Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdyje sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė siūlo sprendimus, neieškodama juose logikos.
 
„Yra būdas kuo greičiau išleisti skolintus ir kitus netikėtai perkritusius milijardus be diskusijų, pusiau slapta ir pusiau papirkinėjant, net nesivarginant juos išleisti ten ir tam, kur krizės metu labiausiai reikia. Kaitalioti sprendimus ir siūlyti neieškoti juose logikos.
 
Bet yra ir kitas būdas: veikti suprantant, kad visus milijardus galiausiai kažkas uždirbo ir sumokėjo, net jeigu tai yra ne Lietuvos, o Vokietijos ar Švedijos mokesčių mokėtojas. Todėl netikėtai atsivėrusi galimybė daugiau išleisti nėra tiesiog galimybė išleisti bet kaip, pamaloninant sau artimas interesų grupes. Būtina bandyti paaiškinti visus savo sprendimus, o ne globėjiškai šyptelėti, kad didžiųjų sprendimai plačiajai visuomenei yra nepažinūs“, – šeštadienį posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.
 
„Yra būdas išvadinti žmones nežmonėmis, o verslą – neverslu“, – pridūrė ji.
 
Anot jos, nors pandemija laikinai atrodė įveikta, situacija išlieka ypatinga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
 
„Vyriausybė toliau siekia kaip įmanoma labiau veikti vyriausybinio valdymo sąlygomis, tokį veikimą skatina ir daugumos šeimininkas. Gyvename tokiu „pusiau galima, pusiau draudžiama“ režimu, kai tą pačią dieną mažinami reikalavimai renginiams, ir kalbama, kad tuoj galbūt vėl privalomai reikės dėvėti kaukes. Pandemija parodė, kad Lietuvoje yra stebėtinai nemenkas noras pilietinės visuomenės krūtine pridenginėti viešojo valdymo skyles. Tai nėra normalu, nes neretai kažkieno didvyriškumas rodo, kad kažkas kitas tiesiog nedaro savo darbo taip, kaip turėtų“, – teigė I. Šimonytė.
 
Antradienį TS-LKD prezidiumas patvirtino galutinį reitinguotą daugiamandatės apygardos sąrašą. Jame – 241 pavardė.
 
Pirmoje vietoje yra Ingrida Šimonytė, antroje – Gabrielius Landsbergis, trečioje – Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas, šeštoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgis Razma, dešimtoje – Monika Navickienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 11:00

Būk atsargus. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Vilniuje pristatomas leidinys „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“. Jis, kaip pažymi Krašto apsaugos ministerija, skirtas padėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms rūpintis savo kibernetiniu saugumu.
 
Kaip ir kiti tokio pobūdžio dokumentai pasaulyje, šis vadovas pateikia esmines (bazinio saugumo lygio) rekomendacijas įmonėms, kurios dar netaiko sistemingo požiūrio į kibernetinį saugumą, siekiant kelti jų kibernetinio saugumo kultūrą ir stiprinti jų atsparumą grėsmėms.
 
Šio leidinio sudarytojai – Gabrielė Bilevičiūtė ir Justas Kidykas, kurie yra ir Vyriausybės remiamos „Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai – pristatys leidinio turinį ir tai, kaip taikant leidinyje pateiktus patarimus įmonės gali stiprinti savo pasiruošimą skaitmeninėms grėsmėms.
 
Pristatyme taip pat dalyvaus novatoriškos finansinių technologijų įmonės „Paystra“ saugumo vadovas Rokas Muraška ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos kibernetinio saugumo ekspertas Viktoras Pinkevičius.
 
Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) ir keturiolika partnerių iš viešojo bei privataus sektorių. Prie turinio kūrimo taip pat prisidėjo ir dešimt Lietuvoje veikiančių kibernetinio saugumo paslaugas teikiančių įmonių.
 
Kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, kibernetinio saugumo patarimų vadovas parengtas išsiaiškinus, kad trys iš keturių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nėra pasiruošusios arba nežino, ar yra pasiruošusios atremti kibernetines atakas. Tai parodė 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesį „Kurk Lietuvai“ atstovų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 227 respondentai iš visų Lietuvos apskričių – smulkaus ir vidutinio verslo vadovai ir darbuotojai.
 
Nors pasaulinės tendencijos rodo, kad smulkios ir vidutinės įmonės dažnai tampa kibernetinių atakų taikiniu, net 44 proc. apklaustų Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nemano, kad jos gali tapti tokių atakų aukomis.
 
Reaguojant į tai, „Kurk Lietuvai“ bei Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva ir buvo parengtas šis pirmasis verslui skirtas kibernetinio saugumo rekomendacijų rinkinys – „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 03:00

Dr. Algimantas Matulevičius. Slaptai.lt nuotr.

Gyvename ne tik pandemijos, bet ir socialinį mūsų visuomenės kūną pastoviai naikinančio korupcijos vėžio būsenoje. Skandalas veja, skandalą, dažnai net nebesuprantame, kas vyksta.Taip plinta nepasitikėjimas ir nusivylimas.

Ne taip seniai stebėjome teisėjus įeinančius, tiesa, ir greitai išeinančius iš Lukiškių kalėjimo. Jau net pamiršome, kuo viskas baigėsi. O kiek prisiskaitėme ir prisiklausėme apie Elgijaus Masiulio „šnapso dėžutę” su kyšio pinigais. Čia ir be „tulpių” pašto neapsieita.

Kiek vilčių ir pažadų buvo po garsios VSD pažymos apie MG Baltik išviešinimą. O baigėsi šnipštu… Galima vardyti ir vardyt. Tačiau manau, kad visi su manimi sutiks, kad esminio lūžio kovoje su korupcija nesugebėjo pasiekti nė viena valdžia. Suima, žiniasklaida patriukšmauja, o paskui viskas nutyla iki sekančio karto. Štai ir dabartinis skambus STT ir prokuratūros, gan žinomų ir įtakingų verslo pasaulio atstovų suėmimas. Ir ką, garbūs ponai dabar beaiškintų, o žala jau padaryta. Ir taip Lietuvoje verslininkus įprasta laikyti „vagimis”. Tai po šio skandalo bus dar blogiau, kaip jis bepasibaigtų. O juk yra daug dorų ir sąžiningai, bei skaidriai dirbančių verslo atstovų. Deja, šaukštas deguto ir bačką medaus pagadina.

Mokslo pažanga ir aukštosios technologijos drąsiai braunasi į mūsų gyvenimus ir juos keičia. Bet eksponentiškai besivystantiems technikos ir technologijų pokyčiams, netinka vėžlio žingsniui prilygstanti, žmonių socialinių santykių kaita. Nemaža dalis homo sapiens atstovų savo intelektualiniu išprusimu, o ypač moralinėmis – dorovinėmis nuostatomis, nelabai skiriasi nuo feodalinio – baudžiavinio bendruomenės santykių įsivaizdavimo, jų interpretavimo bei taikymo praktikoje.

Neseniai, vienoje diskusijoje, manęs paklausė: kodėl žmonės tokie gobšūs? Tai svarbus klausimas. Galima būtų teigti, kad viskas slypi žmogaus prigimtyje. Juk mumyse yra du pradai: angelo ir žvėries. Gyvojoje gamtoje retai sutiksi plėšrūną, kuris žudytų savo gentainį be priežasties. Taip atsitinka tik tada, jei vienam iš jų gręsia nustipti iš bado. O žmogus labai dažnai žudo be priežasties, dažnai vien tik iš gobšumo. Antra vertus, kartais, tas pats žmogus gali būti labai atidus ir net padėti savo artimui, kurį prieš tai nuskriaudė.

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Garsus XX a. dramaturgas ir mąstytojas Moemas Samersetas taikliai apibendrinio išsikerojusį  miesčioniškumą, pateikiamą kaip didelį gėrį – labdaros ar paramos dalybas: „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“ Viduramžiais žmonės žudė ir plėšė, o šioms nuodėmėms atpirkti, statė bažnyčias. Šiuolaikinis lupikautojas (su nedilelėmis išimtimis) taip pat elgiasi panašiai, tik ženkliai rafinuočiau.

Mes esame socialinės būtybės, vieni nuo kitų, daugiau ar mažiau priklausomi. Todėl ir turime elgtis socialiai – bendruomeniškai. Gyvendami matyti ne tik savo asmeninį interesą, bet ir bendrus siekius bei tikslus. Mes manome, kad pastaruoju metu, visuomenėje vyraujantis psichologinis klimatas, paremtas skandalų kultūra, yra neperspektyvus ir vedantis šalį į aklavietę. Būtent ši problema yra lemianti ir didelėje emigracijoje, vedančioje prie Lietuvos išsivaikščiojimo. Svarbiausia ko mums trūksta – tai atviro, skaidraus bendravimo. Atviro pokalbio apie problemas ir geranoriškos diskusijos apie būdus, kaip spręsti kylančias problemas.

Man teko dirbti su skandinavais prie verslo skaidrumo problemų. Sukaupęs patirtį, paruošiau Skaidrumo sistemos koncepciją, kurios pagrindu būtų tikslinga parengti Skaidrumo sistemos kodeksą. O tai taptų tuo pamatu, ant kurio galima būtų kurti skaidrią teisingą valstybę. Šią idėją dar prieš trejus metus pristačiau Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui. Išklausęs jis net suplojo rankomis ir pažadėjo visokeriopą paramą. Pažadėjo, bet netesėjo – net nepajudino piršto. O jei jis būtų šią idėją stūmęs taip atkakliai, kaip tvirtai laikosi savo kėdės, jau visa Lietuva apie tai žinotų.

Kiek vėliau tai pristačiau premjerui S. Skverneliui. Iš pradžių jam irgi patiko, bet toliau pavedė rūpintis savo klerkams (kitaip jų negaliu pavadinti). Pas premjerą jų ten gausybė ir visi labai susireikšminę.Kuo tai baigėsi? Ogi kaip visada, viskas pas juos dėl korupcijos tvarkoje ir nieko nauja daryti nereikia. Tai pareiškė ne kas kitas, o ponas Skirmantas Malinauskas. Kuo tada stebėtis teisingumo ministru E.Jankevičium, kurio pozicija buvo irgi tokia pati. Gerai, šaunu, bet dar geriau nieko nedaryti.

Politinė korupcija

Beliko dar J.E.LR Prezidentas, o gal gi jis pagelbės, tik ar jo aplinka leis. Pas mus susiklostė tokios įdomios tradicijos, kad iki aukšto vadovo taip paprastai neprasibrausi. Pirmiausia tave išegzaminuoja jo patarėjų bei padėjėjų armija ir jei jiems patinki, tada gal ir prileis. Tai irgi viena iš terpių bujoti korupcijai, nes tas, kas sugeba „privesti” prie sprendimus lemiančio asmens, tampa labai reikšmingas ir reikalingas. Taip matosi buvo ir su dabar STT sulaikytaisiais.

Išvada labai paprasta – tik visų santykių verslo bei politikos skaidrinimas ir plataus spektro šešėlinės ekonomikos užkardinimas, yra viena iš svarbių misijų išvalant šalį nuo korupcijos vėžio. Kartu būtinas – atviras geranoriškas dialogas bei visaapimanti visuomenės švietimo Programa „Mokomės gyventi išmanioje ir skaidrioje bendruomenėje“, įgyvendinimas. Manome, kad žinių plėtra apie ateinančias ar jau esančias naujoves bei atviras pokalbis apie skaidrių, nuoširdžių santykių svarbą dabartinėje ir ateities visuomenėje, pasitarnaus pačios visuomenės brandai irjo ssusitelkimui bendram daugumos tikslui – Gerovės valstybės kūrimui.

Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.06.05; 09:13

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Esu girdėjęs liudijimų, kad Dievas išklauso žmogaus maldas, jeigu besimeldžiantysis turi malonės dovaną arba bent tokią loginę galią, besiginčijant su Dievu, kaip Senojo Testamento Jobas. Savo ruožtu mitologiniuose pasakojimuose yra nuorodų, kad galima permaldauti patį likimą, štai mitas apie Orfėją ir Euridikę porina apie tai, jog su meninio įkvėpimo jėga galima pabandyti atšaukti net mirtį.

Žinia, koronaviruso neįmanoma nei permaldauti, nei užkeikti gražiais žodžiais, nepavyks jo priremti prie sienos taip pat ir loginiais argumentais.  

Toks pat aklas ir kurčias proto ir sąžinės argumentams, veikiantis kaip virusinis susargdinimo užkratas yra taip pat lietuviškasis kapitalizmas arba, dar tiksliau tariant, patologinio kapitalizmo lietuviškoji atmaina. Jo varomoji jėga – nepasiduodanti kontrolės mechanizmams ir civilizacijos normoms didžiųjų kompanijų gobšumo patologija. Jeigu norite, lietuviškasis kapitalizmas yra mutavusi ir atspari civilizacijos poveikiui patologinio kapitalizmo forma, kai, metaforiškai tariant, įprasti ligai užkardyti antibiotikai jau nebeveikia, o laisvąja rinka iš inercijos melagingai besivadinantis darinys įgyja anticivilizacinį pobūdį.

Praeitų metų pabaigoje Lietuvoje kilusį kapitalizmo liokajų sukeltą triukšmą dėl išsakytų ketinimų papildomai apmokestinti bankų turtą (lietuviškoje dirvoje veikiantys skandinaviškieji bankai gauna didžiausias visoje Europoje pelno maržas) pavadinau negirdėtu ir neregėtu mūsų padangėje kiaulių choro žviegimu https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-ar-ne-laikas-butu-is-naujo-atsiversti-karlo-marxo-kapitala/. Šiandien nesiruošiu švelninti savo leksikos, kalbant apie lietuviškojo kapitalizmo iškrypimo iš Vakarų civilizuotumo kelio pavyzdžius, atvirkščiai – nauji įvykiai spaudžia paieškoti dar tikslesnių įvardijimų tokios patologijos nusakymui.

