandžio 29 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį, sveikindamas pabėgėlius savo antrąją vizito Vengrijoje dieną, perspėjo dėl „abejingumo blogio“.  Kaip žinoma, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užima griežtą poziciją imigracijos atžvilgiu.
 
Šeštadienį šv. Elžbietos bažnyčioje Budapešte popiežiaus klausėsi apie 600 pabėgėlių, daugiausia iš Ukrainos, taip pat vargstančių žmonių, dar apie tūkstantis susirinko lauke.
 
Išklausęs kai kurių iš jų gyvenimo istorijų, tarp jų ir pabėgusio iš Ukrainos penkių vaikų tėvo Oleho Jakovlevo pasakojimo, popiežius padėkojo Vengrijai už tai, kad ji „ne tik dosniai, bet ir su entuziazmu priėmė tiek daug pabėgėlių iš Ukrainos“.
 
V. Orbano vyriausybė, nukrypdama nuo savo įprastinės prieš pabėgėlius nukreiptos pozicijos, priėmė karo pabėgėlius iš kaimyninės Ukrainos. Bet aktyvistai tvirtina, kad paramos sistema beveik neegzistuoja, o V. Orbano atkaklus noras palaikyti ryšius su Maskva atbaido ukrainiečius.
 
Popiežius pabrėžė, kad reikia rodyti „gailestingumą visiems“. Jis paragino žmones „padėti išrauti abejingumo ir savanaudiškumo blogį iš visuomenės, iš mūsų miestų ir vietovių, kur gyvename, ir įžiebti naujo, teisingesnio ir broliškesnio pasaulio viltį“.
 
Penktadienį 86 metų argentinietis, sakydamas kalbą V. Orbanui ir kitiems vyriausybės pareigūnams, pabrėžė, kad „svarbu būti atviriems kitiems“, ir įspėjo, kad negalima „užsisklęsti savyje“.
 
Šeštadienį viena prie bažnyčios stovėjusi ukrainietė, prisistačiusi kaip Elena, naujienų agentūrai AFP sakė, kad tikisi pamatyti popiežių, „kuris yra tvirtas taikos gynėjas“.
 
„Čia nesusidūrėme su jokiomis problemomis, bet, žinoma, kai lauki, kada galėsi grįžti, per daug giliai nepasineri“, – kalbėjo 43-jų metų šokėja iš Kijevo šiaurinės dalies.
 
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į kaimyninę šalį, daugiau nei du milijonai ukrainiečių kirto Vengrijos sieną, bet tik 35 tūkst. jų pateikė prašymus gauti ES laikinosios apsaugos statusą šioje šalyje. Tai daug mažiau nei kitose į vakarus nuo Ukrainos esančiose šalyse.
 
V. Orbanas išsiskiria visoje ES tuo, kad atsisako pasmerkti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą. Jis taip pat atsisako siųsti karinę paramą Ukrainai ir kritikuoja ES sankcijas Rusijai.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
 
Sekmadienį 9.30 val. vietos laiku popiežius Budapešte laikys mišias po atviru dangumi, kuriose, kaip tikimasi, dalyvaus tūkstančiai maldininkų ir kurios vainikuos jo trijų dienų viešnagę Vengrijoje.
 
Tai 41-oji Pranciškaus užsienio kelionė nuo 2013 metų, kai jis tapo popiežiumi, ir pirmoji užsienyje po to, kai kovo mėnesį tris naktis praleido ligoninėje dėl bronchito, o tai paskatino susirūpinimą dėl jo sveikatos būklės.
 
Pastarąjį kartą Popiežius Pranciškus Vengrijoje, – kur 39 proc. iš 9,7 mln. gyventojų yra katalikai, – trumpai lankėsi 2021 metais.
 
Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, apsilankęs Vengrijoje 1991 ir 1996 metais.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.04.30; 06:10
Gordijo mazgas

Kvailumas

Budapeštas, sausio 31 d. (AFP-ELTA). Vengrija antradienį sukritikavo Švedijos „kvailumą“ dėl ekstremistinio incidento Stokholme, kuris baigėsi tuo, kad Turkija sustabdė stojimo į NATO derybas su šia Šiaurės šalimi ir jos kaimyne Suomija.
 
