Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis nemano, kad, įsibėgėjus koronaviruso krizei šalyje, reikėtų keisti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovą Aurelijų Verygą.
„Tai tikrai yra bloga idėja. (…) Vienas dalykas yra įstatymai. Cituojant ir prezidentą, ir ką aš šnekėjau užvakar ir vakar su kolegomis apie tai, kad arklių vidury brastos niekas nekeičia“, – LRT radijui sakė R. Karoblis.
R. Karoblis taip pat nemano, kad jam reikėtų pakeisti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.
„Kiekvienas turi dirbti savo darbą, tas priklauso ir pagal įstatymus. Krašto apsaugos ministerija atsakinga už išorines grėsmes, konvencines, hibridines grėsmes atremti. Funkcija yra tokia. Dabar mes turime pandemiją, tai sveikatos problemos, todėl natūralu, kad tai sveikatos apsaugos ministras ir SAM yra pirminė. Pagal įstatymus krašto apsaugos sistema, kariuomenė yra remianti civilines institucijas taikos metu. Remiantis tuo mūsų kariuomenės kariai, krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai buvo pakviesti budėti oro uostuose, jūrų uostuose, pasienyje, šioms funkcijoms budi iki 120 karių. Jeigu reikės pagalbos ir kitoms institucijoms, tai irgi bus suteikiama“, – sakė R. Karoblis.
ELTA primena, kad opozicija pirmadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą. Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad, toliau tęsiant kovą su koronavirusu, pirmiausia būtina susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą už krizės suvaldymą atsakingais asmenimis. G. Landsbergis siūlo iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą ir vietoj jo krizės suvaldymui vadovauti skirti krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį arba kariškį.
Prezidentas tuo metu pabrėžė neabejojąs dėl R. Karoblio kompetencijų. Visgi, šalies vadovo teigimu, krašto apsaugos ministro arba kariškio skyrimas į šiuo metu A. Verygos einamas pareigas nėra tinkamas.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Buvusi šalies prezidentė, paramos fondo kovoje su koronavirusu tarybos pirmininkė Dalia Grybauskaitė sako, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą praktiškai yra perėmusi Vyriausybė.
„Pirmiausia, aš manau, kad vadovas pakeistas – dar sekmadienį buvo priimti sprendimai, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą perima Vyriausybė. Dabar tuo tiesiogiai užsiima pats premjeras“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė D. Grybauskaitė.
Ji taip pat įvertino sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kaip Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo, darbą.
„Aš manau, kad šis ministras (A. Veryga – ELTA), (…), kažin, ar apskritai jį galima vadinti arkliu, kuris gali kažką patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti. Išties, vadovavimas yra kitose rankose“, – tikino buvusi šalies prezidentė.
Pasak D. Grybauskaitės, šalyje pasigirstant svarstymų, jog Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui turėtų vadovauti kariškiai, ji pati laikosi priešingos pozicijos.
„Labai gerbiu kariškius, pažįstu juos, bet jie turi būti naudojami tik karinėms operacijoms vadovauti, tik karinės situacijos atveju. O su biologinėmis, stichinėmis, nelaimėmis, ekonomika turi tvarkytis civilinė, tai yra politinė valdžia, tai jos atsakomybė“, – sakė ji.
Pasak D. Grybauskaitės, šiuo metu šalyje lyderystę yra prisiėmę medikai.
„Kol kas situacija nėra valdoma apskritai. Einama laisvu kritimu (…). Išties, kabinamės, bėgame paskui įvykius, už tą valdymą atsakomybę prisiėmę medikai, kurie konsultuoja, rašo, rekomenduoja žiniasklaidoje, ką Vyriausybė ir vadovai turi daryti. Deja, mes vėluojame net ir tas rekomendacijas išgirsti ir įdiegti“, – sakė ji. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Taip, šiandien lyderystę visur rodo mūsų medikai, gindami žmogaus sveikatą, vykdydami politiką, rodydami asmeninį pavyzdį, ir deja, politinė valdžia tos lyderystės nerodo“, – teigė buvusi šalies vadovė.
Opozicijai ir daliai medikų reiškiant priekaištus Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovui sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai bei raginant jį atleisti iš su krize besitvarkančio centro vadovo pareigų, šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė nemanantis, kad tai šiuo metu tinkamas sumanymas.
„Keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad Vyriausybė arba valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas.
Seimo opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicija ragina prezidentą Gitaną Nausėdą sušaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame būtų įvertinta, kaip būtų galima taisyti jau padarytas klaidas suvaldant situaciją dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje. Tai pirmadienį opozicinių partijų surengtoje konferencijoje pranešė opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jo teigimu, opozicija nebemato sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos toliau einančio Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo pareigas.
„Šiandien trijų opozicinių partijų lyderiai kreipėsi į prezidentą prašydami labai kritiškai vertinti situaciją, kuri klostosi valstybėje. Pirmiausia kritiškai vertinti krizės valdymą. Mes kreipėmės į prezidentą prašydami šaukti Valstybės gynimo tarybą, kuri turi teisę brėžti krizės valdymo gaires ir joje kelti pagrindinį klausimą, ar krizė yra valdoma teisingai“, – teigė G. Landsbergis.
„Manome, kad buvo padaryta didelių klaidų iki šiandien, visi matėme situaciją, kuri rutuliojosi su reagentais (…) Didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad mes tris savaites neigėme, kad turime problemą“, – kalbėjo politikas.
Dar viena svarbi ir atsakingų pareigūnų padarytas klaidas indikuojanti problema yra tai, kad, pasak G. Landsbergio, Lietuvoje yra daugiausiai dėl koronaviruso izoliuotų medikų Europoje.
„Mums sakoma, kad viskas yra gerai, kad medikai yra aprūpinti, tačiau mes visi vieši asmenys gauname gausybę laiškų iš medikų, kur su ašaromis prašoma jiems padėti“, – teigė G. Landsbergis.
„Mes manome, kad klaidų yra padaryta, bet dar nėra vėlu jas spręsti ir rimtai pradėti žiūrėti į krizės valdymą“, – teigė G. Landsbergis.
Tvirtina, kad A. Veryga turi trauktis
G. Landsbergis įvardino, pasak jo, didžiausia problema tvarkantis su koronaviruso sukelta krize – prarastas atsakingų asmenų pasitikėjimas. Todėl, tikino jis, VGT turėtų įvertinti galimybę keisti Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovą.