MG Baltik skandalo tyrimai ir netirtos Agrokoncerno veiklos peripetijos rodo, kad stambiojo kapitalo bendrovės kartas nuo karto gviešiasi stoti valstybės vietoje, demokratinę visuomenės tvarką bandant pakeisti labiausiai iškrypusiomis oligarchinio korupcinio valdymo formomis. Žinoma, ne viskas taip vienareikšmiška kaip mūsų vaizduotės piešiamos baimės, gyvenimas yra įvairesnis nei punktyrais pažymimos tikėtinos trajektorijos. Pastarosios karantino savaitės įvykiai, sulaikant Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir  Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių, įtarus verslo kapitonais vadinamus žmones korupcine veikla, teikia vilties dėl išlikusio valstybės imuniteto priešintis patologijos įsivyravimui, tačiau niekas nėra tikras dėl to, kas galiausiai nugalės – užklupusi nešvanki kaip sifilis verslo liga, platinama per gobšumo konvulsijas, ar sveikatą stiprinantys antikūniai.

Pinigai. Slaptai.lt foto

Jeigu lietuviško verslo trubadūrų, tokių kaip mačiuliai, skyrienės, vainienės, dargiai, sutkai, zalatoriai, pasisakymus imsime už gryną pinigą, nelieka nieko kito kaip pripažinti liūdną tiesą, kad antivalstybingumas, antinacionalis pobūdis ir antidemokratinis nusiteikimas lietuviškojo verslo apsukose įgyja sisteminį  pobūdį.

 Nepraleisiu progos priminti, kad Grigeo istorija parodė, jog lietuviško verslo plėtotėje sisteminį pobūdį įgyja pati niekšybė.  

 Nepraleisiu progos dar kartą pastebėti, kad trisdešimt Lietuvos laisvosios rinkos instituto veiklos metų yra trisdešimt Lietuvos gėdos metų https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-laisvosios-rinkos-institutas-gedos-metai/ .

Taigi, kaip atrodo bent man, siekiant sistemiškai pasipriešinti niekšybei, nelieka nieko kito, kaip telktis į krūvą, pradėti vienytis tarpusavyje dabar kol kas atskirai per šviesmečius viena nuo kitos veikiančioms socialdemokratinio ar net socialistinio pobūdžio ir patriotinio nusiteikimo pajėgoms, kuriant kažką panašaus  į socialdemokratinę tautos lygą arba, tarkime, antikorupcinį tautos frontą (kai korupcija tampa kitu kapitalizmo pavadinimu). Beviltiškai pasenusio kaip metodologas, bet išliekančiu aktualiu kaip gobšumo fenomenologas K.Marxo žodžius, kad  neva proletariatas neturi tėvynės, pakeičiant dvasios gyvybingumą palaikančiu pasidrąsinimu, jog dirbantysis žmogus visų pirma pluša savo Tėvynės labui.

Gaila, bet privalu pripažinti ir tą faktą, kad kol kas artimiausiuose horizontuose tokio galimo ar net  gyvybiškai būtino telkimosi vėliavnešių nesimato.

(Bus daugiau)

2020.06.03; 15:21

Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad labai svarbu suprasti, jog Seimo sprendimai, kurie atsidūrė teisėsaugos akiratyje, buvo priimti valdančiųjų balsais.
 
Politikas, komentuodamas neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams įtariamų Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus sulaikymo faktą, pabrėžia, kad valdantiesiems, o ne opozicijai, galėjo būti pirmiausia padaryta įtaka.
 
Konservatorius, spekuliacijomis vadindamas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimus, esą valdančiųjų oponentai gali būti įsipainioję neskaidriose schemose, pabrėžia, – jei teisėsaugos institucijos neišsiaiškins, atsakyti turės valdančiųjų vadovybė.
 
„Mes turime prokuratūros ir STT komentarą, kuriame grėsmingiausiai skamba pasakymas apie tai, kad galėjo būti priimti žalingi sprendimai, kurie galbūt galėjo būti padaryti su verslo įtaka. Jei mes kalbame apie sprendimus, tai Seime jie priimami tik dažniausiai veikiant Vyriausybei ir valdančiosios daugumos balsais“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
 
„Jei buvo pasakyta, kad galimai galėjo dalyvauti verslo atstovai ir kad kažkokie finansai už to buvo… Tokiu atveju, pasakius A, būtinai reikės pasakyti ir B. Būtina įvardinti, kurie politikai čia dalyvavo, nes be jų dalyvavimo sprendimai priimami negali būti“, – aiškino politikas.
Konservatorių lyderio teigimu, prokuratūrai pranešus, kad V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymas yra susijęs su bankų apmokestinimu, galima prisiminti ir, pasak jo, keistą šio įstatymo priėmimo procesą.
Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Pirmoji versija buvo registruota lenkų (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos) atstovų, vėliau ji, neaišku kodėl, buvo ganėtinai keistai atsiimta, ir naujasis variantas, rodos, buvo įregistruotas „valstiečių“ bei „socialdarbiečių“ frakcijų narių. Naujasis įstatymas yra gerokai švelnesnis ir mažiau apkraunantis bankus. Galima susidaryti įspūdį, kad bankų atstovams jis ir buvo labiau tinkamas“, – samprotavo G. Landsbergis.
 
Konservatorius pabrėžė, kad labai svarbu, jog teisėsaugos institucijos kuo greičiau atskleistų esamos situacijos detales ir įvertintų, ar iniciatyvos apmokestinti bankus projekto koregavimas yra skaidrus.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Prokuratūra galėtų kuo skubiau atversti visas kortas ir paaiškinti, ar šis epizodas buvo skaidrus, ar nebuvo tarp tų dviejų įstatymų (projektų – ELTA) verslo įsikišimo bei spaudimo, kad būtų priimtas palankesnis bankams įstatymas… Jei jie to nėra pasirengę padaryti, tai tą atsakyti turi valdančiųjų vadovybė. Ar jiems nebuvo daroma įtaka priiminėjant šiuos įstatymus? Jei paaiškėtų, kad taip ir buvo, situacija primintų Eligijaus Masiulio istoriją“, – kalbėjo G. Landsbergis, ragindamas jau dabar valdančiuosius įvertinti ažiotažą keliančią istoriją.
 
„Valdantieji turėtų žiūrėti pirmiausia savo kieme. Jie priėmė sprendimus, opozicija šių sprendimų nepalaikė apskritai. Tikimės, kad teisėsauga atsakys ir nebus tokių spekuliacijų, kaip kad dabar kalba ponas Karbauskis. Bet jei darytume logišką išvadą – sprendimai yra priimami valdančiųjų balsais“, – apibendrino G. Landsbergis.
 
Teisėsaugai antradienį suėmus Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų, „valstiečių” lyderis R. Karbauskis situaciją susiejo su opozicija ir pabrėžė, kad esą ji labiausiai priešinosi bankų mokesčio įvedimui.
 
„Aišku, kad, jei ten buvo daroma įtaka, tai ji turėjo būti daroma per opoziciją. Majauskas (konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas – ELTA) atėjo su pasiūlymu per pusę sumažinti bankų mokestį“, – antradienį Seime sakė R. Karbauskis.
 
Tiesa, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus antradienį žurnalistams sakė, kad kol kas nėra duomenų, jog Seimo nariai būtų įtraukti į schemą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 05:42

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis, Prezidentūrai įvertinus situaciją dėl antradienio rytą sulaikytų Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus bei Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, sako, kad Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja.
 
„Prezidentas nuo pirmųjų savo kadencijos dienų korupcijos mažinimą laiko vienu iš savo veiklos prioritetų ir bendraujant su STT ar kitų teisėsaugos institucijų vadovais nuolat akcentuoja, jog Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja. Prezidentas neabejoja, kad tai užtikrins kompetentingų institucijų principingą ir profesionalų darbą, nepriklausomą nuo politinės aplinkos pokyčių.
 
Prezidento vertinimu, valstybės institucijų sprendimai turi būti priimami įsiklausant į visų visuomenės grupių atstovų nuomones. Įstatymų leidybos procese įvairios visuomenės grupės, tarp jų ir verslo organizacijos, profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ar piliečiai, turi teisę pateikti savo argumentus ir būti išklausyti. Šios nuostatos prezidentas laikosi teikdamas įstatymines iniciatyvas ir priimdamas sprendimus dėl jam pateiktų įstatymų projektų“, – teigiama Eltai atsiųstame Prezidentūros komentare.
 
Anot prezidento, dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas.
 
„Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas. Jei kyla įtarimų, kad elgiamasi priešingai, teisėsaugos institucijų pareiga yra sustabdyti tokį įtartiną veikimą“, – teigė A. Bubnelis.
Prezidentūra. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
 
Kiek anksčiau antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad asociacijų vadovai buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.
 
Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
 
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
 
Iš viso sulaikyti 6 asmenys.
 
ELTA taip pat primena, kad V. Sutkus prajusią savaitę Prezidentūroje kartu su profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovais pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo, kad, jei bus priimtos prezidento siūlomos laikinos darbo jėgos apmokestinimo mažinimo iniciatyvos, tai nedarys įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 00:30

COVID–19 pandemijos poveikio Lietuvos ekonomikai ir prekybai bei šiame kontekste svarbūs ekonominės diplomatijos strateginių krypčių ir atstovavimo plėtros klausimai aptarti penktadienį vykusiame nuotoliniame Vyriausybės komisijos – Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) posėdyje.
 
EDT pirmininkas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pristatė COVID–19 pandemijos poveikį prekybai, tarptautinių ekonominių organizacijų vertinimus, diskusijas Europos Sąjungos (ES) formatuose dėl ES prekybos politikos ateities. Energetikos ministras, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, Žygimantas Vaičiūnas informavo apie poveikį Lietuvos ekonomikai, o Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pristatė Vyriausybės parengtas ekonomikos gaivinimo priemones, sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
 
„Laisva prekyba ir taisyklėmis paremta tarptautinė prekybos sistema yra svarbus Lietuvos ekonomikos ramstis, tačiau COVID-19 pandemija parodė, kad krizės akivaizdoje prekybos atvirumui ir pasaulinių teikimo grandinių stabilumui kyla grėsmė“, – teigė užsienio reikalų ministras.
 
Posėdyje dalyvavę ministrai ir verslo organizacijų vadovai pabrėžė ekonominės diplomatijos svarbą Lietuvai atsigaunant po pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio. Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad šiuo metu geografinis ekonominių atstovų paskirstymas ne visiškai atitinka prioritetines šalis ar realios ekonominės veiklos poreikį, todėl nuspręsta peržiūrėti ir, prireikus, atnaujinti eksporto, investicijų pritraukimo, turizmo ir bendradarbiavimo mokslo ir inovacijų srityje prioritetus. Vėliau, atsižvelgiant į tai, bus stiprinami Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje pajėgumai.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministerija įpareigota iki liepos 1 dienos pateikti pirminius pasiūlymus dėl prioritetinių rinkų peržiūros.
 
Nuo 2013 m. veikiančioje Ekonominės diplomatijos taryboje EDT dalyvauja užsienio reikalų, ekonomikos ir inovacijų, žemės ūkio, susisiekimo bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, 5 asocijuotų verslo organizacijų – „Investor‘s Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos – vadovai. EDT teikia Vyriausybei pasiūlymus ekonominės diplomatijos srityje dėl Lietuvos ekonominės užsienio politikos strateginių ir prioritetinių krypčių bei dėl atstovavimo Lietuvos ekonominiams interesams užsienyje sistemos tobulinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 04:00

matulevicius_mitinguoja
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.

Pasakyti, kad gyvename kapitalizmo sąlygomis – tai nieko nepasakyti apie šių dienų ekonomiką, kurioje klasikiniai dėsniai jau seniai nebegalioja. Įvyko  fundamentalių sąvokų transformacija, kuri verčia mūsų ekonominę sistemą apibrėžti kitaip.

Tačiau aš šiandien ne apie tai. Pateiksiu tik kelis pastebėjimus iš šių dienų aktualijų.

Dar metų pradžioje niekas negalėjo patikėti, kad pasaulinė pandemija išauks, ir staigiai, tokio masto ekonomikos nuosmukį. Sunku būti teisėju ir spręsti, kaip reikėjo teisingiau ar moraliau elgtis. Pirmas scenarijus, kuris ateina į galvą – reikėjo bandyti saugoti gyvybes, įvedant itin griežtas saugumo priemones, galinčias pristabdyti koronaviruso plitimą. Antras scenarijus – bijantis pakenkti ekonomikai, viską riboti labai saikingai ir tiesiog leisti įvykti natūraliai atrankai, t.y. leisti išlikti stipriausiems, o silpnesniems netrukdyti išmirti. Skamba ciniškai, bet ne tokia jau maža dalis populiacijos pasisako būtent už antrąjį, socialinio darvinizmo scenarijų.

Man džiugu, kad Lietuvoje vis tik turime tokią valdančiąją daugumą, kuri pasirinko pirmąją galimybę. Taip, pradžioje ji buvo pasimetusi, nes, visų pirma, to nesitikėjo ir neturėjo atitinkamos patirties. Antra, tam nė viena valdžia nesiruošė. Ir dėl nepasiruošimo negalima kaltinti tik dabartinės valdžios, nes kalti visi. Bet juk taip pat nepasiruošusios buvo ir už Lietuvą žymiai turtingesnės valstybės. Ir vis tik po pirminių nesklandumų valdantieji sugebėjo susitelkti ir veikti gan sklandžiai.