Turkija ir Vengrija išlieka vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybinio aljanso narės, neratifikavusios Švedijos ir Suomijos paraiškų dėl narystės.
 
Švedijos policijos sprendimas leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų ekstremistas šį mėnesį sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme, sukėlė Ankaros pasipiktinimą.
 
Kito tikėjimo šventraščių deginimas yra „nepriimtinas“, sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto bendroje spaudos konferencijoje Budapešte su Turkijos kolega Mevlutu Cavusoglu.
 
Pareiškimas, kad šis veiksmas priskiriamas „žodžio laisvės“ apsaugos sričiai, yra „kvailystė“, pridūrė P. Szijjarto, turėdamas omenyje Švedijos ministro pirmininko pareiškimą po incidento.
 
„Jei šalis nori įstoti į NATO ir siekia įgyti Turkijos paramą, galbūt jai reikėtų elgtis šiek tiek atsargiau“, – sakė P. Szijjarto.
 
Naujoms aljanso narėms reikia vienbalsio visų 30 NATO valstybių narių pritarimo.
 
Vengrijos opozicija kaltina ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančiąją partiją „Fidesz“ vilkinimu balsuojant dėl ratifikavimo.
 
V. Orbanas, artimas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sąjungininkas, taip pat laikosi dviprasmiškos neutralios pozicijos dėl karo Ukrainoje, reikšdamas tik vangią paramą Kyjivui.
 
P. Szijjarto antradienį sakė, kad Vengrijos parlamentas kitą mėnesį priims sprendimą dėl abiejų NATO paraiškų patvirtinimo. „Mes turime aiškią poziciją. Pritariame NATO plėtrai“, – sakė jis.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.02.01; 00:30
Be kategorijos

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, sausio 28 d. (ELTA). Ukraina kviečiasi Vengrijos ambasadorių dėl šios šalies premjero Viktoro Orbano pastarųjų komentarų apie šalį.
 
Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi „Sky News“.
 
Pasak ministerijos atstovo Olego Nikolenkos, V. Orbanas neseniai pareiškė, kad Ukraina yra „niekieno žemė“, ir palygino šalį su Afganistanu.
 
„Tokie pareiškimai yra visiškai nepriimtini. Budapeštas tęsia sąmoningą kursą, kuriuo siekia sugriauti Vengrijos ir Ukrainos ryšius“, – feisbuke parašė O. Nikolenka.
 
Jis pridūrė, kad Vengrijos ambasadorius bus iškviestas „atvirai diskusijai“. „Pasiliekame teisę imtis kitų atsakomųjų priemonių“, – pažymėjo atstovas.
 
Po naujausio vengrų akibrokšto abiejų šalių santykiai nusmuko iki dar žemesnio taško.
 
V. Orbanas prieš tai ne kartą kritikavo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, tvirtindamas, kad jos reikšmingai nesusilpnina Maskvos, tačiau esą kelia didžiulę grėsmę Europos ekonomikai.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2023.01.29; 06:00
Trumposios naujienos

Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Kyjivas, sausio 23 d. (ELTA). Budapeštas neblokuos ES sprendimo dėl naujos karinės pagalbos Ukrainai, bet pagrasino, kad Kyjivo veiksmai prieš vengrų mažumą apsunkins tolesnę paramą Ukrainai.
 
Tai ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose pareiškė Vengrijos diplomatijos vadovas Péteris Szijjártó, praneša leidinys „Hirado“, kuriuo remiasi UNIAN.
 
„Sprendimas, galintis prisidėti prie karo tęsimo ar eskalacijos, prieštarauja mūsų interesams, todėl mes nelaikome ginklų tiekimo didinimo geru sumanymu, bet mes nekliudome vykdyti ES sprendimo šiuo klausimu“, – aiškino Vengrijos ministras savo poziciją.
 
Pasak P. Szijjártó, jis protestuoja prieš „netikėtus, masinius ir nepagrįstus vengrų mokyklų Ukrainoje direktorių ir mokytojų atleidimus, taip pat prieš tai, kad institucijos verčiamos šalinti vengrų nacionalinę simboliką“. Jo manymu, „visa tai yra plačios antivengriškos atakos požymiai“.
 