„Gynimo taryba gali peržiūrėti krizės valdymo struktūrą, tai keisti vadovą lygiai taip pat. Mano asmenine nuomone, vadovas turi keistis (…) Vadovas turi būti keičiamas, nes išnaudoti pasitikėjimo likučiai“, – sakė G. Landsbergis. Opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tikiuosi, kad opozicija turi bendrą matymą. Vadovas turi būti keičiamas, nes yra išnaudoti pasitikėjimo likučiai. Prezidentas turi tam įgaliojimus ir galimybes. Jis tai gali daryti nevienasmeniškai, jis gali kviesti Tarybą, kurioje yra ir kariškiai, ir kiti valstybės vadovai“, – pridūrė G. Landsbergis.
Anksčiau politikas buvo užsiminęs, kad A. Verygą galėtų pakeisti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Tačiau, pabrėžė jis, opozicija šiuo metu konkretaus, A. Verygą pakeisti galinčio, asmens nėra aptarusi.
Ragina į krizės valdymą įtraukti Seimą
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė spaudos konferencijoje žurnalistams teigė, kad tai, kaip pastaruoju metu dorojamasi su krize šalyje, suskaldė visuomenę. Todėl, teigė ji, opozicija ir Seimas turėtų būti intensyviau įtraukas į krizės valdymo procedūras.
„Vieni tiki, o kiti nebetiki… Taip neturi būti. Todėl, kaip opozicinių Seimo partijų atstovai, mes kreipėmės, ragindami susitikti ne tik tarpusavyje, tačiau susitikti ir su parlamentinių partijų atstovais iš Seimo per šaukiamą VGT posėdį. Kad mes taip pat galėtume turėti patikimą informaciją – Seimas turi vykdyti parlamentinę priežiūrą“, – teigė socialdemokratė.
„Informacija, kuri šiandien yra apie reagentus, yra tik laikinas nuraminimas, nes nėra aišku, kaip mūsų visa sveikatos sistema yra pasiruošusi atlaikyti sukrėtimus, jei medikai yra nevertinami, ekspertai nėra kviečiami tartis… Laikas tuos dalykus baigti ir ministras Veryga turi rūpinti ne tik, kaip suvaldyti koronaviruso situaciją, bet rūpintis visais Lietuvos žmonėmis, kurie serga“, – teigė R. Budbergytė.
Įžvelgė dar vieną riziką: Seimas negali nedirbti
Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad posėdžių rengimą dėl koronaviruso apribojęs Seimas neturėtų visiškai nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Esame kalbėję opozicijoje, sutarėme, kad Seimas turi ir toliau posėdžiauti ir vykdyti parlamentinę kontrolę. Žinoma, adekvačiai užtikrinant saugumą. Manau, kad pavojinga eiti tokiu keliu, kai parlamentas ima kelias savaites „pavasario atostogų“. Taip neturėtų būti, kai kiekvieną dieną kyla klausimai“, – kalbėjo liberalė.
A. Veryga: opozicija neturi ką veikti
Pirmadienio rytą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga opozicijos priekaištus įvertino neslėpdamas ironijos. Jo teigimu, opozicija kritikuoja Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą, nes sėdi namuose be darbo.
„Nevyksta Seimo posėdžiai, nevyksta komitetų posėdžiai, žmonės sėdi namuos, matyt, be darbo – reikia jiems kažkaip rodyti, kad jie kažką veikia. Natūralu, kad jie organizuoja tokius dalykus, bando parodyti, kad jie situacijoje taip pat kažkokį vaidmenį atlieka“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicija kritikuoja Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą nes sėdi namuose be darbo, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Nevyksta Seimo posėdžiai, nevyksta komitetų posėdžiai, žmonės sėdi namuose matyt be darbo – reikia jiems kažkaip rodyti, kad jie kažką veikia. Natūralu, kad jie organizuoja tokius dalykus, bando parodyti, kad jie situacijoje taip pat kažkokį vaidmenį atlieka“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
Komentuodamas opozicijos jam reiškiamą kritiką, A. Veryga tikino, kad jis nesiveržia vadovauti už koronaviruso suvaldymą atsakingam Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui. Tokios pareigos, pasak jo, nėra svajonių darbas.
Visgi, pabrėžė ministras, nei opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio, nei apskritai opozicijos raginimų trauktis iš pareigų jis nesvarstys.
„Jeigu aš kiekvieną opozicijos raginimą trauktis vertinčiau rimtai, tai jau šimtą kartų būčiau turėjęs palikti savo darbą dar ne krizės metu. Ne opozicija sprendžia, ar man būti ministru, ar operacijų vadovu – tuos sprendimus priiminėja Vyriausybė“, – LRT radijui teigė A. Veryga.
„Aš nesiveržiu niekam vadovauti ir tai nėra mano gyvenimo svajonė. Tokioje situacijoje, matyt, nedaug rastumėte žmonių, kurie norėtų atsidurti mano kailyje. Jeigu Vyriausybė apsispręstu kažką keisti, ar kitą žmogų paskirti, kuris turėtų kitų kompetencijų, – tai būtų Vyriausybės sprendimas“, – pabrėžė jis.
A. Verygos teigimu, nepasitenkinimą jo atžvilgiu rodanti ir jį trauktis raginanti opozicija elgiasi neatsakingai.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Dabar reikia ne politikuoti (…) Visi suprantame, kad dabar yra tokia situacija, kad ne politinės batalijos, bet susitelkimas ir bendras darbas yra reikalingas“, – apibendrino A. Veryga. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad toliau tęsiant kovą su koronavirusu, pirmiausia būtina susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą už krizės suvaldymą atsakingais asmenimis. G. Landsbergis siūlo iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą.
Vietoj jo, teigia G. Landsbergis, krizės suvaldymui vadovauti turėtų krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Skirmantas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas buvęs Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovas Skirmantas Malinauskas teigia, kad šiuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra įsivėlęs į didelį konfliktą su medikais. Anot jo, jei ministras nekeis savo retorikos ir nepripažins savo klaidų, nieko gero kovoje su koronavirusu tikėtis nereikėtų.
S. Malinauskas pripažįsta, kad šiuo metu valstybei gauti svarbiausias priemones medikams yra iššūkis. Bet, pasak jo, padaryta didelė komunikacinė klaida, kai SAM nepripažino, kad medikams apskritai trūksta reagentų, reikalingų koronavirusui testuoti. S. Malinauskas pažymi, kad SAM, neigdama savo klaidas ir jų nepripažindama tik dar labiau padidino nepasitikėjimą tarp medikų, visuomenės bei valdžios atstovų.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Penktadienį ministras sako, mums nereikia sureikšminti testų dėl koronaviruso. Šeštadienį nacionaliniam transliuotojui jis jau sako, kad jam baisiausia, jog medikai eina su indikacijomis į darbą. Nesuprasdamas, kad medikai, turėdami indikacijų, net nesugeba, negali pasitikrinti, nes neatitinka SAM sukurto rizikos profilio. Čia esminis dalykas. Medikai sulaukia ministro kritikos, nors iš tikrųjų ministras Veryga turi prisiimti visą atsakomybę. Medikai, be abejo, pradeda pykti“, – Eltai sakė S. Malinauskas.