Čia būtina pastebėti, kad opozicija nesitikėjo, jog valdantiesiems pasiseks susidoroti su dar neturėta užduotimi. Mūsų laimei, viskas ko gero pasisekė. Nežinau, ar dėl to opozicija liūdi, ar ne, bet bent jau džiaugiantis ar padrąsinant valdžioje esančius, kai reikėjo priimti atsakingus ir rizikingus sprendimus, aš negirdėjau. Girdėjosi tik argumentais nepagrįstos priekabės. Ką bedarysi, jei opozicijoje  yra tik tokio intelektinio ir moralinio lygio politikai, kuriems svarbiau – ne prisidėti prie žmonių gyvybių gelbėjimo, o rūpintis reitingais. Liūdna ir tiek. Viena paguoda, kad gal gi didesnė dalis Lietuvos žmonių, atėjus laikui, tai teisingai įvertins.

Tačiau nebegaliu nutylėti, kai valdantieji, matydami, kokias žiaurias pasekmes sukėlė pandemija ekonomikai ir žmonių gyvenimams, imasi šią situaciją švelninti. Nes visiškai ją suvaldyti, apsieiti be neigiamų pasekmių tiesiog neįmanoma. Iš anksto turiu pasakyti, kad matau labai daug spragų šiose valstybės pastangose. Lenda mūsų valstybės bėdos, susiformavusios per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį. Pagrindinė iš jų – silpna, nepaslanki ar net netoliaregiška valstybės tarnyba, sugebanti ir gerus norus apipinti tokiomis biurokratinėmis kliūtimis, kad iš principo gera idėja tarp tų kliūčių tiesiog išnyksta. Būtent dėl to ir vėluojama su ekonomikos gelbėjimo priemonėmis. Ir bijau, kad net ne visi ministrai adekvačiai suvokia, koks pavojus iškilo – jau nekalbant apie tai, ar tą pavojų jie sugebės suvaldyti. Bet dar keisčiau atrodo opozicijos klyksmas dėl pagalbos patiems pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Opozicija, kritikuodama valdančiuosius dėl vienkartinių išmokų pensininkams ir neįgaliesiems, ne tik pasirašė sau moralinį nuosprendį, bet ir pademonstravo visiškai neišmananti šiuolaikinės ekonomikos pagrindų.

Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kuo daugiau gyventojai išlaidauja, tuo ekonomikai geriau. O vos tik gyventojai pradeda nebegalėti pirkti, ekonomika kolapsuoja.Tie 200 € labai greitai sugrįš atgal, jau vien per 21% PVM (kurį, beje, būtina mažinti nedelsiant). Manau, kad ko gero ekonomikai ir žmonėms būtų naudingiau, jeigu ši suma būtų ne 200, o ne mažiau 500 €. Kodėl JAV D.Trumpo administracija išmokėjo kiekvienam amerikiečiui po 1200 $? Atsakymas paprastas: tam, kad žmonės turėtų už ką pirkti ir grąžintų pinigus į apyvartą. Išvis pandemijos padariniams ekonomikoje gelbėti JAV paskyrė virš 3 trilijonų $, tai beveik 80% šalies biudžeto, kai JAV valstybės skola iki to jau buvo virš 17 trilijonų $. O mūsų opozicija tai vadina dar ir politine korupcija, įsivaizduojate? Tada pagal jų logiką net ir pandemijos suvaldymą reikėtų laikyti korupcijos atveju.

Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.

O kalbant apie ekonomiką, tai nors man asmeniškai ši sistema, pagrįsta besaikiu vartojimu, ir yra atgrasi ir todėl ją būtina keisti, aš pripažįstu, kad šito greitai niekas nepadarys. Tada belieka vienintelis kelias skatinti ekonomikos gyvastį, o tai galima padaryti tik skatinant vartojimą. Juk tai, ką padarė TS-LKD premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybė 2009 m., sumažindama pensijas ir padidindama mokesčius, nepasiteisino. To pasekmė – didžiulė socialinė atskirtis, emigracija ir mažiausios algos ES. Niekaip nesuprantu to meto finansų ministrės Ingridos Šimonytės kritikos. Juk ji pati padidino valstybės skolą dvigubai, negana to, pasiskolino už tiesiog fantastiškas palūkanas, kurios siekia beveik 2 milijardus eurų. Ir dabar ji kritikuoja vyriausybę, padedančią išgyventi darbo netekusiems ir skurdžiausiai gyvenantiems. Jei dabar ji būtų premjerė, tai tikriausiai ir vėl pensininkams pensijas nurėžtų ir dar ir mokesčius padidintų – kad nepasirodytų maža. O jos šnekos apie 2008 metus, švelniai sakant, yra netiesos sakymas. Tuo metu premjero G.Kirkilo Vyriausybė buvo mažumos ir laikėsi tik konservatorių balsais. Ir būtent konservatoriai prieš rinkimus prisiūlė padidinti pensijas, o paskui, jų net nespėję padidinti, gavo valdžią ir apkarpė esamas. Be to, ponia Ingrida Šimonytė tuo metu buvo finansų viceministrė, bet man neteko girdėti jos atskiros nuomonės apie būtinybę ruoštis krizei. Nors tai detalės, bet, manau, svarbios.

Pervesti pinigus – labai paprasta. Slaptai.lt nuotr.

Esminis dalykas, kurį turime suprasti net ir artėjant rinkimams, yra tas, kad be vartojimo skatinimo ekonomika neatsigaus. Taip pat ir be skolinimosi. Šiandien didelėje pasaulio dalyje veikia skolų sistema. Šią sistemą maitina taip vadinamos išvestinės finansinės priemonės. Formuluojant labiau tiesmukiškai – maitina ne realūs, o virtualūs pinigai. Pačių grynųjų pinigų apyvartoje viso labo tėra apie 10-12%. Dabartiniai pinigai kaip mokėjimo priemonė nėra padengti nei auksu, nei kokiu kitu turtu. Todėl kol šiuos virtualius pinigus žmonės ir verslas pripažįsta, naudokimės jais ir mes. Tokios yra žaidimo taisyklės. Manau, tai gerai supranta ir opozicija, tik jai reikia kaip nors save parodyti. Ir viskas, net blefavimas, daroma tik dėl reitingų. O jie reikalingi tam, kad išrinktų, nes valdžia – kaip narkotikas. Neatspariems  dažnai išsivysto priklausomybė, kuri kaip ir tas virusas sunkiai gydoma.

Nors labai norėtųsi, kad šiuo mums visiems sunkiu laikotarpiu sugebėtume pakilti nors trupučiuką aukščiau už savo žemiausius instinktus – godumą, norą kitam perkąsti gerklę, pasiglemžti viską – net ir tai, kas nepriklauso. Suraskime savyje jėgų atjautos ir solidarumo jausmams sužadinti ir jiems puoselėti! Būkime nors šiek tiek verti tų gydytojų, savanorių, kurie šiandien pasaulyje, o ir mūsų Tėvynėje aukojasi dėl kitų.

Teksto autorius – Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Poltikos ir verslo ekspertas

2020.05.07; 06:00

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Pavasaris įsibėgėja. Lyg koks stabdis – koronavirusas – gadina nuotaiką, kelia įtampą ir ragina mus neatsipalaiduoti. Bet tokia jau žmogaus prigimtis: veržtis į šviesą, dirbti įprastus darbus, kurti ir užkrėsti kitus savo optimizmu. Štai kodėl nuvažiavęs į kaimą neatsistebi: ten žmonės šviesesni, giedresniais veidais, tarsi tas juodas viruso debesys tvyrotų kažkur toli toli…

Ar metas atsipalaiduoti?

Tai, kad Vyriausybė jau atleido karantino varžtus, galima vertinti dvejopai. Psichologiškai tai mus nuteikia pozityviai: neva pandemija jau traukiasi, infekuotųjų kreivė „plokštėja“, o ir mirusių procentas ne toks didelis. Vadinasi, galima bėgti į gatvę, parką, parduotuvę, aplankyti senelius…

Kita vertus, specialistai perspėja: priešingai negu tvirtina valdžios žmonės, pandemijos pikas dar nepasiektas, pavojus užsikrėsti nepraėjo, atsiranda vis naujų užkrato židinių, kaip atsitiko Nemenčinėje. Tiesą spaudos konferencijoje sakė premjero patarėjas, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys, kad sušvelninus karantino priemones „žmonės pajuto laisvę ir pamiršo, kad Lietuvoje vis dar yra karantinas.“

„Kačiukai“ – pavasario ženklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Betgi pati Vyriausybė išprovokavo tą laisvę. Ji pasidavė stambiojo verslo spaudimui ir leido veikti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Esą žmonės neišgyvena, miršta badu, kavinės ir parduotuvės prie bankroto ribos. Šitaip jie viliojami į gatves, į kavines, parduotuves, bendrauti su draugais, pasigražinti salonuose ir pan. Tiesa, visiems taikomos griežtos karantino sąlygos. Bet kas sukontroliuos jų lankytojus: ar jis kavutę lauke geria su kauke, ar pyragėlius perka reikiamu atstumu ir atsiskaito ne grynaisiais, ar į parduotuvę užeina vienas, kiek jis ten išbūna… Savaitgalį tokie kontroliniai reidai buvo atliekami, bet tenka abejoti, ar ištroškęs klientų įmonės savininkas laikysis visų karantino reikalavimų, ar kiekvienam prekeiviui užteks atsakomybės…

Pavasaris. Gražuolis varnėnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Štai čia karantino varžtų atlaisvinimas gali virsti skaudžia pamoka: antai, jau vien penktadienį išaiškinti 94 užsikrėtimo atvejai… Kita vertus, galima spėti, kodėl stambiojo verslo rykliai nenumaldomai verčia Vyriausybę, nesulaukus tinkamo meto, ignoruoti pandemijos mastus. Politikų net įtakoti nereikia: jie puikiai žino, kad vyks Seimo rinkimai, kad rinkimų kampanija jau prasidėjo, kad didžiausią paramą jiems skirs tas pats verslas…

Specialistų perspėjimus užgožia skuboti politikų sprendimai. O kai į šį chorą įsijungia įvairūs ekspertai, komentuojantys visai ne savo srities reiškinius, tampa tikrai linksma. Antai, žinomas finansų orakulas Nerijus Mačiulis leptelėjo, jog karantino sąlygas reikia švelninti, nes jo metu vyksta daugiau savižudybių. Atvirą nusišnekėjimą paneigia psichologai, kurie teigia, kad krizių metu savižudybių skaičius kaip tik mažėja, nes į jas linkę asmenys savo negalavimus perkelia į aplinką, taip tarsi rasdami kitas savo bėdų priežastis…

Šis tas linksmesnio

Bet pradėsiu štai nuo ko. Ir toliau Seimas smaginasi. Jam nė motais, kad Prezidentas jį vėl supeikė, jog parlamentas toliau yra neveiksnus, karantino sąlygomis nedirba visu pajėgumu. Šalies vadovo netekina, kaip Seimas sprendžia Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų klausimą. Vaizduodami, kad dirba labai intensyviai, parlamentarai toliau iš balanos vežimą malkų priskaldo. Štai opozicija verčia iš posto NSGK pirmininką Dainių Gaižauską, kad šis nuslėpęs, jog karantino metu spaudimo keliu išsityrė dėl koronaviruso. Seimo nariai įžvelgia sovietmečiu dvelkiančių privilegijų valdžiai kūrimą epidemijos metu.

Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šiuo metu, kai reikia skubiai priimti kalną teisės aktų (pavyzdžiui, dėl efektyvios finansinės paramos verslui), Seimo nariai sau kraunasi politinį kapitalą, ruošdamiesi artėjantiems rinkimams.

Dar linksmiau skaityti mėnesio ataskaitą apie tai, kiek žiniasklaidoje buvo rašoma apie seksualinę orientaciją, tautines bendrijas ir musulmonus. Tokį žiniasklaidos monitoringą už kovą paskelbė Nacionalinis socialinės integracijos institutas. Iš šio tyrimo sužinosite, kad per kovo mėnesį seksualinės orientacijos tematika buvo paskelbtos 158 publikacijos, apie lenkų bendriją rašyta 207 kartus, o apie musulmonus – net 297 kartus.

Kokia mums nauda iš tokio tyrimo? Nulinė. Nebent įdomu žinoti, kad tyrėjai atkreipė dėmesį ir į šių eilučių autoriaus straipsnį rajono laikraštyje „Ko vertos pranašystės?“, esą jis „sieja nelaukiamiausias pasaulio negandas su musulmonų bendruomene“…

2020.04.24; 08:21

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausybės šiuo metu siūloma 100 mln. Eur vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo priemonė prilygintina subsidijai išskirtinai vieno sektoriaus įmonėms – komercinio NT, t.y. daugiausia biurų ir prekybos centrų, savininkams.
 
Vadinasi, tiesioginiai tokios valstybės paramos gavėjai bus daugiausia komercinį NT valdančios stambiosios įmonės ar investiciniai fondai, į kuriuos investavę turtingesni asmenys. Tokia dosni valstybės pagalba vienam sektoriui nėra teisinga kitų sektorių atžvilgiu ir mažina Vyriausybės pagalbos verslui paketo efektyvumą.
 
Pagal dabartinius siūlymus, ši priemonė užtikrintų NT nuomotojams 70 proc. pajamų srautą iš nuomos įplaukų, palyginti su padėtimi iki paskelbiant karantiną, o tokių išskirtinių sąlygų neturi joks kitas šalyje veikiantis verslo sektorius. Savo ruožtu nuomininkai, kurių didžioji dalis, tikėtina, yra smulkaus verslo įmonės, turės prisidėti 20 proc., net jei pajamų iš savo verslo apskritai karantino metu negauna.
 
Didžiausi naudos gavėjai valstybei kompensuojant dalį nuomos pajamų greičiausiai bus komercinės paskirties NT valdančios Lietuvos ir užsienio stambaus verslo grupės ir NT fondai, kuriems priklauso didžioji dalis Lietuvoje veikiančių modernių prekybos centrų. 
 
