Italija neleidžia švartuotis migrantus gabenantiems laivams. EPA-ELTA nuotr.
Italijos dešinysis radikalas vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis neleidžia italų pakrančių apsaugos laivui su 135 migrantais įplaukti į kurį nors šalies uostą. Vyriausybė Romoje „oficialiai paprašė Europos Komisijos koordinuoti laive esančių migrantų padalijimą“, pranešė Vidaus reikalų ministerijos šaltiniai. Kol tai nebus padaryta, laivas esą negalės švartuotis Italijoje.
 
135 žmonės nuo ketvirtadienio yra pakrančių apsaugos gelbėjimo laive. Anot Romos, jie taip lauks tol, kol Europos Komisija oficialiai neatsakys į prašymą.
 
Migrantai dvejomis guminėmis valtimis plaukė Viduržemio jūra. Vieną jų ketvirtadienį aptiko Tuniso žvejai. Į pagalbą pašaukta Italijos pakrančių apsauga tada į gelbėjimo laivą priėmė 80 žmonių.
 
Dar apie 50 žmonių trečiadienį rado italų žvejų laivas – Maltos pakrančių apsaugos kontrolės zonoje. Tačiau Maltos pakrančių apsauga neatsiliepė, sakė italų žvejų laivo kapitonas Carlas Giarratanas.
 
Galiausiai atskubėjusi Italijos pakrančių apsauga 50 migrantų nugabeno į gelbėjimo laivą „Gregoretti“, kuriame jau buvo Tuniso žvejų rasti pabėgėliai.
Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.
 
Europos Sąjungoje jau ilgai nesiliauja ginčai dėl migrantų, kurie Viduržemio jūra bėga į Europą, padalijimo. Italija neleidžia laivams su pabėgėliais įplaukti į savo uostus, kol neišsiaiškinama, kurios kitos šalys priims žmones. Todėl laivai su išsekusiais migrantais neretai dienas ar savaites dreifuoja jūroje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 04:00
 
 

Lietuvos profesinių sąjungų protesto eitynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kaltina Vyriausybę nesirūpinant daugeliu anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ne tik rinkėjams, bet ir partneriams.

Profsąjungos sako, kad dialogas ir derybos naujiesiems profesionalams tampa keiksmažodžiu, ir tą rodo Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) projekto rengimas – nors Vidaus reikalų ministerija (VRM), rengdama naują VTĮ, privalėjo informuoti, konsultuotis bei įtraukti profesines sąjungas, projektas rengtas paslapčiomis ir tyliai.

LPSK teigimu, į Teisės aktų derinimo sistemą projektas įkeltas vasarą, kai daug žmonių atostogauja. Pasiūlymams parengti duotos vos kelios dienos.

„Kažin, ar tokią skubą ir slaptumą galima vadinti dialogu? – retoriškai klausia LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.

„Ši Vyriausybė nepasimoko ne tik iš ankstesniosios, bet ir savų klaidų. Jei bandoma slapta kirsti kampus ir nesilaikyti reikalavimų, yla išlenda iš maišo ir profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos vis vien užkerta kelią buldozeriui. Tik jau su nauju nepasitikėjimu. Nebegalime pasikliauti nė viena ministerija, net ir pačiu Premjeru. Po žaidimų su Darbo kodeksu ir su valstybinių miškų pertvarka valdžia vėl puola į tas pačias dilgėles?“ – stebisi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas A. Černiauskas.

Tuo metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė primena, kad Vidaus reikalų ministerija ir pareigūnus bei tarnautojus vienijančios profesinės sąjungos net yra pasirašiusios Bendradarbiavimo susitarimą.

„Jame įsipareigota užtikrinti operatyvią informacijos sklaidą, įtraukti profesines sąjungas į sprendimų priėmimą, užtikrinti socialinį dialogą, derinti bendras pozicijas. Deja, buvimas valdžioje blogai veikia atmintį. Šį susitarimą vos prieš dvejus metus, būdamas vidaus reikalų ministru, pasirašė pats Saulius Skvernelis, bet jo darbų perėmėjas į tai nekreipia jokio dėmesio. Įdomu, kokių dar susitarimų ir sutarčių nesilaiko mūsų vidaus reikalų ministras? Beje, jis yra dirbęs STT, tad toks jo požiūris į taisykles ir susitarimus atrodo dar keisčiau“, – pažymi L. Soščekienė.