Anot S. Malinausko, ministrui reikia išmokti prisiimti atsakomybę, padarius klaidą ją pripažinti, o ne užsiiminėti neigimu.
„Jeigu kažkur valdžia klysta, reikia pasakyti „atsiprašome, mes suklydome“. Jeigu padaryti sprendimai, dėl kurių reikia prisiimti atsakomybę, tai ir reikia prisiimti atsakomybę. Bet nereikia pasakoti apie tai, kad visiems medikams respiratoriai nebūtini, o reikalingi tik tiems, kurie dirba tiesiogiai su koronavirusu. Arba kad didelio testavimo nereikia sureikšminti. Tai pykdo medikus ir rodo nekompetenciją“, – sakė S. Malinauskas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
S. Malinauskas taip pat kelia klausimą, kodėl neleidžiama komunikuoti Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovui Giedriui Surpliui. Buvęs premjero patarėjas stebisi, kad A. Veryga, eidamas tokias svarbias pareigas, apskritai turi kada komentuoti.
„Mano galva, koordinavimo centro vadovas iš tikrųjų yra labiausiai užimtas žmogus ir jis turėtų išeiti komentuoti tik ypatingais įvykiais. O VIG turėtų teikti komentarus ir valdyti komunikacinį lauką. Paradoksalu ir tai, kad A. Veryga buvo visose spaudos konferencijose, bet jis dingsta, kai atsirado pirma bloga naujiena apie tai, kad Ukmergės ligoninėje miršta moteris, o prieš tai moteris nediagnozuota ir paleista namo ir t.t Riekia atsakyti daug klausimų ir pranešti blogą žinią, o ministro nebėra. Jeigu į šį procesą žiūrėsime kaip į viešuosius ryšius, turėsime labai rimtą problemą. Tie augantys reitingai labai greitai virs krintančiais reitingais ir tas pasitikėjimas, kuris atsirado, nes atsirado ekstremali situacija – jis labai greitai ištirps. Problema yra tai, kad reikia žiūrėti ne kaip į viešuosius ryšius, o kaip į krizę bei visuomenės informavimą. Greitai, laiku pateikti objektyvią informaciją“, – teigė jis.
S. Malinauskas taip pat teigia, kad ministerija dar nesusitvarkė su biurokratiniu aparatu. Todėl, pasak jo, ministerija ir negali priimti sprendimų greitai.
„Pasiklysta visiškai prioritetuose. Tai, kas iš tikrųjų kalbama išorėje, visiškai nebeatitinka to, kas yra viduje. Tai jeigu kažkas ieško dabar kaltų asmenų ar pažeidimų, manau, geriausia būtų surasti tuos biurokratus, kurie labiausiai šiuo metu stabdo procesą ir juos eliminuoti. Tiesiog neleisti dalyvauti žmonėms, kurie bijo prisiimti atsakomybę, kai sprendimų reikia labai greitai. O tų sprendimų greitai negali priimti, nes visuomet girdi: „uždrausim, neleisim, sukursime įstatymą“. Deja, tai neduoda gerų rezultatų“, – sakė S. Malinauskas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį informavo, kad Lietuvoje yra fiksuotas pirmasis klasterinis koronaviruso atvejis – rizikos grupėje pagal amžių esantis asmuo užsikrėtė nuo savo šeimos nario, kuris grįžo iš užsienio infekuotas koronavirusu.
„Turime 7 naujus atvejus, ir šiuo metu iš viso jau 33 atvejai nustatyti. Turime pirmą vadinamąjį klasterinį atvejį – asmenį, kuris užsikrėtė šiuo virusu nuo jau Lietuvoje parvykusio asmens. Noriu pakartoti, kad tai yra klasterinis atvejis, mes jį galime atsekti – tai yra šeimos nariai.
Užsikrėtė vyresnis šeimos narys nuo savo šeimos nario, parvykusio iš užsienio, kuris nesilaikė izoliacijos“, – trečiadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Jo teigimu, iš užsienio grįžęs koronavirusu infekuotas asmuo lankėsi ir pas odontologus.
„Užsikrėtęs asmuo yra rizikos grupės žmogus, yra vyresnio amžiaus. Tenka apgailestauti, kad tas asmuo, nuo kurio buvo užsikrėsta, nesilaikė izoliacijos. Dar daugiau, buvo nustatyta, kad jis lankėsi pas odontologus. Šiuo metu yra pradėti 29 nauji tyrimai“, – pridūrė A. Veryga.
Prabėgusios savaitės Penktadienis buvo pirmoji diena, kai šalyje dėl koronaviruso epidemijos pavojaus nebevyko užsiėmimai bendrojo lavinimo mokyklose. Jeigu net nieko nebūtum girdėjęs, staiga prabudęs iš kelių mėnesių letargo miego, apie naująjį užkratą, vis tiek buvo galima spėti, kad šalyje prasidėjo kažkokie radikalūs pasikeitimai, vedantys nežinia kur.
Į akis visų pirma krito tai, kad aplink parduotuves mikrorajone ir parko prieigose didėja, bematant auga paauglių susiėjimai, iškrikusios jų virtinės sklaidosi šaligatviais, tarsi anie jau būtų išsiruošę į kelionę, bet nežinotų kur eiti be juos prižiūrinčių pedagogų (gr. paidagogos – vergas, vedantis šeimininko vaikus į mokyklą ir parvedantis tiesiausiu keliu atgal).
Aplink tvyrojo keistoko pagyvėjimo nuotaikos su isteriško paūmėjimo atvejais, kai vienas ar kitas pradeda šūkauti kaip indėnas, išėjęs į karo taką, kažkas iš jų springdamas kvatoja, kiti juokiasi iš užspringusio, negalėdami sustoti, tarsi visi čia būtų prisiriję linksminančiųjų dujų.
Neskubu spręsti, ar toks ūmus nuotaikos pagyvėjimas yra egzistencinis dar nelabai aiškaus pavojaus pasitikimo su jaunatviškos egzaltacijos prasiveržimais indikatorius, ar šitai yra paauglių, pirmą kartą taip akivaizdžiai atiduotų į savo pačių rankas, natūralaus fiziologinio, taigi dėsningo pagal gamtos ritmiką džiaugsmo išplitimas, įgyjantis masinį, gatves užplūdusį pavidalą?
Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu kažkas niekinančiai sakytų, kad šiame, iš natūros nupieštame vaizdelyje prasikiša atgrasaus nebrendilų elgesio kompleksai, aš be išlygų nesutikčiau su tokiu kategorišku teiginiu, atsakydamas, jog toks yra ir tikriausiai turėtų pagal idėją būti mūsų atžalynas, kuris dabar pasimatė visu gražumu, tarsi staiga būtų išguitas į gatvę iš kažkokio pogrindžio. Viso populiacijos atsinaujinimo mechanizmo su prieauglio dinamika mes anksčiau nematėme taip akivaizdžiai, kaip galėjome išvysti jau savaitgalį, dėl tos paprasčiausios priežasties, kad moksleiviško amžiaus Lietuvos piliečiai anksčiau dienomis būdavo užrakinami mokyklose, vakarais savo tėvų – spaudžiami į kampą ruošti namų darbaus, o dabar jie iškart ir su akį rėžiančiu masyvumu pasimatė dar ir kitu savo rakursu, t. y. kaip palaida bala prie neparadinės parduotuvių sienos ir parkų prieigose.
Eidamas apsipirkti mačiau kaip prie parduotuvės nugarinės sienos tarsi į mitingą rinkosi paauglių kolonos, vaikinukai ir mergaitės, susimetę grupelėmis, gėrė iš butelių alų (įsigytą, regis, su benamių arba begėdžių suaugusiųjų pagalba), spygavo, keikėsi, spjaudėsi. Nemoralizuosiu dėl jaunųjų šalies piliečių nepagarbaus aplinkinių žmonių atžvilgiu elgesio, tikriausiai kažkada pats toks buvau, neatsimenu. Tačiau drauge klausiu savęs ir įgaliotų bei įpareigotų valdininkų, ekstremaliosios padėties prievaizdų – kur mes padėsime tą prasiveržusį tarsi pavasarinis ledonešis paauglių užplūdimo mikrorajono užkulisiais tvaną, kur užrakinsime, uždarysime dirbtinių užtvarų nemėgstančią ir linkusią burtis, ypač palaikyti bendravimą didžiųjų iššūkių kontekste mūsų jaunuomenę?
Vaikai ant ledo lyčių. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nesu toks tikras kaip valdininkai, kad užsiėmimų nutraukimas bendrojo lavinimo mokyklose yra būtinoji kovos prieš koronaviruso paplitimą priemonė. Šiandien, paplūdę miesto gatvėse, atlaisvinti nuo pamokų jaunosios kartos bendrapiliečiai turės galimybę išplatinti užkratą daug sėkmingiau nei tuo atveju, kai jie būtų uždaromi mokyklų rezervatuose drauge su juos prižiūrinčiais mokytojais, – dabar kalbu net ne tiek apie tą virusą, kuris persiduoda oro-lašeliniu būdu ir nuo užkrėstų paviršių, kiek apie egzaltacijos virusą, egzistencinį maro nuotaikų padauginimą ir dekadentiškas valios konvulsijas, atsirandančias matant besivalkiojančius ir neprižiūrimus tarsi benamiai šunys miesto paslėpsniuose paauglius.
Ar gali atsitikti taip, kad mūsų valdžia imsis pačių griežčiausių priemonių ir, tarkime, pradės gaudyti į krūvą besirenkančius paauglius tinklais, kaip darė komunistinės Kinijos pareigūnai? Žinia, tokia pagunda yra, galima drąsiai spėti, kad naujos generacijos valdžiai, viską mėgstančiai drausti ir smulkmeniškai reguliuoti, iš tiesų niežti nagai. Jeigu viskas pakryptų tokia linkme, toliau, būnant nuosekliems, sektų būtinybė visą valdžią sutelkti vienintelio Verygos rankose, įteikiant jam diktatoriaus įgaliojimus ir suteikiant vyriausiojo žvejo titulą, koronaviruso išplitimo metu užmirštant, kad teisėtai sielų Žveju galėjo vadintis tik Kristus, o Žvejo žiedą teisėtai dėvi tik Popiežius, Dievo vietininkas žemėje.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr. Naujausios apklausos rodo, kad visuomenės veikėjų palankaus vertinimo reitinge pastaruosius kelis mėnesius vykusiais pokyčiais labiausiai džiaugtis gali opozicinių liberalų ir socialdemokratų bei valdančiųjų „socialdarbiečių“ lyderiai.
Visuomenės vertinimas teigiamai keitėsi ir Seimo narės Ingridos Šimonytės, šiuo metu dažniausiai minimos artėjančių Seimo rinkimų kontekste, ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, pastaruoju metu dažniausia atsiduriančio kovos su koronaviruso grėsme akivaizdoje.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 13–26 dienomis atliktos apklausos, per pastaruosius kelis mėnesius labiausiai – 8 procentiniais punktais – augo trijų parlamentinių partijų vadovų reitingas: Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės – Nielsen (palankiai vertina 46 proc., o nepalankiai – 20 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko (atitinkamai 40 proc. ir 37 proc.) bei valdančiųjų „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo (palankiai vertina 28 proc., o nepalankiai 60 proc.).
Visgi šių trijų partijų lyderių vieta reitingų lentelėje skiriasi. G. Kirkilas lieka vienu prasčiausiai vertinamų politikų šalyje apskritai, o tuo tarpu V. Čmilytė–Nielsen rikiuojasi šalia palankiausiai vertinamų asmenybių dešimtuko. Tarp Lietuvos partijos lyderių, kurių vertinimas Lietuvoje itin prastas, tai yra absoliučiai geriausias rezultatas. Tiesa, visuomenės dalis, kuri teigia nieko nežinanti arba neturinti nuomonės apie šią politikę, yra didžiausia (34 proc.) tarp visų reitinge minimų asmenybių. Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip rodo vasario mėnesį atlikta apklausa, palankų visuomenės vertinimą sugebėjęs pagerinti G. Paluckas taip pat atsidūrė sąraše tų asmenybių, kurias visuomenė vertina labiau teigiamai nei neigiamai. Tuo tarpu visų likusių partijų pirmininkų vertinimas yra labiau neigiamas.
Kiek mažiau – 6 procentiniais punktais – augo buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio (palankiai vertina 48 proc., o nepalankiai 30 proc.) bei žurnalisto Edmundo Jakilaičio (53 proc. ir 28 proc.) palankus vertinimas.
Tarp pretendentų po rinkimų užimti premjero kėdę – pirma I. Šimonytė
Sekant atlikto tyrimo duomenimis, 5 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (56 proc. ir 29 proc.) bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją Seimo rinkimuose vesti sutikusią I. Šimonytę. Ši reitinge turi geriausią rezultatą tarp politikų, viešojoje erdvėje įvardijamų galimais pretendentais nuo rudens vadovauti Vyriausybei.