„Išpuoliai prieš vengrus ir vengrams priešiški veiksmai labai trukdo priimti sprendimus artimiausiam laikotarpiui, kurie reikalauja, kad Vengrija aukotųsi remdama Ukrainą“, – teigė ministras.
 
„Mes tikimės, kad Ukraina gerbs vengrų bendruomenės teises. Mes taip pat tikimės, kad ES imsis žygių šiuo klausimu“, – pridūrė Vengrijos URM vadovas.
 
Kaip rašo UNIAN, Vengrija garsėja savo antiukrainietiška pozicija ir stoja prieš bet kokias sankcijas Rusijai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.24; 06:02
Gordijo mazgas

Koranas. Slaptai.lt nuotr.

Ankara, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Po protesto prie Ankaros ambasados Stokholme, kai buvo sudegintas koranas, pirmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo Švediją, kad siekdama įstoti į NATO ji nesitikėtų Turkijos paramos.
 
„Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienio incidentą per protestą, kuriam Švedijos policija pritarė nepaisydama Turkijos prieštaravimų, jį surengė prieš islamą nusistatęs politikas.
 
Pikti  R. T. Erdogano komentarai dar labiau atitolina Švedijos ir Suomijos galimybes prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso prieš gegužę vyksiančius Turkijos prezidento ir parlamento rinkimus.
 
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios istorinio Šiaurės šalių sprendimo atsisakyti tradicinės karinio neprisijungimo politikos reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Po korano deginimo R. T. Erdoganas perspėjo Švediją dėl narystės NATO. EPA-ELTA nuotr.
 
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas žada, kad kitą mėnesį šalies parlamentas pritars dviejų valstybių paraiškoms. Tačiau R. T. Erdoganas stabdo procesą prieš artėjančius rinkimus, per kuriuos mėgins sustiprinti savo nacionalistinių rinkėjų bazę.
 
„Akivaizdu, kad tie, kurie atliko tokį gėdingą veiksmą prie mūsų šalies ambasados, nebegali tikėtis mūsų geranoriškumo dėl jų prašymo įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas.
 
Švedijos lyderiai griežtai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų politiko Rasmuso Paludano veiksmus, bet gynė plačią savo šalies žodžio laisvės sampratą.
 
R. T. Erdoganas jau iškėlė daugybę griežtų sąlygų, įskaitant reikalavimą Švedijai išduoti dešimtis įtariamųjų, daugiausia kurdų, Ankaros kaltinamų „terorizmu“ arba dalyvavimu nepavykusiame 2016 m. perversme.
 
Po daugybės Švedijos aukščiausių ministrų kelionių į Ankarą atrodė, kad Švedijai pavyks palenkti Turkiją. Be to, Stokholmas patvirtino Konstitucijos pataisą, leisiančią priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus, kurių reikalauja Ankara.
 
Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Tačiau viskas pakrypo į bloga, kai anksčiau šį mėnesį nedidelė kurdų grupė prie Stokholmo rotušės pakabino R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir atšaukė kvietimą parlamento pirmininkui apsilankyti Ankaroje. Švedijos policijos sprendimas leisti R. Paludanui surengti protestą sulaukė panašaus atsako. Turkija dar kartą iškvietė Stokholmo ambasadorių ir atšaukė suplanuotą Švedijos gynybos ministro vizitą.
 
R. T. Erdoganas sakė, kad musulmonų šventosios knygos sudeginimas yra neapykantos nusikaltimas, nepateisinamas jokia žodžio laisve. „Niekas neturi teisės įžeidinėti šventųjų“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.01.24; 05:44
Trumposios naujienos

Bučas. Nužudytas civilis. EPA – ELTA nuotrauka

Budapeštas, sausio 12 d. (ELTA). Budapešto meras Gergely`is Karácsony`is, trečiadienį atvykęs į Ukrainą su dar trijų Europos šalių sostinių vadovais, paskelbė vaizdo kreipimąsi, kuriame išdėstė argumentus, kodėl svarbu, kad Ukraina nugalėtų šiame kare, praneša Vengrijos portalas „Telex“.
 