Profsąjungų teigimu, VTĮ numatomi dideli pokyčiai paveiks keliasdešimt tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje. Projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką ir skelbiama, kad iš bemaž 60 tūkst. valstybės tarnautojų liks tik apie 20 tūkst. Dalis iš jų bus atleista, o didžioji dalis taps „sutartininkais“, t. y. pasirašys įprastas darbo sutartis. Nors šie žmonės taip pat atitinka gerokai aukštesnius reikalavimus kvalifikacijai ir reputacijai, didesnių socialinių garantijų už tai negaus. Taip pat neliks ir įpareigojimo juos atleidžiant pasiūlyti kitas jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė atkreipia dėmesį, kad tai reiškia prastesnes socialines garantijas (mažės išeitinės kompensacijos, trumpės įspėjimo dėl atleidimo terminai ir kita). Netekusiems valstybės tarnautojo statuso taip pat nusibrauks ištarnautas stažas ir už tai žmogus nebegaus jokios realios naudos.

„Nors pokyčiai šiame sektoriuje reikalingi, gaila, kad valdžia sau leidžia taip žaisti likimais. Juk šis įstatymas paveiks ne tik tarnautojus ir jų šeimas, bet ir valstybės funkcionavimą. Ar normalu, kad, kalbant apie tokius svarbius klausimus, sprendimus norima priimti vienašališkai? Paslapčia nuo visuomenės? – sako I Petraitienė. – Kodėl socialiniai partneriai turi pakelti triukšmą, kad gautų tai, kas jiems ir taip turi būti pateikta? Žmonės nesijaučia saugūs, neapsunkinkime ir taip sudėtingos situacijos.“

LPSK tikisi, kad Vyriausybė laikysis įsipareigojimų socialiniams partneriams ir šis įstatymas bus parengtas skaidriai, įtraukiant visas puses.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 04:00

Pirmadienio vidurdienį V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės rūmų, piketavo greitosios pagalbos medikai ir dispečeriai. Daugiau nei 50 šios srities darbuotojų kreipėsi į valdžią priešindamiesi ketinimams priimti vienintelį Bendrojo pagalbos centro telefono numerį (112) visoje Lietuvoje. Tai, susirinkusiųjų nuomone, pareikalautų daugiau aukų ir apsunkintų greitosios pagalbos darbuotojų darbą. Piketuotojai rankose laikė didelius plakatus su užrašais „Laisvė medikams ir pacientams“ ir „Griūva GMP – kenčia pacientai“. 

Greitoji medicinos pagalba

Su piketuotojais susitiko vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Skubiosios pagalbos specialistės dispečerės Audronės Drabavičienės, teigimu, situacija yra absurdiška – norima panaikinti greitosios pagalbos trumpąjį telefono numerį 033 ir visos žmogui būtinos skubios pagalbos teikimą palikti Bendrajam pagalbos centrui (BPC). Tai reikštų, kad visa pagalbos sistema – policija, gaisrinė, greitoji pagalba – būtų pasiekiama vienu telefono numeriu.

„Juk žmogui pagalbą mes galime suteikti ir nuotoliniu būdu. Jei situacija rimta – iškviesti greitosios pagalbos ekipažą. Niekas nelaimės atveju nenori būti nukreipiamas telefonu iš vienos dispečerinės į kitą. Aš – medikė, galiu suteikti žmogui pagalbą, bet negaliu užsiimti gaisro gesinimo darbais bendruoju telefonu. Juk gyvename laisvoje šalyje, todėl turime ir laisvę į skubią pagalbą“, – sakė ji.

Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovas Igoris Lukaševas sakė, kad protestuojama dažnai. Vien šiemet jau antrą kartą, tačiau nei į protestus, nei į laiškus nėra atsakoma.