Atsakymo dėl dalyvavimo su „valstiečiais“ Seimo rinkimuose dar nedavusį dabartinį premjerą Saulių Skvernelį visuomenė vertina kiek prasčiau: palankiai vertina 41 proc. ir nepalankiai – 49 proc. Ministro pirmininko palankus vertinimas per pastaruosius du mėnesius reikšmingiau nesikeitęs toliau išlieka neigiamas (nepalankus vertinimas yra didesnis už palankų).
Tuo tarpu TS-LKD dabartinio vadovo Gabrieliaus Landsbergio (palankiai vertina 34 proc., o nepalankiai 57 proc.) ir šios partijos garbės pirmininko bei pirmojo atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio (atitinkamai 33 proc. ir 57 proc.) teigiamas vertinimas, lyginant su analogiška apklausa prieš du mėnesius, kilo 5 procentiniais punktais. Visgi abu lieka blogiausiai vertinamų politikų dešimtuke.
Augo A. Verygos ir V. Matijošaičio reitingas
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į viršų šoktelėjo ir šiuo metu dėmesio centre dėl koronaviruso epidemijos atsidūrusio sveikatos apsaugos ministro, vadovaujančio ekstremalių situacijų centrui, A. Verygos reitingas. Vieno iš prasčiausiai vertinamų politikų palankus vertinimas kilo 4 procentiniais punktais. Šiuo metu jį palankiai vertina 29 proc., o nepalankiai – 62 proc. piliečių.
Kurį laiką rekordinius palankaus vertinimo nuostolius patyręs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis per pastaruosius kelis mėnesius taip pat nežymiai (4 procentiniais punktais) sugebėjo pasigerinti situaciją. Palankiausiai vertinamų politikų penketuke buvusį laikinosios sostinės merą šiuo metu palankiai vertina 46 proc., o nepalankiai – 36 proc. piliečių.
Didžiausią palankaus vertinimo smukimą patyrė V. Uspaskichas
Tuo tarpu didžiausius nuostolius palankaus vertinimo reitinge patyrė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (25 proc.vertina palankiai ir 58 proc. nepalankiai). Per paskutinius 2 mėnesius (lyginant su 2019 metų gruodžio apklausa) teigiamas jo vertinimas sumenko 6 procentiniais punktais. Perpus mažiau – 3 procentiniais punktais – sumažėjo palankiai vertinančių Europos Parlamento narius Aušrą Maldeikienę (40 proc. ir 45 proc.) ir Valdemarą Tomaševskį (16 proc. ir 63 proc.). Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
Analogiškai sumenko ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio reitingas. Žvelgiant į šio politiko reitingo istoriją ilgesnėje perspektyvoje galima įžvelgti ryškią transformaciją: dar prieš metus buvęs tarp palankiausiai vertinamų politinių partijų lyderių, vasario mėnesio apklausų duomenimis, jis – pačiame reitingų lentelės dugne. N. Puteikį šiuo metu palankiai vertina 23 proc. ir 55 proc. nepalankiai.
Lietuvos gyventojai ir toliau palankiausiai vertina prezidentus: kadenciją baigusį Valdą Adamkų (83 proc. vertina palankiai ir 8 proc. nepalankiai) dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą (83 proc. ir 11 proc.) ir dvi kadencijas prezidento pareigas ėjusią Dalią Grybauskaitę (64 proc. ir 28 proc.).
Tarp palankiausiai vertinamų politikų taip pat europarlamentaras Liudas Mažylis (58 proc. ir 17 proc.), L. Linkevičius, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (53 proc. ir 20 proc.), E. Jakilaitis, bei I. Šimonytė. Edmundas Jakilaitis. Slaptai.lt nuotr.
Dar yra 7 politikai bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki – tai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (49 proc. ir 36 proc.), R. Masiulis, žurnalistas Andrius Tapinas (48 proc. ir 31 proc.), V. Čmilytė-Nielsen, V. Matijošaitis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (46 proc. ir 37 proc.). Šį sąrašą užbaigia G. Paluckas.
Nepalankiausiai vertinamų politikų dešimtukas
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 10 politikų: „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį (nepalankiai įvertino 69 proc., o palankiai 23 proc.), Valdemarą Tomaševskį (atitinkamai 63 proc. ir 16 proc.), A. Verygą (62 proc. ir 29 proc.), apkaltos būdu nušalintą prezidentą Rolandą Paksą (60 proc. ir 22 proc.), G. Kirkilą (60 proc. ir 28 proc.), V. Uspaskichą (58 proc. 25 proc.), profesorių V. Landsbergį (57 proc. ir 33 proc.), dabartinį konservatorių lyderį G. Landsbergį (57 proc. ir 34 proc.), N. Puteikį (55 proc. ir 23 proc.) ir ekspremjerą Algirdą Butkevičių (52 proc. ir 33 proc.).
Apklausa vyko 2020 m. vasario 13–26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1030 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada ateinančią savaitę teikti siūlymą Lietuvoje skelbti karantiną.
„Teiksime siūlymą kitą savaitę, kai ministrai susirinks, skelbti karantiną valstybėje“, – SAM vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, šalyje paskelbus karantiną pradeda veikti labai griežtos teisinės priemonės.
„Tada jau įsijungia labai griežtos ir teisinės priemonės, labai atriša rankas sudrausminti tuos neklaužadas, kurie labai keistai argumentuoja savo nesiizoliavimą ir sako: mes nebijome viruso“, – tikino A. Veryga.
„Tikrai padarysime viską, pasitelksime ir policiją, jeigu to reikės, kad žmonės, kurie elgiasi nedrausmingai, būtų sudrausminti. Savivaldybės, kaip ir sakiau, turi pasirūpinti vietomis, kur žmones dėti, kur juos izoliuoti. O jeigu paaiškės tokių atvejų, kai žmonės elgiasi neatsakingai jau gavę aiškią rekomendaciją, tai paskelbus karantiną prieisime iki baudžiamosios atsakomybės, jeigu jie užkrės kitus žmones, jeigu bus mirčių“, – pridūrė jis, akcentuodamas, kad už neatsakingą elgesį, pažeidžiantį karantiną, patys artimieji galės pareikalauti atsakomybės.
Vaistai. Slaptai.lt fotografija
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kyla grėsmė, kad dėl Kinijoje siaučiančio koronaviruso gali sutrikti vaistų, kurių komponentai gaminami Kinijoje, tiekimas. Ministras ketvirtadienį dalyvavo neeilinėje Briuselyje vykusioje ES ministrų taryboje, kurioje apsikeista nuomonėmis dėl pasaulio dėmesį pritraukusio viruso suvaldymo.