Tokiems subjektams kritinės pagalbos linijos poreikis apskritai abejotinas, nes daugumos šių NT savininkų finansinė situacija, skirtingai nei dėl karantino veiklą sustabdžiusių įmonių, gali būti tvari, o verslo veiklos rizika plačiai išskaidyta. Kitaip tariant, karantinui apribojus vienų sektorių veiklą, kitų sektorių įmonėms nuomojamų patalpų pajamos gali būti pakankamos pastatams išlaikyti ir NT valdytojų finansiniams įsipareigojimams dengti.
 
Karantino labiausiai paveikti sektoriai nuomojasi prekybos, viešbučių ir maitinimo paskirties patalpas, kurių naudingas plotas visoje Lietuvoje sudaro 8 mln. kv. m. Iš jų apie 13 proc. sudaro modernūs prekybos centrai, priklausantys daugiausia stambiesiems nuomotojams.
 
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.

Taip pat apie du trečdaliai labiausiai karantino paveiktoms veikloms vykdyti skirtų pastatų ir patalpų yra apskritai nenuomojama, todėl į vyriausybės skiriamą paramą nuosavybės teise patalpas valdantys verslai pretenduoti galimybės neturėtų, o visa verslo prisiimama našta šių pastatų išlaikymui ir įsigijimui (jei įsigyta su paskola) – tenka verslo sąnaudoms. Tokiu atveju gali būti iškraipoma NT rinka, teikianti didesnes paskatas NT nuomai nei nuosavybei.
 
Tokia išskirtinai dosni valstybės pagalba vienam sektoriui, kuriame dominuoja stambusis verslas bei turtingesnė visuomenės dalis, nėra teisinga kitų sektorių atžvilgiu ir mažina vyriausybės pagalbos verslui paketo, kuris yra ribotas savo dydžiu, efektyvumą.
Prekybos centre. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
 
Palyginimui, INVEGA naujų tiesioginių paskolų visam kitam Lietuvos verslui apimtis sudaro taip pat 100 mln. Eur, t.y. tiek pat kiek ir ši planuojama NT nuomos kompensavimo priemonė, skirta tik vieno sektoriaus – NT nuomotojų pajamoms užtikrinti. Be to, ši priemonė gali pasiekti ir nuomotojus, kurie neturi problemų dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir kuriems ši priemonė leistų tiesiog toliau generuoti reikšmingą grąžą ekonominio sukrėtimo sąlygomis.
 
Prekybos centras. Slaptai.lt foto

NT nuomotojai, susiduriantys su atsiskaitymų trūkumu ir turintys aptarnauti finansinius įsipareigojimus, kaip ir kitos problemų dėl COVID-19 patiriančios įmonės, turėtų kreiptis dėl valstybės pagalbos, naudojantis jau esamomis INVEGA priemonėmis. 
 
Jei nuomotojas turi banko paskolą, jis turi galimybę kreiptis dėl mokėjimų atidėjimo pasinaudojant INVEGA portfelinėmis garantijomis. Jei nuomotojas turi kitų įsipareigojimų, pvz., darbuotojų atlyginimams, jis gali kreiptis dėl INVEGA lengvatinės paskolos.
 
Jei nuomotojas turi neapmokėtų nuomos sąskaitų, jis gali kreiptis dėl paskolų toms sąskaitoms apmokėti, pasinaudodamas ASAP priemone. Be šių priemonių, nuomotojas gali naudotis ir kitomis jau esančiomis priemonėmis, kurios užtikrina didesnį valstybės pagalbos lėšų efektyvumą ir panaudojimo galimybių teisingumą. Be to, viešojoje erdvėje jau dabar gausu informacijos apie tai, kad nuomotojai ir nuomininkai randa kompromisinius susitarimus, nereikalaujančius papildomų valstybės išlaidų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Pradedu tikėti, kad šią viruso „koronę“ mums atsiuntė Aukščiausiasis. Taip mes mokame už savo per didelį atsipalaidavimą, paklydimus, išlepimą ir politikų klaidas. Kaina kol kas ne itin didelė: būsiu ciniškas – tik keliasdešimt mirčių, vienam iš šimto pasitvirtina infekcija, o valdžia nesiliauja triūbyti, kad ta užkrato kreivė „plokštėja“, mes brendame iš krizės, pasiektas lūžio taškas ir pan. Specialistai gi teigia, kad piko sulauksime po savaitės ar daugiau, ir dabar atlaisvinti karantino varžtus dar ne metas…

Kur tau!

Premjeras su savo gvardija tiesiog trepsi, kaip jam norisi atidaryti mažas kavines, kioskus, atverti nedideles prekybos įmones, kirpyklas ir t.t… Tiesa, norisi ne jam, o stambiojo verslo rykliams, kurie karantine regi kilpą Lietuvos ekonomikai. Vyriausybė su savo patarėjais pasitelkė ir mokslininkų būrį, kuris šaukte šaukia, jog neabejotinai „situacija gerėja“. Antai, VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda, balandžio 3 d. pristatę ilgalaikę prognozę dėl viruso plitimo, dabar tikina, jog jie pranašavę blogesnius rezultatus, o dabar štai jie gerėja… Ir visi lengviau atsikvepia.

Į šį chorą įsijungė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kurios vadovė bėdoja, kad Lietuvos „po didelių socialinių sukrėtimų lauks skurdo ir emocinės būsenos problemos“. TV ekranuose ypač dažnas finansų ekspertas N. Mačiulis, tapęs kone psichoanalitiku, virkauja, kad, nesušvelninus karantino reikalavimų, šalyje padaugės savižudybių ir kitų problemų…

Dažnai klausiame: kas už viso to stovi? Akivaizdu, kad stambusis verslas daro neregėtą spaudimą valdžios institucijoms, kad šios, dar nepasiekus pandemijos piko, imtų vilioti į kavines potencialius užkrato nešiotojus kavutės išgerti, pabendrauti, leisti į tavo veidą alsuojančiai kirpėjai šukuoti garbanas ar skusti per mėnesį užžėlusią barzdą, plikomis rankomis kiosko pardavėjai vynioti prekes ir skaičiuoti grynuosius…

Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.

Gal aš taip sutirštinu spalvas, tačiau įsivaizduoju vėl pilnėjančias gatves, eilutes prie parduotuvių, be kaukių geriantį energetinius gėrimus jaunimą, vieną kitą senolį, linguojantį be kokių nors apsaugos priemonių. Kas kontroliuos mažųjų įmonių savininkus? Kokia jų atsakomybė už galimą viruso platinimą? Kas atsakys, jeigu po kokių dviejų savaičių tas iš namų išviliotas žmogelis atsidurs reanimacijoje su kvėpavimo aparatūra ant veido?

Šie klausimai retoriniai. Vyriausybė, atlaisvindama karantino verslus, užsikrauna sau didelę atsakomybės naštą ir nepaiso rimtų patyrusios epidemiologės D. Razmuvienės perspėjimų, nors ir šie specialistai jau pučia į vieną dūdą su S. Skverneliu ir A. Veryga.

Suprantu, kad verslas visose valstybėse daro didžiulę įtaką politikų sprendimams. Įsivaizduoju tokį scenarijų: įtakingas verslo veikėjas skambina valdančiosios daugumos atstovui ir netiesiogiai reikalauja atšaukti karantiną, atsargiai primindamas, kad spalį numatyti Seimo rinkimai. Nėra tokios rinkiminės jėgos ar partijos, kuri be stambiųjų verslo ryklių dotacijų pasiektų ženklesnių rezultatų kovoje už kuo aukštesnį valdžios postą.

Juk praėjusį ketvirtadienį paskelbta Seimo rinkimų politinės kampanijos pradžia. Beje, balandžio 14-ąją sukako 100 metų, kai Nepriklausomos Lietuvos žmonės rinko Steigiamąjį Seimą…

Tad jeigu sakytume, kad šią infekcinę „koronę“ kažkas mums atsiuntė už mūsų išglebimą ir konformizmą, tai logiška tvirtinti, jog visuomenės amorfiją skatina ir socialinį imunitetą silpnina pati valdžia, stumdama žmones į dar didesnę riziką.

2020.04.15; 14:40

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvą ir pasaulį užgriuvo koronaviruso pandemija, iš paskos seka ekonominė krizė. Šiandien svarbiausia išgelbėti gyvybes, bet ligos pasitrauks ir aktualiausiu klausimu taps ekonomika. Jau nebeliko naivuolių, kad „esame geriausiai pasirengę krizei“ ir problemos baigsis sulig paskutiniu išgijusiu. Ekonomistai prognozuoja, kad ūkio smukimas atskiroms šalims sieks 5–10 ar net 20 proc.

Mes turime patirtį, kaip spręsti tokią didelę krizę ir galim gana tiksliai prognozuoti pasekmes, todėl turime jau ruošti namų darbus, ką daryti, kad sustiprintume valstybę. Praeityje išmoktos pamokos vėl turėtų būti prisimintos.

1. Investicijų pritraukimas ir inovacijomis grįstos ekonomikos skatinimas. Pasibaigus pandemijai, vartojimas bus nusilpęs, todėl tarp verslo įmonių sustiprės konkurencija. Esminė prekių ir paslaugų patrauklumo dedamoji bus kaina. Vakarų šalyse darbuotojų profsąjungos nėra lanksčios, o gyventojai nenusiteikę mažinti komforto, todėl tikėtina, kad Europos ir Amerikos vyriausybės stiprins reguliavimą, kontrolę ir reikalaus iš verslininkų daugiau įsipareigojimų.

Statybos Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva su atvira ekonomika turi ribotus svertus verslui, nes įmonės labai greit grasina išsikraustyti į Lenkiją, Estiją ar Nyderlandus, tačiau tuo pačiu esame patraukli šalis gamybos ir paslaugų įmonėms, kurios nori perkelti savo operacijų padalinius. Mažesnės sąnaudos, lanksti aplinka ir išsilavinę darbuotojai. Lietuva turi sustiprinti investicijų pritraukimą ir esamų skatinimą. Juk būtent 2010 m. Lietuvą atrado „Western Union” ir kiti paslaugų teikėjai.

2. Informatikos plėtra. Dar 2009 m. buvo parengta strategija, kad Lietuva turėtų labiau skatinti informatikos specialistų parengimą ir šio sektoriaus plėtrą. Ekspertai mano, kad pandemija bus lūžio momentas, kai el. veikla smarkiai šaus į viršų. Karantino sąlygomis įmonės išbandys nuotolinį darbą, el. prekybą, el. valdymą ir daug kitų metodų, o tada jau dalis dabar išbandytų veiklos būdų taps ne eksperimentine, bet nuolatine veikla.

Kompiuteris. Slaptai.lt nuotr.

Daug el. paslaugų smarkiai išsiplės, ar net atsiras visai naujų sektorių. Lietuva galėtų dar labiau valstybės tikslingomis priemonėmis stiprinti informatikos sektorių, švietimą, investicijas ir inovacijas. Jeigu būsime stiprūs šioje srityje, tai garantuos konkurencingumą ateityje ir tvarų ilgalaikį šalies augimą.

3. Talentų grąžinimas į Lietuvą. 2009 m. mūsų šalis buvo atsidūrusi nepavydėtinoje konkurencinėje kovoje. Kai Vakarų šalių ekonomika smuko po porą procentų, Lietuva griuvo -15. Daug profesionalų tada išvyko iš Lietuvos, skųsdamiesi mažais atlyginimais, darbo trūkumu ir neaiškia perspektyva. Šįkart Lietuva pasiruošusi daug geriau, turime rezervų, yra įvestas euras, galime pigiai skolintis, o svarbiausia, turim patirtį valdant krizę.

Visai tikėtina, kad Lietuva gali greičiau išlipti iš krizės ir vėl grįžti į augimą, o Vakarų Europoje šis procesas gali užtrukti. Turime galimybę pabandyti susigrąžinti talentus, kuriems Lietuva jau turėtų ką pasiūlyti. Na, kad ir iš Italijos ar Ispanijos? Talentai yra valstybės augimo garvežiai, jų sukuriama pridėtinė vertė ir lyderystė yra lemiamai svarbi statant stiprią valstybę.

Pervesti pinigus – labai paprasta. Slaptai.lt nuotr.

4. Struktūrinės reformos. Seniai apkalbėta tiesa, kad sistemines reformas vykdyti tinkamiausias laikas yra ekonomikos nuosmukis, nes tada trūksta pinigų ir reikia kažkaip suktis.. Kai ūkis auga, tai reformos yra tiesiog atidedamos padidinant finansavimą. Tai ypač pasakytina apie švietimą ir sveikatos apsaugą. Sveikatos sistemos silpnosios vietos jau ima ryškėti, ir tai ne gydytojų kompetencija, bet biurokratizmas, prastas administravimas ir sistemiškumo stoka. Pandemija gali pakeisti požiūrį į ligoninių uždarymą, bet akivaizdu, kad gydymo dėmesio centre turi atsirasti gydytojas ir pacientas, o ne biurokratų kabinetuose sugalvoti „algoritmai“.

5. Pamatuotas valstybės lėšų valdymas. Jau šiemet, kaip tikriausiai ir kitąmet, valstybės biudžeto įplaukos smarkiai sumažės, vėl išaugs šešėlis, o poreikiai remti nukentėjusiuosius kaip tik padidės. Labai aiškiai pasimatys, keik kainuoja išlaikyti naujus baseinus mažuose miesteliuose, vandens ir kanalizacijos besaikę plėtrą ir kitą turtą, kuris buvo sukurtas ES pinigais, bet nebuvo galvojama kaip reiks visa tai išlaikyti.