Budapešto vadovas lankėsi karo ligoninėje ir vaikų ligoninėje Kyjive, taip pat apžiūrėjo Rusijos karo nusikaltimų vietas Bučoje.
 
„Jeigu kai kas prarado moralinį kompasą ir negali pamatyti skirtumo tarp aukos ir agresoriaus, jeigu kai kas pamiršo, ką patyrė vengrai XX amžiuje – patariu atvažiuoti čia, į Bučą ir Kyjivą, ir pažvelgti išgyvenusiems žmonėms į akis. Tada bus aišku, kad šiame kare ne šiaip dvi šalys kovoja tarpusavyje, bet blogio jėgos mėgina okupuoti kitą šalį“, – pabrėžė jis.
 
Pasak mero, parama ukrainiečiams – ne tik Vengrijos moralinė pareiga, tai atitinka ir jos pačios interesus, kad ateityje nereikėtų svarstyti, kuri šalis taps nauja agresijos auka.
 
„Šis karas turi baigtis tik Ukrainos pergale“, – pabrėžė G. Karácsony`is.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.13; 05:00
Trumposios naujienos

Budapeštas, lapkričio 15 d. (AFP-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sušaukė Nacionalinės gynybos tarybą dėl nepatvirtintų pranešimų apie Rusijos raketas, smogusias Ukrainos kaimynei Lenkijai.
 
„Reaguodamas į naftos tiekimo naftotiekiu „Družba” sustabdymą ir į Lenkijos teritoriją pataikiusią raketą, ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sušaukė Gynybos tarybą 20 val. (19 val GMT laiku)“, – tviteryje parašė V. Orbano atstovas Zoltanas Kovačas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.11.16; 00:05
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Budapeštas, rugsėjo 15 d. (AFP-ELTA). Vengrija ketvirtadienį pasmerkė ir pavadino „įžeidimu“ Europos Parlamento sprendimą nebelaikyti šalies „visaverte demokratija“.
 
„Manau, kad tai yra įžeidimas vengrams, jei kas nors abejoja Vengrijos demokratijos gebėjimais“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.16; 07:20
Trumposios naujienos

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto

Kyjivas, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Iš Europos Sąjungos šalių tik Austrija ir Vengrija iki šiol netiekia Ukrainai ginklų kovai prieš Rusijos Federaciją. Tai antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Išskyrus Vengriją ir Austriją, kaip neutralią šalį, dabar nė vienai ES šaliai ginklų tiekimas Ukrainai nėra tabu, nors toks buvo“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
 
Anot D. Kulebos, tęsiantis partnerių Vakaruose politinėms diskusijoms, kada ir kokią ginkluotę perduoti Kyjivui, Ukraina kasdien fronte patiria nuostolių.
 
„rbc.ua“ primena Ukrainos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako žodžius, jog Ukraina neleis, kad šalyje nutiktų tai, kas įvyko Afganistane ir Irake, kur JAV siuntė šimtus milijardų dolerių kainuojančią karinę techniką, o ji galiausiai atiteko priešui.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.23; 03:00
Trumposios naujienos

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Briuselis, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Europos Parlamentas (EP) pasmerkė Vengrijos premjero Viktoro Orbano neseniai išsakytus rasistinius teiginius.
 
„Mes, EP politinių grupių lyderiai, griežtai smerkiame pastaruosius atvirai rasistiškus premjero V. Orbano pareiškimus apie „maišytą rasę“, – sakoma šeštadienį paskelbtame pranešime. – Tokie nepriimtini pareiškimai, kurie akivaizdžiai prieštarauja mūsų vertybėms, neturi vietos mūsų visuomenėje.“
 
V. Orbanas praėjusį savaitgalį Rumunijoje pasakė kalbą, kurioje pareiškė: „Yra pasaulis, kuriame europiečiai maišosi su atvykėliais iš už Europos ribų. Tai yra maišytos rasės pasaulis.“ Premjeras nurodė, kad, pavyzdžiui, Panonijos lygumoje vienos su kitomis maišosi tokios europiečių tautos, kaip vengrai, rumunai ir slovakai. „Esame pasirengę maišytis vienas su kitu, tačiau nenorime tapti maišyta rase.“
 
Po kelių dienų V. Orbanas ėmė teisintis ir tikino, kad „būtina pasmerkti ir kovoti su visų formų rasizmu bei diskriminacija“.
 