„Mūsų niekas negirdi. Į siūlomas alternatyvas nėra atsakoma, yra siūlomi tik įstatymai, kurie, mūsų galva, yra neadekvatūs. Panaikinus trumpąjį greitosios pagalbos telefono numerį 033 žmonėms padėti bus sunkiau. Taip pat tai gali pareikalauti daugiau aukų. Juk žmonės nėra kvaili, jei prasideda ūmus skausmas, jie neskambina gaisrinei, skambina mums“, – sakė I.Lukaševas.

Su piketuotojais susitiko ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Jis ramino greitosios pagalbos medikus ir dispečerius, kad darbo jie nepraras, o valstybė sutaupys lėšų.

„Jūs ne taip viską suprantate. Kodėl greitoji pagalba turi būti išskirtinė ir turėti atskirą telefono numerį? Niekas iš jūsų neatima darbo – toliau galėsite suteikti pagalbą žmonėms, tačiau skambučius valdys BPC. Žmogus, patekęs į nelaimę, iškart skambina bendruoju pagalbos numeriu (112), o ne atskirai medikams. Daug kas išvis nežino jūsų numerio“, – pabrėžė jis.

Pasak vidaus reikalų ministro, tai taip pat sumažintų valstybės išlaidas ir susistemintų dispečerinių veiklas.

Beveik visą ministro kalbą lydėjo nepasitenkinimo replikos ir švilpimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 05:06

Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, siūlančioms palengvinti transporto priemonių leidimo dalyvauti viešajame eisme grąžinimą, kai toks leidimas buvo laikinai sustabdytas.

„Pagal siūlomas pataisas, pašalinus priežastis, dėl kurių transporto priemonėms buvo laikinai neleidžiama dalyvauti viešajame eisme, joms tokia teisė būtų nedelsiant sugrąžinta. Registracijos procedūrų kartoti nereikėtų net ir tais atvejais, kai priežasčių šalinimas užtruktų ilgesnį laiką“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Taip pat atsirastų galimybė transporto priemonės valdytojui sustabdyti leidimą transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme neribotam laikotarpiui (nutraukus civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ar neatlikus techninės apžiūros).

„Tai aktualu tiems asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių ilgesnį laiką nesinaudoja automobiliu ar juo naudojasi sezoniškai. Tokį automobilį grąžinti į viešąjį eismą taptų paprasčiau – reikėtų atlikti privalomąją techninę apžiūrą (jei ji pasibaigusi) ar apdrausti privalomuoju draudimu, ir automobiliui vėl būtų suteikta teisė dalyvauti eisme. Automobilio iš naujo registruoti nereikėtų“, – pastebi vidaus reikalų ministras.

Pagal šiuo metu galiojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, leidimas transporto priemonei dalyvauti eisme gali būti sustabdytas trimis atvejais: kai neatlikta motorinės transporto priemonės ar priekabos privalomoji techninė apžiūra, kai ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba kai nesumokėti valstybės nustatyti mokesčiai. Per 180 dienų nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme, transporto priemonės išregistruojamos ir vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo registruotos.

Parengtame projekte šio maksimalaus 180 dienų termino siūloma atsisakyti.

„Siūlomais pakeitimais siekiame mažinti administracinę ir finansinę naštą transporto priemonių valdytojams ir sudaryti jiems daugiau patogumų – supaprastinti registracijos tvarką ir atsisakyti perteklinių procedūrų“, – sako E. Misiūnas.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme būtų panaikinamas visam laikui ir ji išregistruojama, kai ji pripažįstama netinkama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Ši nuostata būtų taikoma ir gavus informaciją iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų, kad transporto priemonė pripažinta netinkama eksploatuoti. Tokios transporto priemonės Lietuvoje negalėtų būti registruojamos.

Šioms įstatymo pataisoms dar turės pritarti Seimas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos susisiekimo ministerija.

2017.05.25; 03:00

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas įteikė antpečius septyniolikai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kuriems suteikti vidaus tarnybos pulkininko, vidaus tarnybos majoro, vyresniojo komisaro ir komisaro laipsniai.