Dar didesnį iššūkį patirs socialinė sistema, kai žmonės norės išnaudoti bet kokią galimybę gauti valstybės paramą. Ar tikrai per 2012–2019 m. kurta dosni socialinių paskatų sistema yra ilgalaikė ir tvari? Nesinori prisiminti 2009 m. biudžeto „karpymų“, bet mokesčių ir išmokų sistema turi būti subalansuota. Ekonominis nuosmukis yra gera proga identifikuoti silpniausius ir stipriausius sektorius ir koreguoti mokesčių sistemą, kad iniciatyva būtų išlaisvinta, neargumentuotos lengvatos uždarytos, o socialinę pagalbą gautų būtent tie, kuriems jos labiausiai reikia.

2020.03.29; 15:00

Gulnara Karimova. Гульнара Каримова
Фото: vk.com / googooshafanclub / Globallookpress.com

Vyresnioji velionio Uzbekistano lyderio dukra (…) buvo nuteista 13 metų kalėti po kelerius metus trukusio namų arešto. Gulnara Karimova, anksčiau žinoma kaip įtakingiausia moteris Uzbekistane, buvo laikoma potencialia tėvo įpėdine, kol ji nepateko į nemalonę.

„Ji buvo išsiųstas į namų areštą 2014 m., – praneša „The Telegraph„. Jos ateitis pradėjo atrodyti dar niūresnė po to, kai 2016 m. mirė jos tėvas Islamas Karimovas, Uzbekistanui vadovavęs ketvirtį amžiaus be pertraukų (jis buvo vienintelis Uzbekistano prezidentas po Sovietų Sąjungos griūties).“

„Trečiadienį Uzbekistano Aukščiausiasis teismas pripažino 47 metų moterį ir kelis jos bendrininkus kaltais dėl nusikalstamos grupuotės, susijusios su turto prievartavimu, grobstymu, pinigų plovimu ir kitais nepatikslintais nusikaltimais, organizavimo“, – rašo laikraštis, pridurdamas. kad Karimova, kuri praeityje buvo Uzbekistano ambasadorė JT ir Ispanijoje, „nuteista 13 metų ir 4 mėnesius kalėjimo“.

„(…) Vos prieš kelerius metus Karimova, to meto vieno autoritariškiausių pasaulio valdovų vyresnioji dukra, buvo pagarsėjusi dėl savo prabangaus gyvenimo būdo ir bendravimo su Vakarų įžymybėmis. Harvarde išsilavinusi moteris netgi padarė pop karjerą pavadinimu Googoosha, bet su ja susidūrusiems verslininkams Karimova buvo tarsi chuliganė, kuri savo vardu pasinaudojo norėdama kontroliuoti bet kokį jai patinkantį verslą – nuo parduotuvės ar restorano iki didelės užsienio mobiliojo ryšio bendrovės filialo – teigė šaltinis.

„Wikileaks“ paskelbtuose JAV diplomatiniuose siuntimuose ji buvo vadinama „plėšikų baronu“ ir „labiausiai nekenčiamu žmogumi šalyje“.

Informacijos šaltinis – „The Telegraph“

2020.03.20; 00:30

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuvos politika susiduria su lyderystės problema. Komentuodama šią tezę LRT laidoje „Savaitė“ buvusi šalies vadovė tvirtina reginti politikus, bijančius prisiimti atsakomybę už vykstančius procesus valstybėje.
 
„Aš matau politikus, kurie nemoka arba bijo, arba nenori prisiimti atsakomybės, nes paskui reikės atsakyti, ar pasisekė, ar ne, bet tai reiškia, kad lyderystė yra prarandama“, – teigė D. Grybauskaitė.
 
Pasak jos, būtent gebėjimas prisiimti atsakomybę ir yra svarbiausias lyderio bruožas.
 
„Lyderiu tampama ne dėl to, kad esi labai protingas, tame tarpe reikia ir žinių, be abejo, ir gebėjimo sprendimus priimti, bet, svarbiausia, gebėjimo prisiimti atsakomybę. Už viską – už tai, kas priklauso ir kartais, kas nepriklauso, jeigu lyderis arba vadovas pradeda atidavinėti, atstūminėti atsakomybę kitam ir tik pirštu rodo, kad tu turi padaryti, anas – jis nėra lyderis, jis niekada nebus lyderis“, – aiškino D. Grybauskaitė.
 
 „Lyderystę sieju tik su atsakomybės prisiėmimu ant savo pečių. Jeigu atsakomybė yra nustumiama ar išdalinama, tai atiduodama ir lyderystė“, – pridūrė ji.
 
XXX
 
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad buvusiam šalies vadovui nederėtų žvalgytis į žemesnes pareigas nei valstybės vadovo postas. D. Grybauskaitė tikina, kad dėl tokios laikysenos ji yra atmetusi jau ne vieną pasiūlymą. Ateityje, tikina prezidentė, nesutiktų eiti ir Vyriausybės vadovės pareigų.
  
Dalia Grybauskaitė Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Aš manyčiau, kad prezidentui to daryti nereikėtų. Po dviejų kadencijų reikia išlaikyti vis tik tą orumo kartelę. Tam ir buvo, kaip ir visame pasaulyje, numatyta renta, kad prezidentas nelakstytų ir negalvotų, kad jam užtektų duonai, ir negalvotų, kad būtinai reikia kažkur bėgti už pinigus ir kažkur įsidarbinti“, – LRT laidoje „Savaitė“ teigė D. Grybauskaitė.
 
Kadenciją baigusi šalies vadovė pripažino, kad dėl siekio išsaugoti prezidento pozicijos orumą ji jau spėjo atmesti ne vieną pasiūlymą.
 
„Tai manyčiau, kad tas vis tiktai pozicijos orumo išsaugojimas turi išlikti. Ir aš mėginu tą daryti, todėl turėjau aš įvairių pasiūlymų ir į valdybas, ir dar kai kur, aš atsisakinėjau, komercinėje veikloje nedalyvauju. Aš noriu išlaikyti tą pozicijos orumą, vis tik buvau Lietuvos prezidentė, čia ne apie mane eina kalba, o apie Lietuvos prezidentą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pripažindama, kad nesutiktų eiti ir premjerės pareigų.
 
XXX
 
Dalia Grybauskaitė mano, kad nors politinės kultūros lygis Lietuvoje kyla, vis dar yra momentų, dėl kurių ją apima gėda. LRT laidoje „Savaitė“ buvusi šalies vadovė paklausta, kaip vertina politinės kultūros pokyčius valstybėje, teigė negalėjusi įsivaizduoti, kad „nomenklatūrinės medžioklės“ vis dar egzistuoja.
 
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Truputį (apima gėda – ELTA). Pasižiūrėkime į tą nomenklatūrinę medžioklę. Aš jau tikrai net negalėjau įsivaizduoti, kad dar, kaip ir anksčiau, verslas nori per tokius neskaidrius santykius daryti verslą, kaip ir anksčiau, kai kurie mūsų oligarchai darė verslą ne su verslu, ne patį verslą, o kažkokius sandorius su valstybe“, – teigė prezidentė.
 
Jos teigimu, skandalas, kilęs po to, kai „valstiečiui” Jonui Slapšinskui sumedžiojus stumbrę paaiškėjo, kad tąkart medžioklėje kartu su juo dalyvavo žinomi verslininkai ir politikai, yra susijęs ir su kartų klausimu.
 
„Aš esu įsitikinusi, kad tai yra ir kartų klausimas, ir tai tikrai dings. Bet matome, kaip dar kabinamasi už tos sistemos ir tų likučių iš tikrųjų yra, bet kartos keičiasi ir, ačiū Dievui, ir politikoje keičiasi, ir versle keičiasi kartos, ir tai labai, labai sveika“, – teigė buvusi šalies vadovė.
 
Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas LRT.lt, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika portalui praėjusią savaitę tvirtino apsisprendęs, kad nuo spalio visi profesionaliosios medžioklės plotuose medžiojantys asmenys bus viešinami, jeigu to reikalaus žurnalistai, taip siekiant skaidrumo.
 
XXX
 
Dalia Grybauskaitė džiaugiasi, kad Lietuva per 30 nepriklausomybės metų sugebėjo užsitikrinti savo saugumą bei energetinę nepriklausomybę. Visgi, pasak buvusios šalies vadovės, vis dar liko neišspręstos švietimo, sveikatos ir socialinės atskirties problemos.
 
„Mes susitvarkėme su savo laisve, ją sustiprinome, sutvirtinome. Susitvarkėme su savo saugumu, sutvarkėme energetinę nepriklausomybę, praktiškai nuo vienintelio tiekėjo ir nuo monopolisto“, – LRT laidoje „Savaitė“ kalbėjo D. Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Visgi, pasak kadenciją baigusios prezidentės, vis dar liko nesutvarkytos fundamentalios sritys, nuo kurių priklauso šalies ateitis.
 
„Liko tie dalykai, (…) nuo kurių priklauso ir šalies ateitis. Tai švietimas, sveikata ir, deja, visos tos drastiškesnės priemonės sprendžiant ir mėginant gelbėtis nuo krizių kūrė ir toliau didino socialinę atskirtį“, – patikino buvusi šalies vadovė.
 
Anot D. Grybauskaitės, Lietuvoje vis dar neatlikta švietimo reforma, o ir sveikatos sistema susiduria su iššūkiais.
 
„Švietimo reformos nesugebame padaryti ir ypač jos kokybės padidinti – švietimo sistemos. Na, ir sveikatos sistema jau pradeda susidurti su iššūkiais “, – akcentavo kadenciją baigusi prezidentė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.02; 00:30
 

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Pratęsiant ankstesniojo straispnio mintis, reikėtų pridurti, kad be Skaidraus verslo registro Lietuvoje būtina įkurti Nacionalinę skaitmenizuotą legalaus darbo apskaitos sistemą, kuri apimtų:

  • darbuotojo legalumo atvykstant į darbovietę (darbo leidimo) patvirtinimą;
  • darbuotojo visą darbo laiko apskaitą;
  • darbuotojo būtinas ir turimas kompetencijas, fiksuojant jų pasikeitimus;
  • darbuotojo galimybę dirbti ir naudotis tam tikrais instrumentais ir įrengimais;
  • įrengimų bei instrumentų darbo laiko (panaudojimo) apskaitą.

Sąlyginai šią sistemą būtų galima pavadinti ID20LT, ji būtų privaloma visose verslo ir kitose įvairių nuosavybės formų įmonėse/organizacijose.

Lietuvoje būtų sukurta ID20LT sistema su nacionaline duomenų baze, kuri savo ruožtu sąveikautų su įmonių bazėmis, o ateityje – ir su kitų valstybių bei tarpnacionalinėmis ES sistemomis. Turi būt susitarta, kas bus ir kaip vyks:

  1. Nacionalinis ID20LT skaitmenizuotos sistemos (duomenų bazės) valdytojas.
  2. ID20LT duomenų kaupimo ir apdorojimo sistemos operatorius.
  3. Nuolatiniai duomenų mainai tarp ID20LT ir kitų vartotojų – tokių, kaip SODRA, VMI ir kitos institucijos.
  4. Individualių kortelių ar mobiliųjų programėlių užsakovai – įmonės/organizacijos.
  5.  Individualių kortelių duomenų nuskaitytojai, t.y. konkrečios darbovietės, statybų aikštelės ir pan.
  6. Duomenų kaupimas ir jų judėjimas.
  7. Individualių kortelių savo dirbantiesiems užsakovai/įmonėspateikiančio konkrečius prašymus.

Vystant šį projektą, taip pat būtų numatytos galimybės papildomoms funkcijoms:

  • darbuotojų atlyginimo skaitmenizuotai apskaitai;
  • ID206 elektroninė kortelė ar/ir mobiliojo telefono programėlė galėtų tarnauti mokėjimo, atsiskaitymo priemone – pradžioje uždaroje sistemoje, o ateityje ir atviroje;
  • ateityje būtų galimybė papildomas funkcijas plėsti pagal poreikį ir IT galimybių augimą.

ID20LT kortelės/ mobiliosios programėlės turinys:

  1. Darbuotojo vardas, pavardė, asmens kodas.
  2. Darbovietės pavadinimas, pareigos.
  3. Darbo sutarties forma – pastovi, terminuota ar kita.
  4. Kortelės galiojimo terminas ir pan.
  5. Darbuotojo kompetencijos: turimos pastovios, kintančios, kurias reikia atnaujinti.
  6. Leidimai pagal būtinybę pakliūti į atitinkamas darbo ar logistikos zonas.
  7. Galimybė dirbti su atitinkamais įrengimais arba naudotis atitinkamais įrankiais.

ID20LT išduodanti organizacija atsakinga:

  1. Už kokybišką kortelės pagaminimą ir į ją įvestų duomenų tikslumą.
  2. Už ID20 LT nuskaitymo įrenginių tiekėją, užtikrinantį jų patikimumą ir įrengimą reikiamose darbo vietose.
  3. Už davinių surinkimą skaitmenizuotu būdu:
  4. a) iš kortelių išdavėjų;
  5. b) iš nuskaitymo įrenginių panaudojus korteles.

Nacionalinis ID20LT duomenų valdytojas:

  1. Sukurs visą bazinę skaitmenizuotą platformą, kad ji galėtų veikti su:
  2. a) kitomis sistemomis tiek įmonių, tiek valstybės;
  3. b) suteiks licenziją gaminti ir išduoti korteles tuo užsiimančiomis įmonėms;
  4. c) rinks duomenis į duomenų banką ir pagal poreikius juos panaudos;
  5. d) vykdys šios sistemos naudingumo ir efektyvumo pastovų monitoringą ir užtikrins nenutrūkstamą jos grandžių sąveiką.

Nacionalinės ID20LT sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas taps organiška ir esmine sudėtine Skaidrumo sistemos dalimi. Problema, kad, ją įgyvendinant, reikia LR Seimo įstatymo!

Lietuvos statyba – sunkus darbas. Slaptai.lt nuotr.