„Šalys išsakė susirūpinimą dėl vaistų sudedamųjų dalių gamybos Kinijoje ir skatino Europos Komisiją (EK) įvertinti galimus tiekimo sutrikimus bei imtis priemonių, kaip jų išvengti“, – teigia ministras A. Veryga Eltai atsiųstame pranešime.
Pasak jo, daugelis kolegų ministrų akcentavo, kad būtina sukurti mokslinių duomenų platformą, kuria galėtų pasinaudoti ne tik šalių narių farmacijos pramonės, bet ir mokslo atstovai, kad tik greičiau būtų sukurta ir išbandyta reikiama veiksminga vakcina.
Ministro A. Verygos teigimu, pabendravus su kolegomis ministrais iš kitų ES narių, paaiškėjo, kad visos bendrijos šalys yra gerai pasirengusios suvaldyti esamą situaciją dėl koronaviruso plitimo.
Kaip teigiama atsiųstame pranešime, šalys narės sutarė, kad šiuo atveju ES labai svarbu į kovą su koronavirusu įtraukti kuo daugiau farmacijos pramonės ekspertų, nuolat vykdyti rinkos produktų analizę. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Anot A. Verygos sutarta, kad žmonėms skleidžiama informacija turi būti pagrįsta įrodymais, laiku valdyti tikrovės neatitinkančias žinias, t.y. krizines situacijas, nes tik taip galima mažinti nepagrįstą paniką. Be to, valstybės narės sutarė, kad būtina stiprinti finansavimą siekiant suteikti pagalbą mažiau išsivysčiusių trečiųjų šalių gyventojams.
„Tai svarbu, nes šie žmonės turi turėti daugiau garantijų gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, ypač kriziniais atvejais, pavyzdžiui, esant epidemijoms, masiniams susirgimams. Deja, šiuo metu Afrikos žemyno valstybių gyventojai turi per mažai garantijų į sveikatos apsaugą arba išvis neturi jų“, – sako ministras A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad grėsmė, jog koronavirusas gali patekti į Lietuvą, yra „labai reali“.
„Jis (koronavirusas. – ELTA) ne tik beldžiasi, bet yra tas sienas (Europos. – ELTA) kirtęs, nes yra fiksuoti susirgimo atvejai, yra atvykusių, bet vis tik tarp Europoje esančių žmonių, gyventojų jis yra, kol kas gal neplinta, bet grėsmė yra reali“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Veryga.
Pasak ministro, yra daug būdų, kaip koronavirusas galėtų patekti į Lietuvą.
„Žinoma, gali būti (kad koronavirusas atsiras Lietuvoje. – ELTA). Nepaisant to, kad šalys, taip pat ir Lietuva, imasi priemonių saugotis ir bent jau apsisaugoti nuo tokių pačių pavojingiausių atvykimo kelių ir izoliuoti asmenis, bet puikiai suprantame, kad judėjimo kelių ir būdų yra labai daug. Lietuva yra Šengeno šalis. Atvykimo keliai yra ne tik oro uostai, ne tik laivai, bet yra ir automobilių keliai, tai tikrai tas virusas, labai realu, kad gali atkeliauti į Lietuvą“, – teigė A. Veryga.
„Dabar stebime oro uostuose, bet tikrai neatmestina galimybė, kad teks tas priemones plėsti“, – pridūrė jis. Kinija: koronaviruso aukų skaičius didėja. EPA-ELTA nuotr.
Kaip ELTA jau rašė, nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius Kinijos Hubėjaus provincijoje, palyginti su ankstesne para, daugiau nei padvigubėjo. Naujų infekcijų skaičius išaugo kone 10 kartų.
Naujų infekcijų padaugėjo nuo 14 840 iki 48 206. Ankstesnę parą Hubėjuje buvo pranešta apie 97 mirusiuosius ir 1 638 naujus ligos atvejus.
Seimo opozicija, trečiadienį Seime susitikusi su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, negailėjo jam klausimų ir pažėrė kritikos dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos, privalomojo sveikatos biudžeto (PSD) įgyvendinimo, kompensuojamųjų vaistų sistemos, taip pat skiepų kalendoriaus atnaujinimo.
„Situacija sveikatos apsaugos srityje kelia nerimą, apie teigiamus pokyčius mažai girdėti“, – diskusiją pradėjo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas, pridūręs, kad, anot jo, sveikatos srityje „kokia reforma beprasidėtų, iškart kyla problemos“.
Ministras A. Veryga į pareikštus priekaištus dėl medicinos punktų veiklos atsakė, kad tai yra savivaldybių prerogatyva.
„Ministerija neturi jokios įtakos medicinos punktų nei uždarymui, nei atidarymui. Dėl jų likimų sprendžia steigėjai – savivaldybės ir praktikos yra labai įvairios“, – kalbėjo A. Veryga.
Kilus diskusijai dėl GMP reformos, kurios metu viešojoje erdvėje buvo piktinamasi iš vieno automobilio į kitą brigados automobilį gatvėse perkeliamais pacientais, A. Veryga teigė, jog tai yra labai bloga praktika, kuomet specialistai pasielgia neprofesionaliai ir nekompetentingai. Reforma numato praktiškesnius būdus, kaip ligonius pristatyti į ligonines, tvirtina A. Veryga.
„Rajonuose, išvažiavus GMP automobiliui, nebelikdavo kam sureaguoti į iškvietimą. (…) Tai yra tik vienas iš pasirinkimų. Yra įvairiausi variantai, kaip pacientą atgabenti į ligoninę ir tuo pačiu nepalikti rajono be GMP“, – apie reformos būtinybę kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Perkeliant pacientus gatvėje, buvo nueita paprasčiausiu keliu, sakė A. Veryga.
„Labai gaila, kad yra suabsoliutinami keli labai blogi pavyzdžiai. Taip, kaip buvo padaryta, parodyta, nereikia taip pacientų kilnoti“, – tvirtino A. Veryga, pridūręs, kad „geriausią idėją galima sudirbti ir padaryti nesąmonę“.
Diskusijai pakrypus kompensuojamų vaistų tema, socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė, jog yra didelis inovatyvių vaistų trūkumas kompensuojamų vaistų sąraše.
Replikuodamas parlamentarei, ministras paaiškino, kokiu būdu yra organizuojamas vaistų kompensavimas bei sudaromas kompensuojamų vaistų sąrašas. A. Verygos teigimu, numatytas biudžetas vaistams yra nuolat viršijamas.