Sveikindamas aukštesniuosius tarnybos laipsnius gavusius pareigūnus ministras T. Žilinskas pastebėjo, kad tai yra dar vienas laiptelis jų tarnybos kelyje, ir kiekvienam palinkėjo siekti karjeros aukštumų.

Vidaus reikalų ministerijoje vykusios ceremonijos metu vidaus tarnybos pulkininko ir vidaus tarnybos majoro antpečiai įteikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams. Vyresniojo komisaro antpečiai įteikti dviem policijos pareigūnams, komisaro antpečiai – trylikai policijos pareigūnų.

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.

2016.11.09; 08:29

Lietuvos policijos mokykloje (LPM) vykusios mokslų baigimo šventės metu vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasveikino 136-is šios mokyklos kursantus, kuriems įteikti mokslų baigimo pažymėjimai. 

Lietuvos policijos mokykloje (LPM) vykusios mokslų baigimo šventės metu vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasveikino 136-is šios mokyklos kursantus, kuriems įteikti mokslų baigimo pažymėjimai.
Lietuvos policijos mokykloje (LPM) vykusios mokslų baigimo šventės metu vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasveikino 136-is šios mokyklos kursantus, kuriems įteikti mokslų baigimo pažymėjimai.

„Lygiai prieš 20 metų aš pats gavau policininko pažymėjimą. Tada manęs klausė, kodėl pasirinkau tokią specialybę. Mano atsakymas buvo paprastas – noriu padėti žmonėms. Linkiu jums atsakingai, sąžiningai, pareigingai vykdyti savo pareigą. Jūsų artimųjų prašau paremti, nes ne visada iš tarnybos jūs grįšite geros nuotaikos“, – sakė ministras T. Žilinskas.

Raudondvario dvare vykusio renginio metu jaunuosius pareigūnus taip pat sveikino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Kauno rajono vicemeras Jonas Gurskas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga, LPM kolektyvas, kursantų tėveliai ir kiti garbingi svečiai.

LPM profesinio mokymo diplomus, liudijančius apie įgytą policininko kvalifikaciją bei LPM baigimo ženklus pareigūnams įteikė Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, generalinio komisaro pavaduotojas E. Šileris ir LPM viršininkas Algirdas Kaminskas.

Šventės metu policijos generalinio komisaro įsakymu buvo apdovanoti  LPM dirbantys pareigūnai, taip pat buvo įteiktos LPM viršininko padėkos aktyviausiems šios laidos kursantams – už aukštus mokymosi pasiekimus, gerą mokymąsi, aktyvų dalyvavimą organizuojant kultūrinius renginius, LPM ir policininko profesijos populiarinimą bei sportinius pasiekimus. 

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.

2016.08.05; 03:05

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojų susitikime, kurio metu buvo apibendrinti praėjusių metų rezultatai.

Ministras pasveikino departamento darbuotojus artėjančių švenčių proga ir padėkojo už atliktus darbus. Jis pastebėjo, kad šie metai buvo pakankamai ramūs ir geri.

Continue reading „Ministras S. Skvernelis: džiugu, kad ugniagesių gelbėtojų tarnyba vertinama labai gerai“

Vidaus reikalų ministerijoje įvyko susitikimas su aktyviais visuomenės nariais, organizacijų atstovais, kuriame diskutuota apie eismo saugumo gerinimo priemones.

Pokalbyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, viceministras Artūras Norkevičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.

Continue reading „Apie eismo saugumą – su visuomenės atstovais“

Vidaus reikalų ministerija parengė Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama tinkamai pasirengti gyventojų evakavimui karo atveju, taip pat kilus ekstremalių situacijų grėsmei – ar joms susidarius.

„Gyventojų evakavimas – viena sudėtingiausių civilinės saugos priemonių, kurios vykdymui būtina pasirengti iš anksto. Ypač atsižvelgus į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir naujas grėsmes. Tą ir darome“, – sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Continue reading „Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis: „Privalome užtikrinti tinkamą gyventojų evakavimą““