Eksponentiškai besivystančios aukštosios technologijos suteikia mums iki šiol neregėtas galimybes pereiti prie skaidrių santykių įvairiose gyvenimo srityse. Tačiau jos ne tik suteikia mums tokius instrumentus – jau pats jų taikymas ir raida savaime jau reikalauja skaidrumo, kad tai būtų naudojama gausinti gėrį, o ne blogį.

Iš atliktos šešėlinės ekonomikos analizės, jos metodologinio pagrindimo mokslininkų darbuose ir praktinių veiksmų ją užkardant galima drąsiai daryti išvadą, kad be plataus visuomenės įsitraukimo su šia problema nesusidoroti. Realybė yra tokia, kad visuomenė labai silpnai informuota apie šešėlinės ekonomikos mastus, jos suaugimą su korupcija ir daromą didžiulę tiek ekonominę, tiek moralinę žalą visam sociumui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

Dar blogiau, kad susiformavusi klaidinga nuomonė, jog tuo užsiima ir tai toleruoja visi verslininkai ir politikai. Užsienio mokslininkų darbai ir atliktos užsieniečių bei mūsų visuomenės nuomonės apklausos atskleidė visiškai iškreiptą atskirų socialinių grupių sampratą apie šešėlinės ekonomikos daromą žalą. Tačiau, kita vertus, iš tų davinių gimė supratimas, kad laikmetis jau reikalauja ne vien tik kalbėti apie „šešėlį“, jį koneveikti ar su juo nesėkmingai kovoti. Mes supratome, jog reikia visiškai pakeisti mąstymą, t.y. atsisukti į pozityvą, atsisakant negatyvo. Juk negatyvas jau pats savaime mus verčia būti piktais, niūriais, o pozityvas suteikia emocinį pradą naujovėms, gerosioms permainoms. O tokios permainos galimos, bet tam reikia ryžtis.

Gal ne visi žino, kad ir mūsų šalies vyriausybėje yra įsteigta komisija kovai su šešėline ekonomika. Atrodytų, kas jau kas, o ji tai jau tikrai turėtų būti suinteresuota Skaidrumo sistemos sukūrimu ir jos įgyvendinimuvisose valstybės veiklos srityse, tačiau padėtis tokia, kad ir ši komisija apie siūlomą Sistemą nieko nenori girdėti. Tokį požiūrį tikrai nelengva suprasti. Juk tik visiškas skaidrumas mus gali išgelbėti nuo baisios neteisybės, kurią gimdo korupcija politikoje, versle, teisėsaugoje ir visame mūsų neteisingame gyvenime. Juk būtent per tai 10 proc. Lietuvos piliečių čia gyvena kaip rojuje, o likę nuolat balansuoja ties skurdo ir skolų, kurių niekada nepadengs, bedugne.

Esminė problema, su kuria sunku susidoroti – tai visų lygių valdžių abejingumas, o gal ir nenoras, kad būtų pradėta įgyvendinti Skaidrumo sistema. Jau esu rašęs, kad siūliau ją dar šios kadencijos pradžioje LR Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui. Jis patapšnojo per petį, kad tai šaunu, bet toliau nepajudino nė piršto. O juk norint, kad tai veiktų, vien verslo norų neužtenka – būtina priimti įstatymą. Štai čia ratas ir užsidaro.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Šiuose straipsniuose visų pirma nagrinėju skaidrumą versle, tačiau, jei norime, kad būtų sukurta skaidri valstybė, ši sistema, tegul ir etapais, turi būti įgyvendinta valstybės mastu. Tam siūliau kurti darbo grupę vyriausybėje ir, pasinaudojant mano Skaidrumo sistemos koncepcija, paruošti Skaidrumo sistemos kodeksą. Tai siūliau asmeniškai premjerui Sauliui Skverneliui, net kelis kartus šį, nesigėdinu pasakyti, mokslinio lygio idėją/sumanymą, pristačiau jo patarėjų korpusui. Tačiau, deja, tenka konstantuoti, kad nei premjerui asmeniškai, nei kam nors kitam to nereikia. Teisybės dėlei pridursiu, kad mano iniciatyvą palaiko tik Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas ir LSDDP frakcija Seime. Tačiau jų vienų palaikymo nepakanka.

Yra dar viena viltis – LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis, kiek suprantu, pasisako už naujoves, nori keisti padėtį valstybėje – gal tai jis ir galėtų „prastumti“ Skaidrumo sistemos koncepciją per išsikerojusį abejingumo ir korupcijos liūną? Ir taip padėtų mums visiems pereiti nuo lozungų prie konkrečių darbų? Rašau tai su klaustuku, nes kol kas Prezidentas atrodo sunkiai pasiekiamas.

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tam taip pat labai padėtų pozityvus pažangių ir aktyvių piliečių palaikymas ir jų įsitraukimas ją populiarinant ir jai pritariant. Žmonės turi pradėti suprasti, kad būtent skaidrumas būtų tas universalus priešnuodis korupcijai, šešėliniai ekonomikai, skandalų kultūrai ir baisios neteisybės liūnui į kurį toliau grimsta mūsų Tėvynė Lietuva.

Teksto autorius – daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Verslo ir politikos ekspertas

2020.02.27; 17:00

Šalies gyventojai nėra linkę įdarbinti savo pinigų – 53 proc. jų laiko pinigus einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
 
Apklausos duomenimis, indėliuose santaupas laiko 28 proc. gyventojų.
 
„Einamojoje sąskaitoje dažniau santaupas laiko aukščiausio išsimokslinimo atstovai, (…) indėliuose – vyresnio amžiaus atstovai. Dažniau savo pajamas nurodė investavę vyrai“, – žurnalistams pirmadienį sakė  „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui.
 
Jos teigimu, gyventojai neturi vieningos nuomonės dėl galimo infliacijos poveikio.
 
„Realiai 37 proc. apklaustųjų įvertinimas yra artimas faktinei infliacijos įtakai. 2 iš 3 lietuvių nelabai įsivaizduoja infliacijos įtakos ir negali įvertinti“, – sakė D. Kolmatsui.
 
Apklausos duomenys rodo, kad 19 proc. apklaustųjų manė, kad per 10 metų, esant įprastoms ekonomikos sąlygoms, pinigai gali nuvertėti daugiau kaip 20 proc., 18 proc. apklaustųjų manė, kad jie gali nuvertėti 15–20 proc., 16 proc. respondentų nežinojo arba negalėjo įvertinti.
 
Bendrovė, remdamasi Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, nurodo, kad likvidus finansinis turtas nuo 2004 iki 2019 metų trečiojo ketvirčio padidėjo 5,7 karto ir siekė 23,3 mlrd. eurų. 2019 metų trečiąjį ketvirtį didžiausią dalį – 72 proc. šiame turte sudarė indėliuose ir grynaisiais pinigais gyventojų laikomos lėšos: jos siekė 16,7 mlrd. eurų ir nuo 2004 metų išaugo 4,9 karto (2004 metaus buvo 3,4 mlrd. eurų ir siekė 84,6 proc. viso šio turto).
 
„Vis dar didelę dalį sudaro turtas, kuris negeneruoja nei pajamų, nei yra apsaugotas nuo infliacijos. Kita džiugesnė naujiena – to turto, kuris gali uždirbti pajamas, išsaugoti vertę, dalis padidėjo, palyginti su tuo, kas buvo prieš keliolika metų“, – žurnalistams pirmadienį sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
 
Bendrovės teigimu, Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai iš esmės skiriasi nuo Europos. 2017 metų Europos fondų ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36 proc. Europos (ES šalių, nevertinant Baltijos šalių) namų ūkių finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir indėliuose, o Lietuvoje – dvigubai daugiau, 72 proc. Apie 10 proc. gyventojų lėšų Europoje buvo investuota į investicinius fondus, o Lietuvoje – apie 3 proc.
 
Draudimo priemonėse ir pensijų fonduose europiečiai laikė beveik 46 proc. finansinio turto, Lietuvoje 2017 metų pabaigoje pensijų fonduose buvo 15 proc. gyventojų finansinio turto, o 4 proc. – gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 11:35

matulevicius_mitinguoja
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.

Didysis mastytojas Moemas Samersetas nuostabiai įvertino išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą kaip didelį gėrį labdaros ar paramos dalybas… Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“

Sutinkame Atkurtos valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Net nežinant švenčių programos galima atspėti, kad valdiškose kalbose, valdiški žmones postringaus, kokia graži Lietuva ir kaip gera joje gyventi. Jie bus teisūs. Taip, Lietuva unikliai gražus kraštas, ir jei klimato kaita jo nepagadins, turintis visus žmogui tinkančius privalumus čia ramiai gyventi. Tik tai ne valdžios, o Kūrėjo nuopelnas. O dėl gyvenimo, jau ne kartą sakiau, kad, čia Rojus žemėje ne daugiau 10% šios šalies gyventojų.

Tačiau prieš akis iškyla du baisūs skaičiai: virš 1 000 000 emigravusių ir iš likusių apie 600 000 gyvenančių ant skurdo ribos. Praktiškai kas 5 tautietis. Suprantama, šventinėse kalbose apie tai nekalbės. Negi tepsi šventę „paprastų žmogelių” purvinais vargais. O be to, turtuoliai ir juos aptarnaujantys, o tokių nemaža armija susidaro, rėž be jokios gėdos. Jei blogai gyveni – pats kaltas. Arba kitas gelžbetoninis argumentas – jūs tik mokate atimti ir padalinti. Mes taip sunkiai dirbome, kad net nepastebėjome, kaip tapome milijardieriais.

Mane gali koneveikti kai kurie mano kolegos, su kuriais kūrėme Lietuvos pramonininkų konfederaciją, kad užsistoju tinginius, norinčius gyventi iš pašalpų. Atmetu bet kokias spekuliacijas. Visų pirma, šią organizaciją, kurios idėją pagimdžiau pats asmeniškai, kūrėme dar sovietiniais laikais nuo 1987 m. o įteisinome 1989 m. Ji gan aktyviai prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo ir naujos ekonomikos pagrindų klojimo demontuojant sovietinę administracinę – komandinę ekonominę sistemą. Peržiūrėdamas savo tuometinius pasisakymus ir straipsnius, kurių buvo apstu, nes buvau jaunas mokslų daktaras ir šios organizacijos vadovas, neturiu pagrindo raudonuoti, arba teisintis. Taip, pasisakiau ir dabar pasisakau už privačią iniciatyvą ir prieš nereikalingą biurokratinę naštą.

Gal tik dėl vieno apmaudu, mes naiviai tikėjome Vakarais. Deja, jie labia greitai atsiskleidė, kad jie čia matę tik galimybę greitai pralobti. Ir tuo pasinaudojo, kol mes žioplinėjome. Tačiau nemaža mūsų dalis, kaip ir „Sajūdžio” žmonės, o dauguma buvome ir ten, ir ten, net nesapnavome, kad nauja atkurta valstybė bus tik turtuoliams, o teisingiau – tik gobšuoliams ir prisitaikėliams. Mes ne tik įsivaizdavome, bet dauguma iš mūsų aktyviai to ir siekė bei siekia, kad nauja valstybė būtų teisingesnė, gerbtų bet kokio socialinio sluoksnio žmogų su sąlyga, jeigu jis darbštus ir padoriai elgesi, o nesitengia pralobti ar gyventi kitų sąskaita.

stop_skurdinimui
Skurdui – stop. Slaptai.lt nuotr.

Deja, gyvenime atsitiko viskas atvirkčiai. Išmintingi ir dori, o tai dažniausiai ir kuklūs, buvo nustumti. Į jų vietą tiek versle, tiek į valstybės valdymą prasibrovė gruobuonys su gan vidutinias gabumais. Nors teisybės dėlei reikia pripažinti, jie buvo gabūs tam tikrose srityse. Gabūs bet kokia kaina, bet kokiomis priemonėmis, dažnai net kriminalinėmis, lobti kitų sąskaita. Aplink juos netruko susiformuoti ne tokių gabių, bet mėgstančių gerai gyventi patarnautojų armija. Būtent jie patys arba pirmųjų padedami ir prasibrovė į valstybinės valdžios reikalų tvarkymą. Patvarkė taip, kad gobšuoliai taip suįžulėjo, kad dalį net reikėjo stabdyti pasinaudojant valstybės jėgos struktūras, kitaip galėjo įsižiebti pilietinis karas, ne politiniu, o turto dalybų pagrindu.

Per šį brutalų buvusio bendro valstybinio turto išvogimą, o dalies sunaikinimą, valdžios iškilmingai vadinamo privatizavimu, o liaudies taikliai „prichvatizavimu”, buvo sukurta pirmoji prielaida dabartiniam skurdui ir masinei emigracijai. Brutaliai naikinant pramonės įmones ir griaunant infrastuktūrą bei sukeliant chaosą kaime su neapgalvotu diktatorišku kolūkių panaikinimu per vieną dieną, vietoj jų nieko neįkuriant, buvo dirbtinai sukeltas masinis nedarbas. Taip vadinama šoko terapija, kuria naivuoliai iš valdžios labia gyrėsi, leido valstybės ekonomikoje ne tik įsišaknyti kriminalui, bet ir sukurti masinį nedarbą. Tai buvo antras Lietuvos žmonių nuskurdinimo faktorius.

Suprantama prie to prisidėjo ir žmonių indėlių dirbtinis nuvertinimas, ką įtakojo per naktį paleistos kainos bei „dekretinių pinigų” įvedimas. Realiai popirėlių, tautos taikliai pramintų „vagnorkėmis”, pagal tuomečio premjero, G.Vagnoriaus pavardę. Prie to dar nevykęs čekinis privatizavimas ir kiti faktoriai. Išvada labai akyvaizdi – dabartinio didelės dalies žmonių skurdo ir milžiniškos emigracijos priežastys slypi nusikalstamoje, nemokšikoje privatizacijoje ir dirbtinio nedarbo sukėlime bei žmonių santaupų nuvertinime.