„Auga išlaidos, yra PSD suplanuota vaistų eilutė. Ir mes tą eilutę jau viršijam, įtraukinėdami naujus vaistus“, – kalbėjo SAM vadovas, pridūręs, kad dar šiais metais iš rezervinio, į pagrindinį kompensuojamų vaistų sąrašą planuojama įtraukti du vaistus kraujo ligoms gydyti.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kitą problemą, apie kurią kalbėjo ir konservatorė Irena Degutienė, – iš kompensuojamų vaistų sąrašo retai išbraukiami seni, nevertingi vaistai.
„Kokiu būdu išbraukti caro-maro laikų vaistus, kurių pasaulis nelabai naudoja, bet mūsų pacientai sako, kad yra pripratę? (…) Patys specialistai stoja mūru už tuos senus vaistus“, – apgailestavo A. Veryga.
I. Degutienė negailėjo kritikos ministrui. Jūs nesikalbate su kitais miestais, išskyrus Kauną ir Vilnių, sakė Seimo narė.
„Jūsų vizija ir užmačios, man iš šono žiūrint, (…) tos visos idėjos teisingos, bet atlikimas blogas. Matau spragas – nesikalbėjimas su apačiomis – su tais, kurie tą darbą dirba“, – kalbėjo I. Degutienė.
Konservatorius Raimundas Martinėlis diskusijos metu iškėlė idėją – parengti platų politinį, nacionalinį susitarimą dėl sveikatos sistemos tobulinimo.
Šiam pasiūlymui, A. Verygos teigimu, jis pritartų, tačiau, atkreipė dėmesį ministras, turime susitarti dėl pagrindinio objekto.
„Būčiau šalininkas tokio susitarimo, tik reikėtų apsibrėžti susitarimo objektą. (…) Tokiam susitarime galėtų būti įkalta, kad valstybė už savo draudžiamuosius asmenis sumoka tą patį, ką ir draudžiamieji“, – sakė A. Veryga, išreiškęs skepsį, jog sunku, pasak jo, būtų susitarti dėl vienodo požiūrio į sveikatos įstaigų tinklo pertvarką. Labai skirtingos vizijos, teigė A. Veryga.
Tuo tarpu konservatorė Aistė Gedvilienė užklausė SAM vadovo, ar yra numatyta kitais metais skiepus nuo erkinio encefalito įtraukti į skiepų kalendorių.
„Kol kas nėra numatyta todėl, kad mes nežinome, kiek tų lėšų reikės. Norint suplanuoti lėšas, reikėtų žinoti, kas būtų skiepijama. Yra ekspertų įvairių nuomonių: vieni mano, kad viena amžiaus grupė turi būti skiepijama, kiti – kad kita“, – atsakė A. Veryga, pridūręs, kad skiepų kalendorius yra vis atnaujinamas.
Prabėgo pirmasis Gitano Nausėdos mėnuo prezidento poste. Darbų derlius nemenkas. Du vizitai į užsienį, pas artimiausias kaimynes, Lenkiją ir Latviją. Artimiausiomis dienomis Prezidentas lankysis Vokietijoje, kur susitiks su aukščiausiais šalies vadovais, o jau po to suplanuota kelionė į Estiją.
Keturi vetuoti Seimo įstatymai. Su trijų iš jų vetavimu Seimo dauguma sutiko. Dabar laukiame, kaip bus apsispręsta dėl ketvirtojo, kuriuo norima drausti vienam savininkui turėti daugiau nei 1500 ha miško ploto.
Kiekvienu atveju Prezidentas G. Nausėda, vetuodamas įstatymą, pateikia ir paaiškinimą, kodėl jis siūlo teikiamą įstatymą vetuoti. Argumentavo jis ir savo poziciją dėl miško nuosavybės ribojimo: „Jau dabar aišku, kad šias pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pvz., per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams. Tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai“.
Įstatymo projektą inicijavę 8 Seimo nariai, priklausantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, tarp kurių yra ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, nerimsta. Jie teigia, kad toks įstatymas padėtų „išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais“ bei padėtų sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams.
Išgirdusi šitą argumentą, šokau aiškintis, ar tikrai „plynai“ kertami tik godžių privatininkų valdomi miškai, o valstybiniai puoselėjami kaip netekėjusių panelių rūtų darželiai, bet Prezidentas mane išgelbėjo nuo to nuobodoko darbo, pareiškęs, kad numatomas ribojimas negali apsaugoti miškų nuo plyno kirtimo, nes miškų kirtimus reguliuoja kiti teisės aktai, o priežiūrą atlieka atsakingos institucijos. Ir aš juo patikėjau…
Išeitų, kad reikia ne naujus draudimus ir ribojimus kurti (beje, miškų plotų įsigijimas nėra ribojamas nė vienoje ES valstybėje), o reikalauti (ir pačiam Seimui prižiūrėti), kad už miškų kirtimus atsakingos institucijos tikrai atsakingai atliktų savo darbą!
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingoje pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklo atidengimo ceremonijoje. LRP kanceliarijos / R.Dačkaus nuotr.
Gal būt, panašiai mano ir Prezidentas – ką liudytų ir jo veiksmai, „gryninant“ mūsų teisėjų korpusą.
Dar būtų galima prisiminti gausius šalies vadovo apsilankymus Lietuvos provincijos miesteliuose, susitikimus su valstybinių postų neužimančiais, bet nuoširdžiai savo kraštą mylinčiais žmonėmis, tačiau tai jau, galima būtų sakyti, Prezidento „laisvalaikis”.
O vienas didžiausių darbų – su premjeru suderintas naujasis Vyriausybės kabinetas. Būtent tam skiriama dauguma apžvalgininkų straipsnių, komentarų, vertinimų.
Kaip ir galima buvo tikėtis, nuomonės gana prieštaringos. Dauguma su priekaišto gaidele pabrėžia prezidento sukalbamumą ir nuolaidumą: jis sutiko palikti vyriausybėje anksčiau kritikuotus sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrus ir neišsaugojo gerai dirbusio ir didelį visuomenės pasitikėjimą pelniusio ministro Roko Masiulio.
Pats Prezidentas savo sprendimų nelaiko pralaimėjimu ar nuolaidumu valdančiajai koalicijai ir puse lūpų užsiminė apie kažkokius pasiekimus, išgavus iš premjero prezidentui pageidautinus nutarimus. Tačiau visuomenė „iš pusės“ lūpų skaityti nesugeba, užtat ne vienas šyptelėjo, išgirdęs Prezidento paaiškinimą, kodėl ministro poste paliktas ministras A. Veryga: Prezidentas teigė iš A.Verygos išgirdęs, kad jis darys būtinas reformas, tačiau jos bus geriau apgalvotos.