V. Orbano partija „Fidesz“ nebepriklauso jokiai EP politinei grupei, nors prieš tai ilgą laiką buvo Europos liaudies partijos (EPP) dalis.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.08.01; 06:00
Trumposios naujienos

Budapeštas, liepos 6 d. (ELTA). Vengrija atsisakė prisidėti prie Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai, kad neiškiltų pavojus, jog Rusija apšaudys Užkarpatėje gyvenančius vengrus.
 
Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó.
 
„Vakarinėje Ukrainos dalyje gyvena 150 tūkst. vengrų. Akivaizdu, jog jei mes tiektume ginklus, šios siuntos taptų rusų apšaudymo taikiniu. Mes nenorime, kad jie šaudytų į rajonus, kuriuose gyvena vengrai. Mes turime rūpintis Vengrijos ir vengrų saugumu“, – sakė ministras.
 
Anot jo, priėmus šį sprendimą, Vengrijos ir Ukrainos sienos ruožas yra saugiausias ją kertant. „Todėl Tarptautinis Raudonasis Kryžius organizuoja savo logistiką iš Vengrijos“, – teigė URM vadovas.
 
P. Szijjártó taip pat pareiškė, kad Vengrija susidūrė su didžiausiu humanitariniu iššūkių šalies istorijoje.
 
„Mes priėmėme 630 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Mes gerai rūpinamės jais, siūlome darbą tiems, kurie pasilieka ilgam, ir suteikiame galimybę mokytis vaikams. Mes nelaukiame, kad kažkas padėkotų vengrams. Bet norime, kad mūsų neprovokuotų, nekaltintų, nekalbėtų apie mus blogai tik todėl, jog mes nusprendėme nedalyvauti tiekiant ginkluotę. Kodėl? Todėl, kad mes kaimynai. Mums svarbiausia – nebūti įtrauktiems į šį karą“, – sakė Vengrijos diplomatijos vadovas.
 
Anksčiau P. Szijjártó pareiškė, kad Vengrija kelerius artimiausius metus negalės išsiversti be naftos ir dujų iš Rusijos.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
Trumposios naujienos

Vengrijos prezidentė Katalin Novak. EPA – ELTA foto

Budapeštas, gegužės 14 d. (ELTA). Naujoji Vengrijos prezidentė Katalin Novák šeštadienį per inauguraciją išdėstė šalies poziciją dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą, praneša portalas „Telex“.
 
Valstybės vadovė išvardijo 10 punktų:
 
–       Mes smerkiame Putino agresiją, ginkluotą suverenios valstybės puolimą.
–       Mes visiems laikams tariame „ne“ visoms pastangoms atkurti Sovietų Sąjungą.
–       Mes, vengrai, norime taikos čia ir kaimyninėse šalyse, norime taikos, o ne karo.
–       Mes reikalaujame ištirti karo nusikaltimus ir nubausti už juos.
–       Mes nesame neutralūs, esame nekaltų aukų ir tiesos pusėje. Vykdome savo, kaip ES ir NATO narių, įsipareigojimus, bet, jei Vengrijos interesai to pareikalaus, mes pasakysime „ne“.
–       Mes jokiomis aplinkybėmis nenorime atsisakyti savo suvereniteto, dėl kurio ne kartą kovojome, ir nuolat stipriname gynybines pajėgas.
–       Mes pritariame Ukrainos prisijungimui prie ES bendruomenės.
–       Mes esame pasirengę aukotis dėl taikos ir netrukdysime teikti pagalbą savo sąjungininkams, tačiau nesutiksime su sprendimais, kurie reikalauja iš vengrų daugiau aukų nei patiria žalos agresorė Rusija.
–       Mes esame pasirengę tarpininkauti tarp kariaujančių šalių.
–       Mes primygtinai reikalaujame užtikrinti Ukrainoje gyvenančių vengrų teises.
 