Masinio nedarbo pasėkoje susidarė galimybė susikurti naujai dirbančiųjų išnaudojimo formai, masinio mažų atlyginimo mokėjimo bumui, kuris tęsiasi per visą 30-metį. Ką bekalbėtų pseudo instituto, pseudo laisvos rinkos apologetai iš taip vadinamo Laisvos rinkos instituto, beje, remiamo turtuolių ir „pinigų žiniasklaidos”, jie begėdiškai jums meluoja, kad darbo užmokestį teisingai nustato rinka. Teisybė slypi tame, kad rinka moka daug maž realų atlyginimą tik tuo atveju jei nėra bedarbystės. Deja, per visus šiuos 30 metų, šalyje beveik visada buvo  gana didelė bedarbystė. Darbsčių, bet ne apsukrių, o padorių žmonių dalią dar pablogino ne tik ribotas darbo vietų skaičius, bet ir beveik 15-17 m.m. (iš 30 metų) atimta galimybė legaliai emigruoti į užsienį.

Suprantama, jei tokia galimybė būtų buvusi, emigracijos mastas būtų dar didesnis. Žmones bėgo į užsienį ne laimės ieškoti, o prispausti vargo ir negalėdami net savo vaikų normaliai pamaitinti. Prie nedarbo problemų prisidėjo ir minimalaus atlyginimų užšaldymas, trukęs virš  dešimtmečio. Paradoksas, kad šio amoralaus veiksmo vykdytojos buvo tautos  mylimos tuometė finansų ministrė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir socialinio aprūpinimo ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Taip pat ilgus metus buvo nedidinamos senatvės pensijos. O žmonėms, kurių pagrindinis darbo stažas buvo uždirbtas sovietmečiu, per pinigų keitimus ir suktas metodikas, pensijos išvis tapo ubagiškos.

Pensininkų vargai Lietuvoje. Slaptai.lt nuotr.

Taip, kad dar vienas dabartinio skurdo faktorius yra nuskalstamai sumažintos ar nusavintos dabartinių pensininkų pensijos. Ir tai vyko tada, kai šalyje kaip ant mielių augo milijonieriai ir net milijardieriai, kas noramaliose šalyse įvykdavo per kelias kartas, Lietuvoje per kelis metus.

Neteisūs tie verslininkai bei neoliberalai, kurie aiškina, kad Lietuvoje mokesčiai per dideli, o valdžia tik nori atimti ir padalinti tinginiams. Ponai, mandagiai pasakysiu – jūs sakote ne tiesą.

Ne mokesčiai per dideli, bet neteisinga mūsų mokesčių sistema. O valdžios visos be išimties kaltos, kad tos sitemos nesutvarko bei dažnai paskubomis tam nepasiruošę įveda vieną ar kitą neapmastytą mokestinį pakeitimą, kurio nauda būna dažniausia abejotina.

Be to, niekas Lietuvoje nekalba, kad pats neteisingiausias mokestis yra PVM. Jį moka vienodai turtuolis ir vargšas, nes jis surenkamas perkant prekes ir paslaugas. Pavyzdžiui, jei pensininkas gauna 350€ pensiją, jis realiai susimoka 73,5€ PVM, taip jo reali pensija tampa tik 276,5€. O PVM sudaro net 2/3 Lietuvos biudžeto. Įdomi detalė – šį mokestį kažkada įvedė Prancūzijos socialistų vyriausybė, o Lietuvoje jį išaugino iki 21% TS-LKD (konservatoriai) naktinės reformos metu.

Kad mūsų politinė sistema ir politikai aptarnauja turtuolius, akyvaizdžiai įrodo ir skirtumo nebuvimas tarp didžiųjų verslų ir mažųjų šalies verslininkų. Praktiškai ar milijonines apyvartas turintis verslas, ar nedidelis šeimos verslas moka tuos pačius mokesčius. Tai kas padaryta dabar dėl mažųjų – vėl gi daugiau imitacija, o ne naudinga realybė. Visos mokestinės lengvatos Lietuvoje daugiausia būdavo pritaikomos bankiniam arba didžiajam kapitalui. O jis savo ruožtu už tai ne tik mažiausias algas ES moka, bet dar ir dergia gamtą su „grigeo” vamzdžiais arba Alytaus padangomis. Būtent ši iškreipta sistema, kai gobšuoliams leidžiama daryti su valstybe ir jos žmonėmis, ką jie nori, jokiu būdu negali vadintis socialiai teisinga bei teisine. Tai daugiau XXI amžiaus rafinuota vergovės forma.

Daugelis mane kritikuos, kad rašau apie praeitį, kuri jau parėjo. Tačiau norint kurti ateitį, pirmiausia privalome išsiaškinti priežastis, kodėl taip įvyko. Ką mes šiuo trumpu ekskursu ir padarėme. Mes aiškiai matome, kad dabartinių turtuolių turtai, deja, ne vien jų prakaitu uždirbti, o pasinaudojant valdžios apsileidimu, daugelių atvejų apvagiant savo įmonių dirbančiuosius, t.y. nesumokant jiems adekvačių atlyginimų. O kur dar dalis ir gan ženkli nesumokėtų mokesčių. Tuo tarpu naudojantis sau ir savo verslui bendravalstybės infrastruktūra daugeliu atvejų veltui arba už nežymų mokestį.

Išvada peršasi pati savaime – Lietuvoje norint sumažinti socialinę atskirtį, ką mano kolegos spausdamos vyriausybę po truputį pradėjo daryti jau šiame Seime, vis tik turime ryžtis esminei pertvarkai. Pirmiausia sutvarkyti mokesčių sistemą, kuri mažą, šeimos verslą visai atleistų nuo mokesčių, išskyrus įmokas pensijoms. Vidutiniam įvesti objektyvius mokesčius suderinant juos su atlyginimais ir pelno marža. O didžiajam verslui juos padaryti optimaliai didesnius ir ypač nekuriančiam, o perskirstančiam verslui,  kaip, pvz., bankams. Antra, būtina drąstiškai padidinti minimalų atlyginimą. Arba jeigu didieji verslininkai ir toliau siekia dirbančiųjų sąskaita pirktis malūnsparnius, jachtas ir dvarus, lai tada valstybė didžiuosius verslus skelbia monolopininkais ir įveda ypatingą jų veiklos kontrolę. Nors tai jau neišvengiamai reikia daryti, nes taip, kaip elgesi dalis mūsų didžiųjų prekybos tinklų ne tik su darbuotojais, bet net su produkcijos tiekėjais, yra laukiniai vakarai ir tai netoleruotina.

Pensininkai klausia valdžios, kur dingo jų pensijos? Slaptai.lt nuotr.

Pirmiausia būtina apsispręsti, ar mūsų valstybė yra tik nedidelės gyventojų dalies – turtingųjų, aptarnavimo įstaiga. Ar vis tik demokratinė laisvų žmonių bendrija, gerbianti vienas kito teises, tame tarpe į orų gyvenimą ir senatvę, nepriklausomai nuo turtinio cenzo. Jeigu tauta nusprendžia, kad nori būtent tokios valstybės, kas tarp kitko ir surašyta veikiančioje LR Konstitucijoje, tada būtina  atsisakyti laisvos rinkos garbinimo, kaip apvagiančio ir nuskurdinančio dirbančius žmones. Įteisinti mišrią privačią ir valstybinę ekonominę sistemą. Sustiprinti valstybės institucijų organizacinį, inicaityvinį vaidmenį buriant visuomenę, atsisakant individualizmo, o puoselėjant bendruomeniškumą ir bendrą gėrį. Valstybės galias nukreipti į efektyvesnį 4.0 promonės revoliucijos suteikiamų galimybių panaudojimą gerovės visiems kūrimui ir socialinės atskirties mažinimui.

Nors svarbiausia ko siekiu  šiuo straipsniu tai atviro dialogo išsiaiškinant mūsų atsilikimo priežastis ir bendro veikimo susitariant, kad tai būtina keisti ir kaip tai daryti.

Teksto autorius – Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.02.05; 03:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pagrasino Europos Sąjungai muitais automobilių importui.
 
Jei ES ir JAV nesusitars dėl prekybos sutarties, tokie importo mokesčiai bus „labai rimtai“ svarstomi, sakė D. Trumpas Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose. „Mes manome, kad su Europa galime pasiekti susitarimą“, – pabrėžė jis.
 
Prieš tai D. Trumpas Davose susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV tikisi greito prekybos susitarimo, pareiškė Baltieji rūmai. JAV ir ES yra svarbios prekybos partnerės. Jos 2018-aisiais pasikeitė prekėmis ir paslaugomis už beveik 1,3 trln. dolerių.
D. Trumpo vyriausybė jau pernai grasino ES 25 proc. muitais automobilių importui, tačiau grasinimų neįgyvendino.
 
D. Trumpą erzina tai, kad ES šalys į JAV eksportuoja daugiau prekių nei atvirkščiai. ES yra pareiškusi, kad į muitus automobiliams atsakytų naujais importo muitas JAV produkcijai. Dėl to gali grėsti prekybos karas tarp dviejų ekonominių milžinių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 08:00

Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.

Skubotai priimti sprendimai dėl mokesčių keitimo kitais metais gali lemti prastesnius investicijų rezultatus, sako Eltos kalbinti ekonomistai. Tačiau, jų teigimu, reikšmingų ekonominių nuosmukių ateityje nenumatoma, o atlyginimai bent jau pirmoje metų pusėje ir toliau reikšmingai augs.
 
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė Eltai sakė, kad šie metai nustebino, nes teko gerinti makroekonomines prognozes, tačiau antroje metų pusėje ekonomiką pradėjo veikti eksporto sulėtėjimas.
 
„Vidaus paklausa ir į vidaus rinką orientuoti sektoriai iš tiesų vis dar rodo pakankamai aukštą tempą, yra dinamiški, gyvybingi. Kalbant apie tuos rizikos židinius, dalis jų jau pradėjo daryti įtaką ne tik euro zonai, bet ir Lietuvai per eksportą“, – teigė ekspertė.
 
Tačiau šių metų pabaiga, pasak I. Genytės-Pikčienės, įnešė neapibrėžtumo, nes ilgą laiką nebuvo žinoma, kokie mokestiniai pakeitimai įsigalios kitais metais.  
 
„Mokestiniai chaotiški pakeitimai, kurie tai atsirasdavo, tai išnykdavo, tai pasikeisdavo, rodo, kad turime rimtą mokestinės sistemos formavimo problemą, nes tie sprendimai visiškai nekoreliuoja su mokestinės sistemos tvarumu ir toliaregiškumu. Dėl kitų metų tai įnešė neapibrėžtumo“, – tikino ekonomistė.
 
Jai pritarė ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, politinis chaosas metų pabaigoje padidino neapibrėžtumą verslui ir gyventojams.
 
„Ekonomine prasme metų pabaiga yra pakankamai gera. Bet, politine prasme kalbant, Vyriausybės veiksmai skiriasi kaip diena ir naktis, kas buvo prieš prezidento rinkimus ir po. Tai, be abejo, sukėlė tam tikrų klausimų ir neapibrėžtumą padidino tiek verslui, tiek gyventojams“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
 
I. Genytės-Pikčienės teigimu, kai kurie mokestiniai pakeitimai, pavyzdžiui, susiję su selektyviu kredito įstaigų apmokestinimu, prastina Lietuvos reputaciją ir verslo aplinką, kai kalbama apie kitų metų investicijas.
Mokesčiai
 
„Jeigu matome kažkokį diskriminacinį sprendimą, susijusį su tam tikru sektoriumi, kas dabar liečia bankus, ir taikomu aukštesniu pelno mokesčiu bankų sektoriui, kiekvienas ateinantis investuotojas jaus nerimą ilgesniuoju ar vidutiniu laikotarpiu. Jeigu biudžetui pritrūks pajamų, ar nebus aukštesnis tarifas taikomas dar vienam sektoriui“, – teigė ekonomistė.
 
„Tokių neapgalvotų neišdiskutuotų mokesčių įvedinėjimas vienareikšmiškai prastina Lietuvos verslo aplinką ir natūralu, kad ateityje prognozuoja prastesnius ateinančių investicijų rezultatus“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
 
Ž. Mauricas taip pat teigė manantis, kad Lietuva nebesusidėlioja prioritetų ir nerodo ryžto tapti patraukliausia šalimi investicijoms.
 
„Galbūt dar per drąsu teigti, kad investicinė aplinka tapo nepatraukli investuotojams, bet Lietuva nerodo tolimesnio ryžto tapti patraukliausia valstybe investicijoms ir pradėjo stoviniuoti, blaškytis, nebesusidėlioja prioritetų. Dar prieš kelis metus investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas buvo prioritetas numeris vienas. Dabar jau pereinama į atskirties mažinimą, perskirstymo didinimą, ir investuotojams kyla klausimų, kaip bus toliau, ar tai nebus investicinės aplinkos bloginimo sąskaita“, – teigė ekonomistas.
 
I. Genytė-Pikčienė tikino, kad nerimą kelia ir tai, kad, matant kuklesnes makroekonomines prognozes, projektuojami pakankamai aukšti tiek pajamų, tiek išlaidų augimo tempai, nors atlyginimai viešajame sektoriuje auga greičiau nei privačiame, neįgyvendinami PVM ir akcizo mokesčių įgyvendinimo planai. Tuo metu akcizų kėlimas kitais metais, pasak ekspertės, paskatins šešėlį. Vis dėlto reikšmingo sukrėtimo ekonomikoje, pasak jos, nenumatoma.
 
Kalbėdama apie atlyginimų augimą kitais metais, LLRI vyriausioji ekspertė sakė, kad veiklose, kur sukuriama aukštesnė pridėtinė vertė, jie tikrai augs, tačiau regionuose besivystantiems verslams atlyginimų augimas bus labai skausmingas.
 