Ką gi, Prezidentas, atrodo, neatkreipė dėmesio į pagrindinę ministro specialybę bei specializaciją, antraip jis seniai būtų pastebėjęs, kad šitas žmogus turi retą sugebėjimą ramiai, netgi – geranoriškai išklausyti pačias aštriausias pastabas ir pašnekovams sakyti būtent tai, ką jie norėtų išgirsti, bet nebūtinai jis tai padaro. Taip priimta psichiatrų ceche…
Kitas „specialistas“ kalbėti tai, ką klausytojai norėtų išgirsti, buvo (ir tebėra) premjeras Saulius Skvernelis.
Prieš 2016 m. rinkimus, matydamas, jog daugumą rinkėjų piktina kandidatais į Seimą partijų sudarinėjami „partiniai sąrašai, S. Skvernelis žadėjo sudarysiąs technokratišką, nepartinių profesionalų vyriausybę. Šitas manevras sužavėjo ne tik rinkėjus, bet ir kai kuriuos politologus, ir net opoziciją.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Pavyzdžiui, tais pačiais 2016 m. MRU Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Virgis Valentinavičius Delfio portale rašė: „Dauguma, įskaitant opoziciją, pripažįsta, jog naujojoje Vyriausybėje surinkti žmonės palieka gerą įspūdį – tai pakankamai kompetentingų, energingų ir nesusitepusių žmonių būrys. Ir akivaizdu, kad jiems gerai atrodyti itin padeda buvusi Vyriausybė. Dabar geriau matosi, kokia vargana buvo buvusi Vyriausybė tiek savo sudėtimi, tiek tragikomiška Algirdo Butkevičiaus lyderyste“.
Šiandien vienas iš opozicijos lyderių Gabrielius Landsbergis pažymi, jog vietoje žadėtų savo sričių nepartinių profesionalų, dabar Vyriausybėje turime „niekuo nepasižymėjusius, abejotinos reputacijos partinius kadrus”, o iš jų sudarytas ministrų kabinetas esąs „Brežnevo laikų stagnacija ir visų žadėtų proveržių ir reformų kapituliacija”.
O premjeras net po naujausių pokyčių Vyriausybės sudėtyje tebegieda tą pačią giesmelę, jog ir atnaujintasis kabinetas esąs profesionalų kabinetas, nors istorija su Roku Masiuliu bei su naujai į ministrų kabinetą įtrauktais asmenimis šaukte šaukia, jog dabartinė vyriausybė – pabrėžtinai partokratinė, sudaryta vien iš juos delegavusioms partijoms ištikimų politikų.
Ar tai blogai?
Pasak politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, politinis užnugaris svarbus ne tik ministrui, bet ir visai valdančiajai daugumai. „Žmogus, kuris nesusietas su politine jėga, o yra tik savo srities atstovas ir daugiau nieko, yra mažiau kontroliuojamas ir ne visada bando taikytis su programa ir tikslais, interesais, kuriuos deklaruoja politinė partija. Todėl politikai ministrai priimtinesni, nes mažiau problemų kyla derinant veiksmus.“
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Toks komentaras paaiškina, kodėl Prezidentas nusileido valdančiajai koalicijai, tariantis dėl Roko Masiulio perspektyvų: „Deja, galbūt mano klausimai dėl to, kodėl R.Masiulis negalėtų tęsti savo veiklos, na, atsakymas buvo toks – kad jo iniciatyvoms bent jau pastaruoju metu nebuvo pakankamo palaikymo Seime. Turint omenyje, kad ministrų kabineto narys turi turėti visišką ministro pirmininko palaikymą, atramą Seime“.
Taigi, technokratai, Lauro Bielinio nuomone, „kartais nepastebi to, kad vienoje vietoje pabandžius kažkokius pokyčius, kitoje vietoje gali kažkas suirti. Politikams lengviau tai įvertinti. Daug kas išties buvo labai lėtame judesyje“.
Man gi, keletą metų dirbusiai švietimo srityje, nepasirodė, kad Švietimo ministerija, kai jai vadovavo J. Petrauskienė, buvo „lėtame judesyje“. Priešingai, ne tik aš, bet ir beveik visa švietimiečių bendruomenė šiurpo nuo tų tempų, kuriais buvo vykdoma pedagogų atlyginimo reforma, ko pasėkoje net buvo kilęs įsimintinas streikas…
Šiurpo nuo neišsenkančių ministro A. Verygos iniciatyvų ir tų tempų, kuriais tos iniciatyvos būdavo įgyvendinamos, sveikatos apsaugos specialistai.
O vadinamoji Urėdijų reforma? O Niagaros kriokliu ant šeimų garmėję tėvų ir vaikų santykius reguliuojantys įstatymai? Ar ir jie buvo „lėtame judesyje“?
Gal tik nuo Vilniaus bokštų į Valstiečių ir Žaliųjų vyriausybės reformas žvelgiantiems politologams jos atrodė lėtos. O staigių permainų išgąsdinta visuomenė svajojo apie tokius ministrus ir ministres, kurie išgirstų šimtmečiais patikrintą liaudies išmintį: „Septynis kartus atmatuok, dešimtąjį – kirpk“… Gal todėl šiandien visuomenė daug palankiau, nei „profesionalai“ politologai, politikai priima ir pirmuosius prezidento G. Nausėdos veiksmus, sprendimus, komentarus.
Galima suprasti ir nekantraujančią žiniasklaidą, pripratusią rašyti, komentuoti nuolatinius kivirčus, skandalingus apsišaudymus tarp paskutiniųjų vyriausybių ir prezidentės Dalios Grybauskaitės. Žurnalistai ilgisi intrigos, įtampos… Dulka skambūs epitetai, etiketės, kuriomis apsikeisdavo politinio teatro pagrindiniai veikėjai ir kuriuos su įkvėpimu cituodavo žurnalistai. Beje, nuobodžiauja ir kai kurie skaitytojai – rinkėjai. Jiems šiandieniniame politiniame gyvenime irgi ima trūkti…ne, ne duonos, o kraujo.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko fotografija
„Man mūsų naujasis prezidentas toks porcelianinis: toks, nei trukt, nei stop, kad tik nesudužtų, per garsiai nesuskambėtų, bet, tuo pačiu, kad visi juo žavėtųsi. O taip norisi viesulo!” – prisipažino vienas facebook‘o draugų.
O žaibo į užpakalį nesinori?
Vieni nori pamaitinti neturtėlius. Kitiems patinka vadovauti… Tačiau, kaip sakė vienas išmintingas kunigas, „kiekvienas mūsų sukurtas tarnauti Dievui (tautai, valstybei, artimui…) unikaliu būdu.“