44 metų K. Novák tapo pirmąja moterimi Vengrijos valstybės vadovo poste ir jauniausia tarp visų ES šalių prezidentų. Iki pastarojo meto K. Novak buvo šeimos reikalų ministrė. Jos kandidatūrą iškėlė dešinioji „Fidesz“ partija, kuriai vadovauja šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.15; 06:16
Trumposios naujienos

Briuselis, balandžio 27 d. (dpa-ELTA). ES Komisija oficialiai pradėjo teisinės valstybės mechanizmo procedūrą prieš Vengriją, kuri gali lemti sumažėjusį ES finansavimą.
 
Atitinkamas laiškas į Budapeštą bus išsiųstas trečiadienį, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova. Komisijos vadovė Ursula von der Leyen apie šį žingsnį jau buvo paskelbusi anksčiau šį mėnesį.
 
Vengrija gali tapti pirmąja ES valstybe nare, kuriai dėl teisinės valstybės principų pažeidimų gali būti sumažintas ES finansavimas. Pastaraisiais metais Budapeštas ne kartą konfliktavo su Briuseliu, nes nesilaikė taisyklių dėl teismų nepriklausomumo, žiniasklaidos laisvės ir netinkamai naudojo ES lėšas.
 
Dabar Budapeštas gali išsakyti savo poziciją dėl kaltinimų ir, jei reikia, pasiūlyti priemonių padėčiai ištaisyti. EK į tai atsižvelgs spręsdama, ar teikti pasiūlymą dėl ES finansavimo mažinimo kitoms valstybėms narėms.
 
ES teisinės valstybės mechanizmas galioja nuo 2021 metų pradžios. Jo tikslas – užtikrinti, kad pagrindinių taisyklių, pavyzdžiui, valdžių atskyrimo, pažeidimai nebeliktų nenubausti. Tačiau lemiamas veiksnys yra tai, kad dėl pažeidimų gali nukentėti ES lėšų srautas.
Kad šis mechanizmas įsigaliotų, 15 ES valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, turi sutikti nubausti Vengriją. Budapeštas turi keletą galimybių apskųsti šį procesą.
 
Lenkija ir Vengrija save ypač mato naujos priemonės dėmesio centre ir pateikė skundus Europos Teisingumo Teismui. Tačiau vasario mėnesį teismas juos atmetė. Abi valstybės kasmet gauna milijardus iš ES biudžeto.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.04.28; 07:00
Trumposios naujienos

Viktoro Orbano ir Popiežiaus Praciškaus susitikimas. EPA – ELTA nuotr.

Roma, balandžio 21 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus ketvirtadienį Vatikane pirmą kartą priėmė Vengrijos ministrą pirmininką nacionalistą Viktorą Orbaną ir padėkojo už suteiktą saugų prieglobstį pabėgėliams iš Ukrainos.
 
Pranciškus maždaug 40 minučių praleido su V. Orbanu, dešiniojo sparno populistu, kuris anksčiau šį mėnesį per rinkimus laimėjo ketvirtąją kadenciją, o praeityje buvo kritikuojamas dėl savo politikos, priešiškos pabėgėliams ne iš Europos.
 
85 metų pontifikas padovanojo V. Orbanui bronzinę plytelę, vaizduojančią vargšų globėją Šv. Martyną ir atkreipė dėmesį į Vidurio Europos šalies pastangas priimti pabėgėlius nuo Rusijos invazijos, pranešė Vatikano spaudos tarnyba. Pasak Vengrijos vyriausybės atstovo, nuo karo pradžios vasario 24 d. į Vengriją atvyko apie 626 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių. Iš jų apie 17 tūkst. kreipėsi dėl humanitarinės apsaugos, o dar 100 tūkst. – dėl leidimo laikinai gyventi.
 