„Yra atskiros ekonominės veiklos, kaip tekstilės pramonė, medienos pramonė, maisto sektorius, kur iš tikrųjų konkurencingumui atlyginimų augimas daro pakankamai nemažą žalą ir būtent toms veikloms savo produkciją realizuoti išorės rinkose dėl brangstančių darbo kaštų darosi vis sunkiau. Periferijoje besivystantiems verslams, kurie dirba mažomis maržomis, labai skausmingas atlyginimų augimas, jie tos erdvės didinti neturi ir čia netgi gali tapti išlikimo klausimu ateinančių kelių metų perspektyvoje“, – sakė ekspertė.
 
Tuo metu Ž. Mauricas, paklaustas apie kitų metų ekonomines prognozes, teigė, kad, nors pirmą pusmetį dar bus jaučiama inercija, antras pusmetis bus kupinas iššūkių.
 
„Manau, kad kitais metais bus nemažai inercijos, ypač pirmą pusmetį, nes ir minimalus darbo užmokestis kils, ir pensijos pakankamai sparčiai kils, ir nedarbo lygis žemas. (…) Antras pusmetis gali būti ne toks geras. Be abejo, tai sutaps su rinkimais, ir manau, kad tam tikrų grėsmių bus, nes partijos dalys pažadus, kurie nebūtinai bus nukreipti į investicijų pritraukimą“, – teigė Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto įsitikinimu, Lietuvos prioritetas ateinančiais metais turi likti investicijų pritraukimas ir tvarus augimas, bet, jo manymu, tai mažai tikėtina.
 
Valstybinė mokesčių inspekcija. Slaptai.lt nuotr.

„Lietuva turi rezervų pakankamai nemažai ir neturi labai didelių išorės bei vidaus nesubalansuotumų. Tuo požiūriu tikrai mes, drįsčiau teigti, esame aukščiau nei Latvija, Estija ir daugelis Vidurio Europos valstybių. Tačiau, kaip minėjau, didžiausią nerimą kelia tai, kad prioritetai keičiasi“, – sakė Ž. Mauricas.
 
ELTA primena, kad Seimas po ilgų diskusijų kartu su biudžetu nuo kitų metų nusprendė didinti pelno mokestį bankams nuo 15 iki 20 proc., išplėtė nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę ir įvedė automobilių registracijos mokestį.
 
Numatoma, kad dėl Vyriausybės siūlymo kitąmet pensijos vidutiniškai didės 8,1 proc. (senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 30 eurų). Dėl Prezidentūros siūlymo pensijos papildomai dar didės 3,5 euro.
 
Prognozuojama, kad 2020 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 396,97 euro, t. y. 8,9 proc. didesnė nei 2019 metais.
 
Taip pat pritarta Seimo narių siūlymui išmokoms vaikams mokėti. Vaiko pinigai padidės iki 60 eurų, o neįgaliems ir nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 100 eurų. Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.
 
Minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:01

Statybos Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.

Daugiau nei savaitę trukęs gaisras padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, pirmasis Lietuvos „vienaragis“, sausra ir žinomų pasaulio prekių ženklų atėjimas į Lietuvą. Naujienų agentūra ELTA pateikia svarbiausius 2019 metų šalies verslo įvykius.
 
SAUSIS
Nuo sausio minimali mėnesio alga padidėjo iki 430 eurų, tačiau dėl įsigaliojusios mokesčių reformos ši suma siekia 555 eurus „popieriuje“.
Nuo Naujųjų visi dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje buvo įtraukti į papildomą kaupimą antroje pensijų pakopoje. Nenorintieji dalyvauti sistemoje turėjo teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti. Liepos 1 d. duomenimis, per pusmetį antroje pakopoje aktyvų kaupimą sustabdė 204 tūkst. gyventojų. Valstybinė socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos antroji pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų.
 
Nuo sausio 1 d. Ūkio ministerija pakeitė pavadinimą ir po reorganizacijos tapo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pakeitimu siekta, kad naujasis ministerijos vardas labiau atitiktų ministerijos vykdomas funkcijas.
 
VASARIS
Tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys vasario 1 d. pasirašė įsakymą, kuriuo viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorių Gintautą Labanauską atšaukė iš pareigų. „Kauno diena“ skelbė, kad grupė ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų G. Surpliui ir viceministrei Ausmai Miškinienei esą meta kaltinimus dėl galimos korupcijos. G. Labanauskas paskelbė, kad rengia spaudos konferenciją dėl galimos korupcijos žemės ūkio srityje, tačiau kiek vėliau Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kad yra pasiūliusi G. Labanauskui nutraukti darbo sutartį. Ministerijos teigimu, tai susiję su darbo priežastimis ir darbais, kurie nebuvo atlikti.
Traktorius Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
KOVAS
Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę. Šio pasiūlymo prasmės Baltarusijos energetikos ministerija nematė.
 
Tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis kovo 25 dieną pranešė atšaukiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų iš pareigų. Vasario pradžioje LRT Tyrimų skyrius paskelbė publikaciją, kurioje aprašoma, kaip kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu į Klaipėdos merus tuomet kandidatuojantį A. Vaitkų parėmusiems uoste veikiantiems verslininkams buvo sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti veiklą.
 
BALANDIS
Balandžio 4 dieną Seimo plenariniame posėdyje prisiekė naujasis aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Tuomet premjeras Saulius Skvernelis inicijavo Kęstučio Navicko pasitraukimą.
 
GEGUŽĖ
Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi. Siekdamos užtikrinti savo šalių energetinį saugumą Lietuva, Latvija, Estija sutarė iki 2025 m. sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Trys šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede.
 
BIRŽELIS
Birželį buvo pirmas kartas, kai euro zonos pinigų politikos sprendimai priimti Lietuvoje. Europos Centrinio Banko (ECB) išvažiuojamajame posėdyje Lietuvoje dalyvavo tuometinis ECB prezidentas Mario Draghis ir dar penki ECB vykdomosios valdybos nariai bei visų devyniolikos euro zonos centrinių bankų vadovai, dalies jų pavaduotojai. Surengtoje spaudos konferencijoje M. Draghis teigė, kad pagrindinės palūkanų normos nėra keičiamos.
 
LIEPA
Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, nuostoliai žemės ūkiui ir kitiems sektoriams šiais metais yra ir bus išties dideli, net palyginti su praėjusiais metais, kai stichinė sausra buvo apėmusi gerokai daugiau, t. y. 24 šalies savivaldybes.
Prekybos centras. Slaptai.lt foto
 
Komercinių patalpų komplekse „Live Square“ Vilniuje oficialiai duris atvėrė pirmasis Lietuvoje „Hilton Garden Inn“ viešbutis. 7 tūkst. kv. m ploto pastate yra 164 viešbučio kambariai, atitinkantys tarptautinį „Hilton“ prekės ženklo standartą. Viešbutyje veikia sporto salė ir restoranas su lauko terasa, 300 kv. m konferencijų centras.
 
RUGPJŪTIS
Rugpjūčio 20 dieną neeiliniame Seimo posėdyje prisiekė trys nauji ministrai. Atnaujintoje XVII Vyriausybėje susisiekimo ministrą Roką Masiulį pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius, žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį – „socialdarbietis“ Andrius Palionis, vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną pakeitė LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.
 
RUGSĖJIS
Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ rugsėjį pakeitė pavadinimą bei prekės ženklą ir tapo „Ignitis grupe“. Nuo rugsėjo 6 dienos „Lietuvos energija“ tapo „Ignitis grupe“, „Lietuvos energijos tiekimas“ pervadintas į „Ignitis“, „Lietuvos energijos gamybos“ pavadinimas pakeistas į „Ignitis gamyba“, o „Lietuvos energija renewables“ į – „Ignitis renewables“. Tarptautinėse rinkose grupė veikia su „Ignitis“ prekės ženklu.
 
JAV investicijų bendrovė „Blackstone“ užbaigė 1 mlrd. eurų sandorį įsigydama 60 proc. banko „Luminor“ akcijų. Dabartiniai banko akcininkai „Nordea“ ir DNB išlaiko atitinkamai po 20 proc. banko akcijų.
 
SPALIS
Kaune duris atvėrė Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“. Iki 2021 metų į gamyklą Kaune žadama investuoti daugiau nei 95 mln. eurų ir sukurti daugiau nei tūkstantį darbo vietų. Automobilių pramonės gamykla yra vienas didžiausių investicinių projektų Lietuvoje per pastaruosius 20 metų.
Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.
 
Alytuje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ įvyko gaisras, trukęs spalio 16-25 dienomis. Ekstremali situacija Alytaus rajone vis dar neatšaukta, dėl taršos apribojimai tiekti žaliavinį pieną ar naudoti jį savo reikmėms taikomi devyniuose Alytaus seniūnijos kaimuose.
 
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius spalio pabaigoje netikėtai atšaukė nepriklausomą Lietuvos pašto valdybą. Kilus pasipiktinimui, J. Narkevičius pratęsė valdybos narių įgaliojimus iki gruodžio 31 dienos, tačiau valdyba su tuo nesutiko. Lapkričio pabaigoje veiklą pradėjo nauja valdyba.
 
Spalį prezidentas Gitanas Nausėda atleido Viešųjų pirkimų tarnybos vadovę Dianą Vilytę. Ji pareigas paliko savo noru ir įsidarbino Registrų centre.
 
Lietuva trečius metus iš eilės smarkiai gerino savo poziciją tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių – Pasaulio banko sudaromame reitinge „Doing Business 2020“ Lietuva iš 14 vietos pakilo į rekordinę 11-ąją. Pasaulio banko „Doing Business“ reitingas atnaujinamas kasmet ir atspindi sąlygas užsiimti verslu kiekvienoje valstybėje.
 
LAPKRITIS
Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorei „Klaipėdos nafta“ (KN)  lapkritį pradėjo vadovauti Darius Šilenskis. Ankstesnis „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius birželio pradžioje dėl asmeninių priežasčių paliko įmonę.
 
Europos Parlamentas lapkričio pabaigoje patvirtino Ursulos von der Leyen vadovaujamą naujos sudėties Europos Komisiją, kurios nariu tapo iki šiol Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro postą užėmęs Virginijus Sinkevičius. Lietuvos deleguotas eurokomisaras Europos Komisijoje bus atsakingas už aplinką ir vandenynus. Šiuo metu laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauja Žygimantas Vaičiūnas.
 
Valstybinių miškų urėdijai (VMU) nuo lapkričio 14 dienos pradėjo vadovauti Valdas Kaubrė. Anksčiau VMU vadovavo Marius Pulkauninkas, tačiau rugpjūtį jis iš pareigų pasitraukė, nes esą nejautė politinio palaikymo kovoje prieš interesų grupes medienos pramonėje. 
 
Lietuvių įkurta internetinė naudotų drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“ savo rinkos vertę padidino iki daugiau nei 1 mlrd. eurų ir tapo pirmuoju „vienaragiu“ iš Lietuvos. Pagrindiniu naujo raundo, per kurį pritraukta 128 mln. eurų, investuotoju tapo naujai į „Vinted“ investuojanti JAV rizikos kapitalo bendrovė „Lightspeed Venture Partners“. Lietuvoje perkopti 1 mlrd. rinkos vertę dar nebuvo pavykę nei vienam startuoliui.
 
GRUODIS
Seimas pripažino Astravo AE elektros importo į Lietuvą veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, neatmestina, kad ateityje bus teikiama ir daugiau įstatymo projektų dėl Astravo AE veiklos. Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
V. Kudirkos aikštėje – protesto akcija prieš Astravo atominės statybas Lietuvos pašonėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
 „Klaipėdos nafta“ sudarė paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 134 mln. eurų paskolos suteikimo. Paskola bus naudojama suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos subalansavimo finansavimui. Seimas yra pritaręs 275 mln. eurų vertės valstybės garantijų suteikimui NIB ir Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ paskolų sutartims, skirtoms SGD laivui-saugyklai įsigyti ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms restruktūrizuoti. Laivą „Independence“ terminalui iki 2024 m. Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.
 
„Ignitis grupės“ antrinių bendrovių „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Ignitis gamyba“ neeiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimtas sprendimas išbraukti visas šių bendrovių akcijas iš prekybos „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
 
Gruodį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Daugiafunkcio sporto komplekso koncesijos sutartį. Privati investuotoja bendrovė „Axis Industries” planuoja pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, Sporto muziejų. Bendra Daugiafunkcio komplekso kaina siekia 93,2 mln. eurų, tačiau, praradus ES finansavimą ir vietoje to pritraukus privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“ bei išskaidžius mokėjimą per 25 metus, sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.
 
Baigta valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ reforma, kurios metu buvo įsteigtos trys atskiros įmonės: „LG Keleiviai“, „LG Cargo“ ir „LG Infrastruktūra.“ Naujam „Lietuvos geležinkelių“ veiklos modeliui 2018 m. gruodį pritarė Seimas.
 
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, įvertinęs darbo grupės išvadas dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kėlimo į Kauną, patvirtino, kad visa ministerija nebus keliama. Patalpų nuomos Kaune konkursą laimėjusi SBA grupės įmonė „Bei Capital” prieš kurį laiką pasitraukė iš konkurso, o ŽŪM perkėlimo į Kauną projekto vadovė Vitalija Zumerienė paliko pareigas.
 
Seimas patvirtino 2020 metų biudžeto projektą. Numatoma, kad dėl Vyriausybės siūlymo kitąmet pensijos vidutiniškai didės 8,1 proc. (senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 30 eurų). Dėl Prezidentūros siūlymo pensijos papildomai dar didės 3,5 euro. Vaiko pinigai padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), o vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų – 20 eurų (nuo 20 iki 40 eurų).
 
Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų. Minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.26; 06:00