V. Orbanas feisbuke paskelbė „prašęs popiežiaus Pranciškaus paremti mūsų pastangas siekti taikos“ ir publikavo savo su popiežiumi nuotrauką. Rugsėjo mėnesį pontifikas iš Argentinos susitiko su V. Orbanu trumpam užsukęs į Vengriją ir ragino būti atviresniems.
 
Vizitas Vatikane buvo pirmoji oficiali Vengrijos ministro pirmininko kelionė į užsienį po to, kai per visuotinius rinkimus balandžio 3 dieną jis laimėjo naują kadenciją. Po ankstesnių trijų pergalių rinkimuose V. Orbano pirmieji vizitai visada būdavo į Lenkiją, tačiau pastaruoju metu abi sąjungininkės laikosi skirtingos pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Varšuva palaiko Kyjivą, o Budapešto pozicija neutralesnė.
 
Popiežius, praėjusiais metais Budapešte uždaręs Katalikų bažnyčios tarptautinį eucharistinio kongreso festivalį, dažnai ragina padėti marginalizuotiems ir visų religijų žmonėms, bėgantiems nuo karo ir skurdo. Priešingai, kalvinistas V. Orbanas save laiko lyderiu, ginančiu „krikščioniškąją Europą“ nuo imigrantų. V. Orbanui palanki žiniasklaida ir politiniai veikėjai vadina Pranciškų „antikrikščionišku“ dėl jo palankumo pabėgėliams.
 
Po susitikimo su popiežiumi V. Orbanas Romoje susitiko su prieš imigraciją nusistačiusiu Italijos lyderiu Matteo Salvini, pranešė pastarojo atstovas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.04.22; 07:06
Politinės intrigos

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Andrikienės teigimu, dėl Vengrijos užimtos laikysenos Rusijos sukelto karo Ukrainoje atžvilgiu gali tekti persvarstyti, ar Vengrija vis dar atitinka narystės Europos Sąjungoje (ES) kriterijus. L. Andrikienės nuomone, Vengrijai ir toliau priešinantis gamtinių dujų iš Rusijos embargui, šalies atitikmuo ES kriterijams gali paaiškėti po balsavimo dėl šeštojo sankcijų paketo Kremliui. Į šį sankcijų paketą būtent ir yra įtrauktas rusiškos naftos ir dujų tiekimo draudimas į ES valstybes.
 
„Vengrijos dabartinė laikysena gali turėti liūdnų pasekmių ne tik pačiai Vengrijai, bet mums visiems. Dėl to mes turime būti ir esame susirūpinę dėl Vengrijos laikysenos. Jei mums nepavyks jos perkalbėti, teks ieškoti kitų būdų. Karo situacija nuplėšia kaukes nuo daugelio, kurie taikos metu gali prisidengti dialogu, draugyste ir žaisti nešvarius žaidimus, bet karo metu tai nebeveikia“, – penktadienį Eltai teigė URK pirmininkė.
 
Anot L. Andrikienės, jei Vengrija nepritars šeštajam sankcijų paketui ir toliau priešinsis gamtinių dujų iš Rusijos embargui, šalims partnerėms gali tekti persvarstyti Vengrijos atitikimą ES kriterijams.
 
Europa. Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.

„Dabar yra prasidėjusios derybos dėl šeštojo sankcijų paketo ir ten yra naftos ir rusiškų dujų tiekimo į Europos Sąjungos valstybes embargas. (…) Manau, kad jei Vengrija vetuos sprendimus, kuriuos turi priimti Europos Sąjungos taryba ir matysime, kad Vengrija lieka viena, tai reikės greičiausiai atsakyti į griežtą klausimą, ar Vengrija atitinka narystės Europos Sąjungos kriterijus“, – akcentavo L. Andrikienė.
 
URK pirmininkė pažymi, kad Vengrijai ir toliau palaikant ryšius su Kremliumi, šalis karo kontekste tampa ES „Trojos arkliu“.
 
„Nėra ko stebėtis, kad Vengrija sulaukė iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių nepasitenkinimo. Kai Europos Sąjunga reiškia solidarumą Ukrainai, visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi padėti, greitina šalies kandidatės statuso suteikimo procesą, kuris yra nepalyginamai spartesnis negu buvo iki šiol kitoms valstybėms, remia finansine, ekonomine, humanitarine ir karine parama, tai jie šitame kontekste Europos Sąjungoje tampa Trojos arklys“, – teigė URK pirmininkė.
 
L. Andrikienė: visa ES svarsto, kaip reikėtų elgtis toliau
 
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Paklausta apie tolesnius Lietuvos ir Vengrijos santykius, L. Andrikienė pažymėjo, kad bendradarbiavimo klausimą kelia visos ES narės. Jos teigimu, dėl Vengrijos užimamos pozicijos jau yra iširusi neformali Vidurio Europos šalių integracija, žinoma kaip Višegrado grupė.
„Kalbant apie tai, kokie galėtų būti arba bus Lietuvos ir Vengrijos santykiai, aš manau, kad visa Europos Sąjunga svarsto, kaip reikėtų elgtis. Praėjusią savaitę su Užsienio reikalų ministerijos delegacija lankėmės Čekijoje. Čekija, Slovakija, Lenkija ir Vengrija iki šiol sudarė vadinamąjį Višegrado ketvertuką. Ir čekai taip pat mano, koks turėtų būti jų elgesys. Bent tai, ką mes girdėjome, tai Višegrado ketvertukas neegzistuoja ir neegzistuoja todėl, kad Vengrija pasirinko tokią poziciją. Tai, kaip elgtis toliau, čia užduotis ne mums vieniems“, – kalbėjo L. Andrikienė.
 
Be to, URK pirmininkė pabrėžia, kad nepritarimą Vengrijos laikysenai Vakarai privalo išreikšti visais įmanomais lygmenimis.
 
„Aš manau, kad mes turime apie tai kalbėti garsiai, pasakyti, kad nepritariame Vengrijos pozicijai visais įmanomais lygiais, ir vyriausybiniu, ir parlamentiniu, ir diplomatiniu. Pagaliau ir pačiu aukščiausiu, valstybės vadovų lygiu. (…) Mes matome karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir pagaliau tautos genocidą, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos akivaizdžiai vykdo. Jei Vengrija yra demokratija, ji pati sau turėtų atsakyti į klausimą, ar ji gali būti šalia Putino, ar ji gali bet kokiomis priemonėmis, šiuo atveju aš kalbu apie dujų ir naftos pirkimą, remti Rusiją“, – teigė L. Andrikienė, kartu pažymėdama, kad visos šalys neatidėliotinai siekia atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos, todėl to turėtų imtis ir Vengrija.
 
Prie Vengrijos ambasados judėjimas „Momentum” organizavo protesto akciją „Hungary, Quit the Dark Side”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Mes visi girdime Vengrijos vadovo argumentus, kad be Rusijos dujų apsieiti Vengrijai yra, kaip jie sako, neįmanoma, tačiau visos valstybės ieško alternatyvų ir neatidėliodamos vykdo tą darbą. Vengrijai reikia suprasti dar ir dar kartą, kad narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų yra privaloma laikytis“, – pridūrė L. Andrikienė.
 
ELTA primena, kad Vengrijos vyriausybė yra anksčiau pareiškusi poziciją, jog ji blokuos galimas tolesnes sankcijas rusiškoms dujoms bei naftai. Vengrijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad jo šalis nenori veltis į konfliktą Ukrainoje, kadangi tai prieštarauja jos nacionaliniams interesams.
 
Europos Sąjunga iš Rusijos importuoja apie 40 proc. visų suvartojamų gamtinių dujų. Nuo rusiškos energijos itin priklausoma Vokietija, taip pat Vengrija, Nyderlandai priešinasi gamtinių dujų iš Rusijos embargui.
 
Balandžio pradžioje per Vengrijoje vykusius visuotinius rinkimus dar kartą perrinkus premjero Viktoro Orbano partiją „Fidesz“, V. Putinas pasveikino premjerą su pergale, o šis pareiškė, kad Vengrija yra pasirengusi už rusiškų dujų importą atsiskaityti rubliais.
Ukraina kaltina Vengriją toleruojant Rusijos agresiją ir griaunant Europos Sąjungos vienybę.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.04.17; 03:00